Kokius gyvūnus auginate?

Ar jo vardas kartais ne Platonas?

Per langą matau juokingą vaizdelį.
Kieme nemažai šiluminės trasos šulinių. Ant visų jų sėdi po katiną - šildosi užpakalius

jo, greiciau pavasari, gaila ju visu

Ko gero nors šiaip Meškiu šaukiam. Jis ir kiemo mašinas saugo nuo vagių. Liuks dvarniukas

Na, kažkiek tikrai panašūs į labradorus :)
Nuostabaus charakterio šunys.
Ypatingai draugiški, meilūs, neagresyvūs....
Mūsų gerietis.

ale ne tik siuniukas fainas :)
ir dar ten "uzkonservuotas" gyvunelis matosi

Jie visur kartu :)

faina...
o maniske ne per nago juodima nieko svetimo neprisileidzia ...
nei jokio kito gyvio negaliu tureti daugiau[/quote]

Įtariu, po morčiaus nekurias vieteles džiovina :)

Kadangi šeimos taryba planuoja įsigyti šunį, radau kelias taisykles. Gal ir kitiems pravers :
Šuniui negalima į visus kambarius.

Na gerai, galima, bet tik ne į svetainę.

Šuniui galima į svetainę, bet jau tik ne ant baldų.

Šuniui galima ant senųjų baldų.

Na gerai, Šuniui galima ant visų baldų, bet jau tik ne į lovą.

Tiek to, Šuniui galima į lovą, bet tik kartais.

Šuniui galima į lovą, kada užsimano, bet tik ne po kaldra.

Šuniui galima kasnakt po kaldra.

Šeimininke, pasiprašyk leidimo, kad galėtum miegoti kartu su savo Šuniu lovoje po kaldra kasnakt, gerai?

O čia tokioms pat aukoms kaip mums (planuojantiems įsigyti šunį):
1. Išpilkite šaltų obuolių sulčių ant kilimo ir pavaikščiokite per tą vietą tamsoje basom kojom.

2. Tik pabudę, bėkite laukan per lietų ir kartokite: „Gerutis, gerutis, sisiok greičiau, na, na…“

3. Apiberkite savo geriausius drabužius šunų plaukais. Jeigu drabužiai tamsūs, naudokite šviesius plaukus. Jeigu šviesūs – tamsius. Be to, įmeskite keletą šuns plaukų sau į rytinę kavą.

4. Žaiskite su šlapiu, riebiai apseiliotu kamuoliuku.

5. Bėkite basomis per sniegą uždaryti kiemo vartų.

6. Išverskite švarių skalbinių krepšį ir paskleiskite visus daiktus po visą kambarį.

7. Palikite savo apatinius svetainėje, nes šuniukas juos vis vien ten atneš (vėliausiai tada, kai pas jus lankysis svečiai).

8. Pašokite iš fotelio prieš besibaigiant mėgstamiausiai laidai ir bėkite prie durų rėkdami: „Ne, ne, sisiok lauke!“. Nepažiūrėkite laidos pabaigos.

9. Iš ryto išpilkite šokoladinį pudingą ant kilimo ir palaukite iki vakaro. Tik tada išvalykite.

10. Paimkite atsuktuvą ir pribadykite skylių pietų stalo kojose – vis vien jums taip nutiks.

11. Paimkite šiltą, minkštą antklodę ir įsisupkite į ją. Toks nuostabus šiltas jausmas jus apims, kai ant jūsų kelių užmigs šuniukas…

Dešimt šuns prašymu šeimininkui

1. Aš gyvensiu tik kokius dešimt metu. Kiekvienas išsiskyrimas su tavimi suteiks man daug kančių. Pagalvok apie tai prieš manę įsigydamas.

2. Stenkis duoti laiko man suprasti ko tu nori iš manęs.

3. Užaugink manyje pasitikėjimą tavimi – aš juo gyvensiu.

4. Nepyk ant manęs ilgai ir bausdamas neuždarinėk manęs! Juk tu dar turi ir darbą, ir pramogas ir draugus – o aš turiu tik tave.

5. Kartais pakalbėk su manimi. Nors aš negaliu suprasti visus tavo žodžius, bet tavo balsas......

6. Atmink – aš niekada nepamirštu kaip su manim elgęsi .

7. Prieš tai kaip man suduoti , pagalvok apie tai, kad aš lengvai savo dantimis sutraiškyčiau visus kaulus tavo rankos, bet to niekada sau neleisčiau.

