Tax.lt narys artas71

Mid
Tax.lt narys nuo
2003-04-16
Tikras vardas
Artas
Miestas / vietovė
Sostinė
Profesija
Buhalteris
Tinklapis
www.finviz.com
Pomėgiai
Mokesčiai, Akcijos, Investiciniai fondai
artas71
forume parašė 12577 žinučių

artas71 naujausios žinutės:

2017-07-20 18:00 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1365436

Tininga rašė:


1. pavyzdžiui TNT neteikia sąskaitų į Registrus.
2. Viena įmonė vietoje poros tūkstančių eurų deklaravo keliasdešimt...
3. Telia daro klaidas...



Pirmiausia, įtarimas kyla dėl įmonių, kurios nesinaudoja atskaita. T.y jie yra pirkėjas.
Inga, ar TNT yra Jūsų pirkėjas ar tiekėjas? Jeigu tiekėjas - nesusijaudinčiau.
Kaip ten dėl dar "vienos įmonės"- pirkėjas ar pardavėjas?
Šiaip labai įdomu, kame Telia daro klaidas (gal tik PVM s-f numeracijoje)?

2017-07-20 17:30 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1365430

tomukas rašė:

Aš irgi nuoširdžiai nesupratu to krapštinėjimosi po sąskaitų registrų nesutapimus



Pritariu.

Bet su išlyga....

Tie registrai yra labai geras "lakmuso popierius", kuris (tam tikrais atvejais) parodo, ar tvarkingai įmonėje vedama apskaita. Pvz. vieno kliento gal 10 pirkėjų jau du mėn. nedeklaruoja pirkimo sąskaitų. Visokių negerų minčių kyla. Analogija: jei įmonė kelis metus neteikia fin. atskaitomybės, labai verta pagalvoti, ar viskas su ta įmone tvarkoje.
2017-07-20 00:26 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1365334
Savaitės 2017.07.10 - 2017.07.16 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS PAAIŠKINIMAS
VMI pristatė vaizdinį paaiškinimą: „Karuselinio PVM sukčiavimo" sąvoka.
• Sukčiavimu Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje vadinama tokia veika, kuria sąmoningai, apgaulės būdu siekiama:
• Neteisėtai susigrąžinti (įskaityti) PVM;
• Pasisavinti pirkėjo sumokėtą PVM, o ne sumokėti jį į biudžetą;
• Išvengti prievolių sumokėti PVM į valstybės biudžetą;
• Sumažinti PVM prievoles (pasididinti PVM atskaitą).
• Lyginant su kitais piktnaudžiavimais, PVM sukčiavimas sukelia didžiausius finansinius nuostolius. Ypatingai ženkli žala valstybėms padaroma, vykdant PVM sukčiavimą tarptautiniu mastu, kai į nusikalstamą veiklą skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse įtraukiamos dešimtys įmonių. Įmonės, tarpusavyje sudarydamos fiktyvius sandorius, siekia vienose šalyse PVM nesumokėti, o kitose — apgaulės būdu jį susigrąžinti iš valstybių biudžetų.
SAVAITĖS TEISĖS AKTAS
Papildytas Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(2) straipsnis.
• 10()2 straipsnis. Reikalavimai apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“.
• Straipsnis papildytas nauja 1 dalimi:
• „1. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
• Pagal Baudžiamojo kodekso įstatymo 11 straipsnį sunkiu laikomas nusikaltimas, už kurį numatyta bausmė: 6 - 10 metų laisvės atėmimo. Labai sunkiu nusikaltimu laikomas toks, kai bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo. T.y nuteisti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą asmenys (už apgaulingą apskaitos tvarkymą, mokesčių slėpimą, nusikalstamą bankrotą, neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla ir kita) išėję į laisvę galės netrukdomai teikti ar būti apskaitos paslaugas teikiančių įmonių savininkais.
• Tiesa, planuojami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie labai sugriežtins bausmės už apgaulingą apskaitos tvarkymą, mokesčių slėpimą, nusikalstamą bankrotą. Planuojama, kad bausmė siek iki 8-10 metų.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Priimtas Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 priimtas Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašas. Šis aprašas nustato kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarką.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareikštine tvarka registruos kolektyvines sutartis.
• Kolektyvinėms sutartims registruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikiami šie dokumentai:
• 1. paraiška įregistruoti kolektyvinę sutartį, nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis;
• 2. abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašyta ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtinta kolektyvinės sutarties kopija arba kolektyvinė sutartis, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.
Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
Paskelbti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai.
• Svarbesni iš jų:
• Pakeistas 2 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.“
• Pakeista 2 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant ar įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje nereikalaujama paskelbti prospekto, akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus, nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.“
• Pakeista 18 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. * Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.“

VMI komentuoja: dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą apmokestinimo
LValstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo« pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo».
• Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 8 dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 punktu, DK 144 str. 8 dalyje nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos, neviršijančios 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• VMI prie FM taip pat pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 dienos mokesčių įstatymų taikymo prasme kompensacijų apmokestinimo tvarka nepasikeitė.
VMI komentuoja: dėl dienpinigių apmokestinimo tvarkos nuo 2017 m. liepos 1 d.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo« pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos», taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-257 neteko galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes«.
• Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, VMI prie FM pažymi, kad mokesčių įstatymų taikymo prasme dienpinigių apmokestinimo tvarka nuo 2017-07-01 nepasikeitė, t. y. tiek Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, tiek Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 d. 5 punkto taikymo prasme vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo» nuostatomis.
• Komandiruotės į užsienį dienpinigių normas nuo 2017-07-01 nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo« (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo» pakeitimo" redakcija) patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas.

VMI konsultuoja: statybos darbams I, III ir V sąrašo patikslinimas (priskiriami / nepriskiriami darbai)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad patikslinami kartu su 2015-10-20 VMI prie FM raštu Nr. (18.2-31-2) RM-22410 išleisto mokesčių mokėtojų pateiktų paslaugų, kurios priskiriamos / nepriskiriamos statybos darbams pagal Statybos įstatymo 2 str. 15 dalį, I sąrašo 102 ir 176 punktai, III sąrašo 12 punkto 4 pastraipa, taip pat su 2016-02-09 VMI prie FM raštu Nr. (18.2-31-2 E) RM-2706 išleisto V sąrašo 8, 33 ir 43 punktai, kurie sudaryti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) individualius atsakymus mokesčių mokėtojams.
Patikslinimus galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmojo pusmečio valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuotos
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-birželį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,3 proc. (169,3 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,0 proc. (266,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų pirmojo pusmečio pajamos – 3 927,4 mln. eurų, faktinės – 4 096,7 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per šešis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 102,8 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 3 186,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 3 274,0 mln. eurų – 87,8 mln. eurų daugiau nei planuota ir 192,7 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-birželį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 101,4 proc., gauta 2 990,7 mln. eurų. Tai yra 40,7 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 222,0 mln. eurų (8,0 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
• Pajamų iš PVM gauta 1 658,2 mln. eurų, t. y., 151,5 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 43,9 mln. eurų (2,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius šešis mėnesius gauta 643,4 mln. eurų – 8,0 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau nei prognozuota ir 88,9 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 388,4 mln. eurų – 25 mln. eurų (6,0 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-birželį buvo 798,8 mln. eurų – 57,3 mln. eurų (7,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 63,5 mln. eurų (8,6 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Finansų ministerija informuoja: Lietuvos ir Japonijos sutartis padės išvengti dvigubo apmokestinimo
Finansų ministerija informuoja, kad metus trukusias Lietuvos ir Japonijos derybas dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos šiandien vainikavo dvišalė sutartis. Ji jau 54-oji, kurią taikys mūsų šalis, siekdama užtikrinti glaudesnius ekonominius ryšius ir skatinti investicijas.
• „Pasirašėme sutartį, kuri leis išvengti galimų dvigubo apmokestinimo atvejų, kai pagal įstatymus nuo tų pačių pajamų ir kapitalo reikėtų mokėti mokesčius ir Lietuvoje, ir Japonijoje. Teigiamai vertinu Finansų ministerijos sunkiu darbu pasiektą rezultatą ir su didelėmis viltimis žvelgiu į ateitį – kurioje, tikiuosi didesnių Japonijos investicijų į Lietuvos ūkį“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Lietuvos ir Japonijos prekių apyvarta tendencingai auga, rodikliai per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo dvigubai. Savo ruožtu, pasirašyta sutartis sukurs dar palankesnes sąlygas šalių bendradarbiavimui.
• „Japonijos tiesioginių investicijų Lietuvoje statistika akivaizdžiai rodo, kad investicinis potencialas abipusiškai neišnaudotas. Tinkamos teisinės bazės ir ypač teisinio tikrumo užtikrinimas investuotojams yra ypač svarbus siekiant paskatinti Japonijos įmones aktyviau investuoti Lietuvoje. Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti Japonijos korporacijoms, norinčioms investuoti į mokslinių tyrimų, paslaugų centrus ir gamybinį sektorių“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupė apžvelgė euro zonos fiskalinę padėtį
Finansų ministerija informuoja, kad praėjusiais metais euro zonoje valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 2,1 proc. iki 1,5 proc. BVP, ES – nuo 2,4 proc. iki 1,7 BVP. Tuo metu, valdžios sektoriaus skolos lygis sumenko iki 89,2 proc. BVP euro zonoje ir iki 83,5 proc. BVP visoje ES. Apie šias tendencijas, ruošdamiesi naujų biudžetų planų rengimui, šiandien diskutavo Briuselyje susirinkę euro zonos finansų ministrai.
• „Praėjusieji metai Lietuvai buvo ypatingi – šalies finansai pirmąjį kartą per 26-erius metus buvo pertekliniai. Planuodami kitų metų biudžetą taip pat tvirtai vadovaujamės atsakingo viešųjų finansų valdymo principu: išlaikysime biudžeto perviršį, išlaidų augimas bus nuosaikus, o pajamas iš ekonominio prieaugio pirmiausia nukreipsime skurdo mažinimui“, – sakė Lietuvai posėdyje atstovavęs finansų ministras Vilius Šapoka.
• Euro grupė taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl „blogųjų“ paskolų. Ministrai pastebėjo, kad pažanga šiame procese matoma, tačiau prevencinių veiksmų ir efektyvių teisinių sistemų trūksta. Savo ruožtu, finansų ministras akcentuoja, kad sisteminiai sprendimai dėl šio klausimo pirmyn turėtų judėti sparčiau.
• Euro grupėje ministrai diskutavo dėl tolesnio Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo, remiantis gegužės 31 d. Europos Komisijos pristatytu dokumentu dėl Europos ateities. Buvo aptarti ateities veiksmai, kurie būtini kuriant finansinę, ekonominę ir fiskalinę sąjungą bei stiprinant demokratinę atskaitomybę.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V4-182 pakeistos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V4-184 pakeistos Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės.
• Taisyklių pakeitimais reglamentuoti planiniai administratorių veiklos patikrinimai administruojant fizinių asmenų bankroto procesus: patvirtintas šių patikrinimų metu tikrintinų administratorių atliekamų pareigų sąrašas, kiti susiję pakeitimai (planinius administratorių veiklos patikrinimus administruojant fizinių asmenų bankroto procesus, Tarnyba planuoja pradėti vykdyti nuo 2018 m.).
• Taisyklėse taip pat įtvirtinti mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kriterijai bei reglamentuota tokių pažeidimų ištaisymo, patikrinimų atlikimo (neatlikimo) tvarka, o įvertinus išaugusį poreikį atlikti administratorių veiklos patikrinimus jų buveinės ir (ar) administruojamos įmonės buveinės vietoje, reglamentuota tokių patikrinimų tvarka.

VMI informuoja: griežtesnis kyšių vertinimas mokesčių įstatymuose
VMI primena, kad, įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau — EBPO) Konvenciją ir EBPO Tarybos rekomendacijas, yra parengti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad užsienio valstybių pareigūnams sumokėti kyšiai (įskaitant paslėptas jų mokėjimo formas), apskaičiuojant mokesčius, nepripažįstami leidžiamais atskaitymais. Informuojame, kad VMI parengė atitinkamų PMĮ straipsnių komentarą, kuris mokesčių mokėtojams paaiškina įstatymo nuostatų taikymą.
• VMI pažymi, jog pagal EBPO Konvenciją valstybės turi imtis priemonių, kurios užtikrintų, jog kyšis ir papirkus pareigūną gautos pajamos arba turtas, kurio vertė atitinka tokių pajamų vertę, turi būti areštuoti ir konfiskuoti arba kad būtų taikomos atitinkamos piniginės sankcijos. VMI parengtas komentaras išplėtė kyšio sąvoką ir įtvirtino nuostatą, jog kyšiu gali būti laikomos ir lėšos sumokamos už tariamai atliktas paslaugas ar pirktas prekes, suteikiant paramą, patiriant reprezentacines išlaidas, dirbtinai padidinant prekių ir paslaugų kainas, mokant fiktyvų arba dirbtinai padidintą darbo užmokestį ir pan.
• Su VMI parengtu PMĮ komentaru galima susipažinti VMI svetainėje, adresu www.vmi.lt → verslui → bendrai → kovos su korupcija priemonės, arba čia.
• VMI primena, jog atsižvelgiant į anksčiau pateiktas EPBO rekomendacijas stiprinti bendradarbiavimą tarp mokesčius administruojančių ir teisėsaugos insitutcijų, š.m. balandžio mėn. pasirašė tarpinsititucinį susitarimą. Juo VMI įsipareigojo keistis informacija, reikšminga užsienio pareigūnų papirkimo atvejams atskleisti ir išaiškinti, teikti visokeriopą pagalbą STT siekiant atskleisti ir išaiškinti užsienio pareigūnų papirkimo atvejus.

Sodra planuoja: įplaukoms didėjant sparčiau negu išlaidoms, metų pabaigoje galima tikėtis 100 mln. eurų biudžeto pertekliaus
FSodra informuoja, kad negalutiniais duomenimis, per 2017 metų sausio–birželio mėn. „Sodros“ įplaukos buvo 196,5 mln. eurų arba 11,7 proc., didesnės, palyginti su atitinkamu pernai metų laikotarpiu. „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo mažiau – 103,0 mln. eurų arba 5,8 procento. „Nors pirmą pusmetį išlaidų vertė vis dar šiek tiek viršijo pajamų vertę, planuojame, kad metų pabaigoje „Sodros“ biudžeto pajamos gali viršyti išlaidas maždaug 100 mln. eurų, o tai sudarys sąlygas, pavyzdžiui, sumažinti „Sodros“ skolą arba kaupti rezervą“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• 2016 m. pabaigoje „Sodros“ biudžeto perteklius buvo 2 mln. eurų.
• Įplaukos didėjo dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus ir didesnio darbo užmokesčio
• Per 2017 metų sausio–birželio mėn., negalutiniais duomenimis, „Sodra“ gavo 1 881,1 mln. eurų įplaukų. Didžiausią įplaukų dalį (92 proc.) sudarė pagal darbo sutartis dirbančių draudėjų ir apdraustųjų įmokos. Per metus šių įplaukų vertė padidėjo 11,8 procento. Savarankiškai dirbančių asmenų sumokėtų įmokų vertė buvo 61,6 mln. eurų arba 3,2 proc. „Sodros“ biudžeto įplaukų, per metus jų vertė padidėjo – 8,3 procento.
• „Į „Sodros“ biudžetą patenkančių įplaukų vertės didėjimui įtakos turėjo geresnė ekonominė aplinka, dėl kurios didėjo ir apdraustųjų skaičius, ir jų pajamos. Per pirmą 2017 m. pusmetį į darbą priimta 30,1 tūkst. žmonių daugiau negu atleista. Per šį laikotarpį ne tik padidėjo minimali mėnesio alga (MMA), bet taip pat sumažėjo dirbančiųjų, kurių pajamos mažesnės negu MMA, skaičius: birželio pradžioje tokių buvo 151,5 tūkst., o tai yra 3,5 tūkst. mažiau negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Neatmetame prielaidos, kad pastarojo rodiklio pagerėjimui įtakos galėjo turėti ir įvairios iniciatyvos, skatinančios netoleruoti šešėlio“, – sako „Sodros“ vadovas M. Sinkevičius.
• Išlaidos pensijoms didėjo 6 procentais
• Šių metų pirmąjį pusmetį „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos sudarė 1 889,5 mln. eurų, o tai yra 103,0 mln. eurų arba 5,8 proc. daugiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Didžiąją išlaidų dalį (73 proc.) sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui. Atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu išlaidos pensijų draudimui padidėjo 83,3 mln. eurų arba 6,4 procento. O nevertinant 2010–2011 metais sumažintų senatvės pensijų dirbantiems asmenims kompensacijoms skirtų lėšų, išlaidos pensijoms šių metų pirmą pusmetį buvo 73,5 mln. eurų, arba 6 proc. didesnės negu atitinkamą 2016 metų laikotarpį.
• Išlaidos kitų draudimo rūšių išmokoms augo santykinai sparčiau. Išlaidos ligos socialinio draudimo išmokoms pirmąjį šių metų pusmetį buvo 20,1 mln. eurų, arba 16,9 proc., motinystės – 16,9 mln. eurų arba 13 proc. didesnės negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Išlaidų nedarbo socialinio draudimui vertė padidėjo 2,4 mln. eurų arba 4,6 proc., nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo – 4 mln. eurų arba 45,4 proc. (šiam pokyčiui įtakos turėjo pasikeitusi periodinės netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimo tvarka).

Sodra informuoja : autoriams ir atlikėjams socialinio draudimo įmokos vėl bus skaičiuojamos nuo pusės pajamų
Sodra informuoja, kad nuo rugpjūčio 1 d. grįžtama prie tvarkos, pagal kurią valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos.
• Seimas pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis taip pat nutarta, kad socialinio draudimo įmokos nebebus skaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-10 09:19 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1363917
Savaitės 2017.07.03 - 2017.07.09 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PASIŪLYMAI
Reaguodama į Finansų ministerijos pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų tobulinimo paketą, Ūkio ministerija pateikė savo rekomendacijas mokestinės aplinkos gerinimo klausimais. Pagrindiniai Ūkio ministerijos pasiūlymai – nulinis pelno mokestis reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinė riba startuoliams ir lengvatos viešbučiams išlaikymas.
• Ūkio ministerija siūlo priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas (išmokami dividendai). Taigi, jei įmonės reinvestuotų pelną, joms neatsirastų prievolės mokėti pelno mokestį.
• „Taip žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodintume mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atvertume galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Kartu būtų užtikrinamos realios paskatos reinvestuoti, kitaip tariant, gauti naudos iš pelno. Be to, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų atskirų pelno mokesčio lengvatų poreikio, būtų sudaromos vienodos sąlygos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
• Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinę ribą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, o didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgai apmokestinti, o ne verslui plėsti ar produktui vystyti. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir šios lengvatos taikymo laikotarpis.
• Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamoms darbo vietoms steigti, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.
• Kitos Baltijos šalys sėkmingai priėmė įvairių įstatymų pakeitimus, kurie gerina startuolių ekosistemų teisinę ir mokestinę aplinką. Pavyzdžiui, Latvijoje startuoliams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, yra taikomas sumažintas fiksuotas socialinio draudimo įmokos tarifas. Kol kas jokių panašių teisinių ir mokestinių lengvatų Lietuvoje nėra. Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą ir gerinant mokestinę aplinką, Lietuva galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl investicijų ir talentų su kitomis šalimis.
• Ūkio ministerijos skaičiavimais, siūlomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinės ribos modelis nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų „Sodros“ įplaukų.
• Ūkio ministerija nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad, nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės
Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 523 pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės. Taisyklės įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Nutarimu patvirtinti:
• 1.1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą;
• 1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.
• Keletas svarbių naujovių:
• 2. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai).
• 3. Vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius. Jeigu komandiruotės metu bus vykstama į kelias valstybes, nustatytas dydis taikomas atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į valstybę diena laikoma atvykimo į tą valstybę diena.
• 4. Kai darbuotojas, vykdamas į komandiruotę, tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.
• 6. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę reziduojamos valstybės teritorijoje vienai darbo dienai, jam mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis. Darbuotojui mokama iki 100 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną darbo dieną, už įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime nurodytą komandiruotės laiką.
• 7. Kai komandiruotė į užsienį trunka vieną darbo dieną (pamainą), darbuotojui mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.

Patvirtintos Ūkio subjektų patikrinimų kontroliniai klausimynai ir teminės ataskaitos
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. EV-96 patvirtinti:
• 1.1. Ūkio subjekto patikrinimo bendrinis kontrolinis klausimynas;
• 1.2. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbo teisė“;
• 1.3. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbuotojų sauga ir sveikata“;
• 1.4. Garantijų komandiruotiems darbuotojams patikrinimo ir tikrojo komandiravimo nustatymo kontrolinis klausimynas;
• 1.5. Moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje kontrolinis klausimynas;
• 1.6. Laikinojo įdarbinimo įmonių ir laikinojo darbo naudotojų patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.7. Paslaugų pagal kvitus teikimo ir gavimo patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.8. teminė ataskaita „Trečiųjų šalių piliečių darbo kontrolė“.
Patvirtinti Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2017 metais
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu A1-362 patvirtinti 2017 metų metinius vidutinio mėnesio:
• 1.1. darbo dienų skaičius:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2.darbo valandų skaičius:
• 1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
• 1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo
VMI informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-517 (TAR, 2017, Nr. 2017-11226, toliau – Įstatymas), kuriuo papildytas Įstatymo 58 straipsnis 161 dalimi. Įstatymo papildymu reglamentuojamas momentas, nuo kurio įmonė (juridinis asmuo, ūkio subjektas), atitinkanti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose keliamas sąlygas įgyja teisę taikyti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą lengvatą. Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
• Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimą, nuo 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apskaičiuojant pelno mokestį, Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta lengvata galės pasinaudoti Laisvos ekonominės zonos teritorijoje įsteigtos ir vykdančios ūkinę-komercinę veiklą įmonės net ir tada, kai dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Tai reiškia, kad Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos mokestines lengvatos zonos įmonėms taikomos jas siejant būtent su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu bei garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: konkursą vadovauti VMI laimėjo Edita Janušienė
Finansų ministerija informuoja, kad liepos 3 d. vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pareigoms užimti laimėjo Edita Janušienė. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.
• Edita Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 m. dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke. Taip pat yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.
• Atlikus visas procedūras, kurios numatytos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, finansų ministras pasirašys įsakymą dėl Editos Janušienės paskyrimo VMI viršininke.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN – dėmesys dabartinei fiskalinei situacijai ir pusmečio prioritetams
Liepos 10-11 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupės posėdžio metu euro zonos finansų ministrai aptars euro zonos fiskalinę situaciją, ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimus bei naujausias tendencijas euro zonos bankų sektoriuje. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis dėl euro zonos valstybių narių nemokumo procedūrų.
• ECOFIN metu žadama diskutuoti dėl iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią pelno mokesčio vengimui, taip pat bus ieškoma susitarimo dėl artimiausių žingsnių sprendžiant „blogųjų“ paskolų problemą. Be to, ne mažai dėmesio susitikime ketinama skirti liepos 1-ąją pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Estijos darbų programai aptarti.

Sodra konsultuoja: kasmetinių atostogų apmokėjimas
Sodra informuoja, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
• Pagal šį Aprašą laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
• Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
• Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
• Darbo apmokėjimo lėšos, kurios įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, išvardytos Aprašo 3 punkte.
• Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.
• Darbuotojams pagal Darbo kodeksą įskaitoma:
• bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• priedai už įgytą kvalifikaciją;
• priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
• Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.
• Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokama pareiginė alga yra mėnesinė alga, Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis. Tai yra šiame įstatyme nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis yra sudėtinė mėnesinės algos dalis.
• Valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23–261 straipsnio nuostatas, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai;
• priemokos;
• apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą.
• Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą.
• Skatinamosios išmokos, nustatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, tai yra neįskaitoma:
• darbuotojams – premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus;
• valstybės tarnautojams – vienkartinė piniginė išmoka, skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka;
• žvalgybos pareigūnams – vienkartinė piniginė išmoka, neviršijanti žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos.
• Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 papunktyje numatytas pereinamasis laikotarpis. Nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo (iki 2017-07-01), šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra informuoja, kad Klaipėdoje registruota bendrovė kelerius metus savo klientams už papildomą abonentinį mokestį teikė televizijos retransliavimo paslaugas, nors leidimo tam neturėjo. Bendrovė klientams sumontuodavo palydovinės arba internetinės televizijos įrangą ir už mokestį prijungdavo mokamos televizijos programų paketus.
• Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės veiklos pradėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad per kelerius metus bendrovės atsakingi asmenys galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas, taip pat užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo internetu veikla.
• Šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo bendrovė neturėjo. Bendrovės atstovai klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, be kita ko, parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
• Kitaip tariant, už papildomą mokestį, kuris siekė apie 6 eurus per mėnesį, suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Pareigūnų duomenimis, bendrovės atstovai su gyventojais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan. Bendrovė galėjo turėti kelis keletą tūkstančių tokių klientų, ši informacija šiuo metu tikslinama.
• Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
• Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirbo trys asmenys: direktorius, meistras ir buhalterė. Įmonė užsiėmė ne tik televizijos transliavimo įrangos pardavimu ir montavimu; ji, pavyzdžiui, įrenginėjo ir signalizacijas.
• Bendrovė atstovai už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-03 10:33 Lankytojų pasiūlymai, tinklapio naujienos » SAVAITĖLĖ : diskutuokime » #1363070
Valio, veikia
2017-07-03 09:59 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1363062
Gerbiami Asociacijos nariai

Asociacija kartu su advokatų kontora LINDEN kviečia registruotis į seminarą Darbo kodekso pokyčiu tema, kuriame detaliai nagrinėsime pokyčius darbo teisėje, bei kaip šiems pokyčiams pasiruošti. Seminaro metu bus galima užduoti Jums rūpimų klausimų, padiskutuoti. Seminaro trukmė neįskaičiuojant pertrauką – 6 akademinės valandos. Seminaras vyks Vilniuje. Apie darbo teisės pasikeitimus kalbės LINDEN kontoros partneris Marius Dagys, sukaupęs didesnę nei 10 metų profesinę patirtį darbo teisės srityje, yra tarptautinės darbo teisės specialistų asociacijos narys bei dviejų knygų darbo teisės tematika autorius.

