manau, operacijos tipe nurodyta įplaukų sąskaita 2751. Toks metodas naudojaas atliekant pardavimus per kasos aparatą. Tada skola nefiksuojama, o debetuojama 2751, kuri vėliau sudengiama inkasavus kasos aparatą arba atsiskaitymus kortele. Bet klausėjos atveju, tai prasmė neaiški, nes atsiskaityta supratau ne pardavimo metu, kas reiškia turėjo būti fiksuoja normali skola ir tiek. Matyt tiesiog pasirinktas ne toks operacijos tipas. Šiaip jei Finvaldos versija bent jau nuo pavasario, tai operacijos tipą pardavime galima pakeisti į kitą.

kas jau padaryta, tai tikrai neperdarinekite, neverta.
Pasikartosiu, kad užskaitoje viršuje ir apačioje turi būti skirtingi klientai. Vienas bus tikrasis jūsų pirkėjas, o kitas bet koks sąskaitos tipo klientas. Pasirinkus sąskaitos tipo klientą jums duos rinktis ne skolos dokumentą, o sąskaitą iš sąskaitų plano, tai štai ten ir pasirinksite 2751.

oi kaip komplikuotai. O su kokiu tikslu pardavima darot ne i skola, o i tarpine saskaita? Jei norit isskirti tikras skolas ir skolas, kurios jau apmoketos, tai susikurkite atskira pirkeju skolu saskaita ir ja nurodykite operacijos tipe. Nes dabar suprantu skolos Jonui uz ta pardavima neberodo. Tai tuomet vistiek su uzskaita viskas issiprendzia: vienoje uzskaitos puseje renkates ta pirkeja ir jo sumoketa avansa, o kitoje puseje renkates saskaitos tipo klienta ir tuomet leis pasirinkti saskaita 2751.

jei domėjotės, tai matėte, kad nuo 10-01 dabar bus krūva datų, ne taip kad dabar FR0671, nes bus ir faktūros gavimo data, ir dokumento data, ir įvedimo į apskaita data, todėl VMi finale galės atsirinkti pagal dokumento datą, kuri tiek pas tiekėją, tiek pas pirkėja turės būti vienodos vienareikšmiškai, aišku dar ir dokumento numeris bus, kuris irgi privalės sutapti tiek pas pirkėją, tiek pas tiekėja. Tačiau periodai nesutaps, todėl parodžius pardavėjui tą faktūrą, VMI turės laukti, pakol pirkėjas sulauks tos faktūros ir parodys ją kažkuriame vėlesniame mėnesyje. O jei pirkėjas taip ir neparodys, tai kaip ir dzin, nes pardavimo PVM sumokėtas, o kad pirkėjas PVM neįtrauks į atskaita, tai VMI tik apsidžiaugs :)

atsisiųskite demo ir pasibandysite. Didžiausias privalumas, aišku kaina, nežinau ar yra pigesnių pilnaverčių programų. O nepatogumai, tai tas, kad jis sukurta ne šiuolaikinėmis programavimo priemonėmis, todėl ten nesikeičia, nei langų dydžiai, nei stulpelių pločiai, nei persistato sarašų stulpeliai pagal tau patogią tvarką, nėra patogios paieškos sarašuose, nėra filtrų ir t.t. Galėčiau vardint ir vardint. Bet nepaisant to, programa savo galimybėmis pilnai leidžia tvarkyti apskaitą tiek mažų, tiek vidutinių įmonių. Be to turi integruotą šablonų ir ataskaitų redaktorių, ko neturi Midi/Maxi programos.

per užskaitas galima sudengti analitines skolas. O jūs čia panašu tiesiai per didžiąją knygą sukalėte ir jūsų skolų sąskaitų paskirtis ne kreditoriai/debitoriai? Tai tuomet tiesiai per kitas neanalitines ir sudenkite, tik man nelabai aišku kaip jūs skolas sužiūrite, jei analitikos neturite.
Įprastu atveju operacijos būna tokios:
1. Pirkėjas sumoka avansą per įplaukas ir tas avansas atsistoja į pvz. 44xx sąskaitą, kurios paskirtis kreditoriai
2. pirkėjui parduodamos prekės į skolą, ir skola atsiranda pvz. 2411 sąskaitoje, kurios paskirtis debitoriai.
3. Daroma užskaita, kur pasirenkamas avansas ir skola ir jie sudengiami.

šį skaičiavimą įtakoją priskaitymo skaičiviamo būdas "už valandas" arba "už valandą". Jei tikrų valandininkų, kurie gauna algą už valandą, neturite, tai šį nustatymą galite pakeisti tiesiai priskaitymo Nr. 3 kortelėje. O jei turite ir valandininkų, tai tuomet jau reikia keisti per kintamajįį "skaičiavimo metodas" konkrečiam darbuotojui, nes pakeitus tiesiai priskaityme nusimuš skaičiavimas valandininkams.

