Labas visiems senbūviams

Skaitau ir darosi liūdna, nes darbą, kurio ieškau jau mėnesį laiko,įmanoma rasti tik Vilniuje Pvz.Kaune reikalingi buhalterio padejėjai, turintys ir darbo patirtį, ir t .t ., o ką daryti dar tam "žaliajam", kuris labai norėtų dirbti šį darbą ir neranda, kur įgyti patirties?

Labas, naujoke:))
Nei Vilnius ar Kaunas čia neturi įtakos.
reikšmingi yra kiti dalykai:
1. Atsitiktinumas ( faktorių faktorius) ;
2. Pažintys;
3. Išsilavinimas (kažkiek);
4. Darbo įgūdžiai ( labiausiai realūs gebėjimai);
5. Reprezantyvumas....pirmam kartui;
Visa kita jūsų akys. :)) Akyse turi matyti noras būti buhaltere :))))))

Tai va, va...Manau, kad liko tik atsitiktinumas ,nes pažinčių nekažkiek, įgūdžiai tik kursuose . o per CV nesimato akių, kuriuose begalinis noras dirbti bent apskaitininke Iš tikrųjų iki šiol neteko ieškoti darbo pačiai, tai gal nemoku ir nenoriu darbdaviam saldžiai meluoti ir lysti į akis Manau, kad tikrasis veidas su laiku išlenda.

nesupykite, bet niekada nepriimčiau buhalterės, išklausiusios tik kursus.
Nebent tuos kursus vesčiau aš pati ir tas žmogus "nerealiai užsirekomenduotų":))

Tikrai nematau ko pykti, ačiū už nuomonę , bet aš į buhalteres ir nepretenduoju, o pradžiai į padejėjos ar apskaitininkės pareigas.Manau, kad taip dirbant ir gali užsirekomenduoti perspektyvas Padariau išvadą, kad niekas nenori su pradinukais terliotis .

Išvada teisinga:))
Jūs dabar man sakykite, ar priimtumėte dirbti taksiste moterį kuri vakar išlaikė vairavimo kursus Tiesiog kursus. Įgūdžių nėra. Savo auto taip pat. O įmonės automobilis neprastas, brangus. Miestas..ką žinau - gal Vilnius, gal Maskva.
Ir visi mes suprantame, kad nepavažinėjusi ji netaps gera taksiste, bet kas gi nori, kad ji mokytųsi daužydama brangų įmonės auto ...

Tai gal žinote, kur galima įgyti praktikos?Kur kreiptis?Suprantu, kad buhalterijos reikia visą gyvenimą mokytis, bet...sėkminga pradžia duoda impulsą ateičiai.

Loreta13, kodel taip grieztai O jeigu zmogus labai nori tapti buhalteriu ir kursai tik izanga i buhalterini gyvenima?

Supratau Ačiū už nuomones

P.S.Žirafa labai stengėsi,bet dabar kai nuo žemės kažką pakelt reikia, tai akivaizdu, kad ilgai galvoja ir sunkiai gaunas.

Atsargiai ir sėkmės Matyt nevisiems lemta tokiais būti

Raimuška, o kokiam mieste ieškai Tu darbo, jei tai ne Vilnius ir ne Kaunas?

Pažįstu ne vieną šitame forume dalyvaujančių, kurie buhalteriauti pradėjo nuo kursų, ir nepasakyčiau, kad jie nevykeliai. Visi kažkada pradėjome kas nuo kursų, kas nuo aukštųjų mokslų. Bet visi nuo nulio, be patirties. Gerai , kad atsirado darbdavių, kurie nelabai ir žiūrėjo į akis. Šiuo metu visi garsiai rėkia, kad trūksta darbuotojų visuose sektoriuose, ir ko čia stebėtis, visi ieško su patirtimi, gerų specialistų. Mano giminaitė baigė kirpėjos mokslus, ne kursus, ir metai girdi vien atsakymą- mergaitė tu be patirties, kas pas tave kirpsis?

Aš tai priimčiau ir beveik "žalią". Man patinka lipdyti šviežią molį
Ypač kai pati nuo to paties pradėjau

Ar šie dalykai sunumeruoti pagal reikšmingumą, t.y., ar šiuo atveju vieni iš svarbiausių dalykų yra atsitiktinumas ir pažintys, ieškant darbo?
Aš turiu aukštąjį išsilavinimą, patirties dirbant vyr. buhaltere 5 metus (tai nedaug, bet dėl to nesu žalia). Ieškau darbo didesniame mieste ne todėl, kad nepatinka dabartinis darbas, o todėl, kad noriu išeiti į didesnį miestą (pvz., Kauną), kur yra daug didesnės galimybės nei kokiame mažame miestelyje (ne tik darbine prasme). Pažinčių neturiu. Kiek šansų, kad man pagaliau pavyks?

Nu kokie jūs visi bjaurūs gąsdintojai. Atmušit žmogui norą kažko siekti. Čia pas jus toks konkurencijos dėsnis?
Manau, kad protingas ir toliau žvelgiantis vyr.buhalteris tik tokių darbuotojų kaip raimuska ir ieškotų. Žmogiukas turi begalinį norą, jis tikrai labai stengsis. Kažkokį bendrą supratimą jis jau turi (kaip ir visi mes pradžioje), galvelė jo jauna ir imli, neužkimšta pasenusiais įstatymais ir nutarimais - gera dirva naujovėms. Išsiauginti sau tokį pagalbininką ir vėliau tavo darbų perėmėją labai paranku. Tokiam žmogui negaila skirti laiko patarimams ir pamokymui. Tie "su patirtimi" gerai. Bet ar netenka dažnai paskui gailėtis, kad patirtis nekokia? Aš kur kas mieliau rinkčiausi žmogų va tokį jauną ir be patirties, bet tikrai norintį ir besistengiantį dirbti, nei tokį "patyrusį", kurio sumedėjusius stereotipus sugriauti vėliau neįmanoma. Ne kartą pasimoviau ant tokių.
Raimuska - tik pasistenk save pateikti taip. Įrodyk, kad dirbsi daug ir nuoširdžiai, ir kad tave priėmę nesigailės ateityje.

Pirmiausia, tai yra subjektyvu-vienam reikšmingi vieni dalykai, kitam kiti
, trečiam dar kiti.
Atsitiktinumas -yra praktiškai ( man, subjektyvi nuomonė) paskutinei vietoj. Deja arba ne , teko dažnai pastebėti, dominuoja pažintys, išsilavinimas ir patirtis.

Sunku pratybose - lengva mūšyje.
Yra daug - jaunų protingų, norinčių dirbti - bet tiek pat ir priešingų.
Svarbu - renkantis neęapsirikti - o čia vyrauja atsitiktinumas

Ot bjaurūs seniai zanūdos.. ir man taip buvo.Visus metus ieškojau darbo , neradau,bet priėmė su dideliu nepasitikėjimu.Tas viskas išgaravo jau po mėnesio.Paskui ir vyr.pati išėjo, likau viena be jokių padėjėjų.
Labai esu dėkinga tam žmogui, kuris priėmė, neskriaudė, nors darbas ir pasikeitė, palaikome puikius santykius.
Taigi, jei man reikėtų pagalbininko, imčiau tik tokį, kuris nori tikrai dirbti .Tai pastebėti galima jau po keleto dienų.