Kodais tai būtų atitinkamai:

13 pr. 2 lent. 4.2.1.p.
13 pr. 2 lent. 4.2.3.p.
13 pr. 2 lent. 3.2.p.
13 pr. 2 lent. 3.3.p.
13 pr. 2 lent. 4.2.2.p.
13 pr. 2 lent. 1.27.p.
13 pr. 2 lent. 3.7.3.p.
7 pr. 1 lent. 3.3.p.

Kaip ir eiliniam vairuotojui (nesvarbu, kokios transporto priemonės):

Krovinių tvarkymas rankomis;
Darbo poza, periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje padėtyje;
Vibracija, veikianti rankas ir visą žmogaus kūną;
Akustinis triukšmas, kai kasdienio veikiančio triukšmo lygis viršija arba gali viršyti 80 dB (A);
Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims;
Dulkės;
Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis (Šiltuoju metu laiku daugiau +30C, šaltuoju metu laiku žemesnė -10 C );
Transporto priemonės vairavimas.

bent dar popierinį prašymą turėsit, kad prašėsi atleidžiamas.
Dabar gali parašyti tik SMS - kad nebedirbu, atleiskit, atstokit ir viskas, ir tai teisinis pagridnas.
Ir forminsit atleidimus.

tai va būtent - nei atidirbti nėra kam, nei tų darbų perduoti/perimti nėra iš ko.
Tai kam tą terminą tempti???
atleidžiat, pravaikštas pranešat už tas tris dienas ir viskas.
Tvarkotės, organizuojatės darbus viduj kažkaip, be to išėjusio, neatėjusio, neperdavusio.

"DK 55.1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti".

Žodžio "atidirbimas" nėra ir niekada nebuvo.
o po 2017 m. atsiradęs prierašas, kada galima netaikyti termino jau oficialiai, nes ir šiaip jo praktiškai netaikydavo.

Galima, bet kas jums iš to, jeigu jis vis tiek nesirodys ir nedirbs, ir neperduos darbų niekam?
tai kam laikyti tas 20 dienų? Iš viso šitie vadinami "atidirbimai" bereikalingi. Net jeigu ir eitų į darbą - iš išeinančio žmogaus daugiau bęėdos, negu naudos. Darbas atmestinis, per prievartą, o dažnai net ir kenksmingas pačiam atliekama darbui, aplinkinių nuteikinėjimui ir pan.

Įdinga nuomonė "Turėjo atidirbti po preiškimo pateikimo". Nieko darbuotojas neturi daryti, jis tik įspėja prieš 20 dienų, kad ketina išeiti iš darbo, o jeigu jau pripaišote tas 20 dienų jam dirbti, tai jis jų neprivalo dirbti - gali pravaikštas daryti (jaud irbti kitur), gali biuletenį pasiimti ir pan. bet nedirbti.

Tą įmestą prašymą atleisti iš darbo (kad ir su sena data) užregistruojate pas save sistemoje šiandien.
Atleidimui visuoti galite bent 3 d.d. (jeigu apsireišktų ir apsigalvotų, atsiimtų prašymą. Pagal Darbo kodeksą tokią teisė turi).
Jūsų tos 3 d.d. būtų kaip tas vadinamas "atidiribimas". Per tą laiką, pabandote dar susisiekti su juo.
Nepavykus, tą trečią dieną forminate jo atleidimą pagal DK 55 str. 1 d. pačiam prašant. Surašote aktą, apie situaciją, kad nepasirodė, neatsiliepė ir t.t., biuletenio sodros sistemoje nėra. Ir už tas tris dienas tabelyje žymte pravaikštas, Sodrai 12-sd forma apie jas pranešate.

Jeigu telefonu neatsiliepia, parašykite jam SMS, kad prašymas rastas pašto dėžutėje, užregistruotas, atleidimas iš darbo bus suformintas tokią dieną.
(kad būtų užfiksuota, jog bandėte susisiekti, apie atleidimą išnformavote).

Su buhalterių diena !!!
jeigu yra čia šiandien gyvų buhalterių :)))

Nesvarbu, kiek sutarčių ir kokio tipo jos vienoje ir toje pačioje darbovietėje.
Šiaip tai įmonėje sudaroma viena darbo sutartis ir jos priedai daromi dėl papildomų kitokių darbų.
Atostogos kaupiasi taip pat, kaip dirbant pagal vieną sutartį - nes tai vienas darbuotojas. Jeigu priklauso 20 d.d. per metus, tai tiek ir priklauso. Nebus taip, kad dar už kitą sutartį + dar 20 d.d. atostogų.

