Tax.lt narys artas71

Mid
Tax.lt narys nuo
2003-04-16
Tikras vardas
Artas
Miestas / vietovė
Sostinė
Profesija
Buhalteris
Tinklapis
www.finviz.com
Pomėgiai
Mokesčiai, Akcijos, Investiciniai fondai
artas71
forume parašė 12591 žinučių

artas71 naujausios žinutės:

2017-09-17 20:15 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1371134
Savaitės 2017.09.11 - 2017.09.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS
Andrius Palionis, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė vėl siūlo kelti mokesčius. Siūloma didinti GPM tarifus:
• 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas:
• Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
• 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
• 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
• 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu.

SAVAITĖS APKLAUSA
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kviečia dalyvauti apklausoje dėl i.MAS Atsakymus prašoma pateikti iki 2017-09-18. Apklausos rezultatus bus paskelbti LBAA facebook ir Asociacijos svetainėje. Apklausos rezultatai bus pristatyti VMI, planuojami daryti pokyčiai i.MAS atsižvelgiant į pateiktą nuomonę.

SAVAITĖS KONSULTACIJA

„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų.
• Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
• Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
• Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
• Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
• Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais – iki 2018 m. gegužės 1 d.
• Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
• Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
• Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis – yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
• Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
• „Sodros“ specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
• Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
• nemokamos atostogos,
• atostogos kvalifikacijai tobulinti,
• kūrybinės atostogos,
• mokymosi atostogos,
• nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai,
• pravaikštos,
• karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai,
• vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
• Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
• „Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
• Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas
• Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros“ paskyroje, o tie, kurie „Sodrai“ yra nurodę savo kontaktinius duomenis – ir kitais kanalais.
• Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros“ interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
• Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės.


VMI informuoja: atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras
• VMI informuoja, kad atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras. Komentarą galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl maitinimo išlaidų kompensacijų nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 693„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ pakeitimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1515).
• Pagal Nutarimo Nr. 1515 pakeitimo nuostatas nuo 2017 08 30 Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų Lietuvos Respublikoje vykdomų renginių (išskyrus sporto renginius), susijusių su visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu (toliau – renginiai), dalyviams mokamos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija 1 bazinės socialinės išmokos, t. y. 38 Eur (iki 2017 08 29 galiojęs dydis - 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio).
• Lietuvos Respublikoje vykdomų sporto renginių dalyviams mokamų vienos paros maitinimo išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“. Šie dydžiai nuo 2015 02 04 nesikeitė.
• Tuo atveju, kai renginiai (įskaitant ir sporto renginius) vykdomi užsienyje, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos vienos paros maitinimo išlaidų sumos, neviršijančios dienpinigių, vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos
• Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: aštuonių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,1 proc. (158 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,9 proc. (346,1 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėnesių pajamos – 5 174,4 mln. eurų, faktinės – 5 332,3 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius aštuonis metų mėnesius įvykdytas 101,4 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 218,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 277,9 mln. eurų – 59,3 mln. eurų daugiau nei planuota ir 251,8 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugpjūtį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 3 941,7 mln. eurų. Tai yra 22,6 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 280,9 mln. eurų (7,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius aštuonis mėnesius.
• Pajamų iš PVM gauta 2 284,7 mln. eurų, t. y., 206,6 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,2 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius aštuonis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 871,6 mln. eurų ir buvo 96,3 mln. eurų (12,4 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 384 mln. eurų – 31,4 mln. eurų (7,6 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugpjūtį buvo 1 053 mln. eurų – 66,3 mln. eurų (6,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 72,7 mln. eurų (7,4 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN dėmesys Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimams
Finansų ministerija informuoja, kad rugsėjo 15 dienąn Taline euro zonos šalių finansų ministrai (Euro grupė) diskutavo kaip sustiprinti ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – EPS) ir aptaria Graikijos programos įgyvendinimo pažangą.
• Neformaliame ECOFIN posėdyje pagrindinis dėmesys irgi buvo skiriamas Ekonominės ir pinigų sąjungos klausimams.
• „Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos prioritetas. Su finansų ministrais aptarsime galimas priemones, kurios sustiprintų ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, taip pat kalbėsime kaip efektyviau susieti EPS gilinimo priemones su efektyvesniu ES išteklių panaudojimu“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Taip pat ECOFIN metu ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl galimų žingsnių, kurių ES turėtų imtis siekiant pagerinti ES konkurencingumą finansinių technologijų (FINTECH) srityje, aptarė skaitmeninės ekonomikos keliamus pelno apmokestinimo iššūkius bei tolimesnius žingsnius muitinių IT sistemų, reikalingų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimui, vystymą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare
Tarnyba 2017-09-22 organizuoja 5 akad. val. seminarą, „Kilnojamojo turto klasifikacija ir identifikacija. Kelių transporto priemonių vertinimo aktualijos«.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-09-19 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

VMI kviečia registruotis į 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais
Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją, apie 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
• Mokesčių mokėtojai kviečiami į naują seminarą, tema „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims». Numatyti seminarai ir kitomis temomis: „i.SAF paslaugos: kaip jomis naudotis. Važtaraščių bei kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų (i. VAZ) teikimas VMI«, „Nekilnojamojo turto pardavimo bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimas PVM», „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka« ir kt. Spalio mėnesį siūlome ir tiesiogines e. seminarų transliacijas, temomis „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims» ir „Individuali veikla pagal pažymą pradedantiesiems".
• Informaciją apie visus 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus. Registruotis į seminarus galima ir tel. 1882 arba tel. 8 526 63190.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: inspektoriai tikrins, ar saugiai dirbama su krautuvais
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo rugsėjo 18 d. visą mėnesį bus vykdomi transporto ir saugojimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių tiksliniai tikrinimai. Tikrinimai atliekami reaguojant į nelaimių šiais metais dirbant su krautuvais proveržį.
• Šių VDI vykdomų tikrinimų akcentas bus – ar įmonėje darbuotojams užtikrinamos saugios darbo sąlygos, kai yra daiktų, krovinių, įrenginių kritimo/virtimo, birių medžiagų griūties rizika, įskaitant darbus aukštyje. Tikrinti pirmiausia bus pasirenkamos tos įmonės, kuriose 2016-2017 metais įvyko nelaimingi atsitikimai darbe. Apie būsimą vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
• Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai metai iš metų priklauso prie tų, kuriuos atlikdami darbuotojai dažniausia sunkiai ir mirtinai susižaloja.
• Atlikdami sandėliavimo, pakrovimo darbus su mechaniniais ir elektriniais krautuvais šiais metais jau žuvo 6 darbuotojai:
• nukrito nuo sandėliavimo konteinerio (UAB „Dominari logistika“);
• prispaudė krisdamas krautuvas (UAB „Baltic Home“);
• prispaudė iškrovimo patalpoje nuslydęs cukraus didmaišis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“);
• atliekant lengvųjų automobilių pakrovimo darbus prispaudė priekabos konstrukcija (UAB „Transorloja“);
• keliant krovinį į viršų nukrito nuo krautuvo šakių (UAB „Makveža“);
• užvertė krautuvo kaušu iš krūvos semiamų trąšų nuošliauža (UAB „Birių krovinių terminalas“).
• Dar 6 darbuotojai – sunkiai sužaloti. Palyginti, 2016 m. atliekant tokius darbus per tą patį laikotarpį įvyko 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
• Nuo rugsėjo 18 d. atliekamų inspektavimų metu bus tikrinama, ar visus savaeigius įrenginius valdo tik tie darbuotojai, kurie apmokyti su jais saugiai dirbti ir turi tam teisę. Taip pat – ar darbuotojus instruktuojant aiškiai nurodoma, kad krautuvus jie gali naudoti tik krovos darbams vykdyti ir tik tokiomis sąlygomis, kurioms jie skirti.
• Inspektoriai tikrins, ar įmonėje vertinama, kad krovos darbams naudojami mechanizmai dėl savo konstrukcijos, techninių parametrų ar kt. gali sukelti specifinį pavojų. Tarp inspektavimo klausimų – ar įmonėje numatyta darbų nutraukimo tvarka, kai krovos metu atsiranda nenumatyti pavojai, ar darbai koordinuojami, kai objekte dirba kelių įmonių darbuotojai. Darbo inspektoriai aiškinsis ir dėl darbuotojų saugaus darbo įgūdžių: ar visi darbuotojai, prieš jiems pradedant dirbti pavojingą darbą, praktiškai mokomi, kaip jį saugiai atlikti, ar jų mokymas bei žinios apie saugų darbą atitinka jų atliekamus darbus ir pan.

SODRA informuoja: dėl MMA mokėjimo už nekvalifikuotą darbą
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2017 m. liepos mėnesį, jau įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, net 31 926 kvalifikuoti darbuotojai gavo minimaliąją mėnesinę algą.
• Primename, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
• Darbo kodekse apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardinti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardintos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo , kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.
• Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimaliąją mėnesinę algą gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso nuostatų pažeidimo ir/arba į Darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, dėl teisingo darbo užmokesčio nustatymo ir skirtumo išmokėjimo.

FNTT praneša: pelninga šešėlinė prekyba naudota automobiline įranga panevėžiečiui nešė turtus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyboje užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Panevėžio gyventojas įtariamas 2011 – 2015 m. neteisėtai vertęsis ūkine komercine veikla stambiu mastu, bei šios neteisėtos veiklos maskavimui naudojus užsienio valstybėse registruotas bendroves.
• Tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad panevėžietis, žinodamas, kad jo vykdomai tarptautinei internetinei prekybai Valstybinės mokesčių inspekcijos išduoto verslo liudijimo nepakanka, ėmėsi gudrybės. Savo neteisėtai veiklai vykdyti panevėžietis įsigijo Seišelių Respublikoje, bei Jungtinėje Karalystėje registruotas bendroves. Siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo už šių bendrovių vardu vykdomą ūkinę komercinę veiklą stambiu mastu, šešėlinis verslininkas šių bendrovių nuolatinės buveinės Lietuvoje neįregistravo mokesčių mokėtojų registre.
• Vykdydamas savo neteisėtą veiklą panevėžietis 2011 – 2015 metais iš nenustatytų asmenų įsigydavo įvairią prabangių automobilių įrangą: BMW, Audi, Mercedes-Benz, Porsche ir kitų automobilių navigacijos įrangą, garso ir vaizdo grotuvus, bei kitas paklausias automobilių detales. Įsigyta įranga būdavo suremontuojama, perprogramuojama, pakeičiami įrenginių kodai. Vėliau, pasinaudojant neteisėtai veiklai įsigytomis užsienyje registruotomis bendrovėmis, kitų fizinių asmenų vardu, minėta įranga būdavo parduodama naudojantis internetinėmis svetainėmis, elektroninėmis parduotuvėmis ir tarptautiniu internetiniu aukcionu ,,Ebay“ panaudojant specialiai tam sukurtus vartotojus. Atlikus kratas pas įtariamąjį buvo rasta daugiau nei 300 vienetų pardavimui skirtų automobilių navigacijos įrenginių, kurių vertė juodojoje rinkoje siekia apie 100 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojantis vienos iš Lietuvoje veikiančių siuntų bendrovių paslaugomis buvo išsiųsta ne mažiau kaip 890 siuntų su parduota automobiline įranga. Pinigus už realizuotą automobilinę įrangą šešėlinis verslininkas gaudavo į jo paties bei įsigytų užsienio valstybėse registruotų bendrovių vardu tam tikslui specialiai atidarytas bankines sąskaitas užsienio bankuose. Dalį pajamų už parduotą automobilinę įrangą panevėžietis gaudavo per tarptautines atsiskaitymų bendroves ,,Paypal“, ,,Skrill“.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vykdant nusikalstamą veiklą į panevėžiečio vardu ir į jo valdomų užsienio bendrovių atidarytas banko sąskaitas Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys pervedė tūkstantines sumas įvairia valiuta: litais, JAV doleriais, Anglijos svarais sterlingais, eurais, Latvijos latais. Vien tik pajamos eurais siekė beveik 690 tūkstančių eurų. FNTT specialistai suskaičiavo, kad šešėlinis verslininkas vykdydamas neteisėtą veiklą į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 70 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu buvo areštuotas įtariamajam priklausantis 200 tūkstančių eurų vertės turtas.

FNTT Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, kai milijoninę apyvartą buitine technika prekiaujanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 270 tūkstančių eurų minėto mokesčio.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, didmeninę prekybą užsiimančios bendrovės veiklą organizuojantis kaunietis kartu su šios bendrovės direktoriumi, Latvijos piliečiu ir dar vienu Kaune gyvenančiu vyriškiu, iš Lenkijos tiekėjų įsigydavo įvairią buitinę techniką. Internetu užsakyta buitinė technika buvo atgabenama į Kaune urmo bazėje esančius sandėlius, o vėliau buvo parduodama mažesnėms Kaune veikiančioms parduotuvėms.
• FNTT Kauno apygardos valdytos tyrėjai išaiškino, kad didmenine prekyba užsiimanti bendrovė prekes įsigydavo iš Lenkijos ir ji buvo atgabenama į Kauną, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad buitinė technika buvo perkama iš Latvijos prekeivių. Įtariama, kad naudojantis Latvijos bendrovėmis, kurios, kaip įtariama, nevykdė jokios veiklos, sukčiavimo schemos sumanytojai vengė mokėti privalomą sumokėti PVM. Pirminiais skaičiavimai, per daugiau kaip vienerius metus buvo nesumokėta daugiau kaip 270 tūkst. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas. Jų metu paimti tolesniam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
• Tęsiant šį tyrimą ir aiškinantis įtariamųjų sąsajas su Latvijoje esančiais bendrininkais, bendradarbiaujama su Latvijos finansų policija. Partneriai iš Latvijos atliko kratas, apklausas ir kitus procesinius veiksmus.
• Tarptautinis tyrimas dėl prekybos buitine technika dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo yra tęsiamas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-09-17 19:42 Bendra » UBER vairuotojo mokesčiai » #1371133
PVM turėtų matytis klientui išrašytoje PVM s-f.
Savo paskyroje partners.ubercom paskyroje pasirinkite "Invoices". Ten turi matytis PVM. Tiksli PVM sumą reikia imti išsąskaitų Iš principo būtų taip: 604.59 eur be pvm + 126.96 eur pvm = 731.55 eur

2017-09-11 07:45 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1370541
Savaitės 2017.09.04 - 2017.09.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KVIETIMAS
Įgyvendindama naujojo Darbo kodekso nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia profesines sąjungas ir jų organizacijas, darbdavius ir jų organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, aukštąsias mokyklas bei asmenis iki lapkričio 1 d. teikti kandidatus į arbitrus, spręsiančius kolektyvinius darbo ginčus.
• Darbo arbitražas – tai nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Darbo arbitražas sudaromas prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Darbo arbitražą sudaro trys arbitrai.
• Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. jiems tuo metu mokamas atlygis, apmokamos kelionės išlaidos (dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. A1-342 nustatytas tvarkos aprašas).
• Į arbitrų sąrašą ketverių metų kadencijai (su teise pratęsti dar ketveriems metams) gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.
• Laisvos formos teikime turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, kontaktinė informacija, informacija apie kandidato išsilavinimą, jo specialiosios žinios, reikalingos kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, taip pat darbo, arbitravimo ar tarpininkavimo patirtis (jeigu kandidatas jos turi).
• Įstaigos, institucijos, organizacijos ir asmenys, pageidaujantys tapti arbitrais, kartu su teikimu ministerijai prideda ir šiuos dokumentus: kandidato į arbitrus sutikimą būti įrašytam į arbitrų sąrašą; dokumentų, įrodančių kandidatą į arbitrus turint specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, kopijas; priklausomybės ligų centro arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotą pažymą, kad kandidatas nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kandidato į arbitrus asmens tapatybę ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas.
• Teikimą ir dokumentus ministerijai galima pateikti tiesiogiai, paštu arba elektroniniu paštu. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas arbitrų sąrašas per 3 darbo dienas nuo arbitrų sąrašo patvirtinimo dienos bus paskelbtas ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt.
• Dėl tikslesnės informacijos kreiptis į Socialinės partnerystės skyrių, tel. 8 706 64282.

SAVAITĖS KVIETIMAS-2
• VMI kviečia registruotis į i.MAS konferencijas.
• Konferencijos skirtos pirmųjų metų patirčių naudojantis Elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir Elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemiais pristatymui ir aptarimui.
• Konferencijos metu i.SAF/i.VAZ projekto vadovė Virginija Ginevičienė ir i.SAF/i.VAZ projekto vadovės pavaduotojas Žilvinas Germanavičius pristatys i.MAS posistemių rezultatus ir įgyvendintus tikslus, o verslo atstovai pasidalins savo patirtimi apie posistemių praktinį pritaikymą bei patirtus iššūkius diegiant i.MAS.
• Pirma konferencijos dalis skirta i.SAF posistemiui (nuo 9 val. iki 12 val.), antroji dalis - i.VAZ posistemiui (nuo 13 val. iki 16 val.)*
• Konferencijų datos:
• Panevėžyje, rugsėjo 13 d.
• Registracija vyksta iki 09.11 d. adresu r.skaviciene@vmi.lt
• Klaipėdoje, rugsėjo 15 d.
• Registracija vyksta iki 09.13 d. adresu r.vitkauskiene@vmi.lt
• Kaune, rugsėjo 21 d.
• Registracija vyksta iki 09.19 d. adresu t.bruzas@vmi.lt
• Vilniuje data ir vieta dar tikslinama.
• Registruojantis būtina pažymėti kurioje konferencijoje norėsite dalyvauti (i.SAF, i.VAZ ar abejose), taip pat nurodyti dalyvaujančių asmenų Vardą Pavardę, atstovaujamą įmonę/organizaciją, pareigas.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinį darbo inspekcija primena, kad naujame Darbo kodekse darbdaviams yra numatyta pareiga inicijuoti darbo tarybų sudarymą. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad yra patvirtintos Pranešimo apie darbo tarybos sudarymą ir Pranešimo apie darbo tarybos nesudarymą pavyzdinės formos (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu (2017 m. liepos 25 d. Nr. EV-124).
• Pranešimas apie darbo tarybos sudarymą . Pagal Darbo kodekso nuostatas ( 173 straipsnio 6 dalis) , ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja VDI teritorinį skyrių (pagal darbdavio buveinės vietą) apie darbo tarybos sudarymą. Taip pat apie darbo tarybos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
• Pranešimas apie darbo tarybos nesudarymą . Atitinkamam VDI teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta. Tai jis turi padaryti per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis ) .
• Minėtų pranešimų pavyzdinės formos pildomos ir pateikiamos VDI teritoriniam skyriui pagal šio skyriaus administruojamą teritoriją pranešėjui patogiausiu būdu (paštu, faksu, el. paštu, pranešimą pristatant į skyrių.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios": Teks vėl daryti pokyčius apskaitos programose.
• Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad nuo š. m. lapkričio 19 d. įsigalioja svarbus pasikeitimas, aktualus didelį kiekį mokėjimų inicijuojančioms įmonėms. Lietuvoje prie šių pakeitimų reikės prisiderinti 8.000–10.000 bendrovių.
• Pakeitimai aktualūs įmonėms, kurios pateikdamos mokėjimus savo bankui (ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui) naudoja duomenų apsikeitimą bylomis tarp savo apskaitos programos ir internetinės bankininkystės sistemos (vadinamąją duomenų importo / eksporto funkciją).
• Minėtą dieną įsigalioja Kredito pervedimo schemos taisyklių pasikeitimai (angl. „Credit transfer Scheme Rulebook changes“), kuriais vadovaujantis ISO 20022 XML standarto pranešimuose bus privaloma naudoti du papildomus elementus.
• „Pokyčiai minimalūs, tačiau labai svarbūs. Juos lemia vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamente numatyti reikalavimai. Tai tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio privalu laikytis ir mūsų šalyje“, – pranešime pabrėžia bankų asociacija.
• Atnaujinta standarto pranešimų naudojimo taisyklių versija skelbiama LBA svetainėje.
• Pakeitimus turi įsidiegti patys mokėjimo paslaugų teikėjai ir jų klientai, kurie atlikdami kredito pervedimus naudojasi duomenų importu / eksportu. Be reikalingų pakeitimų įdiegimo pavedimai nepasieks mokėjimo paslaugų teikėjų, t. y. duomenų importo failai bus atmesti.
• Prisijungus prie SEPA, Lietuvos mokėjimų rinka tapo atviresnė. Nuo 2016 m. neliko skirtumų atliekant kredito pervedimus šalies viduje ar į kitas SEPA apimamas šalis – pateikdami mokėjimo nurodymus, gyventojai ir įmonės naudoja tokią pačią mokėjimo formą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VA-70 pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186.
• Svarbesnis pakeitimas:
• 55.3. patikrinimas yra sustabdytas, o dėl tam tikros tikrinamojo laikotarpio mokesčio permokos (skirtumo) dalies, kuri viršija mokestinio patikrinimo metu numatomas priskaičiuoti mokesčių ir su jais susijusias sumas, mokesčių administratorius pagal turimus duomenis permokos (skirtumo) grąžinimo dieną nustatė tokios dalies permokos (skirtumo) realumą bei kiti teisės aktai nedraudžia grąžinti tokios dalies, nepabaigus patikrinimo.
• Prašoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) dalies suma grąžinama Taisyklių 53 punkte nurodyta tvarka ir terminais.“

Pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. VA-74 pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55.


VMI konsultuoja: debetinių PVM sąskaitų faktūrų registravimas PVM sąskaitų faktūrų registre
Kaip PVM sąskaitų faktūrų registre registruojamos gautos pirkėjų išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros (prekių grąžinimas)?
• VMI atsako: Jeigu pirkėjas prekių pardavėjui išrašo debetinę PVM sąskaitą faktūrą prekių grąžinimui, tai tokią debetinę PVM sąskaitą faktūrą pardavėjas turi registruoti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, duomenis (apmokestinamosios vertės (eurais) ir/ar PVM sumos (eurais) sumažėjimą) nurodydamas su minuso ženklu.

KITOS NAUJIENOS

Lietuvos bankas informuoja: kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
Lietuvos bankas praneša, kad kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
• Į Lietuvos banką kreipėsi 34 kredito unijos, prašydamos leidimo pakeisti apskaitos politiką. Tai daroma atsižvelgiant į pasikeitusio Kredito unijų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos banko valdybos nutarimu, kuriame nurodyta, kad apskaitos politikoje turi būti apibrėžiami pajinių įnašų grąžinimo ir atsiskaitymo su kredito unijų nariais principai bei atsižvelgta į verslo apskaitos standartų pokyčius, apskaitos sistemos „i-Kubas“ funkcionalumo praplėtimą.
• Lietuvos banko Priežiūros tarnyba leido kredito unijoms Ukmergės ūkininkų kredito unija, Vilkaviškio kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, Plungės kredito unija, kredito unija Skuodo bankelis, kredito unija „Sūduvos parama“, Rokiškio kredito unija, Širvintų kredito unija, Druskininkų kredito unija, Naftininkų kredito unija, Panevėžio kredito unija, Biržų kredito unija, Šilutės kredito unija, Ignalinos kredito unija, Pagėgių kredito unija, kredito unija „Germanto lobis“, Aukštaitijos kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Raseinių kredito unija, Anykščių kredito unija, Grigiškių kredito unija, Pakruojo ūkininkų kredito unija, Kvėdarnos kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, kredito unija Zanavykų bankelis, Kretingos kredito unija, Palangos kredito unija, kredito unija „Giminėlė“, kredito unija „Moterų taupa“, „Achemos“ kredito unija, Mažeikių kredito unija, Utenos kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Gargždų taupa pakeisti apskaitos politiką.

FNTT praneša: cukrų ir aliejų pardavinėję kauniečiai įsuko tarptautinę PVM grobstymo schemą- žala biudžetui – 2,3 mln. eurų
Didmenine maistinio aliejaus ir cukraus prekyba užsiimantys asmenys sukūrė tarptautinę organizuotą grupę – pristeigę fiktyvių bendrovių, išvengė į Lietuvos biudžetą sumokėti daugiau nei 2,3 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
• Tai išaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai. Preliminariais duomenimis, rafinuoto rapsų, taip pat saulėgrąžų aliejaus ir cukraus prekybos apyvarta siekė daugiau nei 10 mln. eurų.
• Latvijos piliečių valdoma bendrovė iš Europoje veikiančių cukraus, taip pat iš rafinuoto saulėgrąžų ir rapsų aliejaus gamintojų, įsigydavo didelius kiekius minėtų maisto produktų, rodo tyrimo duomenys. Į Lietuvą atgabenti produktai buvo parduodami vienai didmenine prekyba besiverčiančiai bendrovei, registruotai Kaune. Ši bendrovė tiekia produkciją, skirtą kepimui ir maisto pramonei, siūlo platų maistinių aliejų, riebalų asortimentą. Taigi, jos vardu nupirktas aliejus buvo parduodamas mažmeninės prekybos tinkluose ir maisto produktus gaminančioms įmonėms.
• Kaip įtariama, su minėtomis bendrovėmis susiję organizuotos grupės nariai, siekdami sumažinti mokėtiną PVM, sukūrė sukčiavimo schemą. Tarp cukraus ir aliejaus gamintojų ir tiesioginio pirkėjo buvo sudaryta neteisėtų sandorių grandinė – į sukčiavimo schemą įtrauktos ne mažiau kaip 6 fiktyvios bendrovės. Šių vadovais formaliai paskirti Estijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos piliečiai. Maskuojant organizuotos grupės naudojamą schemą, fiktyvios bendrovės buvo naudojamas labai trumpa laiką – vieną ar du mėnesius. Vėliau fiktyvi bendrovė buvo keičiama kita tokia pačia veiklos nevykdančia įmone.
• Atskleistą tarptautinę organizuotą grupę sudarė 15 asmenų iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau tęsiant ikiteisminį tyrimą įtariamųjų ratas gali plėstis. Atliekant ikiteisminį tyrimą bendradarbiauta su Valstybine mokesčių inspekcija, o išaiškinant tarptautinės grupuotės nusikalstamą veiklą informacija buvo keičiamasi su Latvijos finansų policija. Ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto sukčiavimo organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.
• FNTT Kauno apygardos valdyba 2016–2017 metais dėl PVM sukčiavimo pradėjo dar 9 ikiteisminius tyrimus. „Visi šie tyrimai susiję su mokestiniu sukčiavimu prekiaujant cukrumi, aliejumi ir mėsa. Tokios nusikalstamos PVM grobstymo schemos siekia Latviją, Lenkiją ar Estiją, taip pat kitas Europos valstybes – Bulgariją, Rumuniją“, – sako FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

FNTT tyrimas: pajūrio kavinėse ir restoranuose – juodoji buhalterija, vokeliai, nuslėpta ketvirtis milijono eurų
Nidoje, Palangoje, Šventojoje veikiančiuose restoranuose ir kavinėse nuslėpta daugiau nei 250 tūkst. eurų gautų pajamų, darbuotojams mokėti atlyginimai vokeliuose, tvarkyta dviguba buhalterija, klientams nebuvo išduodami čekiai.
• Tokias tendencijas atskleidžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėti ikiteisminiai tyrimai. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atlieka keturis ikiteisminius tyrimus, kuriuose atskleista pajūrio restoranų ir kavinių veikla, galinti būti nusikalstama.
• Pavyzdžiui, sporto ir sveikatingumo klubas, įrengęs 5 kavines Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kaip įtariama, nuslėpė per 120 tūkst. eurų pajamų už parduotus gėrimus ir maistą, rodo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminis tyrimas, pradėtas bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. Tikrinant turimus duomenis nustatyta, kad prekiaujant dalis gautų pajamų neįtraukta į buhalterinę apskaitą, kuomet gauti pinigai nuolat nebuvo įnešami į kasos aparatus, o klientams nebuvo išduodami čekiai. Įtariama, kad dalis neapskaitytų lėšų keliavo neoficialiems kavinių darbuotojų atlyginimams.
• Buhalterinė apskaita apgaulingai galėjo būti tvarkoma ir Nidoje veikusiame restorane. Įtariama, kad bendrovės vadovė per kelis vasaros mėnesius neapskaitė beveik 90 tūkst. eurų, gautų už poilsiautojų maitinimą.
• Trečiasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Palangos centre veikiančio naktinio klubo, kuriame, kaip įtariama, darbuotojams išmokėti daugiau nei 10 tūkst. eurų neoficialių atlyginimų vokeliuose. Įtariama, kad J. Basanavičiaus g. veikiančiame naktiniame klube buvo tvarkoma dviguba buhalterija, dalis gautų iš klientų lėšų neįtraukta į oficialią apskaitą. Šiuo metu analizuojami naktiniame klube rasti rankraštiniai užrašai, buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai.
• Įtariama, kad apgaulingai apskaita buvo tvarkoma ir dar vienoje viešojo maitinimo įstaigoje – Smiltynėje įsikūrusiame restorane–šašlykinėje. Išankstiniais duomenimis, per porą restorano veiklos mėnesių nuslėpta veik 35 tūkst. eurų gautų pajamų. Be to, turima duomenų, kad restorano darbuotojams dalis atlyginimo buvo mokama vokeliuose.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo minėtose viešojo maitinimo įstaigose. Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-09-07 11:31 Įvairūs » Fizinis asmuo tampa įmonės partneriu » #1370223
Ne, ne jungtinės veiklos sutartis. Čia būtų opciono sutartis. Galėčiau rekomenduoti teisininkų kontorą, kuri galėtų ją jums paruošti.

