[quote=MARASIUKAS]
O jei antruoju atveju išsiimi 50, tai VSD ir PSD vis tiek nuo
[quote=MARASIUKAS]
Taip. antruoju atveju jums neapsimoka išsiimti mažiau nei mma, nes sodrai mokesčius mokėsit vistiek nuo mma. aišku daugiau išsiimsit, mokėsit sodrai jau daugiau nei kaip nuo mma. esmė tame, kad sodra neleidžia išsimokėti sau mažiau nei mma antruoju atveju.

ir antruoju atveju, jei išsiimate daugiau nei minimumą, tai ir mokate nuo tos didesnės sumos.

Jei jūs jaunesnis nei 29 m., arba bendrija veikia pirmuosius metus nuo mma mokat 9 proc sveikatos draudimo, nes niekur nedirbate pagal darbo sutartį ir jei išsiimate asmeniniams poreikiams lėšų, tai nuo tos sumos vsd. Jei jūs vyresnis nei 29 m. ir bendrija dirba jau antri metai, tai mokate ir 9 proc psd, ir vsd nuo minimalios algos, nesvarbu ar išsiėmėte lėšų savo poreikiams ar ne. kaip matot psd mokate bet kokiu atveju, nes neturite darbo sutarties ir niekur kitur psd nesusimokate.

Ačiū :)

Laba vakara :) Pataisykit mane, jei galvoju ne taip. Susimaliau ties vienu klausimu. Jei sutartyje nustatyta 4 d. val ir 5 d.d. savaitė, tai jei dėl darbdavio kaltės darbuotojas dirba ne 5 nustatytas d.d., o 4 d.d. per savaitę, tai alga mokame vis tiek kaip už 5 d.d. savaitę, taip? Nes sutartyje ką sulygo, darbdavys tą ir turi užtikrinti, tad jei nerado tai 1 d.d. darbo darbuotojui, pats kaltas.

Aš ir sakau, kad kai parduota su kuru, tai tą kurą ir galima visą nurašyti be vargo, ar ne taip? tik pasirūpinti kuro ataskaitomis ar kuo panašiu už tą ne pilną mėnesį, kad pagrįsti kokią dalį sunaudojo, o kokią pardavė.

10 vas metodinese rekomendacijose 36 punkto e dalis - gal tiktų į pajamas tada tą sumą dėt.

Žinokit nežinau tada Šiaip tai kredituoti gautiną pvm atrodo nelogiška, nes Jūs turite gautą pvm sąskaitą ir į atskaitą traukti galite. Jei nėra jokio kredituojančio dokumento, nemanau, kad reikėtų mažinti grąžintiną pvm. Pagal seną forumiečių diskusiją, tai rašo mažinti 2 kl pvm, bet nežinau ar aš taip daryčiau...

Kredituoti gautiną pvm.

Manyčiau, kad kredituoti gautiną pvm, tai jau reikia turėti kokį dokumentą pagrįsti. Radau temoje šiek tiek apie tai:

tax.lt/temos/2025-saskaitu-korespondencija/747

O tai Jums nieko neišrašo antstolis?

Aš mažinčiau sąnaudas, nes grąžintų pinigų paskirtis greičiausiai ir yra kompensuoti sąnaudas.

Beje, Gita1, kokia Jūsų patirtis dėl kuro apskaitos patikrinimo metu, kad teigiate apie griežtą kontrolę?

Gal galite numesti nuorodą kur pažymima prievolė apie konkretų kelionės maršrutą? Jei ne, tai tiek to, pasiieškosiu, kai turėsiu laiko. Mes savo ataskaitoje iš tikro surašom bendruoju principu, kad keliauta Lietuvoje ir kokiais tikslais, bet neskirstome kokią dieną kur tiksliai. Reikės prisėsti ir pasižiūrėti kas keitėsi.

Mes net kelionės lapų nepildome.

