Mane nori atleisti iš darbo be priežasties, sako - išeik savo noru

Na, pokalvis nukrypo į ateities perspektyvas (ir tai labai gerai), tačiau jei prisiminsime problemą, del kurios kilo ši diskusija, aš norėčiau įkišti savo trigrašį.

Mano galva, darbuotojas, kuriam pasakoma, kad "mums nereikialingas" pajaučia nuoskaudą dėl 2 galimų priežasčių:
1. pasijunta kaip daiktas, kurio nebereikia. Aišku, daiktu jaustis yra labai skaudu, tačiau jau kam kam, o žmogui, kuris ragavo ekonomikos mokslų, neturėtų būtyi paslaptimui faktas, kad darbo rinkoje mes visi- ištekliai- tokie pat., kaip mediena, staklės ir etc. Taigi natūralu, kad suradus tinkamesnį išteklių (geresnes stakles- na, kad ir labai subjetyviai tai įvertinus) jį keičiame kitu... O bankruotojančiose įmonėse tie ištekliai (t.t. ir žmones) pasidaro tiesiog nereikalingi.
2. pasijunta kaip nereikalingas žmogus... Na, toks požiūris į save verslo įmonėse iš vis netoleruotinas - toleruotinas tik asmeniniame gyvenime. Tačiau situacijas - atsiriboti nuo kokio nors žmogaus/pajausti ar sužinoti, kad nuo taves atsiribojo- mes asmaniniame gyvenime pajaučiame ne karta ar du, tiesa?
Taigi šiu atveju reiketų galvoti, kad nuo taves atsiribopja žmogus, su kuriuo nesieja artimesni ryšiai... Tada problemos kaip ir nelieka, tiesa?

Teisios yra Ulita, Soffi- per prievartą tikrai mielas nebūsi, ir dėl to tokiais atvejais būtina kaip galima gražiau išsiskirti.

Aišku, tai yra sunku ir baisu, turint galvoje, kad išeini į nežinią- už ką valgysi rytoj, ypatingai- jei nežinai, už ką valgys vaikai. Ta problema iš tikrųjų egzistuotoja, ir jai aptarti reikėtų kitos temos...

Šitoje vietoje aš norėčiau pateikti vieną pastebėjimą- mano patirtis rodo, kad jei savo veikla "neisšpardai dievuliui užpakalio" visos nelaimės/ nemalonuimai pagaliau kaip pasakoje pasidaro laimėmis...

Todėl labai teisingai žmonės sako- viskas bus gerai... Pasistenkti užmiršti, ir ieškoti, kur būsi mielas...

Ir atvirkčiai. Mane jau gyvenimas pamokė, kad nereikia labai jau stangtis pries srovę polaukti. Dievulis nubaudžia.

Kažkada, kai buvau jauna, graži ir durna, daug kovojau, kad vienos tokios veikėjos neišmestų iš darbo, nes man ji atrodė kompetencijos viršukalnė...(baja, taip ir yra iki šiol), todėl, kad su žmonėmis negalima taip elgtis ir etc.

O va po kelerių metų man ją pačiai teko su ja dirbti artimiau. Ir savo nervais patirti, dėl ko ją metė iš darbo- dėl to, kad lenda kur reikia ir nereikia, kur supranta ir kur nesupranta- kad tik daugiau turėtų valdžios ir pinigų... Rezultatas- nekvalifikuoti darbai, krūvos sugaišto betiksliai laiko ir etc..., kas pirmą kartą mane privertė gerti raminamuosius.

Taip tesėsi daugiau kaip pusmetį, kol vieną dieną pasakiau- STOP visoms toms nesamonėms. Tai veikėjai pasiūliau pasidalinti veiklomis ir kreiptis vienai į kitą tuomet, kai reikės kitos kvalifikacijos.

O atsakymas buvo toks- niekuo su manimi ji nesidins.

Siandienos rezultatas- manau, kad ta jos veikla jau nunyko. Kai man reikės jos kvalifikacijos, aš tikrai į ją nesikreipsiu. Po jos atsakymo aš numačiau kitą žmogų.

Nereikejo nei man tada taip kategoriškai jos ginti, nei jai kategoriškai nepriiminėti kompromisų. Būtume pasaulyje sutaupę šiek tiek santatvės ir gerumo.

Ar ta moteris kartais nera kaimyne Simelioniene ?

Nieko tokio pasissnekejom ir vsio.

aciu visiems uz patarimus

Tik tiek tepasakysi ir "vsio"? O mes tau kone instrukcijas surašėm

ANDRINX 08/10:52 "O dėl kompensacijos - kam tų teismų? Susidirbti sau reputaciją be reikalo " nevisai teisus.
Pazistu laimejusia tokia byla: pinigai - supermazi (prasta advokate, superprasta; nes geras atsisake: "pagalvokite, su kuo kovosite"), bet satisfakcija- garantuota. Bet mano pazistamos UAB'o direktorius, ja isvares- sukcius, vos ne is banditu (pilnai imanoma, kad ir is ju, nieks juk nesiafisuoja:)), juos uzdare dabar, siek tiek. Pelningas biznis, turbut, atidarys.
Kodel pas mus bijoma neteisybes? Gyvenimas - brangiau? ramus.. Bet ar tai gyvenimas, kai su tavimi elgiasi nezmoniskai?

Turejo pasakyti, kas ir kaip. Jei nepasake- jie aferistai arba prasuka afera.
Rimtas darbdavys neziuri i nepazistamu savininku atsiliepimus: verslininkai, kaip ir darbuotojai- skirtingi. As taip manau.

