Noriu paklausti. Patvirtintas sąskaitų planas sakykim metų pradžiai, bet kai kurios sąskaitos pradėtos naudoti, t.y. apyvartos ir likučiai atsiranda tik kovą, balandį. Tai ar sausį vasarį DK tos tuščios sąskaitos turi matytis ar ne? sakykim kai nėra toje sąskaitoje nei apyvartos, nei likučio gal tas eilutes galima pratrinti?

Kaip teisingai sudėliojamos saskaitų korespondencijos kai yra atidaroma įmonė, t.y. pati jos pradžia. Ar gerai būtų jeigu daryčiau taip:

įnešami akcininko pinigai į kasą įstatiniam kapitalui
D 271 bankas 10000
K 4488 kt. mokėtinos sumos 10000

tą mėnesį kai įkurta įmonė darau korespondenciją kad sudengti 4488 s-tą
D 4488
K 301 įstat. kapitalas

Ar čia visgi dar reikia kažkaip su 302 s-ta?

Kokia darbuotojo gyvenamoji vieta rašosi darbo sutartyje? ar gyvenamoji ar deklaruota vieta? nes dirba Vilniuje ir dabar apsigyveno Vilniuje, o deklaruota vieta tarp Vilniaus ir Kauno pusiaukelėje, nes iki tol ten gyveno

O VSD tai niekas nesiskaičiuos nes nėra pelno nėra ir bazės nuo ko skaičiuoti?

Kaip manot, jeigu IDV pagal pažymą vykdantis gyventojas taikantis kaupimo principą per metus turėjo nuostolį, tai ar į sanaudas dar reikėtų įtraukti priskaičiuotą PSD mokestį? tokiu atveju nuostolis dar padidėtų

Kaip skaičiuojamas DU žmogui dirbančiam 6 d. per savaitę kai dirba pirm-penkt po 7 val, šešt-po 5 val.? ar skaičiuojamas valandos ar dienos DU? atlyginimas nurodytas 800 litų

Nesuprantu tos individualios veiklos pagal pažymą apskaitos vedimo. Viskas aišku kai yra supaprastinta apskaita, bet jei yra PVM mokėtojas arba turi ilgalaikio turto tai reikia taikyti kaupimo principą ir tada jau vedasi dvejybinė apskaita?????
bet tada jau reikalinga kasa? bankas? kaip tą kasą fiziniam asmeniui vesti?

Kokia daroma sąskaitų korespondencija kai paskaičiuojamas pelno mokestis už metus? (nerodant per 6 klasę)

Kokie mokesčiai išskaičiuojami nuo darbdavio mokamos sumos už 2 pirmąsias ligos dienas, ar tik GPM? kažkodėl man atrodo kad ir 6% skaičiuojant reikia pridėti šią sumą nes randu vieną DUŽ kuriame formulė kad nuo 6% išsiskaičiuoja, kitam DUŽ-neišsiskaičiuoja. Čia gal anksčiau buvo kitokia tvarka?

Ne, VMI neteikiam.
Invoicus juk tik nuo šių metų registruojam į gaunamų registrą, arne?

Tai kaip suprantu reikia registruoti tokią sąskaitą, įrašyti vertę, tik PVM bus nulis, arne?
O praeitais metais kaip suprantu tokia saskaita buvo išvis neregistruojama?

Na paskaičiau ir visvien nesupratau
čia saskaita iš pašto, rašo kad netraukiamos į registrą tik finansinės paslaugos pagal 28 straipsnį, o pašto išlaidos priklauso 25 straipsniui.
Tai traukti tą saskaitą į registrą tik PVM-o skiltyje rašyti nulį?

Ar gaunamų PVM sask. faktūrų registre reikia registruoti tokią gautą PVM s.f., kurioje nėra PVM, sakykim rašo
iš viso be PVM - 6,90
neapmokestinama PVM - 6,90
iš viso su PVM - 6,90

Tai rašau apmok. vertė be PVM 0,41
PVM 0,09
Bendra suma 4,05 ar 0,50 ?