Tik iš teorinės pusės pasvarstysiu, nes su Navision prekių nesu nei pirkęs, nei pardavęs. Tai jums gal reiktu koreguoti pirkimą, kad būtų ne 100 €, o 3x33,33 = 99,99 €. O tą centų ar kelių skirtumą, kad tiekėjo skola su faktūra atitiktų, padėkite į sąnaudas arba pajamas.
Dar paminėsiu kaip kitos programos, tarkim Finvalda, elgiasi šitoje vietoje. Esmė ta, kad duomenų bazėje saugoma ne vieneto kaina, o kiekis ir suma už visą likusį kiekį, t.y. duotu atveju 100€. Ir parduodant paskutinę trečiąją prekę nusirašytų visas likutis kartu su tuo centu, t.y. 33,34 €.

jungtinės veiklos atveju, kai kelios rašoma vieną PVM s.f..

dar vieno pasirinkimo neturėsit atėjus spalio 1d.. Ai nors tiesa, galima bus rankomis suvesti į VMI sistemą :)
Visi programinės įrangos gamintojai trina rankas ;)

oi bajeristas :)) Nesileidžiant į detales, tai nepavyks nei iš techninės pusės, nei iš legalumo, nes Paypremium (ir visi kiti Finvalda produktai) negali būti perparduodami.

pasimažinkite darbo vietų ir atpigs. Gal :)

kaina priklauso nuo jūsų pirktų Finvaldos produktų kiekio. Kuo daugiau turite (daugiau darbo vietų, papildomų modulių) - tuo brangesnis aptarnavimas. Kainos keliamos tiems, kas mokėjo mažiau, nes turėjo sutartis iš labai labai senai, ir dabar tiesiog pakeliama iki aktualių kainų taikomų šiuo metu, t.y. tiek, kiek moka nauji klientai. Galbūt yra nuolaidos seniems klientams, nežinau, bet bendras principas toks.

jis mokejo zlotais, nes turit KPO (taip supratau isduotas lenku imones?), kur irasyti Zlotai. Ir taskas. Jei buvo kitaip, reikalaukit, kad butu istaisytas/perrasytas pinigu operacijos dokumentas.

zlotų kasos tikrai nereikia, išduodat tam asmeniui eurus, o jis pats išsikeičia į zlotus, kur tik nori, kad ir turguje. Ir tada turimais zlotais atskaitingas susimoka už tas prekes. Aišku, jei valiutos keitimo dokumento atskaitingas neturės, tai keitimo išlaidų jam nekompensuosite

netinkami simboliai klientų pavadinimuose. Lietuviškai klaidos kodas skamba "Netinkamas bylos formatas", ir šią klaidą meta ABBYY formfilleris, čia jau ne Finvaldos bėdos. Paprasčiausia yra skaidyti laikotarpį, t.y. FR0671/2 formuoti už pvz. pusę mėn, jei dar nesiformuoja, tai dar mažinti periodą. Tokiu būdu išskirsite konkrečią dieną, kurioje kliūva kliento pavadinimas. Jei toje dienoje operacijų daug, tai dar galit naudoti operacijų numerių filtrą, tokiu būdu rasite konkrečią operaciją su konkrečiu klientu. Jei tame kliento pavadinime nematote nieko įtartina, tai vistiek pilnai ištrinkite visą tekstą ir parašykite pavadinimą (jokiu būdų ne copy paste iš seno pavadinimo) su klaviatūra iš naujo. Dažniausiai kliūva ne angliškos kabutės (lietuviškos, apatinės, apverstos), tačiau būna ir nematomų ekrane simbolių tarpuose tarp normalių raidžių, ypač jei importuojate operacijas į Finvaldą iš kitų verslo valdymo sistemų.

likučiai niekaip neįtakoja einamųjų operacijų, todėl galit juos susivesti kada tik norite. Aišku, jei kalba eina apie sandėlio prekes, tai ten kita kalba, nebus prekių - neparduosite/nenurašysite, o jei jau bus parduotos, tai neišimsite iš likučių.

centus skolose gali sutvarkyti tik Finvaldos konsultatai. Bet aš tai pasiieškočiau smagesnių užsiemimų, nei 1 cento ieškojimu. Suprantu, kad gražiau atrodo, kai viskas sueina, bet kad dėl tokio mažmožio kvaršinti sau galvą. tai jau sorry,
Galimas daiktas, kad tie centai susitvarkys, kai užsidengs senosios skolos, ypač jei jos iš litų laikų.