2017-09-04 09:05 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1369793
Savaitės 2017.08.27 - 2017.09.03 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
Tikrai nereikėtų tokių sudėtingų skaičiavimų įstatyme numatyti. Turėtų būti primityviau skaičiuojami mokesčiai, ir jeigu norima įvesti kažkokią neapmokestinamąją sumą, tai ją reikėtų taip ir vadinti. Kaip dabar yra NPD dirbantiesiems. Ir NPD reikėtų taikyti neskaidant, kuri veikla individuali ar neindividuali – taikyti vieną NPD, kad visiems būtų aišku. Dabar yra labai komplikuota. Kuo sudėtingesni teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimą, tuo didesnė tikimybė, kad tie mokesčiai bus iš viso nepaskaičiuoti arba žmogus išsigandęs, jog taip sudėtinga, vengs situacijų, kad jam apskritai reikėtų juos skaičiuoti. Tai čia juk paprasti žmonės – individualią veiklą vykdo kirpėjos, batsiuviai, raktų gamintojai ir kitų profesijų žmonės, kurie iki šiol mano, kad jiems nereikia buhalterio“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/didesniu-mokesciu-painiava-smogs-kirpejams-turgaus-prekeiviams-santechnikams-ir-kitiems-662-847714


SAVAITĖS PROJEKTAS
Finansų ministerija paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Keletas svarbesnių pakeitimų.
• Panaikinta 2 straipsnio 35 dalis -nebelieka sąvokos «laisvoji profesija».
• Pakeista 6 straipsnio 5 dalis: fiksuotas GPM dydis gali būti mokamas už veiklas, kurių bendra apyvarta nesieks 20 000 EUR per metus. Viršijus 20 000 EUR riba bus privaloma registruoti individualią veiklą.
• 18 straipsnis papildytas nauja 14 dalimi:
• 1.Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio arba, jeigu žemė pradedama naudoti individualioje veikloje ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo įsigyta, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.
• Įstatymas papildytas 18(2)_ straipsniu.
• 18(2) straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
• 1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
• 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1.
• 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos - 10 000) ) .
• 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
• Panaikinta PNPD ir MPNPD sąvoka.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino įgyvendinamą fiskalinę politiką ir pakeitė Lietuvos ilgalaikio kredito reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „teigiamą“. Agentūros šaliai nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio kredito reitingai (A- ir A-2) lieka nepakitę.
• „Teigiamas tarptautinių agentūrų įvertinimas rodo augantį pasitikėjimą mūsų šalimi. Kartu agentūros sprendimas tik patvirtina, kad žengiame teisinga linkme valdydami viešuosius finansus, o atsakinga fiskalinė politika ir toliau privalo likti prioritetu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Teigiamą perspektyvą „Standard & Poor’s“ suteikė prognozuodama stiprų ir subalansuotą Lietuvos ekonomikos augimą vidutiniuoju laikotarpiu. Spartesnį ekonomikos augimą turėtų lemti šalies eksporto perorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius, augančios pajamos ir didėjančios Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos.

SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinių" redakcijos nuomonė apie eilinį kartą siūlomus progresinius mokesčius.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai
Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VE-88 pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai.
• 1.1. įstaigų ir įmonių, išregistruotų iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro iki 2003 metų pabaigos, registravimo dokumentams 25 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą;
• 1.2. juridinių asmenų, išregistruotų iš Juridinių asmenų registro nuo 2004 metų pradžios, registravimo dokumentams 10 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą.

Vyriausybės nutarimu pakeisti kai kurių neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 653 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“. Jis yra išdėstytas nauja redakcija.
• Vyriausybė pakeitė nutarimą, kuriame nustatytos viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros fondų ir kitų pelno nesiekiančių asmenų organizuojamų renginių dalyvių išlaidų kompensacijos. Naujos redakcijos nutarime padidinta paros maitinimo išlaidų kompensacijos suma, kai renginys vyksta Lietuvoje. Nuo 08.30 dalyviui gali būti kompensuojama iki 38 EUR. Iki 2017.08.29 GPM neskaičiuojamas, jeigu per parą maitinimui buvo skiriama iki 7,60 EUR. Renginiai, kaip nurodyta Vyriausybės nutarime, turi vykti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytais visuomenei naudingais tikslais.

VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-68 (toliau –Įsakymas) buvo pakeistas 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo".
• Įsakymu nauja redakcija išdėstyta Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos, skirtos deklaruoti 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat patikslinti pateiktas ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijas, iš dalies pakeistos ir papildytos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių nuostatos.
• Esminiai pakeitimai:
• 1. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos išdėstytos nauja redakcija, kurios:
• 1.1. GPM308N priede „Neapmokestinamosios pajamos“ ir GPM308P priede „Apmokestinamosios pajamos“ nebeliko pajamų rūšių kodų sąrašų;
• 1.2. GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“ įrašyta pastaba: „Deklaruojama 2017 m. ir vėlesnių metų gyvybės draudimo ir /ar įmokų į pensijų fondus suma neturi būti didesnė nei 2000 eurų“;
• 2. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai:
• 2.1. Taisyklės papildytos 2 priedu „Pajamų rūšių kodų sąrašas“;
• 2.2. Taisyklių 3 punkte, taip pat 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamų pajamų sąraše“ numatyta, kad Sąrašo 48 ir 60 punktų nuostatos dėl nedeklaruotinų iki 3000 eurų dydžio žemės ūkio veiklos pajamų ir /ar gautų iš juridinių asmenų (neatsižvelgiant į sumą), kai jos priskiriamos neapmokestinamosioms, netaikomos Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkams (jų partneriams), neįregistruotiems ir neprivalantiems registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojams, jeigu jie:
• - pageidauja, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos pajamų bei su šia veikla susijusių išlaidų sumas,
• - 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaraciją teikia kaip kandidatai į valstybės politikus ar į Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos.
• Vadinasi, PVM mokėtojais neįregistruoti (neprivalantys registruotis) ūkininkai (jų partneriai), pageidaujantys, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems būtų apskaičiuojamos įvertinus pajamas bei išlaidas, ir / arba kandidatuojantys į valstybės politikus ar Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos, 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio Metinės pajamų deklaracijos GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ turės deklaruoti visas iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas, nesvarbu, kokia suma ir iš kokio šaltinio (gyventojų ar juridinių asmenų) buvo gauta;
• 2.3. Pripažinta netekusia galios Taisyklių 72 punkto nuostata, kad tuo atveju, kai GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ deklaruojamos iš žemės ūkio veiklos gautos neapmokestinamosios pajamos, su šiomis pajamomis susijusios išlaidos (V7 laukelyje) neturi būti nurodomos.
• Vadinasi, ūkininkams, jų partneriams ir visiems kitiems žemės ūkio vykdantiems gyventojams, neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) PVM mokėtojais, deklaruosiantiems 2017 m. ir vėlesnių metų pajamas, bus sudarytos prielaidos įrašyti į deklaraciją ne tik pajamų mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio veiklos pajamas, bet ir su jomis susijusios išlaidas, nesvarbu, dėl kokių priežasčių Metinė pajamų deklaracija bus teikiama.
• Be to, Taisyklių 72 punktas papildytas nuostata, kad su žemės ūkio pajamų gavimu susijusias išlaidas būtina nurodyti PVM mokėtojais neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) ūkininkams (jų partneriams), pageidaujantiems, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, įvertinus ne tik pajamų, bet ir išlaidų sumas.
• Deklaruotina išlaidų suma apskaičiuojama, atsižvelgiant į faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas išlaidas, kurios pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį būtų pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, arba išlaidomis pripažįstant 30 procentų dydžio pajamų sumą;
• 2.4. Taisyklių 74.2 ir 74.3 papunkčiai papildyti valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo nuo individualios apmokestinamųjų pajamų pavyzdžiais;
• 2.5. Taisyklių 100 punkte nustatytas apribojimas dėl ne didesnės kaip 2000 eurų gyvybės draudimo ar įmokų į pensijų fondus sumos įrašymo į GPM308L priedą „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“;
• 2.6. Taisyklių 159 punktas papildytas nuostata, kad tuo atveju, kai deklaraciją užpildyti ir pateikti pavesta mokesčio mokėtojo įgaliotam juridiniam asmeniui, deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašomas to juridinio asmens identifikacinis numeris, o pagal pakeistą 160 punktą tokiu atveju ją pasirašyti turi to juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Įsakyme nustatyta, kad nauja redakcija išdėstyta Metinė pajamų deklaracija turi būti teikiama, deklaruojant 2017 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, taip pat tikslinant ar teikiant laiku nepateiktas deklaracijas už 2014, 2015, 2016 mokestinius laikotarpius.


VMI informuoja: pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos bei Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos ir jų užpildymo ir išdavimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša,kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos ir Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos bei jų užpildymo ir išdavimo taisyklės.
• Esminiai pakeitimai:
• Taisyklėse nustatyta, kad prašymą išduoti pažymos FR0594 formą nuolatinis Lietuvos gyventojas (išskyrus galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją ir gyventoją, A klasės pajamų gavusį iš likviduoto Lietuvos vieneto) gali pateikti ne anksčiau kaip gegužės 1 dieną kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį gautas pajamas ir išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį gyventojas prašo nurodyti pažymos FR0594 formoje.
• Taisyklėse nurodyta, iš kokių deklaracijos formų ir duomenų bazių mokesčių administratorius turi rinkti duomenis, reikalingus pažymos FR0594 ir FR0595 formų užpildymui.
• Nuo 2017 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriui teikdami prašymus išduoti pažymos FR0594 arba FR0595 formas, juose gyventojai pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0594 arba FR0595 formoje kartu su mokestinio laikotarpio apmokestinamosiomis pajamomis būtų nurodytos ir neapmokestinamosios pajamos, o nenuolatiniai Lietuvos gyventojai savo prašyme pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0595 formoje būtų nurodytos ir tokios pajamos, kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nėra laikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. Atsižvelgdamas į tai, pažymų FR0594 ir FR0595 formose pastabai įrašyti skirtoje skiltyje mokesčių administratorius privalės nurodyti, kokios pajamos įrašytos šioje pažymoje: tik apmokestinamosios, ar apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos (nenuolatiniam Lietuvos gyventojui – ir pajamos, kurios nepriskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektui).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 274,9 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 274,9 mln. eurų arba 0,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 85,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 6 mlrd. 802 mln. eurų, išlaidos – 6 mlrd. 321 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-liepą sudarė 206 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (42,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (54,7proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija primena: dėl komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų šalių
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja pareiga įmonėms, į kurias komandiruojami trečiosiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, teikti informaciją apie šiuos darbuotojus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 4 dalis).
• Trečiųjų šalių darbuotojus priimanti įmonė turės per 7 kalendorines dienas užpildyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintą formą . Joje turės būti nurodomi komandiruoto užsienio šalies piliečio duomenys, komandiravimo vieta ir komandiruotės terminai. Šią formą priimtinu būdu (elektroniniu paštu ar pristatant į vietą) reikės pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
• Esant rangos santykiams, jei subrangovo darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos įmones, tiesioginis rangovas (komandiruotus užsieniečius priimanti Lietuvos įmonė) yra subsidiariai atsakingas už piniginių reikalavimų vykdymą komandiruotiems darbuotojams. Išskyrus atvejus, kai ėmėsi priemonių įsitikinti dėl užsieniečių darbo ir buvimo Lietuvoje teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių priimančioji įmonė turėtų įsitikinti dėl šių dokumentų buvimo fakto:
• dokumentai, pagrindžiantys darbuotojo įdarbinimo faktą (darbo sutartis);
• socialinio draudimo dokumentai (trečiosios šalies įstaigos išduota pažyma, kuri patvirtina darbuotojo draudimą socialiniu draudimu toje šalyje);
• teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentai (nacionalinė viza).

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį.


FNTT tyrimas: 55 vilkikai lenkiško cukraus ir elektrotechnika iš Latvijos- dėl PVM sukčiavimo schemą sukūrusių verslininkų mokesčių mokėtojai neteko trečdalio mln. eurų
Didelius kiekius cukraus iš Lenkijos ir brangią elektroninę įrangą iš Latvijos pirkę verslininkai sukūrė sukčiavimo schemas ir nesumokėjo daugiau nei 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomas ikiteisminis tyrimas.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, prekiaujančios cukrumi Vilniaus bendrovės direktorius ir akcininkas šį maisto produktą dideliais kiekiais įsigydavo iš Lenkijos įmonių. 0 proc. PVM tarifu įsigytas lenkiškas cukrus į Lietuvą buvo gabenamas prisidengus fiktyvią veiklą vykdančių bendrovių vardu.
• Tokių įmonių vadovai buvo dažnai keičiami, jie sutikdavo už maždaug 50 eurų atlygį pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustatyta, kad fiktyvios bendrovės, kurios realiai cukraus nepirko ir nepardavė, buvo panaudotos tik neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti. Lenkiškas cukrus buvo parduodamas cukrų naudojančioms Lietuvos didmenine prekyba ir gamyba užsiimančioms bendrovėms.
• Skaičiuojama, kad per šių metų septynis mėnesius į Lietuvą 55 vilkikais buvo atgabenta apie 1,3 tūkst. tonų cukraus. Iš Lenkijos atgabento cukraus vertė – apie 800 tūkst. eurų. Preliminariais duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 170 tūkst. eurų PVM.
• Tęsdami šį ikiteisminį tyrimą FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad panašų karuselinį sukčiavimą vykdė ir elektrotechnika prekiaujančios bendrovės direktorius. Šiuo atveju naudotasi tomis pačiomis fiktyviomis bendrovėmis, kaip ir šešėlinėje cukraus prekyboje. Šių bendrovių vardu Latvijoje buvo įsigyjama brangi elektroninė įranga, ji vėliau buvo parduodama vilniečio bendrovei. Vėliau prekės parduotos apie vykdytą nusikalstamą veiklą neįtariančiai apšvietimo, elektrotechnikos įmonei, veikiančiai tarptautiniu mastu. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą prekiaujant elektrotechnika nepateko beveik 190 tūkst. eurų PVM.
• „Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Tokių nusikaltimų daugėja prekiaujant plataus vartojimo maisto prekėmis (cukrus, aliejus), elektronikos prekėmis, taip pat kuru“, – pažymi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Rimkus.
• Atliekant šį tyrimą Vilniuje ir Kaune buvo atlikta 12 kratų. Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti valstybei padarytą žalą, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą ir pinigines lėšas, kurių bendra suma sudaro 290 tūkst. eurų.
• Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-29 10:04 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1369305
Savaitės 2017.08.21 - 2017.08.27 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija:« Į mokslo metų pradžią vaikus galės palydėti daugiau tėvų».
• Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad daugiau dirbančių mamyčių ir tėvelių pirmąją mokslo metų dieną turės teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.
• Tokią garantiją naujasis Darbo kodeksas suteikia darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.
• Nuo dabar ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams (anksčiau to nebuvo) ir auginantiems vyresnius – iki 14 metų vaikus (anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų).
• Tačiau minima garantija, kaip ir anksčiau, taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį. Tai yra netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

SAVAITĖS SKAIČIAI
Bent vieną finansinę priemonę (akciją) pernai pardavė 12.500 Lietuvos gyventojų, rodo VMI pateiktos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos.
• Pajamų iš kapitalo grupėje dominuoja finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms taikoma GPM lengvata. Tokių pajamų gyventojai gavo 729 mln. Eur, arba 7% daugiau nei 2015 m. VMI pateikia duomenis apie pajamas neatėmus finansinių priemonių įsigijimo savikainos. Pats mokestis mokamas iš pardavimo pajamų atėmus finansinių priemonių įsigijimo išlaidas.
• GPM lengvata buvo nuolat siaurinama, o nuo 2016 m. Lietuvoje galioja 500 Eur dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma.
• Ši suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių (tokių kaip obligacijos), ir atskirai – pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (vadinamajam kapitalo prieaugiui). Taigi maksimali neapmokestinama pajamų suma nuo 2016 m. vienam gyventojui, gavusiam ir palūkanų, ir finansinių priemonių pardavimo pajamų, sudaro 1.000 Eur, ir tai leidžia sutaupyti iki 150 Eur mokesčių per metus.
• Labiausiai iš kapitalo pajamų augo finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms netaikomas minėtas 500 Eur neapmokestinamasis minimumas. Tokių akcijų pardavimo pajamos pernai augo 33%. Tačiau tokių pajamų (148 mln. Eur) gavo labai nedidelis Lietuvos gyventojų skaičius – 1.779 gyventojų. Akcijų pardavimo pajamos ir šiuo atveju skaičiuojamos be akcijų įsigijimo sąnaudų.
Plačiau: http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/08/23/148-mln-eur-pajamu-is-akciju-pasidalijo-1779-lietuvos-gyventoju#ixzz4r7kGGwVY


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-302 pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1K-163.
• Pakeistas 3 punktas:
• „3. Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos sąskaitos pateikimą Informacinės sistemos priemonėmis dydis (toliau – Atlyginimo dydis) – 0,28 euro.“
• Aprašas papildytas 31 punktu:
• „31. Atlyginimo dydis apskaičiuojamas pusmečiui. Kito pusmečio Atlyginimo dydį nustato finansų ministras iki einamojo pusmečio paskutinio mėnesio pabaigos. Jeigu kitas Atlyginimo dydis nenustatomas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas Atlyginimo dydis.“

Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24d. įsakymu Nr. VA-68 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.


Pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VA-50.


VMI informuoja: pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-67 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės.
• Pažymime, kad deklaracijų pildymas nepasikeitė, o projekte minėtu įsakymu pakeičiamas deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) formos vaizdas dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies pakeitimų, t. y. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2565, kuriame buvo papildyta PMĮ 58 straipsnio 16 dalis ir pakeista šios dalies punktų numeracija: PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punktas perkeltas į 1 punktą ir minėta dalis papildyta nauju 2 punktu.
• Papildomai pažymime, kad deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) 2 lapo pabaigoje dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu naikinami neaktualūs įrašai (tarifai, tvirtinimas, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi bei parašai). Taip pat atlikti deklaracijų PLN204U 19 laukelio ir PLN204N 34 laukelio vaizdo koregavimai dėl techninės atvaizdavimo klaidos.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: į Lietuvą atplaukė neeilinis krovinys - Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV
Finansų ministerija informuoja, kad, JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean“ atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International“, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.
• Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta“ eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas“ saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje.
• Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę.
• „Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio.
• „Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV yra „Lietuvos energijos“ grupės vykdomos dujų tiekimo diversifikavimo strategijos rezultatas. Nuosekliai optimizuojant tiekimą, „Lietuvos energijai“ jau pavyko sumažinti dujų kainą Lietuvos gyventojams, o šis sandoris neabejotinai prisidės prie dar didesnės vertės kūrimo šalies ekonomikai, stiprins JAV ir Lietuvos strateginę partnerystę bei bendradarbiavimą”, – teigia finansų ministras V. Šapoka.
• Krovinį įsigijusios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas sako, jog tai ženklas, kad Lietuva ir „Lietuvos energijos“ grupė pasaulinėje SGD rinkoje yra vertinama kaip patikima partnerė ir patraukli rinka.
• „Didelį SGD potencialą turinčios JAV situaciją stebime jau nuo 2014 metų. Džiaugiamės, kad vienas pirmųjų JAV SGD krovinių Rytų ir Centrinėje Europoje atvyko į Lietuvą. Šis pripažinimas padeda mums diversifikuoti tiekimą ir pasiūlyti geriausias kainas savo klientams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. D. Misiūnas.
• „Cheniere Energy“ prezidentas ir generalinis direktorius Jack Fusco prognozuoja, kad pirmųjų dujų iš JAV atvykimas į Lietuvą galėtų būti abipusiai naudingo bendradarbiavimo pradžia.

Sodros atstovė J.Varanuskienė: "Atlyginimai ne tik prisitaikė prie minimalios mėnesinės algos padidėjimo, bet ir augo daugiau"
Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.
• „Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.
• „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.
• Didelę įtaką padarė MMA padidinimas
• Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
• Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.
• „Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:
• darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos;
• gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas“, taip ir liko;
• dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis.
• Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.
• Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja
• Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
• Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).

FNTT praneša: vidaus reikalų ministras lankėsi FNTT
Rugpjūčio 28 dieną, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje lankėsi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir viceministras Česlovas Mulma.
• Susitikimo su FNTT darbuotojais metu vidaus reikalų ministras informavo, kad anksčiau svarstytos galimybės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija atsisakyta. „Pertvarkos negali būti daromos vien dėl pertvarkų. Manau, kad šiuo atveju svarbiau ne statutinių tarnybų skaičius, o tyrimų kokybė ir nusikalstamų veikų prevencija“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
• Anot vidaus reikalų ministro, FNTT turi sukaupusi daug patirties finansinių nusikaltimų tyrimo srityje, valdo daug žvalgybinės informacijos, orientuojasi į stambių finansinių nusikaltimų tyrimą, taip pat – į tokių veikų prevenciją. Šias kompetencijas ir toliau ketinama stiprinti, kad FNTT dar efektyviau kovotų su šešėline ekonomika.
• Pastaruoju metu FNTT prioritetinės kryptys – pinigų plovimo prevencija, sukčiavimų finansų įstaigose atskleidimas ir tyrimas, mokestinių sukčiavimų prevencija ir išaiškinimas, Europos Sąjungos skiriamos paramos lėšų apsauga.

FNTT praneša: teismui perduota Panevėžio verslininko, įtariamo nesumokėjus šimtus tūkstančių eurų mokesčių, byla
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kurioje panevėžietis verslininkas A. N. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Įtariama, kad jo vadovaujama bendrovė dėl to į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius A. N. 2014–2016 metais galbūt klastojo pirminius apskaitos dokumentus, fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, o vėliau neteisingus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
• Įtariama, kad 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
• Manoma, kad 2015 metais surašyta šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis taip pat buvo fiktyvi. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio grąžintos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. N. vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga esą buvo parduota Estijoje registruotai įmonei.
• Apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir neteisingai pateikusi duomenis mokesčių administratoriui A. N. vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti maždaug 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
• Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

FNTT akiratyje- kredito unijos: pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, šeši – tęsiami
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos galimos nusikalstamos veiklos, taip pat tęsia dar šešis ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
• Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios. Panašiai elgėsi ir Namų kredito unijos darbuotojai, kurie be kredito unijos narių žinios iš klientų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų, nesusijusių su unijos veikla, asmenų sąskaitas.
• „Baltijos“ kredito unijos atveju tai buvo daroma klastojant indėlių grąžinimo dokumentus, vėliau tretiesiems asmenims pervestos lėšos buvo išgryninamos. Preliminari žala, FNTT pareigūnų skaičiavimais, gali siekti apie 3,5 mln. eurų. Tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ vykdytas skubos tvarka – po suderintų FNTT ir Lietuvos banko veiksmų pavyko užkirsti kelią didesnei nei 1 mln. mln. eurų vertės žalai.
• FNTT pareigūnai operacijos metu sulaikė keturis nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – tarp jų ir „Baltijos“ kredito unijos valdybos pirmininką, ir kasininkę, kuri kratos metu nuo pareigūnų norėjo nuslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus. Dviem unijos darbuotojams yra pareikšti įtarimai dėl daugiau kaip 1 mln. eurų iššvaistymo, taip pat – dar penkiems galimiems jų bendrininkams, padėjusiems nuslėpti iššvaistytas lėšas. Valdybos pirmininkui teismas skyrė 15 parų suėmimo.
• FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą ir dėl didelės vertės turto išvaistymo Namų kredito unijoje. Įtariama, kad šios kredito unijos atsakingi darbuotojai galėjo neteisėtai pervesti 284 tūkst. eurų iš unijos klientų sąskaitų į savo pačių kontroliuojamas sąskaitas. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti unijos valdybos pirmininkui ir dar vienam asmeniui.
• Kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos veiklą yra apribojusi Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Abiem kredito unijoms paskirti laikinieji administratoriai. Veiklos apribojimo metu kredito unijos negali teikti finansinių paslaugų. Laikinieji administratoriai turi pateikti išvadas dėl kredito unijų finansinės būklės ir kaip būtų galima apsaugoti kredito unijos indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus. Išvadas įvertinus, bus sprendžiama dėl šių kredito įstaigų veiklos perspektyvų.
• Kol vertinama unijos finansinė būklė ir nėra nuspręsta dėl kredito unijos veiklos perspektyvų, indėlininkams nieko daryti nereikia. Kredito unijos narių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
• Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Surašius kaltinamuosius aktus šios baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismams. Baigtose bylose padaryta žala siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, o kaltinimai pareikšti 29 asmenims. Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-18 21:36 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1368455
Savaitės 2017.08.14 - 2017.08.20 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KVIETIMAS
• Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją apie 2017 m. rugsėjo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
• Daugelio Lietuvos regionų mokesčių mokėtojai kviečiami į seminarus, kuriuose bus pristatyti seminarai, temomis: „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka«, taip pat „Sąnaudų priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams», taip pat „PVM prievolės įsigijus prekių iš ES ir prekių tiekimo į ES šalis apmokestinimas PVM« ir kt.
• Informaciją apie visus 2017 m. rugsėjo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus.
• VMI organizuojamų seminarų dalijamąją medžiagą galima rasti Konsultacinės medžiagos kataloge adresu www.vmi.lt/cms/web/kmdb/, pasirenkant skiltį Seminarų medžiaga. Seminarai mokesčių mokėtojams yra nemokami, juos veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai.
• Mokesčių mokėtojams, norintiems elektroniniu paštu gauti informaciją apie naujus mokesčių seminarus, siūloma naudotis naujienų prenumerata: prisijungus prie Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi), dešiniajame viršutiniame kampe (prie savo vardo ir pavardės) spragtelėjus Nustatymai ir pasirinkus kortelę Naujienų prenumerata bei pažymėjus prenumeratos būdą El. paštu, reikia uždėti varneles prie prenumeratos temų E. seminarai, Auditoriniai seminarai bei kitų pageidaujamų prenumeratos temų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Sodra informuoja, kad sparčiai augant „Sodros“ įplaukoms, kurios, negalutiniais duomenimis, 11,7 proc. didesnės nei pernai sausio–liepos mėnesiais, biudžeto balanso rodiklis taip pat stiebiasi. Fondo pajamos buvo 27,3 mln. Eur didesnės už išlaidas, kurios didėjo 5,6 proc. (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.).
• Pasiektas rezultatas – įspūdingas: 2017 metų sausio–liepos mėn. fondo biudžeto balansas geresnis už pernykštį net 124,2 mln. Eur. 2016 m. šiuo laikotarpiu pajamos buvo 96,9 mln. Eur mažesnės už išlaidas.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto statistika 2017 m. sausio–liepos mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Įplaukos
• 2 210,8 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 222,4 mln. Eur arba 11,7 proc. daugiau nei pernai);
• 2 044,8 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (218,3 mln. Eur arba 12,0 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 66,6 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 92 mln. Eur, veiklos pajamų – 6,5 mln. Eur.
• Išmokos
• 2 183,5 mln. Eur (116,1 mln. Eur arba 5,6 proc. daugiau nei pernai);
• 1 590,5 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (94,4 mln. Eur arba 6,3 proc. daugiau nei pernai);
• 170,9 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (19,1 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• 156,2 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (22,3 mln. Eur arba 16,7 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 63,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 14,7 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 98,9 mln. Eur.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų pašalpų, kitų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-408 pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos 2012 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. V-37 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų pašalpų, kitų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.


VMI komentuoja: kokio dydžio išlaidos gali būti kompensuojamos darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis?


