Akimirka

Galbut tau nepatinka tie dono sfinksai, taciau jie yra baisiai paslaptingi katinai.
katinas kur kas maziau nei suo turi "naudingu" ar buityje "pritaikytinu" savybiu, jis negina nuo uzpuoliku, neloja, kai piktavalis krebzda prie duru.
Katinas - tai tarsi aristokratas. Juo gali tiktai geretis. Ne tik kailiu, bet ir rafinuotomis manieromis, nepriklausomu budu, na, o kates murkimas puikiai nuramina ir seimininka.
kates yra baisiai paslaptingos ir del to, kad jos privercia zmogu numirti. Kai kurie senyvo amziaus zmones serga plaucia enfezema (nusilpe plauciu raumenys, kuriais zmogus "kvepuoja"). Tai va, katinas kartais uzsikrausto mieganciam tokiam seimininkui ant krutines, savo svoriu dar labiau apsunkindamas ir taip susilpnejusi raumenu darba. Zmogus nebekvepuoja ir numirsta. Uztat paplites posakis, kad "kate pavoge siela". Is tikro kate tai padare netycia.
Kaciu paslaptinguma irodo ir faktas, kad kates buvo deginamos ar kitaip zudomos viduramziais, nes del ju paslaptingo budo jas tapatino su raganomis.
Kaip nepelnytai daug nukenteje katinai yra gerbtini ir godotini.

Nu jo - mačiau siaubaką apie tokius katinus, kur "dvasią" vagia. Turėjau kažkada siamo katiną. Dvasios nevogė, bet visaip kitaip stengėsi mane numarinti. Tai iš palubės šokdavo ant galvos, tai iš už kampo iššokęs suleisdavo nagus į blauzdą, tai miegant neduok dieve iškiši pliką koją iš po kaldros - kąsdavo į didįjį pirštą. Visas bandiuga. Kai kartą parsivilko nusivalkatavęs, pasakiau - gana, biče, daugiau jokių valkiojimųsi. Tai žinai ką - tikriausiai jam nepatiko mano žvilgsnis ar balso tonas - naktį surijo mano batą. Nu kad šuo mažas rydavo viską, nieko nesakau. Bet katinas...Zaraza. Vis tiek gaila buvo, kai dingo

juokingai surasei, kaip tavo katinas tave padare

Ko taip mažai prišnekėjote, maniau, kad daug praleisiu .
Loreta, Jūsų šuo labai gražus, bet labai jau didelis . Kiek jam vietos reikia, jau nekalbu apie maistą ?
O apie tai, jog masiškai BUHALTERIAMS-VYRAMS patinka katės, tai jau nežinau ką ir galvoti, jau kelintas vos ne eiles apie kates deklamuoja. Gal kokios nors globėjos vyrų-buhalterių, katės yra ?
Ta proga anekdotas-pamąstymas apie kates:
-Cовершенно непонятно, почему женщины любят кошек.
Кошки существа независимые, они не слушаются, не идут,
когда их зовут, любят шляться по ночам, потом приходят,
чтобы быть накормленными и обласкаными. Потом они хотят,
чтобы их оставили в покое, чтобы поспать.
Другими словами: в кошках женщины почему-то любят то,
что ненавидят в мужчинах...

Katės mano mylimiausi gyvūnai. O juodos... fantastika. Turėjau juodą katę Matildą. Buvau "bloga" šeimininkė, kartą negrįžau po kažkokio baliuko namo, tai kitą dieną kambaryje radau visas knygas iš knygų lentynos išmestas ant grindų O lentynos buvo aukštai ir su stiklinėm durelėm. Ir vaistus iš spintelės ištraukytus ir išmėtytus. Vaizdelis kambario buvo nekoks...
O kai teko mėnesį ligoninėj pagulėt, tai brolis važiuodavo šert. Atėjęs manęs lankyt kartą net susigraudino, sako, tokio bajerio nemačiau. Kai atėjo šert, katė ne prie maisto puolė, o užšoko, apsikabino (tikrąja prasme) ir puolė bučiuotis.
Kai ji dingo, ilgai atsigaut negalėjau. O dabar kito kačiuko taip pamilt neišeina, nes tokios fantastiškos katės daugiau nebus .

..bandau oponuoti Apologetui...
Basta (Bastė, Bastetė) – egiptiečių mitologijoje - džiaugsmo ir pramogų deivė, saulės, kačių, moterų ir paslapčių globėja. Ji vaizduojama kaip moteris su katės galva. Katė buvo šventas gyvūnas. Egiptiečiai garbino visas kates ir tikėjo, kad jos neša laimę, yra šeimos židinio
saugotojos. Bastos populiarumą liudija nuostata, jog užmušti katę- sunkus nusižengimas, baudžiamas mirtimi.

