Kokius gyvūnus auginate?

Tiga, kaip Jūs priziūrite savaji vezli ? ka jam leidziate ir ko neleidziate ? :) kada pirkote ? :) kokie vežlio pomegiai ? :)

noriu vėžliuko.....

Nors nelaisvėje sausumos vėžliai nesidaugina.... tačiau gal kada nors pavyks man suporuoti savo vezlius... bet viena berniuka is kazkur reikia gauti dar :DDD :)
Tiga, pas Jus gal berniukas ? :) :DDD :)

Per 50 metu nuo siandienos Kauno zoologijos sodo istorija yra padetas tik vienas sausumos vezlio kiausinis. ir yra gimes tik vienas vezlys - kudikis....
taigi matome kad nelaisvėje jie tikrai nesidaugina :(

pala pala.... praklausiau vieną faktą....
PER PRIEVARTĄ NEŠILDYKITE VEŽLIO.
Jam reikia ir žiemos miego kartais.... mano didysis viena ziema miegojo tarp dvieju buto duru ant ranksluoscio. KJis ten susirado kad jam ramu, tamsu ir vesu...
nesakau kad būtinai reikia ji migdyti.... nes iki šiol apie tai yra 50 / 50 nuomoniu. vieni sako kad migdyti sveika, kiti sako kad migdyti nesveika. Tai as nežinodamas ka daryti duodu jam pasirinkti. Manau, ir Jūs duokite jam apsirinkti ko jis nori:)
Vienoje knygoje skaiciau kad rekomenduotina vezli i saldytuvo apacia dviem menesiams ziema ideti.... (man tai pasirode per daug ziauru:)

Mane visi vadina tu Dėkoju , Colop, už pasidalintą info, pravers. Ot gerai, kad priminei -reiks patept vitaminu D, nes jau buvau užiršus.
Vėžliuką vardu Rafaelo turime jau trejetą metų . Žino vietą kur gauna pavalgyti, virtuvėje prie lango , šildosi prie radijatoriaus arba vidury virtuvės prieš saulutę, nupėdina į kitą, pietinį kambarį, bet tik trumpam pasišildyt ir visada sugrįžta atgal. o nueiti tenka nemažai, t.y. perlipti du slenksčius, pereiti holą ir visada nueina į tą- patį šilčiausią kambary, nors yra dar du kambariai, bet į juos niekad neina, nes jie vėsesni. O kai tik ateina vasara, matyt jis tai pajunta, nes žiemą niekad taip nedaro - ateina į holą, nučiuožia šalia laiptų (trys pakopos) esančia lentele ir priėjęs prie lauko durų laukia kada kas nors užmirš uždaryti duris. Buvo keletą kartų lauke dingęs, tai visa šeima labai pergyveno, po paskutinio pabėgimo vyras padarė labai dailų voljeruką iš tokio tinklo.
O voneles žiemą darau, nes skaičiau, kad reikia jog pilvo apačia pašiltų ir jis tada geriau išsituština. Dar žiemą mėgsta pasišildyti prieš tą UV spindulių lempą, kai įjungiu ateina pats, o kai užgęsta židinys, tai ateina ant plytelių prieš židinį
Tiesa, vaikai, tai bamba ant manęs, kai jie įlipa į jo balas

Žiaurumas neišpasakytas.

Colop, jūsų vėžliukai nuostabūs. Aš irgi norėčiau tokių. O vaikščiodamas po butą, netyčia neužlipat ant jų. Vat dėl to, tai man kažkaip baisu būtų . nes ant savo šinšilytės, tai nekartą buvau užlipusi, arba paspiri netyčia, taip gaila būna. Kerėpla matyt esu .

nes ant savo šinšilytės, tai nekartą buvau užlipusi, arba paspiri netyčia, taip gaila būna. Kerėpla matyt esu .[/quote]

Va va-mūsų tai katinėlio uodega pastoviai nuo manes kenčia.Vis po kojomis maišosi-tai ir užlipu netyčia.

Amanda :)
Ačiū :) Na aš nei karto neesu savo vezlio prispaudes :) Esu tik rades viena karta apsivertusi.... (labai norejo i balkona:) tai gerai kad pamaciau... nes jie juk nesutverti buti aukstyn galva :)
Vieną karta buvo kad prie duru buvo, tai neapsiziurejes atidariau duris ir vezlys nuciuoze... dar buvo kai maitinau is ranku ir ikando pirsta... as staigiai ranka (impulsyviai) atitraukiau... su visu vezliu :DDD :) skrido irgi tada :D
bet tai cia visi jo ir nuotykiai. nei paspirtas nei apverstas nei uzliptas jis nebuvo nei karto :)
ne kerėpla Jūs... tiesiog priprasti reikia... mano sesė netyčia ne karta papugiuka paspyrusi svelniai yra.... bet priprasti prie visko reikia :)

O dėl šaldytuvo apačios tai buvo juoko. Turėjome mes seną šaldytuvą "minsk", tai žiemą tas mūsų Rafaelo kur buvęs kur nebuvęs pats palįsdavo po šaldytuvu ir užlipdavo prie tokio varikliuko tarp laidų ir laimingas snausdavo Juokas juokais, bet mes šaldytuvą pakeitėmė ir dabar jis po nauju nebepalenda.
Bandžiau laikyti stikliniame terariume, net smėlio nuo jūros prisivežiau, bet ten jam žiauriai nepatiko - jis pas mus didelis vaikščiotojas.

