Noriu dirbti!!

Mergytės, berniukai..... PADĖKIT....

Neseniai grįžom iš ligoninės su dukryte. Kelias paras gulejom su laselinėm.. o prasidėjo nuo to, kad turim "nuostabią" auklytę, kuri peršaldė dukrytę sąmoningai.. Paranojiška, arne? Bet 100 proc. įsitikinusi. Aš ją gyriau visiems, o va ką papasakojo šiandien mūsų šeimos gydytoja, kurios paprašėm prieš gulantis į ligoninę apžiūrėt dukrytę: "Aukle isdribvusi, vyras gurkšnoja alų, su šlepetėm (mano vyro) guli ant lovos, o dukrytė mūsų su 41 tempa guli kitam kambary"... Dieve mano.. Ar galit kuris rekomenduoti auklytę trumpam ne visai dienai?????

Savo mamai ar uošvei nepasiūlei už tą patį atlygį?

Neturiu tėvų, uošvienė dirba pati... Neturiu savų šeimos žmonių
Manęs pačios iš darbo niekas neišleidžia.. Nors imk ir mesk darbą dėl poros savaičių...

Tokią pati turėjau problemą, tai teko sėdėti namuose, o kai paaugo , į darželį ėjo, sirgo, kapstėmės kapstėmės, o dabar gražuolė, kaip lėlė ir vargai pasimiršo.Kaune nieko nepažįstu, gaila.Šitam mieste nebuvau 20 metų

Viskas aišku... Ačiū Linda6.. Kažkaip šilčiau po tavo žodžių

Gerai apmastyk, kas tau svarbau, tavo dukrytės sveikata ar darbas, kuriame tavęs neišleidžia prie sergančio vaiko
Manau, kai mintys ne darbe, tai ir darbas visai neeina, kodėl apie tai negalvoja vadovai

Verkiu kaip vaikas... Visai palūžau :(

Mano vaikas irgi kaip visi vaikai sirguliuoja kartais, tai būna galvoju o kaip gi darbas, o kai pažiūriu į jį... žinai nėko nėra svarbesnio už tavo vaikelį, tada spjaunu į viską, skambinu darban ir sakau kad lieku namuose su vaiku. Jei vadovai tave vertina kaip specialistą, tai turi gerbti tave ir kaip žmogų.

Viskas bus gerai, patikėk.
Būna sunkių minučių, kada norisi paverkti.
Ir paverk. Ašaros išplaus neveiklumą ir tuojau tasiras išeitis. Reikia tik tuo patikėti...
Mamai dėl vaiko visada atsiras jėgų...

Jei nori, gali pabandyti susirasti auklę tarp studentų...
Man kai reikėjo, nunešiau skelbimą į pedegoginį fakultetą (Klaipėdoje) ir mikliai paskambino kelios merginos.
O dar paskui tai merginai reikėjo ir rekomendaciją parašyti - jai ten kažką užskaitė universitete ar pan...
Rekomenduoti negaliu - išvyko į užsienį, kaip ir dauguma...

Dar galimas ir toks variantas:
Turi vistiek kazkokiu pazystamu gal but studentisko amziaus, buna kad yra tokiu pazystamu kur galima pasitiketi ir turi laiko.

Ačiū, mergytės... Ką tik išsiverkiau direktoriui ant peties, tai jis pasiūlė savo buvusią auklytę - bandysiu skambint...

Šiandien dar užnešiu skelbimuką į KTU'ną.. Tikrai gal studentė atsilieps...
Ačiū, Jums visiems...

Paverk, paverk, paskui bus lengviau, pagailėk savęs, pagailėk...palengvės ir mintys bus šviesesnės..Paskui pažiūrėk į vaiko akytes, įdėmiai įdėmiai ir suprasi, kas svarbiau.Bandyk ieškoti pamažu darbo namie ir pasikalbėk su tėčiu, na gal jis turi kokių minčių. Vyrų klausk konkrečiai, jie lyrikų nepripažįsta...Nusiramink, ne tu vien tokia, visos mes mamos ir vargai mums žinomi.Pakelk ir pabučiuok savo vaikutį, savo patį brangiausią, ką turi šiame pasaulyje...Pabūk su ja apsikabinusi ir tyliai tyliai paverk...

Žmonės Ką jūs kalbat Kokios studentės kai vaikui 40 laipsnių

Kartais tos studentės būna iš daugiavaikių šeimų, kur tenka joms auginti savo brolius ir seseris.Rinktis reikia, gastrolierė netiks, o padorių žmonių yra daugiau.

Cia as toks ziaurus pasijutau :/

As kalbejau apskritai. Kol serga tai tikrai nesiulau. O nerra galimybes biuleteni ar padirbet namuose kazkas pan? Kol pasveiks?

Jau nebesergam - atgulejo mligoninej su laselinem - dabar rankutes nuo badymu melynos :( Bet jau zvali... tik koscioja :(

Apie studentes:
Pvz as pazystu keleta sakykim 20 m amziaus ir tikrai zinau kad pasirupintu gerai. Taigi turi draugu draugiu su kuriais bendrauji. Jie turi vaiku (turiu uomeny jau uzaugusiu ir tinkanciu) ir neatsisakytu darbo.
Tokiais galima pasitiket.
Buna gi taip :)

O gal direktorius gali Tau leisti nors po pusę dienos nedirbti?
Atbėgtum po pietų, vakare, kai vyras namie su dukrele pabūti galės?

Vat būtent, ir aš apie tai, darbas yra svarbus, tik ligoniuką negalima palikti su svetimais. Aš pati turiu ir mamą ir uošvienę, ir dirba jos pamainom ir gyvena šalia. Bet nors ir myliu savo darbą ir labai bijau jį prarasti, bet, žinokit, jau esu turėjusi biuletenį. Kai vaikas serga jam reika mamos, todėl mano babytės, kokos bebūtų mylinčios, atsisako su sergančių būti.

dirbu tolokai už Kauno, be mašinos - tik rytais vienas darbuotojas prigriebia mane.. :( O rytais kas pabūtų su dukryte? :( Šiandien močiutę iškviečiau, bet kiek ji senas žmogus teištvers? Maniškė hiperaktyvi... Nenusėdi vietoj - nugainios mūsų močiutę...
Šiandien vakare ramiai apgalvosim su vyru ką daryti... :(