Šeima, vaikai

Aš šiek tiek patyriau, ką reiškia tokios ligos. Tokį nutarimą pavadinčiau nusikaltimu arba visišku nesupratimu! Ir va toje vietoje vaiko teisių tarnyba turėtų tarti savo žodį. Ir gelbėti vaikutį.
Pasikartosiu...

Tikrai nesiginčiju, pati manau tik taip, kad vaikelį būtina rimtai gydyti, tik bandau suprasti, kodėl jie taip pasielgė. Nes kai parodė tėvus, jų buitį, atrodo, kad normaūs žmonės. Sunku patikėti, kad specialiai nemaitintų ir negydytų vaiko. Nes tai protu nesuvokiama.

Aš irgi to netvirtinčiau. Jie gal visai natūraliai mano, kad vaiku rūpinasi, bet panašu, kad nesuvokia situacijos rimtumo ir kuo rizikuoja šitaip elgdamiesi.
O tarnybos tik skėsčioja rankomis. Tai ir kalbame - kas per tarnybos ir kam jos iš viso yra? Kad tikėtųsi ir lauktų kažko???
Vat, kas pikta.

Daug kas pas mus protu nesuvokiama.Pamenat, rodos Kuršėnuose prieš kelis metus berniuką išsekusį paėmė nuo motinos.Dukrą ji gerai prižiūrėjo, o berniukui valgyt nedavė.Ten maždaug taip buvo, to berniuko tėvas ją pametė, tai ji vaiką badu numarint užsimojo.Tai ir čia gal koks meilužis tą vaiką padirbo, paskui pametė moteriškę, tai dabar vaikas kenčia.

Taip, atsimenu. Kai paėmė jį iš motinos, pasitaisė, priaugo svorio, normalus vaikas tapo. Paskui jį įvaikino, rodos, užsieniečiai. Motina irgi aiškino, kad maitino. O atrodė vaikas kaip iš konclagerio.

Tam ir reikalinga, kad reaguotų. Sureagavo išėmė iš šeimos, pranešė visiems, net mums. Toliau jie nieko negali daryti, kad jie nenormalūs tėvai gali nustatyti tik teismas. O visos kitos tarnybos įsikiš tik tada , jei vaikui nutiks didesnė bėda. Ar jūs žinote, jei tėvai vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoją paduos į teismą, kad ji be pagrindo paėėmė vaiką, tai valstybė tokio darbuotojo negins. Yra tokie įstatymai, nei jai advokato neapmokės, nei priteistos moralinės žalos. Tai tampa asmens atsakomybė ir reikalas. Ne visi nori ir gali rizikuoti. Dėl tėvų normalumo. Gal išoriškai jie ir normalūs, bet kad iš vidaus debilai- įrodymai yra. Vakar per tv rodė sulaikytą Vilniuje prievartautoją, net" gerą" įdirbtą akį turintys pareigūnai, sakė, niekada nebūtų įtarę, kad jis galėjo tai padaryti.

Yra tekę man gyventi bendrabutyje su asocialiais kaimynais. Toje šeimoje augo mergaitė tokio paties amžiaus kaip ir manoji. Ten rinkdavosi visokie amatos į tą jų kambarėlį. Mergaitė skendėdavo tame tvaike. Neiškęsdavau. Kišdavausi. Jie apspangę galų gale sumastė kokią naudą gali gauti leisdami pas mane savo vaiką. Turėdavau nupirkti jiems butelį. Nupirkdavau. O mergaitė pas mane pavalgydavo ir ramiai išsimiegojusi išeidavo į mokyklą. Užaugo padorus vaikas. O tie atmatos šviesios dienos taip ir nemato...
O dėl vaikų teisių apsaugos tarnybos-kiek man teko su jais susidurti, jų funkcija niekinė. Jie tik parašus raizgo kai liečia reiklas turtinius šeimos reikalus...

Šaunuolė esate. Gal būt išgelbėjote vaiką, pamatė, kad yra ir gerų žmonių pasaulyje.

Bendraujame po šiai dienai. Neseniai atšventė 21-ąjį gimtadienį mergina. Nesiryžo po vidurinės mokyklos niekur stoti mokytis dėl savo finansinės situacijos. Baigė DB kursus. Įgijo pardavėjos-kasininkės kvalifikaciją. Bet jau dabar galų gale mes ją įtikinome kad ji turi pakeisti aplinką ir nebebūti šalia tų savo .... Labai džiaugiuosi kad ji ima vis labiau pasitikėti savo jėgomis. Nes tokiam žmogui labai sunku mūsų visuomenėje...

Taip, vaikams, kurie turi besirūpinančius tėvus sunku nuspręsti kaip gyventi toliau, kuo užsiimti, ir darbų nėra, o čia tai iš viso sunku, jei tokie tėvai netikę.

