Atsakymai "ant lėkštutės"
Va ir norėčiau pakalbėt, kaip priverst (jei taip galima pasakyt) žmones pradėt galvot, domėtis tuo, ką daro ir nelaukt, kol kažkas atsakymą ant lėkštelės pateiks.
Tiesi, manau nieko bloga, jei žmogus, paskaitęs atsakymą, nori dar kartą kažko pasiteirauti, juk ne visi atsakymai būna teisingi. Jei perskaitai atsakymą ir abejoji - vadinasi, dar mąstai, kur kas blogiau būtų, jei tik paskaitęs atsakymą iškart viską darytum taip, kaip patarė...
jeigu apžvelgt forumą, tai galima pastebėti, kad klausiantis žmogus dažniausiai nepasitenkina vienu atsakymu, bando mąstyti pats, prieš klausdamas pateikia savo problemos sprendimo būdą...
O ką daro ne naujokai? Pastebiu, kad dauguma nebesinervuoja, paprasčiausiai pasirenka sau įdomias temas ir ten dalyvauja. Nei fiziškai laiko nebėra, nei , tiesą sakant, noro, visur sudalyvauti, viską atsakyti (manau, kad ne man vienai to norėjosi pradžioje).
O kai yra laiko, gera nuotaika, kodėl gi ne?
Sutinku su Dalia, kad jei kažkas nori aiškinti - tegul aiškina, juk niekas mūsų neverčia atsakinėti. O ir iškalba pas kiekvieną ne tokia pati, kitas ilgai mąstęs gali paklaust taip, kad atrodys, jog nieko nežino.
Diskutuojam šiaip , bendrai. Man, asmeniškai , konkrečiai joks dalyvis į galvą neateina, ir nesiruošiu dėl to galvos sau sukt.
NĖRA čia nei vieno, kuris visada TEISUS. Ir nieko čia niekam bijot nereikia.
Skaičiau kitą temą, ten buvo apie knygas, atsidariau nurodytą linką ir kaip tik perskaičiau mintį labai į temą:
"Šioje knygoje taip pat siekiau parodyti mokymosi reikšmę. Aš nuoširdžiai tikiu, kad vienintelis būdas, kuriuo galime mokytis, yra mūsų pačių suvokimo dedukcijos procesas. Įgyjame žinių ne tada, kai mums pateikiamos galutinės išvados. Geriausiu atveju mes šitaip apmokomi. Todėl aš ir mėginau žinią, kurią skelbia ši knyga, pateikti Sokrato metodu. Joną, nepaisydamas to, kad žino sprendimus, išprovokuoja Aleksą patį rasti juos, dėliojant klaustukus, o ne šauktukus. "
Aš pasisakau už klaustukų dėliojimą ;) Ir tuo pačiu - už tų klaustukų bendrą ištiesinimą iki šauktukų, bet ne už gatavus atsakymus
Ačiū visiems, kurie negaili laiko atsakinėdami į klausimus, linkiu nepykti ant klausinėtojų, o klausinėtojams nepyknaudžiauti, nes tie atsakymai tikrai atima daug laiko, ypač kai atsakoma su visomis nuorodomis į įvairiausius įstatymus. Sėkmės mums visiems.
Ką tik paskaičiau kitoje temoje, kad nauji žmonės nedrįsta klausti. Klauskite, ieškokite, vėl klauskite. Tam ir yra forumas. Tik nesupykit, jei neatsakysim į klausimą, kuris per dažnai skamba.
Drąsiau
Sutinku, kad būna tokių klausimų, bet kartais tas "taip arba ne" labai reikalingas, norint užmigti...
Nesu "naujokas" buhalterijoje, bet kaip Rasida rašė, baimė klausti yra, ir todėl(pvz. man), kad su savo klausimu nepasirodytum be varžto.Čia buvau "užlėkusi" atsakydama, nors žinojau, kad tai 100pr. Tai tebūnie smulkmė
Temą permesti "akim" reikėtų.Aš jau norėjau klausti dėl teršalų, bet kai perskaičiau viską, tai ir prisijuokiau, ir, svarbiausia, radau visko, ko reikėjo. Nekabinu tuo sau "aureolės", bet kai reikia "ant smūgio" ir diriko "kirvis" kabo virš galvos, o temoje jau 65 psl., tai tokius klausimus aš suprantu.
Sėkmės visiems.
Mes juk žmonės suaugę, ko baidytis? Suprantu mokinukus, studentus, kuriems įvaro vos ne nepilnavertiškumo kompleksą, kai kiti ("suaugę") žino, o tu vargšelis - ne. Bet suaugusiam žmogui laikas suprast, kad nė vienas negimė mokėdamas
Dabar jau lyg ir nebijau klausti, bet pačioje pradžioje... Brrr... Kaip nesinori nusikalbėti, kažką ne taip parašyti. Todėl naujai pasirodžius norisi saugiai įlįsti į kažkokią temą ir pradėti kalbėti, kad galėtum "įsivažiuoti"...




