Kokius gyvūnus auginate?

Na, kadangi pas mus gyvūnai mus dresuoja, o ne mes juos, tai su patarimais man sunkoka :)
Bet kai ką iš savo patirties galiu pasakyt:
Žinau, kad darėm klaidą, bet maisto šuniukui nenormavom. Man visada atrodo baisiai, jei tuščias šuns indelis (kačių ir šeškų taip pat). Nupirkom specialią šėryklą, nes labai svarbu, kad šuo ėstų stovėdamas, nepasilenkęs.
Jos aukštis reguliuojamas, taigi dabar, kai šuo jau suaugęs, ėda stovėdamas.
Na, mūsiškis miega lovoje, tai čia su patarimais nieko negaliu padėti :)
Ai, į lauką vesdavome 2 kartus: ryte ir vakare. Kitus kartus, kai reikdavo, bėgiodavom su laikraščiu iš paskos :))))

Aha, šampūnas: pirkom natūralų, kad kuo mažiau dirgintų odą. Bet šuns stengiamės nemaudyti. Ypač tokio mažo kaip jūsų nereikia maudyti - sugadinate visą apsauginį odos sluoksnį. Ir dabar maudome tik tada, kai tikrai labai reikia. Pvz., kai išsimaudo Kauno mariose, tuomet būtinai numaudom, nes paskui išberia nuo užteršto vandens.

O Jums dar toj lovoj vietos lieka?

Lieka. Lova labai plati :)

mes, kai būnam su vyru pas mano tėvus, tai jeigu noriu, kad vyras atsikeltų iš lovos, tai į lovą įkeliu tėvų pekinuką greitai pašoka, nes tipo jis su šunim niekada nemiegos. o vat katinas mūsų, tai nė neklausia (aišku, miega mano pusėj), bandau kartais nustumt iš lovos, tai guli kaip malka, nė nejuda

Čia paskaitinėkit, rasit labai daug atsakymų į jums rūpimus klausimus, ir pagal kiekvieną šunų veislę atskirai
www.eukanuba.lt/
Beto yra nemažai puslapių apie atskirų rūšių priežiūrą, šunelių mylėtojų forumai ir t.t. pvz: pagal jūsų minėtą šuns veislę
www.google.lt/search?hl=lt&q=labradoro+retriveris&start=0&sa=N

Turbūt geriausias patarimas būtų nekreipti dėmesio, kad suprastų jog lovoj jam nevieta, bet kai pabundi paryčiais ir atsimerkęs pamatai kad tas mažylis stovi ant žemės įsikibęs savo dviem letenytėm į lovą ir žiūri akutėm kaip guzikiukais, tai sunku atsispirti. Bet įsikelsit kelis kartus ir jis jau kai galės pats įlipti tai neatsikratysit niekaip. O šiaip sako šuo pasirenka pats kur miegoti, jau kur mažas dažniausiai guli tai ten ir darykit jo guolį. Kai įsigijom savo jorkiuką bandžiau daryti jo miegamąjį keliose vietose, kur aš pati norėjau kad jis gulėtų, tai tuščias reikalas, tas guolis būtų buvęs tuščias ilgai ir nuobodžiai..

Šuo renkasi tokią vietą, iš kurios gali matyti daugiausia "savo saugomos teritorijos", svarbiausia, turbūt, kad laukujės durys matytųsi (labradoras dar, aišku, virtuvę viena akim stebės).

