Na ką gi teks užsiimti kūryba...

Suprantu tave. O turit kokią buhalterinę programą?

Iš Apskaitos,Audito ir Mokesčių mokesčių aktualijos. Tik Nr. jei reikia patikslinsiu vėliau

Nepatingėk pasiknist per paiešką šiuo klausimu tikrai rasi daug informacijos

tax.lt/postt1456.html

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1767...

Na atsiliepkit kas noooors....

Man reikia suvedinėt tarą tai yra dėžes, kiek gauni kiek atiduodi ia pan. Per pragmą man nelabai išeina, nes kai kada grąžintos taros likutis gaunasi minusinis ir programa to nesupranta, tad nusprendžiau vesti per exelį. Tik niekaip nesugalvoju kaip sukurti.. Gal kas turi ką nors panašaus???? Pagelbėkit

Loretos patobulintas mokėjimo pavedimas + suma žodžiais. Tik centus ranka įrašyt!

Pajamų ar išmokų apibūdinimas

Rolandas Ragėnas
VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus poskyrio vedėjas

Pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo pagal Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį


Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1972 redakcija; Žin, 2004, Nr. 25-748) nustatyta, kad vienetai (juridiniai asmenys), šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas. Šios nuostatos taikomos nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.
Norime priminti, kad Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr.1575 ,,Dėl Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr.116-5289, toliau - taisyklės). Taisyklės pradedamos taikyti, apskaičiuojant 2004 m. prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Taisyklės nustato atvejus, kuriais vienetų pajamos arba išmokos apibūdinamos iš naujo. Pajamos arba išmokos, apibūdintos iš naujo pagal šias Taisykles, apmokestinamos Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į šių iš naujo apibūdintų pajamų arba išmokų pobūdį.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pagal taisyklių nuostatas apibūdinamos iš naujo:
- palūkanos, mokamos už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą;
- su Lietuvos vieneto pelnu, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu susijusios mokamos palūkanos ir nuomos mokestis bei palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurie suteikia skolintojui teisę pakeisti jo teisę į palūkanas teise į skolininko pelną arba jo dalį.
Be to, norime atkreipti dėmesį į tai, kad Taisyklių nuostatos dėl apibūdinimo iš naujo taikomos, jei tokios palūkanos ar nuomos mokestis mokamas kontroliuojančiam asmeniui.
Kaip jau buvo minėta, šiose taisyklėse nustatyta palūkanų už kontroliuojamą skolintą kapitalą apibūdinimo iš naujo tvarka.
Taisyklėse apibrėžta, kad skolintas kapitalas už atlygį yra:
- visas Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio (-ių) skolintojo (-ų) skolintas kapitalas;
- taip pat Lietuvos vieneto išleistos ir kontroliuojančio (-ių) skolintojo (-ų) įsigytos konvertuojamosios obligacijos už tam tikras sutartas palūkanas arba kitokį atlyginimą;
- taip pat į skolintą kapitalą už atlygį įskaitomos ir paskolos iš trečiųjų asmenų, garantuotos kontroliuojančio (-ių) skolintojo (-ų), taip pat paskolos Lietuvos vienetui, garantuotos trečiųjų asmenų, kuriems kontroliuojantis (-ys) skolintojas (-ai) tuo pat metu yra garantavęs (-ę) tokią paskolą.
Taisyklėse apibrėžta, kad kontroliuojantis skolintojas - tai Lietuvos vienetui suteikęs skolinto kapitalo už atlygį Lietuvos vienetą kontroliuojantis apmokestinamasis vienetas arba gyventojas (t.y. Lietuvos ar užsienio apmokestinamasis vienetas arba Lietuvos nuolatinis gyventojas ar nenuolatinis gyventojas), kuris:
- kontroliuoja Lietuvos vienetą paskutinę šio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio dieną ir tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
- kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų Lietuvos vieneto akcijų
(dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kontroliuojantis skolintojas gali būti Lietuvos ir užsienio vienetas, taip pat Lietuvos nuolatinis ir nenuolatinis gyventojas. Kontroliuojančio skolintojo sąvoka taip pat apima ir vienetų grupės, kurios narys yra ir Lietuvos vienetas, narį, taip pat kontroliuojančio gyventojo sutuoktinį, sužadėtinį, sugyventinį ir asmenį, susijusį su kontroliuojančiu gyventoju giminystės ryšiais iki pirmojo laipsnio įskaitytinai, kurie yra Lietuvos vienetui suteikę skolinto kapitalo už atlygį.
Taisyklėse taip pat apibrėžta, kad fiksuotas kapitalas - tai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną apskaičiuotas Lietuvos apmokestinamojo vieneto (toliau vadinama - Lietuvos vienetas) nuosavas kapitalas, neįskaitant:
- to mokestinio laikotarpio finansinio rezultato (pelno/nuostolio) ir
- kontroliuojančio skolintojo Lietuvos vienetui perleisto turto perkainojimo rezultato, jeigu šį turtą tas vienetas naudoja trumpiau kaip dvejus metus.
Be to, pažymėtina, kad turto naudojimo Lietuvos vienete dvejų metų laikotarpis skaičiuojamas mėnesiais.
Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad mokestinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas/nuostolis), kuris neįskaitomas, apskaičiuojant vieneto fiksuotą kapitalą, yra to vieneto pelnas/nuostolis prieš apmokestinimą.
Tais atvejais, kai Lietuvos vienetas yra individuali (personalinė) įmonė arba ūkinė bendrija ir netvarko apskaitos kaip ribotos civilinės atsakomybės vienetas, laikoma, kad jos nuosavą kapitalą sudaro: 10 000 litų ir ilgalaikio materialiojo turto, nuosavybės teise priklausančio individualiai įmonei arba ūkinei bendrijai, naudojamo ilgiau kaip metus šios įmonės pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina, sumažinta to turto nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Taisyklėse nustatyta, kad Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio (-ių) skolintojo (-ų) skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1, laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu.
Skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykis apskaičiuojamas Lietuvos vieneto kiekvieno mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Ar Lietuvos vienetui paskolą suteikęs kitas vienetas arba gyventojas kontroliuoja šį Lietuvos vienetą ir yra kontroliuojantis skolintojas, taip pat nustatoma kiekvieno mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.
Be to, jei skolintas kapitalas yra užsienio valiuta, tai, apskaičiuojant skolinto ir fiksuoto kapitalo santykį, skolintas kapitalas turi būti išreikštas litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Pagal taisyklių nuostatas, už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir, apskaičiuojant kontroliuojamo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų.
Toliau pateikiame pavyzdį, kaip apibūdinamos iš naujo palūkanos už kontroliuojamą skolintą kapitalą.