VMI informuoja, kad nuo 2017-07-01 kompensacijų mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 d. »Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos". VMI atkreipia dėmesį, kad darbo kodekse neliko kompensacijos už darbą lauko sąlygomis.
• 1. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
• 2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
• 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• 3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
• 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
• Laikotarpiu iki 2017-06-30 kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 116.
• Kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.
• Padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip finansų ministro patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje arba ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
• Kompensuojamos išmokos darbuotojams mokamos kartu su darbo užmokesčiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konsultuoja: darbuotojai pagal naują Darbo kodeksą turi daugiau galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Naujajame Darbo kodekse įtvirtintas naujas principas – darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas. Pagal šį principą darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti.
• Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, numatytos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos neformaliajam švietimui buvo numatytos ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame Darbo kodekse, tačiau nebuvo reglamentuotas apmokėjimas už tokio pobūdžio atostogas.
• Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas (formaliajam ir neformaliajam švietimui), jei dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienerius darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio.
• Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.
• Mokymo išlaidų atlyginimas galimas tik tuomet, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo iniciatyva be svarbių priežasčių, o atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žiniomis ir viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-liepą valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (153,8 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,8 proc. (300 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-liepos pajamos – 4 585,9 mln. eurų, faktinės – 4 739,8 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per septynis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 101,7 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 3 738 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 3 801,4 mln. eurų – 63,4 mln. eurų daugiau nei planuota ir 216,1 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-liepą.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,7 proc., gauta 3 492,3 mln. eurų. Tai yra 24,2 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 245,7 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais.
• Pajamų iš PVM gauta 1 998,7 mln. eurų, t. y., 179,4 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 38,2 mln. eurų (2 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius septynis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 754,8 mln. eurų ir buvo 88 mln. eurų (13,2 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 385,7 mln. eurų – 28,7 mln. eurų (6,9 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-liepą buvo 930,4 mln. eurų – 65 mln. eurų (7,5 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 71,3 mln. eurų (8,3 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija konstatuoja: planuojama mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša
Lietuvos pramonininkų konfederacija teigia, kad XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato.
• BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS
• Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.) apie šiuos mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimus atsiliepia neigiamai. Likę beveik 43 proc. apklaustųjų teigia, jog iki galo dar nespėjo įsigilinti į LR Vyriausybės pateiktus pasiūlymus, tačiau didelių permainų, itin gerinančių verslo aplinką Lietuvoje, nėra pastebėję.
• Pramonės atstovai, neigiamai atsiliepiantys apie pasiūlytas reformas, teigia, jog siūlymai yra neišgryninti ir neryžtingi, daugiausiai nukreipti į vartotojus, o ne ekonominę naudą. Be to, reformos nepakankamai drastiškos, neišsprendžia esminių problemų ir iš esmės duoda labai mažai realios naudos. Galiausiai, nemaža dalis įmonių vadovų abejoja, jog užteks politinės valios įtvirtinti visiems pateiktiems pasiūlymams.
• MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TRŪKUMAI
• 58 pramonės atstovai, apklausos metu išsakė savo nuomonę apie šiuo metu egzistuojančius mokesčių sistemos administravimo trūkumus ir išskyrė opiausias problemas su kuriomis susiduria jų įmonės. Vertinant išsakytas problemas, galima matyti, jog daugiausiai respondentų (33 proc.) išskiria didelį mokesčių mokėjimų skaičių, sudėtingą mokėjimų tvarką (27 proc.) ir daug laiko sąnaudų reikalaujančias procedūras (23 proc.).
• KOKIUS TRŪKUMUS ĮŽVELGIATE DABARTINĖJE MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SRITYJE
• Apibendrinant, apklausos dalyviai pabrėžia nepagrįstai didelę biurokratiją ir neefektyvų administravimą, kuris užima per daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pavyzdžiui, kryžminis patikrinimas, iSAF ir iVAZ duomenų pateikimas, žymiai padidino buhalterių darbo apimtį. Trūksta operatyvumo, per daug ilgi patikrinimai ir per lėtos grąžinimo procedūros, PVM grąžinimas neretai stabdomas dėl menkiausių priežasčių. Nemaža dalis respondentų teigia, jog mokesčių administravimo sistemoje nėra pastovumo, dažnai keičiasi procedūrinė tvarka, per daug apmokestinama darbo jėga ir mažiausiai uždirbantys. Be to, didelė dalis atstovų skundžiasi per didele mokestine našta ir painia sistema. Taip pat pastebima, kad įmonės privalo teikti vis daugiau ekonominės veiklos operacijas patvirtinančių duomenų ir dokumentų, vis daugėja įvairių prievolių kurios reikalauja nepamatuotai daug laiko resursų, bet, iš esmės, neduoda apčiuopiamų rezultatų. Kai kurios įmonės pastebi, kad geriausia būtų sujungti VMI ir Sodros administruojamus mokesčius ir jiems priskirti vieną įmokos kodą bei tobulinti elektronines sistema.
• PELNO MOKESČIO LENGVATA REINVESTICIJOMS JAU SENIAI TURĖJO BŪTI ĮGYVENDINTA
• Pagrindiniai mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo siūlymų tikslai – didesnės investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas, verslumas bei skurdo mažinimas. Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių, galinčių padėti pramonei užtikrinti šiuos tikslus – tai vietoje 50 proc. siūloma taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.
• LPK atlikta apklausa parodė, jog įmonės yra itin suinteresuotos technologiniu atsinaujinimu, net 84 proc. atsakiusių pramonės atstovų teigė, jog šia lengvata pasinaudotų ir tai būtų didelė paskata padidinti gamybinius pajėgumus, pakelti našumo lygį ir tapti konkurencingesniais tarptautinėje rinkoje. Be to, daugelis su nusivylimu pabrėžė, jog tokia lengvata jau seniai buvo reikalinga, norint pakelti bendrą investicijų lygį šalyje.
• Taigi žinant, jog apdirbamosios pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis šiuo metu jau siekia rekordines aukštumas, sparčiai augančių atlyginimų ir atsiliekančio našumo lygio kontekste vertinant įmonių vadovų atsakymus, netrukus galima tikėtis ilgai laukto investicijų proveržio. Žinoma, tam, jog šios prognozės pasitvirtintų yra itin svarbu, kad būtų įgyvendinta ši LR Vyriausybės lengvata.
Pranešimą su vaizdine medžiaga galite atsiųsti paspaudę ČIA.

Lietuvos darbo birža informuoja: Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba
Nuo kitų metų spalio Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba. Šiuo metu vyksta pasirengimas struktūriniams pokyčiams. Juos įgyvendinant bus mažinamas administracinis aparatas ir labiau susitelkiama į efektyvų bendradarbiavimą su darbo ieškančiaisiais bei darbdaviais, šiandien spaudos konferencijos metu pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
• „Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms tampant vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba – būtų optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra. Daugėtų dirbančiųjų tiesiogiai su klientais regionuose, mažėtų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų. Tai atneštų naudą ne tik darbo ieškantiesiems bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 mln. eurų valstybės lėšų“, - sakė L. Kukuraitis.
• Anot ministro, pokyčiai turėtų teigiamą poveikį ir regionams: veiktų keturi stiprūs regioniniai klientų aptarnavimo departamentai, nemenka dalis centrinės įstaigos darbo vietų taip pat persikeltų į regionus arčiau žmonių. Taip pat planuojamas skambučių centras, kuris teiks paslaugas klientams telefonu, o darbo vietos taip pat būtų kuriamos regionuose.
• Kaip atkreipė dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Darbo biržos pertvarka yra reikalinga, tą rodo ir nuomonės viešojoje erdvėje. Kaip planuojamos pertvarkos privalumus jis akcentavo paslaugų priartinimą prie žmogaus, kliento, bus daugiau dirbančių su darbo ieškančiais asmenimis ir darbdaviais.
• Pasak Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės, vadovų skaičius įgyvendinus pokyčius sumažės 55 proc., bus orientuojamasi į kokybiškas paslaugas ir elektroninių paslaugų bei klientų aptarnavimo telefonu stiprinimą. Nauja tai, kad darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Taigi atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.
• Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pristatė planuojamą Užimtumo tarnybos Tarybą – kaip dvišalio bendradarbiavimo instituciją siekiant priimti sprendimus, atspindinčius regionų darbo rinkos situaciją. Taryba prie Užimtumo tarnybos svarstytų priemones užimtumo problemoms spręsti ir teiktų pasiūlymus dėl priemonių įgyvendinimo, tvirtinamo trūkstamų profesijų sąrašo bei kt. Ji būtų sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių valstybės institucijoms ir darbdavių atstovams.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-15 09:52 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1368088
Savaitės 2017.08.07 - 2017.08.13 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ATSAKYMAS
• SODROS atsakymas dėl dėl stažo vykdant Individualią veiklą.
• Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, yra skaičiuojamas. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti galite matyti stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, eilutėje. Todėl, Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, eilutėje rodomi nuliai (???).
SAVAITĖS SKAIČIAI
• Registrų centras suskaičiavo, kad Lietuvoje yra užregistruota 210 tūkst. juridinių asmenų, vykdančių veiklą. Iš jų daugiau nei 43 tūkst. nepateikė finansinių ataskaitų už 2016 m.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": kaip apmokestinami arbatpinigiai?
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI komentuoja: dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad keičiasi kai kurios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo« (toliau — Aprašas) nuostatos, susijusios su Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdoma veikla ir atliekamomis funkcijomis bei prašo susipažinti su atliktais pakeitimais ir jais vadovautis.
• Aprašo pakeitimai, įsigalioję 2017 m. sausio 13 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 10.6 papunktis, kuris nustatė, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų bankams, išskyrus specializuotas valiutos keityklas, kurios atlieka tik valiutos keitimo operacijas ir nenaudoja bankų patvirtintų specializuotų kompiuterinių kasos programų, tačiau Aprašas papildytas nauju 11.9 papunkčiu, kuris įtvirtina, jog bankams, valiutos keityklos operatoriams ir kitoms finansų įstaigoms naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas. Kiti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir esminės reikšmės Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimui neturi.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. gegužės 1 d. Pakeistas Aprašo 10.14 papunktis, pagal kurį tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminai privalės būti registruojami ir šių terminalų kasos operacijų žurnalai turės būti pildomi Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Pažymima, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 12 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo» pakeitimo« įsigaliojimo naudoti tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalai turi būti įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki 2017 m. lapkričio 1 d.
• Taip pat pakoreguotas Aprašo 15 punktas, išbraukiant nuostatą, kad laikinai nenaudojamą kasos aparatą ar laikinai naudoti kitu adresu perkeltą kasos aparatą išregistruoti ar perregistruoti nebūtina. Tai pat, panaikinta prievolė pranešti apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms jei pasikeičia numatyta kasos aparato naudojimo kitu adresu pabaigos data. Išbraukta minėto Aprašo 15 punkto nuostata, kuri numatė, kad tais atvejais, kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas, turėdamas naudojimosi kasos aparatu sutartį, naudoja kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kasos aparato perregistruoti nereikalaujama, jei įvykdomos šio Aprašo 14 punkte nurodytos sąlygos. Naujoje Aprašo redakcijoje yra numatyta, kad atvejus ir sąlygas, kada kasos aparato techninis pasas turi būti perregistruotas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.
• Pažymima, kad Aprašas papildytas nauju 171 punktu, kuris numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu išregistruoja kasos aparatą vienu iš šių atvejų: kai ūkio subjektas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar Mokesčių mokėtojo registro; kai ūkio subjektas daugiau kaip 2 metus neteikia mokesčių deklaracijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka nėra laikinai atleistas nuo mokesčių deklaracijų pateikimo; kai ilgiau kaip 15 mėnesių neatlikta iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-137, išbraukto modelio kasos aparato profilaktinė priežiūra ar remontas; kai neišregistruotas kasos aparatas, dėl kurio ūkio subjektui buvo nustatyti šio Aprašo 44 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti pažeidimai. Naujai papildytame Aprašo 172 punkte įtvirtinta, kad šio Aprašo 171 punkte nurodytais atvejais kasos aparatai išregistruojami Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys, kad keičiasi Aprašo 18 punktas, išbraukiant reikalavimus kasos operacijų žurnalų pildymui, paliekant nuostatą, kad kasos aparato kasos operacijų žurnalas pildomas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Taip pat, pakoreguotas ir Aprašo 20 punktas, išbraukiant nuostatą susijusią su klaidų taisymu, kai išspausdintas klaidingas kasos aparato kvitas. Pažymėtina, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 39 punktas, kuris numatė galimybę kasos aparato kvite spausdinti papildomus rekvizitus.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. lapkričio 1 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pakoreguotas Aprašo 10.15 papunktis, numatantis, jog išimtis leidžianti nenaudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant neišduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nebus taikoma ūkio subjektams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose.
• Atsižvelgdami į atliktus Aprašo nuostatų pakeitimus, informuojame, kad yra rengiamas Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimas.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: pirmosios Energijos efektyvumo fondo paskolos – Turto banko projektams
Finansų ministerija praneša, kad Valstybės įmonė Turto bankas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė Vpirmąsias finansavimo sutartis, skirtas modernizuoti tris Turto banko valdomus administracinius pastatus Alytuje, Tauragėje ir Marijampolėje. Atnaujinti pastatai taupys valstybės išlaidas šildymui.
• Artimiausiu metu bus pasirašytos dar dvi analogiškos sutartys dėl modernizuojamų pastatų Vilniuje ir Kaune. Bendra šių sutarčių suma – 1,9 mln. eurų.
• Tai – pirmieji pagal Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą iš Energijos efektyvumo fondo finansuojami centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektai. Iš viso iš šio, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdomo fondo, centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui numatoma skirti iki 65 mln. eurų.
• Finansų ir Energetikos ministerijų įkurtas Energijos efektyvumo fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra skirtas energijos vartojimo efektyvumą didinantiems viešosios infrastruktūros modernizavimo projektams.
• Finansų ministras Vilius Šapoka džiaugiasi, kad viešajame sektoriuje vis labiau vertinamos finansinių priemonių galimybės. „Pirmą kartą Lietuvoje viešosios infrastruktūros paskirties pastatai modernizuojami naudojant paskolas iš ES fondų lėšų. Taip sudaromos galimybės efektyviau valdyti valstybės finansinius išteklius“, – sako jis.
• „Saugiausia ir pigiausia energija – sutaupyta energija. Būtent todėl skatinti efektyvų energijos vartojimą yra viena iš prioritetinių šios Vyriausybės darbo krypčių energetikoje. Viešųjų pastatų modernizavimo projektai turi labai didelį potencialą sumažinti visos šalies energijos suvartojimą bei išlaidas energijai“, – pažymi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
• Pirmasis Turto banko įgyvendinamas modernizavimo projektas Tauragėje startuoja jau šį mėnesį. Bus atnaujintas 1936 metais statytas tarpukario architektūros pastatas Vasario 16-osios g. 6, kuriame šiuo metu veikia įvairios valstybės institucijos, tarp jų – Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos ir kitų institucijų padaliniai.
• „Turto banke sėkmingai įgyvendinamas naujas viešųjų pastatų modernizavimo modelis: pastatai ne tik perimami centralizuotai valdyti, bet ir šiuolaikiškai atnaujinami, o sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ir į fondą grąžinamos paskolos vėl galės būti naudojamos kitų viešųjų pastatų modernizavimui“, – pabrėžia Turto banko generalinis direktorius Vaidotas Aleksius.

Ūkio ministerija informuoja: šalies įmonėms – kompensacijos eksporto ir tarptautinės prekybos konsultacijoms
Ūkio ministerija informuoja, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nuo šiol galės gauti kompensaciją, jeigu joms buvo suteikta aukštos kokybės informacinė, konsultacinė ir kita parama eksporto, potencialių rinkų paieškos, tarptautinės prekybos klausimais. Ūkio ministerija kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“. Iš viso priemonei skirta 5,58 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
• „Tikimės, kad ši priemonė prisidės prie įmonių konkurencingumo ir eksporto augimo skatinimo, nes įmonės galės gauti kompensacijas aukštos kokybės konsultacijoms eksporto ir įmonių tarptautinio bendradarbiavimo klausimais“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Anot ūkio ministro, labai svarbu, kad pareiškėjo projektas prisidėtų prie bent vieno iš prioritetinių Lietuvos eksporto plėtros tikslų įgyvendinimo – išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, skverbtis į naujas, ypač trečiųjų valstybių, rinkas arba skatinti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto plėtrą.
• Tinkamomis finansuoti laikomos konsultacijų, kurių temos skelbiamos VšĮ „Versli Lietuva“ interneto svetainėje (http://vkt.verslilietuva.lt/), išlaidos: nuo eksporto veiksmų plano, eksporto strategijos parengimo, tikslinių rinkų pasirinkimo iki teisinių tarptautinės prekybos aspektų, eksporto rizikos valdymo. Konsultacijos turi būti įgyvendintos per nepertraukiamą 6 mėn. laikotarpį.
• Dėl paramos pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ gali kreiptis MVĮ, kurios ne trumpiau kaip 6 mėn. iki paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį turėjo apdraustų darbuotojų.
• „Dotacijos sutarties laikotarpiu vienai įmonei didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jei pareiškėjas yra MVĮ, veikianti iki 3 m., pagal priemonę finansuojama iki 85 proc., o daugiau kaip 3 m. veikiančioms MVĮ finansuojama dalis sudaro 50 proc. pagal fiksuotą įkainį apskaičiuotų konsultacijų išlaidų. Svarbu paminėti, kad projekto vykdytojas įsipareigoja konsultantui apmokėti 100 proc. konsultacijų išlaidų“, – teigia Algis Skiauterė, l. e. INVEGOS generalinio direktoriaus pareigas.
• MVĮ, norėdamos pasinaudoti priemone konsultacijoms eksporto ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo klausimais, turi pateikti paraišką INVEGAI. Konsultacijų išlaidos bus apmokamos tik pagal nustatytus fiksuotų įkainių dydžius ir bus kompensuojamos tik gavus ataskaitą iš VšĮ „Versli Lietuva“ už projekto vykdytojo gautas ir apmokėtas konsultacijų valandas.
• Paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ galima teikti iki 2020 m. lapkričio 30 d., dotacijų sutartys bus pasirašomos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.
• Informacija apie kvietimą, dokumentų sąrašas ir informacija apie planuojamus skelbti kvietimus pateikiama interneto svetainėse http://www.esinvesticijos.lt/lt/paskelbti_kvietimai, http://invega.lt/lt/expo-konsultantas-lt/.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: 2017 m. rugsėjo 5 d. vyks susitikimas su EFRAG ir IASB atstovais
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija kartu su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja susitikimą su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (toliau – EFRAG) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (toliau – IASB) dėl IASB parengto diskusijų projekto Atskleidimų iniciatyva – Atskleidimų principai. Diskusijų projekte keliami klausimai dėl atskleidžiamos informacijos pateikimo ir siūlomi principai, kurie galėtų padėti įvertinti, ką, kaip ir kur atskleisti, kad finansinių ataskaitų rengėjai galėtų efektyviau pateikti informaciją.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti.
• Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, t.y. dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims galima kreiptis į savivaldybes iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Tačiau tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti, kad vaikai mokykliniais reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.
• Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 50 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63,6 tūkst. mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54,3 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
• Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemokamas maitinimas mokykloje mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.
• Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
• Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.
• Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.
• Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.
• Dėl socialinės paramos mokiniams kreipkitės į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, Prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams formą rasite http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/prasymu-formos-socialinei-paramai.html, taip pat prašymą-paraišką galima pateikti www.spis.lt.

FNTT tyrimas: verslininkas klastojo dokumentus, apgavo notarą, o po to bankrutavo
FNTT praneša, kad už savo bendrovės lėšas verslininkas pasistatė namą, vėliau jį nusipirko, o po kurio laiko bendrovė bankrutavo. Sukdamas tokią schemą kaunietis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, apgavo notarą. Verslininko vadovaujama bendrovė daug metų užsiėmė medinių sodo namelių gamyba ir jų eksportu.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė į teismą. Pareigūnai nustatė, kad įmonės direktorius iš savo vadovaujamos bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir netrukus bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūrą inicijavo statybinių medžiagų tiekėjai, su kuriais buvo vengiama atsiskaityti. Patikrinus bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą paaiškėjo, kad įmonės vardu buvo įsigytos statybinės medžiagos. Vėliau, pagal direktoriaus patvirtintus aktus, jos nurašytos kaip „komplektuojančios eksportuotų sodo namelių dalys“. Pavyzdžiui, pakeliami garažo vartai, pamatai, vandens gręžinys, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, kitos statybinės medžiagos ir darbai. Iš viso – už 46 tūkst. eurų. Visi šie darbai ir medžiagos panaudoti sklypo ir gyvenamojo namo, kurį vėliau įsigijo aktus pasirašiusios bendrovės direktorius, įrengimui.
• 2011 m. balandžio mėn. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras. Sutartyje nurodyta, kad kaunietis bendrovei už įsigyjamą turtą yra skolingas 50 tūkst. litų (dabar beveik 15 tūkst. eurų). Šiuos pinigus jis įsipareigojo pervesti per du mėnesius. Kitą dieną verslininkas notarui pateikė bankinio mokėjimo nurodymo kopiją.
• Joje užfiksuota, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervedė paskolintą pinigų sumą. Tai notarui jis patvirtino kaip bendrovės direktorius. Notaras šį atsiskaitymą patvirtino.
• Tačiau pinigų į bendrovės sąskaitą direktorius nepervedė – jis suklastojo notarui pateiktą bankinį mokėjimo nurodymą, taip pat suklaidino notarą tvirtindamas, kad bendrovės sąskaitoje pinigai gauti.
• Verslininkui pateikti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-07 12:26 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1367279
Savaitės 2017.07.31 - 2017.08.06 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmojo pusmečio centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 226,2 mln. eurų arba 0,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 69,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų šešių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 5 mlrd. 824 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 436 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-birželį sudarė 161,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per šešis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (43,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,0 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos naujos redakcijos Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo, jo duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. VA-65 pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo, jo duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-67.
• Pagrindiniai pakeitimai:
• 1. Aiškiai atribojama akcizų apskaičiavimo dokumento (toliau ‒ DAA) išrašymo ir DAA duomenų pateikimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą (toliau ‒ AIS) tvarka. Kitaip tariant, nurodoma kokiais būdais DAA gali būti išrašomas ir kokiais būdais jo duomenys gali būti pateikiami į AIS. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymu Nr. 2 įtvirtinama, kad DAA išrašomas ir atitinkami jo duomenys į AIS pateikiami prieš panaikinant AMLAR, t. y. prieš AAP fiziškai išgabenus iš AAP sandėlio.
• 2. Panaikinama galimybė DAA išrašyti ranka tušinuku arba teksto redagavimo programa (pavyzdžiui, Microsoft Word).
• 3. Panaikinama prievolė pildyti gaunamų ir išrašomų DAA žurnalus. Įtvirtinama, kad DAA išrašymo ir DAA anuliavimo duomenys registruojami mokesčių mokėtojo apskaitos registruose.
• 4. Reglamentuojama prašymo anuliuoti DAA duomenis nagrinėjimo tvarka (nustatomi DAA duomenų anuliavimo pagrindai, prašymo turinys ir jo nagrinėjimo laikotarpis, prašymo netenkinimo pagrindai, sprendimo pateikimo būdas ir pan.).
• 5. Reglamentuojama grąžinimo akto pateikimo ir tvirtinimo (nepatvirtinimo) tvarka (nustatomi grąžinimo akto pateikimo pagrindai, grąžinimo akto turinys ir jo nagrinėjimo laikotarpis, grąžinimo akto nepatvirtinimo pagrindai ir pan.).
• 6. Nustatoma, kad sprendimas priimamas ne DAA panaikinimo, o DAA duomenų anuliavimo (neanuliavimo) AIS atvejais. Be to, sprendimas turėtų būti priimamas ir tuo atveju, kai nepatvirtinami grąžinimo akto duomenys.
• 7. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. AAP sandėlių savininkų su apskrities valstybine mokesčių inspekcija arba VMI prie FM iki 2017 m. spalio 31 d. sudaryti susitarimai dėl DAA išrašymo būdo pripažįstami netekusiais galios.
• 8. Įtvirtinama, kad, jeigu išrašytame DAA pagal Klasifikatorių nurodytas operacijos kodas S6 („AAP išleidimas į laisvą apyvartą, panaikinus AMLAR ir išrašius akcizų apskaičiavimo dokumentą, tačiau neišgabenant AAP“), o AAP iki 2017 m. spalio 31 d. dar nebuvo fiziškai išgabentos iš AAP sandėlio, tokiu atveju fiziškai neišgabentų AAP likučiams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Įsakymo Nr. 2 įsigaliojimo dienos turi būti parengtas grąžinimo aktas.

Pakeistas Akcizais apmokestinamų prekių apskaitos klasifikatorius
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. VA-66 pakeistas Operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatorius, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 156.
• VMI paaiškina, kodėl buvo pakeistas šis įsakymas:
• Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje (byloje Nr. A-2117-552/2016) išaiškino, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimu byloje Polihim Nr. C-355/14, išleidimas vartoti įvyksta tuo metu, kai akcizais apmokestinamos prekės (toliau ‒ AAP) fiziškai išgabenamos iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo (toliau ‒ AMLAR). Kitaip tariant, prievolė mokėti akcizus neatsiranda tol, kol AAP yra laikomos AAP sandėlyje.
• Atsižvelgiant į tai, Operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatoriuje (toliau ‒ Klasifikatorius) panaikintas operacijos kodas S6 („AAP išleidimas į laisvą apyvartą, panaikinus AMLAR ir išrašius akcizų apskaičiavimo dokumentą, tačiau neišgabenant AAP“).
Be to, Klasifikatorius papildytas operacijos kodu S7 („AAP, kurioms, jas išgabenant į kitą ES valstybę narę, AMLAR panaikintas ir skaičiuojami akcizai, išgabenimas iš sandėlio“). Šis operacijos kodas turėtų būti pasirenkamas tuo atveju, kai AAP, panaikinus AMLAR, iš AAP sandėlio išgabenamos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
• Pažymėtina, kad, jeigu AAP, panaikinus AMLAR, būtų išleidžiamos į Lietuvos Respublikos rinką, tokiu atveju reikėtų pasirinkti operacijos kodą S2 („AAP, kurioms, jas išgabenant iš sandėlio į rinką Lietuvos Respublikoje, AMLAR panaikintas ir skaičiuojami akcizai, išgabenimas iš sandėlio“).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: kitąmet – mažesnis PVM knygoms, laikraščiams ir žurnalams bei vaistams ir viešajam transportui
Finansų ministerija informuoja, kad Vyriausybė siūlo keturis kartus mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nekompensuojamiems receptiniams vaistams – nuo dabar taikomo 21 proc. iki 5 proc. Taip pat planuojama, kad šiuo metu galiojantis 9 proc. PVM tarifas knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui mažės iki 5 proc. Apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai tiekiamam šildymui bei karštam vandeniui nuo Naujųjų siūloma taikyti 15 proc. PVM tarifą.
• Lietuvoje galioję du lengvatiniai – 5 ir 9 proc. – PVM tarifai bus keičiami į 5 ir 15 proc. „Peržiūrėjome PVM tarifus ir, įvertinę visas alternatyvas, priėmėme kompleksinį sprendimą. Taigi, turime gerų žinių gyventojams, besinaudojantiems viešuoju transportu, perkantiems receptinius vaistus ir skaitantiesiems, ypač regionuose“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Pasak finansų ministro V. Šapokos, PVM lengvata keleivių vežimui tikimasi gerinti susisiekimą viešuoju transportu, mažinti miestų užterštumą ir spręsti kamščių problemas. Ypač tai aktualu didmiesčių gyventojams: pavyzdžiui, vien Vilniuje viešuoju transportu pasinaudoja šimtai tūkstančių žmonių – per metus suskaičiuojama daugiau nei 192 mln. vnt. kelionių. Tuo metu, svaresnė lengvata knygoms ir periodiniams leidiniams itin aktuali regionų gyventojams, kur spauda yra vienas svarbiausių naujienų kanalų.
• Be to, numatyta, kad kompensuojamiems vaistams bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas kitąmet taip pat nesikeis.
• PVM tarifas centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui, dėl kurio visuomenėje kilo daug klausimų ir diskusijų, ir toliau išliks vienas mažiausių, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje šilumai ir karštam vandeniui taikomi standartiniai tarifai – atitinkamai 20 ir 23 proc.
• Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos.