Rimtas darbdavys neziuri i nepazistamu savininku atsiliepimus: verslininkai, kaip ir darbuotojai- skirtingi. As taip manau. [/quote]


Visiškai su tavim sutinku. Mano draugę išvarė iš darbo vien todėl,kad trukdė sukti visokias aferas (netvarkingi dokai).Savininkas sėdi ant paauksuoto unitazo ir siunčia visus ant trijų raidžių.Ir ką manote? Atėjo nauja buhė ir dirbo, nieko nematydama ir užsimerkdama.Niekada netikiu buvusiais savininkais, nes protingas darbdavys neišvaro gerų darbuotojų.Dabar pas mus labai daug kas užsiima verslu nemokėdami netgi rašyti be klaidų, o apie kultūrą ir pagarbą darbuotojams net nesvajok (iš fantastikos srities)

Aš tiesiog nesidarbinu pas tokius. Galiu sau tokią prabangą leisti, bet ir negalėdama, manau, jog neįstengčiau dirbti pas tokius žmones. Man svarbu, kad man darbdaviai patiktų ir svarbu, kad aš jiems patikčiau grynai žmogiškai, o darbas jau paskui. Gali būti ir darbo sąlygos prastesnės ir atlyginimas mažesnis, man kur kas svarbiau normalūs žmonės.

Nu Juliukai, nuvylei , mes čia tiek stengėmės , pergyvenom, o tu teparašei kelis žodžius , prašau informuoti išsamiai

to Juliukasx>

Tai gal Tavęs nebeatleido?
Gal pasilikai dirbti? Ar viskas tvarkoje?
Gal be reikalo paniką sukėlei?

Mums labai rūpi....

Tavo, Keykey, pasakyme teisybės yra. Va, "Akacijų alėjoje" šeštadienį buvau. Bagdonas dainavo tokia dainą;
"Gyventi gražu
Ypač gražu, kai gyveni pamažu.
Pro langą žiuri,
Plutą kramtai
Ir daug keistenybių per langą matai"
(na, kažkas panašaus)

Jo, aš ne už tokį gražu gyvenimą. Kovoti reikia. Tačiau kovoti reikia tik dėl tų dalykų, kuriuos realiai gali pakeisti. O teisybę? Ar ją galima pakeisti?

Aš manau, kad teisūs tie, kurie šypsosi ir sako, kad tėra tik viena teisybė- Kalvio Ignoto Kadangi vienos teisybės nėra, todėl jos ieškoti - beviltiška.

Gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų, į kuriuos gali nukreipti energiją.- Pavyzdžiui, pasistengti pačiam visuomet elgtis taip, kaip liepia sąžinė. Pasitengti, kad aplink patį klestėtų gėris ir grožis, kad žmonės aplink patį šypsotųsi.

O su tais žmonėmis, kurie patys tam nededa pastangų- kokia prasmė su tuo kovoti? Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai tie žmonės - tavo paties vaikai. Ir tik tais atvejais...


Tikrai niekada nesakyčiau: jei banditas, tai ir sukčius, o jei sukčius, tai ir banditas...
Teko darbo reikalais pabendrauti su keliais tokiais, kurie pinigų turi tiek, kiek ne tik sau- kiekvienam Lietuvos žmogui linkiu turėti.
Žmonės apie tokius sako- banditas.

Tebūnie. Aš galiu pasakyti, kad susidariau nuomonę, kad tų žmonių etikos normos- labai teisingos (taip, kaip aš suprantu). Bendravimo kultūra - daugeliui eilinių žmogelių reiktų pasimokyti. Požiūris į žmonės ir sugebėjimas nuolat galvoti, ko norėtų pasšnekovas - taip pat neeiliniai.

Nežinau, kas būtų, jei tektų bendrauti artimiau- na, kad ir dirbti pas tokį- tačiau manau, kad tie dalykai tikrai nesuvaidinti. Bent jau tų 3 žmonių "iš banditų pasaulio", su kuriais teko man bendrauti, atvejais. Su kitokiais neteko, ir, esu tikra, ir ten yra "visokių".

Tik vardant to paties teisingumo - pagalvokime, ar galime teisti žmonės, ieškoti jų gyvenmime teisybės, jei jau sutinkame, kad tie žmonės - iš "kito", mums nelabai pažįstamo pasaulio?


P. S. Apologetai ,
čia manes klausei? Ne, tos moters pavardė ne tokia. Tačiau vis tiek faina, kad ir Tu pažįsti kažką panašaus, ką ir aš...

Reiškia, vitis, kad tų teisybių nėra tiek pat daug, kiek yra žmonių, turi šiokio tokio pagrindo. Tačiau vitis- tik kvailių motina

Sorry, Nesuprantu dėl ko čia ietys laužomos?
Pati tema apriori teigia ,kad "atleidžiamas be priežasties.."
Priežastis visada yra.VISADA.
Gal šis darbuotojas stabdis visam kolektyvui?
Sėdi ir tiki , kad atlyginima moka darbdavys.
O juk Atlyginimus moka klijentai.
Ir jei darbuotojas nepajudina antro vingio (arba jo neturi),
tai kam jis toks, išlaikytinis, reikalingas?
Darbdavys PRIVALO pašalinti girgždanti ratuką.
Kad mechanizmas nestrigtų.
Toks naturalus atrankos dėsnis.

Faktas. Reikėtų formuluoti: "be priežasties, kurią aš suprantu"

Tačiau tokiu atveju būtų labai ilgas pavadinimas. Negerai.