Pavyzdys

Lietuvos vienetas A pagal 2003 m. birželio 30 d. paskolos sutartį iš užsienio vieneto B gavo 160 000 Lt paskolą 4 metų laikotarpiui, paskolą grąžinant lygiomis dalimis kas ketvirtį ir mokant 7 proc. metines palūkanas. Vieneto A mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Vieneto A nuosavas kapitalas jo 2004 m. mokestinio laikotarpio paskutinę dieną (2004-12-31), neįskaitant tų metų finansinio rezultato, t.y. fiksuotas kapitalas, buvo 20 000 Lt.
Vienetas B paskutinę vieneto A mokestinio laikotarpio dieną (2004-12-31) valdė 63 proc. jo akcijų, todėl vienetas B yra laikomas kontroliuojančiu vienetą A.
Vienetas A vienetui B nuo paskolos sutarties sudarymo (2003-06-30) iki 2004-12-31 vienetui B jau grąžino 50 000 Lt paskolos (ir už šią paskolos dalį priklausančias palūkanas). Todėl vienetas A vienetui B 2004-12-31 buvo skolingas 110 000 Lt (160 000 Lt - 50 000 Lt).
Vadinasi, vieneto A iš kontroliuojančio skolintojo - vieneto B skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį (110 000 Lt) ir fiksuoto kapitalo (20 000 Lt) santykį 4:1 2004-12-31, yra 30 000 Lt (110 000 Lt - 4 x 20 000 Lt). Ši suma yra laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu. Todėl vienetas A, apskaičiuodamas 2004 metų pelno mokestį, tais metais už šią paskolos sumą (30 000 Lt) mokėtinų palūkanų negalės priskirti leidžiamiems atskaitymams.
Tarkime, kad vieneto A fiksuotas kapitalas 2005-12-31 bus nepasikeitęs ir sudarys 20 000 Lt, vienetas B 2005-12-31 valdys 63 proc. vieneto A akcijų ir bus laikomas kontroliuojančiu vienetą A (kaip ir 2004-12-31). Taip pat tarkime, kad vienetas A nuo paskolos sudarymo dienos (2003-06-30) iki 2005 m. mokestinio laikotarpio paskutinės dienos (2005-12-31) vienetui B jau bus grąžinęs 90 000 Lt paskolos (ir už šią paskolos dalį priklausančias palūkanas) ir vienetas A paskutinę 2005 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio dieną (2005-12- 31) vienetui B bus skolingas 70 000 Lt (160 000 Lt - 90 000 Lt). Vadinasi vieneto A iš kontroliuojančio skolintojo - vieneto B skolintas kapitalas už atlygį (70 000 Lt) pakutinę vieneto A mokestinio laikotarpio dieną (2005-12-31) neviršys skolinto kapitalo už atlygį (70 000 Lt) ir fiksuoto kapitalo (20 000 Lt) santykio 4:1 (20 000 Lt x 4 = 80 000 Lt). Todėl vieneto A vienetui B 2005 metais ir kitais metais (jeigu iš vieneto B nebus paimta papildoma paskola bei skolinto ir fiksuoto kapitalo santykis neviršys 4:1) mokamos palūkanos už paskolą nebus apibūdinamos iš naujo.