O apmokėjimas pagal 3 mėn. atgal vidutinį darbo užmokestį.
Kokia Jūsų alga buvo prieš vaiko priežiūros atostogas (su visais papildomais darbais), tokį vidurkį kasmetinėms atostogoms ir paskaičiuos.

visada buvo galima rinktis dokumentų arcyvavimo būdą: pagal datą, pagal koresondentą, pagal dokumento rūšį ir pan.
Saugomu iki 10 m. (kas yra praktiškai visi buhalterijos dokumentai), nereikia nei lapų numeruoti, nei perseginėti pagla datą nuo 01 dienos iki 31 dienos.
Kaip buvo sekagami metų eigoje - apatinis seniausias (sausio mėn.) viršuje naujausias (gruodžio mėn.), taip ir palikti.
Tik taupant storus segtuvus ir pasiliekant kitiems dokumentams segti, galima išsegti į kartoninius archyvinius.

o tas, kad jeigu turi 0,97 darbo dienos ir dar atostogų neišleisim, nes neužsidirbo, daugiau negu juokingas.
Tai gali palaukt prie stalo kokias 6-8 min. darbo ir jau bus užsidirbęs, o dar kol prašymą parašys, tai ir visai virš 1 d.d. bus:))))

visą gyvenimą apvalindavom į didesnę pusę.
O kai buvo 2017 m. Darbo kodekso keitimas ir iš kalendorinių dienų vertimas į atostogų suteikimą darbo dienomis, tada buvo nurodymas skaičiuoti darbuotojo naudai į didesnę pusę, tai taip ir darome toliau.

Šiaip tai į darbuotojo pusę apvalinima jau nuo pirmų skaičių po kablelio.

taigi rodant atostogų liktį 26,982 d.d. ,
einant atostogauti - išleidžiama būtų 27 d.d.
atleidžiant mokama kompensaciją už 26,98 d.d.

Variantas įmanomas ir būtinas, ir sveikntinas.
Darbo sutartyje numatote darbo pobūdį, kad tai nuotolinis darbas, darbo vieta - laisvai pasirenkama, bet kuri patogi darbuotojui vieta.
Ir dar galite konkrečiai nustatyti, kuriomis mėnesio ar savaitės dienomis, nuo kelintos iki kelintos valandos privalo būti ofise, tokiu tai adresu.

Viskas - jokių komandiruočių nieko.

Iš kurios pasaulio dalies, ar Lietuvos kaimo, ar iš kitos gatvės prisistatysi - ne darbdavio reikalas.

Jeigu grafikas nuspėjamas, pastovus - tai nereikia jokios suminės.
O kadangi darote pažeidimą, kad žmogus neturės niekada laisvų savaitgalių - tai ar paprastas, ar suminė - vis tiek pažeidimas.

Nesuprantu, kodėl Jums atrodo, kad nubraukė kažkurių ne tų metų??? nubraukia anksčiausias, kurių nepanaudojote už 2019 - 2020 metus.
Pagla Darbo kodeksą daugiau kaip 3 metus nepanaudotos atostogos naikinamos. Dabar 2024 m. - šiais metais turėtų dingti 2020 m. nepanaudotos atostogos, o jums nubraukė dar 2019, kurie jau pernai 2023 turėjo nusibraukti.

Atostogų dienas sumuoja, metai prie metų ir rodo bendrą likutį.
Galima kitaip surašyti jas, pvz.:
už 2019-2020 m. - 24 d.d.
už 2020-2021 m. - 24 d.d.
už 2021-2022 m. - 24 d.d.
už 2022-2023 m. -24 d.d.

Sakykim ten kokelias dienas panaudojote atosotgų 2020 m. ir už tą pirmą laikotarpį liko 17 d.d.
Tai tada šiai metais 2024 m. ir nubraukia:
už 2019-2020 m. 17 d.d.
už 2020-2021 m. - 12 d.d. (dar negali viso nugraukti, pusmečiais ten skaičiuojasi, kuriuos jau galima).

pridedu failiuką - išaiškinimą, kaip jos braukomos pagal DK aklai.
bet turėtų būti įmonėje tvarka, ar jas braukia, ar ne, ir kada.

Nubraukė nuo vėliausių metų, kurių atostogos neišnaudotos:
17,49 d.d. už 2019-12-31 - 2020-12-30 darbo metus
23 d.d. už 2020-12-31 - 2021-12-30 darbo metus

Aklai pagal Darbo kodeksą viskas taip. Galbūt jau buhalterinėje programoje sutvarkyta ir užprogramuotas nubraukimas.
Bet... turi būti įmonėje ir pasitvirtinta tvarka, kada ir kaip nubraukia neišnaudotas atostogas.
Ar jų iš viso nebraukia.
nes... labai gali būti teisminiai ginčai ir atstatymai tų atostogų.
Ar darbdavys galės įrodyti, kad Jūs tų atostogų nenorėjote, atisakėte eiti???

www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=695

jeigu vaiko priežiūra nutraukiama, tai ir kasmetinės atostogos už tuos 2 mėn. kaupiasi.

turbūt dar niekam neteko, nes dar ir teismų praktikos tuo klausimu nesimato.
Ar turite įrodymus, kad darbuotojas pats nenorėjo atostogų tris metus???
Nes jis gali įrodyti priešingai, kad darbdavys neišleido (tai nėr kas pavaduoja, nėr kas darbus padaro ir pan.).

www.eureka.lt/info/buhalterine-apskaita/suka...

nėra tokio atleidimo pagrindo, kad žmogus dažnai serga.
Vat jeigu pablogėjo sveikata (gautas neįgalumas ar gydytojų pažyma, kad būtent tokio darbo dirbti negalite dėl sveikatos), tada arba darbdavys atleidžia, arba pats darbuotojas prašosi atleidžiamas ir priklauso 2 mėn. vdu išeitinė.

