Pelno mokestis

Nugi visus langelius pildote, gal kartais ir pelnas išeis, kai neleidžiamus įrašysite?

neeeeeeeee. Pas mus neleidziamu nedaug, o nuostolis nemazas. Dekui Raini ;)

dar vienas kvailas klausimas O kur man P(N)A įrašyti pvz ta reprezentaciju suma kuri mazina nuostoli??? Jau sarai suktis po biski pradeda, negaliu galvot

Pas mane reprezentacija - veiklos sąnaudos.

2 lapas, 6 eilutė.

Aha, čia dar ir skaityt vietoj P(N)A reikia PLN

O kas ten ją žino, naktį klausimas rašytas, anksčiau lyg apie PLN klausinėjo, tai ir nurodžiau 6 eilutę.
O jei P/NA, tai taip - veiklos sąnaudos.

O gal jus man galite paaskinti ka reiskia PMĮ str 33, teiginys ".... dividendai neapmokestinami ir neitraukiami i juos gaunancio vieneto pajamas"

kaip suprasti neitraukiami i juos gaunancio vieneto pajamas ?

i kokia klase tas vienetas trauks tuos dividendus?

taip iseina, kad jis irgi nemokes pelno mokescio?

aisku, man jau nerupi, as ismokejau, neapmokestinau, bet nezinau (zalia) kaip ten toliau viskas klostosi?

Kaip parasyta, taip ir reikia suprasti - nei gaunantis, nei ismokantis juos apmokestinti neturi.

Pagal , gauti dividendai parodomi kaip finansinės veiklos pajamos. Apskaitoje - 532 sąskaita.
Tačiau pildant PLN, jos įrašomos 37 eilutėje ir neįtraukiamos į mokesčio bazę.

[quote="allana"]O gal jus man galite paaskinti ka reiskia PMĮ str 33, teiginys ".... dividendai neapmokestinami ir neitraukiami i juos gaunancio vieneto pajamas"

kuomet įmonė gauna dividendus, ji aišku pas save apskaitoje parodo kaip pajamas, bet kai pildo PLN 204 tiesiog tas pajamas parodote kaip neapmokestinamas. ir pelno mokesčio įtakos tai visai neturi.

O, dabar aisku,
o tai sedziu lauziu lauziu sau galva.... ka gi tai galetu reiksti.... be jusu pagalbos niekada negaliu apsieiti, vis klausiu ir klausiu,

aciu visiems, kad Jus esate....

Čia, matyt, "skonio reikalas" :))
Niekada neuždarinėju sąskaitų P/N ataskaitai sudaryt.
Sudarinėju iš DK likučių, kurie įkelti į excel'iuką.
Kai randu pelną prieš apmokestinimą, pildau PLN.
Radusi pelno mokestį, koresponduoju:
D65
K45 ( ar ten kokiu avansiniu, jei buvo)
O štai tada jau uždarau visas 6, 5 klases ir užregistruoju pelną (nuostolį), sutikrinu jį su P/N ataskaitos paskutiniu skaičiuku ir "gaminu" balansą.

Loreta13, jūsų išsilavinimas taip pat ne buhalterinis, o ekonominis (kaip ir mano).
Ar Jūsų nenervina išsireiškimas "Pelno mokesčio sąnaudos"?
Mane nervina juodai.
P.Kalčinskas pats aiškina termino "Sąnaudos" genezę - tai "su nauda įmonei padarytos išlaidos, išlaidos, būtinos pajamoms uždirbti". Ir pats naudoja išsireiškimą "Pelno mokesčio sąnaudos".
Kokios sąnaudos
Tai pelno dalis, atiduodama valstybei. Pirma suskaičiuojame gautas pajamas, tada "su nauda" padarytas išlaidas, atimame iš pirmųjų antrąsias, gauname pelną.
Tada tam tikrą dalį atskiriame valstybei.
Kurioje vietoje atsiranda sąnaudos?
Iš bėdos galima būtų vadinti: "Pelno mokesčio išlaidos".
Ko, ypač nelabai patyrusiems buhalteriams, vėl kišti tą dalį į 6-ą klasę? Nors tai ne sąnaudų (65 klasė), o pelno mokesčių skyrius, vistiek jie įsivaizduoja, kad tai sąnaudos, uždarinėja antrą kartą vėl per 39 sąskaitą, susipainioja galutinai ir kreipiasi į tax'ą.
Paskaičiuokite - 70 % klausimų apie pelno mokestį būtent tokio tipo.
Tai ir patariu jiems: darykite paprastai, tiesiog iš pelno į įsipareigojimus.
Jums aš nepatarinėju, jūsų būdo nekritikuoju. Bet niekada nesakau ir nesakysiu "Pelno mokesčio sąnaudos". Nepripažįstu šio absurdo.