Kaip užregistruoti gaunamų PVM s.f. registre tokią sąskaitą kai ne visa suma yra apmokestinama PVM-u?
pvz:
iš viso be PVM - 3,96
apmokestinama 21% PVM - 0,41
neapmokestinama PVM - 3,55
iš viso PVM - 0,09
iš viso su PVM - 4,05

Kurią sumą rašyti skiltyse:
apmokestinamoji vertė (be PVM)
PVM suma
Bendra suma

O jeigu keli tokie centas prie cento ir bus jau keli centai
Pavyzdžiui dar esam skolingi pagal apskaitą vienai įmonei 0,65 centus, juos irgi reikia nurašyti nes matau registrų centre ta įmonė jau išregistruota

Bet čia juk į neleidžiamas sąnaudas tokie dalykai dedasi?
Ir iš tikrųjų čia tiekėjai iš kurių perkam prekes tai gal ne sanaudos čia

Keletą metų individualioj įmonėj likučiuose su tiekėjais skiriasi vienas centas, kaip jį nurašyti? kokia korespondencija būtų jei pagal tiekėjų suderinimo aktą likutis 1000,29 lt, o pas mus apskaitoje 1000,28 lt ?

Na matot, pernai buvo dedama į leidžiamus atskaitymus todėl metų pabaigai išrašiau sąskaitą toms išlaidoms kompensuoti. O šiemet galvoju ką daryti. Kaip toks variantas, jei gavę sąskaitą koresponduodami mes tą sumą ir tos sumos PVM (kur būtent tų savininko patalpų) išskirtume į atskirą sąskaitą, pavyzdžiui 243 "kitos gautinos sumos" ir mėnesio gale ar kitą mėnesį padarom savininko apmokėjimą į kasą tų sumų? gal toks variantas teisingas būtų? nes kas iš to jei kišiu į kokius neleidžiamus atskaitymus, nuo to nelabai kas pasikeis

Tai argi buhalteris turi eiti perrašyti sutartį? savininkas sudarė savininkas ir perrašyt juk turi

Tai argi buhalteris turi eiti perrašyti sutartį? savininkas sudarė savininkas ir perrašyt juk turi

Na bet dabar už sausį kaip užregistruoti apskaitoje visą tą reikalą? tą sumą nenaudojamose patalpose sunaudoto vandens dėti į neleidžiamus ar kaip daryti?

Vėl grįžtu prie to paties.
Už praeitus metus taip ir padariau, dabar galvoju kai daryti nuo sausio nes sutarties niekas taip ir neperrašo. Pajamuodama sąskaitą iš vandentiekio tą sumą nuo nenaudojamų patalpų (savininko asmeninių patalpų)ir PVM nuo tos sumos dedu į neleidžiamus atskaitymus?, Tiekėjui apmokam visą sąskaitos sumą, ar čia dar kokie niuansai išlenda? savininkas neturi tų pinigų įnešti į kasą ar dar kažkas

Kiek pamenu jūs jau senai perkate ir perkate, bet niekaip nenusiperkate. Aš turbūt namą greičiau būčiau nusipirkęs tiek negalvodamas negu jūs orkaitę

Tai vadinasi aš blogai suprantu
Pas mus jau seniausiai kuro likutis eina skaičiais po kablelio, nurašymas vėl jei pagal normą išeina sakykim 50,40, o nurašom 48 litrus, tai likutis vėlgi automatiškai gaunasi po kablelio juk nerašysim kad sunaudojom kuro 48,40 kad neliktų likutis su kableliu, nes tokiu atveju irgi kils įtarimas kaip tiksliai nustatytas sunaudotas kuras , beto piltas kuras taip pat bus su kableliu

Tai teisingas būdas sakote kai likutis lieka be skaičių po kablelio? bet jeigu kurą nurašome sveikais skaičiais tai likutis visada liks su skaičiais po kablelio

Tai ar teisingai galvoju, jei turtas baigtas naudoti spalio viduryje, tai už spalį dar skaičiuoju NT mokestį o už lapkritį jau nebeskaičiuoju?

Tai taip ir suprantu, kad juridinis asmuo šiuo atveju nebemokės mokesčio nuo lapkričio

Jei nuoma nutraukta spalio 14 dieną, tai už visą spalį dar mokam NT mokestį?