Bet kiek prisiminimų Dywo pažadino :)) Mūsų abžoros bliūdelis visada tuščias, jei mokėtų kalbėt, visiems pasakotų, kad nieko nevalgius tris dienas yra. Nors jos žvilgsnis labai išraiškingas, jautresnės sielos žmogeliai nesusilaiko nepavaišinę kąsneliu. Tokius geruolius šunelis įsimena visam gyvenimui, kitąkart jau žino pas ką prašyt :)
Šiaip labradorai labai lengvai dresuojami, mums sunkiausiai sekėsi su komanda "šalia", šita tai jai kaip bausmė - blogai kai negali visų praeivių maišelių apuostinėt. Mes, beje, nenaudodavom jokių skanėstų mokindami, su skanėstais neįmanoma: kai tik užuodžia, kad turi maisto, tai nespėji nei išsižiot kai pradeda gult-sėst-stot-leteną duot ir taip be galo, blaškosi ir nieko negirdi kol netiduodi ką turi.
Sako, labradorų negalima palikti vienų ilgiau kaip 4 valandoms, bet nereikdavo nei tiek, kad rastum namus kaip po karo, o jau jei neduokdie palikai virtuvėj duris pradarytas... Ką nors būtinai sugrauždavo, ypač mėgdavo mano batus Dar dabar išgirdusi mano "aaaaaaach" lekia slėptis ausis suglaudus :)
Nežiūrint į visas iškadas, niekad nesigailėjom ją įsigiję, žiauriai gero charakterio šuo, labai geras draugas, tik maistu nesidalina :) Nors tavo gali be jokių skrupulų nukniaukt iš po nosies, tik užsižiopsok.

Mūsų elgiasi lygiai taip pat :)))))
Tik nieko nėra sugadinęs, išskyrus odinį fotelį. Išardė siūles iš sielvarto, kai mamulę paguldėm į ligoninę. Tuomet tikrai tekdavo ilgai būti vienam, nes iš darbo lėkdavau tiesiai į ligoninę, sūnus tuo metu buvo užsienyje, dukra - paskaitose, vyras - darbe.
Bet nupirkau tokio purškalo - papurkšdavau, kad nelystų prie baldų. Išgyvenom. Fotelis ir dabar skylėtas :)
Bet priekaištų jam neturim. Jis juk nuobodžiavo.
Nuostabus šeimos narys.
Ir, žinoma, neėdęs, kaip sakai 3 paras minimum :)
Nors jo maisto visada pilnas bliūdas, bet būtinai sudoroja šeškų ir katinų porcijas.
Ir, jei indaplovė atidaryta, tai būtinai nulaižo lėkštes :))))))))

Kiek daug gražių dalykų čia prirašėt. Atrodo tikrai būsiu įsigijus nuostabų draugą

Jei maudyt negalima, tai gal bent kojeles galima praust? Mudu abu su vyru dirbam, tai mažajam reikia pabūti vienam iki pietų, po to iki kol grįžtam. Aišku apsidaro visas, dar ir pačiuožinėja Smirdaliukas toks.

Maistą normuojame ir tikrai kolkas stengiamės laikytis režimo. Šiaip sau nieko neduot, tik nustatytą normą nustatytu laiku. Aišku vandenuko indelis visada pripiltas.

Į lovą neleidžiu. Nežinau ar jis jau kažką supranta ir ar jį jau galima pradėt mokinti, bet noriu (gal vis dar naiviai galvoju), kad nuo mažumės jaustų kas galima, kas ne.

Oi, negaliu :))))) Mūsiškė irgi indų plovimą su malonumu perimtų :)))

Kojeles tai aišku plaukit, kokie namai paskui bus :) Bandykit jau auklėt po truputį, nes dar truputį paaugs ir nebesuvaldysit, fizinės jėgos tai jie daug turi, aš žiemą skrisdavau kaip aitvaras ant pavadžio, atseit vedžiodavau :)

Jau kad draugą įsigijote, tai 100 procentų.
Neišpasakyto gerumo šunys. Juk pas mus gyvūnų daug. Mūsų labradoras nėra nuskriaudęs nei šeško, nei kačiuko. Jis neturi agresijos.
O apie maudymą. Tai jei reikia - maudykite. Bet, jei tikrai reikia.
Nors aš, jūsų vietoje, nuprausčiau tik ten, kur tikrai reikia.
Nežinau, ar tik mūsų labradoras, ar ir visi - jautrios odos. Biškį kas - jau žiūrėk išbertas.
Išberia nuo marių vandens, nuo kažkokių žolių. Niekaip netkasam nuo kokių. Bet į tą pievą stengiamės nevežti.
Čia, kaip visd, telefonu fotkinau :)
Ant juodos odos nelabai matosi juodas šuo :)

Kokio amžiaus šitas gražuolis?