8. Kaip pastebėsi, kad aš tavo komandas vykdau nenorėdamas, gal tingėdamas , pagalvok – o gal man nelabai tinka maistas, arba man trūksta saulės, o gal ir širdelė mano jau pavargusi.

9. Rūpinkis manimi kai aš pasensiu – juk ir tu busi kažkada senas.

10. Bet kokiame sunkiame darbe stenkis būti su manimi. Niekada ne vadovaukis sprendimais tokiais kaip „Aš negaliu to matyt“ , arba „Tegul tai įvyksta kaip manęs nebus“. Šalia tavęs man visa laika bus lengviau.

Gal galima iš savo patirties:
Prieš priimdamas į namus augintinį pagalvok, ar nori, kad:
1. Kiekvieną dieną tave išeinantį palydėtų iki durų?
2. Kiekvieną dieną, kiek kartų begrįžtum, tave pasitiktų taip, lyg nematė savaitę?
3. Kiekvieną dieną, kelis kartus, su savo mielu augintiniu išeiti pakvėpuoti grynu oru?
Pasimėgauti gamta. Pamatyti mažus, bet mielus dalykėlius, ko bėgdamas ir skubėdamas nė nenumanai esant?
4. Kiekvieną kartą, pažvelgus į savo augintinio akis, pamatyti kupiną ištikimybės ir atsidavimo žvilgsnį? (ko beje mums daugumai trūksta)

Galėčiau tęsti ir tęsti.

Ir visai nevargina plaukai (na, gal kartais, kai labai jau tingisi siurbti, o lauki svečių) :))
Visą vargą (nors gal nevadinčiau to vargu) atperka augintinio prieraišumas, ištikimybė, žaismingumas.
Visai nesvarbu koks tai augintinis: katė, šuo, šeškas, netgi žiurkė....

Beje, augintinis nepriekaištauja, nepletkina.... jis tik nori būti šalia.
Argi tai ne miela?

O čia pamąstymui.....
http://fauna.savel.org/topics.cgi?op=view_topic;cat=a;id=151

Tikrai graudu.
Tikiu, kad bent vienas, perskaitęs tokias mintis, susimąsto - ar tikrai sugebėsiu rūpintis augintiniu iki jo senatvės.
Ir, jei jau priima sprendimą jį turėti - sprendimas nekeičiamas, ir augintinis neskriaudžiamas.
Nes patikėkit, kiek šunų ir kačių išmetama mūsų kaime tiesiog iš važiuojančių automobilių - nesuskaičiuosi.
Dabar gi vienas žmogus priglaudęs išmestą staforšyro patelę. Vargšė, pririšta lenciūgu...
Pamačiau - širdis sustojo.
Bet bent pamaitinta.
Kokios akys....
Dieve, reikia pamatyti tas akis...
Grįžus namuose jau sukėliau aliarmą, kad mums reikia to šuns. Bet buvau užgesinta - turim kačių, ir šeškiuką gali skriausti.
Bet trūko mini milimetriuko - būčiau jau įsikėlus tą kalaitę į bagažinę....

Mes turim kaime staforšyra. Jooo akys jų tokios protingos, tokios geros, amžinas rūpestis jose... kaip ką nors apkandžiojus. Apgaulingi jie, oiii apgaulingi. Ne veltui painiojami su pitbuliais

Na taip, turi genuose užprogramuotą agresijos jausmą.
Bet, sakykim ką norim, jei šuo nepatiria agresijos augdamas, su juo elgiamasi normaliai, ta agresija ir lieka kažkur pasislėpusi.
Bet, jei apie šunį galvosim, kad jis paskutinis parazitas, tik ir besitaikantis kam nors įkąsti - jis tą ir padarys.
Mūsų labradoras jau tikrai neagresyvus. Bet yra tokios kelios bobelės kaime, kurias vos tik pamato, pašiaušia keterą.
Šuo jaučia, kas yra kas....

[quote="Elvusia"]

sutinku. kaip šauksi, taip atsilieps. O šunys gerai jaučia kas juos myli. Bet ir nuo jų charakterio priklauso daug. Vienas stafas buvo flegma paskutinis, o kitas pasiutėlis tiesiog. Ir abu iš to paties lizdo