Registracijos nuoroda išsiųsta el. paštu. Seminaro kaina nariams -30 EUR
2017-07-03 09:56 Lankytojų pasiūlymai, tinklapio naujienos » SAVAITĖLĖ : diskutuokime » #1363061
Pataisyta.
2017-07-03 07:06 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1363049
Savaitės 2017.06.26 - 2017.07.02 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 36,9 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 13,5 mln. eurų.
Šių metų pirmų penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 4 mlrd. 685 mln. eurų, išlaidos – 4 mlrd. 518 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-gegužę sudarė 129,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per penkis mėnesius gauta iš mokesčių (48,1 proc.) ir socialinių įmokų (44,0 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas
2017 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Buhalterines apskaitos įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimus.
• Pakeista 1 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
• Pakeista 3 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
• 1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.

Papildytas Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnis
2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimą.
• Įstatymo 58 straipsnis papildytas 16(1) dalimi:
„161. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pačia tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas laisvosios ekonominės zonos įmonei keliamas sąlygas dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Pakeistas Asociacijų įstatymo 10 straipsnis
Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimus
• 10 straipsnio 2 dalis papildyta 4 punktu:
• „4) informacija apie gautą paramą (pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė) ir jos panaudojimą.“
• Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Asociacijos veiklos ataskaita ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada yra pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiami asociacijos interneto svetainėje (jeigu asociacija ją turi), išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus viešai neskelbtini. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai
Seimas 2017 m. birželio 22 d. priėmė Paramos ir Labdaros įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai:
• Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyti taip:
• „2. Pagal šį įstatymą kaip parama gauti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti.
• Pakeista 13 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina Juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statusą:
• 1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;
• 2) kai šį statusą turinčiam juridiniam asmeniui įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas likvidavimas arba įregistruojamas jo kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.“

Patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma.


Pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. EV-87 pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas bei patvirtinta informacijos apie darbuotojus teikimo forma.


Vyriausybė nutarimu priimti Darbo kodekso įgyvendinimui reikalingi aprašai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d.Nr. 496 nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui reikalingus aprašus:
• 1.1. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą;
• 1.2. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašą;
• 1.4. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
• 1.5. Sezoninių darbų sąrašą;
• 1.6. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą;
• 1.7. Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą;
• 1.8. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmės aprašą;
• 1.9. Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.543 Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui patvirtino dar du aprašus:
1.10. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą;
1.11. Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašą.“


Patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų ir dalinio darbo išmokų nuostatai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 30 d. nutarimu 531 patvirtintino:
• 1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus.
• 2. Dalinio darbo išmokų nuostatus.“
• Nutarimas įsigalioja 2017 m. liepos 1 dieną.
• Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai nustato nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, pratęsimo ir pakartotinio skyrimo, teisės į nedarbo draudimo išmoką išsaugojimo, nedarbo draudimo laikotarpių sumavimo, dokumentų ir duomenų, susijusių su nedarbo draudimo išmokomis, saugojimo tvarką.
• Dalinio darbo išmokų nuostatai nustato dalinio darbo išmokų, numatytų Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme, apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir atnaujinimo, nutraukimo bei dokumentų ir duomenų, susijusių su dalinio darbo išmokomis, saugojimo tvarką.

Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-340 Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas.
• Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 6 punktą ar 65 straipsnio 9 dalį, kurio pavyzdinė forma yra Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt (skyriuje „Darbo santykių pasibaigimas“).

VMI informuoja: pakeistas PVM įstatymo 91 straipsnio komentaras
http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-lietuvos-respublikos-pridetines-vertes-mokescio-istatymo-91-straipsnio-apibendrinto-paaiskinimo-komentaro-pakeitimo VMI prie FM, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2017-06-16 raštas Nr.((14.16-01)-5K-1711124)-6K-1704052). PVM įstatymo 91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas.


VMI informuoja: dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 75 straipsnį, kuriame įvesta taisyklė, kad juridiniai asmenys mokesčių deklaracijas ir kitas formas turi pateikti elektroniniu būdu, parengė 2017 m. birželio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).
• Įsakyme nustatyta, kad vienetai, norintys pakeisti mokestinį laikotarpį, prašymą mokesčių administratoriui pateikia per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Įsakymo nuostatos dėl prašymo pateikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: smulkiajam ir vidutiniam verslui – palankesnė PVM sumokėjimo tvarka
Finansų ministerijos informuoja, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkst. eurų, pridėtinės vertės mokestį (PVM) galės sumokėti tik gavę atlygį už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant, kada išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Tokiam pasiūlymui, siekdama palengvinti smulkiam ir vidutiniam verslui tenkančią naštą, šiandien pritarė Vyriausybė.
• „Tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas PVM galės sumokėti tik tuomet, kai gaus pajamų, o ne vos išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, leis sumažinti vieną didžiausių tokio verslo problemų – apyvartinių lėšų trūkumą. O kartu šis mokesčių prievolės atidėjimas užtikrins ir tokio verslo stabilumą bei tęstinumą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu tokiam verslui taikoma bendra pagrindinė taisyklė, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda iš karto išrašius PVM sąskaitą-faktūrą. Tai reiškia, kad įmonė privalo atsiskaityti su valstybe, t. y., sumokėti PVM, net ir tuo atveju, jei dar negavo pajamų.
• Iki šiol specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, kai prievolė sumokėti PVM už tiekiamą produkciją atsiranda tik tada, kai sumokamas atlygis, pasirinkti galėjo tik žemės ūkio produkciją tiekiančios įmonėms.

Lietuvos bankas informuoja: įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai
Lietuvos bankas informuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kred2000ito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.
• 1. Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų
• Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų – gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.
• 2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
• Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.
• 3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos“
• Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
• 4. Apsvarstymo laikotarpiai – skubotumo stabdis
• Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.
• 5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
• Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.
• Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).
• Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis – ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Ūkio ministerija informuoja: nuo kitų metų – lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų
Seimas birželio 30 dieną priėmė Ūkio ministerijos inicijuotus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudarys sąlygas motyvuoti bendrovių darbuotojus, valdybos ir stebėtojų tarybos narius ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Taip pat iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų) sumažintas minimalus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydis.
• „Priimtas įstatymas pirmiausia nustato šiuolaikiškesnį, užsienio šalių praktikai artimesnį reguliavimą. Tiek startuoliams, tiek stambioms įmonėms, kurios siekia taikyti pažangesnę valdymo praktiką, atsiranda galimybė bendrovės akcijas naudoti kaip motyvavimo priemonę darbuotojams ir valdybai. Pakeitimai taip pat prisidės kuriant šalyje patrauklią investicinę aplinką, nes mažinama administracinė našta verslui, padidins akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą – ji turėtų tapti priimtinesnė vidutiniam verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime atsisakyta maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.
• Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.
• Civiliniame kodekse nustatyta, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
• Seimo patvirtintame projekte įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
• Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigalios 2018 m. sausio 1 d., likusieji – kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 122 038 uždarosios akcinės bendrovės ir 388 akcinės bendrovės.


VMI praneša: jau paskelbti turto deklaracijų išrašai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt jau paskelbė Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenis. Kaip ir kasmet, gyventojų patogumui VMI tai padarė gerokai anksčiau, nei kad įpareigoja įstatymas. Šią informaciją galima rasti skyrelyje „Informacijos rinkmenos« (Apie VMI → Paslaugos → Informacijos rinkmenos → Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai (www.vmi.lt/cms/metines-gyventojo-seimos-turto-deklaracijos-duomenu-israsai).
• „VMI svetainėje šiemet paskelbta beveik 37 tūkst. išrašų. Kiti mokesčių mokėtojai, norintys paviešinti savo deklaracijų duomenis, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, atkreipdama dėmesį, kad nors šiemet ir gerokai, net beveik šešis kartus, mažiau mokesčių mokėtojų pamiršo savo prievolę, tačiau jų yra. – 111 mokėtojų, kurių duomenys turi būti skelbiami viešai, vis dar nėra pateikę turto deklaracijų.»
• Jei gyventojas nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, jo duomenys nėra skelbiami. Mokesčių mokėtojas, nepateikęs deklaracijos ar pastebėjęs netikslumų duomenų išrašuose ir deklaracijoje, privalo nedelsdamas patikslinti (koreguoti)* deklaraciją/as, o patogiausiai tai padaryti naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt
• „Šiemet išrašuose skelbiamų duomenų apimtis nepasikeitė, – pastebi S. Aliukonytė – Šnirienė, –tačiau paties išrašo pateikimas VMI svetainėje kiek pakoreguotas, patogesnis: sutuoktinio duomenys atvaizduojami tame pačiame lange, kaip ir pagrindinio deklaruotojo. Taip patogiau palyginti sutuoktinių turtą.«


VMI praneša: pareigingos šalies įmonės aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga
VMI informuoja, jog šalies įmonės Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga, o vartotojų pateikiami pastebėjimai ir pasiūlymai padeda ją tobulinti. Tam, kad mokesčių mokėtojams būtų lengviau naudotis naująja paslauga, VMI parengė atsakymus į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.
• „Kryžminio sutikrinimo paslauga šalies verslas naudojasi dar tik kelias savaites, todėl perprantant naujoves, kaip įprasta, kyla įvairių praktinių klausimų. Juos analizuodami, matome, kad labiausiai domimasi, kodėl atsiranda neatitikimai. Tai rodo, kad verslininkams svarbu ne tik mokesčių administratoriui pateikti teisingus duomenis, tačiau ir pasitikrinti, ar verslo partneriai taip pat tinkamai vykdo savo pareigas», - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė.
• VMI pažymi, kad ši paslauga yra įrankis, leidžiantis mokesčių mokėtojams savarankiškai įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti į registrą. Jei mokesčių mokėtojas pastebi neatitikimus verslo partnerių pateiktoje informacijoje, jis visada gali juos pasitikslinti tiesiogiai kreipiantis į jį, o tuo atveju, jei pastebėjo sisteminius paslaugos neatitikimus, apie tai pranešti VMI, adresu imas.klaidos@vmi.lt. Jeigu mokesčių mokėtojas gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose pateikė nekorektiškus duomenis – t.y. ne tokius, kokie yra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje - juos galima patikslinti. VMI sankcijų už duomenų tikslinimą netaiko.
• VMI parengė ir nuolat atnaujina Konsultacinės medžiagos kataloge skelbiamus dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus, padėsiančius mokesčių mokėtojams tinkamai įvertinti sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo rezultatus. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt → Konsultacinės medžiagos katalogas → i.MAS → i.SAF → Kryžminio sutikrinimo paslauga apžvelgiamos praktinės situacijos, kuomet gali atsirasti neatitikimų tarp išrašytų/gautų sąskaitų faktūrų, kaip teikiant sąskaitų faktūrų registrus į i.SAF turėtų būti pildomi duomenys, kad kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nebūtų neatitikimų, ką reiškia ataskaitoje pateikiami simboliai ir kt.

Sodra informuoja: darbo vietas išsaugoti padės dalinio darbo išmokos
Susiklosčius nepalankioms ekonominės aplinkybėms darbuotojai bus labiau apsaugoti nuo nedarbo grėsmės: darbdavys galės trumpinti darbuotojų darbo laiką, o negautas darbo užmokestis iš dalies bus kompensuojamas mokant dalinio darbo išmokas. Šias išmokas mokės „Sodra“ iš darbdavių sumokėtų nedarbo socialinio draudimo įmokų.
• Kokiais atvejais mokamos dalinio darbo išmokos
• Darbo kodeksas numato, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje susidariusių svarbių ekonominių priežasčių – pripažintų tokiomis Vyriausybės – darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir gresia grupės darbuotojų atleidimas. Norėdamas nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką, darbdavys turi kreiptis į „Sodros“ skyrių, pagrįsdamas tokią darbo organizavimo būtinybę bei nurodydamas sutrumpintą darbuotojo darbo laiką (ne daugiau kaip 50 procentų darbo laiko), dalinio darbo pradžią ir trukmę, darbuotojus, kuriems numatoma taikyti dalinį darbą.
• Kokio dydžio ir kaip mokamos išmokos
• Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip nedarbo išmoka – ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis – 30 proc. MMA (dabar: 380 × 30% = 114 Eur), galiojančios mėnesį, už kurį mokama dalinio darbo išmoka. Kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
• Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal toje darbovietėje, kuri kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas. Taip apskaičiuojama išmoka, tačiau mokama tik ta dalis išmokos, kiek procentų yra sutrumpintas darbo laikas, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nedarbo draudimo išmokos dydžio.
• Pavyzdžiui:
• Darbuotojams darbo norma sumažinama 30 procentų ir nustatomas dalinis darbas. Išmoka bus apskaičiuojama taip: (30 proc. MMA + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų) × sumažintas darbo krūvis procentais. Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 700 Eur, o darbo krūvis sumažintas 30 proc., dalinio darbo išmoka būtų apskaičiuojama taip:
• (114 + 700 × 50 proc.) × 30 proc. = 139,2 Eur.
• Dalinio darbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (bruto), galiojusio užpraėjusį kalendorinį ketvirtį nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos. Išmokos mokamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo ir jam mokama nedarbo išmoka, dalinio darbo išmokos mokėjimo trukme yra trumpinamas nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis. Primename, kad nedarbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau nei 9 mėnesius.
• Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei darbdavys panaikina dalinį darbą, jei paaiškėja, kad išmokos gavėjas dirbo nelegaliai arba jis yra atleidžiamas iš darbo.
• Kada mokama ne visa dalinio darbo išmoka
• Jei išmokos gavėjui yra mokama kita socialinio draudimo išmoka – valstybinė socialinio draudimo, šalpos ar valstybinė pensija (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoka, jam yra sumokamas skirtumas tarp paskirtos dalinio darbo išmokos ir gaunamos pensijų, kompensacijų ar išmokų sumos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-06-26 08:07 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1362252
Savaitės 2017.06.19 - 2017.06.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS AKTUALIJOS
• Sodra informuoja, kad nuo 2017 metų liepos 1 dienos keičiasi Valstybinio socialinio draudimo nuostatos, kurios aktualios:
tėvystės išmokų gavėjams,
• asmenims netekusiems darbo nedarbo išmoka ir ilgalaikio darbo išmoka),
asmenims ir įstaigoms, turintiems apdraustųjų darbuotojų
darbdaviams, dėl susiklosčiusių aplinkybių, turintiems nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką;
individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių ūkio valda 4 EDV ir didesnė,
bendrijų nariams (mažųjų bendrijų),
individualių įmonių savininkams,
šeimynų dalyviams,
individualią veiklą vykdantiems asmenims,
dirbantiesiems pagal verslo liudijimą,
autoriams, kurie neturi sudarę darbo sutarčių,
atlikėjams ir sportininkams, kurie gauna pajamas iš draudėjų, su kuriais nėra sudarę darbo sutarčių.

SAVAITĖS KONSULTACIJOS
• Valstybinė darbo inspekcija kviečia susipažinti su naujuoju Darbo kodeksu, pateikiami teisiniai aspektai bei dažniausiai užduodami klausimai. Šis konsultacijų ciklas bus nuolat pildomas
Visos konsultacijos ir dažniausiai užduodami klausimai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsniai. Svarbesnis pakeitimas - nauja sąvoka: «apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamas turtas».
• «2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija».
• Pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos.

Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• -i.SAF nereikia įrašyti advokatų PVM mokėtojų kodų arba notarų PVM mokėtojų kodų, jeigu yra išrašyta viena PVM sąskaita faktūra ir joje nėra advokato ar notaro PVM kodo;
• - jeigu PVM mokėtojas per mėnesį negavo PVM sąskaitų faktūrų ir (arba) jų neišrašė, reikės pateikti antraštinę dalį ir tuščias rinkmenas (anksčiau reikėjo teikti tik antraštinę rinkmenos dalį).

Patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-310 patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ir panaikintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl Delspinigių dydžio indeksavimo tvarkos patvirtinimo“, pagal kurį kiekvienais metais iki vasario 1 d. buvo tvirtinamas delspinigių dydis


VMI konsultuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-418 (toliau – Įstatymas).
• Šiuo Įstatymu pakeista nuostata, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu nedarbo socialinio draudimo išmokos (nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos). Taigi šios išmokos bei visos kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir toliau bus priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
• Ši mokesčio lengvata netaikoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms. Ilgalaikio darbo išmokos mokėjimo tvarką reglamentuoja 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas Nr. XII-2604. Tokios išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.



VMI informuoja: pakeisti bei papildytis pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 41 dalies bei 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentarai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė PMĮ 2 straipsnio 41 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentarus (apibendrintus paaiškinimus), kurie skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu www.vmi.lt.
• 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentaras papildytas taip:
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
20) sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius. (pagal 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakciją Nr. XII-1466, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.)
• Komentaras
• 1. Šiame punkte naudojama Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos, įskaitant kyšius, sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Vienetų sąnaudos, patirtos darant BK uždraustą veiką, įskaitant kyšius, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
• 2. Vieneto patirtos sąnaudos dėl kyšininkavimo, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams nepriklausomai nuo to, ar vienetas pasiekia tikslus, dėl kurių jis davė kyšį, ir nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo duotas kyšis (tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus veikiančius ar fiktyvius asmenis sumokant lėšas už tariamai atliktas paslaugas ar pirktas prekes, suteikiant paramą, dirbtinai padidinant prekių ir paslaugų kainas, patiriant reprezentacines išlaidas, mokant fiktyvų arba dirbtinai padidintą darbo užmokestį ir pan.).
• Bei pateikti 5 pavyzdžiai, kokios sąnaudos ir kokiais atvejais nėra laikomos leidžiamais atskaitymais.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: institucijoms turtas bus patikėtas tik argumentuotai įrodžius to poreikį
Finansų ministerija teigia, kad Valstybei priklausančios administracinės patalpos ir pastatai turi būti valdomi centralizuotai, institucijos turi turėti tik tiek turto, kiek reikalinga jų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Perteklinis institucijų valdomas turtas turėtų būti parduodamas arba panaudojamas kitų institucijų funkcijoms vykdyti. Siekiant užtikrinti skaidrų ir šeimininkišką valstybės turto valdymą, tokių priemonių nedelsiant siūlo imtis Finansų ministerija.
• „27-erius metus vyravęs požiūris turi keistis. Ir visai nesvarbu, kad kažkuriai institucijai ar atskiroms personalijoms tai nepatiks. Visiems mums svarbu suprasti, kad tą turtą išlaiko mokesčių mokėtojai, tad turime būti sąžiningi ir neapkrauti jų, jei tai kažkieno įgeidis turėti sporto bazę ar poilsio kompleksą tiesiog kitų sąskaita“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
• Siūloma spartinti nekilnojamojo turto centralizavimą ir plėsti apimtis – planuojama, kad iki 2020 metų centralizuotai bus valdoma beveik 70 proc. viso administracinės paskirties nekilnojamojo turto. Tokie žingsniai siūlomi atsižvelgus į daugiau nei metus veikiančios valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolę padedančios užtikrinti Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje (VTIPS) sukauptų duomenų analizės rezultatus.
• Be to, nutarta, kad institucijos, iki šiol nesutikusios perduoti turto valdyti centralizuotai, tai dar šiemet privalės padaryti priverstinai. Tokių siauru žinybiniu požiūriu besivadovaujančių institucijų, Finansų ministerijos duomenimis, metų pradžioje buvo net 25 iš 48.
• „Jokių privilegijų, išskirtinumų, nesvarbu, ar tai ministerija, ar tai kita įstaiga, ar Vilniuje, Kaune, ar bet kuriame šalies krašte, negali būti. Sąlygos vienodos visiems ir kuo greičiau tai suprasime, tuo greičiau galėsime skaičiuoti grąžą, gaunamą iš efektyviai valdomo turto“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Taip pat pritarta, kad turi būti įteisintas nuomos principo administracinės paskirties valstybės nekilnojamajam turtui taikymas. Atlygintinas naudojimasis nekilnojamuoju turtu sudarys sąlygas suvaldyti institucijų valdomo nekilnojamojo turto apetitus ir apribos galimybes valdyti perteklinį turtą. Teisės aktų pakeitimai dėl nuomos turėtų būti pateikti Vyriausybei iki šių metų pabaigos.
• Be administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimo apimčių didinimo planuojama, Turto banko iniciatyva, perimti iš institucijų poilsio, pagalbinio ūkio, gyvenamosios paskirties, prekybos ir kitų paskirčių nekilnojamąjį turtą - kitaip tariant, pirmiausia tą, kuris nėra susijęs su šių turto valdytojų tikrosiomis funkcijomis.
• Be to, nustatyta, kad privačiam verslui turtas ne visada nuomojamas už adekvačią, rinkos kainą. Todėl institucijos privalės peržiūrėti nuomos kainas ir įvertinti, ar jos atitinka rinkos tendencijas bei, esant teisinėms galimybėms, atitinkamai pakeisti sudarytas nuomos sutartis.

Sodra informuoja: „Sodros“ įplaukos toliau auga dviženkliais skaičiais
Sodros duomenimis penkių pirmųjų šių metų mėnesių pajamos, negalutiniais duomenimis – 12,3 proc. didesnės nei pernai. Išmokos taip pat augo: jos buvo 9,4 proc. didesnės nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Sausio–gegužės mėnesių biudžeto balanso rodiklis – minus 40,7 mln. Eur. Buvo planuota, kad išmokos viršys pajamas 132,8 mln. Eur. Pernykštis balansas sudarė minus 129 mln. Eur.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto statistika 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Pajamos
• 1 550,6 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 160,8 mln. Eur arba 12,3 proc. daugiau nei pernai);
• 1 406,9 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (154,9 mln. Eur arba 12,4 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 55,3 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 82,1 mln. Eur, veiklos pajamų – 5,3 mln. Eur.
• Išmokos
• 1 591,3 mln. Eur (136,8 mln. Eur arba 9,4 proc. daugiau nei pernai);
• 1 158,6 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (123,5 mln. Eur arba 11,9 proc. daugiau nei pernai);
• 123,4 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (17,8 mln. Eur arba 17 proc. daugiau nei pernai);
• 120,7 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (12,1 mln. Eur arba 11,1 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 43,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 10,8 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 70,5 mln. Eur.

Sodra informuoja: ilgamečiams darbuotojams – papildomos finansinės garantijos
Sodros duomenimis penkių pirmųjų šių metų mėnesių pajamos, negalutiniais duomenimis – 12,3 proc. didesnės nei pernai. Darbuotojui, dirbusiam vienoje darbovietėje daugiau nei 5 metus, ir iš ten atleistam darbdavio iniciatyva bei nesant darbuotojo kaltės, atleidimo atveju priklausys papildomos ilgalaikio darbo išmokos. Jos bus mokamos darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis (išskyrus dirbusius biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos banke) ir atleistiems iš darbo ne anksčiau kaip šių metų liepos 1 dieną.
Jei darbuotojas per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama:
dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, išdirbusiam daugiau nei 20 metų – jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Darbuotojo darbo užmokesčio dydis – jo per praėjusius 12 mėnesių iki atleidimo mėnesio priskaičiuotų darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčių, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkis.
Skyrimo ir mokėjimo tvarka
Ilgalaikio darbo išmokos bus skiriamos ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo ir mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos darbuotojui reikės kreiptis pačiam ir pateikti prašymą „Sodros“ skyriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos.


Sodra informuoja: nuo liepos – lankstesnė tėvystės atostogų skyrimo tvarka
Sodros informuoja, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojant naujai Darbo kodekso redakcijai, keičiasi tėvystės atostogų tvarka, sudarysianti galimybes 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogų vyrams eiti bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 3 mėnesiai.
Anksčiau tėvystės atostogų tėčiai galėjo eiti tik pirmąjį mėnesį po kūdikio gimimo.
Išmokų apskaičiavimo ir skyrimo tvarka nesikeičia. Tėvystės išmoka yra 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.
Tėčiai, kaip ir mamos, norėdami gauti išmoką, turi turėti ne mažiau nei 12 mėnesių (per paskutinius 24 mėn.) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.
Šiuo metu minimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 162,56 Eur „iki mokesčių“ (20 proc. šalies Statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio – VDU). Maksimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 1 625,60 Eur „iki mokesčių“ (dviejų VDU dydis).
Tėvystės išmokų statistika:
15,6 tūkst. žmonių 2016 m. gavo tėvystės išmoką.11,8 mln. Eur – tokio dydžio suma jiems buvo išmokėta.756,4 Eur siekė vidutinė tėvystės išmoka pernai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti planinio vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos patikrinimo turto ir verslo vertinimo ataskaitų kontroliniai klausimynai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V1-151 „Dėl planinio turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinti Turto ir verslo vertinimo ataskaitos kontroliniai klausimynai (toliau – Klausimynai).
• Siekiant suvienodinti turto arba verslo vertinimo ataskaitų nagrinėjimo procedūras planinių patikrinimų ir paklausimų nagrinėjimo metu patvirtinti Klausimynai. Planinių patikrinimų metu bus pildomi Klausimynai, kurie leis patikrinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų laikymąsi atliekant ūkio subjekto planinį patikrinimą.
Klausimynus galima rasti čia.

