Akimirka

NESIPYKIT , mergaitės. Čia dabar kas????
Aš irgi džiaugiuosi (turiu dar ir kitą priežastį šiuo atveju džiaugtis ).

O tai čia aš turėjau užpykti :roll Atsiprašau - nesupratau:).

Nesipykstam, nesipykstam. Pasikartosiu, esu nepataisoma optimistė

Tai todėl, kad komentarų neskaitote:)). Šiaip jau teisingai darote - optimizmą reikia saugoti, neleisti jam susidurti su tikrove:).

Aš tai skaitau. Tik šiuo atveju, nesusivedžiau:)) O man komentarai Delfyje patinka, ten yra komentuotojų- profesionalų. Šiandien "pedagoginės pertraukėlės" metu, skaitant kai kuriuos komentarus (ne apie diktantą), net ašaros iš akių tryško.

Reikia nuorodos - mes irgi norime pasijuokti:).

O kas čia? Jei ne paslaptis

optimizmą reikia saugoti, neleisti jam susidurti su tikrove:).[/quote]

O DaivaP ko tokia pakraupusi :roll?

Darbiniai darbeliai...

Norisi rėkti ... staugti... šaukti... verkti

Stengiuosi išmesti blogas emocijas iki kol eisiu namo

Užjaučiu. Pasakykite sau: VISI šitie darbai niekur nedings, rasiu juos rytoj atėjusi. NIEKAS, o niekas nepasakys ačiū (ir nereikia, kad sakytų) už tai, kad tiek daug dirbu. Viskas, einu namo pas vyrą ir vaikus, jie manęs laukia pasiilgę, JIE svarbesni.
Patikėkite, JIE tikrai svarbesni:). Gero vakaro šeimoje:).

Žinau Estella. Ačiū už nuoširdumą ir šilumą.

Reikia rašyti atsakymą-žinutę iš bet kurio puslapio ir atsiranda naujas puslapis:).

DaivaP, JŪS dar ne namie ? Lupti gausite:).

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

/Vytautas Mačernis/

Nuotaika

Pasaulį Dievo mačiau,
Ten juokiaus ir verkiau;
Vysta baltos, raudonos jau rožės!

Kai žvaigždė nežibės,
Liks aiškumas minties,
Ką sutikt jau turiu pasiruošti?

Ežere, kurs vilnys,
Mirs manoji mintis,
Kas gyva, dabar bus jau mirę?

Ką jaučiau, dainavau,
Neskambės jau daugiau
be ribų, begaliniuose tyruos?

Vienatvė ar Mylimas Žmogus...?...

Bet Žmogus...mylimas...neapkabins...
Tuomet...kada Tau Meilės prireiks...
O Vienatvė...tai su Diaugsmu atliks...
gal ir ne TAIP gerai kaip kad norėsis tąsyk...

Mylimas Žmogus niekada su Tavim nedainuos...
Taip...kaip Vienatvė geba saulėlydžio sutemoj...
Niekuomet Žmogus Tavęs nepaglostys...
TIK Vienatvė Tau atneš gaivu vakaro vėjelį...


Juk kartais norisi užrėkt...
Kulversčiais nuo kopų nuredėt...
Kažin ar Mylimas Žmogus su Tavim pasijuoktų...
Jei TIK ne pats Vienas persikreipęs gulėdamas...

Išties Mylimas Žmogus nevaržo Laisvės...
Tačiau Laisvė įgauna Mylimo Žmoguas skonį...

Kad TIK Tu būtum Laimingas...


Jei padovanočiau rožę...
Pasakytum: "Svajinga"...
Jei paliesčiau lūpas...
Pasakytum: "Aistringa"...

Jei gerbiu Draugystę...
Tu nustembi šią retinybe...
Jei dovanoju Tau Meilę...
Tu nustelbi mane savo atsakymu...


Jei stipriai apkabinčiau...
Pasakytum: "Įtikinama"...
Jei virsčiau vėjum...
Pasakytum: "Audringa"...


Viską pasakysiu...padarysiu...

Kad TIK Tu būtum Laimingas...

allina - tu čia pati sukūrei?

Grazus zodziai