Finansų ministerija teigia: mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo metu. Ją visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
• Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą.
• „Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius. Tokia ir yra šios Vyriausybės pozicija – ne išsakyti nuomonę, o rasti sprendimą. Tikiu, kad tai pavyko padaryti sėkmingai, o šiandien pristatytas rezultatas – mūsų visų“, – sako Premjeras S. Skvernelis.
• Konsultacijos metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.
• Siekdama numatytų tikslų Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos.
• Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.
• Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.
• Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.
• Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita gera naujiena tokią veiklą vykdantiems – galimybė į leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.
• Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.
• Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Finansų ministerija teigia: mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę
Finansų ministerija informuoja, kad įsigaliojęs europinis reglamentavimas kreditoriams turintiems užsienyje skolininkų, kuriems pradėta nemokumo procedūra, leis patogiau pareikšti reikalavimus skolininko bankroto ar restruktūrizavimo procese. Įmonėms ar asmenims kreditoriai reikalavimus galės pareikšti užpildydami standartinę formą ir ją pateikti bet kuria oficialia Europos Sąjungos (ES) institucijų kalba, įskatinant ir lietuvių. Tačiau vėliau kreditorių gali būti paprašyta pateikti reikalavimo vertimą į nemokumo procedūros valstybei priimtiną kalbą.
• Naujoji tvarka bus naudinga ne tik šiame procese norintiems dalyvauti kreditoriams, bet ir jį koordinuojančiam teismo ar kreditorių paskirtam nemokią ar finansinių sunkumų turinčią įmonę administruojančiam nemokumo specialistui.
• Numatyta, kad tokios standartizuotos formos galios šioms procedūroms: pranešimo kreditoriui apie nemokumo bylos skolininkui iškėlimą ir teisę pateikti reikalavimą, reikalavimų pateikimo ir prieštaravimų dėl įtraukimo į grupės koordinavimo procesą, taip pat dėl grupės koordinatoriaus kandidatūros pateikimui, prašymams leisti susipažinti su informacija apie fizinius asmenis, įtrauktus į nemokumo registrus.
• Be to, planuojama, kad 2019 metais pradės veikti nacionalinius registrus apjungianti platforma, kurioje bus kaupiama informacija apie visose valstybėse narėse pradėtus nemokumo procesus, kas palengvins informacijos keitimąsi tarp nemokumo procesus administruojančių subjektų.
• Papildoma informacija:
• Reglamentas 2015/848: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0848
• Reglamentas 2017/1105 : http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017R1105
• Papildomą informacija Europos e-teisingumo portale apie valstybių narių nemokumo teisę: https://e-justice.europa.eu/content_insolvency-474-en.do

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. i pusm. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad jau galima susipažinti su Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I pu1106sm. apžvalga.
VMI gyventojams grąžino beveik 90 mln. eurų permokos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie laiku, iki gegužės 2 dienos pateikė teisingai užpildytas pajamų deklaracijas, pervedė visą Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permoką. Iš viso šiais metais 730 tūkstančių gyventojų jau sulaukė beveik 90 mln. eurų permokos ir tai yra 17,5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
• „Visi gyventojai, kuriems susidarė grąžintina GPM suma ir kurie teisingai bei laiku pateikė metines GPM deklaracijas, permokos grąžinimo sulaukė, kaip ir numatyta, iki liepos 31-osios dienos. Pažymėtina, kad apie 250 tūkst. gyventojų dar nepasinaudojo galimybe susigrąžinti GPM permokos. Vien tik už 2016 metus gyventojai gali susigrąžinti apie 22 mln. eurų. Permoka gali būti grąžinama už praėjusius penkerius metus, tereikia teisingai užpildyti atitinkamų metų pajamų deklaraciją,", - teigia VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad daugiausiai permokų yra susidariusios dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamųjų pajamų dydžio (MNPD).
• GPM permoką gali susigrąžinti ne tik gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis MNPD ar metinis papildomas nepamokestinamųjų pajamų dydis (MPNPD), bet ir mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už studijas.

Sodra skelbia rugpjūčio mėnesio išmokų kalendorių
„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. rugpjūtį datas.


FNTT tyrimas: tūkstančius eurų valstybei skolingas verslininkas surado išeitį – bendrovę už 100 eurų „pardavė“ bedarbiui
FNTT praneša kad, užuot sumokėjęs 10 tūkst. eurų skolą valstybei, verslininkas surado bedarbį ir jam fiktyviai pardavė įsiskolinusios bendrovės akcijas. Šiaulių verslininkui tai kainavo lygiai 100 eurų. Bedarbis iš Kauno už šiuos pinigus pasirašė visus verslininko pateiktus dokumentus.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio verslininko, kuris įtariamas mokesčių nesumokėjimu, turėtos bendrovės tūkstantinių lėšų pasisavinimu, apgaulinga buhalterine apskaita ir dokumentų klastojimu.
• Tyrimo duomenimis, 2016 metais Šiauliuose registruotos bendrovės vadovas gavo mokesčių administratoriaus priminimą apie nesumokėtą per 10 tūkst. eurų siekiančią skolą valstybei. Šiaulietis skolos nusprendė nemokėti – surado 8 klases baigusį ir niekur nedirbantį kaunietį, kuriam pardavė bendrovės akcijas.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad didmenine prekyba besiverčiančios bendrovės akcijos už beveik 2,9 tūkst. eurų buvo parduotos fiktyviai. Naujasis bendrovės akcininkas ir direktorius už 50 eurų atlygį pasirašė šiauliečio verslininko pateiktus dokumentus, kuriuos nurodyta, kad jam neva buvo perduota bendrovės buhalterinė apskaita ir beveik 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
• Dar 50 eurų kaunietis gavo už tai, kad pasirašė dokumentus Registrų centre apie jo, kaip naujojo akcininko ir direktoriaus, pakeitimą. Įtariama, kad fiktyvų pardavimą organizavęs verslininkas bendrovės lėšas pasisavino. Be to, fiktyviai parduota bendrovė iš Šiaulių buvo perregistruota Kaune. Naujai jos registracijos buveinei išnuomotos patalpos, už kurių nuomą sumokėjo bendrovę pardavęs jos savininkas.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-07 10:32 Programinė įranga » Rivilė » #1367249

Akmena rašė:


Gal kas turit skolų inventorizacijos ataskaitą iš Rivilės?



Galima nesunkiai pasidaryti.

1 Deb/kre operacijos > Kliento būklė (nurodot datą) > Papildomos filtravimo sąlygos>Lentelės >Sąskaitų (įvesti reikiamą skolos sąskaitą). Išsaugoti
2 . Sisteminė atsakaita "įsiskolinimų nevykdymas pagal klientus">Spausdinimas>Eksportas į MS excel universalus

Bus suformuotas Excel failas, kurį galėsite pasitaisyti -parašyti viršuj "Sąskaitos 241XX inventorizacinis apyrašas, datas, apačioje komisija, parašai datos ir pan.


2017-08-07 10:27 Programinė įranga » Rivilė » #1367248

Akmena rašė:


per debitorines/kreditorines?
smile


per debitorines/kreditorines.
2017-08-01 20:34 Įvairūs » Neleidžiami atskaitymai. » #1366740
Smegenų mankšta; )
Vienas iš klientų nusipirko "dekanterį".- "Dekanteris tantalus" -jis kainavo 265 EUR

Čia leidžiami, neleidžiami ar reprezentacija?

2017-07-31 11:54 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1366382
Savaitės 2017.07.24 - 2017.07.30 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiandien institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „Algoritmų sistemos«, laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų kvitų žaidimui organizuoti.
• Konkursą laimėjusi įmonė turės užtikrinti galimybę gyventojams Žaidimo internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus bei naudojant programinę įrangą su atsitiktinių skaičių generatoriumi išrinkti Žaidimo laimėtojus. Taip pat paslaugos teikėjo programinė įranga turės užtikrinti sklandų žaidimo administravimo procesą prieš išmokant piniginius prizus.
• Konkurse dalyvavo 2 dalyviai. Pasirašytos sutarties vertė – 145,2 tūkst. eurų (su PVM). Anksčiau skelbtas konkursas neįvyko, nes konkurse dalyvavusi įmonė pasiūlė per didelę kainą.
• Žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
• Žaidime bus galima registruoti kasos aparato fiskalinius kvitus*, kuriems reikalavimai apibrėžti Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techniniuose reikalavimuose. Detalūs kvitų pavyzdžiai bus pateikti kartu su Kasos aparatų kvitų žaidimo organizavimo ir vykdymo taisyklėmis, kurios bus artimiausiu metu patvirtintos VMI. Dokumentai, išduoti prekybos (paslaugų teikimo) automatais, tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalais ar išrašyti ranka žaidime dalyvauti negalės.
• „Atlikto mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimo duomenimis mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų 13 proc. daugiau respondentų, jeigu būtų vykdoma kvitų loterija»,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, akcentuodamas, kad be kvitų loterijos vykdymo visą kainą sutiktų mokėti apie 62 proc. respondentų, tuo tarpu vykdant kvitų loteriją, respondentų dalis išaugtų iki 75 proc. Remiantis tokiu rodikliu, atlikti skaičiavimai rodo, jog kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galimai generuotų apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
• Metinis prizinis fondas planuojamas apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti.
• Preliminariai planuojama, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.
• VMI primena, jog kasos aparatų kvitų žaidimą preliminariai numatoma pradėti vykdyti nuo 2017 m. lapkričio.

SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
Lietuvos bankas įspėja – siūlydami „pelningai investuoti“ sukčiai vilioja pinigus.
• Lietuvos bankas įspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo įtartinų pasiūlymų investuoti. Brokeriais apsimetantys sukčiai siūlo investuoti internetinėse platformose, kuriose realiai jokia prekyba nevyksta, – klientai nukreipiami į suklastotas internetines svetaines, skirtas nusikalstamu būdu jų lėšoms pasisavinti.
• Minėtos „paslaugos“ paprastai siūlomos telefonu. Žmonėms siūloma „greitai ir lengvai“ pasipelnyti prekiaujant „valiutų poromis“, „tauriųjų metalų poromis“, „žaliavų poromis“, „opcionais“ ir pan. Pasiūlymas pateikiamas kaip „ypač patrauklus“, nes prekybai siūloma suteikti finansinį svertą, todėl investuotojas turi sumokėti tik dalį sandoriui sudaryti reikiamos sumos.
• Susivilioję patraukliu pasiūlymu žmonės dažnai pamiršta elementarų atsargumą – nepasidomi paslaugos teikėju, nepatikrina, ar jis apskritai turi teisę teikti investicines paslaugas, nepaieško atsiliepimų internetinėje erdvėje. Dažniausiai ši informacija pradeda dominti tik po to, kai „brokeris“ negrąžina pinigų.
• Perspėjimus, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, rasite Lietuvos banko interneto svetainėje. Be to, atsižvelgdamas į gautus nukentėjusių asmenų skundus, Lietuvos bankas pateikia nebaigtinį, nuolat pildomą interneto svetainių, kuriose prekiaudami investuotojai prarado pinigus, sąrašą:
xtrade.ru
https://armax.trade/en/
www.gfbroker.com
http://mrtmarkets.com/fx/ru
https://gftinternational.com/

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Socialinio draudimo įstatymas
Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Svarbiausi pakeitimai - sportininkų, atlikėjų ir meno kūrėjo statusą turinčių asmenų gaunamas atlyginimas ne iš darbdavio (nesvarbu, ar autorius, sportininkas, atlikėjas turi kitur darbo santykius) socialinio draudimo įmokomis bus apmokestinamas mažiau - soc. draudimo įmokos bus skaičiuojamos ne nuo viso, o nuo pusės sportininko, atlikėjo ar autoriaus atlyginimo.
• Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“

Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas
Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas. Mažųjų bendrijų vadovams ( ne nariams) ir nuo tantjemų reikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmokos bus mokamos bendra tvarka.
• Svarbesni pakeitimai:
• Pakeista 17 straipsnio 3 dalis:
• 3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, taip pat asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai – 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 2 ir 4–10 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas draudėjas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis – 9 procentai minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną
• Pakeista 17 straipsnio 7 dalis:
• «Mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai (mažosios bendrijos) – 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.»
• Pakeista 18 straipsnio 6 dalis:
• «6. Draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurių teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, sumoka už paslaugų teikėjus atitinkamo mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki kito mėnesio 15 dienos. Tokia pačia tvarka šias įmokas moka draudėjai už mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai.“
• Pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos.

VMI konsultuoja: dėl energinių produktų mėginių neapmokestinimo akcizais ir atitinkamų gabenimo dokumentų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taip pat apima ir tuos atvejus, kai atitinkamas energinių produktų kiekis paimamas kaip mėginys panaudoti bandymams ir / arba atlikti tyrimus.
• Atsižvelgiant į tai, jeigu energiniai produktai, nurodyti AĮ 1 priede, už kuriuos akcizai nesumokėti (kai taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas), kaip mėginys būtų išsiųsti iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio į laboratoriją (nepriklausomai nuo to, ar laboratorija yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio teritorijoje, ar ne), tokiu atveju neturėtų būti išrašomas nei akcizų apskaičiavimo dokumentas (DAA), nei elektroninis akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas (e-AD).
• Kadangi laikytina, kad energiniai produktai panaudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turėtų Akcizų deklaracijos (FR0630 forma) priedo „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas» (FR0630S forma) 40 pozicijos langelyje nurodyti (deklaruoti) energinių produktų, panaudotų tyrimams, kiekį.
• Pažymėtina, kad turi būti paimtas toks energinių produktų mėginio kiekis, kuris yra būtinas panaudoti atitinkamiems bandymams ir / arba atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, mėginys turėtų būti vežamas su mėginio vežimo lydimaisiais dokumentais, kuriuose tikslinga nurodyti mėginio vežimo tikslą.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. VA-64 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. VA-105 „Dėl Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-12559) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės (toliau - taisyklės).
• Esminiai taisyklių pakeitimai:
• 15, 16, 17, 18, 19, 27, 28, 29 punktuose naujai sureglamentuotos darbo grupės sudarymo ir jos veiklos procedūros (dalis šių nuostatų anksčiau buvo išdėstytos darbo grupės reglamente);
• 20 punkte naujai apibrėžta procedūra kaip mokesčių administratorius gali prašyti papildomos informacijos iš mokesčių mokėtojo. Taip pat naujai išdėstyta darbo grupės susitikimų su mokesčių mokėtoju organizavimo tvarka;
• 21 punkte plačiau reglamentuojami prašymo nagrinėjimo sustabdymo atvejai, nustatyta, kaip mokesčių mokėtojas apie tai informuojamas;
• 22 punkte aptartas prašymo nagrinėjimo atnaujinimas, mokesčių administratoriui gavus papildomus dokumentus iš mokesčių mokėtojo;
• 25 punkte išplėstas atvejų sąrašas, kada mokesčių administratorius nepriima Sprendimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo būsimam sandoriui (toliau – sprendimas), o pateikia atsakymą bendra tvarka, tai yra tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl tapataus klausimo, kuris nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme;
• 33 punkte nurodyta, kad sprendimo kopija perduodama ir VMI prie FM kontrolės funkcijas vykdančiam administracijos padaliniui, jei sprendimas priimamas dėl akcizų, tai sprendimo kopija pateikiama VMI prie FM Akcizų administravimo departamentui; sprendimo formoje įteisinta galimybė nustatyti sprendimo galiojimo terminą.

KITOS NAUJIENOS


Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskirtas nurodymas audito įmonei UAB "AUDITORIAI IR KONSULTANTAI" ir drausminė nuobauda auditoriui Antanui Šiupieniui
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V3-47 patvirtinti audito įmonės uždarosios akcinės bendrovės «AUDITORIAI IR KONSULTANTAI» ir auditoriaus Antano Šiupieniaus atliktų UAB «Nemuno banga», AB «Lietuvos telegramų agentūra Elta», UAB «Dzūkijos šilas» 2014 m. atskirų finansinių ataskaitų auditų ir UAB «Nemuno banga» 2014 m. konsoliduotųjų finansinių audito tyrimo rezultatai.
• Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad audito įmonė uždaroji akcinė bendrovė «AUDITORIAI IR KONSULTANTAI» pažeidė:
• 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto 32 dalį ir 48 dalį, kadangi jos taikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad užduotys būtų atliekamos pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus ir kad audito įmonė ar užduoties partneris parengtų ataskaitas, tinkamas pagal aplinkybes;
• 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto 46 dalį, kadangi jos taikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad dokumentai nebūtų papildomi po audito darbo dokumentų bylos sudarymo datos, šių papildymų nedokumentavus pagal tarptautinių audito standartų reikalavimus;
Lietuvos Respublikos audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nes nesilaikė 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto nuostatų.
Ūkio ministerija praneša: energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir vartojimo projektams – 10 mln. eurų ES investicijų
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria dar viena galimybė sumaž1c0einti energijos vartojimo intensyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. Ūkio ministerija kviečia šias įmones įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.
• Pirmuoju kvietimu labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatoma skirti iki 5 mln. eurų, antruoju kvietimu didelėms įmonėms – taip pat iki 5 mln. eurų ES investicijų. Iki 2020 m. pagal minėtą priemonę numatoma skirti 10 mln. eurų ES investicijų.
• „Skelbdami šį kvietimą tikimės dar didesnio Lietuvos pramonės įmonių aktyvumo. ES investicijomis jos galės ne tik sumažinti elektros energijos savikainą, optimizuoti energijos vartojimo sąnaudas gamyboje, didinti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo – įgyvendinamais projektais sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įrengti saulės jėgaines ir biokuro katilines“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
• Pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės pramonės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip trejus metus. Šių įmonių vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo turi būti ne mažesnės negu 300 tūkst. eurų.
• Pareiškėjų remiama veikla – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas, naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas ir diegimas pramonės įmonėse, siekiant naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti ir, esant galimybei, perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetikos tinklus.
• Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 500 tūkst. eurų, mažiausia – 15 tūkst. eurų.
Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją iki 2017 m. 12 mėn. 25 dienos. Paraiškas priima VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.


VMI praneša: darbą pradėjo nauja VMI viršininkė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad liepos 28 d. darbą pradėjo nauja VMI viršininkė Edita Janušienė.
• „Esu tikra, jog VMI gali ir turi tapti pažangiausia ir moderniausia institucija visame viešajame sektoriuje, tačiau tai įmanoma tik dirbant darnioje komandoje, aktyviai ir efektyviai bendradarbiaujant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir sąžiningais mokesčių mokėtojais« – sako viršininkė.
• E. Janušienės teigimu, siekiant didinti pasitikėjimą VMI svarbu ne tik užtikrinti veiklos tęstinumą, bet ir įžvelgti, ką ir kaip reikia tobulinti, todėl pokyčiai institucijoje yra neišvengiami. VMI dirbantys savo sričių specialistai turi kurti maksimalią pridėtinę vertę, o už tai būti tinkamai vertinami.
• „Anksčiau esu dirbusi VMI, tačiau nuo to laiko praėjo dešimtmetis, todėl pirmiausiai turiu nuodugniai susipažinti su strateginiais VMI veiklos planais ir priemonėmis, turinčiomis užtikrinti sklandų biudžeto surinkimą bei efektyvią kovą su „šešėline» ekonomika" – teigia vadovė.
• VMI Kontrolės departamente dirbusi E. Janušienė sako, kad tarp prioritetinių siekių turi būti VMI vidinės kultūros stiprinimas, darbuotojų motyvacijos ir atsakingo įsitraukimo į veiklos procesus didinimas. VMI turi tapti kiekvieno darbuotojo institucija, nes tik taip galima užtikrinti, jog bus siekiama tos pačios ir visiems priimtinos bendros vizijos, kokia turi būti VMI.

FNTT tyrimas: šešėlinės pajamos už poliuretano putas šildė kelių Šiaulių regiono verslininkus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė sukčiavimu įtariamų verslininkų grupę, kuri vertėsi poliuretano putų gamyba ir prekyba, jomis šiltino pastatus. Įtariama, kad Mažeikiuose ir Šiauliuose veikusių bendrovių direktoriai, buhalterė ir vadybininkai organizavo šešėlinę prekybą šiomis statybinėmis medžiagomis. Vienas iš įtariamųjų – Šiaulių bendrovės direktorius, tuo pačiu metu dirbęs ir šios apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiu.
• FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Mažeikių rajone veikianti bendrovė iš Korėjos, Rumunijos, Vengrijos ir Lietuvos bendrovių pirko chemines medžiagas poliuretano putoms gaminti. Reikiami cheminiai komponentai buvo maišomi Krucių kaime (Mažeikių raj.) įrengtame gamybos ceche. Pagamintas pastatų šiltinimui skirtas poliuretano putas bendrovė parduodavo tame pačiame ceche įsteigtai kitai bendrovei. Abiejų bendrovių faktinis vadovas buvo tas pats asmuo. Įtariama, kad poliuretano putas gaminanti bendrovė produkciją parduodavo be apskaitos dokumentų arba suklastojusi dokumentus, įrašydama duomenis apie parduotą mažesnį nei realų poliuretano putų kiekį. Atliekant tyrimą dėl šešėlinės prekybos buvo nustatyta, kad iš bendrovės produkciją be apskaitos dokumentų pirko Šiauliuose registruota bendrovė, kurios vadovas ugniagesiu dirbantis asmuo. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad privačius namus Lietuvoje šiltinanti šiauliečio vadovaujama bendrovė per tris mėnesius apšiltino daugiau nei 100 pastatų. Įtariama, kad bendrovė apie 40 procentų gautų pajamų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, per tris mėnesius trys bendrovės galėjo į valstybės biudžetą nesumokėti beveik 50 tūkstančių eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
• Šiame tyrime FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 15 kratų. Jų metu paimtos tyrimui reikšmingos kompiuterinės laikmenos, dokumentai, rankraštiniai užrašai, kompiuteriai.
• Įtarimai dėl šešėlinės prekybos cheminiais komponentais, skirtais poliuretano putų gamybai, ir dėl neoficialios prekybos pagaminta produkcija pareikšti keturiems asmenims – dviejų Mažeikių įmonių faktiniam vadovui, šių bendrovių direktorei ir buhalterei, šiltinimo darbus atliekančios bendrovės direktoriui. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
• Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-24 15:02 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1365668
Savaitės 2017.07.17 - 2017.07.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUTARIMO PROJEKTAS
adovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
• 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-516(2) projekto (toliau – Projektas) nuostatoms dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos dalyvavimo suteikiant buhalterio profesionalo vardą dėl šių priežasčių:
• 1.1. Projekto siūlymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką, šių egzaminų programą, pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, pagal kurias egzaminų laikymą, kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą organizuotų profesinės organizacijos) reiškia, kad suteikiant profesinę kvalifikaciją į procesą yra įtraukiamos valstybės institucijos. Valstybinis reguliavimas yra pateisinamas tais atvejais, kai tiktai tokiu būdu galima užtikrinti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad buhalterio profesionalo sąvoka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme yra nustatyta kaip gairė, orientyras ir galimybė, bet ne reikalavimas, todėl nustatyti valstybinį reguliavimą nėra tinkama.
• 1.2. Projekte siūlomos nuostatos dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo turėtų veikti per profesijos savireguliaciją, kas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamos įtakos buhalterio profesijos prestižo augimui, nacionalinių buhalterius vienijančių profesinių organizacijų stiprėjimui. Projekte siūlomoms nuostatoms dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo įgyvendinti nėra būtinas valstybinis reguliavimas – siūlomas priemones, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, paprastai atlieka profesinės organizacijos be valstybės įsikišimo. Pačios profesinės organizacijos turėtų būti suinteresuotos aiškinti įmonių vadovams, kitiems suinteresuotiems asmenims bei visuomenei, kad buhalterio profesionalo vardas reiškia jį turinčių asmenų aukštą darbo kokybę, profesinę kompetenciją, nuolatinį profesinį tobulėjimą.
• 2. Iš esmės pritarti buhalterio profesionalo sąvokos tobulinimui, tačiau patikslinti buhalterio profesionalo sąvoką siejant ją ne tik su egzaminų laikymu, bet ir su naryste Lietuvos profesinėje organizacijoje, taip pat su naryste Europos Sąjungos valstybės narės profesinėje organizacijoje, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė, kartu nustatant reikalavimus, kad buhalteris profesionalas būtų išlaikęs profesinės organizacijos rengiamus kvalifikacinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų, mokesčių teisės ir kt. žinių patikrinimas), laikytųsi profesinės organizacijos etikos kodekso, nuolat keltų kvalifikaciją (išklausytų bent 90 valandų kursus per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus).

SAVAITĖS RAŠTAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje C-288/16 priėmė sprendimą, kad Direktyvos 2006/112/ES 146 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, jog šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas PVM yra netaikomas paslaugų teikimui, susijusiam su prekių vežimo paslaugomis į trečiąją šalį, kai šios paslaugos nebuvo suteiktos tiesiogiai šių prekių siuntėjui arba gavėjui.
• Direktyvos 2006/112 146 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 45 straipsnį. Šio straipsnio 1 ir 3 dalies komentaruose įtraukti paaiškinimai, schemos ir pavyzdžiai, kad tokiais atvejais, kai eksportuojamų ir/ar importuojamų prekių gabenime kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai, tai taikant 0 proc. PVM tarifą, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu arba importu, apmokestinamos ne tik ekspeditorių eksportuojamų /importuojamų prekių siuntėjams/gavėjams teikiamos paslaugos, bet ir ekspeditorių iš atskirų asmenų įsigyjamos prekių vežimo ir/ar papildomos vežimo paslaugos, jei vežimo ir/ar papildomų vežimo paslaugų teikėjai turi atitinkamus įrodymus.
• Šiuo metu tariamasi su Finansų ministerija dėl nurodytos bylos taikymo Lietuvoje ir jos įtakos PVM įstatymo 45 straipsnio komentarui.
• Jei po konsultacijų su Finansų ministerija, atsižvelgiant į šios ir kitų ESTT bylų argumentaciją dėl tiesiogiai su atitinkamą statusą turinčiomis prekėmis susijusių paslaugų apibrėžimo (ir apmokestinimo PVM) bus priimtas sprendimas keisti PVMĮ komentarą ir [b]vietoj 0 proc. PVM tarifo taikyti standartinį PVM tarifą, tai toks apmokestinimas būtų taikomas tik į ateitį po komentaro pakeitimo.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Paskelbtas naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Įstatymo 36 straipsnyje «Poveikio priemonės» už šio įstatyme numatytus pažeidimus gali būti nubausti auditoriai ar audito įmonės - sustabdytos ar panaikintos licencijos.
• 1. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:
• 1) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo;
• 2) šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui;
• 3) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;
• 4) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas);
• 5) laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas;
• 6) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
• 7) laikinas uždraudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas.

Pakeistas Finansinių ataskaitų audito įstatymas
Priėmus naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, atitinkami pakeitimai padaryti ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Pvz. pakeistas 20 straipsnis.
• 20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija
• Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat jeigu audito įmonei buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo penkeri metai.

VMI informuoja: dėl VMI prie FM viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis“ pripažinimo netekusiu galios
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, nuo 2017 m. birželio 28 d. pripažįstamas netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis«.
• Šiuo įsakymu panaikinamos nuostatos nustatančios, kad asmenys, kurie numato ženklinti akcizais apmokestinamas prekes banderolėmis akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomos ženklinimo banderolėmis dienos turi kreiptis į apskrities valstybines mokesčių inspekcijas, kurių veiklos teritorijoje prekės bus ženklinamos, bei pateikti AKC403 formos pranešimus. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apskrities valstybinių mokesčių inspekcijų informavimas bei AKC403 formos pranešimų pateikimas tampa nebeprivalomas.

VMI informuoja: pakeistas administracinių nusižengimų kodekso 172 straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-06-29 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-567 (TAR, 2017, Nr. 2017-12066), kuris įsigalios 2017-11-01.
• Pažymėtina, kad pakeistos ANK 172 straipsnio 1 ir 3 dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė ne tik už neteisėtą naftos produktų pardavimą, bet ir neteisėtą jų įsigijimą mažmeninėje bei didmeninėje prekyboje. Kadangi licencijos išduodamos tik prekybai naftos produktams, tai atsisakyta sąvokos „licencijuojama veikla», ją praplečiant į „reguliuojama veikla«.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. VA-61 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. VA-210 „Dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr.2017-12260) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės (toliau - taisyklės).
• Esminiai taisyklių pakeitimai:
• taisyklės papildytos nauju, II skyriumi, reglamentuojančiu darbo grupės, skirtos Susitarimo pasirašymo pagrįstumui bei tikslingumui vertinti, vesti derybas su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų bei rengti atitinkamo susitarimo projektus, atlikti kitas taisyklėse nustatytas funkcijas, sudarymą, atnaujinimą ir veiklą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata, reglamentuojančia, kad pakartotinis susitarimo procedūros inicijavimas tame pačiame ginčo etape galimas tik paaiškėjus naujoms su ginču susijusioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos svarstant anksčiau pateiktą prašymą pradėti susitarimo procedūrą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio patikrinimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su patikrinimo akto projektu arba per rašytinių pastabų pateikimo terminą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio tyrimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą projektu, t.y. iš esmės per trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimo terminą;
• taisyklės papildytos atvejais, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimus nepradėti derybų (pažymima, kad atvejų sąrašas nėra baigtinis);
• taisyklių V skyrius, reglamentuojantis derybų dėl susitarimo pasirašymą, papildytas naujomis nuostatomis dėl susitarimo sąlygų vykstant deryboms;
• taisyklės papildytos naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis derybų eigos fiksavimą skaitmeniniais garso įrašais bei derybų rezultatų įforminimą derybų protokoluose.