Gal aš viršuj ko nedaskaičiau. Pas mane ne transporto įmonė. Yra naudojamas auto įmonės reikmėms, įmonė pasitvirtinusi savo kuro ataskaitą. Kuro likutis matosi tik apskaitoje bendras visų mašinų, bet ne kuro ataskaitoje konkrečiai mašinai. Todėl, jei parduočiau mašiną, nurašyčiau ir suruoščiau kuro ataskaitą pardavimo dienai, o likutį paliktą automobilyje manau būtų galima nurašyti, nes tu realiai jį parduodi kartu su auto, o apskaitoje pasilikti atsargose negali. Jei buvo klausimas apie transporto įmonę, tai atsiprašau, bet apie tokią kuro apskaitą nieko nežinau ir galbūt suklaidinau Tokią praktiką sutikau ne vienoje buhalterinių apskaitų įmonėje, kur kuro apskaita supaprastinama iki maximumo, kol kas niekam nekliuvo :)

Aš tiesiog perkelčiau paprastai be jokio dokumento, gi niekas nemato į kokią mašiną pilate jį. Pas mane yra kuro ataskaita kur įrašomas dyzelino litrai ir tiek. Tai aš pripliusuočiau ir viskas. Bet pas mane nėra taip, kad kiekvienas auto turėtų atskiras korteles kurui, tad be vargo. Jei eina atsekti į kurią mašiną pilta, tai nežinau. Aš turbūt neperkėlinėčiau nieko. O be to, auto tai dienai kai pardavėte, tai ar neturėtų iki tos dienos būti nurašomas grynai tai mašinai kuras? t.y. aš savo atveju turėčiau sudaryti kuro ataskaitą būtent pardavimo dienai, už einamą mėn., nors ir nepilną ir priskyrus kura konkrečiai mašinai nurašai.

Niemand, su prašymu gal kas pritars. Kada nors kai turėsit laiko ir paplatinsit naują atnaujinimą programos, ir jei tai įmanoma ir neatims Jums daug laiko, gal galite padaryti, kad įrašant gautas sąskaitas data rašytųsi kaip ir visur kitur nes dabar po vieną skaičiuką einant su rodyklyte trinam, o ne fiksuoti du skaičiukai iš karto. nežinau ar supratote ko paprašiau, bet viliuosi, kad taip

Sveiki. Gal yra žmonių, kurie veda apskaitą su veiklos išlaidų-pajamų žurnalo analogu? t.y. programoje, kokiomis kitomis panašiomis ataskaitomis, bet ne tuo pavyzdiniu žurnalu. kaip patikrinimo metu tikrintojas reaguoja, kad pildomas ne žurnalas, o analogas?

Patarčiau susirasti buhalterį, kuris tvarkys Jūsų buhalteriją, jei neturite jokio supratimo apie apskaitą

Labai labai ačiū, kad tiesiai ir aiškiai pasakėt: NEPILDYTI ieškojau informacijos apie avansinę, bet pats jos pildymas nelabai kur aprašomas. dabar kaip tik kolegės paprašiau parodyti avansinę, kurią ji pildo ir tikrai, likučio neveda, o pas ją programa automatiškai sugeneruoja tą viršutinę dalį (t.y. avanso gavimus). labai seniai dirbau su kita programa ir niekaip neatgaminau ar ta programa subalansuodavo ar ne likutį, todėl kai pradėjau ieškoti info visai pasiklydau. greičiausiai pasitikėsiu Jumis ir paliksiu nepildyta tą dalį.

O tai kam tuomet avanso apyskaitoje duota ankstesnio avanso liekana, antiišlaidžių grafos? Atrodo tokia paprasta ataskaita avanso apyskaita, atrodo ko čia nesuprast - gauni avansą, parodai kur jį išleidai, viską surašai. bet šiai dienai ta viršutinė jos dalis, tai man kažkoks briedas, vien dėl to, kad nebesuprantu jos paskirties.

Tai aš taip pat iš kasos išrašydama kio kontuoju per atskaitingą, orderyje nurodydama, kad tai įnešimui į banką. O per banko operaciją kontuoju per atskaitingą įnešimą (padidėja banko likutis). Atskaitingo asmens eur paėmimą iš kasos traktuoju kaip avansą, kurį panaudos. Todėl įrašau avanso apyskaitoje kaip gautą avansą. Čia toks "ale" avanso grąžinimas į banką arba avanso panaudojimas, bet jis tuomet nebepasirodo avanso apyskaitoje. Tai gal nežinau kur avanso apyskaitoje parodyti tą banko operaciją (įnešimą).