straipsniai tai galioja, bet bėgant metams LAT savo sprendimus naujose bylose irgi kartais keičia, t.y. nebesilaiko savo ankstesnės pozicijos iš senesnių bylų.

nors va interneto platybėse radau LAT išaiškinimą, kad galima :) Įdomu, ar jis dar aktualus, nes gana senas.
CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita. Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinę padėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Sprendžiant šį ginčą turi būti taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracijos vadovo kompetenciją sudarant sandorius. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o straipsnio 8 dalyje – kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatymuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.
Sugretinus CK 2.134 straipsnio 2 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 8 dalis darytina išvada, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. (Civilinė byla Nr. 3K-3-230/2005)

taip, skaičiau visokių nuomonių, bet norisi padaryti su juridiškai galiojančia darbo sutartimi. Nes jei pasirašys jis pats, tai ji negalios. Nežinau, ar kažkur tas užkliūtų, bet jei galima padaryti tvarkingiau, tai taip ir darau.

Klausimas dėl įgaliojimo, kad tam tikras žmogus pasirašytų ant direktoriaus darbo sutarties, kadangi direktorius ir akcininkas tas pats asmuo.. Ar šis įgalijimas turi būti notariškai patvirtintas? Nes berods fiziniai asmenys be notaro negali įgalioti, tik įmonės taip gali daryti, taip?

4011 sąskaitos paskirtis turi būti "Kreditoriai". Tada susikuriat pirkimo operacijos tipą, kur nurodot, kad skola formuojasi į 4011 sąskaitą. Ir tuomet darot įprastą pirkimo operaciją su tuo tipu.

Sodros atskaitymo kortele taisykit. Aprašymai->Atskaitymai-Sąrašas ir čia susiraskite reikiamą atskaitymą. Jo kodą matysite praeitų metų skaičiavimuose, tai pagal tą numerį ir ieškokite. Arba pagal atskaitymo pavadinimą, čia jau kaip jums patogiau.

jei pernai jau naudojot Sodros atskaityma su 10%, tai dabar tiesiog reikia pakoreguoti esamo Sodros atskaitymo kortelę, kad nuo 2016-01-01 taikytų naująjį tarifą.

stovint pirkimu sarase ant norimos fakturos paspauskite ctrl-r ir uzsides zyme N saraso stulpelyje pavadinimu R, kas reiks, kad sis dokumentas netraukiamas i pvm reg. zurnala.

nerandamas Paypremium SQL servisas. Priezastys gali buti: servisassustojo del kokiu nors klaidu, nepasileido startavus sistemai arba tiesiog nera tinklinio rysio. Galima pabandyti perkrauti kompiuteri, kuriame sukasi Paypremium servisas.

minutėmis matuoti tokių dalykų neverta. Laiku galite matuoti gatvės nušlavimą su paprasta šluota. O čia sumokėjote už tai, kad specialistas žinojo, ką ir kur pažiūrėti ir ką padaryti. Ir ta žinojimas patirtis neatėjo iš dangaus, o buvo įgyta ne vienus metus dirbant tą darbą. Tai vadinasi know-how ir jis brangiai įkainotas visame pasaulyje.

bet sutikit, kad ir ne Finvaldos bėdos, jei jūsų kompiuterinėje sistemoje kažkas atsitiko? Nes Finvalda, jei nebuvo jokių pakeitimų, dirbs kaip dirbusi 100 metų
Keli paprasti būdai, ką galite išbandyti:
- perkrauti serverį arba pagrindinį kompiuterį, žiūrint, kur instaliuota Finvaldos serverinė dalis.
- patikrinti, ar yra ryšys tarp serverio ir jūsų kompiuterio, iš kurio dirbate (jei tai ne tas pats kompiuteris).
- ar nebuvo jūsų vietiniame kompiuterio tinkle atlikti kažkokie pakeitimai? Gal keitėsi kompiuterių IP adresai, arba kompiuterių vardai?
- patikrinti, ar kompiuteriuose nėra virusų ar kitokių kenkėjiškų programų.
Visi dalykai ką išvardinau, turėtų atlikti jūsų kompiuterių sistemų administratorius, jei tokį turite.

uzbalanse turi stoveti tiek USD, kiek ju realiai turit banko saskaitoje (pagal banko israsa), visai be skirtumo kokiu kursu ir is ko nupirkote. O FInvaldoje 3 operacijos:
1) ismoka is EUR banko saskaitos i tarpine (pinigai kelyje), suma EUR 4334,94
2) iplauka i USD banko saskaita is tarpines, suma USD 4686,07
3) likes skirtumas is tarpines saskaitos nurasomas i banko sanaudas (per kitas neanalitines)
Valiutu kursu lenteleje turi buti buhalteriniai kursai, o ne komercinio banko. Programa visada naudoja kursa is paskutinio stulpelio.