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 573 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Nutarimas).
• Nutarimu įtvirtinti šie nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai:
siekiant užtikrinti vienodą laivuose ir orlaiviuose naudojamų energinių produktų apmokestinimą, papildytas energinių produktų, kuriems taikomos akcizų ir PVM lengvatos, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) sąrašas. Į šį sąrašą taip pat įtraukti gamtinių dujų (naudojamų kaip laivų degalai), bešvinio variklių benzino ir gazolių (naudojamų kaip orlaivių degalai) KN kodai;
• žymėjimo reikalavimas nustatytas ne visiems KN produktų sąraše nurodytiems produktams, kurie gali būti naudojami kaip laivų degalai, o tik gazoliams, kuriuos žymėti pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas yra privaloma;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, kaip atsargas orlaiviams tiekiantis kurą, privalo turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, tiekiantis atsargas, turėtų galiojančią kiekvienos teisės aktų nustatytos licencijuojamos komercinės ūkinės veiklos srities licenciją. Ūkinės komercinės veiklos licencijavimas reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose, todėl šie reikalavimai tiesiogiai nustatyti atitinkamose licencijavimo taisyklėse;
• panaikinta nuostata, kad kuro įpylimo įranga (degalinės, sumuojamieji kuro skaitikliai ir kitokia) turi atitikti kuro įpylimo įrangai taikomus teisės aktų reikalavimus. Matavimo priemonių reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;
• panaikintas reikalavimas, kad laivai, kuriais tiekiamas kuras, būtų registruojami Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Reikalavimas registruoti laivus nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnyje, pagal kurį vidaus vandenų transporto priemonės yra registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;
• panaikinti kai kurie atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio rekvizitai (antspaudas, skaitiklio rodmenys prieš ir po įpylimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko įgalioto asmens (jeigu jis nesutampa su už atsargų tiekimą atsakingu asmeniu) parašas);
• panaikintas reikalavimas atsargų tiekimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje (sąskaitoje faktūroje), kai ji teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti išrašyta, greta privalomųjų rekvizitų nurodyti atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio numerį;
• panaikintas reikalavimas atitinkamų prekių apskaitą derinti su vietos mokesčių administratoriumi.
• Atkreiptinas dėmesys, kad kaip dabar taip ir nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos energinių produktų, naudojamų kaip laivų ir (arba) orlaivių kuras, apskaita turės būti tvarkoma šių teisės aktų nustatyta tvarka:
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomos akcizų lengvatos, apyvartos ataskaitos pateikimo taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. VA-96 „Dėl asmenų, turinčių teisę be akcizų įsigyti laivų (orlaivių) degalų, registravimo“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba konsultuoja: Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai pagal VAS ir PMĮ
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rengia apskaitos, tvarkomos pagal verslo apskaitos standartus finansinėms ataskaitoms sudaryti, ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų pelno mokesčiui apskaičiuoti reglamentavimo skirtumų paaiškinimus.
• Skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6.18) D2-1791 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. (17.2-07E) RM-22216 suderinta Verslo apskaitos standartų ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų skirtumų paaiškinimų lentelė Nr. 1 "Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai".
• Šie paaiškinimai taikomi ūkinėms operacijoms, vykdomoms nuo 2016 m. sausio 1 d.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai
Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai – kertinės temos, aptartos šiandien vykusiame finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės susitikime su vyriausiuoju Lietuvos stojimo koordinatoriumi Nicola Bonucci.
• „Lietuva jau kitąmet tikisi gauti pakvietimą prisijungti prie EBPO, tad kiekviena galimybė aptarti tai, kas nuveikta, ir tai, kur dar turime pasitempti – aukso vertės. Judėjimą teisinga linkme rodo tai, kad gavome oficialų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Finansų rinkų komiteto pritarimą, teigiamus Draudimo ir privačių pensijų komiteto vertinimus, tačiau, kalbėdamiesi su atstovais, ne mažiau dėmesio skyrėme ir ateityje dar laukiantiems iššūkiams aptarti“, – po susitikimo teigė viceministrė L. Maskaliovienė.
• Prašymą tapti EBPO nare Lietuva pateikė 2002 metais, 2012 m. jį atnaujino, o 2015 m. priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kitaip vadinamą Stojimo veiksmų planu.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti atlikto audito tyrimo rezultatai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V3-46 patvirtinti audito įmonės UAB ,,KPMG Baltics“ ir auditorių Domanto Dabulio ir Gintarės Vilimaitės-Kučinskienės atlikto AB ,,Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tyrimo rezultatai. Remiantis Audito priežiūros komiteto nutarimu, minėtu įsakymu konstatuota, kad atlikęs AB „Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, auditorius Domantas Dabulis pateiktose auditoriaus išvadose nepakankamai skeptiškai pasisakė dėl finansinių įsipareigojimų priskyrimo ilgalaikiams įsipareigojimams ir dėl įmonės tęsiamos veiklos. Auditoriui Domantui Dabuliui rekomenduota ateityje atliekant finansinių ataskaitų auditus užtikrinti profesinio skepticizmo laikymąsi kaip nustatyta 200-ojo tarptautinio audito standarto ,,Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 punkte ir kritiškai vertinti audito įrodymus.


Ūkio ministerija praneša: inovacijų kūrėjų stažuotėms – 1,4 mln. eurų ES investicijų
Ūkio ministerija, siekdama padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sričių įmonių darbuotojų gebėjimus, paskelbė kvietimus įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inostažuotė“. Pagal šią priemonę labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių projektams numatoma skirti 851,9 tūkst. eurų ES investicijų, didelių įmonių projektams – 567,9 tūkst. eurų.
• „Priemonė suteikia galimybę šių įmonių darbuotojams išvykti mokytis ir tobulinti technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar tokio pobūdžio veiklą vykdančiose įmonėse. Bendrovės galės gauti finansavimą darbuotojų mokymams, kelionių į užsienį ir apgyvendinimo išlaidoms, darbo užmokesčio kompensavimui ir kt. Šios priemonės tikslas – padidinti Lietuvos įmonių darbuotojų gebėjimus dirbti su naujausiomis technologijomis, sudaryti galimybes įgyti naujų įgūdžių užsienio MTEPI centruose ir pritaikyti juos Lietuvos įmonėse. Tikime, kad tai padės sustiprinti inovacijų srityje dirbantį verslo sektorių“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
• Galimi priemonės „Inostažuotė“ pareiškėjai – MTEPI veiklą vykdančios įmonės. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 30 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui – mokomam įmonės darbuotojui – galima skirti tiesioginių projekto išlaidų suma – 6 tūkst. eurų.
• Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.esfa.lt, ir pateikti ją VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai. Paraiškos gali būti teikiamos iki 2020 m. birželio 30 dienos.

FNTT praneša: miesto centre – nelegalus skalbimo miltelių fabrikėlis, tūkstančiai falsifikuotų „Persil“ ir „Ariel“ pakuočių
Mažeikių įmonė įrengė buitinės chemijos gamybos liniją, kurioje gamino klastotes – prekinių ženklų „Ariel“ ir „Persil“ produkciją. Tai paaiškėjo po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kratų keliose bendrovėse. Vienoje jų pareigūnai aptiko beveik 5 tonas galbūt nelegalios produkcijos.
• Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės patalpose rasta skalbimo miltelių gamybos įranga, plastikinė tara, etiketės, pakuotės su „Ariel“ ir „Persil“ skalbimo miltelių logotipais ir jau pagaminta produkcija. Gamybos cechą įmonė buvo įrengusi miesto centre, viešbučio kieme nuomojamose patalpose.
• Kratų metu aptikta 2,5 tonos jau pagamintų ir į „Ariel“ ženklu pažymėtas pakuotes supilstytų skalbimo miltelių, taip pat 2,5 tonos į plastikinius butelius supilstyto „Persil“ skalbimo skysčio. Tyrėjai turi informacijos, kad originalios skalbimo priemonių sudėties nesilaikyta – pavyzdžiui, gaminant „Ariel“ klastotes, į miltelius buvo dedama daugiau druskos ir taip esą buvo išgaunama geresnė skalbimo kokybė. Jei produkcija būtų fasuota, pavyzdžiui, po 1,5 kg, tai sudarytų per 3,3 tūkst. skalbimo miltelių pakuočių.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nelegalią produkciją bendrovės atstovai platino turgavietėse, aplinkiniuose rajonuose, gali būti, kad dalis jos buvo vežama į Latviją. Nelegalia skalbimo miltelių gamyba įmonės atstovai užsiėmė maždaug metus.
• Dėl galbūt vykdytos buitinės chemijos priemonių gamybos ir prekybos už veik ketvirtį milijono eurų, jos neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais, FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai atliko kratas ir Šiauliuose įsikūrusioje bendrovėje, taip pat jos vadovų gyvenamosiose vietose.
• Kratos metu Šiaulių rajone esančios įmonės patalpose rasta buitinės chemijos priemonių gamybos įranga, sufasuota produkcija, jos žaliava. Didžioji dalis žaliavos – už 124 tūkst. eurų – gali būti neapskaityta buhalterinės apskaitos dokumentais. Čia gaminti skalbimo milteliai „Brixil“. Įmonė jiems gaminti turėjo licenciją, tačiau įtariama, kad dalies pagamintos produkcijos neapskaitydavo.
• Kratų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – buhalterinės apskaitos dokumentai, neoficialūs užrašai, kompiuteriai, kompiuterinės duomenų laikmenos, telefonai, antspaudai.
• Pareikšti įtarimai penkiems asmenims, jiems paskirtos kardomosios priemonės.
• Dalis asmenų jau anksčiau buvo patekę į Muitinės kriminalinės tarnybos akiratį.
• Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT tyrimas: statybos įmonės savininko namuose – narkotikai, o įmonėje – vokeliai: verslininkas nesumokėjo ir 100 tūkst. eurų mokesčių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame beveik 100 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir buhalterijos dokumentų klastojimu įtariamas statybų verslu vertęsi vilnietis. Jam pareikšti įtarimai ir dėl narkotinių medžiagų laikymo.
• Prieš teismą stos ir dokumentų klastojimu įtariamas švenčioniškis, kuris prisidėjo prie sukčiavimo schemos sumanytojo nusikalstamos veiklos. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad anksčiau du kartus už sukčiavimą teistas 32-ejų metų vilnietis su savo pažįstamu iš Švenčionių, kuris drauge 2015 metais toje pačioje byloje buvo nuteistas už sukčiavimą, susitarė, kad švenčioniškis taps įsigytos bendrovės akcininku ir direktoriumi.
• Formalusis statybų bendrovės direktorius kartu su tikruoju savininku vykdavo į finansų įstaigas dėl mokėjimo kortelių išdavimo, bendrovės sąskaitų atidarymo. Švenčioniškio duomenys buvo pateikti ir valstybės įmonei Registrų centrui. Išaiškinta, kad darbų rangovu statybų bendrovėje dirbęs vilnietis realiai organizavo statybų darbus – vadovavo statybininkams, atlikusiems vidaus sienų tinkavimo darbus didesnių užsakovų statybų objektuose.
• Daugiausiai tinkavimo darbų buvo atlikta Vilniuje, įrenginėjant butus ir biurus. Įtariama, kad statybų bendrovė per dvejus metus atliko tinkavimo darbų, kurių vertė siekia daugiau kaip 560 tūkst. eurų.
• Už gautas pajamas bendrovė įsigydavo statybinių medžiagų, mokėjo atlyginimus darbuotojams, įtariama, kad dalis darbuotojų dirbo nelegaliai ir jiems buvo mokami atlyginimai vokeliuose.
• Tyrimo duomenimis, statybų verslą organizavęs vilnietis suklastojo statybų bendrovės PVM deklaracijas ir pateikė melagingus duomenis mokesčių administratoriui. Tokiu būdu buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 97 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Tyrimo metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai įtariamųjų namuose atliko kratas. 32-ejų metų vilniečio namuose buvo rasta narkotinių medžiagų – kokainas ir „Ecstasy“ tabletės. Įtariamasis pasipriešino FNTT tyrėjams ir už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šį tyrimą atliko policija, o šių metų sausio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą, laikinai taikytas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo turtui, kurio vertė siekia apie 100 tūkst. eurų.
• Baigta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėto narkotinių priemonių disponavimu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-20 18:00 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1365436

Tininga rašė:


1. pavyzdžiui TNT neteikia sąskaitų į Registrus.
2. Viena įmonė vietoje poros tūkstančių eurų deklaravo keliasdešimt...
3. Telia daro klaidas...



Pirmiausia, įtarimas kyla dėl įmonių, kurios nesinaudoja atskaita. T.y jie yra pirkėjas.
Inga, ar TNT yra Jūsų pirkėjas ar tiekėjas? Jeigu tiekėjas - nesusijaudinčiau.
Kaip ten dėl dar "vienos įmonės"- pirkėjas ar pardavėjas?
Šiaip labai įdomu, kame Telia daro klaidas (gal tik PVM s-f numeracijoje)?

2017-07-20 17:30 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1365430

tomukas rašė:

Aš irgi nuoširdžiai nesupratu to krapštinėjimosi po sąskaitų registrų nesutapimus



Pritariu.

Bet su išlyga....

Tie registrai yra labai geras "lakmuso popierius", kuris (tam tikrais atvejais) parodo, ar tvarkingai įmonėje vedama apskaita. Pvz. vieno kliento gal 10 pirkėjų jau du mėn. nedeklaruoja pirkimo sąskaitų. Visokių negerų minčių kyla. Analogija: jei įmonė kelis metus neteikia fin. atskaitomybės, labai verta pagalvoti, ar viskas su ta įmone tvarkoje.
2017-07-20 00:26 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1365334
Savaitės 2017.07.10 - 2017.07.16 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS PAAIŠKINIMAS
VMI pristatė vaizdinį paaiškinimą: „Karuselinio PVM sukčiavimo" sąvoka.
• Sukčiavimu Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje vadinama tokia veika, kuria sąmoningai, apgaulės būdu siekiama:
• Neteisėtai susigrąžinti (įskaityti) PVM;
• Pasisavinti pirkėjo sumokėtą PVM, o ne sumokėti jį į biudžetą;
• Išvengti prievolių sumokėti PVM į valstybės biudžetą;
• Sumažinti PVM prievoles (pasididinti PVM atskaitą).
• Lyginant su kitais piktnaudžiavimais, PVM sukčiavimas sukelia didžiausius finansinius nuostolius. Ypatingai ženkli žala valstybėms padaroma, vykdant PVM sukčiavimą tarptautiniu mastu, kai į nusikalstamą veiklą skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse įtraukiamos dešimtys įmonių. Įmonės, tarpusavyje sudarydamos fiktyvius sandorius, siekia vienose šalyse PVM nesumokėti, o kitose — apgaulės būdu jį susigrąžinti iš valstybių biudžetų.
SAVAITĖS TEISĖS AKTAS
Papildytas Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(2) straipsnis.
• 10()2 straipsnis. Reikalavimai apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“.
• Straipsnis papildytas nauja 1 dalimi:
• „1. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
• Pagal Baudžiamojo kodekso įstatymo 11 straipsnį sunkiu laikomas nusikaltimas, už kurį numatyta bausmė: 6 - 10 metų laisvės atėmimo. Labai sunkiu nusikaltimu laikomas toks, kai bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo. T.y nuteisti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą asmenys (už apgaulingą apskaitos tvarkymą, mokesčių slėpimą, nusikalstamą bankrotą, neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla ir kita) išėję į laisvę galės netrukdomai teikti ar būti apskaitos paslaugas teikiančių įmonių savininkais.
• Tiesa, planuojami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie labai sugriežtins bausmės už apgaulingą apskaitos tvarkymą, mokesčių slėpimą, nusikalstamą bankrotą. Planuojama, kad bausmė siek iki 8-10 metų.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Priimtas Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 priimtas Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašas. Šis aprašas nustato kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarką.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareikštine tvarka registruos kolektyvines sutartis.
• Kolektyvinėms sutartims registruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikiami šie dokumentai:
• 1. paraiška įregistruoti kolektyvinę sutartį, nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis;
• 2. abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašyta ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtinta kolektyvinės sutarties kopija arba kolektyvinė sutartis, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.
Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
Paskelbti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai.
• Svarbesni iš jų:
• Pakeistas 2 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.“
• Pakeista 2 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant ar įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje nereikalaujama paskelbti prospekto, akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus, nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.“
• Pakeista 18 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. * Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.“

VMI komentuoja: dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą apmokestinimo
LValstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo« pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo».
• Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 8 dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 punktu, DK 144 str. 8 dalyje nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos, neviršijančios 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• VMI prie FM taip pat pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 dienos mokesčių įstatymų taikymo prasme kompensacijų apmokestinimo tvarka nepasikeitė.
VMI komentuoja: dėl dienpinigių apmokestinimo tvarkos nuo 2017 m. liepos 1 d.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo« pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos», taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-257 neteko galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes«.
• Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, VMI prie FM pažymi, kad mokesčių įstatymų taikymo prasme dienpinigių apmokestinimo tvarka nuo 2017-07-01 nepasikeitė, t. y. tiek Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, tiek Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 d. 5 punkto taikymo prasme vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo» nuostatomis.
• Komandiruotės į užsienį dienpinigių normas nuo 2017-07-01 nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo« (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo» pakeitimo" redakcija) patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas.

VMI konsultuoja: statybos darbams I, III ir V sąrašo patikslinimas (priskiriami / nepriskiriami darbai)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad patikslinami kartu su 2015-10-20 VMI prie FM raštu Nr. (18.2-31-2) RM-22410 išleisto mokesčių mokėtojų pateiktų paslaugų, kurios priskiriamos / nepriskiriamos statybos darbams pagal Statybos įstatymo 2 str. 15 dalį, I sąrašo 102 ir 176 punktai, III sąrašo 12 punkto 4 pastraipa, taip pat su 2016-02-09 VMI prie FM raštu Nr. (18.2-31-2 E) RM-2706 išleisto V sąrašo 8, 33 ir 43 punktai, kurie sudaryti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) individualius atsakymus mokesčių mokėtojams.
Patikslinimus galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmojo pusmečio valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuotos
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-birželį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,3 proc. (169,3 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,0 proc. (266,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų pirmojo pusmečio pajamos – 3 927,4 mln. eurų, faktinės – 4 096,7 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per šešis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 102,8 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 3 186,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 3 274,0 mln. eurų – 87,8 mln. eurų daugiau nei planuota ir 192,7 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-birželį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 101,4 proc., gauta 2 990,7 mln. eurų. Tai yra 40,7 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 222,0 mln. eurų (8,0 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
• Pajamų iš PVM gauta 1 658,2 mln. eurų, t. y., 151,5 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 43,9 mln. eurų (2,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius šešis mėnesius gauta 643,4 mln. eurų – 8,0 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau nei prognozuota ir 88,9 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 388,4 mln. eurų – 25 mln. eurų (6,0 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-birželį buvo 798,8 mln. eurų – 57,3 mln. eurų (7,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 63,5 mln. eurų (8,6 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Finansų ministerija informuoja: Lietuvos ir Japonijos sutartis padės išvengti dvigubo apmokestinimo
Finansų ministerija informuoja, kad metus trukusias Lietuvos ir Japonijos derybas dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos šiandien vainikavo dvišalė sutartis. Ji jau 54-oji, kurią taikys mūsų šalis, siekdama užtikrinti glaudesnius ekonominius ryšius ir skatinti investicijas.
• „Pasirašėme sutartį, kuri leis išvengti galimų dvigubo apmokestinimo atvejų, kai pagal įstatymus nuo tų pačių pajamų ir kapitalo reikėtų mokėti mokesčius ir Lietuvoje, ir Japonijoje. Teigiamai vertinu Finansų ministerijos sunkiu darbu pasiektą rezultatą ir su didelėmis viltimis žvelgiu į ateitį – kurioje, tikiuosi didesnių Japonijos investicijų į Lietuvos ūkį“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Lietuvos ir Japonijos prekių apyvarta tendencingai auga, rodikliai per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo dvigubai. Savo ruožtu, pasirašyta sutartis sukurs dar palankesnes sąlygas šalių bendradarbiavimui.
• „Japonijos tiesioginių investicijų Lietuvoje statistika akivaizdžiai rodo, kad investicinis potencialas abipusiškai neišnaudotas. Tinkamos teisinės bazės ir ypač teisinio tikrumo užtikrinimas investuotojams yra ypač svarbus siekiant paskatinti Japonijos įmones aktyviau investuoti Lietuvoje. Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti Japonijos korporacijoms, norinčioms investuoti į mokslinių tyrimų, paslaugų centrus ir gamybinį sektorių“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupė apžvelgė euro zonos fiskalinę padėtį
Finansų ministerija informuoja, kad praėjusiais metais euro zonoje valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 2,1 proc. iki 1,5 proc. BVP, ES – nuo 2,4 proc. iki 1,7 BVP. Tuo metu, valdžios sektoriaus skolos lygis sumenko iki 89,2 proc. BVP euro zonoje ir iki 83,5 proc. BVP visoje ES. Apie šias tendencijas, ruošdamiesi naujų biudžetų planų rengimui, šiandien diskutavo Briuselyje susirinkę euro zonos finansų ministrai.
• „Praėjusieji metai Lietuvai buvo ypatingi – šalies finansai pirmąjį kartą per 26-erius metus buvo pertekliniai. Planuodami kitų metų biudžetą taip pat tvirtai vadovaujamės atsakingo viešųjų finansų valdymo principu: išlaikysime biudžeto perviršį, išlaidų augimas bus nuosaikus, o pajamas iš ekonominio prieaugio pirmiausia nukreipsime skurdo mažinimui“, – sakė Lietuvai posėdyje atstovavęs finansų ministras Vilius Šapoka.
• Euro grupė taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl „blogųjų“ paskolų. Ministrai pastebėjo, kad pažanga šiame procese matoma, tačiau prevencinių veiksmų ir efektyvių teisinių sistemų trūksta. Savo ruožtu, finansų ministras akcentuoja, kad sisteminiai sprendimai dėl šio klausimo pirmyn turėtų judėti sparčiau.
• Euro grupėje ministrai diskutavo dėl tolesnio Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo, remiantis gegužės 31 d. Europos Komisijos pristatytu dokumentu dėl Europos ateities. Buvo aptarti ateities veiksmai, kurie būtini kuriant finansinę, ekonominę ir fiskalinę sąjungą bei stiprinant demokratinę atskaitomybę.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V4-182 pakeistos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V4-184 pakeistos Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės.
• Taisyklių pakeitimais reglamentuoti planiniai administratorių veiklos patikrinimai administruojant fizinių asmenų bankroto procesus: patvirtintas šių patikrinimų metu tikrintinų administratorių atliekamų pareigų sąrašas, kiti susiję pakeitimai (planinius administratorių veiklos patikrinimus administruojant fizinių asmenų bankroto procesus, Tarnyba planuoja pradėti vykdyti nuo 2018 m.).
• Taisyklėse taip pat įtvirtinti mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kriterijai bei reglamentuota tokių pažeidimų ištaisymo, patikrinimų atlikimo (neatlikimo) tvarka, o įvertinus išaugusį poreikį atlikti administratorių veiklos patikrinimus jų buveinės ir (ar) administruojamos įmonės buveinės vietoje, reglamentuota tokių patikrinimų tvarka.

VMI informuoja: griežtesnis kyšių vertinimas mokesčių įstatymuose
VMI primena, kad, įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau — EBPO) Konvenciją ir EBPO Tarybos rekomendacijas, yra parengti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad užsienio valstybių pareigūnams sumokėti kyšiai (įskaitant paslėptas jų mokėjimo formas), apskaičiuojant mokesčius, nepripažįstami leidžiamais atskaitymais. Informuojame, kad VMI parengė atitinkamų PMĮ straipsnių komentarą, kuris mokesčių mokėtojams paaiškina įstatymo nuostatų taikymą.
• VMI pažymi, jog pagal EBPO Konvenciją valstybės turi imtis priemonių, kurios užtikrintų, jog kyšis ir papirkus pareigūną gautos pajamos arba turtas, kurio vertė atitinka tokių pajamų vertę, turi būti areštuoti ir konfiskuoti arba kad būtų taikomos atitinkamos piniginės sankcijos. VMI parengtas komentaras išplėtė kyšio sąvoką ir įtvirtino nuostatą, jog kyšiu gali būti laikomos ir lėšos sumokamos už tariamai atliktas paslaugas ar pirktas prekes, suteikiant paramą, patiriant reprezentacines išlaidas, dirbtinai padidinant prekių ir paslaugų kainas, mokant fiktyvų arba dirbtinai padidintą darbo užmokestį ir pan.
• Su VMI parengtu PMĮ komentaru galima susipažinti VMI svetainėje, adresu www.vmi.lt → verslui → bendrai → kovos su korupcija priemonės, arba čia.
• VMI primena, jog atsižvelgiant į anksčiau pateiktas EPBO rekomendacijas stiprinti bendradarbiavimą tarp mokesčius administruojančių ir teisėsaugos insitutcijų, š.m. balandžio mėn. pasirašė tarpinsititucinį susitarimą. Juo VMI įsipareigojo keistis informacija, reikšminga užsienio pareigūnų papirkimo atvejams atskleisti ir išaiškinti, teikti visokeriopą pagalbą STT siekiant atskleisti ir išaiškinti užsienio pareigūnų papirkimo atvejus.

Sodra planuoja: įplaukoms didėjant sparčiau negu išlaidoms, metų pabaigoje galima tikėtis 100 mln. eurų biudžeto pertekliaus
FSodra informuoja, kad negalutiniais duomenimis, per 2017 metų sausio–birželio mėn. „Sodros“ įplaukos buvo 196,5 mln. eurų arba 11,7 proc., didesnės, palyginti su atitinkamu pernai metų laikotarpiu. „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo mažiau – 103,0 mln. eurų arba 5,8 procento. „Nors pirmą pusmetį išlaidų vertė vis dar šiek tiek viršijo pajamų vertę, planuojame, kad metų pabaigoje „Sodros“ biudžeto pajamos gali viršyti išlaidas maždaug 100 mln. eurų, o tai sudarys sąlygas, pavyzdžiui, sumažinti „Sodros“ skolą arba kaupti rezervą“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• 2016 m. pabaigoje „Sodros“ biudžeto perteklius buvo 2 mln. eurų.
• Įplaukos didėjo dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus ir didesnio darbo užmokesčio
• Per 2017 metų sausio–birželio mėn., negalutiniais duomenimis, „Sodra“ gavo 1 881,1 mln. eurų įplaukų. Didžiausią įplaukų dalį (92 proc.) sudarė pagal darbo sutartis dirbančių draudėjų ir apdraustųjų įmokos. Per metus šių įplaukų vertė padidėjo 11,8 procento. Savarankiškai dirbančių asmenų sumokėtų įmokų vertė buvo 61,6 mln. eurų arba 3,2 proc. „Sodros“ biudžeto įplaukų, per metus jų vertė padidėjo – 8,3 procento.
• „Į „Sodros“ biudžetą patenkančių įplaukų vertės didėjimui įtakos turėjo geresnė ekonominė aplinka, dėl kurios didėjo ir apdraustųjų skaičius, ir jų pajamos. Per pirmą 2017 m. pusmetį į darbą priimta 30,1 tūkst. žmonių daugiau negu atleista. Per šį laikotarpį ne tik padidėjo minimali mėnesio alga (MMA), bet taip pat sumažėjo dirbančiųjų, kurių pajamos mažesnės negu MMA, skaičius: birželio pradžioje tokių buvo 151,5 tūkst., o tai yra 3,5 tūkst. mažiau negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Neatmetame prielaidos, kad pastarojo rodiklio pagerėjimui įtakos galėjo turėti ir įvairios iniciatyvos, skatinančios netoleruoti šešėlio“, – sako „Sodros“ vadovas M. Sinkevičius.
• Išlaidos pensijoms didėjo 6 procentais
• Šių metų pirmąjį pusmetį „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos sudarė 1 889,5 mln. eurų, o tai yra 103,0 mln. eurų arba 5,8 proc. daugiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Didžiąją išlaidų dalį (73 proc.) sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui. Atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu išlaidos pensijų draudimui padidėjo 83,3 mln. eurų arba 6,4 procento. O nevertinant 2010–2011 metais sumažintų senatvės pensijų dirbantiems asmenims kompensacijoms skirtų lėšų, išlaidos pensijoms šių metų pirmą pusmetį buvo 73,5 mln. eurų, arba 6 proc. didesnės negu atitinkamą 2016 metų laikotarpį.
• Išlaidos kitų draudimo rūšių išmokoms augo santykinai sparčiau. Išlaidos ligos socialinio draudimo išmokoms pirmąjį šių metų pusmetį buvo 20,1 mln. eurų, arba 16,9 proc., motinystės – 16,9 mln. eurų arba 13 proc. didesnės negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Išlaidų nedarbo socialinio draudimui vertė padidėjo 2,4 mln. eurų arba 4,6 proc., nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo – 4 mln. eurų arba 45,4 proc. (šiam pokyčiui įtakos turėjo pasikeitusi periodinės netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimo tvarka).