Be to, taisyklėse nustatyta, kad užsienio valiutos keitimo nuostoliai, susiję su kontroliuojamu skolintu kapitalu, neatskaitomi iš Lietuvos vieneto pajamų.
Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos vieneto kontroliuojančiam užsienio vienetui ar nenuolatiniam Lietuvos gyventojui mokamos palūkanos už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą apmokestinamos prie pajamų šaltinio Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar minėtos išmokos yra apibūdintos iš naujo, ar ne.
Taip pat pažymėtina, kad šių taisyklių nuostatos dėl palūkanų už kontroliuojamą skolintą kapitalą apibūdinimo iš naujo netaikomos tokiais atvejais:
- jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų,
- finansinėms įstaigoms, teikiančioms finansinės nuomos (lizingo) paslaugas.

Kaip jau buvo minėta, taip pat nustatyta ir su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu susijusių mokamų palūkanų ir nuomos mokesčio bei palūkanų, mokamų pagal skolinius reikalavimus, kurie suteikia skolintojui teisę pakeisti jo teisę į palūkanas teise į skolininko pelną arba jo dalį, apibūdinimo iš naujo tvarka.
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šią tvarką nelaikomos susijusiomis su pajamų uždirbimu Lietuvos vieneto jį kontroliuojančiam asmeniui (Lietuvos arba užsienio vienetui ir Lietuvos nuolatiniam ar nenuolatiniam gyventojui) mokamos:
- palūkanos, susijusios su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu (pavyzdžiui, apyvarta);
- palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurie suteikia skolintojui teisę pakeisti jo teisę į palūkanas teise į skolininko pelną arba jo dalį;
- nuomos mokestis, susijęs su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus
dydžiu.
Apskaičiuojant kontroliuojamo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, tokios palūkanos ar nuomos mokestis neatskaitomi iš Lietuvos vieneto pajamų.
Pagal šias nuostatas apibūdinamos palūkanos ir nuomos mokestis, kurį Lietuvos vienetas moka jį kontroliuojančiam kitam Lietuvos arba užsienio vienetui ir Lietuvos nuolatiniam ar nenuolatiniam gyventojui.
Be to, ar Lietuvos vienetui paskolą suteikęs kitas vienetas arba gyventojas kontroliuoja šį Lietuvos vienetą, nustatoma Lietuvos vieneto kiekvieno mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Taip pat Lietuvos vieneto mokamos palūkanos ir nuomos mokestis kontroliuojančiam užsienio vienetui ar Lietuvos nenuolatiniam gyventojui apmokestinamas prie pajamų šaltinio Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar minėtos išmokos yra apibūdintos iš naujo, ar ne.
Toliau pateikiame du pavyzdžius, kaip apibūdinamos iš naujo minėtos palūkanos bei nuomos mokestis.

1 pavyzdys

Lietuvos vienetas A 2003 m. kovo 1 d. sudarė paskolos sutartį su užsienio vienetu B, kurioje numatyta, kad vienetas B suteiks vienetui A 200 000 Lt paskolą 5 metų laikotarpiui. Vienetas B paskutinę vieneto A 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio dieną (2004-12-31) valdė 75 proc. jo akcijų, todėl vienetas B yra laikomas kontroliuojančiu vienetą A.
Sutartyje numatyta, kad vieneto A vienetui B už paskolą mokamų metinių palūkanų dydis priklausys nuo vieneto A apyvartos dydžio ir galės svyruoti nuo 7 iki 20 proc. Jeigu vieneto A metinė apyvarta bus iki 100 000 Lt, metinių palūkanų dydis bus 7 proc., jeigu metinė apyvarta bus nuo 100 000 Lt iki 200 000 Lt, palūkanų dydis bus 13 proc. ir t. t.
Vadinasi, vienetas A, apskaičiuodamas 2004 ir kitų metų (jeigu ir kitų metų paskutinę mokestinio laikotarpio dieną vienetas B kontroliuos vienetą A) pelno mokestį, tais metais mokėtinų palūkanų sumos negalės priskirti leidžiamiems atskaitymams. Tačiau vieneto A vienetui B mokamos palūkanos bus apmokestinamos prie pajamų šaltinio PMĮ nustatyta tvarka.


