Šeima, vaikai

Čia tai kas be ko aišku.

nesąmonė, o tas kuris pavežė irgi dėl savo turto pergyveno?

tas gal iš gerumo, ar tikėjosi atlygio už paslaugą

Po pietų paskaitinėjau, tai Jūs tikrai patvirtinote tą taisyklę, kad žmonės dabar susvetimėję žiauriai. Na, nejau tos kaimynės tokios baisios, tokios nemalonios Bet ir jūs pačios esate kažkieno kaimynės, tai ir jūs tada esate tokios pačios nemalonios. Na, ir keistos jūs man dabar pasirodėte. gal ir užsigausite, bet juk jūs pačios kai išvažiuojate į užsienį, tai stebitės kokie ten žmonės malonūs, sveikinasi, šypsosi... o va, pačios savo šalyje, tai kaip kokie kurmiai, kuo greičiau į savo urvus, ir gink dieve, jokios šypsenėlės ir o, siaube, jeigu kokia kaimynė užkalbino Žinote, papasakosiu tokį atvejį: mano mama gyvena Alytuje ir jau tokių metų, kad nelabai nori ilgiau išvykti iš namų, o mes matome, kad jeigu ji neturės kuo rūpintis, tai gali depresija atsėlinti. Todėl aš prisikasiau iš savęs begalę daugiamečių gėlių ir nuvažiavus, iškasiau visus kibikštynus, ir pasodinau gėles. na, išėjo tikrai neblogai. Bet jūs būtumėte matę kaip švytėjo akys mamos, kaimynių, o vyrai(kas keisčiausiai ne moterys) prašydavo ateiti ir prie jų namų pasodinti gėlių, keletas siūlėsi ateiti palieti, nes mama gyvena antrame aukšte. Ir dabar mama vis paskambina ir džiaugiasi, kad žmonės praeidami sustoję gėrisi gėlėmis, šypsosi. Ir dabar mama turi apie ką kalbėti su kaimynėmis, aptarinėja kas žydi, kokia tai gėlė, nes anksčiau jis išvis mažai su jomis bendravo.
o jums noriu pasakyti, kad blogai kalbėdamos apie senas kaimynes, jūs paprasčiausiai esate namdagios ir be to, to senos kaimynės tai yra kažkieno mamos, močiutės ir tikrai yra geros nuoširdžios moterys, tik jos turi daugiau laiko nei jūs. o gal jūs širdies gilumoje pavydite joms to ramaus pasisėdėjimo, bendravimo

Tiga, tai buvo 2-3 žmoniu papliurpinėjimas, "alia durnynas" tęsinys. Jei pastebėjote, tai prie šitų kliedesių mažai kas jungėsi Viskas garai mūsiuose su tuo bendravimu...

Aš manau, ne patys žmonės savaime, o būtent veikla pakeitė jūsų mamą ir aplinkinių santykį su ja.

Tiga, noriu paploti tau už visą tai, ką parašei.
Man irgi buvo, švelniai tariant, keista skaityt. Tik vis norisi galvoti, kad tai tik kažkieno "kieta" poza, o ne tikra nuomonė.

P.S. Colop, kaip aš džiaugčiausi, jei mano mama turėtų tokius kaimynus, pas kuriuos su mišrainėm eiti galėtų. Kol gyveno miestelyje, tiesa, turėjo.

Cha-cha, mes kaip susitarusios Ir tas atvejis, kai net kalbėjome senokai. O mintys vienodos Viskas gerai mūsuose su tuo bendravimu...

paprasčiausiai - kam ko reikia.
vieniem reikia bendravimo mirtinai, ir neįsivaizduoja, kaip galima nebendrauti.
O kitiems - jo visiškai nereikia.
Tai va ir liktų kiekvienas su savo., Bet ne... tie kurie mėgsta bendrauti, būtinai lendair kalbina tuos, kurie to nemėgsta. Tai va taip paskui ir gaunasi. Kokie nemalonūs, nesišypso, nekalba. O kitas galvoja - nu ir įkyrumas, ko lenda su savo plepalais, eina pro šalį lai ir eina tolyn.


(ir nei čia kieno "kieta" poza ar noras kažką specialiai paerzinti, nei ką. Tiesiog išsakyta nuomonė apie bendravimą ir teik. Ne visiems gi jo reikia, ne visi ir nori bendrauti su kaimynais ar sulaukti svečių ).

Я душу дьяволу продам за ночь с тобой

Tai labai džiugu, nes aš jau sunerimau-kasgi atsitiko mūsų šaunioms buhalterėm ir ne tik buhalterėm, kad jos žmonių(konkrečiai kaimynių) baidosi

gal per daug prisibendrauja darbe, todėl po darbo norisi tik kuo greičiau savo inkiliuke užsidryt ir nieko nematyt

Sveikinu, Elste, tamsta įnirtingai gynei "savo" poziciją
Kaip koperfildas pradanginai svečius, kad šie namuose jautėse taip lyg būtų atsidūrę svečiuose :)))

Kaimynai ir lieka kaimynais. Jei patiks žmogus, bendrausiu, jei ne, tik pasisveikinsiu, tikrai per prievartą neaptarinėsiu savo reikalų su juo. Kad ir užsienyje, visi mandagiai pasisveikina, bet tai nereiškia, kad jie taip pat maloniai atvers tau savo namų duris.

Žinote, pilnai pritariu tiems žmonėms, kurie nori būti vieni, užsidarę, nes jie jau tokie ir niekam neduota teisė jų keisti juk. Bet juk šypsena ir pasisveikinimas tikrai neatima iš tavęs nei privatumo, nei orumo

būtent ten tik tos dirbtinės šypsenos priklijuotos. Bet tai nereiškia, kad nuoširdžiai diaugiasi tavbe matydamas, ar žino bent tavo vardą ir kas tu toks
tai jau geriau susiraukęs ir paskendęs savo mintyse praeitų, negu tą kvailą šypseną prisilipdęs linksėtų

Jeigu su manim taip pasisveikina, būtinai atsakysiu tuo pačiu. Bet čia ne užsienis, yra žmonių, senų ir jaunų, kurie net pasisveikint nesugeba, nes toks jau jų būdas ar auklėjimas.

tai taip - todėl ir rašiau, kad su kaimynais tik pasisveikinu praeidama ir viskas. Nesiveliu aptarinėt kitų kaimynų, blynų kepimo ar vaikų auklėjimo

Norėčiau paklaust kiek jau tų šypsenų jūs pati asmeniškai matėt?