O čia tik patvirtinu kas anksčiau paminėta
Kaip mąsto gyvūnai:
Šuo: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Jis yra dievas."
Katė: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Vadinasi, aš dievas."

Manau, kad Jus Apologetas labai išpeiks , jis turi omenyje viduramžių Europą, jei tokia buvo tais laikais ? Aš irgi būsiu smarkiai išpeikta už istorijos nežinojimą .
Rizikuoju būti labai nesuprasta tokių aistringų gyvūnėlių mylėtojų, bet prisipažinsiu, jog nenoriu namuose jokių gyvūnų. Gražu pažiūrėti nuotraukose, malonu pasidžiaugti su mažyčiu padarėliu - ar tai būtų kačiukas ar šuniukas ar paršiukas, viščiukas, veršelis (kur aš juos randu? - man įdomu ), bet laikyti namuose? Na, jau ne, gyvas padaras - labai didelė atsakomybė, tai tas pats kaip vaikas, mano supratimu, ar AŠ galiu (ir ar noriu) jam skirti TIEK laiko, kad tas gyvūnėlis tikrai pas mane gerai jaustųsi? Esu sąžininga ir sakau, kad nei galiu, nei noriu tai daryti, o kankinti gyvūną - ne mano prigimčiai. Kam man reikia nuolatinės sąžinės graužaties?

Nu ne, Soffy, tada dar nebuvo...

..man ir su vaikais, gyvenimo gėlėmis, panašiai - tikri fainuoliai.. kai kiti augina..

Dalia29, viskas man, būsiu nuskalpuota .
Ramioji - labai pritariu , man tos gyvenimo gėlės irgi svetimuose darželiuose labiau patinka .
Labai gražus Jūsų avataras, sveikinu .

Ačiū už gėles, Soffy

O aš būčiau turinga, tai ir vaikų iš kūdikių namų priglausčiau, ir gyvūniukų...

Kažkodėl tai manau, jog tokiems darbams - poelgiams, širdies labiau reikia nei pinigų. Ypač vaikams iš vaikų namų, juos reikia tiesiog MYLĖTI, deja, labai ne kiekvienas tai gali padaryti.

Aha.....jėzau, kaip graudu....Ir pusę arto murkių priglaustume, ir Apologeto keturis kiciukus, ir Rasidos šiknosparnį...

Soffy, tai apie MEILĘ ir nekalbu. Be abejo. Bet patikėk, dėl labai objektyvių priežasčių to padaryt paprasčiausiai negaliu, o tikrai norėčiau (ir galvojau apie tai ne kartą).
Loreta, taip taip taip - visus Arto, visus Apologeto, Rasidos visus gyvūniukus, tavo tą bjaurybę Bilą (vis atsikratyt nori, pati sakei )... gal dar kas kokių tarakoniukų turi?

Kowno - ant muiloooooooooooooooo
Gėda gėda gėda....
Pustuštė sporto salė. Kur jūsų patriotizmas??? Kur palaikymas???
Tikiuosi, tai neliečia taxiečių - kažkaip nematau sąraše pažystamų Kauno veidų, tikriausiai salėje.

Jo nyku kažkaip žiūrėt rungtynes buvo, salė pustuštė...
Gal į senatvę perdaug sentimentali pasidariau, bet kažkaip... suspaudė širdį

Prisipažįstu - nebuvau... Ir visiškai pritariu šitai nuomonei. Štai tokie ir sirgaliai mūsų... Ir mes...

Pro Memoria:
"Talentingas, gamtos apdovanotas vaikis" - A.Kosauskas.
"Tauro santykiai su aplinkiniais buvo labai šilti, jis visada laikėsi nuo bet kokių intrigų atokiau" - V.Jurgilas.
"Tauras buvo europinio lygio žaidėjas" - D.Maskoliūnas.
"Tauras galėjo išvažiuoti į Ameriką, kaip A.Karnišovas. Galbūt toks postūmis galėjo kitaip pasukti ir jo karjerą. Bet dabar beprasmiška svarstyti, kas galėjo įvykti. Juolab, kad pats Tauras niekuomet nesiskundė savo likimu" - G.Staniulis.
Simboliška, kad 11 metų atstovavęs Žalgiriui, kad su Žalgiriu daugiausia laimėjęs Lietuvo čempionų titulų, o 1998m. - Europos taurę, paskutinius savo taškus įmetė į Žalgirio krepšį........

"Šįryt įvyko Mėnulio užtemimas Jaučio ženkle. Tai sunkus metas- didelė įtampa, emocijos sunkiai kontroliuojamos.
Stigs atidumo, taip pat tolerancijos. Bus lengva susipykti (o to daryti labai nereikėtų, nes susitaikyti bus sunku),<...>"
Palmyros horoskopas 2004.10.28