2 pavyzdys

2003 m. kovo mėn. Lietuvos vienetas A iš kito Lietuvos vieneto B 3 metų laikotarpiui išsinuomojo sandėliavimo patalpas. Nuomos sutartyje numatyta, kad vieneto A vienetui B mokamas nuomos mokestis priklausys nuo vieneto A pajamų, gaunamų iš sandėliavimo veiklos, ir galės svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Lt per mėnesį (jeigu vieneto A mėnesio pajamos bus iki 200 000 Lt, tai nuomos mokestis bus 1 000 Lt per mėnesį, jeigu minėtos pajamos bus nuo 200 000 Lt iki 400 000 Lt, tai nuomos mokestis bus 2 000 Lt per mėnesį, ir t.t. ).
Vienetas B paskutinę vieneto A mokestinio laikotarpio dieną (2004-12-31) valdė 90 proc. jo akcijų, todėl vienetas B yra laikomas kontroliuojančiu vienetą A.
Vadinasi, vienetas A, apskaičiuodamas 2004 ir kitų metų (jeigu ir kitų metų paskutinę mokestinio laikotarpio dieną vienetas B kontroliuos vienetą A) pelno mokestį, atitinkamais metais vienetui B mokėtino nuomos mokesčio sumos negalės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad vienetai, apskaičiuodami atitinkamo laikotarpio apmokestinamąjį pelną, išmokas, jeigu jos atitinka šiose taisyklėse nustatytus kriterijus, pagal šių taisyklių nuostatas turi apibūdinti patys, nelaukdami mokesčių administratoriaus patikrinimo.

Įdėk geresnį jei turi

Žinom

Senoms PĮ tai neprivalomas dokumentas, bet va jau naujai iškeptoms tai jau taip

AČIŪŪŪŪ

Gal kas turit IT įvedimo į eksplotaciją aktą?

Tokį aš ir kompe turiu. Ačiū už mintį. Ir aš taip darysiu

Ar jūs kur nors registruojat dokumentus tokius kaip Sodros formas, VMI, na tas kurioms reikia parašyti registracijos nr? Gal kas turit kokią pavyzdinę formą?

[/quote]

Ačiū kad pataisei dauginti reikia iš 21. t.y darbo dienų tenkančių atostogoms. O kas dėl dienų (61) tai čia 2003metų duomenys

Jei alga 500lt už 2d.d. bus (07mėn.) 500/21=23.81*2=47.62lt + atostoginiai
o kiek dienų išeina žm atostogų?

20 atostogų dienų skaičius, 23,01vid.darbo dienos užmokestis priklausomai nuo uždirbto DU.
Aš skaičiuoju taip:
Žm išeina atostogų 05 04-05 31 ( 28k.d)
Uždirbo II-215
III -215
IV - 215
Iš viso 645
Per tuos mėn išdirbo 61 dieną
645/61=10.57
28*10.57=296.07

Pridėti reikia ir visus mokesčius tavo minėtus mokėti reikia.

Aš visai rimtai ką man daryti su tom grotom? Laikyti kaip ilgalaikį turtą? Įmonė pripažįstą ilgalaikį tik nuo 1000lt o jos kainavo 847,50lt.
Padėkiiiiit!!!!!! Išgirskit mano pagalbos šauksmą [/quote]

Nagi nebūkit abejingi..

tau belieka tiketis, kad jas kas nors pavogs, ir tu pranesi apie tai istatymo nustatyta tvarka, ir tau pavyks jas nurasyt, ir tau nereiks atstatineti PVM

beje, kad tai greiciau ivyktu, vitrinose laikyk auksa ir alkoholi, arba mobilkas.[/quote]
Aš visai rimtai ką man daryti su tom grotom? Laikyti kaip ilgalaikį turtą? Įmonė pripažįstą ilgalaikį tik nuo 1000lt o jos kainavo 847,50lt.
Padėkiiiiit!!!!!! Išgirskit mano pagalbos šauksmą

Turėtų skaičiuoti nuo viso atlyginimo - nesvarbu ar tai priedai ar ne. Juk tu moki mokesčius nuo viso atlyginimo, o ne tik nuo pareiginio pvz. 500lt

Tai kaip tada išeina su tom mūsų pirktom grotom? Parduotuvei pirktos grotos su pvm 1000lt. Tai jos nebus IT? ir nusidevėjimo neskaičiuot? Nepanašu kad jos kada nors susideves ir aš galėsiu jas nurašyt.

Kadangi tu išeini dekretinių III metų ketv. tai tau dekretines skaičiuos nuo I metu ketvirčio (sausio, vasario, kovo). Bandomasis laikotarpis neturi reikšmės.