Žiūrėkit, su tokiu klausimu atlėkiau pas jus mane avanso apyskaita varo iš proto Kur atspausdintoje avanso apyskaitoje pildome antiišlaidžių sumas, gautus avansus visada surašau visus gautus atskaitingo asmens avansus, t.y. ir grynais, ir pavedimais. Tačiau suabejojau kaip čia viską supildyti teisingai. Direktorius pririnko pagal ppk kvitus eur. juos per avansinę sudengiu su dokumentais. tuomet atvaizduoju atskaitingo asmens tų pinigų įnešimą į kasą. iš kasos tie patys pinigai nukeliauja į banką. tai registruoju atskaitingo asmens avanso paėmimą iš kasos, kuriuos paskui per banko operaciją atvaizduoju kaip įnešimą į banką, bet vėl per atskaitingą. 2 kl suvaikšto programos bendrajame žurnale, viskas tvarkoj, bet popierinėje apyskaitoje, kai surašinėju gautus avansus, tie pinigai paimti iš kasos į banką pakimba ir atsiranda avanso liekana. Nes prie panaudotų (kam ir už ką išmokėta) eur skilties, kur matosi visos sąskaitos apmokėtos grynais, tai į banką įnešto avanso nesimato. Todėl viršuj susumavus praeito mėnesio likutį su per einamą mėnesį gautų ir panaudotų eur likučiu, atsiranda liekana. Nors iš tikro tai atskaitingas asmuo avanso tai nebeturi. Visiškai susibalamutiju begalvodama...

kai darote priskaitymo žiniaraštį, ant stulpelio pavadinimo spaudžiat dešinį pelės mygtuką, tuomet "stulpeliai" ir pasirenkate pavadinimą "atost. d.d.". Ir tada jau savo priskaitymo žiniaraštyje matysit grafą su atostogų dienomis. Ten įrašote tik darbo dienas, kurios pakliūva į atostogų kalendorines dienas.

Klausimas: skaičiuojant atostoginius, sudarant du žiniaraštį, grafa atostogų d.d. neužsipildo automatiškai? Nes dabar vargau su atostoginių apskaičiavimu. Dariau taip, kaip buvo aprašoma forume:
1. Pasitikrinau ar yra darbuotojo duomenys (atostogų trukmė, etatas, alga ir pan.)
2. Supildžiau tabelį, pažymėjau atostogų dienas A raide, o šalia darbo valandos automatiškai nusinulino. Tabelyje nurodžiau d.val. norma kiek priklauso (puse etato 79 d. val.)
3. Darau du priskaitymą - pažymiu varnele darbuotoją, spaudžiu skaičiuoti VDU, bet paskaičiavo tik už darbo dienas algą, neįtraukė atostoginių. Tuomet kai pamačiau, kad grafoje, kur atostogų d.d. yra 0, o ne 5 d.d., kurias supildžiau tabely, rankiniu būdu įrašiau 5 ir tada tik į priskaitytą du pripliusavo atostoginius.

Ką dariau ne taip? Gal kam idėjų bus? Ar čia normali eiga, kad priskaityme rankiniu būdu prirašai atostogų d.d.?

Turiu tokį kvailą klausimą - teikiant bankui už ketvirtį balansą su pelno ataskaita, ar reikalinga tvirtinimo žyma? Man atrodo nelogiška, kad tokiu atveju reikia akcininkų sprendimo, kad patvirtinti preliminarų balansą. Kaip Jūs darote su ta tvirtinimo žyma virš pavadinimo, paliekat ir pildot protokolą? Ir antras klausimas dar kvailesnis bet ėmė štai, penktadienio dieną, po darbų ir iškilo. Jei prašo FA už du ketvirčius atskirai, tai vadinasi bus 01-03 mėn ir 01-06 mėn? ar bus 01-03 mėn ir 04-06 mėn.? jaučiuos kaip idiotė, bet ką jau čia, geriau paklaust, nei paskui taisyt... vis dėl to, mano logika sako, kad už du ketvirčius skyrium bus 01-03 ir 01-06

Pagal kasos darbo organizavimo taisykles matau, kad jos nėra taikomos gyventojams (1 punktas bendrųjų nuostatų). Jei kas žinot, patvirtinkit mano pamąstymą

Sveiki. Ar gyventojas vykdantis veiklą pagal pažymą ir naudodamas ppk privalo turėti kasą? Na tarkim kaip įmonėse, pagal ppk kvitus visi pinigai įnešami pirmiausiai į kasą. Tai įdomu kaip su gyventojais. Niekur nerandu info.

Mane šian mokesčiai pakonsultavo, kad į 671 traukti tik tą sumą, nuo kurios skaičiuojamas pvm. Manau būtent dėl to, kad mano atveju pvm sf išskirta kompensacinė suma. Kitais atvejais gal ir kitaip.