Turiu klausimėlį.

UAB "X" gamina duris. Į įmonės gaminamų durų komplektaciją įeina du metaliniai lankstai. UAB "X" reguliarai perka po 200 lankstų ir saugo juos sandėlyje. Dažnai pasitaiko taip, kad durų gamybos proceso metu lankstai yra sugadinami. VMI man paaiškino, kad nuostoliai susidarę dėl lankstų sugadinimo negali būti priskiriami natūralios netekties nuostoliams ir reikia:

1) sugadintų lankstų vertę priskirti prie neleidžiamų atskaitymų

2) atstatyti sugadintų lankstų PVM

3) patirtus nuostolius išieškoti iš materialiai atsakingo asmens algos

Aš norėčiau išvengti šito žaidimo. Klausimas:

Ar galima prie durų savikainos priskirti ne 2, o tarkim 2,25 lanksto?

Galima, tam reikia tiesiog pasitvirtinti durų gamybai sunaudojamų gaminių ir pusgaminių bei medžiagų normas.

Galima surašyti atliktų darbų aktą ir jame nurodyti sunaudotas toms durims medžiagas, tarp kurių bus tie 2,5 lanksto.

O VMI tikrai neturės pretenzijų, kad dirbtinai didinam durų savikainą?

Ir dar vienas klausimas. UAB "X" gaminamose duryse yra išpjaunamos skylės, į kurias galima įstatyti tik unikalias spynas, pagamintas UAB "Y". UAB "X" perka šias spynas iš UAB "Y", bet duris ir spynas pardavinėja atskirai (pirkėjams naudingiau iš UAB "X" pirkti tik duris, o iš UAB "Y" - tik spynas). UAB "X" sandėlyje susidaro daug tokių brokuotų spynų atliekų. Klausimas: ar UAB "X" gali prie durų savikainos priskirti tarkim 0.25 spynos vertės, nors ta spyna neįeina į UAB "X" gaminamų durų komplektaciją?

Ačiū už atsakymus.

O ar negalima mėnesio gale nurašyti bendrai visas medžiagas visoms pagamintoms durims? Pvz., pagaminta 10 durų, nurašome 25 spynas. Į vienas duris dėjome, tarkim, 2 spynas, į kitas 3 spynas, į kitas gal vieną spyną.

Dėl pirmo atvejo tikrai VMI neturės prie ko prisikabinti, nes būsite pasitvirtinę savo normas ir pagal šias normas yra nurašomos medžiagos, pusgaminiai ir gaminiai. Nėra LT standartų, pagal kuriuos VMI galėtų tikrinti. Taigi, kiekvienos įmonės gamybos procesas yra tik tai įmonei žinomas.

Kas liečia antrą klausimą, tai taip negalite.
Kadangi spynas įsigyjate kaip prekes, kurias perparduodate, t.y jei pirkėjas pageidauja jam jas įmontuojate į gaminamas duris.Jei yra brokuotų spynų, turite grąžinti tiekėjui arba jas nurašyti į savo nuostolius, kaip neleidžiamus atskaitymus bei atstatyti pirkimo PVM.