Ir aišku, jeigu kliūna dažni biuleteniai, ar dar kažkas, visada yra DK 54 str. šalių susitarimu su kokio dydžio tik sutarsite kompensacija.

informacija pakartojama, kad matytųsi nauja data, kada vėl siunčiate tikrintis sveikatą. Kad nereiktų faktorių kartoti, galima prašyti "tas pats".

jeigu pagal grafiką darbuotojui šeštadienis-sekmadienis darbo diena, tai jokių priemokų nereikia, nes tai jo darbo dienos, o ne poilsio dienos. Gal jam poilsio dienos duotos, tarkim pirmadienis-antradienis. Ir va per jas, jeigu paprašytumėte dirbti, tai reikėtų apmokėti 1,5 karto.
Poilsio dienos, tai ne šventinės dienos.
Pagal grafiką dirbant, jeigu išpuola dirbti valstybės šventinę dieną, tai sumokama dvigubai.

VMI darbuotojai šiuo metu turbūt perkrauti gyventojų klausimų, pasiruošę vieną atsakymą visiems - darbdavys per daug npd pritaikė.
Galėtų ir pasigilinti dėl ko žmogui reikia susimokėti!!! nes dažniausiai, deja, būna, kadpardavė kokį turtą per tuos metu ir pamiršo.
Bet ne - lengviausia sėti mintį, kad darbdaviai, buhalteriai žiopli, durni, vagys, blogai paskaičiavo.

tai atleidimo atšaukti nereikia, nes ligos metu galima atleisti, kai darbuotojas prašosi pats, šalių susitarimu ar suėjus terminui.
Tai kad jis pasiėmė nedarbingumą, nereikia jo laikyti iki kol jis baigsis.
Čia tik perskaičiuoti atleidimui įmokas, nes kažkiek iškreipia jas biuletenio dvi dienos 01.04 ir 01.05.

Per PT tik įmokas pakoreguoti, jeigu keičiasi kažkas, o ne visą altleidimą iš darbo.
Atleidot ir vsio, niekur jis čia dėl to biuletenio nelieka dirbti.

ir dar esminis žodelis tas "nuo".
Ar nuo 01.05 atleidot, ir nuo 01.05 jau neina į darbą, tai reiškia atleidimas ir paskutinė jo darbo diena 01.04 d.
Ar prašėsi atleisti iš darbo 01.05 dieną (be žodelio "nuo"), tada atleidimas ir paskutinė jo darbo diena 01.05 d.

O kam iš viso tas atšaukimas reikalingas???
jeigu darbuotojas prašėsi savo noru atleidžiamas iš darbo, tai jokio skirtumo, kad jis pasėmė ar turėjo biuletenį.
Jeigu jis pats prašosi, atleidimas forminamas ir ligos metu.

iš DSSĮ (darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas).

DARBDAVIŲ PAREIGOS IR TEISĖS

25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
(...)
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
(...)

jeigu nenorite rašyti sumų, kurios bus padengiamos, kad kažkas nematytų kokios jos, galite rašyti, kad padegngiama pagal tokios tai dienos pavedimą Nr. toks. (ar kokį kitą dokumentą nurodant, pagal ką tą sumą galima būtų nustatyti).

Reikia ar nereikia, privaloma ar ne pareiginė, labai gerai supratimas atsiranda, kai įvyksta koks nelaimingas atsitikimas darbe.
Darbo inspekcija pareikalauja prie visų kitų dokumentų ir pareiginės, ar tam darbuotojui iš viso priklausė šitą darbą daryti, kurį darydamas susižalojo.
Tada ir prasideda, neturim, kuriam, traukiam iš gooogles kokią nesąmonę, netinkančią, tik pareigų pavadinimas panašus, kišam atbuline data pasirašyti tam merdinčiam priėmime darbuotojui ir t.t.

pareiginė instrukcija (nuostatai) aprašo, ką ir kaip tas darbuotojas turi atlikti, už ką atsako.
Darbo sutartyje viso to nesurašysi, ten tik pareigų pavadinimas. O va pareiginė (kaip darbo sutarties dalis) aprašo konkrečiai atliekamą darbą.
Jeigu jos nebus, kaip žinosite, ką ir kaip tas darbuotojas turi atlikti, kaip išreikalausite, kad jis tą ir darytų darbe.
Nes sakys, tai ne mano darbas, man nepriklauso daryti - sėdės ir pro langą žiūrės visą dieną.