Sodra informuoja : autoriams ir atlikėjams socialinio draudimo įmokos vėl bus skaičiuojamos nuo pusės pajamų
Sodra informuoja, kad nuo rugpjūčio 1 d. grįžtama prie tvarkos, pagal kurią valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos.
• Seimas pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis taip pat nutarta, kad socialinio draudimo įmokos nebebus skaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-10 09:19 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1363917
Savaitės 2017.07.03 - 2017.07.09 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PASIŪLYMAI
Reaguodama į Finansų ministerijos pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų tobulinimo paketą, Ūkio ministerija pateikė savo rekomendacijas mokestinės aplinkos gerinimo klausimais. Pagrindiniai Ūkio ministerijos pasiūlymai – nulinis pelno mokestis reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinė riba startuoliams ir lengvatos viešbučiams išlaikymas.
• Ūkio ministerija siūlo priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas (išmokami dividendai). Taigi, jei įmonės reinvestuotų pelną, joms neatsirastų prievolės mokėti pelno mokestį.
• „Taip žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodintume mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atvertume galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Kartu būtų užtikrinamos realios paskatos reinvestuoti, kitaip tariant, gauti naudos iš pelno. Be to, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų atskirų pelno mokesčio lengvatų poreikio, būtų sudaromos vienodos sąlygos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
• Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinę ribą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, o didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgai apmokestinti, o ne verslui plėsti ar produktui vystyti. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir šios lengvatos taikymo laikotarpis.
• Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamoms darbo vietoms steigti, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.
• Kitos Baltijos šalys sėkmingai priėmė įvairių įstatymų pakeitimus, kurie gerina startuolių ekosistemų teisinę ir mokestinę aplinką. Pavyzdžiui, Latvijoje startuoliams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, yra taikomas sumažintas fiksuotas socialinio draudimo įmokos tarifas. Kol kas jokių panašių teisinių ir mokestinių lengvatų Lietuvoje nėra. Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą ir gerinant mokestinę aplinką, Lietuva galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl investicijų ir talentų su kitomis šalimis.
• Ūkio ministerijos skaičiavimais, siūlomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinės ribos modelis nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų „Sodros“ įplaukų.
• Ūkio ministerija nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad, nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės
Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 523 pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės. Taisyklės įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Nutarimu patvirtinti:
• 1.1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą;
• 1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.
• Keletas svarbių naujovių:
• 2. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai).
• 3. Vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius. Jeigu komandiruotės metu bus vykstama į kelias valstybes, nustatytas dydis taikomas atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į valstybę diena laikoma atvykimo į tą valstybę diena.
• 4. Kai darbuotojas, vykdamas į komandiruotę, tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.
• 6. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę reziduojamos valstybės teritorijoje vienai darbo dienai, jam mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis. Darbuotojui mokama iki 100 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną darbo dieną, už įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime nurodytą komandiruotės laiką.
• 7. Kai komandiruotė į užsienį trunka vieną darbo dieną (pamainą), darbuotojui mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.

Patvirtintos Ūkio subjektų patikrinimų kontroliniai klausimynai ir teminės ataskaitos
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. EV-96 patvirtinti:
• 1.1. Ūkio subjekto patikrinimo bendrinis kontrolinis klausimynas;
• 1.2. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbo teisė“;
• 1.3. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbuotojų sauga ir sveikata“;
• 1.4. Garantijų komandiruotiems darbuotojams patikrinimo ir tikrojo komandiravimo nustatymo kontrolinis klausimynas;
• 1.5. Moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje kontrolinis klausimynas;
• 1.6. Laikinojo įdarbinimo įmonių ir laikinojo darbo naudotojų patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.7. Paslaugų pagal kvitus teikimo ir gavimo patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.8. teminė ataskaita „Trečiųjų šalių piliečių darbo kontrolė“.
Patvirtinti Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2017 metais
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu A1-362 patvirtinti 2017 metų metinius vidutinio mėnesio:
• 1.1. darbo dienų skaičius:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2.darbo valandų skaičius:
• 1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
• 1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo
VMI informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-517 (TAR, 2017, Nr. 2017-11226, toliau – Įstatymas), kuriuo papildytas Įstatymo 58 straipsnis 161 dalimi. Įstatymo papildymu reglamentuojamas momentas, nuo kurio įmonė (juridinis asmuo, ūkio subjektas), atitinkanti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose keliamas sąlygas įgyja teisę taikyti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą lengvatą. Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
• Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimą, nuo 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apskaičiuojant pelno mokestį, Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta lengvata galės pasinaudoti Laisvos ekonominės zonos teritorijoje įsteigtos ir vykdančios ūkinę-komercinę veiklą įmonės net ir tada, kai dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Tai reiškia, kad Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos mokestines lengvatos zonos įmonėms taikomos jas siejant būtent su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu bei garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: konkursą vadovauti VMI laimėjo Edita Janušienė
Finansų ministerija informuoja, kad liepos 3 d. vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pareigoms užimti laimėjo Edita Janušienė. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.
• Edita Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 m. dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke. Taip pat yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.
• Atlikus visas procedūras, kurios numatytos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, finansų ministras pasirašys įsakymą dėl Editos Janušienės paskyrimo VMI viršininke.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN – dėmesys dabartinei fiskalinei situacijai ir pusmečio prioritetams
Liepos 10-11 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupės posėdžio metu euro zonos finansų ministrai aptars euro zonos fiskalinę situaciją, ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimus bei naujausias tendencijas euro zonos bankų sektoriuje. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis dėl euro zonos valstybių narių nemokumo procedūrų.
• ECOFIN metu žadama diskutuoti dėl iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią pelno mokesčio vengimui, taip pat bus ieškoma susitarimo dėl artimiausių žingsnių sprendžiant „blogųjų“ paskolų problemą. Be to, ne mažai dėmesio susitikime ketinama skirti liepos 1-ąją pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Estijos darbų programai aptarti.

Sodra konsultuoja: kasmetinių atostogų apmokėjimas
Sodra informuoja, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
• Pagal šį Aprašą laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
• Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
• Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
• Darbo apmokėjimo lėšos, kurios įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, išvardytos Aprašo 3 punkte.
• Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.
• Darbuotojams pagal Darbo kodeksą įskaitoma:
• bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• priedai už įgytą kvalifikaciją;
• priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
• Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.
• Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokama pareiginė alga yra mėnesinė alga, Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis. Tai yra šiame įstatyme nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis yra sudėtinė mėnesinės algos dalis.
• Valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23–261 straipsnio nuostatas, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai;
• priemokos;
• apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą.
• Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą.
• Skatinamosios išmokos, nustatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, tai yra neįskaitoma:
• darbuotojams – premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus;
• valstybės tarnautojams – vienkartinė piniginė išmoka, skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka;
• žvalgybos pareigūnams – vienkartinė piniginė išmoka, neviršijanti žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos.
• Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 papunktyje numatytas pereinamasis laikotarpis. Nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo (iki 2017-07-01), šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra informuoja, kad Klaipėdoje registruota bendrovė kelerius metus savo klientams už papildomą abonentinį mokestį teikė televizijos retransliavimo paslaugas, nors leidimo tam neturėjo. Bendrovė klientams sumontuodavo palydovinės arba internetinės televizijos įrangą ir už mokestį prijungdavo mokamos televizijos programų paketus.
• Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės veiklos pradėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad per kelerius metus bendrovės atsakingi asmenys galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas, taip pat užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo internetu veikla.
• Šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo bendrovė neturėjo. Bendrovės atstovai klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, be kita ko, parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
• Kitaip tariant, už papildomą mokestį, kuris siekė apie 6 eurus per mėnesį, suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Pareigūnų duomenimis, bendrovės atstovai su gyventojais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan. Bendrovė galėjo turėti kelis keletą tūkstančių tokių klientų, ši informacija šiuo metu tikslinama.
• Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
• Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirbo trys asmenys: direktorius, meistras ir buhalterė. Įmonė užsiėmė ne tik televizijos transliavimo įrangos pardavimu ir montavimu; ji, pavyzdžiui, įrenginėjo ir signalizacijas.
• Bendrovė atstovai už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-03 10:33 Lankytojų pasiūlymai, tinklapio naujienos » SAVAITĖLĖ : diskutuokime » #1363070
Valio, veikia
2017-07-03 09:59 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1363062
Gerbiami Asociacijos nariai

Asociacija kartu su advokatų kontora LINDEN kviečia registruotis į seminarą Darbo kodekso pokyčiu tema, kuriame detaliai nagrinėsime pokyčius darbo teisėje, bei kaip šiems pokyčiams pasiruošti. Seminaro metu bus galima užduoti Jums rūpimų klausimų, padiskutuoti. Seminaro trukmė neįskaičiuojant pertrauką – 6 akademinės valandos. Seminaras vyks Vilniuje. Apie darbo teisės pasikeitimus kalbės LINDEN kontoros partneris Marius Dagys, sukaupęs didesnę nei 10 metų profesinę patirtį darbo teisės srityje, yra tarptautinės darbo teisės specialistų asociacijos narys bei dviejų knygų darbo teisės tematika autorius.

Registracijos nuoroda išsiųsta el. paštu. Seminaro kaina nariams -30 EUR
2017-07-03 09:56 Lankytojų pasiūlymai, tinklapio naujienos » SAVAITĖLĖ : diskutuokime » #1363061
Pataisyta.
2017-07-03 07:06 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1363049
Savaitės 2017.06.26 - 2017.07.02 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 36,9 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 13,5 mln. eurų.
Šių metų pirmų penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 4 mlrd. 685 mln. eurų, išlaidos – 4 mlrd. 518 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-gegužę sudarė 129,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per penkis mėnesius gauta iš mokesčių (48,1 proc.) ir socialinių įmokų (44,0 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas
2017 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Buhalterines apskaitos įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimus.
• Pakeista 1 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
• Pakeista 3 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
• 1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.

Papildytas Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnis
2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimą.
• Įstatymo 58 straipsnis papildytas 16(1) dalimi:
„161. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pačia tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas laisvosios ekonominės zonos įmonei keliamas sąlygas dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Pakeistas Asociacijų įstatymo 10 straipsnis
Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimus
• 10 straipsnio 2 dalis papildyta 4 punktu:
• „4) informacija apie gautą paramą (pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė) ir jos panaudojimą.“
• Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Asociacijos veiklos ataskaita ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada yra pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiami asociacijos interneto svetainėje (jeigu asociacija ją turi), išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus viešai neskelbtini. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai
Seimas 2017 m. birželio 22 d. priėmė Paramos ir Labdaros įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai:
• Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyti taip:
• „2. Pagal šį įstatymą kaip parama gauti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti.
• Pakeista 13 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina Juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statusą:
• 1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;
• 2) kai šį statusą turinčiam juridiniam asmeniui įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas likvidavimas arba įregistruojamas jo kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.“

Patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma.


Pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. EV-87 pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas bei patvirtinta informacijos apie darbuotojus teikimo forma.


Vyriausybė nutarimu priimti Darbo kodekso įgyvendinimui reikalingi aprašai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d.Nr. 496 nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui reikalingus aprašus:
• 1.1. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą;
• 1.2. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašą;
• 1.4. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
• 1.5. Sezoninių darbų sąrašą;
• 1.6. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą;
• 1.7. Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą;
• 1.8. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmės aprašą;
• 1.9. Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.543 Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui patvirtino dar du aprašus:
1.10. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą;
1.11. Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašą.“


Patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų ir dalinio darbo išmokų nuostatai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 30 d. nutarimu 531 patvirtintino:
• 1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus.
• 2. Dalinio darbo išmokų nuostatus.“
• Nutarimas įsigalioja 2017 m. liepos 1 dieną.
• Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai nustato nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, pratęsimo ir pakartotinio skyrimo, teisės į nedarbo draudimo išmoką išsaugojimo, nedarbo draudimo laikotarpių sumavimo, dokumentų ir duomenų, susijusių su nedarbo draudimo išmokomis, saugojimo tvarką.
• Dalinio darbo išmokų nuostatai nustato dalinio darbo išmokų, numatytų Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme, apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir atnaujinimo, nutraukimo bei dokumentų ir duomenų, susijusių su dalinio darbo išmokomis, saugojimo tvarką.

Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-340 Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas.
• Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 6 punktą ar 65 straipsnio 9 dalį, kurio pavyzdinė forma yra Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt (skyriuje „Darbo santykių pasibaigimas“).

VMI informuoja: pakeistas PVM įstatymo 91 straipsnio komentaras
http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-lietuvos-respublikos-pridetines-vertes-mokescio-istatymo-91-straipsnio-apibendrinto-paaiskinimo-komentaro-pakeitimo VMI prie FM, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2017-06-16 raštas Nr.((14.16-01)-5K-1711124)-6K-1704052). PVM įstatymo 91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas.


VMI informuoja: dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 75 straipsnį, kuriame įvesta taisyklė, kad juridiniai asmenys mokesčių deklaracijas ir kitas formas turi pateikti elektroniniu būdu, parengė 2017 m. birželio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).
• Įsakyme nustatyta, kad vienetai, norintys pakeisti mokestinį laikotarpį, prašymą mokesčių administratoriui pateikia per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Įsakymo nuostatos dėl prašymo pateikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: smulkiajam ir vidutiniam verslui – palankesnė PVM sumokėjimo tvarka
Finansų ministerijos informuoja, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkst. eurų, pridėtinės vertės mokestį (PVM) galės sumokėti tik gavę atlygį už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant, kada išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Tokiam pasiūlymui, siekdama palengvinti smulkiam ir vidutiniam verslui tenkančią naštą, šiandien pritarė Vyriausybė.
• „Tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas PVM galės sumokėti tik tuomet, kai gaus pajamų, o ne vos išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, leis sumažinti vieną didžiausių tokio verslo problemų – apyvartinių lėšų trūkumą. O kartu šis mokesčių prievolės atidėjimas užtikrins ir tokio verslo stabilumą bei tęstinumą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu tokiam verslui taikoma bendra pagrindinė taisyklė, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda iš karto išrašius PVM sąskaitą-faktūrą. Tai reiškia, kad įmonė privalo atsiskaityti su valstybe, t. y., sumokėti PVM, net ir tuo atveju, jei dar negavo pajamų.
• Iki šiol specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, kai prievolė sumokėti PVM už tiekiamą produkciją atsiranda tik tada, kai sumokamas atlygis, pasirinkti galėjo tik žemės ūkio produkciją tiekiančios įmonėms.

Lietuvos bankas informuoja: įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai
Lietuvos bankas informuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kred2000ito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.
• 1. Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų
• Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų – gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.
• 2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
• Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.
• 3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos“
• Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
• 4. Apsvarstymo laikotarpiai – skubotumo stabdis
• Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.
• 5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
• Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.
• Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).
• Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis – ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Ūkio ministerija informuoja: nuo kitų metų – lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų
Seimas birželio 30 dieną priėmė Ūkio ministerijos inicijuotus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudarys sąlygas motyvuoti bendrovių darbuotojus, valdybos ir stebėtojų tarybos narius ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Taip pat iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų) sumažintas minimalus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydis.
• „Priimtas įstatymas pirmiausia nustato šiuolaikiškesnį, užsienio šalių praktikai artimesnį reguliavimą. Tiek startuoliams, tiek stambioms įmonėms, kurios siekia taikyti pažangesnę valdymo praktiką, atsiranda galimybė bendrovės akcijas naudoti kaip motyvavimo priemonę darbuotojams ir valdybai. Pakeitimai taip pat prisidės kuriant šalyje patrauklią investicinę aplinką, nes mažinama administracinė našta verslui, padidins akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą – ji turėtų tapti priimtinesnė vidutiniam verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime atsisakyta maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.
• Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.
• Civiliniame kodekse nustatyta, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
• Seimo patvirtintame projekte įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
• Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigalios 2018 m. sausio 1 d., likusieji – kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 122 038 uždarosios akcinės bendrovės ir 388 akcinės bendrovės.


VMI praneša: jau paskelbti turto deklaracijų išrašai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt jau paskelbė Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenis. Kaip ir kasmet, gyventojų patogumui VMI tai padarė gerokai anksčiau, nei kad įpareigoja įstatymas. Šią informaciją galima rasti skyrelyje „Informacijos rinkmenos« (Apie VMI → Paslaugos → Informacijos rinkmenos → Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai (www.vmi.lt/cms/metines-gyventojo-seimos-turto-deklaracijos-duomenu-israsai).
• „VMI svetainėje šiemet paskelbta beveik 37 tūkst. išrašų. Kiti mokesčių mokėtojai, norintys paviešinti savo deklaracijų duomenis, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, atkreipdama dėmesį, kad nors šiemet ir gerokai, net beveik šešis kartus, mažiau mokesčių mokėtojų pamiršo savo prievolę, tačiau jų yra. – 111 mokėtojų, kurių duomenys turi būti skelbiami viešai, vis dar nėra pateikę turto deklaracijų.»
• Jei gyventojas nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, jo duomenys nėra skelbiami. Mokesčių mokėtojas, nepateikęs deklaracijos ar pastebėjęs netikslumų duomenų išrašuose ir deklaracijoje, privalo nedelsdamas patikslinti (koreguoti)* deklaraciją/as, o patogiausiai tai padaryti naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt
• „Šiemet išrašuose skelbiamų duomenų apimtis nepasikeitė, – pastebi S. Aliukonytė – Šnirienė, –tačiau paties išrašo pateikimas VMI svetainėje kiek pakoreguotas, patogesnis: sutuoktinio duomenys atvaizduojami tame pačiame lange, kaip ir pagrindinio deklaruotojo. Taip patogiau palyginti sutuoktinių turtą.«


VMI praneša: pareigingos šalies įmonės aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga
VMI informuoja, jog šalies įmonės Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga, o vartotojų pateikiami pastebėjimai ir pasiūlymai padeda ją tobulinti. Tam, kad mokesčių mokėtojams būtų lengviau naudotis naująja paslauga, VMI parengė atsakymus į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.
• „Kryžminio sutikrinimo paslauga šalies verslas naudojasi dar tik kelias savaites, todėl perprantant naujoves, kaip įprasta, kyla įvairių praktinių klausimų. Juos analizuodami, matome, kad labiausiai domimasi, kodėl atsiranda neatitikimai. Tai rodo, kad verslininkams svarbu ne tik mokesčių administratoriui pateikti teisingus duomenis, tačiau ir pasitikrinti, ar verslo partneriai taip pat tinkamai vykdo savo pareigas», - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė.
• VMI pažymi, kad ši paslauga yra įrankis, leidžiantis mokesčių mokėtojams savarankiškai įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti į registrą. Jei mokesčių mokėtojas pastebi neatitikimus verslo partnerių pateiktoje informacijoje, jis visada gali juos pasitikslinti tiesiogiai kreipiantis į jį, o tuo atveju, jei pastebėjo sisteminius paslaugos neatitikimus, apie tai pranešti VMI, adresu imas.klaidos@vmi.lt. Jeigu mokesčių mokėtojas gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose pateikė nekorektiškus duomenis – t.y. ne tokius, kokie yra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje - juos galima patikslinti. VMI sankcijų už duomenų tikslinimą netaiko.
• VMI parengė ir nuolat atnaujina Konsultacinės medžiagos kataloge skelbiamus dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus, padėsiančius mokesčių mokėtojams tinkamai įvertinti sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo rezultatus. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt → Konsultacinės medžiagos katalogas → i.MAS → i.SAF → Kryžminio sutikrinimo paslauga apžvelgiamos praktinės situacijos, kuomet gali atsirasti neatitikimų tarp išrašytų/gautų sąskaitų faktūrų, kaip teikiant sąskaitų faktūrų registrus į i.SAF turėtų būti pildomi duomenys, kad kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nebūtų neatitikimų, ką reiškia ataskaitoje pateikiami simboliai ir kt.

Sodra informuoja: darbo vietas išsaugoti padės dalinio darbo išmokos
Susiklosčius nepalankioms ekonominės aplinkybėms darbuotojai bus labiau apsaugoti nuo nedarbo grėsmės: darbdavys galės trumpinti darbuotojų darbo laiką, o negautas darbo užmokestis iš dalies bus kompensuojamas mokant dalinio darbo išmokas. Šias išmokas mokės „Sodra“ iš darbdavių sumokėtų nedarbo socialinio draudimo įmokų.
• Kokiais atvejais mokamos dalinio darbo išmokos
• Darbo kodeksas numato, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje susidariusių svarbių ekonominių priežasčių – pripažintų tokiomis Vyriausybės – darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir gresia grupės darbuotojų atleidimas. Norėdamas nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką, darbdavys turi kreiptis į „Sodros“ skyrių, pagrįsdamas tokią darbo organizavimo būtinybę bei nurodydamas sutrumpintą darbuotojo darbo laiką (ne daugiau kaip 50 procentų darbo laiko), dalinio darbo pradžią ir trukmę, darbuotojus, kuriems numatoma taikyti dalinį darbą.
• Kokio dydžio ir kaip mokamos išmokos
• Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip nedarbo išmoka – ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis – 30 proc. MMA (dabar: 380 × 30% = 114 Eur), galiojančios mėnesį, už kurį mokama dalinio darbo išmoka. Kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
• Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal toje darbovietėje, kuri kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas. Taip apskaičiuojama išmoka, tačiau mokama tik ta dalis išmokos, kiek procentų yra sutrumpintas darbo laikas, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nedarbo draudimo išmokos dydžio.
• Pavyzdžiui:
• Darbuotojams darbo norma sumažinama 30 procentų ir nustatomas dalinis darbas. Išmoka bus apskaičiuojama taip: (30 proc. MMA + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų) × sumažintas darbo krūvis procentais. Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 700 Eur, o darbo krūvis sumažintas 30 proc., dalinio darbo išmoka būtų apskaičiuojama taip:
• (114 + 700 × 50 proc.) × 30 proc. = 139,2 Eur.
• Dalinio darbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (bruto), galiojusio užpraėjusį kalendorinį ketvirtį nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos. Išmokos mokamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo ir jam mokama nedarbo išmoka, dalinio darbo išmokos mokėjimo trukme yra trumpinamas nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis. Primename, kad nedarbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau nei 9 mėnesius.
• Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei darbdavys panaikina dalinį darbą, jei paaiškėja, kad išmokos gavėjas dirbo nelegaliai arba jis yra atleidžiamas iš darbo.
• Kada mokama ne visa dalinio darbo išmoka
• Jei išmokos gavėjui yra mokama kita socialinio draudimo išmoka – valstybinė socialinio draudimo, šalpos ar valstybinė pensija (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoka, jam yra sumokamas skirtumas tarp paskirtos dalinio darbo išmokos ir gaunamos pensijų, kompensacijų ar išmokų sumos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-06-26 08:07 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1362252
Savaitės 2017.06.19 - 2017.06.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS AKTUALIJOS
• Sodra informuoja, kad nuo 2017 metų liepos 1 dienos keičiasi Valstybinio socialinio draudimo nuostatos, kurios aktualios:
tėvystės išmokų gavėjams,
• asmenims netekusiems darbo nedarbo išmoka ir ilgalaikio darbo išmoka),
asmenims ir įstaigoms, turintiems apdraustųjų darbuotojų
darbdaviams, dėl susiklosčiusių aplinkybių, turintiems nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką;
individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių ūkio valda 4 EDV ir didesnė,
bendrijų nariams (mažųjų bendrijų),
individualių įmonių savininkams,
šeimynų dalyviams,
individualią veiklą vykdantiems asmenims,
dirbantiesiems pagal verslo liudijimą,
autoriams, kurie neturi sudarę darbo sutarčių,
atlikėjams ir sportininkams, kurie gauna pajamas iš draudėjų, su kuriais nėra sudarę darbo sutarčių.

SAVAITĖS KONSULTACIJOS
• Valstybinė darbo inspekcija kviečia susipažinti su naujuoju Darbo kodeksu, pateikiami teisiniai aspektai bei dažniausiai užduodami klausimai. Šis konsultacijų ciklas bus nuolat pildomas
Visos konsultacijos ir dažniausiai užduodami klausimai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsniai. Svarbesnis pakeitimas - nauja sąvoka: «apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamas turtas».
• «2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija».
• Pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos.

Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• -i.SAF nereikia įrašyti advokatų PVM mokėtojų kodų arba notarų PVM mokėtojų kodų, jeigu yra išrašyta viena PVM sąskaita faktūra ir joje nėra advokato ar notaro PVM kodo;
• - jeigu PVM mokėtojas per mėnesį negavo PVM sąskaitų faktūrų ir (arba) jų neišrašė, reikės pateikti antraštinę dalį ir tuščias rinkmenas (anksčiau reikėjo teikti tik antraštinę rinkmenos dalį).

Patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-310 patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ir panaikintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl Delspinigių dydžio indeksavimo tvarkos patvirtinimo“, pagal kurį kiekvienais metais iki vasario 1 d. buvo tvirtinamas delspinigių dydis


VMI konsultuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-418 (toliau – Įstatymas).
• Šiuo Įstatymu pakeista nuostata, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu nedarbo socialinio draudimo išmokos (nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos). Taigi šios išmokos bei visos kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir toliau bus priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
• Ši mokesčio lengvata netaikoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms. Ilgalaikio darbo išmokos mokėjimo tvarką reglamentuoja 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas Nr. XII-2604. Tokios išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.



VMI informuoja: pakeisti bei papildytis pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 41 dalies bei 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentarai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė PMĮ 2 straipsnio 41 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentarus (apibendrintus paaiškinimus), kurie skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu www.vmi.lt.
• 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentaras papildytas taip:
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
20) sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius. (pagal 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakciją Nr. XII-1466, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.)
• Komentaras
• 1. Šiame punkte naudojama Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos, įskaitant kyšius, sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Vienetų sąnaudos, patirtos darant BK uždraustą veiką, įskaitant kyšius, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
• 2. Vieneto patirtos sąnaudos dėl kyšininkavimo, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams nepriklausomai nuo to, ar vienetas pasiekia tikslus, dėl kurių jis davė kyšį, ir nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo duotas kyšis (tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus veikiančius ar fiktyvius asmenis sumokant lėšas už tariamai atliktas paslaugas ar pirktas prekes, suteikiant paramą, dirbtinai padidinant prekių ir paslaugų kainas, patiriant reprezentacines išlaidas, mokant fiktyvų arba dirbtinai padidintą darbo užmokestį ir pan.).
• Bei pateikti 5 pavyzdžiai, kokios sąnaudos ir kokiais atvejais nėra laikomos leidžiamais atskaitymais.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: institucijoms turtas bus patikėtas tik argumentuotai įrodžius to poreikį
Finansų ministerija teigia, kad Valstybei priklausančios administracinės patalpos ir pastatai turi būti valdomi centralizuotai, institucijos turi turėti tik tiek turto, kiek reikalinga jų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Perteklinis institucijų valdomas turtas turėtų būti parduodamas arba panaudojamas kitų institucijų funkcijoms vykdyti. Siekiant užtikrinti skaidrų ir šeimininkišką valstybės turto valdymą, tokių priemonių nedelsiant siūlo imtis Finansų ministerija.
• „27-erius metus vyravęs požiūris turi keistis. Ir visai nesvarbu, kad kažkuriai institucijai ar atskiroms personalijoms tai nepatiks. Visiems mums svarbu suprasti, kad tą turtą išlaiko mokesčių mokėtojai, tad turime būti sąžiningi ir neapkrauti jų, jei tai kažkieno įgeidis turėti sporto bazę ar poilsio kompleksą tiesiog kitų sąskaita“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
• Siūloma spartinti nekilnojamojo turto centralizavimą ir plėsti apimtis – planuojama, kad iki 2020 metų centralizuotai bus valdoma beveik 70 proc. viso administracinės paskirties nekilnojamojo turto. Tokie žingsniai siūlomi atsižvelgus į daugiau nei metus veikiančios valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolę padedančios užtikrinti Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje (VTIPS) sukauptų duomenų analizės rezultatus.
• Be to, nutarta, kad institucijos, iki šiol nesutikusios perduoti turto valdyti centralizuotai, tai dar šiemet privalės padaryti priverstinai. Tokių siauru žinybiniu požiūriu besivadovaujančių institucijų, Finansų ministerijos duomenimis, metų pradžioje buvo net 25 iš 48.
• „Jokių privilegijų, išskirtinumų, nesvarbu, ar tai ministerija, ar tai kita įstaiga, ar Vilniuje, Kaune, ar bet kuriame šalies krašte, negali būti. Sąlygos vienodos visiems ir kuo greičiau tai suprasime, tuo greičiau galėsime skaičiuoti grąžą, gaunamą iš efektyviai valdomo turto“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Taip pat pritarta, kad turi būti įteisintas nuomos principo administracinės paskirties valstybės nekilnojamajam turtui taikymas. Atlygintinas naudojimasis nekilnojamuoju turtu sudarys sąlygas suvaldyti institucijų valdomo nekilnojamojo turto apetitus ir apribos galimybes valdyti perteklinį turtą. Teisės aktų pakeitimai dėl nuomos turėtų būti pateikti Vyriausybei iki šių metų pabaigos.
• Be administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimo apimčių didinimo planuojama, Turto banko iniciatyva, perimti iš institucijų poilsio, pagalbinio ūkio, gyvenamosios paskirties, prekybos ir kitų paskirčių nekilnojamąjį turtą - kitaip tariant, pirmiausia tą, kuris nėra susijęs su šių turto valdytojų tikrosiomis funkcijomis.
• Be to, nustatyta, kad privačiam verslui turtas ne visada nuomojamas už adekvačią, rinkos kainą. Todėl institucijos privalės peržiūrėti nuomos kainas ir įvertinti, ar jos atitinka rinkos tendencijas bei, esant teisinėms galimybėms, atitinkamai pakeisti sudarytas nuomos sutartis.