Ūkio ministerija siūlo: paprastinti leidimų išorinei reklamai išdavimo tvarką ir sutaupyti lėšų
F Ūkio ministerija siūlo atsisakyti perteklinių reikalavimų išorinei reklamai įrengti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Pasiūlymai dėl išorinės reklamos išdėstyti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte ir šią savaitę pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus siūlomus pakeitimus administracinė našta turėtų sumažėti apie 350 tūkst. eurų.
„Reklamos įstatymo pakeitimo projekto ypač laukia verslininkai, nes jis leis panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvins leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Jis taip pat sudarys galimybę palankesnėmis sąlygomis plėtoti reklaminę veiklą, nustatys atvejus, kai leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas“, – sako ūkio viceministras Ramūnas Burokas.
• Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones. Tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų.
• Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas.
• Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui ir pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
• Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai išorinė reklama pateikiama ant pastato langų ar durų, taip pat patalpose, bet ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.
• Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
• Vienas iš pasiūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas ar logotipas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
• Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
• Siekiant sumažinti verslo patiriamas išlaidas išorinės reklamos įrengimo projektui parengti ir pagreitinti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, savivaldybės įpareigojamos parengti ir patvirtinti tipinius išorinės reklamos įrengimo projektus ir jų įrengimo reikalavimus.

VMI praneša: naujos VMI el. paslaugos leis krovinių gabenimo administravimą perkelti į elektroninę erdvę
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad Elektroninių važtaraščių posistemio (i.VAZ) vartotojai jau gali naudotis naujomis funkcijomis, leidžiančiomis krovinio pervežimą nuo išsiuntimo iki pristatymo administruoti el. būdu. i.VAZ sistemoje logistikos1847 veikla užsiimantys mokesčių mokėtojai jau gali formuoti užsakymus kroviniams vežti, teikti su krovinio gabenimu susijusias pastabas, pridėti papildomų dokumentų kopijas, skaidyti važtaraščius, efektyviau ir patogiau valdyti dažniausiai naudojamus duomenis, atlikti kitus su krovinio pervežimu susijusius veiksmus.
• „Naujos funkcijos leidžia mokesčių mokėtojams visiškai perkelti krovinio pervežimo administravimą į elektroninę erdvę. i.VAZ nuo šiol yra ne tik platforma važtaraščio duomenims VMI teikti, tai - elektroninės paslaugos, kuriomis naudodamiesi pervežimo operacijos dalyviai – siuntėjas, vežėjas ir gavėjas - gali glaudžiau bendradarbiauti. Svarbu pastebėti, kad i.VAZ vartotojais gali tapti ir tie mokesčių mokėtojai, kurie neprivalo teikti važtaraščio duomenų, tačiau pageidauja popierinius važtaraščius pakeisti elektroniniais ir pasinaudoti posistemio teikiamomis galimybėmis", - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė, akcentuodama, kad verslo atstovai, kurie nesinaudoja specializuotomis programomis važtaraščių išrašymui, galės pritaikyti savo vykdomus procesus nepatirdami papildomų išlaidų.
• Naudodamosi i.VAZ paslaugomis krovinio gabenime dalyvaujančios įmonės paprasčiau bendraus tarpusavyje, kadangi visus reikalingus duomenis ar dokumentus galės valdyti vienoje bendroje elektroninėje erdvėje. Pavyzdžiui, krovinio siuntėjui pateikus užsakymą vežti krovinį, vežėjas pateikto užsakymo pagrindu gali išsirašyti el. važtaraštį, o pristačius krovinį, patvirtinti, kad jis perduotas. Jeigu įmonės kroviniai yra perkaunami ar perskirstomi, galima naudotis važtaraščio skaidymo funkcija: įvedus reikiamus duomenis tolesniems gabenimams važtaraščiai bus formuojami automatiškai. Visi atlikti veiksmai ir pakeitimai atsispindės važtaraščio istorijoje, kurią mokesčių mokėtojai galės peržiūrėti.
• Kita i.VAZ paslaugų dalis skirta padėti mokesčių mokėtojams efektyviau valdyti darbui su i.VAZ reikalingą informaciją. Susikūrę virtualią užrašų knygutę i.VAZ naudotojai gali į ją įtraukti gabenimo dalyvius ir adresus. Šie duomenys bus automatiškai siūlomi išrašant tiek e. važtaraščius, tiek e. sąskaitas faktūras. Važtaraščius išsirašyti paprasčiau galima susikūrus važtaraščių ruošinius. Jeigu mokesčių mokėtojui reikalinga statistinė informacija, galima formuoti ataskaitas.
• VMI įdiegė visas i.VAZ posistemyje numatytas sukurti funkcijas ir toliau jas tobulins. Kad el. paslaugos atitiktų verslo atstovų lūkesčius, mokesčių administratorius atsižvelgs į i.VAZ naudotojų patirtį bei pateikiamus atsiliepimus.
• Šiuo metu i.MAS naudojasi per 85 tūkst. vartotojų. Nuo i.VAZ starto į posistemį pateikta beveik 15 mln. važtaraščių, iš jų - 11 proc. el. važtaraščių. Daugiausiai važtaraščių duomenų VMI perduodama automatiškai, taip pat įkeliant iš anksto suformuotas rinkmenas. Per mėnesį tiesiogiai portale mokesčių mokėtojai, dažniausiai smulkiojo verslo atstovai, užpildo vidutiniškai apie 150 tūkst. važtaraščių.

FNTT tyrimas: uogas, grybus ir sraiges bendrovė supirkinėjo šešėlyje, nelegaliai sukosi šimtai tūkstančių eurų, verslui "vadovavo" ir benamiai
FNTT atskleidė galimą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą. Pagal turimus duomenis viena bendrovė, supirkinėjanti šimtus tonų uogų, grybų ir sraigių, galėjo tokiu verslu užsiimti nelegaliai. Šešėlinės prekybos mastas gali siekti daugiau nei pusę milijono eurų.
• FNTT Šiaulių apygardos valdybos atliekamo tyrimo duomenimis, didmenine vaisių, uogų ir daržovių prekyba Šiaulių regione besiverčianti bendrovė viešojoje erdvėje skelbdavo informaciją apie superkamas miško gėrybes. Iš Šiaulių krašto ūkininkų ir fizinių asmenų bendrovė supirkdavo didelius kiekius uogų, grybų ir sraigių. Tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti duomenys, kad šios miško gėrybės buvo superkamos ne iš pavienių asmenų, o iš penkių įmonių.
• Šios, kaip įtaria tyrėjai, nevykdė jokios veiklos, buvo naudojami tik šių bendrovių apskaitos dokumentai. Pavyzdžiui, vienos iš sukčiavimo schemoje naudojamos įmonės direktorius ir dviejų įmonių apskaitą tvarkantys asmenys – anksčiau ne vieną kartą teisti, nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ir pajamų neturintis šiauliečiai. Kitų trijų bendrovių direktoriais formaliai buvo paskirti Latvijos piliečiai.
• Didmenine prekyba užsiimančios bendrovės vadovas, slėpdamas vykdomą nusikalstamą veiką, įtariama pagrindinę bendrovę fiktyviai pardavė Joniškyje gyvenančiam asmeniui. Jam buvo pateikti pasirašyti bendrovės akcijų pirkimo ir dokumentų perdavimo dokumentai, tačiau realiai savininkas naujajam formaliam vadovui dokumentų neperdavė. Naujasis direktorius – taip pat ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienyje asmuo. Paskutinį kartą už prekybą vogtais daiktais jis teistas Vokietijoje.
• FNTT tyrimas rodo, kad melagingai įtraukusi duomenis apie miško gėrybes pardavusius tiekėjus, didmenine prekyba užsiimanti bendrovė galėjo nesąžiningai konkuruoti rinkoje ir padidinti supirkimo kainas veik penktadaliu. Pirminiais skaičiavimais, per dvejus metus bendrovė supirko šimtus tonų uogų, grybų, sraigių už daugiau kaip 500 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galimai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Šiauliuose ir Joniškyje buvo įvykdytos kratos, jų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – veiklos nevykdžiusių bendrovių dokumentai, bankų kortelės, elektroninės bankininkystės kodų generatoriai.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-06-25 16:51 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1362245

tiga rašė:

O aš tai visai nelaikau klaida. Kokia klaida, pasakykite, tarpas tarp serijos ir numerio?



„i.SAF duomenų rinkmenos aprašymas“ 3.1.1.1 punkte (taip pat ir kituose, kurie reikalauja nurodyti PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį) parašyta, kad „rekomenduojama pildyti be jokio atskyrimo, tarpo, brūkšnelio ar kitokių ženklų, tačiau užpildžius kitaip, tai nebus klaida“.
2017-06-20 22:12 Bendra » Leidžiami ir neleidžiami atskaitymai » #1361845
Negalima- irgi neleidžiami
2017-06-20 21:54 Blevyzgos » Kiek uždirba buhalteris? » #1361840

Byla rašė:


Susivedžiau poros įmonių duomenis į Tess skaičiuoklę, atlygis - fantastika! :) smile



Ačiū Tess už skaičiuoklę... Tačiau ji daugiau individualiai taikoma.
Kelios pastabos: pvz. vienas klientas išrašo jau arti 1000 PVM s-f. dar po kokių trijų-keturių mėn. padaugės iki 2000 .
Aš pvz. net už vidutiniškai gerą valandinį atlygį nenoriu suvedinėti 2000 PVM s-f . Ir įmonės specifika leidžia: kiekvienas vadybininkas skaičiuoja excel'yje duomenis, kuriuos vyr. vadybininkas konsoliduoja. Aš padirbau 7 val. suvesti 550 PVM s-f. + 1,5 val išsaugoti el. forma pagal klientą, Na ne- tai ne man. Užsakiau importo programėlę (300+PVM klientas pats mokėjo) ir 970 s-f suimportuota, sutvarkyta per 2,5-3 val. Birželį bus apie 1300 PVM s-f. , liepą apie 1650 vnt - manau užtruksiu panašiai (2,5-3,5 val paruošimas/importas/patikra) +1,5-2 val val el. forma visos PVM s-f. klientui tai kainuos let say 120-200 EUR.


Kitas dalykas: nesvarbu, kiek darbuotojų dirba, skaičiuoju pagal ruošiamus dokus:
- 1SD, 2SD,12 SD, atostogos, komandiruotės ir ligos t.t.
Suskaičiuoti 5 ar 55 darbuotojų algas užima praktiškai tiek pat laiko. Užima laiko papildomų dokų kūrimas ir jų vedimas į DU sistemas. Taigi: imu už įvykį/užpildytą formą/konsultaciją.

2017-06-20 21:33 Blevyzgos » TAX MEETAS 2017 » #1361839

Klem maloniai pasiūlė susitikti kaime senoj sodyboj, vienkiemyje, kur yra pastoviai negyvenama, sodas nemažas, ne visai prižiūrėtas, kluonas su dar esamu šienu (senoku),šulinys su vandeniu.
Ant Prienų - Kaišiadorių rajonų krašto.
I. Samajana Baidariuosiu Netinka data tarp birželio 22 iki 30-os ir liepos 15-16-a.
1. Kjurate su baidarėm visos datos
2. Rute, su baidarėm, 2017-08-05; 2017-08-19, 2017-08-26
3. Tininga be baidarių 2017-08-05
4. Agiedre su baidarėm (ir be baidarių), visos datos
5. Amuliukas su baidarem 2017-08-05, 2017-08-19, 2017-08-26.
6. Klem, be baidarių(su kopimu į piliakalnį už 2 km nuo sodybos) , rugpjūtis smile
7. Voverė su baidarėm 07.22, 08.12, 08.19 jei dauguma susirinktu tai prisitaikyčiau 08.26
8. Mariska su baidaremis po rugpjūčio 6 d.
9. Patriciuke be baidarių 2017-08-05; 2017-08-12, 2017-08-26
10. Tomukas Prisijungiu be baidarių. Prie datos prisitaikysiu
11. Petronele su baidarem. Rugpjutis nelabai tinka, bet bandysiu derintis.
12. Rasa be baidarių. Data labai sudėtinga nustatyti - kai meeto data ateis, tada ir matysim
13. Artas su baidarėm/ be baidarių. Dalyvavimas -bus matyt paskutiniu momentu.
14.
15.
16.

2017-06-19 21:39 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1361739
Savaitės 2017.06.12 - 2017.06.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SPRENDIMAS
Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.
• Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
• „Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
• Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
• Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis
Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktasGyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos: „2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas;“.


Paskelbti Darbo kodekso pakeitimai
Paskelbti priimti Darbo kodekso pakeitimai. Pakeista 45 darbo kodekso straipniai.
Paskelbti priimti papildomi Darbo kodekso pakeitimai. Įstatyme paaiškinta, kai bus perskaičiuojamos atostogos, nustatyta, kad neteks galios visiškos materialinės atsakomybės sutartys:
• 8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“
• „10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.“
• „12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“

Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-201 Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 . Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės
[https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-informacinio-pranesimo-del-vmi-prie-fm-virsininko-isakymo-va-55-pakeitimo-| Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko]] 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» atlikti Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių ir jos priedo pakeitimai (atsižvelgiant į i. SAF realizuotų sistemų funkcionavimą).


VMI konsultuoja: dėl dujotiekio darbų laikymo / nelaikymo statybos darbais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimas) nuostatas mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamais daiktais bei į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą nuomonę, paaiškina:
• Pagal Pakeitimo nuostatas nuo 2017 m. gegužės 1 d. mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktai. Todėl darbai, vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, nuo 2017 m. gegužės 1 d. nepriskirtini statybos darbams ir šių dujotiekių įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas ne statinyje, nepriskirtinas statybos darbams. Tačiau, jeigu nurodyti darbai buvo pradėti vykdyti iki 2017 m. gegužės 1 d., tai jiems taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, kada darbai bus baigti.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: ECOFIN – diskusijos aktualiais PVM ir „blogų“ paskolų klausimais
Birželio 16 dieną Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) diskutavo dėl galimybės taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms bei svarstė dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo PVM srityje. Taip pat aptarta Bankų sąjungos stiprinime pasiekta pažanga ir neveiksnių paskolų problemos sprendimo eiga.
• Čekijos finansų ministrui išreiškus nepritarimą, nepavyko vienbalsiai sutarti dėl pasiūlymo, kuriuo būtų sudarytos galimybės taikyti lengvatinius PVM tarifus tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms. Diskusijos dėl siūlytų galiojančios PVM direktyvos pakeitimų, be kita ko pagrįstų naujausia Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo praktika, toliau bus tęsiamos, siekiant spėti koja kojon su technologiniu progresu, neabejotinai darančiu įtaką skaitytojo pasirinkimui.
• Ekonomikos ir finansų ministrai nesusitarė ir dėl kito pirmininkaujančios Maltos pateikto PVM srities kompromisinio pasiūlymo - bendro pobūdžio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo. Minėta priemone būtų nukrypstama nuo bendros PVM sistemos, siekiat prisidėti prie PVM sukčiavimo mažinimo. Kompromisiniame pasiūlyme nustatyti griežti taikymo kriterijai, ribotas terminas bei priemonės atšaukimo procedūra vis dėlto nesulaukė vienbalsės paramos.
• ECOFIN posėdyje taip pat apsikeista nuomonėmis dėl neveiksnių paskolų. Finansinė krizė ir jos nulemta ekonominė situacija, nepakankamai griežtos kreditavimo taisyklės ir kitos aplinkybės kai kuriose ES šalyse lėmė ypatingai aukštus neveiksnių paskolų lygius. Skaičiuojama, kad bendra tokių paskolų suma ES viršija 1 trln. eurų (daugiau nei 7 proc. ES BVP), tai sudaro maždaug 5,4 proc. visų bankų paskolų. Dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami priežiūros, struktūrinių reformų, antrinės rinkos plėtojimo bei bankų sistemos restruktūrizavimo srityse, turėtų būti susitarta liepą vyksiančiame ECOFIN posėdyje.
• Diskutuodami apie Bankų sąjungos stiprinimą, ministrai įvertino pasiektą pažangą, tačiau, vis dėlto, pastebėta, kad procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tam reikėtų paspartinti diskusijas ir sutarimą dėl rizikos mažinimo priemonių.
• Posėdyje Europos Komisija ministrams pristatė pasiektą pažangą kovoje su terorizmo finansavimu. Aptartos priemonės, skirtos terorizmo finansavimo prevencijai, taip pat priemonės, nukreiptos prieš pačius terorizmo finansavimo šaltinius.

Finansų ministerija informuoja: penkių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,8 proc. (149 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,6 proc. (230,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-gegužės pajamos – 3 116,1 mln. eurų, faktinės – 3 265,1 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per penkis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 103,3 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 2 509,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2 593,4 mln. eurų – 83,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 169 mln. eurų (7,0 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-gegužę.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 2 312,9 mln. eurų. Tai yra 12,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 108,8 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei pernai sausį-gegužę.
• Pajamų iš PVM gauta 1 434,4 mln. eurų, t. y., 197,7 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 22,8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per penkis pirmuosius metų mėnesius gauta 530 mln. eurų – 8,8 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85 mln. eurų (19,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 98,3 mln. eurų – 29,5 mln. eurų (23,1 proc.) mažiau nei prognozuota. Tai lėmė nuo šių metų pasikeitę deklaravimo terminai. Mokesčių mokėtojams, kurie pateikė deklaracijas anksčiau termino, permoka jau grąžinta arba įskaityta kitų mokesčių prievolėms padengti, o anksčiau termino sumokėtas pelno mokestis įskaitomas tik birželio mėnesį.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-gegužę buvo 659,3 mln. eurų – 49,4 mln. eurų (8,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 55,7 mln. eurų (9,2 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja seminarą: "Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės"
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja 5 akad. val. seminarą „Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės“.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje Veiklos sritys/ Vertinimas/ Mokymai/ Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į seminarą registruotis iki 2017-06-26 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Sodra informuoja: nuo liepos didės ir bus ilgiau mokamos nedarbo draudimo išmokos
Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d. keisis nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai – išmokos didės ir visiems, nepriklausomai nuo stažo, bus mokamos 9 mėnesius. Be to, jas galės gauti daugiau žmonių.
• Šiuo metu 9 mėnesius nedarbo išmoka mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą. Likusieji bedarbiai išmokas gauna trumpiau. Nuo liepos 1 d. nedarbo išmoka, nepriklausomai nuo žmogaus sukaupto stažo, galės būti mokama 9 mėnesius.
• Be to, šias išmokas galės gauti daugiau darbo netekusiųjų – nedarbo draudimo išmoka bus skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• Keisis skaičiavimas, išmokos didės
• Maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Ji negalės būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir, dabartiniais duomenimis, galės siekti 609,60 Eur.
• Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Išmokos skaičiavimo formulė:
• 1–3 mėn. – 114 Eur + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 4–6 mėn. – 114 Eur + 40 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 7–9 mėn. – 114 Eur + 30 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
* maksimali išmoka, kaip jau minėta, negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio.
• Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis.

Sodra informuoja: trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai
Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika. Tačiau remiantis „Sodros“ turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visgi turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose.
• Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų. Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, „netikras“ arba trumpalaikis.
• Per pirmus keturis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 mln. eurų arba 12,4 proc. didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7 proc.) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.
• „Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai „Sodros“ įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja J. Varanauskienė.
• Dažniausiai didėjo minimalią mėnesinę algą ar mažiau uždirbančių asmenų pajamos
• Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59 proc. atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5 procentais, 20 proc. atvejų – sumažėjo daugiau negu 5 procentais, o 21 proc. atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5 proc. ribos.
• „Dažniausiai (78 proc. atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis – nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60 proc.) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas – žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta“, – teigia J. Varanauskienė.
• Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 m. darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti 7 atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų – tik maždaug kas antras (56 proc.). „Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį“, – sako J. Varanauskienė.
• Mažas arba „netikras“ padidėjimas – priežastis, kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė
• Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė. „Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius“, – teigia J. Varanauskienė.

Valstybinė darbo inspekcija: jei įsidarbinti nori paauglys ar vaikas, patarimai tėvams, vaikams, darbdaviams
• Vasara. Vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; o tokių papildomų laikinų darbuotojų reikia ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.
Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir pareigas.
Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus čia.

VMI informuoja: verslo partnerių patikimumą i.MAS vartotojai galės įvertinti ir savarankiškai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) vartotojams atveriama nauja paslauga – PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas. Ši paslauga ne tik sumažins galimybes nesąžiningai konkurencijai rinkoje, kuomet pranašumas įgyjamas, neapskaitant visų ūkinių operacijų bei išvengiant mokesčių, bet ir suteiks mokesčių mokėtojams pagalbą, teisingai deklaruojant PVM.
• „i.SAF vartotojams skirta paslauga padės įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar teikiant PVM sąskaitų faktūrų registrus yra pateiktos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros", - teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad įmonių finansininkams svarbu yra pateikti laiku ir teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrų ir PVM deklaracijų duomenis.
• Kryžminio sutikrinimo metu bus palyginami mokesčių mokėtojų į i.SAF pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys t.y. verslo subjekto išrašytos / gautos PVM sąskaitos faktūros bus palyginamomis su verslo partnerių išrašytomis / gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mokesčių mokėtojai, pateikę PVM sąskaitų faktūrų registrus iki duomenų pateikimo termino pabaigos, jau po kelių dienų bus informuoti apie atliktą kryžminį sutikrinimą, o radus neatitikimus – papildomai informuoti apie juos pranešimu i.SAF portale. Šie pranešimai bus siunčiami kartą per mėnesį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir sukryžminus duomenis. Mokesčių mokėtojams, tikslinantiems pateiktus registrus, kryžminė sutikrinimo funkcija bus atliekama automatiškai ir apie neatitikimus informacija bus pateikiama i.SAF portale.
• VMI atkreipia dėmesį, jog mokesčių mokėtojui, analizuojant kryžminio sutikrinimo paslaugos rezultatus, atsiskleis ne tik dokumentų apskaitymo ir pateikimo kokybė, bet ir partnerių patikimumas, jų veiklos skaidrumas. Verslas galės įsivertinti, ar jų verslo partneriai teisingai apskaito visas pajamas ir sumoka mokesčius.

FNTT praneša: banko darbuotoja suklastojo ketvirčio milijono eurų paskolos europiniam projektui sutartį
Lietuvoje veikiančio komercinio banko Panevėžio filialo valdytoja suklastojo jos atstovaujamo banko ir privačios bendrovės sudarytą kredito sutartį. Pagal šį dokumentą bankas esą suteikia bendrovei daugiau nei ketvirčio milijono eurų paskolą Europos Sąjungos (ES) projekto įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šioje byloje baigė ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdyt1bfbojos byla perduota teismui.
• FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia beveik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad pagal banko nuostatas ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
• Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
• Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota. Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
• Nustatyta, kad Panevėžio bendrovei padaryta žala – veik 60 tūkst. eurų. Įmonė būtent tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje.
• Įtariamajai banko filialo valdytojai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o siekiant užtikrinti civilinį ieškinį apribotas buvusios banko filialo valdytojos nekilnojamasis turtas, kurio vertė – veik 14 tūkst. eurų.
• Buvusiai banko darbuotojai pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia maksimali laisvės bausmė – iki 6 metų nelaisvės.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: kredito unijos iždininkas iš kasos milijonus išmokėdavo sau – pasisavino beveik 3 mln. eurų
FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Vilniuje veikusios kredito unijos tuometinis iždo vadovas įtariamas pasisavinęs beveik 3 mln. eurų. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Tyrimą dėl Vilniuje įsteigtos kredito unijos lėšų pasisavinimo FNTT tyrėjai pradėjo po Lietuvos banko (LB) atlikto inspektavimo. Jo metu nustatyti kredito unijos teisės aktų pažeidimai ir veiklos trūkumai dėl kasos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų ir kt. Inspektavimo metu užfiksuota, kad kredito unijoje buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijas.
• FNTT išaiškino, kad tuometinis kredito unijos iždo vadovas, kuris tuo pačiu buvo ir kredito unijos kasininkas, 2015–2016 metais galėjo pasisavinti 2,9 mln. eurų. Siekdamas nuslėpti pinigų trūkumą unijos iždininkas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose įrašinėjo klaidingą informaciją.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. LB sprendimu kredito unija buvo pripažinta nemokia ir jai visam laikui atšaukta veiklos licencija. Šioje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius yra pateikęs civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje įtariamojo turtui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat tarp įtariamojo ir kredito unijos yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.
• Buvusiam atsakingam kredito unijos darbuotojui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
• Tai – jau ne pirma baudžiamoji byla baigta, susijusi su kredito unijomis ir jų veikla. Per pastaruosius metus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje buvo baigti 3 ikiteisminiai tyrimai, o Vilniuje ir Šiauliuose tęsiami tyrimai dėl dar 5 kredito unijų.

FNTT tyrimas: Kauno automobilių turgaus prekeivis įtariamas fiktyviai nupirkęs ir pardavęs beveik 400 transporto priemonių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas fiktyviai nupirko ir pardavė daugiau kaip 370 naudotų transporto priemonių.
• Atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių. Bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis už automobilius buvo sumokėta daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Kelis šimtus automobilių pardavusi bendrovė tegavo 7 tūkst. eurų pajamų. Be to, bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie parduotus 54 naudotus automobilius, kurie buvo registruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įtariama, kad pusšimtis automobilių buvo parduoti šešėlyje.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino, kad visos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra apgaulė. Realiai ši bendrovė tokio kiekio automobilių nepirko ir nepardavė. Tyrimo metu nustatyta, kad įsigyti automobiliai tą pačią dieną buvo parduodami automobilių prekeiviams iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos valstybių. Pavyzdžiui, įtariama, kad Ukrainos piliečių įsigyti automobiliai su lietuviškais numeriais, neįforminus muitinės eksporto procedūrų ir nesumokėjus muito, importo ir kitų mokesčių užsienio valstybėse, buvo išgabenami iš Lietuvos. Į kitas užsienio valstybes išgabenamiems automobiliams buvo atliekamos įprastos eksporto procedūros. Kauniečio vadovaujama bendrovė tebuvo naudojama kaip tarpininkė. Jos vadovas už vieno automobilio „įsigijimą“ gaudavo 30–50 eurų atlygį.
• Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



2017-06-12 20:20 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1360875
Savaitės 2017.06.05 - 2017.06.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUORODA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Seimas pritarė naujojo Darbo kodekso pakeitimams, sutartiems Trišalėje taryboje, todėl nuo liepos 1 d. keisis darbo santykių reglamentavimas. Pateikiama informacija apie svarbiausius pakeitimus darbuotojams ir darbdaviams.


SAVAITĖS PRISTATYMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad nuo birželio 8 dienos i.SAF (Elektroninio sąskaitų faktūrų) posistemio vartotojams pristatoma dar viena nauja paslauga. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai i.SAF portale galės ne tik pateikti PVM sąskaitų faktūrų registrus, o smulkusis verslas išrašyti ir gauti elektronines PVM sąskaitas faktūras, bet ir užsisakyti preliminarios PVM deklaracijos paslaugą, kurios pagalba bus lengviau nustatyti teisingą visų pajamų apskaitymą.
• „Daugiau nei 66 tūkst. i.SAF vartotojų nuo šiol galės užsisakyti preliminarią PVM deklaraciją, kuri bus formuojama mokėtojui ir ją mokėtojas galės papildyti reikalingais duomenimis bei teisingai pateikti į elektroninę deklaravimo sistemą (EDS)",- informuoja I.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad preliminarios PVM deklaracijos yra formuojamos remiantis i.SAF registruose pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis.
• VMI atkreipia dėmesį, kad formuojant preliminarias PVM deklaracijas bus įkeliami visi VMI turimi duomenys, kuriuos verslo subjektams bereiks tik peržiūrėti, jei turės papildomos informacijos - pridėti ir patvirtinti. Tai leis apskaitą tvarkantiems asmenims taupyti savo laiką, o smulkiajam verslui nereikės įsigyti specialių programų. Apie pastebėtas galimas klaidas i.SAF vartotojai bus informuojami automatiškai. Mokesčių mokėtojai, norėdami užsisakyti preliminarios PVM deklaracijos paslaugą, galės tai padaryti prisijungę prie i.SAF ir pažymėję automatinę paslaugos formavimo funkciją. Pagal nustatytą mokesčių mokėtojo mokestinį laikotarpį (pvz., mėnesinį), preliminari deklaracija už praėjusį laikotarpį bus suformuojama pasibaigus PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo terminui, t.y., po kiekvieno mėn. 20 d. Taip pat i.SAF vartotojas, kuris nebus užsisakęs periodiškai gauti preliminarių PVM deklaracijų, galės bet kada prisijungęs prie i.SAF užsisakyti preliminarią PVM deklaraciją už atitinkamą mokestinį laikotarpį.
• Palaipsniui diegiant i.SAF posistemio paslaugas ir funkcionalumus, VMI artimiausiu metu mokesčių mokėtojams atvers ir kryžminio sutikrinimo paslaugą. Ši paslauga padės įmonių buhalteriams pasitikrinti, ar yra apskaitytos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ir pateikti teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrus ir PVM deklaraciją.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti išieškojimo priemones. Prieš imdamasi griežčiausių veiksmų, VMI visada kviečia savanoriškai sumokėti skolas, todėl minėtiems gyventojams išsiųsti priminimai.
• Didžioji dalis mokesčių mokėtojų yra sąžiningi ir laiku sumoka mokesčius. Iki birželio 2 d. sumokėta 94 proc. (beveik 120 mln. eurų) deklaruoto pajamų mokesčio, kurį į biudžetą pervedė 195 tūkst. gyventojų. Visgi dalis gyventojų pamiršta apie prievoles, todėl jiems VMI siunčia priminimus apie pareigą laiku susimokėti mokesčius, nes už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc. nuo mokėtinos sumos už dieną) ir skola auga.
• Pranešimus apie neapmokėtas skolas, kodėl jos susidarė, kaip jas apmokėti, gyventojai gali rasti Mano VMI paskyroje (www.vmi.lt/manovmi). Kitiems gyventojams, kurie nėra šios sistemos vartotojai arba pranešimų per Mano VMI neperskaitė, priminimai buvo išsiųsti klasikiniu paštu.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Pelno mokesčio įstatymas
Pakeisti Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 11, 31, 38(1) ir 38(2) straipsniai. Pakeitimai aktualūs Lietuvos įmonėms arba užsienio įmonėms, įregistruotoms ar kitaip organizuotoms Europos ekonominės erdvės valstybėse ir vykdančioms veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, ir užsiimančioms tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir/arba su tuo tiesiogiai susijusia veikla.


Pakeistas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas
Pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.


Pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas
Pakeistas Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnis. Prie pažeidimų yra priskirta bet kokių duomenų nepateikimą ar neteisingą pateikimą (įskaitant i.SAF, i.VAZ ar SAF-T failų nepateikimą).
• 187 straipsnis. Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas
• 1. Turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitasužtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
• 2. Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas
• užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
• 3. Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti,
• užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
• 4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių,
• užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“

Pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos bei nepriemokos perėmimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-49 pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos bei nepriemokos perėmimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 86. Taip įsakymu pakeistos:
• 1. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties forma FR0326. Ji išdėstyta nauja redakcija;
• 2. Prašymas duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką forma FR0327. Ši forma išdėstyta nauja redakcija;
• 3. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo forma FR0328. Ši forma išdėstyta nauja redakcija.
• Pagrindiniai pakeitimai: iš Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties taisyklių panaikinti draudimai perleisti perimtą mokestinę nepriemoką arba ją grąžinti tikrajam skolininkui.

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-282 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.
• Svarbesni pakeitimai:
• Įsakymu pakeista 1-SD forma;
• Pakeistas 18.2. papunktis - 2-SD pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos;
• Priėmus Darbo kodekso pakeitimus atsirado daugiau darbo sutarčių rūšių (viso 11 rūšių)- joms pakeisti/suteikti kodai;
• Pakeistos 9-SD pranešimo teikimo taisyklės

Patvirtintas Duomenų apie galiojančias terminuotas darbo sutartis pateikimo tvarkos aprašas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-281 patvirtintas Duomenų apie galiojančias terminuotas darbo sutartis pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Šis aprašas nustato duomenų apie apdraustųjų asmenų, kurie 2017 m. liepos 1 dieną dirba pagal terminuotas darbo sutartis, sudarytas iki 2017 m. birželio 30 dienos pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, pranešimo apie asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, sudarytas iki 2017 m. birželio 30 d., TDS formos (toliau – TDS forma) pildymo bei pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazę ir jų tikslinimo tvarką.
• TDS forma bus teikiama nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.

Patvirtintos vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo taisyklės
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-280 patvirtintos vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo taisyklės.


Pakeistos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes pašto siuntose apskaičiavimo taisyklės
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-438 pakeistos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes pašto siuntose apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124.
KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija žada: kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių
Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų.
• „Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• 17-oji Vyriausybė siūlo nustatyti 1 metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10.
• Tuo metu, į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai. Socialinio draudimo įmokos, siekiant išlaikyti tokių asmenų draudimą, bus padengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansų ministerija informuoja: inovatyviam verslui – 5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“
Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms.
• „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
• Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
• Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama.
Sodra informuoja: galimi nesklandumai „Sodros“ Klaipėdos skyriuje
Sodra informuoja, kad „Sodros“ Klaipėdos skyriuje dėl elektros tinklų remonto darbų nebus tiekiama elektra:
• 2017 m. birželio 12 d. (pirmadienį) nuo 8.30 val. iki 17.30 val.
• 2017 m. birželio 14 d. (trečiadienį) nuo 8.30 val. iki 17.30 val.

FNTT tyrimas: valymo paslaugas teikianti neįgaliųjų bendrovė „nešvariai“ laimėdavo viešuosius pirkimus
FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kuriais pasinaudojusi Vilniaus neįgaliųjų socialinė įmonė neskaidriai laimėjo valymo paslaugų konkursus, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 500 tūkstančių eurų.
• Išaiškinta, kad neįgaliųjų socialinių įmonių statusą turinti bendrovė 2015 metais dalyvavo vienos iš Europos Sąjungos paramą administruojančios agentūros, akcinės bendrovės, valdančios Lietuvos elektros perdavimo tinklus, ir kelių valstybės institucijų patalpų valymo paskelbtuose viešuosiuose konkursuose.
• Nustatyta, kad neįgaliųjų socialinės bendrovės vadovo sūnus suklastojo dokumentus apie bendrovės įvykdytas sutartis, pelną ir nuostolius, energetikos darbuotojų kvalifikacijos pažymėjimus.
• 34-erių metų įtariamasis, klastodamas šiuos dokumentus, melagingai nurodė, kad bendrovė yra įvykdžiusi valymo paslaugų sutarčių, nors realiai šį verslą pradėjo tik nuo 2014 metų. Neįgaliųjų socialinės bendrovės vadovo sūnus kompiuteriu suklastojo duomenis apie pardavimų pajamas. Realiai jos truputį viršijo 63 tūkstančius eurų, o suklastotuose dokumentuose suma buvo melagingai padidinta iki daugiau kaip 350 tūkstančių eurų. Be to, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, bendrovė neturėjo teisės atestuoti energetikos darbuotojų ir jos neva išduoti energetikos darbuotojų kvalifikaciniai pažymėjimai yra negaliojantys.
• Pateikusi šiuos suklastotus dokumentus viešųjų pirkimų elektroninėje sistemoje, neįgaliųjų socialinė įmonė suklaidino pirkimų organizatorius, o sąžiningi paslaugų tiekėjai neteko galimybės sudaryti paslaugų sutartis. Su nepagrįstai laimėjusia viešuosius konkursus neįgaliųjų socialine įmone buvo sudarytos valymo paslaugų teikimo sutartys, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 500 tūkstančių eurų.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

FNTT praneša: teismui perduota trijų Panevėžio bankroto administratorių byla
Panevėžio apygardos prokuratūra perdavė nagrinėti teisme 15-os tomų bylą, kurioje kaltinimai pareikšti trims bankroto administratoriams, vieno jų vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei bei buvusiam uždarosios akcinės bendrovės direktoriui.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje sėkmingai atliko bendra Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybų pareigūnų grupė, kuriai vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Amparavičius.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad panevėžietis bankroto administratorius J. G., būdamas bankroto procedūras galinčios vykdyti įmonės direktorius, kartu su buvusiais bankroto administratoriais G. K. ir A. G. galimai padėjo vienos Panevėžio bendrovės direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J. G. ir A. G. iš M. Š., kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.
• Surinkus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, nurodytiems asmenims pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu.
• Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų gegužės pabaigoje, gavus kreditorių pareiškimą. Tyrimo pradžioje taip pat buvo nustatyta, kad G. K. ir A. G. yra teisti 2014 m., todėl po kreipimosi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie LR Finansų ministerijos, atitinkamais šios tarnybos direktoriaus įsakymais 2016 m. birželio 27 d. jie buvo išbraukti iš sąrašo kaip bankroto administratoriai ir neteko įgaliojimų.

FNTT tyrimas: Nidos vaikų lopšelio–darželio buhalterė apvaginėjo vaikus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvusi Nidos vaikų lopšelio-darželio vyriausioji buhalterė, tuo pačiu metu dirbusi ir kultūros centre buhaltere, įtariama pasisavinusi daugiau nei 32 tūkstančius eurų abiejų įstaigų lėšų, kurias sau susimokėjo kaip didesnį atlyginimą.
• Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis Neringos savivaldybės pateikta informacija. Tyrimo metu išaiškinta, kad Nidos vaikų lopšelio-darželio vyriausioji buhalterė nuo 2010 metų gegužės mėnesio bankiniais pavedimais į savo asmenines banko sąskaitas pervesdavo priešmokyklinei ugdymo įstaigai priklausančias lėšas. Per penkerius metus darbuotoja sau papildomai, kaip darbo užmokestį, pervedė beveik 13 tūkstančių eurų.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą paaiškėjo ir aplinkybės, kad nidiškė savinosi ne tik Nidos vaikų lopšeliui-darželiui priklausančias lėšas. Analogiškai didesnį atlyginimą moteris sau pervesdavo tuo pat metu dirbdama ir Liudviko Rėzos kultūros centre. Atkleista, kad beveik dešimt metų šiame centre buhaltere dirbusi moteris „susimokėjo“ daugiau kaip 14 tūkstančių eurų darbo užmokestį. Be to, moteris neįnešė į banko sąskaitą ir Liudviko Rėzos kultūros centre gautų lėšų už turistams ir svečiams parduotus suvenyrus ir knygas – daugiau kaip 4,7 tūkstančių eurų, kuriuos, kaip įtariama, pasisavino.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad įtariamoji, dirbusi ir Nidos vaikų lopšelio-darželio vyriausiąja buhaltere, ir Liudvikos Rėzos kultūros centro buhaltere, per beveik dešimtmetį savindamasi dviem šioms įstaigoms priklausančias lėšas, iš viso atliko per 100 mokėjimo pavedimų į savo asmeninę sąskaitą.
• Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir atlygino visą padarytą žalą.
• Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
• Baigta baudžiamoji byla dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-06-05 15:03 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1360158
Savaitės 2017.05.29 - 2017.06.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Iš to, kas girdėti viešoje erdvėje apie taip vadinamą «mokesčių reformą» galima gan patikimai spėti, kad tai bus Butkevičiaus 2014 m. reforma 2.0. Truputį kažkam (gaunantiems MMA) klius į pliusą, truputį kažkam (automechanikams ir viešbučių klientams) į minusą, o sumoje niekas nepasikeis. PVM lengvata knygoms, kurias daugiausiai perka irgi «turčiai», kaip suprantu, išliks :) Nes šito net karvė nesuprastų.
• Ką tik (2017.06.01) Jakeliūnas Indrei Makaraitytei pats pasakė, kad tai nėra reforma, o tik pataisinėjimai. Tuo tarpu vaiko pinigai, atrodo, ateina mainais už papildomo NPD atsisakymą. Tad dirbantiems tėvams bus, kaip sakė klasikai, «tas ant to», vietoj to, kad gautų mažesnį GPM, gaus tuos pačius 30 eurų valstybės transfero. Kaip sakė, jokio sukčiavimo - tik rankų miklumas.
• Seimo narė Ingrida Šimonytė

SAVAITĖS PROJEKTAS
Siūloma keisti Buhalterinė apskaitos įstatymo straipsnius, susijusius su buhalterio profesionalo apibrėžimu bei egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymu bei skelbimu
• „6. Buhalteris profesionalas – asmuo, išlaikęs buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos organizuojamus savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus, nuolatos keliantis ir palaikantis savo profesines žinias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką.
• 10(1) straipsnis. Buhalterio profesionalo egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymas bei skelbimas
• 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo egzaminus organizuoja buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką.
• 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo pastovų kvalifikacijos palaikymo priežiūrą atlieka buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarką.
• 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką.
• 4. Buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie buhalterius profesionalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.
• 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
• 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Siekdama mažinti skurdą, svariai prisidėti prie šeimų, auginančių vaikus, gerovės, taip pat skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, skurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą,17-oji Vyriausybė siūlo šiuos tikslus atliepiančius mokestinius patobulinimus.
• Tad kviečiame būti šeimininkais savo valstybėje – susipažinkite su pasiūlymais ir iki liepos 1 d. išreikškite savo nuomonę, pateikite idėjas, konkrečius pasiūlymus, kokiais būdais visi kartu galėtume kurti produktyvią šalies ekonomiką, pasinaudodami viešąja konsultacija http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/mokesciu-ir-socialines-sistemos-tobulinimas.
Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas (konsultacinis dokumentas).

SAVAITĖS PATIKRINIMAS
Prevencinis VMI kartu su Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais vykdytų patikrų keliuose poveikis: išaugo teikiančiųjų važtaraščių duomenis VMI mokesčių mokėtojų skaičius, mažėjo besinaudojančių lengvatomis, nustatytas tikslesnis pažeidimų mastas.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog praėjusią savaitę visoje šalyje vykdytos patikros keliuose paskatino dalį logistikos veikla užsiimančių mokesčių mokėtojų atsakingiau įvertinti važtaraščių duomenų teikimą į Elektroninių važtaraščių sistemą (i.VAZ). Tačiau ignoruojančių nustatytus reikalavimus krovinių pervežėjų nemažėja, be to, kai kurie pastebėti staigūs pokyčiai reikalauja kruopščios analizės ir dėl jų papildomo VMI dėmesio bei atitinkamų klausimų gali sulaukti daugiau nei 300 mokesčių mokėtojų.
• Vertindamas praėjusios savaitės patikrų keliuose prevencinį poveikį, mokesčių administratorius pastebėjo, jog lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, mokesčių mokėtojų, teikiančių važtaraščių duomenis į i.VAZ, skaičius išaugo 12 proc.
• Taip pat užfiksuota, jog ženkliai mažėjo vežėjų, kurie tariamai naudojosi numatytomis išimtimis ir neteikė važtaraščių duomenų į i.VAZ. Tokių mokesčių mokėtojų dalis buvo 18 proc. mažesnė, lyginant su anksčiau vykdytais patikrinimais. Įtakos tokiems pokyčiams galimai turėjo tai, kad, žinodami apie planuojamus tikrinimus, mokesčių mokėtojai atsakingiau vertino pasinaudojimo minėtomis išimtimis pagrįstumą.
• Nors važtaraščio duomenis VMI teikiančių mokesčių mokėtojų skaičius augo ir atsakingiau vertintas išimčių taikymas, tačiau VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų pajėgos keliuose fiksavo ir pažeidimus. Patikrų metu nustatyta, kad daugiau kaip 30 proc. tikrintų krovinių siuntėjų, privalėjusių teikti duomenis, jų nepateikė, nors buvo registruoti i.VAZ naudotojais. Pasitaikė ir atvejų (jie sudarė apie 5 proc.), kai mokesčių mokėtojai teigė nežinantys apie prievolę teikti duomenis ir nebuvo registruoti i.VAZ naudotojai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis
Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis.
• 61 straipsnis. Ataskaitų apie tarptautinių įmonių grupių dalyvius pateikimas
• 1. Tarptautinėms įmonių grupėms (toliau šiame straipsnyje – TĮG) priklausantys mokesčių mokėjai ir kiti asmenys, jeigu jie apibrėžti kaip ataskaitas teikiantys subjektai pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) pagal tarptautines sutartis ar susitarimus dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas, kurias sudaro duomenys apie pajamas, pelną (nuostolį), privalomą sumokėti ir sumokėtą pelno mokestį, įstatinį kapitalą, darbuotojų skaičių, materialųjį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, išskiriant nurodytus duomenis pagal atskiras jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą, taip pat kiekvieno į TĮG įeinančio subjekto identifikavimo duomenys, duomenys apie pagrindinės veiklos rūšis, kiti duomenys, jeigu jie apibrėžti kaip teiktina informacija pagal tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų nuostatas.
• 2. Pagal šį straipsnį TĮG laikoma įmonių grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau įmonių, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, arba kurios sudėtyje yra įmonė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso vienai jurisdikcijai, o jos apmokestinamoji verslo veikla vykdoma per kitai jurisdikcijai priklausančią nuolatinę buveinę. Šis straipsnis netaikomas TĮG, kurios konsoliduotos pajamos pagal pateiktas konsoliduotas finansines ataskaitas yra mažesnės negu 750 000 000 eurų finansiniais metais, ėjusiais iš karto prieš ataskaitinius finansinius metus, už kuriuos būtų teikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.
• 3. Ataskaita pateikiama per 12 mėnesių nuo TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos.
• 4. Ataskaitos teikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
• Šio įstatymo 61 straipsnio pakeitimo nuostatos pradedamos taikyti pateikiant LR mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas už 2016 metais prasidėjusius finansinius metus.

Pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VA-46 pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. VA-128. Nuostatai išdėstyti nauja redakcija.


Pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-49 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 86 „Dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu pakeistos:
• 1. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties forma FR0326 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 2. Prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką forma FR0327 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 3. Sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo forma FR0328 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).

Pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-128 pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-169. Pranešimus apie komandiruotus darbuotojus bus galima teikti el. būdu.
• „5. Pranešimas elektroniniu paštu, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios.“
• Aprašo pakeitimai įsigalioja nuo2017 liepos 1 d.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą. Pagrindinnis pakeitimas - bendrosios praktikos slaugytojai nebėra laisvoji profesija. Iš komentaro taip pat išbrauktas šis pavyzdys :«6. Gydytojas farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai atlieka klinikinį vaistinio preparato tyrimą.» Anksčiau tokios pajamos buvo laikomos laisvosios profesijos pajamomis. * Išbraukus pavyzdį tokios pajamos nebelaikomos pajamomis iš laisvosios profesijos veiklos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių
Finansų ministerija informuoja, kad siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų.
• „Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• 17-oji Vyriausybė siūlo nustatyti 1 metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10.
• Tuo metu, į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai. Socialinio draudimo įmokos, siekiant išlaikyti tokių asmenų draudimą, bus padengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansų ministerija informuoja: inovatyviam verslui – 5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms.
• „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
• Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
• Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama.

Finansų ministerija informuoja: NPD prilyginus MMA bus gausinamos sunkiausiai besiverčiančių pajamos
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, 17-oji Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį gaunantys išvis nebemokės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai, kartu su kitomis teikiamomis priemonėmis, jų atlygį, gaunamą į rankas, per mėnesį padidins 20 eurų.
• „Siekiame, kad ekonomikos variklį stabdanti pajamų nelygybė būtų ardoma gausinant skurdžiausiai besiverčiančių pajamas. NPD prilygindami MMA ir pridėję dar svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tam sukursime daugiau erdvės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu mėnesio NPD siekia 310 eurų ir yra taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, vieno dydžio.

Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių
Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių.


FNTT įtaria: Kauno universitetuose – pinigų "mulai" iš Afrikos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių. Šie, gaudami pinigines perlaidas, išgrynina jas pasinaudodami galimai suklastotais Afrikos valstybių asmens dokumentais. Tai – galimai vadinamieji „pinigų mulai“.
• Tyrimo metu buvo nustatyti keli auštosiose mokyklose studijuojantys Nigerijos piliečiai, kuriems buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje. Vieni jau baigė studijas ir yra išvykę iš Lietuvos, o vienas Nigerijos pilietis – tebestudijuojantis Kaune ir turintis galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įtariama, kad vienas iš Nigerijos piliečių, galimai pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais.
• Kaip įtariama, suklastotuose pasuose būdavo to paties asmens nuotrauka, tačiau dokumente įrašyti skirtingi vardai ir pavardės. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas Kaune ir Klaipėdoje, kurių metų surasti pinigų gavimo ir siuntimo dokumentai.
• Be to, šis ikiteisminis tyrimas papildytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis apie 4 suklastotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kaip įtariama, šiuose dokumentuose taip pat buvo naudojama vieno ir to paties Nigerijos piliečio nuotrauka, tik įrašomi kiti vardai ir pavardės.
• Minėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, FNTT analitikų rezultatas. Nusikaltimus vykdantys asmenys, siekiantys nuslėpti nusikalstamą lėšų kilmę, suranda ir samdo pinigų pervedėjus (angl. Money Mule) piniginėms operacijoms atlikti.
• Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 metus buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos. Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laikotarpį gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių. Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.

FNTT praneša: kelis tūkstančius klientų apgavusio kelionių organizatoriaus byla keliauja į teismą
Keliones organizuojančios bendrovės vadovas prieš pat įmonei paskelbiant bankrotą sau ir kitiems asmenims išmokėjo beveik 70 tūkst. eurų, o kelionių paketus beveik pusmetį įmonė pardavinėjo už savikainą ir dar pigiau. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surinkti duomenys rodo, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas.
• Išanalizavus bendrovės dokumentus nustatyta, kad nuo 2014 m. vidurio, kai bendrovės veikla buvo nuostolinga, į kelionės paketo kainą nebuvo įskaičiuojamos įmonės veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma ir kiti. Bendrovė iki pat paskutinės veiklos dienos kelionių paketus pardavinėjo už savikainą.
• Dėl tokių bendrovės veiksmų 2014 m. lapkričio mėn. įmonė tapo nemoki. Tačiau bendrovės vadovas, prieš sustabdant veiklą, sau ir dar vienam asmeniui iš įmonės sąskaitų išmokėjo per 67 tūkst. eurų. Taip pat direktorius ir dar vienai bendrovės darbuotojai išmokėjo darbo užmokestį.
• Bendrovės finansinių dokumentų analizė parodė, kad tuo metu turėjo 142 kreditorius, taigi skolininkas galimai elgėsi nesąžiningai.
• Bendrovė neišsaugojo ir nepateikė dalies apskaitos registrų už 2014 metus, tačiau tyrimo metu rasti tūkstančiai pirminių dokumentų – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Apklausti šimtai nukentėjusiųjų – jie šioje byloje pripažinti civiliniais ieškovais.
• Bendrovės vadovas aiškino, kad mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti klientus, o po to, situacijai pasitaisius, kelionių kainas kelti. Esą pačioje veiklos pradžioje kitaip konkuruoti su kitais rinkos dalyviais buvo pernelyg sudėtinga.
• Bendrovės ir įtariamojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už beveik 185 tūkst. eurų sumą. Apribotos ir tūkstantinės bendrovės lėšos, pasiekusios kitas įmones.
• Nuo bendrovės galimai nusikalstamos veiklos nukentėjo keli tūkstančiai klientų. Bendrovei stabdant savo veiklą keliose užsienio šalyse buvo įstrigę apie 470 keliautojų. Tuometiniam bendrovės vadovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Įmonės vadovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
• Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-05-29 23:38 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1359452
Savaitės 2017.05.22 - 2017.05.28 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIAI
• Nuo 2016-10-01 startavus išmaniajai mokesčių administravimo sistemai (i.MAS) šiuo metu jau yra apie 85 tūkst. vartotojų. Apie 65 tūkst. PVM mokėtojų teikia duomenis į i.MAS i.SAF posistemį ir kiekvieną mėnesį į i.SAF posistemį pateikiama virš 120 tūkst. registrų ir juose registruota virš 90 mln. PVM sąskaitų faktūrų.

SAVAITĖS LAIMIKIS
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad, bendradarbiaudama su kitomis valstybinėmis institucijomis bei užsienio šalių mokesčių administratoriais, nustatė tris Lietuvos gyventojus, kurie prekiaudami virtualia valiuta – bitkoinais (angl. - Bitcoin), nuslėpė 380 tūkst. € įplaukų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių.
• „Trys gyventojai, kurie užsėmė bitkoinų prekyba 2013 – 2015 metais gavo 380 tūkst. € pajamų, nuo kurių, nesumokėti 32 tūkst. € mokesčių, patikrinimų metu patikslino anksčiau teiktas gyventojo pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas. Taip pat buvo pateiktos GPM deklaracijas už 2016 m., kuriose deklaruota dar per 200 tūkst. € prekybos bitkoinais pajamų«, - sako 2016 m. lapkričio 1 d. VMI įkurto Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
• VMI specialistai atliko minėtų trijų asmenų vykdytų bitkoinų pirkimo/pardavimo sandorių kontrolę įvairiose bitkoinų virtualiose keityklose, tokiose kaip Bitstamp Ltd, LocalBitcoins Oy ir kt. bei nustatė, kad mokesčių mokėtojai šią veiklą vykdė neįregistravę individualios veiklos.
• 2016 m. pabaigoje VMI įsteigė padalinį, kuriam keliami uždaviniai, susiję su mokesčių mokėtojų, veiklą vykdančių elektroninėje erdvėje, kontrole. VMI naujas padalinys siekia užtikrinti tinkamą mokestinių prievolių vykdymą bei stebi ir kontroliuoja mokesčių mokėtojus, kurie: vykdo atsiskaitymus elektroniniais pinigais arba naudojasi elektroninių mokėjimo įstaigų paslaugomis; gauna pajamas panaudojant „Affiliate marketing» paslaugas; gauna pajamas iš vykdomos veiklos socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com, ir pan.); gauna pajamas už mobiliems įrenginiams kuriamas ir platinamas programėles per Google Play, App store ir pan.; vykdo prekybą, naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.allegro.pl ir t.t.).
• Atliekamų patikrinimų metu šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas telekomunikacijų, transliavimo ir elektronines paslaugas teikiantiems mokesčių mokėtojams, taip pat tarptautinėms korporacijoms, vykdančioms nuotolinę prekybą. Per 6 skyriaus veiklos mėnesius patikrinimų metu nustatyta apie 2,25 mln. € nedeklaruotų pajamų, nuo kurių turėjo būti sumokėti mokesčiai. Pvz., atliekant vienos užsienio įmonei priklausančios elektroninės parduotuvės patikrinimą, VMI užteko kreiptis į įmonę elektroniniu paštu dėl tam tikrų duomenų patikslinimo ir jau kitą dieną šalies biudžetą ji papildė 33 tūkst. € pridėtinės vertės mokesčio, o įmonė papildomai deklaravo virš 180 tūkst. € nedeklaruotų nuotolinės prekybos pajamų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Per keturis šių metų mėnesius surinktos „Sodros“ biudžeto įplaukos net 18,4 proc. viršijo pernykštes, tuo tarpu išmokos per tą patį laikotarpį buvo 10,4 proc. didesnės nei pernai. Išankstiniais duomenimis, sausio–balandžio mėnesių biudžeto deficitas buvo 65,4 mln. Primename, kad trijų mėnesių rodiklis siekė 92,9 mln. eurų, taigi jį pavyko gerokai sumažinti ir priartėti prie šių metų biudžeto tikslo – teigiamo metinio balanso.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto statistika 2017 m. sausio–balandžio mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Pajamos
• 1 226,3 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 190,5 mln. Eur arba 18,4 proc. daugiau nei pernai);
• 1 099,7 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (121,2 mln. Eur arba 12,4 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 39 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 82 mln. Eur, veiklos pajamų – 4,8 mln. Eur.
• Išmokos
• 1 291,7 mln. Eur (122,1 mln. Eur arba 10,4 proc. daugiau nei pernai);
• 943,5 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (111,4 mln. Eur arba 13,4 proc. daugiau nei pernai);
• 102,4 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (15,4 mln. Eur arba 17,7 proc. daugiau nei pernai);
• 96,1 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (9,4 mln. Eur arba 10,8 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 33,2 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 8,7 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 56 mln. Eur.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnis
Pakeistas sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnis.
• 28 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo taryba
• 1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra trišalio atstovavimo pagrindu sudaryta kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus (toliau – Tarybos nuostatai) tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
• 2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
• 1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
• 2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
• 3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
• 4) teikia siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
• 5) teikia siūlymus dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo;
• 6) teikia siūlymus dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutarčių sudarymo tvarkos;
• 7) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
• 8) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.
• 3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro 15 narių. Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:
• 1) penki Vyriausybės deleguojami valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovą Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
• 2) penki draudėjų (darbdavių) atstovai, iš kurių:
• a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;
• b) vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotas atstovas;
• c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;
• d) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas;
• 3) penki apdraustųjų atstovai, iš kurių:
• a) vienas pacientų interesus ginančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
• b) vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
• c) vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Pensininkų reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas;
• d) vienas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotas atstovas;
• e) vienas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos deleguotas atstovas.
• Įstatymo pakeitimas įsigalioja nuo 2017 liepos 1 d.

Pakeistas Akcinių bendrovių įstatymas
Akcinių bendrovių įstatymas papildytas 37(1) straipsniu.
• 37(1) straipsnis. Bendrovės, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir jos dukterinės įmonės vadovo priėmimo į darbą ypatumai
• 1. Bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės (toliau – grupė) vadovas priimamas į darbą 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios grupės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
• 2. Pasibaigus pirmajai kadencijai, grupės vadovas gali būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar grupės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Grupės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pasibaigus antrajai kadencijai, grupės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų.
• 3. Jeigu grupės vadovas buvo išrinktas grupės valdybos nariu, atšaukus jį iš pareigų, jis atšaukiamas ir iš grupės valdybos narių.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Pakeistos Valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. EV-38 pakeistos Valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 .


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuvai – Europos Komisijos išlyga dėl socialinio modelio
2017 metais mūsų šalis atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus fiskalinei drausmei – tai šiandien paskelbta Europos Komisijos (EK) rekomendacijose. Jose Lietuvai leista taikyti struktūrinių reformų išlygą dėl socialinio modelio reformos, dėl kurios viešųjų finansų deficitas šiemet sudarys apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Neįskaičius reformos kaštų, viešieji finansai, kaip ir 2016 m., būtų pertekliniai.
• EK pabrėžė, kad socialinio modelio įgyvendinimas suteiks teigiamą poveikį ekonomikai ir finansams, ir kartu EK ragina laikytis vidutinio laikotarpio biudžeto politikoje numatytų tikslų, nuo jų nukrypstant ne daugiau nei skirta reformoms įgyvendinti. EK planuoja Europos Semestro metu stebėti, kaip socialinio modelio reforma bus įgyvendinama.
• „Džiaugiuosi, kad Europos Komisija įvertino tokios šaliai reikalingos reformos – socialinio modelio – svarbą, o tai, kad šiemet turėsime deficitą, tikrai nereiškia, kad liekame prie gyvenimo į skolą praktikos. Atvirkščiai – manau, kad siekiant tvaraus augimo ateityje, valstybei reikalingas toliaregiškas požiūris ir lygiai tokie pat sprendimai jau dabar. Įgyvendindami darbo rinkos ir pensijų sistemos struktūrines reformas, užsitikrinsime ekonomikos augimo galimybes, mažinsime socialinę nelygybę, sudarysime geresnes sąlygas įsidarbinti“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• EK pateiktose rekomendacijos atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pastaraisiais metais juda teisinga linkme mažindama mokesčius mažas pajamas gaunantiems gyventojams bei svariai gerindama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą. Vis dėlto, kartu pažymima, kad įplaukos iš visų mokesčių turėtų augti sparčiau, ypač aplinkos ir kapitalo mokesčių surinkimas, o pati mokesčių politika turėtų būti labiau kreipiama ekonomikos augimui palankia kryptimi. Be to, priduriama, kad su vienu iš ekonomikos augimą stabdančių veiksnių – šešėline ekonomika – turėtų būti kovojama intensyviau.

VMI informuoja: smulkiojo verslo atstovams VMI naujovė - e. sąskaitų išrašymo paslauga
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad nuo gegužės 24 dienos i.SAF (elektroninio sąskaitų faktūrų) posistemio vartotojams pristatoma nauja paslauga, kuri supaprastins buhalterinės apskaitos vedimą smulkiojo verslo atstovams - fiziniams asmenims PVM mokėtojams. Nuo šiol bus galima i.SAF portale išrašyti ir gauti elektronines PVM sąskaitas faktūras (toliau - e. sąskaita), o tai kartu leis atsisakyti popierinių dokumentų teikimo, saugojimo ir archyvavimo.
• „Gyventojai, kurie yra PVM mokėtojai, nuo šiol galės naudotis naująja i.SAF posistemio paslauga - išrašyti ir pildyti e. sąskaitas tiesiogiai portale«,- informuoja I.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad ši paslauga leis smulkiesiems verslininkams paprasčiau pateikti išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų duomenis elektroniniu formatu VMI bei gauti kitas aktualias e. paslaugas.
• VMI atkreipia dėmesį, kad sąskaitų išrašymas yra viena iš naujovių, kuri skirta PVM mokėtojams fiziniams asmenims. Tiems, kurie naudosis e. sąskaitos išrašymo portale paslauga, bus galimybė šių PVM sąskaitų faktūrų duomenis į PVM sąskaitų faktūrų registrus įtraukti automatiškai, juos peržiūrėti ir, jei registrai yra pilnai užpildyti, beliks tik patvirtinti jų pateikimą. Gyventojui praradus PVM mokėtojo statusą, šio mokėtojo atstovams išlieka galimybė peržiūrėti išrašytas ir gautas e. sąskaitas. Juridiniams asmenims suteikiama galimybė tik gauti, peržiūrėti ir įtraukti į PVM sąskaitų faktūrų registrus gaunamas e. sąskaitas.
• Startavus elektroninių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo paslaugai minėti smulkiojo verslo atstovai galės naudotis ir dar vienu palengvinimu – PVM sąskaitas faktūras išrašyti pateiktų VMI važtaraščių pagrindu arba išrašant el. sąskaitą kartu suformuoti ir važtaraštį. Dėl to fiziniai asmenys PVM mokėtojai taupys savo laiką, nebereikės papildomai suvesti duomenų i.MAS sistemoje.
• VMI primena, kad e. sąskaitų išrašymo paslauga yra viena iš i.SAF posistemio elektroninių paslaugų naujovių, kuriomis galės naudotis i.MAS vartotojai. Iki šiol verslas teikdamas PVM sąskaitų faktūrų registrus gali pasirinkti jiems patogiausią būdą duomenų teikimui į i.SAF: įkeliant suformuotas rinkmenas, įkeliant rinkmenas ir pateikiant registrus naudojantis žiniatinklio paslaugomis, pildant tiesiogiai i.SAF portale. Taip pat mokesčių mokėtojai savarankiškai administruoja gaunamus pranešimus iš i.MAS sistemos ir taip sumažina tiesiogiai neaktualios informacijos srautą.
• Plėtodama įdiegtos i.SAF posistemio funkcionalumus, VMI taip pat artimiausiu metu pasiūlys naujas elektronines paslaugas mokesčių mokėtojams. Su verslo atstovais, glaudžiai bendradarbiaujančiais su VMI nuo pat Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) kūrimo pradžios, šiuo metu jau yra vykdomi baigiamieji PVM sąskaitų faktūrų „kryžminio» sutikrinimo paslaugos testavimo (naudojant balandžio mėn. duomenis) darbai. Ši paslauga padės įmonių buhalteriams pasitikrinti, ar yra apskaitytos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pateikti teisingą PVM deklaraciją. Taip pat vyksta preliminarios PVM deklaracijos paslaugos, kurią bus galima užsisakyti jau kitam mokestiniam laikotarpiui, testavimai. Tai leis mokesčių mokėtojams pateikti kokybiškas ir funkcionaliai veikiančias paslaugas.

VMI informuoja apie organizuojamą diskusiją - skirtingų kartų požiūris į mokesčius
Valstybinės mokesčių inspekcijos Analitinio modeliavimo centras (i.MAMC) kartu su partneriais - Vilniaus ir Kauno technologijos universitetais kviečia į atvirų durų dieną bei diskusiją „Mokesčių mokėtojai: vakar, šiandien ir rytoj«.
• Renginyje dalyvaus VMI prie FM vadovai, vyks i.MAMC projekto pristatymas ir diskusija, kurios metu jos dalyviai aptars, kuo skiriasi skirtingų kartų požiūris į mokesčius bei kokie su tuo yra susiję Mokesčių administratoriaus ir visuomenės iššūkiai. Taip pat bus diskutuojama, kaip tinkamai šviesti būsimus mokesčių mokėtojus – vaikus, jaunimą apie mokestinę politiką bei koks turėtų būti VMI vaidmuo šioje srityje.
• Diskusijoje dalyvaus VU psichologas prof. Gintautas Valickas, sociologas, ekonomistas prof. Romualdas Lazutka, „Investors‘ Forum» vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, VMI mokesčių mokėtojų sąmoningumo strategijos kuratorė Vaida Bičkienė ir VMI Analitinio modeliavimo centro vadovas, socialinių mokslų daktaras Vytenis Zaskevičius.
• Analitinio modeliavimo centro (i.MAMC) komanda, kurią sudaro VMI darbuotojai, Vilniaus universiteto (VU) bei Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, tiria mokesčių mokėtojų elgsenos ypatumus, analizuoja, kokios mokesčių administratoriaus priemonės yra efektyviausios, siekiant didinti savanoriško mokesčių mokėjimo lygį ir sąmoningumą, kuria statistinius, matematinius ir ekonominius modelius. Projekto įgyvendintojas – VMI prie FM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, jo pradžia 2016 birželio 27 d., trukmė – 3 metai.
• Renginys vyks gegužės 30 d., antradienį, Ulonų g. 2 (Vilniaus AVMI). Durys atidaromos 9:00 val., renginio pradžia 9:30 val.

Ūkio ministerija praneša: buvo aptariamos korupciją versle mažinančios priemonės
Gegužės 23 d. Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) organizavo verslui skirtą diskusiją „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“, per kurią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertė Leah Ambler apžvelgė EBPO iniciatyvas, skatinančias versle diegti skaidraus ir atsakingo verslo principus. Per diskusiją taip pat buvo pristatyta viešojo ir privataus sektorių atstovų kartu su STT parengtas „Antikorupcijos vadovas verslui“, aptariamos korupcijos prevencijos priemonės.
• Diskusija vyko Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo–Vaižganto g. 2, Vilnius).
• Pasak ūkio viceministrės Linos Sabaitienės, korupcija versle iškreipia rinką, skatina nesąžiningą konkurenciją ir daro neigiamą poveikį tiek vartotojui, tiek visai šalies ekonomikai. Siekdama sumažinti korupcijos mastą Lietuvoje ir padėti sąžiningam verslui, Ūkio ministerija, bendradarbiaudama su kitų valstybinių institucijų, asociacijų ir įmonių atstovais, skatina korupcijos prevencijos priemones, tarp jų ir diskusijas verslui aktualiais korupcijos klausimais.
• Per gegužės 23 d. vykstančią diskusiją verslo atstovai galėjo pasisemti patirties, kaip pasinaudoti gerosios praktikos pavyzdžiais. Ekspertų pateiktos rekomendacijos ir STT parengtas „Antikorupcijos vadovas verslui“ gali tapti patogiomis ir naudingomis priemonėmis privataus sektoriaus bendrovėms, siekiančioms efektyvesnės korupcijos prevencijos.
• Diskusijoje EBPO ekspertė L. Ambler apžvelgė EBPO iniciatyvas, skatinančias diegti skaidraus ir atsakingo verslo principus privačiame sektoriuje. Ji taip pat pristato EBPO gairių daugiašalėms įmonėms poveikį verslui ir viešajam sektoriui.
• Šiose gairėse daugiašalėms įmonėms yra nustatomi socialiai atsakingų daugiašalių įmonių elgesio standartai, tarp jų ir kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir reikalavimu duoti kyšį. Gairėse taip pat pateikta rekomendacija, kad įmonės neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai siūlyti, žadėti, duoti arba reikalauti kyšio, kad gautų ar išlaikytų verslo santykius. Taip pat įmonės turėtų pasipriešinti prekybai poveikiu ir reikalavimui duoti kyšį. Šios gairės artimiausiu metu bendru sutarimu su STT bus įtrauktos į „Antikorupcijos vadovą verslui“.
• Korupcijos prevencijos priemones Ūkio ministerija taip pat taiko pagal EBPO rekomendacijas. Patikimumas, gera reputacija ir skaidrus veikimas yra itin svarbūs siekiant vieno iš svarbiausių šalies strateginių tikslų – visateisės narystės EBPO. Dėl griežtų reikalavimų šios organizacijos narėmis gali tapti tik ekonomiškai itin stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės.
• Ūkio ministerijos iniciatyva jau buvo įgyvendintas vienas iš EBPO gairėse numatytų tikslų – įkurtas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras. Jis palaiko ryšius su verslo bendruomene, darbuotojų organizacijomis, padeda užtikrinti, kad įmonės laikytųsi EBPO gairėse numatytų tikslų, o prireikus sprendžia dėl gairių kilusius ginčus. Lietuva visateise EBPO nare siekia tapti 2018 metais.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-05-22 19:40 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1358681
Savaitės 2017.05.15 - 2017.05.21 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
VMI įspėja: kitą savaitę – intensyvus institucijų dėmesys krovinių vežėjams. VMI informuoja, jog gegužės 22 – 28 d. konsoliduotos VMI, Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdys intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu institucijų specialistai ir pareigūnai tikrins, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių, ar kroviniai registruoti VMI i.VAZ sistemoje.
• „Vyksiančių plataus masto patikrų metu VMI vertins, kaip krovinių vežėjai laikosi reikalavimo teikti išrašomų važtaraščių duomenis į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ. VMI manymu, krovinių pervežėjai turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie naujo krovinių registravimo i.VAZ‘e reglamentavimo, tad kitą savaitę kartu su kolegomis iš kitų institucijų vertinsime, ar visi mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo prievoles«, - sako VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, pažymėdamas, kad kitos kontroliuojančios institucijos gabenamus krovinius vertins pagal savo kompetenciją.
• Mokesčių administratorius rekomenduoja krovinių vežėjams dar kartą pasitikrinti, kuriais atvejais privaloma teikti važtaraščių duomenis į i.VAZ. Atnaujinta informacija paskelbta adresu Konsultacinės medžiagos katalogas à I.MASài.VAZàBendrojo pobūdžio klausimai àAr visais atvejais mokesčių mokėtojai privalo teikti krovinio važtaraščio duomenis VMI?
• Ankstesnių patikrų rezultatai rodo, kad didžioji dalis tikrintų krovinių gabentojų tinkamai teikia važtaraščių duomenis – 77 proc. atvejų VMI neturėjo jokių priekaištų. Kitais atvejais nustatyta pažeidimų – t.y. mokesčių mokėtojai yra i.VAZ vartotojai, tačiau arba iš viso nepateikė, arba teikė tik dalies gabenamų krovinių važtaraščių duomenis, kroviniai gabenti su PVM sąskaitomis faktūromis, atitinkančiomis važtaraščius, tačiau jų duomenys į i.VAZ nepateikti, klaidingai traktuojamas gabenimas savo sąskaita. VMI pastebėjo, kad pasitaiko ir grubių piktnaudžiavimo atvejų, kai duomenis į i.VAZ bandoma perduoti patikrinimų metu.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijų (forma KIT715) už 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. mokestinius laikotarpius, bus išsiųsti priminimai. VMI duomenimis, juos gaus per 3,4 tūkst. gyventojų, privalėjusių deklaruoti vadinamąjį brangų nekilnojamąjį turtą, sumokėti priklausantį NTM, bet to iki šiol nepadariusių. Jų nedeklaruota ir nesumokėta NTM suma siekia beveik 2 mln. eurų.
• „Daugiausiai priminimų skirta 2016 m. turėjusiems brangų nekilnojamąjį turtą. Jie NTM deklaracijas turėjo pateikti ir mokestį sumokėti dar pernai iki gruodžio 15-osios, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Ginevičienė, primindama, kad prieš porą metų buvo pakeistas ir sumažintas brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimas. – Už 2015 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, NTM apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventojui, turinčiam brangaus nekilnojamojo turto. Kiekvienas žmogus moka ne už šeimos, o tik už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.»
• Turimo turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas (iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikomas 1 proc.).
• Taip pat apskaičiuojant NTM papildoma lengvata taikoma šeimos nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei, jei tos šeimos augina tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ar tos šeimos augina neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų (66 tūkst. eurų) ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu. Šiuo atveju sutuoktiniai gali šią vertę paskirstyti lygiomis dalimis, t. y. po 33 tūkst. eurų, arba vienas iš sutuoktinių prisitaiko visą neapmokestinamąją 66 tūkst. eurų vertę, arba kiekvienas iš sutuoktinių neapmokestinamąją vertę paskirsto savo pasirinktu santykiu. Svarbu, kad bendra paskirstyta neapmokestinamoji vertė neviršytų 66 tūkst. eurų.

SAVAITĖS SPRENDIMAS
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2017 m. vasario mėn.praktika. Paskelbtas LVAT sprendimas teismo byloje, kurioje buvo ginčijamas 0% PVM tarifo taikymo pagr5stumas. Problema buvo tame, kad VMI vis didino ir didino dokumentų, veiksmų ir kitų aplinkybių sąrašą, tam, kad įmonės pagrįstų 0% PVM taikymą, išvežant prekes į ES. Keliolika bylų VMI laimėjo, tvirtindama, kad «tiekėjas neįsitikino, kad pirkėjas turi pakankamų resursų (darbuotojų, sandėliavimo patalpų, piniginių lėšų), nuolatinio veiklos (ofiso, sandėliavimo patalpų) adreso») ir todėl privalo sumokėti į biudžetą 21% PVM nuo išvežtų tam ES pirkėjui prekių vertės. Toks LVAT sprendimas stipriai apramins VMI.
• Citata:
• Šiais aspektais LVAT pastebėjo, jog Iš Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo matyti, kad jame nėra konkrečiai nustatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad tokiais atvejais, koks buvo nagrinėjamas apžvelgiamoje byloje, galėtų pasinaudoti 0 procentų PVM tarifu. Šio įstatymo 56 straipsnyje yra nustatyti tik bendro pobūdžio reikalavimai PVM mokesčio mokėtojui įrodyti, kad jo atliktas prekių tiekimas į kitą valstybę narę, atitiko tas sąlygas, kurių buvimas suteikia teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymą. Tačiau toks abstraktus įrodinėjimo pareigos nustatymas, LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokesčio mokėtojui prieš sudarant tokio pobūdžio sandorius nėra iš anksto žinoma, kokius įrodymus jis turi surinkti, kurie iš įrodymų yra pakankami bei leistini reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iš jo ateityje gali pareikalauti pateikti mokesčių administratorius ir pan. Dėl to įvertinusi šio teisinio reguliavimo nacionalinėje teisėje ydingumą, atsižvelgusi į įprastus reikalavimus, kurie taikomi įforminant tokio pobūdžio tiekimus (sandorius), LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad pirminiais leistinais bei pakankamais įrodymais, kurie PVM mokesčio mokėtojui suteiktų teisę į 0 proc. PVM tarifo taikymą, pripažintini PVM sąskaita faktūra ir prekių gabenimo dokumentai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Sodros biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 346 pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija. Naujos redakcijos taisyklėse nurodyta, kad jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams dėl kokių nors priežasčių už kalendorinį mėnesį nebus apskaičiuota pajamų, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos, ir jie nebus apsidraudę ar apdrausti kitur ( pvz dirbs kitur, sirgs, vykdys individualiąją veiklą, turės IĮ arba yra studentai, pensininkai), tokie darbuotojai patys iki kitų metų gegužės 1 dienos turės sumokėti PSD įmokas nuo MMA per mėnesį.
• Taisyklėse išliko kai kurios nuostatos dėl įmokų skaičiavimo įsigijus verslo liudijimus, vykdant individualiąją veiklą, už IĮ, MB ir ŪB savininkus, taip pat išsamiai išdėstyta skolų „Sodrai“ atidėjimo bei išieškojimo tvarka.

Pakeistos Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VA-43 pakeistos Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
• Taisyklės pakeistos, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-87, kuriuo pakeista gyventojų 2017 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikytino metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MNPD) apskaičiavimo formulė bei padidinti riboto darbingumo asmenims taikomų individualių neapmokestinamųjų pajamų dydžiai.
• VMI primena, kad nenuolatiniai Lietuvos gyventojai Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formas mokesčių administratoriui turi pateikti, norėdami pritaikyti MNPD iš šaltinio Lietuvoje gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir/arba norėdami prisitaikyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 20 punkte nustatytą pajamų mokesčio lengvatą Lietuvoje gautoms palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir/arba palūkanoms už indėlius (t. y. norėdami iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką).

Pakeistos Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-40 pakeistos Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-103.
• Pakeitimais numatyta, kad meno kūrėjų statusą turintys gyventojai nuo 2017 metų turės teikti FR0478 formą (apie paramos gavimą ir jos panaudojimą). Paramos gavėjai – juridiniai asmenys nuo 2017 metų turės deklaruoti ir iš gyventojų gautus 2 proc. GPM, kuriuos perveda VMI. Formoje reikės nurodyti bendrą
• Gyventojai, turintys meno kūrėjo statusą ir įsiregistravę kaip paramos gavėjai bei gaunantys paramą, turės pateikti užpildytą pagrindinę FR0478 formą, jeigu per metus paramos gaus daugiau nei 12 minimalių mėnesinių algų.

Pakeistos Kasos aparatų naudojimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VA-42 pakeistos Kasos aparatų naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuva išnaudojo žemų palūkanų aplinką ir 1,3 mlrd. eurų pasiskolino palankiomis sąlygomis
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,3 mlrd. eurų išleisdama iš karto dvi euroobligacijų emisijas - 750 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 550 mln. eurų nominalios vertės 30 metų.
• „Lietuva didelę sumą ilgam laikotarpiui skolinosi leisdama iš karto dvi emisijas. Sprendimą skolintis ilgam laikotarpiui lėmė palanki situacija tarptautinėse finansų rinkose ir mūsų noras ilgam laikotarpiui fiksuoti žemas skolos palūkanų normas. Skolos valdymo strategija leido išnaudoti investuotojų paklausą ilgo laikotarpio investicijoms. Savo ruožtu, ilga skolinimosi trukmė leis tolygiau paskirstyti skolos grąžinimo srautus ir ilgesnį laiką naudotis patraukliomis finansavimosi sąlygomis“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• 750 mln. eurų nominalios vertės 10 metų euroobligacijų emisija yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,129 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,316 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2017 m. gegužės 26 d. ir išperkamos 2027 m. gegužės 26 d.
• 550 mln. eurų nominalios vertės 30 metų emisija ypatinga tuo, kad tai ilgiausios trukmės euroobligacijų emisija per mūsų šalies skolinimosi praktiką. Už ją Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 2,188 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,079 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2017 m. gegužės 26 d. ir išperkamos 2047 m. gegužės 26 d.

Finansų ministerija informuoja: konferencijos dėmesio centre – diskusijos, kaip skatinti kapitalo rinkas ir Fintech plėtrą
Vilniuje vyko Finansų ministerijos kartu su Lietuvos finansų rinkų institutu organizuota penktoji Tarptautinė finansų rinkų konferencija. Joje buvo dalijamasi gerąja patirtimi apie šalių taikomas naujausias kapitalo rinkų skatinimo priemones. Be to, ne mažai dėmesio buvo skiriama ir šiuo metu Vyriausybėje svarstomoms su finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtra susijusioms iniciatyvoms su kitų šalių ekspertais aptarti.
• „Siekdami tvaraus ir ilgalaikio augimo, privalome tinkamai išnaudoti visus turimus privalumus – gerą infrastruktūrą, talentingus žmones, šalies vietą pasaulio žemėlapyje. Apie tai ir kalbėjome su ekspertais iš kitų šalių, su kuriais vienareikšmiškai sutarėme, kad efektyviai veikiančios finansų rinkos, fintech plėtra ir yra tas raktas, atversiantis kelią tvaraus ir ilgalaikio augimo link“, - teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, ministras pastebėjo, kad Lietuva pastaraisiais metais sukūrė gerą pagrindą finansinių technologijų (fintech) pramonei – itin daug dėmesio skiriama paskatoms, kad fintech kompanijos kurtųsi mūsų šalyje. Vyriausybei siūlomi tolesni sprendimai, susiję su fintech plėtrai palankia teisine aplinka, kapitalo pasiūla kiekviename plėtros etape (pvz., galimybėmis Fintech įmonėms pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis finansuojamomis priemonėmis, kaip „Inogeb LT“), finansinių technologijų produktų paklausa, jos skatinimu ir kt.
• Renginyje taip pat buvo diskutuojama apie finansų sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, investavimo strategijos pasaulyje pokyčius ir kylančias rizikas, aptariama investicinių bei pensijų fondų valdymo teisinės ir mokestinės aplinkos svarba realiosios ekonomikos augimui.
• Šiais metais konferencijoje pranešimus skaitė tarptautiniu mastu pripažinti akademikai, Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojai, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Danijos, Belgijos, Izraelio, Švedijos, Airijos ir Lietuvos.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paruoštos Finansinių ataskaitų formos anglų kalba
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paruoštos Finansinių ataskaitų formos anglų kalba, galiojančios nuo 2016-01-01 pagal atskiras įmonių rūšis.
Formas galima rasti čia.

Ūkio ministerija praneša: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai gali kreiptis dėl portfelinių garantijų už lizingo sandorius
Ūkio ministerija informuoja, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių bankas ir lizingo bendrovę SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą dėl portfelinių garantijų už lizingo sandorius. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pasirašė sutartis su minėtomis finansų įstaigomis dėl portfelinių garantijų lizingo sandoriams suteikimo pagal finansinę priemonę „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, finansuojamiems iš Europos regioninės plėtros fondo“ (toliau – Portfelinės garantijos lizingo sandoriams).
• „Smulkusis ir vidutinis verslas, siekdamas išlikti konkurencingas, turi ieškoti naujų galimybių. Susidūrus su kredito įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema, portfelinės garantijos lizingo sandoriams priemonė palengvins finansavimo gavimą, leis plėsti ir modernizuoti vykdomą verslą ar pradėti naują veiklą“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
• Šiai finansinei priemonei įgyvendinti Ūkio ministerija skyrė 4 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Pagal portfelinių garantijų lizingo sandoriams priemonę, SVV subjektams bus garantuojama iki 80 proc. lizingo sandorio sumos. Lizingas bus teikiamas naujai (nenaudotai) gamybinei įrangai ir naujiems (nenaudotiems) įrenginiams, technologinėms linijoms bei technikai įsigyti. Didžiausia lizingo suma – 1 875 000 Eur, arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 Eur. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėnesių laikotarpiui.
• Lizingo sandoriai suteikiami tik potencialiai ekonomiškai gyvybingoms veikloms, susijusioms su SVV subjektų steigimu, plėtra ar stiprinimu, finansuoti arba naujiems projektams įgyvendinti, patekti į naujas rinkas arba jau įsteigtų įmonių naujai veiklai vykdyti.
• Pagal sutartyje numatytas sąlygas, portfelinių garantijų lizingo sandoriams priemonės valdytojai, t. y. AB Šiaulių bankas ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, teikiamiems lizingo sandoriams taikys mažesnę maržą nei rinkos sąlygomis teikiamiems lizingo sandoriams. Taip pat priemonės valdytojas taikys mažesnę pradinę įmoką (procentais nuo turto įsigijimo kainos) nei rinkos sąlygomis.

VMI ramina: mokesčių mokėtojų duomenys – saugūs
VMI prie FM informuoja, jog visi mokesčių mokėtojų duomenys yra apsaugoti ir pasaulinio viruso grėsmės jiems nėra. VMI specialistai jau penktadienį ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas negalėtų pakenkti mokesčių administratoriaus darbui.
• „VMI duomenų saugumui skiria ypatingą dėmesį, aktyviai bendradarbiauja su kibernetiniu saugumu besirūpinančiomis institucijomis, įgyvendina visas teikiamas jų rekomendacijas. VMI nuolat atnaujina programinę įranga, naudoja ne tik profesionalias antivirusines programas, bet taiko ir kitas būtinas saugumui užtikrinti priemones. Norime užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų duomenų saugumui nėra jokios grėsmės", - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.
• Šiandien VMI specialistai tęsia saugumo priemonių atnaujinimo darbus, toliau diegiami savaitgalį išleisti atnaujinimai institucijos serveriuose, todėl kai kurios (daugiausiai vidinės) VMI sistemos trumpam gali būti nepasiekiamos. Elektroninio deklaravimo sistemos atnaujinimo darbai bus vykdomi esant mažiausiam vartotojų srautui.

FNTT tyrimas: mėsos vyniotiniai, kumpiai ir dešrelės Kauno turgavietėse pirkėjams pardavinėti nelegaliai, bendrovėje – juodoji buhalterija
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atskleidė dar vieną mėsos perdirbimo bendrovę, kuri, kaip įtariama, dalį savo produkcijos parduodavo šešėlyje. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinė apskaitos ir neteisingų duomenų teikimo mokesčių administratoriui.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, mėsos perdirbimo bendrovės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiais prekeiviais iš Urmo bazės, Žaliakalnio ir Šilainių turgaus ar turinčiais prekybos kioskus, kad dalį pagamintų vyniotinių, dešrelių, kumpių galima būtų parduoti be apskaitos dokumentų. Įtariama, kad šešėlyje parduota mėsos produkcija nebuvo įtraukiama į Kaune veikiančios bendrovės apskaitą. Atskleista, kad ir dviejose bendrovės prekybos vietose, esančiose Šilainių turgavietėje, galėjo būti prekiaujama žalia mėsa ar rūkytos mėsos produkcija be apskaitos dokumentų.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas mėsos perdirbimo administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune. Kratos atliktos bendrovės akcininkės, joje dirbančių šeimos narių gyvenamosiose patalpose ir mėsos produkcijos prekybos vietose – Šilainių turguje, bei pas tris bendrovės vadybininkus. Pastarieji priiminėdavo produkcijos užsakymus, nuosavais automobiliais išvežiodavo bendrovės pagamintą produkciją ir iš mėsos pirkėjų surinkdavo grynuosius pinigus.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, bendrovės kasa nebuvo tvarkyta beveik dvi savaites, nors mėsos produkciją prekiaujanti bendrovė tą turėtų daryti kasdien. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kauno apskrities specialistai šiame tyrime atliko žaliavų ir pagamintos produkcijos likučių inventorizaciją, nes tokie duomenys nebuvo kaupiami bendrovės buhalterijoje.
• Be kita ko, rasti juodosios buhalterijos užrašai, kuriuose galimai atsispindi parduodamos produkcijos pirkėjams, atsiskaitymai.
• „Ankstesni tyrimai rodo, kad mėsą ar jos produkciją parduodanti bendrovė dažnai sumažina realią apyvartą ir taip vengia mokėti mokesčius. Įtariama, kad bendrovių apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai. Taip iškraipomi duomenys apie realią bendrovių prekybą, bendrovės vengia mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), vėliau iš šių pinigų gali būti mokami atlyginimai vokeliuose”, – sako Kauno FNTT apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.
• FNTT per metus atlieka apie 10 ikiteisminių tyrimų, susijusių su šešėline prekyba mėsa ir jos produktais. Atliekant šiuos tyrimus fiksuojamos tendencijos, kad bendrovėms įsigyjant mėsą iš ES valstybių ir ją parduodant Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims, apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai. Taip iškraipomi duomenys apie realią įmonės prekybą ir vengiama mokėti mokesčius. Fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir neregistravę individualios veiklos, neįteisintose mėsos tvarkymo patalpose antisanitarinėmis sąlygomis gamina mėsos gaminius, kuriuos parduoda turgavietėse ar savo namuose.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-05-22 19:40 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1358680
Savaitės 2017.05.15 - 2017.05.21 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
2017-05-15 13:42 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1358003
Savaitės 2017.05.08 - 2017.05.14 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Keičiantis VMI administravimo stiliui verslui svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos ir žinoti, ko galima tikėtis iš mokesčių administratoriaus patikrinimo metu ar paprašius susigrąžinti mokesčio permoką. Šio internetinio seminaro metu aptarsime naujai taikomą VMI administravimo stilių, kuris atspindi esminį krypties keitimą nuo “mokesčių mokėtojo draugo” į gana vienkryptę jėgos struktūrą, kuri ieško formalių priežasčių traktuoti situaciją ne mokesčių mokėtojo naudai bei remiasi iš esmės nauja koncepcija: “teisėta, bet neteisinga”.
UAB «Merits» («Mokesčių sufleris») konsultacinio vebinaro pristatymas


SAVAITĖS PROJEKTAS
Liberalas Simonas Gentvilas antradienį įregistravo naują Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą. Ja siūloma drausti prekiauti alkoholiu Lietuvoje antradieniais ir ketvirtadieniais, tiesa, draudimas galiotų tik Seimo „valstiečiams“. Seimo narys taip pat siūlo uždrausti prekybą alkoholiu 1000 metrų aplink Seimą. „Alkoholinių gėrimų įsigijimas, naudojimas, demonstravimas, vartojimas ar reklamavimas netoliese institucijos – Seimo, kuris priimdama įstatymus siekia mažinti alkoholio vartojimą, kompromituotu ne tik Lietuvos Respublikos Seimą kaip instituciją, bet ir pačius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narius. Alkoholio prieinamumu netoliese Seimo, būdu rodoma nepagarba šios institucijos siekiams ar tikslams“, – teigiama pataisos argumentuose. S.Gentvilas neslepia tokiu būdu bandantis atkreipti dėmesį į absurdą
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/linksmybes-seime-iregistruotas-siulymas-drausti-parduoti-alkoholi-valstieciams-antradieniais-ir-ketvirtadieniais-662-795120


SAVAITĖS KOMENTARAS
Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių padalinio partneris: "Kur Lietuvą paliks drąsus Latvijos šuolis į mokesčių permainas?"
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės.
• 34 punktas papildytas 34.1 papunkčiu, kuriame įtvirtinta nauja nuostata, kad mokesčių administratorius gali savo iniciatyva įregistruoti mokesčių mokėtoją į mokesčių mokėtojų registrą, jei pagal jo metinėje pajamų deklaracijoje pateiktus duomenis nustato, kad asmuo vykdė veiklą, tačiau jos nebuvo įregistravęs. T.y jeigu VMI pasirodys, kad pagal asmens gautas pajamas, pvz. deklaruotas trečiųjų asmenų ir patekusias į preliminarią deklaraciją GPM308 yra pagrindo asmeniui registruoti IDV, tai ir užregistruos neatsiklausus pačio asmens .

VMI informuoja: 2018 metų žemės mokestis turės būti apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau − ŽMĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai, šiemet atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 metų žemės mokestis turės būti apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes.


VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio apibendrinto paaiškinimas (komentaras)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 57 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-19 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1707211)-6K-1702847). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.
• Be kitų pakeitimų VMI komentarą papildė 9.2 punktu, kuris privers įmones peržiūrėti sutartyse nuolaidų suteikimo sąlygas. Įmonėms- nuolaidų gavėjoms gresia PLN204 tikslinimai ir papildomi delspinigiai (prekių pirkėjams dėl nuolaidų turėtų perskaičiuoti prekių savikainą).
• 9.2. Kitais atvejais, po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo pasikeitus aplinkybėms (pvz., suteikus įvairias nuolaidas, pirkėjui atsisakant suteiktų paslaugų, sumažėjus kainai dėl netinkamai atliktų paslaugų ir kt.) prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas turi mažinti / didinti pajamas ir atitinkamai koreguoti sąnaudas to mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo parduotos arba paslaugos suteiktos. Analogiškos nuostatos taikomos ir prekių ar paslaugų pirkėjui. Pvz., Įmonė 2017 metais suteikia nuolaidas 2016 metais parduotoms prekėms, tai skaičiuojant pelno mokestį už 2016 metus, iš įmonės uždirbtų pajamų atimamos jos suteiktos prekybos nuolaidos.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: daugiabučių renovacijai Lietuvoje – 50 mln. eurų ERPB paskola
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) gegužės 10-ąją pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl 50 mln. eurų paskolos daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje. Ši paskola suteiks galimybę finansuoti ne mažiau kaip 150 daugiabučių namų atnaujinimą, o tai ne tik paspartins renovacijos procesus šalyje, bet ir ženkliai pagerins renovuotų daugiabučių namų gyventojų gyvenimo sąlygas.
• Šiuo metu paskolų daugiabučių namų renovacijai paklausa Lietuvoje yra didelė. Šalyje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena 66 proc. gyventojų, ir maždaug 35 tūkst. namų yra pastatyti anksčiau nei prieš tris dešimtmečius. Šiuo metu renovuota tik 4 procentai senos statybos daugiabučių.
• Gautas ERPB finansavimas bus skirtas daugiabučių namų atnaujinimo lengvatinėms paskoloms, kurioms bus taikomos VIPA daugiabučių namų renovacijos (modernizacijos) tvarkos apraše numatytos sąlygos. Ši iniciatyva ir toliau padės taupyti energiją, mažinti angliesdioksido išmetimą ir įgyvendinti klimato kaitos sušvelninimą didinant energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose.
• Daugiabučių namų gyventojai mūsų šalyje jau įsitikino renovacijos privalumais – gyventojų, norinčiųjų renovuoti daugiabučius ir gauti perpus mažesnes sąskaitas už šildymą skaičius išlieka pastovus. VIPA finansuotų projektų statistiniais duomenimis vienam butui vidutiniškai tenka 8,5 tūkst. eurų investicijų, įvertinus valstybės teikiamą paramą – 5,5 tūkst. eurai. Socialiai remtiniems asmenims mokėjimus kompensuoja valstybė, o gyventojai, priėmę sprendimą renovuoti daugiabučius namus, gauna perpus mažesnes šildymo sąskaitas, pagerėjusią gyvenamąją aplinką bei padidėjusią būsto vertę.
• Pasak Susan Goeransson, ERPB Savivaldybių ir aplinkos infrastruktūros komandos direktorės: „Tai yra svarbi investicija ERPB ir pirmoji didelė ERPB investicija į pastatų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje. Tai labai dera su Banko strategija, siekiant užtikrinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslus ir klimato kaitos padarinių mažinimą. Seni, nerenovuoti daugiabučiai namai yra vienas iš daugiausiai prie išmetamo CO2 kiekio prisidedančių faktorių. Bendradarbiavimas su VIPA yra būdas spręsti šią problemą“. Matti Hyyrynen, ERPB vadovas Baltijos šalims, papildydamas teigia, kad ši paskola, kartu su ERPB teikiama technine pagalba, kuriant palankią pakeitimo vertybiniais popieriais teisinę aplinką, atveria kelius platesniam privataus sektoriaus dalyvavimui, finansuojant energinio efektyvumo didinimo projektus Lietuvoje.
• Šios paskolos pasirašymui taip pat pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kadangi tokių tarptautinių finansų institucijų, kaip ERPB, pasitikėjimas ir dalyvavimas Lietuvos daugiabučių namų renovacijos programoje dar labiau didina finansavimo patikimumą privačių investuotojų akyse.
• Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, iš ERPB gauta paskola – itin svarbus žingsnis Lietuvai. „Rimtas tarptautinės bendruomenės požiūris ir pasitikėjimas Lietuvoje įgyvendinamu gyvenamųjų pastatų atnaujinimo finansavimo mechanizmu – efektyvaus mūsų institucijų veikimo ir teisingų pasirinkimų, įgyvendinant vieną svarbiausių Lietuvoje projektų, rodiklis. Toks vertinimas leidžia mums kur kas drąsiau dairytis investuotojų užsienyje“, - sakė L. Maskaliovienė.
• Pasak Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, Lietuvoje aktyviai dirbama, didinant pastatų energinį efektyvumą. „Pastaraisiais metais Lietuva tapo viena iš ES lyderių įgyvendinant daugiabučių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus. Jie leidžia mums net tik pagerinti gyvenimo kokybę būsto savininkams bei miestų estetinį vaizdą, bet ir apčiuopiamai sumažinti šiltnamio efektą didinančių dujų išmetimus į atmosferą bei skatinti statybų sektorių.“ – teigia R. Brandišauskienė.
• Ateityje privačius investuotojus VIPA sieks pritraukti įgyvendindama paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais bei kitas lėšų pritraukimo schemas. Tikimasi, kad gauta paskola sudarys galimybes įvykdyti pilotinį paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį, tokiu būdu pritraukiant apie 100 mln. eurų iš tarptautinės kapitalo rinkos. VIPA ir ERPB bendradarbiavimas dėl Energijos taupymo paslaugų teikimo rinkos atsiradimo, daugiabučių renovacijos programos finansavimo bei kokybiško ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais modelio Lietuvoje įgyvendinimo prasidėjo dar 2013 m. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas ir ateityje duos apčiuopiamus rezultatus.

Ūkio ministerija džiūgauja: finansinės priemonės stipriai prisideda prie ekonomikos augimo
„Įvairūs verslai, pasinaudoję UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) įgyvendinamų ir administruojamų priemonių lėšomis, per 2016 metus sukūrė daugiau kaip 1300 naujų darbo vietų. 2016 m. pabaigos duomenimis, per skirtingas „Invegos“ priemones jau paremta daugiau 5 678 projektų, iš jų 1 918 įgyvendinama regionuose. Valstybė per „Invega“ verslo finansavimo bei darbo vietų kūrimui skatinti įsipareigojo skirti iki 752,1 mln. eurų, o tai papildomai pritraukė ir dar pritrauks iki 307 mln. eurų privačių investicijų. Investavę įvairių „Invegos“ priemonių lėšas verslo projektams įgyvendinti, smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sukūrė per 784,4 mln. Eur bendrosios pridėtinės vertės“, – tokius 2016 m. „Invegos“ pasiekimus vakar LR Vyriausybės posėdyje pristatė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• „Per skirtingas finansines priemones skatinome verslumą, ypač regionuose, didinome verslo, darbo rinkos, ypač socialiai pažeidžiamų grupių, užimtumą, lengvinome finansavimo naštą bei skatinome privačių investicijų pritraukimą. Jau ir verslas mato finansinių priemonių naudą, ypač jas derinant tarpusavyje, pvz., pritrauktas kapitalas įmonėms leidžia papildomai pritraukti ir skolinio finansavimo, dėl ko novatoriškos bei perspektyvios verslo idėjos gali būti įgyvendintos su nedideliu pradiniu nuosavu kapitalu, taip valstybė efektyviai skatina novatoriškų įmonių plėtrą“, – teigia „Invegos“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.
• 2016 metais „Invega“ administravo kelis kontroliuojančiuosius fondus, kurie finansuojami iš trijų šaltinių: 1) iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų (SF) lėšų, 2) iš 2007–2013 m. ES SF lėšų, kurias SVV subjektai panaudojo bent kartą ir kurios grįžo į kontroliuojančiuosius fondus, 3) iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų lėšų. Per šiuos fondus 2016 metais finansavimą gavo daugiau kaip 950 SVV subjektų, o investicijų suma siekė per 168,5 mln. Eur. Daugiausia SVV subjektų paremta didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, statybos ir mokslinės bei techninės veiklos sektoriuose.
• Įgyvendindama įvairias Ūkio ir Socialinės ir darbo ministerijų parengtas visuotinės dotacijos arba kompensavimo priemones, „Invega“ 2016 m. iš viso pasirašė 1037 dotacijos sutartis su projektų vykdytojais, pagal kurias 475 įmonėms buvo išmokėta 0,59 mln. Eur, leidusių susimažinti finansinę naštą ar remtinos darbuotojų grupės įdarbinimo kaštus.
• Palyginti su 2015 m., 17 proc. išaugo „Invegos“ suteiktų garantijų suma, kuri 2016 m. pabaigoje siekė 44,6 mln. Eur, o garantuotų paskolų suma išaugo 18 proc. ir sudarė 66,8 mln. Eur, nors bendras garantuotų projektų skaičius siekė 409 ir buvo 13 proc. mažesnis nei 2015 m. Daugiausia (36,92 proc.) garantijų, kurios įmonėms atstoja dalį kredito įstaigų prašomo užstato, suteikta prekybine veikla užsiimančioms įmonėms. Iš gamybos srityje veikiančių įmonių išsiskiria statybos ir remonto darbus atliekančios įmonės bei maisto pramonė, o paslaugų srityje – viešbučių, maitinimo, transportavimo, sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios įmonės.
• Per ataskaitinį 2016 m. laikotarpį garantijų gavėjams (kredito įstaigoms) buvo išmokėta 0,875 mln. Eur išmokų suma. Tai yra 0,915 mln. Eur mažiau nei buvo išmokėta per 2015 m.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paruošta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I ketv. apžvalga
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paruošta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I ketv. apžvalga.
Apžvalgą galima rasti čia. Laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2017 m. kovo 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 21792 įmonėms ir 16 bankų iš kurių 16885 įmonės (77,5 proc.) ir 14 bankų (87,5 proc.) bankroto procesas baigtas (16433 įmonės likviduotos, 212 bankroto bylų panaikinta, 240 įmonėms bankroto bylos nutrauktos arba nutraukti ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, iš jų 100 pasirašyta taikos sutarčių, 79 įmonės atsiskaitė su kreditoriais, 28 įmonių kreditoriai atsisakė reikalavimų). 2017 m. I ketv. pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 4909 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 3189 įmonėse, 1720 bankrutuojančioms įmonėms sprendimas dėl tolesnės bankroto procedūros vykdymo dar nebuvo priimtas. Per 2017 m. I ketv. bankroto procesai buvo pradėti1 860 įmonėms. Lyginant 2017 m. I ketv. su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu bankroto procesų skaičius išaugo 46,8 proc. (2016 m. – 586 įm.).
• Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01) iki 2017-03-31 bankroto bylos iškeltos 1472 fiziniams asmenims, iš kurių 1309 fiziniams asmenims procesas tebėra vykdomas, o 163 fiziniams asmenims bankroto procesai (11,1 proc.) baigti: 53 fiziniams asmenims bankroto bylos baigtos (46 – įgyvendinti planai, 1 – patenkinti visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai anksčiau nei nustatyta plane, 2 – gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, 4 –visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų ir teismas priėmė nutartį priimti atsisakymus), 106 fizinių asmenų bankroto bylos buvo nutrauktos, 4 fizinių asmenų bankroto bylos buvo panaikintos.
• Per 2017 m. I ketv. bankroto bylos iškeltos 100 fizinių asmenų, t.y. 25 proc. daugiau nei atitinkamu 2016 m. laikotarpiu (80 asm.).