Kaip ir to išsekusio vaikelio atveju, na negi nėra aplink kaimynų ? Nejaugi niekas negali pamokinti tos mamos jei ji tų socialinių įgūdžių neturi ? Juk augina dar du vaikus.
Pas mus darželio grupėje yra tokia viena mama. Sudėtingas jos gyvenimas, vienas vaikelis su cerebraliniu paralyžium pati šiek tiek "kitokia " o mergytė kartu su mano mažąja lanko tą pačią grupę darželyje. Ir tai mergytei yra vystymosi sutrikimų. Tai kaip bebūtų keista, auklėtoja man juokaudama sako, "matau įsigijote naują draugę... ji vis jūsų lūkuriuoja..." Nesuprantu kas čia juokingo ? Paklusia kitąsyk ji ko jai reikia pas mane. Pasišneka, pasiguodžia... Mes nei vienas nuo ligos nesame apsaugoti.

O jūs Byla, esate šaunuolė, didžiuotis reikia tokiais žmonėmis Bet gi mes labai jau abejingi svetimam skausmui, didžioji dalis tai tikrai...

tai kodėl iš karto galvoji, kad šaiposi ir mato kažką juokinga??
tieisog auklėtoja pasidžiaugė gal, kad va pabendrauji su mergaite, rado vaikas, kas jį supranta ir tiek. Tai ir džiugu.

Vienam žmogui lengva praeiti pro šalį, o kitas - niekaip negali. Žmonės įvairūs. Kai mums sunku - tai verkiam, kad niekas nepadeda, kad visi abejingi, o ar aš padėjau kitam? Jūs padėjote, jūsų sąžinė rami.

O as manyčiau kad ji iš ligoninės ta vaika atsiemė nes neikam toje ligonineje jis nerupejo o dar ziurek bus paguldytas i viena palata su 4 skritingom uzkrecianciom ligom skerganciais vaikais - tai baime kad be tos anginos dar kruva kitu ligu susirinks, gi angina gales isigydyti ir namie su geriamais antibiotikais nu netikiu kad ta mama jau tokia bloga kaip ten rase tame straipsnyje.
As su mazuoju gulejau ligonineje del anginos - parvaziavom dar kita liga parsivezem nes sialia gulejo vaikas su plauciu uzdegimu (jo jo tik nepasakokit tu pasakų kad plauciu uzdegimas neuzkreciamas) o visas skyrius vemiančiu ir triedžanciu vaiku - aciu Dievui nors tos bacilos nepasigavom tai ir gal ten ligononeje ta pati situacija buvo, o kur dar neigiamas gydytoju poziuris i tėvus, ir t.t. ir pačiai buvo kilusi mintis parsivežti mažiu namo nelaukiant gydytoju išrasymo, nes gydytoja viena diena apziurejo, kita diena isvaziavo i seminara ir tik po 4 dienu gryzo, o diagnoze suzinojom tik is savo šeimos gydytojos kai parejo ataskaita is ligonines, nes ligonineje buvo neimanoma išvkosti kuom sergam

bet Aradija, ką nori tą sakyk, 7 mėn kūdikis negali sverti tik 4 kg

Aš turiu kitokios patirties. Gulėjom toje pačioje Klaipėdos ligoninėj. Kretingos irgi. Viso - 7 kartus. Per metus.
Niekam nedaviau jokių vokelių, bet rūpestis mergyte buvo didžiulis, ir viską "iškvosti" buvo galima, o Kretingoj turėdavom vienutę. Buvo labai miela gydytoja, rūpinosi dieną naktį. Beje, kai vaikutis toks negaluojantis, ir mamai tie nervai nekokie buvo. Tai reikėjo girdėti, kaip ta gydytoja mano savijauta rūpinosi. Net su psichologe suvedė, ir dar brenduko pasiūlė, kad atsipalaiduočiau ir nebesinervuočiau
Aišku, Klaipėdoj buvo sunkiau, ten iš tiesų buvo baisu "pasigauti" dar tai, ko neatsivežei ir triukšmo daugiau.

Bet esmė, kad tas vaikutis išsekęs ir jam konstatuota dehitratacija, tada jau būtinos lašelinės. Tada jau kyla pavojus jo gyvybei (o kai angina - tikrai nelengva pagirgyt).
Štai čia aš nepateisinu to, kad tie tėvai (medikams prieštaraujant!) išsitempė tą vaikutį namo.

o gal gimė coliukas, o gal neišnešiotas dar. Pas mus kieme irgi tokia skuzdėlė buvo. Visi stebėjomės (ir patys tėvai) iš kur ji tokia menkutė ir mažutė. Tėvai stokie stamboki. Jau buvo kokia gal trečiokė, o buvo menkesnė už darželinuką. Atrodė kokių 3 m. vaikas, o ne 9 m. Kojos atordė neatlaikys, suluš per kelius, kaip ant degtukų pamauta ėjo. Ir tokia skurzdė buvo iki kokios 8 klasės gal. Paskui pradėjo bręsti, tai dabar jau pirmakursė merga kaip briedis

Tai ką, ją reikėjo kaimynams pagrobti ir cisterna pajungus prišerti???

Aš jau tau sakiau: yra didelis skirtumas tarp smulkaus "coliuko" ir išsekusio, skysčius praradusio vaiko

na ne 4 kg svere, o 5 kg kaip balticume sake, na o manasis 14 men. sveria 8 kg - ir ka gal as irgi jo nemaitinu? kiti vaikai jau 3 menesiu tiek sveria, o manasis nu nevalgo nors tu ka