Sodra informuoja: „Sodros“ įplaukos toliau auga dviženkliais skaičiais
Sodros duomenimis penkių pirmųjų šių metų mėnesių pajamos, negalutiniais duomenimis – 12,3 proc. didesnės nei pernai. Išmokos taip pat augo: jos buvo 9,4 proc. didesnės nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Sausio–gegužės mėnesių biudžeto balanso rodiklis – minus 40,7 mln. Eur. Buvo planuota, kad išmokos viršys pajamas 132,8 mln. Eur. Pernykštis balansas sudarė minus 129 mln. Eur.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto statistika 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Pajamos
• 1 550,6 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 160,8 mln. Eur arba 12,3 proc. daugiau nei pernai);
• 1 406,9 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (154,9 mln. Eur arba 12,4 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 55,3 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 82,1 mln. Eur, veiklos pajamų – 5,3 mln. Eur.
• Išmokos
• 1 591,3 mln. Eur (136,8 mln. Eur arba 9,4 proc. daugiau nei pernai);
• 1 158,6 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (123,5 mln. Eur arba 11,9 proc. daugiau nei pernai);
• 123,4 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (17,8 mln. Eur arba 17 proc. daugiau nei pernai);
• 120,7 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (12,1 mln. Eur arba 11,1 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 43,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 10,8 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 70,5 mln. Eur.

Sodra informuoja: ilgamečiams darbuotojams – papildomos finansinės garantijos
Sodros duomenimis penkių pirmųjų šių metų mėnesių pajamos, negalutiniais duomenimis – 12,3 proc. didesnės nei pernai. Darbuotojui, dirbusiam vienoje darbovietėje daugiau nei 5 metus, ir iš ten atleistam darbdavio iniciatyva bei nesant darbuotojo kaltės, atleidimo atveju priklausys papildomos ilgalaikio darbo išmokos. Jos bus mokamos darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis (išskyrus dirbusius biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos banke) ir atleistiems iš darbo ne anksčiau kaip šių metų liepos 1 dieną.
Jei darbuotojas per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama:
dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, išdirbusiam daugiau nei 20 metų – jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Darbuotojo darbo užmokesčio dydis – jo per praėjusius 12 mėnesių iki atleidimo mėnesio priskaičiuotų darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčių, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkis.
Skyrimo ir mokėjimo tvarka
Ilgalaikio darbo išmokos bus skiriamos ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo ir mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos darbuotojui reikės kreiptis pačiam ir pateikti prašymą „Sodros“ skyriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos.


Sodra informuoja: nuo liepos – lankstesnė tėvystės atostogų skyrimo tvarka
Sodros informuoja, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojant naujai Darbo kodekso redakcijai, keičiasi tėvystės atostogų tvarka, sudarysianti galimybes 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogų vyrams eiti bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 3 mėnesiai.
Anksčiau tėvystės atostogų tėčiai galėjo eiti tik pirmąjį mėnesį po kūdikio gimimo.
Išmokų apskaičiavimo ir skyrimo tvarka nesikeičia. Tėvystės išmoka yra 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.
Tėčiai, kaip ir mamos, norėdami gauti išmoką, turi turėti ne mažiau nei 12 mėnesių (per paskutinius 24 mėn.) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.
Šiuo metu minimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 162,56 Eur „iki mokesčių“ (20 proc. šalies Statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio – VDU). Maksimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 1 625,60 Eur „iki mokesčių“ (dviejų VDU dydis).
Tėvystės išmokų statistika:
15,6 tūkst. žmonių 2016 m. gavo tėvystės išmoką.11,8 mln. Eur – tokio dydžio suma jiems buvo išmokėta.756,4 Eur siekė vidutinė tėvystės išmoka pernai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti planinio vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos patikrinimo turto ir verslo vertinimo ataskaitų kontroliniai klausimynai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V1-151 „Dėl planinio turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinti Turto ir verslo vertinimo ataskaitos kontroliniai klausimynai (toliau – Klausimynai).
• Siekiant suvienodinti turto arba verslo vertinimo ataskaitų nagrinėjimo procedūras planinių patikrinimų ir paklausimų nagrinėjimo metu patvirtinti Klausimynai. Planinių patikrinimų metu bus pildomi Klausimynai, kurie leis patikrinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų laikymąsi atliekant ūkio subjekto planinį patikrinimą.
Klausimynus galima rasti čia.

Ūkio ministerija siūlo: paprastinti leidimų išorinei reklamai išdavimo tvarką ir sutaupyti lėšų
F Ūkio ministerija siūlo atsisakyti perteklinių reikalavimų išorinei reklamai įrengti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Pasiūlymai dėl išorinės reklamos išdėstyti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte ir šią savaitę pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus siūlomus pakeitimus administracinė našta turėtų sumažėti apie 350 tūkst. eurų.
„Reklamos įstatymo pakeitimo projekto ypač laukia verslininkai, nes jis leis panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvins leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Jis taip pat sudarys galimybę palankesnėmis sąlygomis plėtoti reklaminę veiklą, nustatys atvejus, kai leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas“, – sako ūkio viceministras Ramūnas Burokas.
• Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones. Tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų.
• Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas.
• Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui ir pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
• Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai išorinė reklama pateikiama ant pastato langų ar durų, taip pat patalpose, bet ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.
• Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
• Vienas iš pasiūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas ar logotipas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
• Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
• Siekiant sumažinti verslo patiriamas išlaidas išorinės reklamos įrengimo projektui parengti ir pagreitinti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, savivaldybės įpareigojamos parengti ir patvirtinti tipinius išorinės reklamos įrengimo projektus ir jų įrengimo reikalavimus.

VMI praneša: naujos VMI el. paslaugos leis krovinių gabenimo administravimą perkelti į elektroninę erdvę
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad Elektroninių važtaraščių posistemio (i.VAZ) vartotojai jau gali naudotis naujomis funkcijomis, leidžiančiomis krovinio pervežimą nuo išsiuntimo iki pristatymo administruoti el. būdu. i.VAZ sistemoje logistikos1847 veikla užsiimantys mokesčių mokėtojai jau gali formuoti užsakymus kroviniams vežti, teikti su krovinio gabenimu susijusias pastabas, pridėti papildomų dokumentų kopijas, skaidyti važtaraščius, efektyviau ir patogiau valdyti dažniausiai naudojamus duomenis, atlikti kitus su krovinio pervežimu susijusius veiksmus.
• „Naujos funkcijos leidžia mokesčių mokėtojams visiškai perkelti krovinio pervežimo administravimą į elektroninę erdvę. i.VAZ nuo šiol yra ne tik platforma važtaraščio duomenims VMI teikti, tai - elektroninės paslaugos, kuriomis naudodamiesi pervežimo operacijos dalyviai – siuntėjas, vežėjas ir gavėjas - gali glaudžiau bendradarbiauti. Svarbu pastebėti, kad i.VAZ vartotojais gali tapti ir tie mokesčių mokėtojai, kurie neprivalo teikti važtaraščio duomenų, tačiau pageidauja popierinius važtaraščius pakeisti elektroniniais ir pasinaudoti posistemio teikiamomis galimybėmis", - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė, akcentuodama, kad verslo atstovai, kurie nesinaudoja specializuotomis programomis važtaraščių išrašymui, galės pritaikyti savo vykdomus procesus nepatirdami papildomų išlaidų.
• Naudodamosi i.VAZ paslaugomis krovinio gabenime dalyvaujančios įmonės paprasčiau bendraus tarpusavyje, kadangi visus reikalingus duomenis ar dokumentus galės valdyti vienoje bendroje elektroninėje erdvėje. Pavyzdžiui, krovinio siuntėjui pateikus užsakymą vežti krovinį, vežėjas pateikto užsakymo pagrindu gali išsirašyti el. važtaraštį, o pristačius krovinį, patvirtinti, kad jis perduotas. Jeigu įmonės kroviniai yra perkaunami ar perskirstomi, galima naudotis važtaraščio skaidymo funkcija: įvedus reikiamus duomenis tolesniems gabenimams važtaraščiai bus formuojami automatiškai. Visi atlikti veiksmai ir pakeitimai atsispindės važtaraščio istorijoje, kurią mokesčių mokėtojai galės peržiūrėti.
• Kita i.VAZ paslaugų dalis skirta padėti mokesčių mokėtojams efektyviau valdyti darbui su i.VAZ reikalingą informaciją. Susikūrę virtualią užrašų knygutę i.VAZ naudotojai gali į ją įtraukti gabenimo dalyvius ir adresus. Šie duomenys bus automatiškai siūlomi išrašant tiek e. važtaraščius, tiek e. sąskaitas faktūras. Važtaraščius išsirašyti paprasčiau galima susikūrus važtaraščių ruošinius. Jeigu mokesčių mokėtojui reikalinga statistinė informacija, galima formuoti ataskaitas.
• VMI įdiegė visas i.VAZ posistemyje numatytas sukurti funkcijas ir toliau jas tobulins. Kad el. paslaugos atitiktų verslo atstovų lūkesčius, mokesčių administratorius atsižvelgs į i.VAZ naudotojų patirtį bei pateikiamus atsiliepimus.
• Šiuo metu i.MAS naudojasi per 85 tūkst. vartotojų. Nuo i.VAZ starto į posistemį pateikta beveik 15 mln. važtaraščių, iš jų - 11 proc. el. važtaraščių. Daugiausiai važtaraščių duomenų VMI perduodama automatiškai, taip pat įkeliant iš anksto suformuotas rinkmenas. Per mėnesį tiesiogiai portale mokesčių mokėtojai, dažniausiai smulkiojo verslo atstovai, užpildo vidutiniškai apie 150 tūkst. važtaraščių.

FNTT tyrimas: uogas, grybus ir sraiges bendrovė supirkinėjo šešėlyje, nelegaliai sukosi šimtai tūkstančių eurų, verslui "vadovavo" ir benamiai
FNTT atskleidė galimą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą. Pagal turimus duomenis viena bendrovė, supirkinėjanti šimtus tonų uogų, grybų ir sraigių, galėjo tokiu verslu užsiimti nelegaliai. Šešėlinės prekybos mastas gali siekti daugiau nei pusę milijono eurų.
• FNTT Šiaulių apygardos valdybos atliekamo tyrimo duomenimis, didmenine vaisių, uogų ir daržovių prekyba Šiaulių regione besiverčianti bendrovė viešojoje erdvėje skelbdavo informaciją apie superkamas miško gėrybes. Iš Šiaulių krašto ūkininkų ir fizinių asmenų bendrovė supirkdavo didelius kiekius uogų, grybų ir sraigių. Tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti duomenys, kad šios miško gėrybės buvo superkamos ne iš pavienių asmenų, o iš penkių įmonių.
• Šios, kaip įtaria tyrėjai, nevykdė jokios veiklos, buvo naudojami tik šių bendrovių apskaitos dokumentai. Pavyzdžiui, vienos iš sukčiavimo schemoje naudojamos įmonės direktorius ir dviejų įmonių apskaitą tvarkantys asmenys – anksčiau ne vieną kartą teisti, nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ir pajamų neturintis šiauliečiai. Kitų trijų bendrovių direktoriais formaliai buvo paskirti Latvijos piliečiai.
• Didmenine prekyba užsiimančios bendrovės vadovas, slėpdamas vykdomą nusikalstamą veiką, įtariama pagrindinę bendrovę fiktyviai pardavė Joniškyje gyvenančiam asmeniui. Jam buvo pateikti pasirašyti bendrovės akcijų pirkimo ir dokumentų perdavimo dokumentai, tačiau realiai savininkas naujajam formaliam vadovui dokumentų neperdavė. Naujasis direktorius – taip pat ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienyje asmuo. Paskutinį kartą už prekybą vogtais daiktais jis teistas Vokietijoje.
• FNTT tyrimas rodo, kad melagingai įtraukusi duomenis apie miško gėrybes pardavusius tiekėjus, didmenine prekyba užsiimanti bendrovė galėjo nesąžiningai konkuruoti rinkoje ir padidinti supirkimo kainas veik penktadaliu. Pirminiais skaičiavimais, per dvejus metus bendrovė supirko šimtus tonų uogų, grybų, sraigių už daugiau kaip 500 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galimai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Šiauliuose ir Joniškyje buvo įvykdytos kratos, jų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – veiklos nevykdžiusių bendrovių dokumentai, bankų kortelės, elektroninės bankininkystės kodų generatoriai.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-06-25 16:51 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1362245

tiga rašė:

O aš tai visai nelaikau klaida. Kokia klaida, pasakykite, tarpas tarp serijos ir numerio?



„i.SAF duomenų rinkmenos aprašymas“ 3.1.1.1 punkte (taip pat ir kituose, kurie reikalauja nurodyti PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį) parašyta, kad „rekomenduojama pildyti be jokio atskyrimo, tarpo, brūkšnelio ar kitokių ženklų, tačiau užpildžius kitaip, tai nebus klaida“.
2017-06-20 22:12 Bendra » Leidžiami ir neleidžiami atskaitymai » #1361845
Negalima- irgi neleidžiami
2017-06-20 21:54 Blevyzgos » Kiek uždirba buhalteris? » #1361840

Byla rašė:


Susivedžiau poros įmonių duomenis į Tess skaičiuoklę, atlygis - fantastika! :) smile



Ačiū Tess už skaičiuoklę... Tačiau ji daugiau individualiai taikoma.
Kelios pastabos: pvz. vienas klientas išrašo jau arti 1000 PVM s-f. dar po kokių trijų-keturių mėn. padaugės iki 2000 .
Aš pvz. net už vidutiniškai gerą valandinį atlygį nenoriu suvedinėti 2000 PVM s-f . Ir įmonės specifika leidžia: kiekvienas vadybininkas skaičiuoja excel'yje duomenis, kuriuos vyr. vadybininkas konsoliduoja. Aš padirbau 7 val. suvesti 550 PVM s-f. + 1,5 val išsaugoti el. forma pagal klientą, Na ne- tai ne man. Užsakiau importo programėlę (300+PVM klientas pats mokėjo) ir 970 s-f suimportuota, sutvarkyta per 2,5-3 val. Birželį bus apie 1300 PVM s-f. , liepą apie 1650 vnt - manau užtruksiu panašiai (2,5-3,5 val paruošimas/importas/patikra) +1,5-2 val val el. forma visos PVM s-f. klientui tai kainuos let say 120-200 EUR.


Kitas dalykas: nesvarbu, kiek darbuotojų dirba, skaičiuoju pagal ruošiamus dokus:
- 1SD, 2SD,12 SD, atostogos, komandiruotės ir ligos t.t.
Suskaičiuoti 5 ar 55 darbuotojų algas užima praktiškai tiek pat laiko. Užima laiko papildomų dokų kūrimas ir jų vedimas į DU sistemas. Taigi: imu už įvykį/užpildytą formą/konsultaciją.

2017-06-20 21:33 Blevyzgos » TAX MEETAS 2017 » #1361839

Klem maloniai pasiūlė susitikti kaime senoj sodyboj, vienkiemyje, kur yra pastoviai negyvenama, sodas nemažas, ne visai prižiūrėtas, kluonas su dar esamu šienu (senoku),šulinys su vandeniu.
Ant Prienų - Kaišiadorių rajonų krašto.
I. Samajana Baidariuosiu Netinka data tarp birželio 22 iki 30-os ir liepos 15-16-a.
1. Kjurate su baidarėm visos datos
2. Rute, su baidarėm, 2017-08-05; 2017-08-19, 2017-08-26
3. Tininga be baidarių 2017-08-05
4. Agiedre su baidarėm (ir be baidarių), visos datos
5. Amuliukas su baidarem 2017-08-05, 2017-08-19, 2017-08-26.
6. Klem, be baidarių(su kopimu į piliakalnį už 2 km nuo sodybos) , rugpjūtis smile
7. Voverė su baidarėm 07.22, 08.12, 08.19 jei dauguma susirinktu tai prisitaikyčiau 08.26
8. Mariska su baidaremis po rugpjūčio 6 d.
9. Patriciuke be baidarių 2017-08-05; 2017-08-12, 2017-08-26
10. Tomukas Prisijungiu be baidarių. Prie datos prisitaikysiu
11. Petronele su baidarem. Rugpjutis nelabai tinka, bet bandysiu derintis.
12. Rasa be baidarių. Data labai sudėtinga nustatyti - kai meeto data ateis, tada ir matysim
13. Artas su baidarėm/ be baidarių. Dalyvavimas -bus matyt paskutiniu momentu.
14.
15.
16.

2017-06-19 21:39 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1361739
Savaitės 2017.06.12 - 2017.06.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SPRENDIMAS
Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.
• Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
• „Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
• Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
• Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis
Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktasGyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos: „2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas;“.


Paskelbti Darbo kodekso pakeitimai
Paskelbti priimti Darbo kodekso pakeitimai. Pakeista 45 darbo kodekso straipniai.
Paskelbti priimti papildomi Darbo kodekso pakeitimai. Įstatyme paaiškinta, kai bus perskaičiuojamos atostogos, nustatyta, kad neteks galios visiškos materialinės atsakomybės sutartys:
• 8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“
• „10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.“
• „12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“

Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-201 Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 . Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės
[https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-informacinio-pranesimo-del-vmi-prie-fm-virsininko-isakymo-va-55-pakeitimo-| Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko]] 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» atlikti Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių ir jos priedo pakeitimai (atsižvelgiant į i. SAF realizuotų sistemų funkcionavimą).


VMI konsultuoja: dėl dujotiekio darbų laikymo / nelaikymo statybos darbais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimas) nuostatas mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamais daiktais bei į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą nuomonę, paaiškina:
• Pagal Pakeitimo nuostatas nuo 2017 m. gegužės 1 d. mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktai. Todėl darbai, vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, nuo 2017 m. gegužės 1 d. nepriskirtini statybos darbams ir šių dujotiekių įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas ne statinyje, nepriskirtinas statybos darbams. Tačiau, jeigu nurodyti darbai buvo pradėti vykdyti iki 2017 m. gegužės 1 d., tai jiems taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, kada darbai bus baigti.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: ECOFIN – diskusijos aktualiais PVM ir „blogų“ paskolų klausimais
Birželio 16 dieną Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) diskutavo dėl galimybės taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms bei svarstė dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo PVM srityje. Taip pat aptarta Bankų sąjungos stiprinime pasiekta pažanga ir neveiksnių paskolų problemos sprendimo eiga.
• Čekijos finansų ministrui išreiškus nepritarimą, nepavyko vienbalsiai sutarti dėl pasiūlymo, kuriuo būtų sudarytos galimybės taikyti lengvatinius PVM tarifus tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms. Diskusijos dėl siūlytų galiojančios PVM direktyvos pakeitimų, be kita ko pagrįstų naujausia Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo praktika, toliau bus tęsiamos, siekiant spėti koja kojon su technologiniu progresu, neabejotinai darančiu įtaką skaitytojo pasirinkimui.
• Ekonomikos ir finansų ministrai nesusitarė ir dėl kito pirmininkaujančios Maltos pateikto PVM srities kompromisinio pasiūlymo - bendro pobūdžio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo. Minėta priemone būtų nukrypstama nuo bendros PVM sistemos, siekiat prisidėti prie PVM sukčiavimo mažinimo. Kompromisiniame pasiūlyme nustatyti griežti taikymo kriterijai, ribotas terminas bei priemonės atšaukimo procedūra vis dėlto nesulaukė vienbalsės paramos.
• ECOFIN posėdyje taip pat apsikeista nuomonėmis dėl neveiksnių paskolų. Finansinė krizė ir jos nulemta ekonominė situacija, nepakankamai griežtos kreditavimo taisyklės ir kitos aplinkybės kai kuriose ES šalyse lėmė ypatingai aukštus neveiksnių paskolų lygius. Skaičiuojama, kad bendra tokių paskolų suma ES viršija 1 trln. eurų (daugiau nei 7 proc. ES BVP), tai sudaro maždaug 5,4 proc. visų bankų paskolų. Dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami priežiūros, struktūrinių reformų, antrinės rinkos plėtojimo bei bankų sistemos restruktūrizavimo srityse, turėtų būti susitarta liepą vyksiančiame ECOFIN posėdyje.
• Diskutuodami apie Bankų sąjungos stiprinimą, ministrai įvertino pasiektą pažangą, tačiau, vis dėlto, pastebėta, kad procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tam reikėtų paspartinti diskusijas ir sutarimą dėl rizikos mažinimo priemonių.
• Posėdyje Europos Komisija ministrams pristatė pasiektą pažangą kovoje su terorizmo finansavimu. Aptartos priemonės, skirtos terorizmo finansavimo prevencijai, taip pat priemonės, nukreiptos prieš pačius terorizmo finansavimo šaltinius.

Finansų ministerija informuoja: penkių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,8 proc. (149 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,6 proc. (230,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-gegužės pajamos – 3 116,1 mln. eurų, faktinės – 3 265,1 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per penkis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 103,3 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 2 509,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2 593,4 mln. eurų – 83,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 169 mln. eurų (7,0 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-gegužę.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 2 312,9 mln. eurų. Tai yra 12,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 108,8 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei pernai sausį-gegužę.
• Pajamų iš PVM gauta 1 434,4 mln. eurų, t. y., 197,7 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 22,8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per penkis pirmuosius metų mėnesius gauta 530 mln. eurų – 8,8 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85 mln. eurų (19,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 98,3 mln. eurų – 29,5 mln. eurų (23,1 proc.) mažiau nei prognozuota. Tai lėmė nuo šių metų pasikeitę deklaravimo terminai. Mokesčių mokėtojams, kurie pateikė deklaracijas anksčiau termino, permoka jau grąžinta arba įskaityta kitų mokesčių prievolėms padengti, o anksčiau termino sumokėtas pelno mokestis įskaitomas tik birželio mėnesį.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-gegužę buvo 659,3 mln. eurų – 49,4 mln. eurų (8,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 55,7 mln. eurų (9,2 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja seminarą: "Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės"
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja 5 akad. val. seminarą „Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės“.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje Veiklos sritys/ Vertinimas/ Mokymai/ Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į seminarą registruotis iki 2017-06-26 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Sodra informuoja: nuo liepos didės ir bus ilgiau mokamos nedarbo draudimo išmokos
Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d. keisis nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai – išmokos didės ir visiems, nepriklausomai nuo stažo, bus mokamos 9 mėnesius. Be to, jas galės gauti daugiau žmonių.
• Šiuo metu 9 mėnesius nedarbo išmoka mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą. Likusieji bedarbiai išmokas gauna trumpiau. Nuo liepos 1 d. nedarbo išmoka, nepriklausomai nuo žmogaus sukaupto stažo, galės būti mokama 9 mėnesius.
• Be to, šias išmokas galės gauti daugiau darbo netekusiųjų – nedarbo draudimo išmoka bus skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• Keisis skaičiavimas, išmokos didės
• Maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Ji negalės būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir, dabartiniais duomenimis, galės siekti 609,60 Eur.
• Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Išmokos skaičiavimo formulė:
• 1–3 mėn. – 114 Eur + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 4–6 mėn. – 114 Eur + 40 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 7–9 mėn. – 114 Eur + 30 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
* maksimali išmoka, kaip jau minėta, negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio.
• Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis.

Sodra informuoja: trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai
Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika. Tačiau remiantis „Sodros“ turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visgi turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose.
• Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų. Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, „netikras“ arba trumpalaikis.
• Per pirmus keturis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 mln. eurų arba 12,4 proc. didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7 proc.) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.
• „Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai „Sodros“ įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja J. Varanauskienė.
• Dažniausiai didėjo minimalią mėnesinę algą ar mažiau uždirbančių asmenų pajamos
• Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59 proc. atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5 procentais, 20 proc. atvejų – sumažėjo daugiau negu 5 procentais, o 21 proc. atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5 proc. ribos.
• „Dažniausiai (78 proc. atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis – nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60 proc.) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas – žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta“, – teigia J. Varanauskienė.
• Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 m. darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti 7 atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų – tik maždaug kas antras (56 proc.). „Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį“, – sako J. Varanauskienė.
• Mažas arba „netikras“ padidėjimas – priežastis, kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė
• Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė. „Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius“, – teigia J. Varanauskienė.

Valstybinė darbo inspekcija: jei įsidarbinti nori paauglys ar vaikas, patarimai tėvams, vaikams, darbdaviams
• Vasara. Vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; o tokių papildomų laikinų darbuotojų reikia ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.
Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir pareigas.
Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus čia.

VMI informuoja: verslo partnerių patikimumą i.MAS vartotojai galės įvertinti ir savarankiškai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) vartotojams atveriama nauja paslauga – PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas. Ši paslauga ne tik sumažins galimybes nesąžiningai konkurencijai rinkoje, kuomet pranašumas įgyjamas, neapskaitant visų ūkinių operacijų bei išvengiant mokesčių, bet ir suteiks mokesčių mokėtojams pagalbą, teisingai deklaruojant PVM.
• „i.SAF vartotojams skirta paslauga padės įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar teikiant PVM sąskaitų faktūrų registrus yra pateiktos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros", - teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad įmonių finansininkams svarbu yra pateikti laiku ir teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrų ir PVM deklaracijų duomenis.
• Kryžminio sutikrinimo metu bus palyginami mokesčių mokėtojų į i.SAF pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys t.y. verslo subjekto išrašytos / gautos PVM sąskaitos faktūros bus palyginamomis su verslo partnerių išrašytomis / gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mokesčių mokėtojai, pateikę PVM sąskaitų faktūrų registrus iki duomenų pateikimo termino pabaigos, jau po kelių dienų bus informuoti apie atliktą kryžminį sutikrinimą, o radus neatitikimus – papildomai informuoti apie juos pranešimu i.SAF portale. Šie pranešimai bus siunčiami kartą per mėnesį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir sukryžminus duomenis. Mokesčių mokėtojams, tikslinantiems pateiktus registrus, kryžminė sutikrinimo funkcija bus atliekama automatiškai ir apie neatitikimus informacija bus pateikiama i.SAF portale.
• VMI atkreipia dėmesį, jog mokesčių mokėtojui, analizuojant kryžminio sutikrinimo paslaugos rezultatus, atsiskleis ne tik dokumentų apskaitymo ir pateikimo kokybė, bet ir partnerių patikimumas, jų veiklos skaidrumas. Verslas galės įsivertinti, ar jų verslo partneriai teisingai apskaito visas pajamas ir sumoka mokesčius.