Nu šaunuolis jūs, tiesiog .
Ir ką jau čia priprasi, jei jau per 10 metų nepripratau , tai jau turbūt psio, reikalas žluges.

mes savo suniuka kai pirkom, jis mazaugis ir smulkutis yra, tai pardaveja mum ji paduoda pabreze TIK ZIUREKITE PO KOJOMIS tai pirmomis savaitemis oj kaip ziurejom ir po kojomis ir duris kai darydavom, ns sako maziukai suniukai daznai buna apmyndzioti arba nepastebimaki uzdaromi kur karta buvo, kd nepastebejom kaip prasmuko i vonia ir uzdarem. net issigandau kur suo dinges gera pusvalandi. bet pradejo ir pati prasytis isleidziama

Dėl užlipimo- tai nesame niekas užmynęs, nors šeima mūsų nemaža ir dar pastoviai svečių turime... tik yra keletą kartų paspirtas, tai čiuoždavo jis smagiai, nes virtuvė didelė ir parketas , bet man atrodo jam tas nekenkia. Tiesa, kai atvažiuoja vienas mažas berniukas tai vis nori su juo pažaisti kaip su mašinėle Dar pastebėjau, jog kai atvažiuoja svečių , jis viduryje nebekaifuoja, privengia.

Tiga,
Na tu tai tu :) (o ne JŪS :)
Tai vienu žodžiu - sakykite - kai psu tom lempom visgi ? Turite UV lempa ar infraraudonųjų spindulių lempą ?
Pagal mano skaičiavimus, TAi infraraudonuju - duoda tik siluma.
UV - tik spindulius (vietoj saules) tacia usilumos nedaug.
Tai visgi.. kokia lempa turite ? sviecia raudonai ar melynai ?
Dėl vonėlių ziema : as irgi daug dalyku skaitau... na siaip logiska... bet jeigu nieko nevalgo vezlys ir ziemoja, Tu jį prikeli, ikiši į vandenį ir maždaug "kakok" :) - tai čia irgi žiauru... jeigu vėžlys nežiemoja tai tada gal ir nieko.... bet jei žiemoje ir nieko nevalgo.. tai ką jis ten jau tuštinsis :) O dėl kambarių tai va va va ir aš pastebėjau, kad anuose kambariuose (vesiuose pavesiuose) jis ir nesilanko. .kai nori ramybes tada eina į saloną ir palenda už lovos. ten jam ramu.... :) bet vasarą tai amžinai nuo pat ryto per parketą vaikšto ir jau į balkoną dairosi :) (perketą jų kampe esu paklojes kilimeliais, kad neplaukiotu per parketą, nes tai nesveika jų kojytėmis ir "rankytėmis" :)
O dėl dingimo.... man ktii pasakojo sode kad kai pabėgo tai vėžlio jie jau ir nesurado... man visada smūgis būna kai sode nueinu 20 sekundziu. .ateinu.. o jau nėra.... nors palikau valganti dobiliukus :)
o vaikai tai tegul nebamba, nes tai labai kultūringas gyvūnas, jis retkarčiais tik :) (žiemą iš viso nesituština beveik :)

Turim labradorą. Juodą. Nu ne mažas šuo visai :) Tai patikėk - ji pas mus ne tik kad apmindžiojama, ant jos ir visu ūgiu neretai išsitiesi. Labai jau spalva maskuojanti :)))

ogo koks Colop apsiskaitymas.... dziugu

Mano vėžlys irgi protingas kaip ir Jūsiškis :)
Lygiai tas pats... senas šaldytuvas, šiek tiek burzgia, ir jam šilta - ir jis irgi mėgdavo ten : )tuo labiau kad jo niekas nejudindavo ten :) tiesiog jo tviretovė ten būdavo :)
Kai šaldytuvo neliko.... rado vėžlys kitą būda - prie kompiuterio.
Viso šito paslaptis - vėžlių klausa. Jie girdi tik žemus garsus (šaldytuvo, kompiuterio balsus, gamtos garsus./.. ). tas burzguimas juos gal ramina kažkaip :)
O dėl smelio.. platikinėje dezeje laikiau vėžli anksciau.... smelis is juros.... taciau visgi supratau kad jam tai trukdo... smulkus smelis trinasi tarp jo ranku.... tarp koju... (kojų paviršius juk plona oda).. tai nusprendžia usavo vėžlio nekankinti "švitrinio popieriaus" principu :) į tą deze ileidziu tik tada kai jau sulaikyti vienoje vietoje visu triju negaliu ir kai reikia kad jie truputi ramiai pabutu ir po kojomis nesimaišytu... bet ir tai toje dežeje.. vienas per kita lipa... verciasi... braunasi :)

SMAGU KAD TIEK DAUG VĖŽLIŲ AUGINTOJŲ ATSIRADO :)
GALVOJAU, KAD VISI TIK KATES IR ŠUNIS TURI :)

, ne aš viena kerėpla

Visiem juk pasitaiko

Nėra ką skaityti. Lietuviškos literatūros nėra apie tai. Angliškai nesurpantu.
Tiesiog visa patirtis - iš gyvenimo :)

Colop, ačiū už aiškumo įnešimą, nes tikrai tu gerai apsiskaitęs.Lempa pas mane raudonai šviečia, taigi - šildo. O aš ją įjungiu ir jeigu jis nori - pats ateina ir tada visas išsitiesia ir kaifuoja :) Žiemą jis pas mane labai noriai ėda Aisbergo salotą (prie pekino kopūsto net neprieina) ir todėl dedu į tą vonelę, bet tai juk ne kiekvieną dieną, o kai atsimenu