Šeima, vaikai

[quote:2f970af633]Cha-cha Valiooooooo
Jėga
Šaunuoliai mūsų vaikai...[/quote]


Je,je o mūsų užtat labai gražūs

Ar baigsit jūs girtis, depresiją įvarysit

Paskutinis sakinys labai neteisingas. Motinai jos vaikas privalo būti pats nuostabiausias ir gražiausias ir geriausias ir protingiausias, lyginti jį su kitų vaikais nesąžininga ir neteisinga SAVO vaiko atžvilgiu.
Jūs keistumėte SAVO, Jūsų manymu netikusį vaiką, į svetimą, tokį protingą? Tikrai ne, reiškia ir būti nepatenkintai savo vaiku, negalima.

Soffy, nežiūrėkit taip rimtai, mes tik juokaujam.

Pasakei vieną kartą - aš patikėjau, pasakei - antrą kartą - aš suabejojau, šita taisyklė tinka net forumui.

Paryškinkite prašau man tuos žodžius, kuriais aš pasakiau, kad mano vaikai netikę, kad esu jais nepatenkinta ir norėčiau juos keisti į KAŽKĄ KITĄ.

Matote, tai, ką norite pamatyti, perskaitote tai, ką norite perskaityti.

Aukštas egzaminų įvertinimas...Gal kartais papildomai korepetitoriai buvo samdomi (jei ne paslaptis)?

Ir pelėdai savo vaikai nuostabiausi ir gražiausi...pasidalinkite patirtimi, kaip pasiekėte tokių aukštumų.Eisime į gimnaziją šiemet, nieko nežinau apie tai.Patarkite ką nors, dukra mokosi gerai.Tik ar to užtenka? Gal ką papildomai samdote?

Pelėdžiukai ir iš tikrųjų labai gražūs, tarp kitko:).

Skonio reikalas, čia toks posakis...

Man tai jie gražūs iš tikrųjų:).

O jūs prisiminkite save, savo draugus..ir suprasite
Yra tokių, kurie labai protingi, dar ir mokosi-rezultatai gaunasi vunderkindiški
Yra kiti, kurie protingi, bet tinginėliai..rezultatai visai neprasti, nes gabumų užtenka vidurinės mokykos programai
Yra kitokių, kuriuos stumk-trauk, bet jiems visai sekasi
Dar vargšeliai nabagėliai, mokosi mokosi, bet kaip nesiseka ..nors "nusišauk"

O galų gale
Gyvenimas taip viską pakeičia......
Taip "išvarto"
Kad visi pasiekimai kartais labai priklauso nuo tų gebėjimų, kartais visai nepriklauso, o kartais gaunamas visai atvirkščias rezultatas.

Kas gali pasakyti, kad koks suvirintojas laimingesnis ar nelaimingesnis už kitus

Būtent. Labai gaila, bet dažnai nuo sugebėjimo mokytis, gerų pažymių, laimė visai nepriklauso ir pasisekimas gyvenime irgi nepriklauso.
Pažįstu vyrą, baigusį mokyklą tarybiniais laikais "aukso" medaliu, paskui "raudonu" diplomu aukštąją mokyklą ir visiškai neįdomų, tiesiog beviltišką paprastame bendravime. Niekur jis nepritampa, visiškai nemoka rasti kalbos nei su moterimis nei su vyrais, man jo gaila, jis tikrai labai ir labai nekvailas žmogus, bet niekuo negaliu jam padėti, nes jis tikrai beviltiškas. Ir vedęs buvo porą kartų ir labai rūpinasi vaikais po skyrybų, bet niekam nėra reikalingas paprastai, kaip žmogus.

Žinote, vis prisimenu susirinkime mamoms aukėtojos pasakytus žodžius - ar jums būtina, kad jūsų vaiko mokslo įvertinimas būtų tik "10", ar neužtenka "8", "9", ar verta jį kankinti dėl to, verčiau tegu jis užauga normaliu žmogumi. Na, tai, be abejo, suprantama, niekada ir nekankinau:)vaiko dėl mokslų - mokosi visada vienas savarankiškai, niekieno nereguliuojamas.Tačiau truputėlį neramina tas, jog mokiniai vis skundžiasi, kad mokytojos neišdėsto normaliai atitinkamo mokslo pagrindų, žodžiu, joms nelabai tai ir rūpi - žiūri į laikroduką - baigėsi laikas ir - viso gero.. Na, galbūt tai nevisose mokyklose, be abejo. Tai ir paklausiau, gal samdote papildomai kažkokiems dalykams korepetitorius, kad vaikui būtų lengviau vėliau gyvenime, kad paprasčiausiai įsisavintų atitinkamų dalykų pagrindus (vat tas mane truputį neramina).
O laimė, be abejo, tai galbūt vidinė būsena ir nepriklauso vien nuo dešimtuko...:).

lorita Na lankė viena ir kita dukra 12 klasėje Vilniuje dr. P. Butkaus istorijos paskaitas.
Jei kas pamenate..Kiauleikytės istoriją...va būtent to dėstytojo
Nežinau, ar yra tėvų, kurių vaikai lankė jo paskaitas...
Bet mano dukros sužavėtos..
Sakė..tokių dėstytojų būna iš 100 vienas...
Ne paskaitos..o nerealus šou...
Išmoko ne "zubrinti', o logiškai galvoti ir daryti išvadas...
T.y. istorija, kur nereikia prisiminti, o reik galvoti, lyginti, sintetinti ir analizuoti.
Maniškėms tai labai padėjo..gavo išties gerus balus, nors istoriją pradėjo mokytis tik bebaigiant vidurinę...