FNTT praneša: banko darbuotoja suklastojo ketvirčio milijono eurų paskolos europiniam projektui sutartį
Lietuvoje veikiančio komercinio banko Panevėžio filialo valdytoja suklastojo jos atstovaujamo banko ir privačios bendrovės sudarytą kredito sutartį. Pagal šį dokumentą bankas esą suteikia bendrovei daugiau nei ketvirčio milijono eurų paskolą Europos Sąjungos (ES) projekto įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šioje byloje baigė ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdyt1bfbojos byla perduota teismui.
• FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia beveik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad pagal banko nuostatas ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
• Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
• Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota. Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
• Nustatyta, kad Panevėžio bendrovei padaryta žala – veik 60 tūkst. eurų. Įmonė būtent tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje.
• Įtariamajai banko filialo valdytojai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o siekiant užtikrinti civilinį ieškinį apribotas buvusios banko filialo valdytojos nekilnojamasis turtas, kurio vertė – veik 14 tūkst. eurų.
• Buvusiai banko darbuotojai pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia maksimali laisvės bausmė – iki 6 metų nelaisvės.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: kredito unijos iždininkas iš kasos milijonus išmokėdavo sau – pasisavino beveik 3 mln. eurų
FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Vilniuje veikusios kredito unijos tuometinis iždo vadovas įtariamas pasisavinęs beveik 3 mln. eurų. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Tyrimą dėl Vilniuje įsteigtos kredito unijos lėšų pasisavinimo FNTT tyrėjai pradėjo po Lietuvos banko (LB) atlikto inspektavimo. Jo metu nustatyti kredito unijos teisės aktų pažeidimai ir veiklos trūkumai dėl kasos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų ir kt. Inspektavimo metu užfiksuota, kad kredito unijoje buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijas.
• FNTT išaiškino, kad tuometinis kredito unijos iždo vadovas, kuris tuo pačiu buvo ir kredito unijos kasininkas, 2015–2016 metais galėjo pasisavinti 2,9 mln. eurų. Siekdamas nuslėpti pinigų trūkumą unijos iždininkas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose įrašinėjo klaidingą informaciją.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. LB sprendimu kredito unija buvo pripažinta nemokia ir jai visam laikui atšaukta veiklos licencija. Šioje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius yra pateikęs civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje įtariamojo turtui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat tarp įtariamojo ir kredito unijos yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.
• Buvusiam atsakingam kredito unijos darbuotojui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
• Tai – jau ne pirma baudžiamoji byla baigta, susijusi su kredito unijomis ir jų veikla. Per pastaruosius metus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje buvo baigti 3 ikiteisminiai tyrimai, o Vilniuje ir Šiauliuose tęsiami tyrimai dėl dar 5 kredito unijų.

FNTT tyrimas: Kauno automobilių turgaus prekeivis įtariamas fiktyviai nupirkęs ir pardavęs beveik 400 transporto priemonių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas fiktyviai nupirko ir pardavė daugiau kaip 370 naudotų transporto priemonių.
• Atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių. Bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis už automobilius buvo sumokėta daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Kelis šimtus automobilių pardavusi bendrovė tegavo 7 tūkst. eurų pajamų. Be to, bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie parduotus 54 naudotus automobilius, kurie buvo registruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įtariama, kad pusšimtis automobilių buvo parduoti šešėlyje.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino, kad visos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra apgaulė. Realiai ši bendrovė tokio kiekio automobilių nepirko ir nepardavė. Tyrimo metu nustatyta, kad įsigyti automobiliai tą pačią dieną buvo parduodami automobilių prekeiviams iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos valstybių. Pavyzdžiui, įtariama, kad Ukrainos piliečių įsigyti automobiliai su lietuviškais numeriais, neįforminus muitinės eksporto procedūrų ir nesumokėjus muito, importo ir kitų mokesčių užsienio valstybėse, buvo išgabenami iš Lietuvos. Į kitas užsienio valstybes išgabenamiems automobiliams buvo atliekamos įprastos eksporto procedūros. Kauniečio vadovaujama bendrovė tebuvo naudojama kaip tarpininkė. Jos vadovas už vieno automobilio „įsigijimą“ gaudavo 30–50 eurų atlygį.
• Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



2017-06-12 20:20 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1360875
Savaitės 2017.06.05 - 2017.06.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUORODA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Seimas pritarė naujojo Darbo kodekso pakeitimams, sutartiems Trišalėje taryboje, todėl nuo liepos 1 d. keisis darbo santykių reglamentavimas. Pateikiama informacija apie svarbiausius pakeitimus darbuotojams ir darbdaviams.


SAVAITĖS PRISTATYMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad nuo birželio 8 dienos i.SAF (Elektroninio sąskaitų faktūrų) posistemio vartotojams pristatoma dar viena nauja paslauga. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai i.SAF portale galės ne tik pateikti PVM sąskaitų faktūrų registrus, o smulkusis verslas išrašyti ir gauti elektronines PVM sąskaitas faktūras, bet ir užsisakyti preliminarios PVM deklaracijos paslaugą, kurios pagalba bus lengviau nustatyti teisingą visų pajamų apskaitymą.
• „Daugiau nei 66 tūkst. i.SAF vartotojų nuo šiol galės užsisakyti preliminarią PVM deklaraciją, kuri bus formuojama mokėtojui ir ją mokėtojas galės papildyti reikalingais duomenimis bei teisingai pateikti į elektroninę deklaravimo sistemą (EDS)",- informuoja I.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad preliminarios PVM deklaracijos yra formuojamos remiantis i.SAF registruose pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis.
• VMI atkreipia dėmesį, kad formuojant preliminarias PVM deklaracijas bus įkeliami visi VMI turimi duomenys, kuriuos verslo subjektams bereiks tik peržiūrėti, jei turės papildomos informacijos - pridėti ir patvirtinti. Tai leis apskaitą tvarkantiems asmenims taupyti savo laiką, o smulkiajam verslui nereikės įsigyti specialių programų. Apie pastebėtas galimas klaidas i.SAF vartotojai bus informuojami automatiškai. Mokesčių mokėtojai, norėdami užsisakyti preliminarios PVM deklaracijos paslaugą, galės tai padaryti prisijungę prie i.SAF ir pažymėję automatinę paslaugos formavimo funkciją. Pagal nustatytą mokesčių mokėtojo mokestinį laikotarpį (pvz., mėnesinį), preliminari deklaracija už praėjusį laikotarpį bus suformuojama pasibaigus PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo terminui, t.y., po kiekvieno mėn. 20 d. Taip pat i.SAF vartotojas, kuris nebus užsisakęs periodiškai gauti preliminarių PVM deklaracijų, galės bet kada prisijungęs prie i.SAF užsisakyti preliminarią PVM deklaraciją už atitinkamą mokestinį laikotarpį.
• Palaipsniui diegiant i.SAF posistemio paslaugas ir funkcionalumus, VMI artimiausiu metu mokesčių mokėtojams atvers ir kryžminio sutikrinimo paslaugą. Ši paslauga padės įmonių buhalteriams pasitikrinti, ar yra apskaitytos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ir pateikti teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrus ir PVM deklaraciją.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti išieškojimo priemones. Prieš imdamasi griežčiausių veiksmų, VMI visada kviečia savanoriškai sumokėti skolas, todėl minėtiems gyventojams išsiųsti priminimai.
• Didžioji dalis mokesčių mokėtojų yra sąžiningi ir laiku sumoka mokesčius. Iki birželio 2 d. sumokėta 94 proc. (beveik 120 mln. eurų) deklaruoto pajamų mokesčio, kurį į biudžetą pervedė 195 tūkst. gyventojų. Visgi dalis gyventojų pamiršta apie prievoles, todėl jiems VMI siunčia priminimus apie pareigą laiku susimokėti mokesčius, nes už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc. nuo mokėtinos sumos už dieną) ir skola auga.
• Pranešimus apie neapmokėtas skolas, kodėl jos susidarė, kaip jas apmokėti, gyventojai gali rasti Mano VMI paskyroje (www.vmi.lt/manovmi). Kitiems gyventojams, kurie nėra šios sistemos vartotojai arba pranešimų per Mano VMI neperskaitė, priminimai buvo išsiųsti klasikiniu paštu.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Pelno mokesčio įstatymas
Pakeisti Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 11, 31, 38(1) ir 38(2) straipsniai. Pakeitimai aktualūs Lietuvos įmonėms arba užsienio įmonėms, įregistruotoms ar kitaip organizuotoms Europos ekonominės erdvės valstybėse ir vykdančioms veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, ir užsiimančioms tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir/arba su tuo tiesiogiai susijusia veikla.


Pakeistas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas
Pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.


Pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas
Pakeistas Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnis. Prie pažeidimų yra priskirta bet kokių duomenų nepateikimą ar neteisingą pateikimą (įskaitant i.SAF, i.VAZ ar SAF-T failų nepateikimą).
• 187 straipsnis. Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas
• 1. Turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitasužtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
• 2. Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas
• užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
• 3. Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti,
• užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
• 4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių,
• užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“

Pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos bei nepriemokos perėmimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-49 pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos bei nepriemokos perėmimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 86. Taip įsakymu pakeistos:
• 1. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties forma FR0326. Ji išdėstyta nauja redakcija;
• 2. Prašymas duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką forma FR0327. Ši forma išdėstyta nauja redakcija;
• 3. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo forma FR0328. Ši forma išdėstyta nauja redakcija.
• Pagrindiniai pakeitimai: iš Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties taisyklių panaikinti draudimai perleisti perimtą mokestinę nepriemoką arba ją grąžinti tikrajam skolininkui.

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-282 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.
• Svarbesni pakeitimai:
• Įsakymu pakeista 1-SD forma;
• Pakeistas 18.2. papunktis - 2-SD pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos;
• Priėmus Darbo kodekso pakeitimus atsirado daugiau darbo sutarčių rūšių (viso 11 rūšių)- joms pakeisti/suteikti kodai;
• Pakeistos 9-SD pranešimo teikimo taisyklės

Patvirtintas Duomenų apie galiojančias terminuotas darbo sutartis pateikimo tvarkos aprašas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-281 patvirtintas Duomenų apie galiojančias terminuotas darbo sutartis pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Šis aprašas nustato duomenų apie apdraustųjų asmenų, kurie 2017 m. liepos 1 dieną dirba pagal terminuotas darbo sutartis, sudarytas iki 2017 m. birželio 30 dienos pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, pranešimo apie asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, sudarytas iki 2017 m. birželio 30 d., TDS formos (toliau – TDS forma) pildymo bei pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazę ir jų tikslinimo tvarką.
• TDS forma bus teikiama nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.

Patvirtintos vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo taisyklės
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-280 patvirtintos vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo taisyklės.


Pakeistos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes pašto siuntose apskaičiavimo taisyklės
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-438 pakeistos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes pašto siuntose apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124.
KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija žada: kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių
Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų.
• „Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• 17-oji Vyriausybė siūlo nustatyti 1 metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10.
• Tuo metu, į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai. Socialinio draudimo įmokos, siekiant išlaikyti tokių asmenų draudimą, bus padengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansų ministerija informuoja: inovatyviam verslui – 5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“
Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms.
• „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
• Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
• Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama.
Sodra informuoja: galimi nesklandumai „Sodros“ Klaipėdos skyriuje
Sodra informuoja, kad „Sodros“ Klaipėdos skyriuje dėl elektros tinklų remonto darbų nebus tiekiama elektra:
• 2017 m. birželio 12 d. (pirmadienį) nuo 8.30 val. iki 17.30 val.
• 2017 m. birželio 14 d. (trečiadienį) nuo 8.30 val. iki 17.30 val.

FNTT tyrimas: valymo paslaugas teikianti neįgaliųjų bendrovė „nešvariai“ laimėdavo viešuosius pirkimus
FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kuriais pasinaudojusi Vilniaus neįgaliųjų socialinė įmonė neskaidriai laimėjo valymo paslaugų konkursus, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 500 tūkstančių eurų.
• Išaiškinta, kad neįgaliųjų socialinių įmonių statusą turinti bendrovė 2015 metais dalyvavo vienos iš Europos Sąjungos paramą administruojančios agentūros, akcinės bendrovės, valdančios Lietuvos elektros perdavimo tinklus, ir kelių valstybės institucijų patalpų valymo paskelbtuose viešuosiuose konkursuose.
• Nustatyta, kad neįgaliųjų socialinės bendrovės vadovo sūnus suklastojo dokumentus apie bendrovės įvykdytas sutartis, pelną ir nuostolius, energetikos darbuotojų kvalifikacijos pažymėjimus.
• 34-erių metų įtariamasis, klastodamas šiuos dokumentus, melagingai nurodė, kad bendrovė yra įvykdžiusi valymo paslaugų sutarčių, nors realiai šį verslą pradėjo tik nuo 2014 metų. Neįgaliųjų socialinės bendrovės vadovo sūnus kompiuteriu suklastojo duomenis apie pardavimų pajamas. Realiai jos truputį viršijo 63 tūkstančius eurų, o suklastotuose dokumentuose suma buvo melagingai padidinta iki daugiau kaip 350 tūkstančių eurų. Be to, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, bendrovė neturėjo teisės atestuoti energetikos darbuotojų ir jos neva išduoti energetikos darbuotojų kvalifikaciniai pažymėjimai yra negaliojantys.
• Pateikusi šiuos suklastotus dokumentus viešųjų pirkimų elektroninėje sistemoje, neįgaliųjų socialinė įmonė suklaidino pirkimų organizatorius, o sąžiningi paslaugų tiekėjai neteko galimybės sudaryti paslaugų sutartis. Su nepagrįstai laimėjusia viešuosius konkursus neįgaliųjų socialine įmone buvo sudarytos valymo paslaugų teikimo sutartys, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 500 tūkstančių eurų.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

FNTT praneša: teismui perduota trijų Panevėžio bankroto administratorių byla
Panevėžio apygardos prokuratūra perdavė nagrinėti teisme 15-os tomų bylą, kurioje kaltinimai pareikšti trims bankroto administratoriams, vieno jų vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei bei buvusiam uždarosios akcinės bendrovės direktoriui.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje sėkmingai atliko bendra Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybų pareigūnų grupė, kuriai vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Amparavičius.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad panevėžietis bankroto administratorius J. G., būdamas bankroto procedūras galinčios vykdyti įmonės direktorius, kartu su buvusiais bankroto administratoriais G. K. ir A. G. galimai padėjo vienos Panevėžio bendrovės direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J. G. ir A. G. iš M. Š., kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.
• Surinkus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, nurodytiems asmenims pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu.
• Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų gegužės pabaigoje, gavus kreditorių pareiškimą. Tyrimo pradžioje taip pat buvo nustatyta, kad G. K. ir A. G. yra teisti 2014 m., todėl po kreipimosi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie LR Finansų ministerijos, atitinkamais šios tarnybos direktoriaus įsakymais 2016 m. birželio 27 d. jie buvo išbraukti iš sąrašo kaip bankroto administratoriai ir neteko įgaliojimų.

FNTT tyrimas: Nidos vaikų lopšelio–darželio buhalterė apvaginėjo vaikus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvusi Nidos vaikų lopšelio-darželio vyriausioji buhalterė, tuo pačiu metu dirbusi ir kultūros centre buhaltere, įtariama pasisavinusi daugiau nei 32 tūkstančius eurų abiejų įstaigų lėšų, kurias sau susimokėjo kaip didesnį atlyginimą.
• Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis Neringos savivaldybės pateikta informacija. Tyrimo metu išaiškinta, kad Nidos vaikų lopšelio-darželio vyriausioji buhalterė nuo 2010 metų gegužės mėnesio bankiniais pavedimais į savo asmenines banko sąskaitas pervesdavo priešmokyklinei ugdymo įstaigai priklausančias lėšas. Per penkerius metus darbuotoja sau papildomai, kaip darbo užmokestį, pervedė beveik 13 tūkstančių eurų.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą paaiškėjo ir aplinkybės, kad nidiškė savinosi ne tik Nidos vaikų lopšeliui-darželiui priklausančias lėšas. Analogiškai didesnį atlyginimą moteris sau pervesdavo tuo pat metu dirbdama ir Liudviko Rėzos kultūros centre. Atkleista, kad beveik dešimt metų šiame centre buhaltere dirbusi moteris „susimokėjo“ daugiau kaip 14 tūkstančių eurų darbo užmokestį. Be to, moteris neįnešė į banko sąskaitą ir Liudviko Rėzos kultūros centre gautų lėšų už turistams ir svečiams parduotus suvenyrus ir knygas – daugiau kaip 4,7 tūkstančių eurų, kuriuos, kaip įtariama, pasisavino.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad įtariamoji, dirbusi ir Nidos vaikų lopšelio-darželio vyriausiąja buhaltere, ir Liudvikos Rėzos kultūros centro buhaltere, per beveik dešimtmetį savindamasi dviem šioms įstaigoms priklausančias lėšas, iš viso atliko per 100 mokėjimo pavedimų į savo asmeninę sąskaitą.
• Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir atlygino visą padarytą žalą.
• Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
• Baigta baudžiamoji byla dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-06-05 15:03 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1360158
Savaitės 2017.05.29 - 2017.06.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Iš to, kas girdėti viešoje erdvėje apie taip vadinamą «mokesčių reformą» galima gan patikimai spėti, kad tai bus Butkevičiaus 2014 m. reforma 2.0. Truputį kažkam (gaunantiems MMA) klius į pliusą, truputį kažkam (automechanikams ir viešbučių klientams) į minusą, o sumoje niekas nepasikeis. PVM lengvata knygoms, kurias daugiausiai perka irgi «turčiai», kaip suprantu, išliks :) Nes šito net karvė nesuprastų.
• Ką tik (2017.06.01) Jakeliūnas Indrei Makaraitytei pats pasakė, kad tai nėra reforma, o tik pataisinėjimai. Tuo tarpu vaiko pinigai, atrodo, ateina mainais už papildomo NPD atsisakymą. Tad dirbantiems tėvams bus, kaip sakė klasikai, «tas ant to», vietoj to, kad gautų mažesnį GPM, gaus tuos pačius 30 eurų valstybės transfero. Kaip sakė, jokio sukčiavimo - tik rankų miklumas.
• Seimo narė Ingrida Šimonytė

SAVAITĖS PROJEKTAS
Siūloma keisti Buhalterinė apskaitos įstatymo straipsnius, susijusius su buhalterio profesionalo apibrėžimu bei egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymu bei skelbimu
• „6. Buhalteris profesionalas – asmuo, išlaikęs buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos organizuojamus savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus, nuolatos keliantis ir palaikantis savo profesines žinias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką.
• 10(1) straipsnis. Buhalterio profesionalo egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymas bei skelbimas
• 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo egzaminus organizuoja buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką.
• 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo pastovų kvalifikacijos palaikymo priežiūrą atlieka buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarką.
• 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką.
• 4. Buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie buhalterius profesionalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.
• 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
• 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Siekdama mažinti skurdą, svariai prisidėti prie šeimų, auginančių vaikus, gerovės, taip pat skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, skurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą,17-oji Vyriausybė siūlo šiuos tikslus atliepiančius mokestinius patobulinimus.
• Tad kviečiame būti šeimininkais savo valstybėje – susipažinkite su pasiūlymais ir iki liepos 1 d. išreikškite savo nuomonę, pateikite idėjas, konkrečius pasiūlymus, kokiais būdais visi kartu galėtume kurti produktyvią šalies ekonomiką, pasinaudodami viešąja konsultacija http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/mokesciu-ir-socialines-sistemos-tobulinimas.
Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas (konsultacinis dokumentas).

SAVAITĖS PATIKRINIMAS
Prevencinis VMI kartu su Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais vykdytų patikrų keliuose poveikis: išaugo teikiančiųjų važtaraščių duomenis VMI mokesčių mokėtojų skaičius, mažėjo besinaudojančių lengvatomis, nustatytas tikslesnis pažeidimų mastas.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog praėjusią savaitę visoje šalyje vykdytos patikros keliuose paskatino dalį logistikos veikla užsiimančių mokesčių mokėtojų atsakingiau įvertinti važtaraščių duomenų teikimą į Elektroninių važtaraščių sistemą (i.VAZ). Tačiau ignoruojančių nustatytus reikalavimus krovinių pervežėjų nemažėja, be to, kai kurie pastebėti staigūs pokyčiai reikalauja kruopščios analizės ir dėl jų papildomo VMI dėmesio bei atitinkamų klausimų gali sulaukti daugiau nei 300 mokesčių mokėtojų.
• Vertindamas praėjusios savaitės patikrų keliuose prevencinį poveikį, mokesčių administratorius pastebėjo, jog lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, mokesčių mokėtojų, teikiančių važtaraščių duomenis į i.VAZ, skaičius išaugo 12 proc.
• Taip pat užfiksuota, jog ženkliai mažėjo vežėjų, kurie tariamai naudojosi numatytomis išimtimis ir neteikė važtaraščių duomenų į i.VAZ. Tokių mokesčių mokėtojų dalis buvo 18 proc. mažesnė, lyginant su anksčiau vykdytais patikrinimais. Įtakos tokiems pokyčiams galimai turėjo tai, kad, žinodami apie planuojamus tikrinimus, mokesčių mokėtojai atsakingiau vertino pasinaudojimo minėtomis išimtimis pagrįstumą.
• Nors važtaraščio duomenis VMI teikiančių mokesčių mokėtojų skaičius augo ir atsakingiau vertintas išimčių taikymas, tačiau VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų pajėgos keliuose fiksavo ir pažeidimus. Patikrų metu nustatyta, kad daugiau kaip 30 proc. tikrintų krovinių siuntėjų, privalėjusių teikti duomenis, jų nepateikė, nors buvo registruoti i.VAZ naudotojais. Pasitaikė ir atvejų (jie sudarė apie 5 proc.), kai mokesčių mokėtojai teigė nežinantys apie prievolę teikti duomenis ir nebuvo registruoti i.VAZ naudotojai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis
Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis.
• 61 straipsnis. Ataskaitų apie tarptautinių įmonių grupių dalyvius pateikimas
• 1. Tarptautinėms įmonių grupėms (toliau šiame straipsnyje – TĮG) priklausantys mokesčių mokėjai ir kiti asmenys, jeigu jie apibrėžti kaip ataskaitas teikiantys subjektai pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) pagal tarptautines sutartis ar susitarimus dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas, kurias sudaro duomenys apie pajamas, pelną (nuostolį), privalomą sumokėti ir sumokėtą pelno mokestį, įstatinį kapitalą, darbuotojų skaičių, materialųjį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, išskiriant nurodytus duomenis pagal atskiras jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą, taip pat kiekvieno į TĮG įeinančio subjekto identifikavimo duomenys, duomenys apie pagrindinės veiklos rūšis, kiti duomenys, jeigu jie apibrėžti kaip teiktina informacija pagal tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų nuostatas.
• 2. Pagal šį straipsnį TĮG laikoma įmonių grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau įmonių, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, arba kurios sudėtyje yra įmonė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso vienai jurisdikcijai, o jos apmokestinamoji verslo veikla vykdoma per kitai jurisdikcijai priklausančią nuolatinę buveinę. Šis straipsnis netaikomas TĮG, kurios konsoliduotos pajamos pagal pateiktas konsoliduotas finansines ataskaitas yra mažesnės negu 750 000 000 eurų finansiniais metais, ėjusiais iš karto prieš ataskaitinius finansinius metus, už kuriuos būtų teikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.
• 3. Ataskaita pateikiama per 12 mėnesių nuo TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos.
• 4. Ataskaitos teikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
• Šio įstatymo 61 straipsnio pakeitimo nuostatos pradedamos taikyti pateikiant LR mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas už 2016 metais prasidėjusius finansinius metus.

Pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VA-46 pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. VA-128. Nuostatai išdėstyti nauja redakcija.


Pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-49 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 86 „Dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu pakeistos:
• 1. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties forma FR0326 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 2. Prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką forma FR0327 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 3. Sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo forma FR0328 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).

Pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-128 pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-169. Pranešimus apie komandiruotus darbuotojus bus galima teikti el. būdu.
• „5. Pranešimas elektroniniu paštu, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios.“
• Aprašo pakeitimai įsigalioja nuo2017 liepos 1 d.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą. Pagrindinnis pakeitimas - bendrosios praktikos slaugytojai nebėra laisvoji profesija. Iš komentaro taip pat išbrauktas šis pavyzdys :«6. Gydytojas farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai atlieka klinikinį vaistinio preparato tyrimą.» Anksčiau tokios pajamos buvo laikomos laisvosios profesijos pajamomis. * Išbraukus pavyzdį tokios pajamos nebelaikomos pajamomis iš laisvosios profesijos veiklos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių
Finansų ministerija informuoja, kad siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų.
• „Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• 17-oji Vyriausybė siūlo nustatyti 1 metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10.
• Tuo metu, į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai. Socialinio draudimo įmokos, siekiant išlaikyti tokių asmenų draudimą, bus padengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansų ministerija informuoja: inovatyviam verslui – 5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms.
• „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
• Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
• Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama.

Finansų ministerija informuoja: NPD prilyginus MMA bus gausinamos sunkiausiai besiverčiančių pajamos
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, 17-oji Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį gaunantys išvis nebemokės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai, kartu su kitomis teikiamomis priemonėmis, jų atlygį, gaunamą į rankas, per mėnesį padidins 20 eurų.
• „Siekiame, kad ekonomikos variklį stabdanti pajamų nelygybė būtų ardoma gausinant skurdžiausiai besiverčiančių pajamas. NPD prilygindami MMA ir pridėję dar svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tam sukursime daugiau erdvės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu mėnesio NPD siekia 310 eurų ir yra taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, vieno dydžio.

Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių
Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių.


FNTT įtaria: Kauno universitetuose – pinigų "mulai" iš Afrikos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių. Šie, gaudami pinigines perlaidas, išgrynina jas pasinaudodami galimai suklastotais Afrikos valstybių asmens dokumentais. Tai – galimai vadinamieji „pinigų mulai“.
• Tyrimo metu buvo nustatyti keli auštosiose mokyklose studijuojantys Nigerijos piliečiai, kuriems buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje. Vieni jau baigė studijas ir yra išvykę iš Lietuvos, o vienas Nigerijos pilietis – tebestudijuojantis Kaune ir turintis galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įtariama, kad vienas iš Nigerijos piliečių, galimai pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais.
• Kaip įtariama, suklastotuose pasuose būdavo to paties asmens nuotrauka, tačiau dokumente įrašyti skirtingi vardai ir pavardės. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas Kaune ir Klaipėdoje, kurių metų surasti pinigų gavimo ir siuntimo dokumentai.
• Be to, šis ikiteisminis tyrimas papildytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis apie 4 suklastotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kaip įtariama, šiuose dokumentuose taip pat buvo naudojama vieno ir to paties Nigerijos piliečio nuotrauka, tik įrašomi kiti vardai ir pavardės.
• Minėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, FNTT analitikų rezultatas. Nusikaltimus vykdantys asmenys, siekiantys nuslėpti nusikalstamą lėšų kilmę, suranda ir samdo pinigų pervedėjus (angl. Money Mule) piniginėms operacijoms atlikti.
• Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 metus buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos. Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laikotarpį gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių. Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.

FNTT praneša: kelis tūkstančius klientų apgavusio kelionių organizatoriaus byla keliauja į teismą
Keliones organizuojančios bendrovės vadovas prieš pat įmonei paskelbiant bankrotą sau ir kitiems asmenims išmokėjo beveik 70 tūkst. eurų, o kelionių paketus beveik pusmetį įmonė pardavinėjo už savikainą ir dar pigiau. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surinkti duomenys rodo, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas.
• Išanalizavus bendrovės dokumentus nustatyta, kad nuo 2014 m. vidurio, kai bendrovės veikla buvo nuostolinga, į kelionės paketo kainą nebuvo įskaičiuojamos įmonės veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma ir kiti. Bendrovė iki pat paskutinės veiklos dienos kelionių paketus pardavinėjo už savikainą.
• Dėl tokių bendrovės veiksmų 2014 m. lapkričio mėn. įmonė tapo nemoki. Tačiau bendrovės vadovas, prieš sustabdant veiklą, sau ir dar vienam asmeniui iš įmonės sąskaitų išmokėjo per 67 tūkst. eurų. Taip pat direktorius ir dar vienai bendrovės darbuotojai išmokėjo darbo užmokestį.
• Bendrovės finansinių dokumentų analizė parodė, kad tuo metu turėjo 142 kreditorius, taigi skolininkas galimai elgėsi nesąžiningai.
• Bendrovė neišsaugojo ir nepateikė dalies apskaitos registrų už 2014 metus, tačiau tyrimo metu rasti tūkstančiai pirminių dokumentų – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Apklausti šimtai nukentėjusiųjų – jie šioje byloje pripažinti civiliniais ieškovais.
• Bendrovės vadovas aiškino, kad mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti klientus, o po to, situacijai pasitaisius, kelionių kainas kelti. Esą pačioje veiklos pradžioje kitaip konkuruoti su kitais rinkos dalyviais buvo pernelyg sudėtinga.
• Bendrovės ir įtariamojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už beveik 185 tūkst. eurų sumą. Apribotos ir tūkstantinės bendrovės lėšos, pasiekusios kitas įmones.
• Nuo bendrovės galimai nusikalstamos veiklos nukentėjo keli tūkstančiai klientų. Bendrovei stabdant savo veiklą keliose užsienio šalyse buvo įstrigę apie 470 keliautojų. Tuometiniam bendrovės vadovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Įmonės vadovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
• Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 273 svečiai ir 1 nariai
Prisijungę nariai: urtele

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR