Kaip rasti buhalterio darbą?

Nemokau juk buvo pavyzdys tik duotas iš tikros istorijos. Rašot darbdaviui trugdo? tai kad visiems trugdo jeigu nerandi darbo pora metų tik dėl to.
O nesėdi apsimelavus tikrai, kai nerėki per pirmą pokalbį pati jeigu jis to pats neklausia. O paskui aišku sužino, bet tada jau kitaip visi reguoja.

Tai kad rcepononyte, dažniausiai ištekėjusi moteris turi pagrindinį jos statusą įrodantį "atributą"- tai savo pavardę, todėl jau tai CV matydamas darbdavys nusprendžia, ar kviesti ją į pokalbį ar ne.

Šitai ne visiška tiesa. Ne visų. Be to išsiskyrusios daržnai pasilieka vyro pavardę.

Ne visų, bet dauguma tai tikrai.

Tada įdomi ta istorija
Jeigu jie pagal cv mato tada kam dar klausia per pokalbį ir taip dar keistai reaguoja išsigąsta.

Na jau tikrai prajuokinot, kad darbdavys neima į darbą vien dėl to, kad ištekėjusi. Tai čia kas per darbas?

Na taigi, CV įrašoma vardas ir pavardė. Nebent ji buvo mergautine pavarde arba oficiliai nesusituokus, arba istorija sugalvota.

Nežinau apie kokią Tu čia istoriją, bet pvz. pagal Tavo pavardę nepasakysi ar Tu neištekėjusi, ar tik pavardės nepasikeitei . Mano, tarkime, šeimyninio statuso neparodo .

pas mus tai netekėjusių neima :) nes tipo prasidės vaikų gimdymai, dekretinės irpan :)

Čia Tu apie tas, kur virš 45 metų ?

o kad pas ištekėjusias prasidės vaik ligos ir t.t.t.

Jei daug metų ieško darbo ir neranda vien dėl to, kad ištekėjusi, tikėtina, vaikai jau paaugo.
O dėl 45-mečių, Luka Pacioli, aš labai ir labai sutinku :)

Iš kur toks tupas mastymas, ir stebisi ko žmonės emigruoja, matysim kas dirbs kai visi senieji buhai į pensiją išeis ir iš kieno sumokėtų mokesčių tam pačiam darbdaviui pensiją mokės. Šiaip tai su tokiu požiūriu ir prisidirbt galima

Požiūriai mūsuose gana paprasti:
1. "Kaip gerai, kad kaimyno karvė nudvėsė".
2. "Po manęs nors ir tvanas".

Nu nežinau ar taip vis dar egzistuoja tas džiaugsmas kai kitam gerai tai man blogai ir atvirkščiai, visai normalus zmones tie lietuviai tik kad patys ant aves taip varom tai čia jau gėda

Egzistuoja. Dar ir kaip. Gal tik šiuo metu gerai sekasi, tai nesusiduri.
Kitokių pavyzdžių itin retai sutiksi. Gal tax'e yra.

Nepasakyčiau kad labai gerai sekas, tiesiog stengiuos nebendraut su nemaloniais žmonės, į viešumą nelendu, gandų negadau, o gatvėj įsivaizduoju kad niekas manęs nepažįsta (nors čia nesamonė mažam miestely gyvenu) nors kiti sako kad dėl to aš pasikėlus, bet man dzin svarbu kad man taip geriau

Na, iš tikrųjų gal nereikėtų viską suversti ant darbdavio pečių, kad nepriima į darbą jaunų, senų ar su vaikais ir be praktikos. Dažniausiai priežastis būna ne ta. Darbdavys turi teisę rinktis. O pasirinkimą lemia vistik atėjusio į pokalbį nusiteikimas ir savęs pateikimas. Jaunas žmogus, be praktikos buhalterijoje tikrai nėra pats geriausias variantas, tačiau jei jau labai norės darbą tikrai ras - galbūt už minimalų ar net 0,5 minimalaus, galbūt ne vyriausiojo buhalterio, o tik apskaitininko. Na "pamurdys" jį darbdavys, "paišnaudos", bet tik taip ir galima įgyti tos taip trokštamos praktikos. O prisigalvoti galima visko, nepriėmė todėl, kad ištekėjusi, todėl, kad su vaikais... Čia dažniausiai tik pačio darbuotojo nuomonė.

Darbdaviai laukia antros krizės bangos, iš "Šiaulių krašto":
Į darbą — tik iki 35-erių
Nei emigracija, nei specialistų trūkumas, S. Jasėnaitės pastebėjimu, nepakeitė darbdavių nuostatos priimti į darbą žmones iki 35-erių metų.
„Prieš kelis mėnesius šiaip ne taip pavyko įdarbinti 48-erių metų vyr. buhalterę, nors įmonės vadovas buvo griežtai užbrėžęs 35-erių metų ribą. O apie penkiasdešimtmetį net kalbos nėra... Netgi į sargus nepriėmė vyresnio žmogaus“, — pasakoja S. Jasėnaitė.
Pagrindinis darbdavių argumentas, anot pašnekovės, kad vyresni žmonės esą priešinsis pokyčiams įmonėje.
www.skrastas.lt/?data=2011-09-22&all=1