Vat, Loreta13, aš būtent ir norėčiau rasti tokį gerą mokytoją, kuris padėtų vaikui suprasti, o ne aklai "išzubrinti". Nes, dabar kiek praeidama pro šalį, kai jisai teikiasi pasimokyti, pastebiu, kad lyg "zubrina" , o iš manęs pačios pedagogas, švelniai tariant, nekoks...
Prosai, na, juk be aukštojo mokslo diplomo šiais laikais neįmanoma.

prosas ar jauniems yra kalbos problemos Jau gal nebe.
Kad ir maniškės, angliškai kalba laisvai..nuo 2 klasės mokėsi (na kaip mes kadaise rusų..ar ta rusų mums kėlė problemas?)
Ką aš žinau..mano dukros kadaise teigė (matyt mano galvoseną priimdamos), kad niekada nedirbs ir negyvens kitur, nei Lietuva.
Vyresnėlė pernai mokėsi Belgijoje (VU mainai), visos paskaitos anglų kalba, egzaminai, gyvenamas plotas pačiam organizuotis, pragyvenimas taip pat.
Išleidau "su ašaromis", kaip ten tas mano vaikiukas toje Belgijoje.
Ir ką... Tas vaikiukas Belgijoje pasijautė ryškiai geriau nei čia. Ir jokia ten anglų netrukdė..nei buitinė, nei teisinė. (mokėsi Gento universitete teisę)
Bet esmė tame..kad ji pajuto skirtumą....
Skirtumą ne Lietuvos naudai
Ne Lietuvos vyrų naudai.

Ką aš žinau...
Aš norėčiau, kad čia, Lietuvėlėje būtų gyvent taip pat patrauklu, kaip kitur
Norėčiau matyt anūkus dažniau, nei per Kalėdas (kai juos turėsiu)
Norėčiau, kad jie šnekėtų lietuviškai be akcento
O kaip čia kas bus ..kas ten žino

Nereikia tokio pesimizmo. Visi neišvažiuos O likusiems galimybės atsivers.
O jei rimtai. Aš labai dažnai galvoju apie vieną savo į šeimą atėjusį giminaitį. Bernas gabus iki negalėjimo, nebaigęs nieko (tiesą , pradėjęs buvo studint net keturis kartus, ir labai geras specialybes). Nebaigimo priežasčių labai daug- yra ir labai objektyvių. Toj srity, kurioje dirba, jo nuomone, joks univeras jam nieko neduos, o popieriaus jam nereikia. Mūsų šeima, be abejo, pyksta, bet bernas karjerą daro, ir dar kokią. Jo nuomone, jei jam mokslo nebaigimas kenks karjerai, jis tuos mokslus baigs. Vat tiap. Dėl išvažiavimo. Turėjo galimybę dirbt Vokietijoje, jį kvietė labai labai, buvo nuvažiavęs. Nifiga, nepatiko. Yra žiauriai ambicingas. Jis niekada nedirbs darbo, kurį laiko neverto savęs. Įsivaizduoja, kad realizuoja save tik Lietuvoje. Vat tiap.
Rezultatas. Mano brolis mato anūkus net per dažnai Niekas iš iiemos neišvažiavęs, o ir šeimos ryšiai oj oj kokie tamprūs. Valio. A, tiesa, yra panelė Anglijoj, kurios svajonė grįžt kuo greičiau atgal.
Taip kad čia sunku ką ir pasakyt. Aš "praradau" geriausią draugę- nutekėjo į Olandiją. Niekada nepamiršiu jos atvirumo akimirką pasakytų žodžių- mūsų moterys čia nelaimingos...

Vyrai geresni mylimi, o ne turtingi.

O paprastam bendravimui, tai užsieniečiai, aišku geresni, nes nesitiki, kad tu juos maitinsi, apskalbsi ir dar su jais ir miegosi tik todėl, kad jis šioks toks vyras:).

Va būtent. Sutinku visu 100. O kai prasideda rutina... Tada ar lietuvis, ar belgas. Koks skirtumas? Tada jau yra KONKRETUS žmogus ir prasideda gyvenimo loterija.

Prosas aiškiai nusivylęs moterimis:). Dievaži, tikrai yra tokių kvaišų, kurioms reikia mylimo vyro:).
O gal tiesiog tas, šalia esantis, nepakankamai turtingas :wink
Tiek to, tegul bus serialas, bet ne, vis tiek reikia mylimo:).