Dar klausimas dėl pavadėlio. Kokio amžiaus ir jau galima dėti ir vedžioti lauke?

Sausio 18 bus 4 metai.
Dėl pavadėlio - net nežinau. Jei sąžiningai, neprisimenu nuo kada uždėjom pavadėlį.
Tik prisimenu, kad nupirkom tokį vaikišką :)
Aha, dėl vedimo į lauką - kol neturi visų skiepų, į lauką vesti negalima.
Pasitarkite su veterinaru.
Bet kokiu atveju, jums reikia susidraugauti su vet gydytoju, kuris jūsų šunį žinotų nuo mažens.
Nes mūsiškis, pavyzdžiui, turi bėdų su ausimis. Labai jautri oda ir skrandis.
Kol atrinkom tinkamą pašarą, nuvėmė visus kampus.
Dar ir dabar, jei nušvilpia ką nors "ne vietoj padėtą", kartais vemia.
Taip kad man pakanka pasiskambinti savo veterinarui, ir jis pakonsultuoja telefonu.
Kartą nupirkau jautienos kaulą. Galvojau - pagrauš. Aha, pagraužė. Vos vos išgelbėjom gyvybę.
Veterinaras naktį atvažiuodavo pas mus stebėti, kaip šuo jaučiasi.

[quote="Elvusia"]Sausio 18 bus 4 metai.
Dėl pavadėlio - net nežinau. Jei sąžiningai, neprisimenu nuo kada uždėjom pavadėlį.
Tik prisimenu, kad nupirkom tokį vaikišką :)
Aha, dėl vedimo į lauką - kol neturi visų skiepų, į lauką vesti negalima.
quote]
Mūsiškiui rytoj bus 2 mėnesiai Pirkom iš veislyno, kurį gerai žinome nuo jo įsikūrimo pradžios, tad ir pagrindiniai konsultantai yra to veislyno šeimininkai. Neturi visų skiepų, todėl įspėjo, kad į lauką nevedžiotume. Nors kur tik pasiskaitau, bene visur patarimai: "Stenkitės kuo dažniau šunelį išvesti į lauką, kad išmoktų tuštintis lauke..." Įtariu dar kokį mėnesį sėkmingai tuštinsis bute. O gal kas žinot, ar įmanoma pripratinti, kad darytų savo reikalus kur nors "kampe"?

Dėl darymo kampe - kol nebuvo galima vesti į lauką, jau sakiau, bėgiodavom iš paskos su laikraščiu. O ir pradėjus vesti, ne visada pavykdavo lauke ką nors padaryti :)
Ten gi tiek visko apuostinėt reikia :)
Paskui, pamatę daug maž vietas, kur jis atlikdavo savo gamtinius reikalus, tiesdavome arba laikraščius, arba vienkartinius rankšluosčius :)

kažkada girdėjau, kaip Kikoj viena moteriškė pirko kažkokį purškalą šuniui, kad darytų į tą vietą, kur papurkšta

Aš irgi bandau tiesti, bet jis juos pagauna, kramto, drąsko ir tampo po visus kambarius

Turiu purškalą, kad nedarytų - atvirkštinį :))))
Pirkau dėk kačiukų. Tiksliau dėl vieno. Juozapas visada apsiusioja visus maišelius.
Paduodam šeškams žaisti maišiuką (mėgiamiausias žaislas), tai tas šiknius būtinai jį sudrėkina.

mano katė labai mėgsta maišelius, bet su jais žaidžia, o ne siusioja , iš viso, jei grįžti iš parduotuvės ir nespėjai padėt krepšio į vietą, tai jau ir tupi ant jo, letenėle čežena, visas kuprines, rankinukus ar krepšius jai reikia apgulinėti, o jei dar skaitysi ant lovos atsigulus, tai butinai savo subinę padės ant knygos ar sąsiuvinio, tipo imk mane ir skaityk

taip mano didysis katinas supykęs laikraščius patvarko