Sodra praneša: nedarbo socialinio draudimo išmokos didės, bus suvienodintas socialinio draudimo išmokų apmokestinimas
Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nedarbo draudimo išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu – t. y. 15 proc. Tai jau buvo įtvirtinta ir praeitais metais Seimo priimtame Socialinio modelio pakete. Nedarbo socialinio draudimo išmokos didėja, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos (dabar priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio).
• Taip pat nuo liepos 1 d. nuo 6 iki 9 mėnesių ilgėja nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė visiems bedarbiams nepriklausomai nuo turimo stažo. Šiuo metu iki 9 mėnesių mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą.
• Be to, didėja gaunančiųjų nedarbo socialinio draudimo išmoką aprėptis, nes reikės tik 12 mėnesių per 30 mėnesių darbo stažo (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjos Nijolės Dilbienės, siekiama suvienodinti socialinio draudimo išmokų apmokestinimą, nes, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokestis mokamas ne tik nuo nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų, bet taip pat ir senatvės pensijos).
• Apmokestinus nedarbo socialinio draudimo išmokas gyventojų pajamų mokesčiu, į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nes jos yra efektyvios ir ieškantiems darbo, ir darbdaviams.
• Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kai nedarbo draudimo išmokomis kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautos pajamos ar tik dėl dalinio darbo negautų pajamų dalis.
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis nuo 200 eurų padidėjo iki 310 eurų, taigi jei asmuo uždirbo minimumą, gyventojų pajamų mokestis nebus nuskaičiuojamas, bet neapmokestinamų pajamų dydis gali būti taikomas „Sodros“ nustatyta tvarka.
• Vidutinė nedarbo išmoka, kuri, prognozuojama, 2018 m. sieks 221,7 Eur, nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nes bus mažesnė už minimalų šalies atlyginimą. 2018 m. maksimali nedarbo išmoka, kuri bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, bus 654,3 Eur.

Sodra praneša: vaiko priežiūros išmokos bus mokamos anksčiau
„Sodra“, atsižvelgdama į išmokų gavėjų poreikius, ankstina vaiko priežiūros išmokų mokėjimo laiką – jų išmokėjimas paankstinamas 5 dienomis. Taigi, vaikus auginantys tėvai išmokas gaus jau ateinantį pirmadienį.
• „Iki šiol šios išmokos buvo pervedamos kiekvieno mėnesio 20 dieną. Tačiau tiek finansinių įsipareigojimų, tiek kitokių buitinių poreikių turinčioms jaunoms šeimoms tai nebuvo patogu. Todėl nuo gegužės mėnesio vaiko priežiūros išmokos į gavėjų sąskaitas bus pervedamos kiekvieno mėnesio 15 dieną“, – teigia „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
• Anksčiau vaiko priežiūros išmokos buvo pervedamos mėnesio 20 dieną. Dabar tai bus daroma mėnesio 15 dieną;
• Jei ši diena sutaps su savaitgaliu, išmokos bus mokamos viena diena anksčiau arba viena diena vėliau: penktadienį, jei pervedimo dieną sutaps su šeštadieniu, arba pirmadienį, jei išmokos diena sutaps su sekmadieniu;
• Šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna 42,6 tūkst. vaikus auginančių žmonių: 33,2 tūkstančiai mamų ir 9,4 tūkstančiai tėčių. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka – 369 eurai.

FNTT praneša: verslininkas iš Plungės iššvaistė beveik 60 tūkst. eurų bendrovės turto
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimas dėl verslininko iš Plungės. Jis įtariamas iššvaistęs beveik 60 tūkst. eurų bendrovės turto.
• Tyrimo metu išaiškinta, kad prieš keletą metų plungiškis įsigijo 100 proc. Vilniuje registruotos ir medinių namų statyba besiverčiančios bendrovės akcijų. Naujasis bendrovės savininkas turimus medienos apdirbimo įrenginius, kurie buvo anksčiau įsigyti už Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas ir gautą paskolą, iš Vilniaus nugabeno į Plungę.
• Dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius medienos rąstų apdirbimo įrenginius plungiškis paliko Plungėje, nesaugomoje teritorijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad naujasis bendrovės savininkas ir vadovas į Plungę atgabentų įrenginių nesumontavo ir jokios veiklos nevykdė.
• Po kurio laikotarpio nesaugomoje teritorijoje palikti įrenginiai dingo, o plungiškis dėl prarasto bendrovės turto į policiją nesikreipė. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo, paaiškėjo, kad bendrovės savininkas ne tik neišsaugojo tūkstančius kainuojančių įrenginių, bet ir turėtas bendrovės lėšas – daugiau nei 20 tūkst. eurų – panaudojo senoms savo asmeninėms skoloms sumokėti.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą plungiškiui gali grėsti maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-05-14 23:17 Pelno mokestis » PLN204 ir pelno (nuostolio) ataskaita » #1357971
32 langelyje
2017-05-14 17:34 Blevyzgos » TAX MEETAS 2017 » #1357956
Aha, ir man įdomu. Negaliu birželio vidurys-pabaiga, ir liepos pabaiga.

P.s: dar kaip alternatyva www.pramogostau.lt/sodybos-su-pramogomis-1048717416/nakvynes-pasiulymas-kaimo-turizmo-sodyboje-apyniu-namai-kupiskio-rajone
2017-05-08 21:46 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1357554
Savaitės 2017.05.01 - 2017.05.07 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIAI
77 proc. privalančiųjų deklaruoti gyventojų tai padarė laiku.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. Daugiausia jų sulaukta buvo pirmąją preliminarių deklaracijų paskelbimo dieną – pateikta daugiau nei 121 tūkst. deklaracijų. Su mokesčių inspekcijos specialistų pagalba buvo užpildyta kas ketvirta deklaracija.
• „VMI sulaukia vis daugiau teigiamų įvertinimų dėl kasmet paprastinamo deklaracijų teikimo, vis daugiau duomenų sukeliama į preliminarias deklaracijas ir vis daugiau gyventojų savarankiškai teikia deklaracijas naudodamiesi el. deklaravimo sistema ar išmaniąja programėle - atitinkamai mažėja gyventojų, kurie tiesiogiai kreipiasi į Mokesčių inspekciją dėl pagalbos deklaruojant pajamas. Nors privalantieji deklaruoti savo pajamas ir turtą turėjo tai padaryti iki šio antradienio, tačiau dalis gyventojų to dar nepadarė«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, informuodama, kad šįmet dėl įvairių priežasčių deklaracijų dar nepateikė daugiau nei 150 tūkst. tai padaryti privalančių gyventojų.
• Didžiausią nedeklaravusiųjų dalį sudaro gyventojai, kurie pernai pasinaudojo didesniu nei priklauso neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ar papildomu NPD. Taip pat „smulkieji» verslininkai, t.y., gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šie gyventojai deklaracijas privalo pateikti net ir tuo atveju, jei negavo jokių pajamų.
• VMI ragina gyventojus, privalėjusius, tačiau laiku nepateikus deklaracijų, nedelsti ir jas pateikti kuo skubiau, kadangi nuo deklaravimo ir sumokėjimo termino pabaigos, t.y. gegužės 2 dienos, už kiekvieną pradelstą dieną jiems yra skaičiuojami delspinigiai – 0,03 proc.
• Tiems gyventojams, kurie turėtų sumokėti pajamų mokestį, tačiau dėl finansinių sunkumų laikinai neišgali to padaryti, primena, jog jie gali kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir tartis dėl mokestinės paskolos ar mokesčių atidėjimo.
• VMI primena, kad gyventojai, norintys susigrąžinti GPM permoką, teikti ir tikslinti deklaracijas gali dar 5 metus. Pateiktų prašymų pervesti 2 proc. paramą ir 1 proc. paramą politinėms partijoms po gegužės 2 d. VMI nebepriima, tačiau laiku pateiktus prašymus koreguoti galima iki rugpjūčio 20 dienos.
• Šiuo metu 313 tūkst. gyventojų, teisingai užpildžiusių GPM deklaracijas ir jas pateikusių el. būdų, jau susigrąžino 39 mln. eurų GPM permokos. 674 tūkst. gyventojų deklaravo apie 89 mln. eurų GPM permokos, o daugiau nei 252 tūkst. gyventojų deklaravo 118 mln. eurų mokėtino GPM.

SAVAITĖS SKAIČIAI-2
160 tūkstančių žmonių Lietuvoje negauna „minimumo“. 199,63 EUR - toks vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ yra privačiame sektoriuje dirbančių žmonių, kurie uždirba mažiau nei minimalią mėnesinę algą (MMA). Mažesnius nei MMA darbo užmokesčius kovo mėnesį gavo 160 tūkst. asmenų – kas dešimtas pagal darbo sutartį dirbantis žmogus.
• Per metus uždirbamos pajamos yra svarbios ne tik kaupiamam stažui, bet ir skaičiuojant žmogui priklausančias išmokas. Ligos, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokos tiesiogiai priklauso nuo oficialaus darbo užmokesčio ir mokamos nuo tos sumos, nuo kurios sumokamos įmokos. Taigi, jei asmuo darbo užmokesčio gauna, pavyzdžiui 200 eurų „ant popieriaus“, jo ligos išmoka būtų 18 eurų (sergant 5 dienas, iš kurių „Sodra“ apmoka 3 dienas), motinystės išmoka – 200 eurų, vaiko priežiūros išmoka vaiką auginant dvejus metus – 156 eurai per mėnesį „ant popieriaus“.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Priimti Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimai
Seimas priėmė Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimus. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos įmonės ir Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojų teisę būti išklausytiems, taip pat teisę į darbuotojų informavimą ir konsultavimą.

VMI informuoja: pakeistas VMI prie FM viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių bei formų patvirtinimo“

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. VA-35 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. VA-2 „Dėl dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių bei formų patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu išdėstytos nauja redakcija formos FR1045, FR1046, FR1048, FR1062, kuriose pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyti straipsniai į atitinkamus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įtvirtintus straipsnius.
• Įsakymu pakeistos formų pildymo taisyklės, nurodant, jog siekiant surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar nurodymą, naudojamos administracinių nusižengimų protokolo bei administracinių nurodymų formos patvirtintos 2015 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 640 „Dėl Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo« (toliau - Nutarimas). Administracinio nusižengimo protokolo bei nurodymo formos užpildymo tvarką reglamentuoja Nutarimas.
• Įsakymu panaikinta administracinio nusižengimo protokolo forma bei administracinio nurodymo forma.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Vilniuje penktąjį kartą bursis finansų rinkų profesionalai iš viso pasaulio
Finansų ministerija kartu su Lietuvos finansų rinkų institutu (LFRI) gegužės 18 d. Vilniuje organizuoja jau penktąją Tarptautinę finansų rinkų konferenciją. Joje politikos, akademinės bendruomenės bei finansų rinkos lyderiai aptars finansų rinkų tendencijas ir plėtros perspektyvas, diskutuos apie finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtrą ir investicinių bei pensijų fondų svarbą realiosios ekonomikos augimui.
• „Džiugu, kad į Lietuvą atvyksta tokia gausybė aukščiausio lygio ekspertų, su kuriais visuomet malonu pasidalinti įžvalgomis ir gerosiomis patirtimis. Šis kartas – jau penktasis, bet kitoks ne tik todėl, kad jubiliejinis – šįkart jau ir mes turime patirties, kuri naudinga atvykstantiems ekspertams, ir galime pristatyti žaibiškai link fintech lyderės regione besibraunančios Lietuvos pasiekimus“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• „Tai – bene svarbiausias ir didžiausias tarptautinis metų renginys finansų rinkų tematika Lietuvoje. Šios srities Lietuvos specialistai ir politikos formuotojai turės galimybes tiesiogiai išgirsti ir pabendrauti su savo sričių ekspertais iš viso pasaulio“, - teigia LFRI direktorius Marijus Kalesinskas.
• Renginyje pranešimus skaitys tarptautiniu mastu pripažinti akademikai, Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojai, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Danijos, Belgijos, Izraelio, Švedijos, Airijos ir Lietuvos.

Finansų ministerija informuoja: siekiama efektyvesnio ir skaidresnio valstybės valdomų įmonių turto naudojimo
Finansų ministerija parengė Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) nekilnojamojo turto valdymo gaires su pagrindiniais principais, kuriuos rekomenduojama taikyti valdant ir naudojant valstybės valdomų įmonių nekilnojamąjį turtą.
• Valstybės valdomų įmonių veikla yra ypač reikšminga įgyvendinant valstybės nustatytus strateginius tikslus, užtikrinant valstybei svarbios infrastruktūros kūrimą bei eksploatavimą, teikiant visuomenei ir verslui būtinas paslaugas. Valstybės valdomos įmonės savo veikloje naudoja didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurio išlaikymo sąnaudos turi įtakos valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatams ir (arba) teikiamų viešųjų paslaugų kainoms. Ne visada šis turtas yra naudojamas efektyviai ir skaidriai, todėl valstybės, kaip šių įmonių akcininkės ir savininkės, tikslas yra įdiegti gerąją nekilnojamojo turto valdymo praktiką visose VVĮ.
• Kaip teigia finansų viceministras Darius Sadeckas, šiose gairėse apibrėžiami pagrindiniai principai, kuriais rekomenduojama vadovautis visoms valstybės valdomoms įmonėms. „Siekiama, kad valstybės valdomos įmonės peržiūrėtų ir optimizuotų savo valdomą ir naudojamą nekilnojamąjį turtą, atsisakytų nenaudojamo ir nereikalingo turto, apsibrėžtų skaidrias ir viešas nekilnojamojo turto realizavimo taisykles (procedūras), viešintų sudaromus sandorius, siektų, kad visi šio turto sandoriai atitiktų rinkos sąlygas. Tikimės, kad visos šios priemonės padės skaidrinti ir efektyvinti valstybės įmonių veiklą bei sudarys sąlygas optimizuoti jų veiklos sąnaudas, o tai savo ruožtu didins įmonių konkurencingumą bei mažins paslaugų kainas, kuriomis daugeliu atvejų naudojasi reikšminga visuomenės dalis“, – teigia D. Sadeckas.
• Susipažinti su rekomendacinėmis valstybės valdomų įmonių nekilnojamojo turto valdymo gairėmis galima Finansų ministerijos internetinėje svetainėje adresu: http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/rekomendacines-valstybes-valdomu-imoniu-nekilnojamojo-turto-valdymo-gaires

Valstybinė darbo inspekcija pristato projektą: Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą
• Projekto tikslas – skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą vystant socialinį dialogą ir sudaryti sąlygas socialinių partnerių interesų derinimo kokybei užtikrinti. Projektu taip pat siekiama užtikrinti socialinio dialogo Lietuvoje situacijos stebėseną ir rezultatų vertinimą šalies mastu.
• Projekto veiklos sustiprins profesinių sąjungų atstovavimą, paskatins darbdavius ir darbuotojus vystyti socialinį dialogą įmonėse, didins jų įsitraukimą į kolektyvines derybas, kurios inspiruotų kolektyvinių sutarčių pasirašymą. Vykdomos veiklos skatins aktyvesnį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą, prisidedant prie darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo didinimo sričių tobulinimo, padės darbuotojus aktyviau įtraukti į įmonės valdymą ir bendrą socialinę kolektyvinę atsakomybę.
• Projektą kartu su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendins socialiniai partneriai. Tai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.
• Projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, sukurtos socialinio dialogo viešinimo priemonės, atliktas tiriamasis darbas ir sukurta metodika parengti vertinimo sistemai už pasiekimus socialinio dialogo vystymo srityje bei išleistas metodinis leidinys. Taip pat bus organizuojami mokymai–diskusijos institucijų ir organizacijų atstovams bei socialiniams partneriams. Visuomenei bus rengiami atvirieji mokymai, regioninės konferencijos. * Projekto metu bus organizuojamos tarptautinės konferencijos, vykdomos kitos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, atliekamos socialinės apklausos socialinio dialogo vystymo srityje.
• Numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu bus parengtos metodinės priemonės kolektyvinių derybų vedimui, kolektyvinių sutarčių šablonai ir pan. Visos šios priemonės ateityje pasitarnaus sklandesniam kolektyviniam bendradarbiavimui ir socialinės atsakomybės skatinimui Lietuvoje. Tai yra – darbo sąlygų ir aplinkos gerinimui, didesniam darbuotojų įtraukimui į įmonių valdymą, didesnei darbdavių atsakomybei kolektyvinių susitarimų rengimui ir įgyvendinimui.
• Projekto metu sukurtos metodinės priemonės bus viešai pasiekiamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms.
• Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2017-04-10, pabaiga – 2020-10-09.
• Dėl išsamesnės informacijos kreiptis: projekto vadovė Daiva Petronienė, +370 698 82100.

VMI praneša: mėsos perdirbimo įmonėje šimtai kilogramų neaiškios kilmės mėsos ir dvigubi važtaraščiai
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) specialistai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnais, patikrinę mėsos perdirbimu ir prekyba užsiimančią įmonę, nustatė daugybę pažeidimų su galimai neapskaitytomis pajamomis – nuo neišduodamo kasos kvito, šimtų kilogramų skerdienos be dokumentų iki kelių tonų žaliavos trūkumo. Mokesčių slėpimą paslėpti bandyta ir dvigubais važtaraščiais.
• Kauno AVMI Kontrolės departamento specialistai kartu su FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjais tikrino mėsos įmonės visus padalinius gamybos ir sandėliavimo patalpas bei 5 parduotuves. Patikrinimo metu rasta daugybė pažeidimų: daugiau nei 500 kg skerdienos be įsigijimo dokumentų, beveik 9 tonų žaliavos trūkumas, kurios vertė viršija 13 tūkst. eurų. Įmonės kasoje nustatytas beveik 6,8 tūkst. eurų stygius.
• „Daugelis mokesčių mokėtojų jiems priskirtas mokestines prievoles atlieka sąžiningai, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai nesąžiningais principais veikiantys verslininkai bando apeiti mokestinius įstatymus ir slėpti pajamas», - sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. Pasak J. Stankienės specialistai stebi ir analizuoja visą turimą informaciją įvairiuose sektoriuose, o pastebėję tam tikrų rizikos faktorių, gavę sąmoningų gyventojų pranešimus, imasi kontrolės veiksmų.
• Tikrinant tos pačios įmonės prekybos vietas nustatyta pažeidimų elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) apskaitoje, kasose rastas grynųjų pinigų perteklius, pirkėjams neišduodami fiskaliniai kvitai. Vienoje įmonės parduotuvėje, motyvuojant kasos aparato gedimu, tiesiog buvo prekiaujama be jo. Kitoje prekybos vietoje Kauno AVMI specialistai kasoje rado ne tik grynųjų pinigų perteklių, bet buvo aptikti mėsai ir jos gaminiams pateikti dviejų tipų važtaraščiai. Kaip žodžiu paaiškino įmonės darbuotojai, pagal vienus važtaraščius realizavus produkciją, pajamos yra neapskaitomos, o prekybos vietoje neapskaityti pinigai kartu su neoficialiais važtaraščiais grąžinami į gamybos cechą, kur produkcijos gabenimo dokumentai vėliau sunaikinami.

VMI praneša: leidimus žymėtiems degalams ūkininkai gali įsigyti paprasčiau
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, jog VMI ūkininkams parengė atmintinę, padėsiančią susipažinti su paprastesne leidimų įsigyti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamų dyzelinių degalų, skirtų žemės ūkiui, išdavimo tvarka. Joje mokesčių mokėtojai ras su mokestinių prievolių vykdymu, degalų apskaita susijusią informaciją, atsakymus į kitus aktualius klausimus.
• „Mažindama administracinę naštą mokesčių mokėtojams, VMI nuo 2016 metų rugpjūčio 1 dienos supaprastino minėtų leidimų išdavimo tvarką – dabar teikti prašymo ir atsiimti šių leidimų nebereikia vykti į VMI aptarnavimo padalinį, pakanka prisijungti prie Mano VMI portalo. Tikimės, jog susipažinę su atmintinėje glaustai ir aiškiai pristatyta naująja tvarka, mokesčių mokėtojai jos laikysis, aktyviai naudosis Mano VMI el. paslauga, leidžiančia atsispausdinti leidimus savarankiškai ir taip bus taupomas jų laikas", - sako Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė, pažymėdama, kad vis dar tebesitęsiančiais 2016 – 2017 ūkiniais metais mokesčių mokėtojams jų Mano VMI paskyrose pateikta 90 tūkst. automatiškai sugeneruotų leidimų įsigyti žymėtus degalus – tai 63 proc. visų šiais ūkiniais metais išduotų leidimų žymėtiems degalams, skirtiems žemės ūkiui, įsigyti.
• Atmintinę galima rasti VMI interneto svetainėje adresu http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.16.6/-/asset_publisher/0OhS/content/atmintine-apie-gazolius-skirtus-naudoti-zemes-ukyje/10174.
• Vilniaus AVMI primena, jog pasikeitus leidimų įsigyti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamų dyzelinių degalų, skirtų žemės ūkiui, išdavimo tvarkai, mokesčių mokėtojams nebereikia teikti prašymų VMI. Leidimai su apskaičiuotu lengvatinių degalų kiekiu generuojami automatiškai pagal VMI turimus duomenis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir praeitų ūkinių metų (nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.) kuro įsigijimų duomenis. Leidimai VMI nebepasirašomi, todėl ūkininkai ir juridiniai asmenys juos gali peržiūrėti ir atsispausdinti savarankiškai prisijungę prie Mano VMI, nebereikia vykti į Mokesčių inspekcijos aptarnavimo padalinius atsiimti leidimo.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-05-08 21:34 Blevyzgos » TAX MEETAS 2017 » #1357553
Vis dar nėra organizatorių.... Labai gaila. smile
P.s: visi entuziastų organizuoti susitikimai buvo super (kaip ir paskutinis Lietuvos pačiam kraštukyje).
2017-05-01 10:46 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1356921
Savaitės 2017.04.24 - 2017.04.30 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS SKAITALAS
Aušra Maldeikienė "Briedžių medžioklė".

SAVAITĖS SKAITALAS-2
Gintaras Černius "Ar pavyks Lietuvai ištrūkti iš įsisukusios mokesčių grobstymo karuselės".


SAVAITĖS LEIDINYS
Finansų ministerija informuoja, kad parengė apibendrintą ir iliustratyvią 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę.
2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę galima rasti čia.

SAVAITĖS TYRIMAS
Vilniaus universiteto tyrimas apie pajamų nelygybę. Grupė Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“, kuris pristatytas balandžio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Kai kurie šio tyrimo rezultatai buvo netikėti.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsniai
Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimus.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimas, kuris įsigalios nuo 2018 sausio 1 d. numato teisę gauti ligos išmoką, nustatytą šio įstatymo 8 straipsnyje, seneliui (senelei) ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką. Išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

VMI komentuoja: dėl gydytojų, dalyvaujančių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose, veiklos priskyrimo mokslinei veiklai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų nuomones, paaiškina dėl gydytojų, dalyvaujančių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose, veiklos apmokestinimo:
• Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje biomedicininiai tyrimai apibrėžti kaip biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad klinikinis vaistinio preparato tyrimas – tai bet koks su žmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno ar kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.
• Kadangi klinikinio vaistinio preparato tyrimo tikslas (apibrėžtas konkretaus klinikinio tyrimo tyrėjo susitarime, kuriame nustatytos ir tyrėjo funkcijos, su užsakovu) nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, gydytojų, farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai vykdančių klinikinį vaistinio preparato tyrimą, veikla laikytina moksline veikla. Tokiu atveju pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas kitos (ne laisvųjų profesijų) individualios veiklos pajamos, tame tarpe ir individualios mokslininko veiklos pajamos, apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu.
• Tačiau, jeigu gydytojo savarankiškai vykdomos veiklos tikslas yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, t. y. pacientų gydymas, tai tokia veikla galėtų būti laikytina laisvosios profesijos (gydytojo) veikla. Tokiu atveju pagal GPMĮ nuostatas gyventojų, vykdančių laisvosios profesijos veiklą, individualios veiklos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio apibendrintas paaiškinimas (komentaras)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 57 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-19 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1707211)-6K-1702847). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.
Informacinį pranešimą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 46,4 mln. eurų
FFinansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė – 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.
• Šių metų trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 2 mlrd. 706 mln. eurų, išlaidos – 2 mlrd. 723 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-kovą sudarė 29,4 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per tris mėnesius gauta iš mokesčių (52,4 proc.) ir socialinių įmokų (43,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (58,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• 2017 metų kovo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 93,9 mln. eurų (0,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP). 2017 m. centrinės valdžios pajamos kovo mėnesį buvo 982,5 mln. eurų, išlaidos – 1 mlrd. 54 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų kovą sudarė 22,2 mln. eurų.
• Kovo mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (49,1 proc.) ir socialinės įmokos (44,6 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (60,4 proc.).
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: balandžio 28 d. – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad balandžio 28 d. – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Valstybinė darbo inspekcija (VDI), minėdama Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į darbuotojų saugą ir sveikatą, trečius metus kvietė spręsti nacionalinį e. testą, kuris buvo paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Testą sudaro 25 klausimai su galimais 3–4 atsakymų variantais.
Testo klausimus ir teisingus atsakymus galima rasti čia.

VMI praneša: modelis „Įspėjau – pasirink“ sėkmingai be kontrolės procedūrų skaidrina įmonių atlyginimus
VMI praneša, kad su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimas – vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), siekdama sumažinti vieną iš rizikų, kurios poveikis biudžeto pajamoms yra didelis bei norėdama kuo mažiau trukdyti sąžiningus mokesčių mokėtojus, daugiau nei dešimt metų taiko modelį „Įspėjau – pasirink«. Nuo 2013 m. šią gerąją bendravimo su mokesčių mokėtojais praktiką perėmė ir Sodra bei Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI).
• VMI pastebi, kad mokesčių, susijusių su darbo santykiais, siekiama išvengti įvairiais būdais, pvz. neapskaitant viso darbuotojų dirbamo laiko, mokant darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį „vokeliuose», dirbant nelegaliai, darbuotojus įdarbinant, tariamai, darbui ne pilną darbo dieną ar dalį užmokesčio išmokant kaip, pvz., mokestį už transporto priemonių nuomą. Šie aspektai dažnai turi įtakos įmonėje mokamų atlyginimų vidurkiui.
• Veikiant pagal „Įspėjau – pasirink« modelį, tam tikrais kriterijais atrinktų rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbiams. Tik tokiu atveju, kai verslininkai nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas» atlyginimo (o tai parodo galimą „vokelių« mokėjimo riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia ir VMI inspektorių vizito.
• „Visų pirma reikėtų pažymėti, kad pats faktas, kad mokamas minimalus ar mažesnis už jį darbo užmokestis nėra traktuojamas kaip mokesčių vengimo įrodymas - daugelyje įmonių yra darbuotojų, dirbančių ne pilnu krūviu, sezoniškai, atliekančių pagalbines funkcijas ir pan. Įtarimai kyla tada, kai didžioji dalis darbuotojų, dirbančių aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gauna mažesnį nei minimalus darbo užmokestį», - sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad šio modelio taikymo privalumas – įmonės netrukdomos kontrolierių vizitų, griežtos kontrolės procedūros (patikrinimai) taikomos tik įmonei nenorint bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.
• Kauno AVMI 2016 m. išsiuntė klausimynus 1623 mokėtojams dėl darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną ir sulaukė 1315 (81 proc.) atsakymų. Į pokalbį dėl mažo vidutinio darbo užmokesčio ir didelio ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus buvo pakviesti 562 mokesčių mokėtojai. Pokalbių metu 411 (73 proc.) mokesčių mokėtojų įsipareigojo didinti oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį, arba mažinti darbuotojų, dirbančių nepilną darbo dieną skaičių. Atlikti veiksmai buvo rezultatyvūs - mokėtojų, kurių atžvilgiu taikytos prevencinės priemonės, oficialiai deklaruojama gyventojų pajamų mokesčio suma šoktelėjo apie 20 proc. Neabejotinai galima daryti išvadą, kad atlyginimas ir anksčiau buvo mokamas didesnis, tačiau jis buvo deklaruojamas ne visas ir ne už visą atlyginimą mokami mokesčiai. Taigi, VMI neprašo didinti atlyginimus, o tik siekia, kad visas realiai mokamas darbo užmokestis būtų deklaruotas ir apskaitytas.
• Praėjusiais metais VMI, Sodra ir VDI specialistai visoje Lietuvoje stebėjo ir taikė įvairias poveikio priemones daugiau nei 6000 juridinių asmenų. Palyginus šiose įmonėse dirbančių ir minimalų atlygį gaunančių darbuotojų skaičius 2016 m. pradžioje ir pabaigoje, pastebima, kad jų sumažėjo 6,67 proc., per tą patį laikotarpį šalies mastu tokių darbuotojų sumažėjo 2,66 proc. Vidutinis darbo užmokestis kontroliuotose įmonėse palyginus su 2015 m. IV ketvirčiu išaugo 23,63 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu visose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis augo 10,15 proc.

Sodra primena: stažo sukaupiame tiek, kiek oficialiai uždirbame pajamų
Sodra primena, kad stažas skaičiuojamas pagal pajamas ir nuo jų sumokėtas įmokas. Jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 MMA ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas.
• Per šiuos metus nesukaupti 1 metų stažo rizikuoja 160 tūkstančių žmonių, t. y. jų mėnesinis darbo užmokestis nesiekia MMA – 380 eurų.
• Dirbti ne visu etatu šalies įstatymai nedraudžia, tačiau kiekvienam dirbančiam žmogui svarbu, kad būtų oficialiai apskaitomas visas jo realiai dirbamas laikas, o dirbant visą darbo dieną ir pilną mėnesį atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas – 380 eurų. Jei darbo laiko apskaita valandinė, valandos įkainis negali būti mažesnis kaip 2,32 euro.
• Oficialiai deklaruojant ne visą darbo užmokestį nukenčia ne tik stažas, bet ir socialinės garantijos – gaunamos mažesnės, nuo deklaruojamų pajamų skaičiuojamos ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos.
• Savo sukauptą stažą galite pasitikrinti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt.

FNTT tyrimas: Mažeikių bendrovė nelegaliai prekiavo chemikalais iš Lenkijos- šešėlyje ūkininkams pardavė tonas produkcijos
Mažeikiuose registruotos bendrovės direktoriaus pavaduotojas per maždaug pusantrų metų ūkininkams nelegaliai pardavė produkcijos už daugiau kaip 180 tūkst. eurų. Įmonės bendraturtis įvairius chemikalus pirko Lenkijoje ir Latvijoje, o vėliau be apskaitos dokumentų jais prekiavo Lietuvoje, įtaria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
• Įtariama, kad mažeikiškis be apskaitos dokumentų Lenkijoje įsigijo apie 2 tonas įvairių augalų apsaugos priemonių, kurios nebuvo registruotos Lietuvoje. Pirminiais skaičiavimais, mažeikiškis per daugiau nei vienus metus nelegaliai produkcijos Šiaulių regiono ūkininkams pardavė už daugiau kaip 180 tūkst. eurų.
• FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad 2016–2017 metais Mažeikių bendrovė direktoriaus pavaduotojas iš Latvijos įmonės už 25 tūkst. eurų nusipirko vieną toną draudžiamo Lietuvoje herbicido „Mistral“.
• Ši nesertifikuota šalyje priemonė yra skirta purkšti bulves nuo piktžolių. Išaiškinta, kad minėtas kiekis chemikalų be apskaitos dokumentų buvo parduotas regiono ūkininkams, o Mažeikių bendrovės buhalterinėje apskaitoje už tai gauti pinigai buvo įtraukti kaip pinigai už kitą parduot1 prekę.
• Tyrimo metu FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 11 kratų, kurių metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos. Kratų metu Mažeikių bendrovės sandėlyje buvo aptikta daugiau kaip 500 kg augalų apsaugos priemonių – „Mistral“, „Monitoru“, „Grodil“, „Titus“. Bendra šių Lietuvoje draudžiamų ir be apskaitos dokumentų įsigytų priemonių vertė siekia 24 tūkst. eurų.
• Pernai ir užpernai įmonės apyvarta siekė apie 5 mln. eurų, 2014 metais – apie 4,6 mln. eurų. Ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.
• Neteisėta prekyba augalų apsaugos priemonėmis tarnybos pareigūnų akiratyje atsiduria nebe pirmą kartą. Prieš porą mėnesių FNTT Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad Šiaulių rajono gyventojas, neturėdamas leidimo ir be apskaitos dokumentų, pardavė ūkininkams produktų už daugiau nei 60 tūkst. eurų. Įtariamasis iš vienos Lenkijos įmonės įsigydavo didelius kiekius Lietuvoje neregistruotų ir draudžiamų prekiauti pesticidų, parduodavo juos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. Šiuo metu baigta baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-04-25 17:42 Blevyzgos » Pasijuokime mieli draugai » #1356423
Katė žiūri siaubo filmą smile smile smile :

www.youtube.com/watch?v=_cVM5infYxk
2017-04-24 10:27 Gyventojų pajamų mokestis » Individuali veikla pagal pažymą » #1356250
Galite pildyti, galite nepildyti. SAV forma yra mėnesinė -metinė. Pvz. jei koks IĮ savininkas nori gauti banke kreditą, jis kiekvieną mėn. pildo SAv įrašydamas didesnes nei MMA sumas, nuo kurių turi susimokėti sodrai. Tai forma, leidžianti žinoti savarankiškai dirbančių asmenų pajamas kitoms institucijoms (pvz. kredito įstaigoms, antstoliams).

Jeigu jums neaktualu- nepildote.
2017-04-24 09:09 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1356244
Savaitės 2017.04.17 - 2017.04.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIUS
VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems pajamų deklaracijų dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), siunčia išankstinius priminimus. VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 277 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių deklaracijas iki šios dienos pateikė beveik pusė tai privalančių padaryti.
• Išankstiniai priminimai apie pareigą pateikti deklaraciją siunčiami Mano VMI sistemos naudotojams, likusieji gyventojai, kurie nesinaudoja Mano VMI, turėtų savarankiškai pasitikrinti, ar privalo deklaruoti pajamas. Iš viso deklaracijas dėl per didelio NPD dar turėtų pateikti apie 145 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad tie gyventojai, kurie iki gegužės 2-osios nepateiks privalomų deklaracijų, negalės paremti ir savo pasirinktų organizacijų bei kitų paramos gavėjų – jų paramos prašymai nenagrinėjami.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios" apie i.VAZ (važtaraščių registravimo sistemos) taisyklių pakeitimus: "VMI atleidžia e.važtaraščio gniaužtus".

SAVAITĖS LAIMIKIS
Klaipėdos AVMI per pastarąsias dvi savaites nustatė net kelis neapsikaityto darbo užmokesčio mokėjimo statybų sektoriuje atvejus: Klaipėdos UAB darbuotojams „vokeliuose« išmokėjo apie 130 tūkst., Telšių UAB – apie 28 tūkst. eurų sumas, neįtrauktas į įmonių buhalterinę apskaitą. Algas statybininkams mokėdami „juodai» įmonių vadovai bandė išvengti mokesčių valstybei. Dėl Klaipėdos bendrovės galimai nusikalstamos veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, Telšių įmonei taip pat gresia tiek teisinės, tiek mokestinės sankcijos.
• Patikrinimą uostamiesčio statybų bendrovėje Klaipėdos AVMI darbuotojai atliko kartu su FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais. Jo metu biure rasta per 9 tūkst. eurų galimai neapskaitytų pajamų suma, skirta išmokėti darbuotojams „vokeliuose«, bei „juodosios» buhalterijos užrašai. Tai, kad neoficialią dalį sutarto atlyginimo – kiekvienam po 400 eurų ar daugiau, priklausomai nuo uždarbio - įmonės vadovas išmokėdavo grynais į rankas, patvirtino ir darbuotojai. Preliminariais skaičiavimais, per 2015-2017 m. neapskaityto darbo užmokesčio, išmokėto nuslepiant mokesčius, suma gali siekti apie 130 tūkst. eurų.
• Mokėti visus mokesčius vengė ir Moldovos Respublikos piliečio vadovaujama Telšių bendrovė, veiklą Lietuvoje pradėjusi vos prieš metus. Apie „vokelius« įmonėje Mokesčių inspekcijai pranešta pasitikėjimo telefonu 1882. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad per palyginti trumpą veiklos laiką įmonė 18 darbuotojų išmokėjo per 27 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Įvairiems statybos – betonavimo, renovavimo ir kt. - darbams ji samdė ne tik lietuvaičius, bet ir moldavus, kuriems taikė tą patį apmokėjimo modelį – dalį „vokeliuose». Išanalizavę įmonės buhalterinius duomenis Mokesčių inspekcijos darbuotojai atskleidė, kad oficialiai statybininkams ji mokėjo tik minimalų atlyginimą, o papildomai išmokėtos neoficialios sumos svyravo nuo 70 iki 530 eurų per mėnesį vienam darbuotojui.
• „Statybų sektorių VMI vertina kaip vieną rizikingiausių, todėl taiko kompleksines priemones, kuriomis siekiama įtikinti šiame versle veikiančias įmones atsisakyti blogosios praktikos – neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, gautų pajamų nedeklaravimo, nelegalaus darbo ir kt. Ne vienerių metų VMI įdirbio rezultatai ryškėja – turimais šių metų duomenimis, šalyje mažėja „vokelių« mokėjimo atvejų, ši teigiama tendencija pastebima ir Klaipėdos regione, auga šio regiono statybų verslo deklaruotos pajamos, atitinkamai ir deklaruoti mokesčiai, didėja ir įdarbinamų darbuotojų skaičius, vidutinio darbo užmokesčio rodikliai. Tikimasi, kad bendromis VMI, kitų institucijų ir, be abejo, skaidriai dirbančio verslo, netoleruojančio nesąžiningų konkurentų, pastangomis šis išskaidrinimo procesas įgaus norimą pagreitį», - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
• Klaipėdos AVMI duomenimis, š.m. sausio – vasario mėn., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Klaipėdos regiono statybų verslo deklaruotos pajamos išaugo 38 proc. (pajamų augimas ypač ryškus Tauragės ir Telšių apskrityse, atitinkamai 62 proc. ir 53 proc.), deklaruotas mokėtinas PVM augo 32 proc., padidėjo ir šiame sektoriuje dirbančiųjų skaičius bei 11 proc. - mokamas vidutinis darbo užmokestis sektoriaus darbuotojams.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 283 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 86. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatos išdėstytos nauja redakcija.


Pakeistos Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 284 pakeistos Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


Pakeista Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinė) forma
Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DĮ-103 pakeista Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinė) forma. Neteko galios Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. DĮ-65 „Dėl Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinės) formos patvirtinimo“.
Pakeistas Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-250pakeistas Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119. Įsakymas išdėstytas nauja redakcija.
• Įsakymas įsigalioja 2017 gegužės 1 dieną.

Patvirtintas Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 ,,Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
• Apraše nustatyti bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, informacijos apie bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą pateikimo tvarka bei bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo vertinimo tvarka. Taip pat Įsakyme nustatyta, kad Aprašo 5 punkte nurodytą ataskaitą už 2016 kalendorinius metus bankroto ir restruktūrizavimo administratoriai turi pateikti Tarnybai iki 2017 m. birželio 1 d.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktų apibendrintas paaiškinimas (komentaras)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktų komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-05 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1705774-6K-1702582).
• Komentaras papildytas nuostatomis, nuo ko priklauso pelno mokesčio lengvatos laisvoms ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms (nuo investuotos sumos ir nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus per moketinį laikotarpį).
Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmasis ketvirtis valstybės biudžetui buvo dosnus pajamų
Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (63,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 2,1 proc. (31,2 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.
• Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-kovo mėnesių pajamos – 1,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1,5 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 13,9 proc. (233,7 mln. eurų) ir 15,1 proc. (202 mln. eurų) daugiau.
• Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 857,6 mln. eurų, t.y., 2,1 proc. (17,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 11,9 proc. (91,4mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-kovą. Viršplaninių pajamų gauta dėl didesnės nei pernai tuo pat metu PVM permokos bei išaugusių mažmeninės prekybos apimčių.
• Už visas akcizines prekes per tris mėnesius gauta 343 mln. eurų – 3,1 proc. daugiau nei prognozuota. Akcizų surinkimui teigiamos įtakos turėjo spartesnis nei buvo prognozuota alkoholinių gėrimų pardavimų augimas prieš akcizo didėjimą nuo kovo 1 dienos.
• Pelno mokesčio įplaukos sudarė 112,7 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau nei planuota dėl sumažėjusios mokesčių mokėtojų, avansinį pelno mokestį deklaruojančių mokėti pagal numatomą pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio prievolės.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus pirmąjį ketvirtį sudarė 340,9 mln. eurų, ir buvo 5,8 proc. didesnės nei prognozuota. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys –didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis darbo užmokesčio fondas. (Atsižvelgiant į 2017 m. kovo mėnesį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. prognozuojamas 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, kai tuo tarpu 2016 m. rudenį, rengiant 2017 m. biudžeto rodiklius, darbo užmokesčio fondo augimo prognozė 2017 m. sudarė 7 proc.)
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,386 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,487 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: valdžios sektoriaus finansai 2016 metais – pertekliniai
Finansų ministerijos informuoja, kad pirmą kartą per 26-erius metus nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo valdžios sektorių sudarantys biudžetai buvo pilnesni nei planuota – 2016 metais pasiektas valdžios sektoriaus perteklius sudarė 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
• „Džiugiu, kad atsakingas viešųjų finansų planavimas ir valdymas duoda vaisių, parodo, kad galime atsisakyti nuolatinio deficito praktikos. Be to, tai kartu didelis akstinas nesustoti ir siekti tvaraus bei ilgalaikio šalies vystymosi, išlaikant pagreitį“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Perteklinės lėšos 2016 m. prisidėjo prie valstybės skolos sumažėjimo - iš viso valdžios sektoriaus skola 2016 m. sumenko nuo 15,9 mlrd. eurų iki 15,5 mlrd. eurų. Skolos lygis praėjusiais metais sudarė 40,2 proc. BVP.
I6samiau - Lietuvos statistikos departamento pranešime.

Sodra praneša: pirmojo metų ketvirčio finansiniai rezultatai – pajamų augimo tendencija išlieka
Sodra informuoja, kad palyginus su praėjusiais metais, „Sodros“ biudžeto įplaukos ir išmokos augo vienodai – 12,6 proc. Skaičius šiek tiek koregavo anksčiau nei planuota, išmokėtos kompensacijos finansinės krizės metu dirbusiems pensininkams. Tam buvo gauta 81,3 mln. asignavimų iš Valstybės biudžeto. Dar 0,3 mln. Eur asignavimų skirti paimtų paskolų palūkanoms dengti.
• VSDF biudžeto statistika 2017 m. sausio–kovo mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Pajamos
• 901,3 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 92 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• 799,5 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (89,5 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 16 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 81,9 mln. Eur, veiklos pajamų – 3,3 mln. Eur.
• Išmokos
• 994,2 mln. Eur (111,6 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• 728,3 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (99,4 mln. Eur arba 15,8 proc. daugiau nei pernai);
• 81,6 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (14,1 mln. Eur arba 20,9 proc. daugiau nei pernai);
• 73,5 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (7,9 mln. Eur arba 12 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 23,6 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 6,6 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 41 mln. Eur.
• VSDF biudžeto išmokos, negalutiniais duomenimis, buvo 92,9 mln. eurų didesnės nei pajamos. Pernai tuo pačiu metu šis skirtumas siekė 137,7 mln. Eur. Planuojama, kad metinis biudžeto balansas bus teigiamas.

VMI prašo gyventojų, teikiančių deklaracijas, neužmiršti nurodyti ir užsienyje gautas pajamas bei informuoti apie elektronines sąskaitas
VMI praneša, kad praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Šiemet apie užsienyje turimas sąskaitas jau pranešė daugiau nei 400 gyventojų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nuolatiniams Lietuvos gyventojams primena nepamiršti deklaruoti užsienio bankuose esančias sąskaitas bei e. sąskaitas. Apie užsienyje turimas sąskaitas gyventojai turi pranešti iki šių metų gegužės 1 d. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai taip pat turėtų nepamiršti deklaruoti ir užsienyje gautų pajamų bei turimo turto.
• „VMI atkreipia dėmesį, kad ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, ne emigrantams, kurių pajamų apmokestinimu rūpinasi valstybės, kuriose jie gyvena ir dirba", - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad teisingai pateikdami reikiamą informaciją, mokesčių mokėtojai taupo savo sumokėtus mokesčius - nebereikia naudoti valstybės lėšų, siunčiant įvairius laiškus ir priminimus.
• Praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, deklaruota pajamų suma viršija 787 mln. eurų. Daugiausia nuolatinių Lietuvos gyventojų deklaravo pajamas gautas Norvegijoje (11,4 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (7 tūkst.), Švedijoje (3,6 tūkst.). Didžiausia pajamų suma - 291 mln. eurų gauta Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje -121 mln. ir Vokietijoje - 44 mln. eurų. Pajamų Lietuvos gyventojai gauna ir egzotiškose šalyse: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje, Singapūre, Japonijoje.
• VMI pastebi, jog visuomenei suprantant, kad vyksta informacijos apie gautas pajamas mainai tarp įvairių šalių mokesčių administratorių, daugelis gyventojų tinkamai ir laiku deklaruoja pajamas gautas užsienyje. Nuo šių metų rudens informaciją apie užsienyje turimas sąskaitas ir gautas pajamas VMI pirmą kartą gaus iš 50 valstybių.

Sodra informuoja: nesukaupę būtinojo stažo pensininkai gauna dvigubai mažiau nei turintieji 30 ir daugiau metų stažo
158,8 euro. Tokio dydžio vidutinę senatvės pensiją gauna žmonės, nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų. Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie taip pat negauna ir priedo už stažo metus. Tuo tarpu, žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra beveik dvigubai didesnė – 287,3 euro.
• Neraminanti statistika: kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu yra virš 51 tūkst. Jų vidutinis stažas – 22,5 metų.
• Kaip nutinka, kad pritrūksta iki privalomojo stažo?
• Dirbant nelegaliai ar „puse etato“, neapskaitant viso darbo laiko, gaunant dalį atlyginimo vokelyje ir t.t… Sukauptą stažą pensijai galima pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje – https://gyventojai.sodra.lt.
• Ką bendra turi atlyginimas ir stažas?
• Stažas yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei darbuotojas per mėnesį oficialiai uždirba bent MMA ir už jį nuo šios sumos yra sumokami visi priklausantys mokesčiai, jis sukaupia 1 mėnesio stažą. Kad sukauptų 1 metų stažą, už darbuotoją turi būti sumokėti mokesčiai nuo 12 MMA. Jei už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai. Taigi, kad taip dirbdamas žmogus sukauptų 30 metų stažą, jam reikėtų padirbėti 60 metų!

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-04-24 09:01 Gyventojų pajamų mokestis » Individuali veikla pagal pažymą » #1356242

dalmik rašė:


Aš gavau pajamų tik kelis mėnesius. Galbūt tokiu atveju prisitaikytų mėnesio VSD įmokų lubos?

Kitas dalykas, pataisykite jei klystu, galbūt darbo stažas(skaičiuojamas pensijai) keliais mėnesiais trumpesnis bus užregistruotas?



Neaišku kokios pajamos. Šiaip yra skaičiuojama IDV registracijos laikotarpiui. Jeigu pvz. padirbę kelis mėn. būtumėt nutraukę IDV (išsiregistravę) lubos būtų taikomos.

Stažas pensijai gauti skaičiuojamas nuo Jūsų pajamų, lyginant su MMA. Jeigu pvz. per metus dirbote tik 1-ą mėn. bet gavot let say 4000 EUR pajamų, pasiskaičiuos kaip stažas už metus su viršum.

Pasiskaitymui
www.sodra.lt/lt/naujienos/nesukaupe-butinojo-stazo-pensininkai-gauna-dvigubai-maziau-nei-turintieji-30-ir-daugiau-metu-stazo
2017-04-24 08:51 PVM » Individuali veikla pagal pazyma ir PVM » #1356240
Turi prisiskaičiuoti, turi deklaruoti, kursas -pagal sąskaitos datą.
Aama 20170717

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 169 svečiai ir 3 nariai
Prisijungę nariai: Rainis Greta17 Dorota1

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR