Pritariu.

Bet su išlyga....

Tie registrai yra labai geras "lakmuso popierius", kuris (tam tikrais atvejais) parodo, ar tvarkingai įmonėje vedama apskaita. Pvz. vieno kliento gal 10 pirkėjų jau du mėn. nedeklaruoja pirkimo sąskaitų. Visokių negerų minčių kyla. Analogija: jei įmonė kelis metus neteikia fin. atskaitomybės, labai verta pagalvoti, ar viskas su ta įmone tvarkoje.

Savaitės 2017.07.03 - 2017.07.09 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PASIŪLYMAI
Reaguodama į Finansų ministerijos pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų tobulinimo paketą, Ūkio ministerija pateikė savo rekomendacijas mokestinės aplinkos gerinimo klausimais. Pagrindiniai Ūkio ministerijos pasiūlymai – nulinis pelno mokestis reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinė riba startuoliams ir lengvatos viešbučiams išlaikymas.
• Ūkio ministerija siūlo priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas (išmokami dividendai). Taigi, jei įmonės reinvestuotų pelną, joms neatsirastų prievolės mokėti pelno mokestį.
• „Taip žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodintume mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atvertume galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Kartu būtų užtikrinamos realios paskatos reinvestuoti, kitaip tariant, gauti naudos iš pelno. Be to, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų atskirų pelno mokesčio lengvatų poreikio, būtų sudaromos vienodos sąlygos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
• Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinę ribą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, o didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgai apmokestinti, o ne verslui plėsti ar produktui vystyti. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir šios lengvatos taikymo laikotarpis.
• Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamoms darbo vietoms steigti, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.
• Kitos Baltijos šalys sėkmingai priėmė įvairių įstatymų pakeitimus, kurie gerina startuolių ekosistemų teisinę ir mokestinę aplinką. Pavyzdžiui, Latvijoje startuoliams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, yra taikomas sumažintas fiksuotas socialinio draudimo įmokos tarifas. Kol kas jokių panašių teisinių ir mokestinių lengvatų Lietuvoje nėra. Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą ir gerinant mokestinę aplinką, Lietuva galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl investicijų ir talentų su kitomis šalimis.
• Ūkio ministerijos skaičiavimais, siūlomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinės ribos modelis nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų „Sodros“ įplaukų.
• Ūkio ministerija nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad, nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės
Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 523 pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės. Taisyklės įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Nutarimu patvirtinti:
• 1.1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą;
• 1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.
• Keletas svarbių naujovių:
• 2. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai).
• 3. Vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius. Jeigu komandiruotės metu bus vykstama į kelias valstybes, nustatytas dydis taikomas atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į valstybę diena laikoma atvykimo į tą valstybę diena.
• 4. Kai darbuotojas, vykdamas į komandiruotę, tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.
• 6. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę reziduojamos valstybės teritorijoje vienai darbo dienai, jam mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis. Darbuotojui mokama iki 100 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną darbo dieną, už įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime nurodytą komandiruotės laiką.
• 7. Kai komandiruotė į užsienį trunka vieną darbo dieną (pamainą), darbuotojui mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.

Patvirtintos Ūkio subjektų patikrinimų kontroliniai klausimynai ir teminės ataskaitos
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. EV-96 patvirtinti:
• 1.1. Ūkio subjekto patikrinimo bendrinis kontrolinis klausimynas;
• 1.2. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbo teisė“;
• 1.3. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbuotojų sauga ir sveikata“;
• 1.4. Garantijų komandiruotiems darbuotojams patikrinimo ir tikrojo komandiravimo nustatymo kontrolinis klausimynas;
• 1.5. Moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje kontrolinis klausimynas;
• 1.6. Laikinojo įdarbinimo įmonių ir laikinojo darbo naudotojų patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.7. Paslaugų pagal kvitus teikimo ir gavimo patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.8. teminė ataskaita „Trečiųjų šalių piliečių darbo kontrolė“.
Patvirtinti Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2017 metais
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu A1-362 patvirtinti 2017 metų metinius vidutinio mėnesio:
• 1.1. darbo dienų skaičius:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2.darbo valandų skaičius:
• 1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
• 1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo
VMI informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-517 (TAR, 2017, Nr. 2017-11226, toliau – Įstatymas), kuriuo papildytas Įstatymo 58 straipsnis 161 dalimi. Įstatymo papildymu reglamentuojamas momentas, nuo kurio įmonė (juridinis asmuo, ūkio subjektas), atitinkanti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose keliamas sąlygas įgyja teisę taikyti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą lengvatą. Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
• Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimą, nuo 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apskaičiuojant pelno mokestį, Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta lengvata galės pasinaudoti Laisvos ekonominės zonos teritorijoje įsteigtos ir vykdančios ūkinę-komercinę veiklą įmonės net ir tada, kai dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Tai reiškia, kad Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos mokestines lengvatos zonos įmonėms taikomos jas siejant būtent su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu bei garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: konkursą vadovauti VMI laimėjo Edita Janušienė
Finansų ministerija informuoja, kad liepos 3 d. vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pareigoms užimti laimėjo Edita Janušienė. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.
• Edita Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 m. dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke. Taip pat yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.
• Atlikus visas procedūras, kurios numatytos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, finansų ministras pasirašys įsakymą dėl Editos Janušienės paskyrimo VMI viršininke.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN – dėmesys dabartinei fiskalinei situacijai ir pusmečio prioritetams
Liepos 10-11 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupės posėdžio metu euro zonos finansų ministrai aptars euro zonos fiskalinę situaciją, ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimus bei naujausias tendencijas euro zonos bankų sektoriuje. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis dėl euro zonos valstybių narių nemokumo procedūrų.
• ECOFIN metu žadama diskutuoti dėl iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią pelno mokesčio vengimui, taip pat bus ieškoma susitarimo dėl artimiausių žingsnių sprendžiant „blogųjų“ paskolų problemą. Be to, ne mažai dėmesio susitikime ketinama skirti liepos 1-ąją pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Estijos darbų programai aptarti.

Sodra konsultuoja: kasmetinių atostogų apmokėjimas
Sodra informuoja, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
• Pagal šį Aprašą laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
• Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
• Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
• Darbo apmokėjimo lėšos, kurios įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, išvardytos Aprašo 3 punkte.
• Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.
• Darbuotojams pagal Darbo kodeksą įskaitoma:
• bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• priedai už įgytą kvalifikaciją;
• priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
• Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.
• Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokama pareiginė alga yra mėnesinė alga, Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis. Tai yra šiame įstatyme nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis yra sudėtinė mėnesinės algos dalis.
• Valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23–261 straipsnio nuostatas, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai;
• priemokos;
• apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą.
• Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą.
• Skatinamosios išmokos, nustatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, tai yra neįskaitoma:
• darbuotojams – premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus;
• valstybės tarnautojams – vienkartinė piniginė išmoka, skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka;
• žvalgybos pareigūnams – vienkartinė piniginė išmoka, neviršijanti žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos.
• Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 papunktyje numatytas pereinamasis laikotarpis. Nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo (iki 2017-07-01), šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra informuoja, kad Klaipėdoje registruota bendrovė kelerius metus savo klientams už papildomą abonentinį mokestį teikė televizijos retransliavimo paslaugas, nors leidimo tam neturėjo. Bendrovė klientams sumontuodavo palydovinės arba internetinės televizijos įrangą ir už mokestį prijungdavo mokamos televizijos programų paketus.
• Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės veiklos pradėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad per kelerius metus bendrovės atsakingi asmenys galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas, taip pat užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo internetu veikla.
• Šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo bendrovė neturėjo. Bendrovės atstovai klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, be kita ko, parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
• Kitaip tariant, už papildomą mokestį, kuris siekė apie 6 eurus per mėnesį, suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Pareigūnų duomenimis, bendrovės atstovai su gyventojais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan. Bendrovė galėjo turėti kelis keletą tūkstančių tokių klientų, ši informacija šiuo metu tikslinama.
• Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
• Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirbo trys asmenys: direktorius, meistras ir buhalterė. Įmonė užsiėmė ne tik televizijos transliavimo įrangos pardavimu ir montavimu; ji, pavyzdžiui, įrenginėjo ir signalizacijas.
• Bendrovė atstovai už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Gerbiami Asociacijos nariai

Asociacija kartu su advokatų kontora LINDEN kviečia registruotis į seminarą Darbo kodekso pokyčiu tema, kuriame detaliai nagrinėsime pokyčius darbo teisėje, bei kaip šiems pokyčiams pasiruošti. Seminaro metu bus galima užduoti Jums rūpimų klausimų, padiskutuoti. Seminaro trukmė neįskaičiuojant pertrauką – 6 akademinės valandos. Seminaras vyks Vilniuje. Apie darbo teisės pasikeitimus kalbės LINDEN kontoros partneris Marius Dagys, sukaupęs didesnę nei 10 metų profesinę patirtį darbo teisės srityje, yra tarptautinės darbo teisės specialistų asociacijos narys bei dviejų knygų darbo teisės tematika autorius.

Registracijos nuoroda išsiųsta el. paštu. Seminaro kaina nariams -30 EUR

Savaitės 2017.06.26 - 2017.07.02 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 36,9 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 13,5 mln. eurų.
Šių metų pirmų penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 4 mlrd. 685 mln. eurų, išlaidos – 4 mlrd. 518 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-gegužę sudarė 129,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per penkis mėnesius gauta iš mokesčių (48,1 proc.) ir socialinių įmokų (44,0 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas
2017 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Buhalterines apskaitos įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimus.
• Pakeista 1 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
• Pakeista 3 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
• 1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.

Papildytas Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnis
2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimą.
• Įstatymo 58 straipsnis papildytas 16(1) dalimi:
„161. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pačia tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas laisvosios ekonominės zonos įmonei keliamas sąlygas dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Pakeistas Asociacijų įstatymo 10 straipsnis
Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimus
• 10 straipsnio 2 dalis papildyta 4 punktu:
• „4) informacija apie gautą paramą (pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė) ir jos panaudojimą.“
• Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Asociacijos veiklos ataskaita ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada yra pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiami asociacijos interneto svetainėje (jeigu asociacija ją turi), išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus viešai neskelbtini. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai
Seimas 2017 m. birželio 22 d. priėmė Paramos ir Labdaros įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai:
• Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyti taip:
• „2. Pagal šį įstatymą kaip parama gauti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti.
• Pakeista 13 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina Juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statusą:
• 1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;
• 2) kai šį statusą turinčiam juridiniam asmeniui įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas likvidavimas arba įregistruojamas jo kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.“

Patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma.


Pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. EV-87 pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas bei patvirtinta informacijos apie darbuotojus teikimo forma.


Vyriausybė nutarimu priimti Darbo kodekso įgyvendinimui reikalingi aprašai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d.Nr. 496 nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui reikalingus aprašus:
• 1.1. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą;
• 1.2. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašą;
• 1.4. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
• 1.5. Sezoninių darbų sąrašą;
• 1.6. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą;
• 1.7. Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą;
• 1.8. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmės aprašą;
• 1.9. Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.543 Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui patvirtino dar du aprašus:
1.10. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą;
1.11. Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašą.“


Patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų ir dalinio darbo išmokų nuostatai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 30 d. nutarimu 531 patvirtintino:
• 1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus.
• 2. Dalinio darbo išmokų nuostatus.“
• Nutarimas įsigalioja 2017 m. liepos 1 dieną.
• Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai nustato nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, pratęsimo ir pakartotinio skyrimo, teisės į nedarbo draudimo išmoką išsaugojimo, nedarbo draudimo laikotarpių sumavimo, dokumentų ir duomenų, susijusių su nedarbo draudimo išmokomis, saugojimo tvarką.
• Dalinio darbo išmokų nuostatai nustato dalinio darbo išmokų, numatytų Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme, apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir atnaujinimo, nutraukimo bei dokumentų ir duomenų, susijusių su dalinio darbo išmokomis, saugojimo tvarką.

Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-340 Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas.
• Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 6 punktą ar 65 straipsnio 9 dalį, kurio pavyzdinė forma yra Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt (skyriuje „Darbo santykių pasibaigimas“).

VMI informuoja: pakeistas PVM įstatymo 91 straipsnio komentaras
http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-lietuvos-respublikos-pridetines-vertes-mokescio-istatymo-91-straipsnio-apibendrinto-paaiskinimo-komentaro-pakeitimo VMI prie FM, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2017-06-16 raštas Nr.((14.16-01)-5K-1711124)-6K-1704052). PVM įstatymo 91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas.


VMI informuoja: dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 75 straipsnį, kuriame įvesta taisyklė, kad juridiniai asmenys mokesčių deklaracijas ir kitas formas turi pateikti elektroniniu būdu, parengė 2017 m. birželio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).
• Įsakyme nustatyta, kad vienetai, norintys pakeisti mokestinį laikotarpį, prašymą mokesčių administratoriui pateikia per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Įsakymo nuostatos dėl prašymo pateikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: smulkiajam ir vidutiniam verslui – palankesnė PVM sumokėjimo tvarka
Finansų ministerijos informuoja, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkst. eurų, pridėtinės vertės mokestį (PVM) galės sumokėti tik gavę atlygį už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant, kada išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Tokiam pasiūlymui, siekdama palengvinti smulkiam ir vidutiniam verslui tenkančią naštą, šiandien pritarė Vyriausybė.
• „Tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas PVM galės sumokėti tik tuomet, kai gaus pajamų, o ne vos išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, leis sumažinti vieną didžiausių tokio verslo problemų – apyvartinių lėšų trūkumą. O kartu šis mokesčių prievolės atidėjimas užtikrins ir tokio verslo stabilumą bei tęstinumą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu tokiam verslui taikoma bendra pagrindinė taisyklė, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda iš karto išrašius PVM sąskaitą-faktūrą. Tai reiškia, kad įmonė privalo atsiskaityti su valstybe, t. y., sumokėti PVM, net ir tuo atveju, jei dar negavo pajamų.
• Iki šiol specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, kai prievolė sumokėti PVM už tiekiamą produkciją atsiranda tik tada, kai sumokamas atlygis, pasirinkti galėjo tik žemės ūkio produkciją tiekiančios įmonėms.

Lietuvos bankas informuoja: įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai
Lietuvos bankas informuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kred2000ito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.
• 1. Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų
• Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų – gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.
• 2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
• Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.
• 3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos“
• Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
• 4. Apsvarstymo laikotarpiai – skubotumo stabdis
• Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.
• 5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
• Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.
• Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).
• Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis – ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Ūkio ministerija informuoja: nuo kitų metų – lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų
Seimas birželio 30 dieną priėmė Ūkio ministerijos inicijuotus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudarys sąlygas motyvuoti bendrovių darbuotojus, valdybos ir stebėtojų tarybos narius ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Taip pat iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų) sumažintas minimalus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydis.
• „Priimtas įstatymas pirmiausia nustato šiuolaikiškesnį, užsienio šalių praktikai artimesnį reguliavimą. Tiek startuoliams, tiek stambioms įmonėms, kurios siekia taikyti pažangesnę valdymo praktiką, atsiranda galimybė bendrovės akcijas naudoti kaip motyvavimo priemonę darbuotojams ir valdybai. Pakeitimai taip pat prisidės kuriant šalyje patrauklią investicinę aplinką, nes mažinama administracinė našta verslui, padidins akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą – ji turėtų tapti priimtinesnė vidutiniam verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime atsisakyta maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.
• Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.
• Civiliniame kodekse nustatyta, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
• Seimo patvirtintame projekte įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
• Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigalios 2018 m. sausio 1 d., likusieji – kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 122 038 uždarosios akcinės bendrovės ir 388 akcinės bendrovės.


VMI praneša: jau paskelbti turto deklaracijų išrašai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt jau paskelbė Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenis. Kaip ir kasmet, gyventojų patogumui VMI tai padarė gerokai anksčiau, nei kad įpareigoja įstatymas. Šią informaciją galima rasti skyrelyje „Informacijos rinkmenos« (Apie VMI → Paslaugos → Informacijos rinkmenos → Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai (www.vmi.lt/cms/metines-gyventojo-seimos-turto-deklaracijos-duomenu-israsai).
• „VMI svetainėje šiemet paskelbta beveik 37 tūkst. išrašų. Kiti mokesčių mokėtojai, norintys paviešinti savo deklaracijų duomenis, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, atkreipdama dėmesį, kad nors šiemet ir gerokai, net beveik šešis kartus, mažiau mokesčių mokėtojų pamiršo savo prievolę, tačiau jų yra. – 111 mokėtojų, kurių duomenys turi būti skelbiami viešai, vis dar nėra pateikę turto deklaracijų.»
• Jei gyventojas nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, jo duomenys nėra skelbiami. Mokesčių mokėtojas, nepateikęs deklaracijos ar pastebėjęs netikslumų duomenų išrašuose ir deklaracijoje, privalo nedelsdamas patikslinti (koreguoti)* deklaraciją/as, o patogiausiai tai padaryti naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt
• „Šiemet išrašuose skelbiamų duomenų apimtis nepasikeitė, – pastebi S. Aliukonytė – Šnirienė, –tačiau paties išrašo pateikimas VMI svetainėje kiek pakoreguotas, patogesnis: sutuoktinio duomenys atvaizduojami tame pačiame lange, kaip ir pagrindinio deklaruotojo. Taip patogiau palyginti sutuoktinių turtą.«


VMI praneša: pareigingos šalies įmonės aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga
VMI informuoja, jog šalies įmonės Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga, o vartotojų pateikiami pastebėjimai ir pasiūlymai padeda ją tobulinti. Tam, kad mokesčių mokėtojams būtų lengviau naudotis naująja paslauga, VMI parengė atsakymus į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.
• „Kryžminio sutikrinimo paslauga šalies verslas naudojasi dar tik kelias savaites, todėl perprantant naujoves, kaip įprasta, kyla įvairių praktinių klausimų. Juos analizuodami, matome, kad labiausiai domimasi, kodėl atsiranda neatitikimai. Tai rodo, kad verslininkams svarbu ne tik mokesčių administratoriui pateikti teisingus duomenis, tačiau ir pasitikrinti, ar verslo partneriai taip pat tinkamai vykdo savo pareigas», - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė.
• VMI pažymi, kad ši paslauga yra įrankis, leidžiantis mokesčių mokėtojams savarankiškai įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti į registrą. Jei mokesčių mokėtojas pastebi neatitikimus verslo partnerių pateiktoje informacijoje, jis visada gali juos pasitikslinti tiesiogiai kreipiantis į jį, o tuo atveju, jei pastebėjo sisteminius paslaugos neatitikimus, apie tai pranešti VMI, adresu imas.klaidos@vmi.lt. Jeigu mokesčių mokėtojas gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose pateikė nekorektiškus duomenis – t.y. ne tokius, kokie yra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje - juos galima patikslinti. VMI sankcijų už duomenų tikslinimą netaiko.
• VMI parengė ir nuolat atnaujina Konsultacinės medžiagos kataloge skelbiamus dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus, padėsiančius mokesčių mokėtojams tinkamai įvertinti sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo rezultatus. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt → Konsultacinės medžiagos katalogas → i.MAS → i.SAF → Kryžminio sutikrinimo paslauga apžvelgiamos praktinės situacijos, kuomet gali atsirasti neatitikimų tarp išrašytų/gautų sąskaitų faktūrų, kaip teikiant sąskaitų faktūrų registrus į i.SAF turėtų būti pildomi duomenys, kad kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nebūtų neatitikimų, ką reiškia ataskaitoje pateikiami simboliai ir kt.

Sodra informuoja: darbo vietas išsaugoti padės dalinio darbo išmokos
Susiklosčius nepalankioms ekonominės aplinkybėms darbuotojai bus labiau apsaugoti nuo nedarbo grėsmės: darbdavys galės trumpinti darbuotojų darbo laiką, o negautas darbo užmokestis iš dalies bus kompensuojamas mokant dalinio darbo išmokas. Šias išmokas mokės „Sodra“ iš darbdavių sumokėtų nedarbo socialinio draudimo įmokų.
• Kokiais atvejais mokamos dalinio darbo išmokos
• Darbo kodeksas numato, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje susidariusių svarbių ekonominių priežasčių – pripažintų tokiomis Vyriausybės – darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir gresia grupės darbuotojų atleidimas. Norėdamas nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką, darbdavys turi kreiptis į „Sodros“ skyrių, pagrįsdamas tokią darbo organizavimo būtinybę bei nurodydamas sutrumpintą darbuotojo darbo laiką (ne daugiau kaip 50 procentų darbo laiko), dalinio darbo pradžią ir trukmę, darbuotojus, kuriems numatoma taikyti dalinį darbą.
• Kokio dydžio ir kaip mokamos išmokos
• Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip nedarbo išmoka – ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis – 30 proc. MMA (dabar: 380 × 30% = 114 Eur), galiojančios mėnesį, už kurį mokama dalinio darbo išmoka. Kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
• Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal toje darbovietėje, kuri kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas. Taip apskaičiuojama išmoka, tačiau mokama tik ta dalis išmokos, kiek procentų yra sutrumpintas darbo laikas, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nedarbo draudimo išmokos dydžio.
• Pavyzdžiui:
• Darbuotojams darbo norma sumažinama 30 procentų ir nustatomas dalinis darbas. Išmoka bus apskaičiuojama taip: (30 proc. MMA + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų) × sumažintas darbo krūvis procentais. Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 700 Eur, o darbo krūvis sumažintas 30 proc., dalinio darbo išmoka būtų apskaičiuojama taip:
• (114 + 700 × 50 proc.) × 30 proc. = 139,2 Eur.
• Dalinio darbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (bruto), galiojusio užpraėjusį kalendorinį ketvirtį nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos. Išmokos mokamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo ir jam mokama nedarbo išmoka, dalinio darbo išmokos mokėjimo trukme yra trumpinamas nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis. Primename, kad nedarbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau nei 9 mėnesius.
• Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei darbdavys panaikina dalinį darbą, jei paaiškėja, kad išmokos gavėjas dirbo nelegaliai arba jis yra atleidžiamas iš darbo.
• Kada mokama ne visa dalinio darbo išmoka
• Jei išmokos gavėjui yra mokama kita socialinio draudimo išmoka – valstybinė socialinio draudimo, šalpos ar valstybinė pensija (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoka, jam yra sumokamas skirtumas tarp paskirtos dalinio darbo išmokos ir gaunamos pensijų, kompensacijų ar išmokų sumos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

„i.SAF duomenų rinkmenos aprašymas“ 3.1.1.1 punkte (taip pat ir kituose, kurie reikalauja nurodyti PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį) parašyta, kad „rekomenduojama pildyti be jokio atskyrimo, tarpo, brūkšnelio ar kitokių ženklų, tačiau užpildžius kitaip, tai nebus klaida“.

Ačiū Tess už skaičiuoklę... Tačiau ji daugiau individualiai taikoma.
Kelios pastabos: pvz. vienas klientas išrašo jau arti 1000 PVM s-f. dar po kokių trijų-keturių mėn. padaugės iki 2000 .
Aš pvz. net už vidutiniškai gerą valandinį atlygį nenoriu suvedinėti 2000 PVM s-f . Ir įmonės specifika leidžia: kiekvienas vadybininkas skaičiuoja excel'yje duomenis, kuriuos vyr. vadybininkas konsoliduoja. Aš padirbau 7 val. suvesti 550 PVM s-f. + 1,5 val išsaugoti el. forma pagal klientą, Na ne- tai ne man. Užsakiau importo programėlę (300+PVM klientas pats mokėjo) ir 970 s-f suimportuota, sutvarkyta per 2,5-3 val. Birželį bus apie 1300 PVM s-f. , liepą apie 1650 vnt - manau užtruksiu panašiai (2,5-3,5 val paruošimas/importas/patikra) +1,5-2 val val el. forma visos PVM s-f. klientui tai kainuos let say 120-200 EUR.


Kitas dalykas: nesvarbu, kiek darbuotojų dirba, skaičiuoju pagal ruošiamus dokus:
- 1SD, 2SD,12 SD, atostogos, komandiruotės ir ligos t.t.
Suskaičiuoti 5 ar 55 darbuotojų algas užima praktiškai tiek pat laiko. Užima laiko papildomų dokų kūrimas ir jų vedimas į DU sistemas. Taigi: imu už įvykį/užpildytą formą/konsultaciją.

Savaitės 2017.06.12 - 2017.06.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SPRENDIMAS
Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.
• Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
• „Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
• Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
• Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis
Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktasGyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos: „2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas;“.


Paskelbti Darbo kodekso pakeitimai
• Paskelbti priimti Darbo kodekso pakeitimai. Pakeista 45 darbo kodekso straipniai.
• Paskelbti priimti papildomi Darbo kodekso pakeitimai. Įstatyme paaiškinta, kai bus perskaičiuojamos atostogos, nustatyta, kad neteks galios visiškos materialinės atsakomybės sutartys:
• 8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“
• „10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.“
• „12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“

Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-201 Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 . Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės
[https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-informacinio-pranesimo-del-vmi-prie-fm-virsininko-isakymo-va-55-pakeitimo-| Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko]] 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» atlikti Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių ir jos priedo pakeitimai (atsižvelgiant į i. SAF realizuotų sistemų funkcionavimą).


VMI konsultuoja: dėl dujotiekio darbų laikymo / nelaikymo statybos darbais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimas) nuostatas mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamais daiktais bei į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą nuomonę, paaiškina:
• Pagal Pakeitimo nuostatas nuo 2017 m. gegužės 1 d. mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktai. Todėl darbai, vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, nuo 2017 m. gegužės 1 d. nepriskirtini statybos darbams ir šių dujotiekių įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas ne statinyje, nepriskirtinas statybos darbams. Tačiau, jeigu nurodyti darbai buvo pradėti vykdyti iki 2017 m. gegužės 1 d., tai jiems taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, kada darbai bus baigti.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: ECOFIN – diskusijos aktualiais PVM ir „blogų“ paskolų klausimais
Birželio 16 dieną Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) diskutavo dėl galimybės taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms bei svarstė dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo PVM srityje. Taip pat aptarta Bankų sąjungos stiprinime pasiekta pažanga ir neveiksnių paskolų problemos sprendimo eiga.
• Čekijos finansų ministrui išreiškus nepritarimą, nepavyko vienbalsiai sutarti dėl pasiūlymo, kuriuo būtų sudarytos galimybės taikyti lengvatinius PVM tarifus tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms. Diskusijos dėl siūlytų galiojančios PVM direktyvos pakeitimų, be kita ko pagrįstų naujausia Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo praktika, toliau bus tęsiamos, siekiant spėti koja kojon su technologiniu progresu, neabejotinai darančiu įtaką skaitytojo pasirinkimui.
• Ekonomikos ir finansų ministrai nesusitarė ir dėl kito pirmininkaujančios Maltos pateikto PVM srities kompromisinio pasiūlymo - bendro pobūdžio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo. Minėta priemone būtų nukrypstama nuo bendros PVM sistemos, siekiat prisidėti prie PVM sukčiavimo mažinimo. Kompromisiniame pasiūlyme nustatyti griežti taikymo kriterijai, ribotas terminas bei priemonės atšaukimo procedūra vis dėlto nesulaukė vienbalsės paramos.
• ECOFIN posėdyje taip pat apsikeista nuomonėmis dėl neveiksnių paskolų. Finansinė krizė ir jos nulemta ekonominė situacija, nepakankamai griežtos kreditavimo taisyklės ir kitos aplinkybės kai kuriose ES šalyse lėmė ypatingai aukštus neveiksnių paskolų lygius. Skaičiuojama, kad bendra tokių paskolų suma ES viršija 1 trln. eurų (daugiau nei 7 proc. ES BVP), tai sudaro maždaug 5,4 proc. visų bankų paskolų. Dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami priežiūros, struktūrinių reformų, antrinės rinkos plėtojimo bei bankų sistemos restruktūrizavimo srityse, turėtų būti susitarta liepą vyksiančiame ECOFIN posėdyje.
• Diskutuodami apie Bankų sąjungos stiprinimą, ministrai įvertino pasiektą pažangą, tačiau, vis dėlto, pastebėta, kad procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tam reikėtų paspartinti diskusijas ir sutarimą dėl rizikos mažinimo priemonių.
• Posėdyje Europos Komisija ministrams pristatė pasiektą pažangą kovoje su terorizmo finansavimu. Aptartos priemonės, skirtos terorizmo finansavimo prevencijai, taip pat priemonės, nukreiptos prieš pačius terorizmo finansavimo šaltinius.

Finansų ministerija informuoja: penkių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,8 proc. (149 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,6 proc. (230,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-gegužės pajamos – 3 116,1 mln. eurų, faktinės – 3 265,1 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per penkis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 103,3 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 2 509,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2 593,4 mln. eurų – 83,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 169 mln. eurų (7,0 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-gegužę.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 2 312,9 mln. eurų. Tai yra 12,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 108,8 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei pernai sausį-gegužę.
• Pajamų iš PVM gauta 1 434,4 mln. eurų, t. y., 197,7 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 22,8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per penkis pirmuosius metų mėnesius gauta 530 mln. eurų – 8,8 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85 mln. eurų (19,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 98,3 mln. eurų – 29,5 mln. eurų (23,1 proc.) mažiau nei prognozuota. Tai lėmė nuo šių metų pasikeitę deklaravimo terminai. Mokesčių mokėtojams, kurie pateikė deklaracijas anksčiau termino, permoka jau grąžinta arba įskaityta kitų mokesčių prievolėms padengti, o anksčiau termino sumokėtas pelno mokestis įskaitomas tik birželio mėnesį.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-gegužę buvo 659,3 mln. eurų – 49,4 mln. eurų (8,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 55,7 mln. eurų (9,2 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja seminarą: "Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės"
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja 5 akad. val. seminarą „Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės“.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje Veiklos sritys/ Vertinimas/ Mokymai/ Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į seminarą registruotis iki 2017-06-26 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Sodra informuoja: nuo liepos didės ir bus ilgiau mokamos nedarbo draudimo išmokos
Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d. keisis nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai – išmokos didės ir visiems, nepriklausomai nuo stažo, bus mokamos 9 mėnesius. Be to, jas galės gauti daugiau žmonių.
• Šiuo metu 9 mėnesius nedarbo išmoka mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą. Likusieji bedarbiai išmokas gauna trumpiau. Nuo liepos 1 d. nedarbo išmoka, nepriklausomai nuo žmogaus sukaupto stažo, galės būti mokama 9 mėnesius.
• Be to, šias išmokas galės gauti daugiau darbo netekusiųjų – nedarbo draudimo išmoka bus skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• Keisis skaičiavimas, išmokos didės
• Maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Ji negalės būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir, dabartiniais duomenimis, galės siekti 609,60 Eur.
• Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Išmokos skaičiavimo formulė:
• 1–3 mėn. – 114 Eur + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 4–6 mėn. – 114 Eur + 40 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 7–9 mėn. – 114 Eur + 30 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
* maksimali išmoka, kaip jau minėta, negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio.
• Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis.

Sodra informuoja: trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai
Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika. Tačiau remiantis „Sodros“ turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visgi turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose.
• Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų. Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, „netikras“ arba trumpalaikis.
• Per pirmus keturis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 mln. eurų arba 12,4 proc. didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7 proc.) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.
• „Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai „Sodros“ įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja J. Varanauskienė.
• Dažniausiai didėjo minimalią mėnesinę algą ar mažiau uždirbančių asmenų pajamos
• Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59 proc. atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5 procentais, 20 proc. atvejų – sumažėjo daugiau negu 5 procentais, o 21 proc. atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5 proc. ribos.
• „Dažniausiai (78 proc. atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis – nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60 proc.) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas – žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta“, – teigia J. Varanauskienė.
• Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 m. darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti 7 atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų – tik maždaug kas antras (56 proc.). „Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį“, – sako J. Varanauskienė.
• Mažas arba „netikras“ padidėjimas – priežastis, kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė
• Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė. „Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius“, – teigia J. Varanauskienė.

Valstybinė darbo inspekcija: jei įsidarbinti nori paauglys ar vaikas, patarimai tėvams, vaikams, darbdaviams
• Vasara. Vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; o tokių papildomų laikinų darbuotojų reikia ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.
Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir pareigas.
• Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus čia.

VMI informuoja: verslo partnerių patikimumą i.MAS vartotojai galės įvertinti ir savarankiškai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) vartotojams atveriama nauja paslauga – PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas. Ši paslauga ne tik sumažins galimybes nesąžiningai konkurencijai rinkoje, kuomet pranašumas įgyjamas, neapskaitant visų ūkinių operacijų bei išvengiant mokesčių, bet ir suteiks mokesčių mokėtojams pagalbą, teisingai deklaruojant PVM.
• „i.SAF vartotojams skirta paslauga padės įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar teikiant PVM sąskaitų faktūrų registrus yra pateiktos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros", - teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad įmonių finansininkams svarbu yra pateikti laiku ir teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrų ir PVM deklaracijų duomenis.
• Kryžminio sutikrinimo metu bus palyginami mokesčių mokėtojų į i.SAF pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys t.y. verslo subjekto išrašytos / gautos PVM sąskaitos faktūros bus palyginamomis su verslo partnerių išrašytomis / gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mokesčių mokėtojai, pateikę PVM sąskaitų faktūrų registrus iki duomenų pateikimo termino pabaigos, jau po kelių dienų bus informuoti apie atliktą kryžminį sutikrinimą, o radus neatitikimus – papildomai informuoti apie juos pranešimu i.SAF portale. Šie pranešimai bus siunčiami kartą per mėnesį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir sukryžminus duomenis. Mokesčių mokėtojams, tikslinantiems pateiktus registrus, kryžminė sutikrinimo funkcija bus atliekama automatiškai ir apie neatitikimus informacija bus pateikiama i.SAF portale.
• VMI atkreipia dėmesį, jog mokesčių mokėtojui, analizuojant kryžminio sutikrinimo paslaugos rezultatus, atsiskleis ne tik dokumentų apskaitymo ir pateikimo kokybė, bet ir partnerių patikimumas, jų veiklos skaidrumas. Verslas galės įsivertinti, ar jų verslo partneriai teisingai apskaito visas pajamas ir sumoka mokesčius.

FNTT praneša: banko darbuotoja suklastojo ketvirčio milijono eurų paskolos europiniam projektui sutartį
Lietuvoje veikiančio komercinio banko Panevėžio filialo valdytoja suklastojo jos atstovaujamo banko ir privačios bendrovės sudarytą kredito sutartį. Pagal šį dokumentą bankas esą suteikia bendrovei daugiau nei ketvirčio milijono eurų paskolą Europos Sąjungos (ES) projekto įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šioje byloje baigė ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdyt1bfbojos byla perduota teismui.
• FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia beveik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad pagal banko nuostatas ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
• Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
• Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota. Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
• Nustatyta, kad Panevėžio bendrovei padaryta žala – veik 60 tūkst. eurų. Įmonė būtent tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje.
• Įtariamajai banko filialo valdytojai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o siekiant užtikrinti civilinį ieškinį apribotas buvusios banko filialo valdytojos nekilnojamasis turtas, kurio vertė – veik 14 tūkst. eurų.
• Buvusiai banko darbuotojai pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia maksimali laisvės bausmė – iki 6 metų nelaisvės.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: kredito unijos iždininkas iš kasos milijonus išmokėdavo sau – pasisavino beveik 3 mln. eurų
FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Vilniuje veikusios kredito unijos tuometinis iždo vadovas įtariamas pasisavinęs beveik 3 mln. eurų. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Tyrimą dėl Vilniuje įsteigtos kredito unijos lėšų pasisavinimo FNTT tyrėjai pradėjo po Lietuvos banko (LB) atlikto inspektavimo. Jo metu nustatyti kredito unijos teisės aktų pažeidimai ir veiklos trūkumai dėl kasos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų ir kt. Inspektavimo metu užfiksuota, kad kredito unijoje buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijas.
• FNTT išaiškino, kad tuometinis kredito unijos iždo vadovas, kuris tuo pačiu buvo ir kredito unijos kasininkas, 2015–2016 metais galėjo pasisavinti 2,9 mln. eurų. Siekdamas nuslėpti pinigų trūkumą unijos iždininkas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose įrašinėjo klaidingą informaciją.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. LB sprendimu kredito unija buvo pripažinta nemokia ir jai visam laikui atšaukta veiklos licencija. Šioje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius yra pateikęs civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje įtariamojo turtui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat tarp įtariamojo ir kredito unijos yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.
• Buvusiam atsakingam kredito unijos darbuotojui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
• Tai – jau ne pirma baudžiamoji byla baigta, susijusi su kredito unijomis ir jų veikla. Per pastaruosius metus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje buvo baigti 3 ikiteisminiai tyrimai, o Vilniuje ir Šiauliuose tęsiami tyrimai dėl dar 5 kredito unijų.

FNTT tyrimas: Kauno automobilių turgaus prekeivis įtariamas fiktyviai nupirkęs ir pardavęs beveik 400 transporto priemonių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas fiktyviai nupirko ir pardavė daugiau kaip 370 naudotų transporto priemonių.
• Atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių. Bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis už automobilius buvo sumokėta daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Kelis šimtus automobilių pardavusi bendrovė tegavo 7 tūkst. eurų pajamų. Be to, bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie parduotus 54 naudotus automobilius, kurie buvo registruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įtariama, kad pusšimtis automobilių buvo parduoti šešėlyje.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino, kad visos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra apgaulė. Realiai ši bendrovė tokio kiekio automobilių nepirko ir nepardavė. Tyrimo metu nustatyta, kad įsigyti automobiliai tą pačią dieną buvo parduodami automobilių prekeiviams iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos valstybių. Pavyzdžiui, įtariama, kad Ukrainos piliečių įsigyti automobiliai su lietuviškais numeriais, neįforminus muitinės eksporto procedūrų ir nesumokėjus muito, importo ir kitų mokesčių užsienio valstybėse, buvo išgabenami iš Lietuvos. Į kitas užsienio valstybes išgabenamiems automobiliams buvo atliekamos įprastos eksporto procedūros. Kauniečio vadovaujama bendrovė tebuvo naudojama kaip tarpininkė. Jos vadovas už vieno automobilio „įsigijimą“ gaudavo 30–50 eurų atlygį.
• Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.05.29 - 2017.06.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Iš to, kas girdėti viešoje erdvėje apie taip vadinamą «mokesčių reformą» galima gan patikimai spėti, kad tai bus Butkevičiaus 2014 m. reforma 2.0. Truputį kažkam (gaunantiems MMA) klius į pliusą, truputį kažkam (automechanikams ir viešbučių klientams) į minusą, o sumoje niekas nepasikeis. PVM lengvata knygoms, kurias daugiausiai perka irgi «turčiai», kaip suprantu, išliks :) Nes šito net karvė nesuprastų.
• Ką tik (2017.06.01) Jakeliūnas Indrei Makaraitytei pats pasakė, kad tai nėra reforma, o tik pataisinėjimai. Tuo tarpu vaiko pinigai, atrodo, ateina mainais už papildomo NPD atsisakymą. Tad dirbantiems tėvams bus, kaip sakė klasikai, «tas ant to», vietoj to, kad gautų mažesnį GPM, gaus tuos pačius 30 eurų valstybės transfero. Kaip sakė, jokio sukčiavimo - tik rankų miklumas.
• Seimo narė Ingrida Šimonytė

SAVAITĖS PROJEKTAS
Siūloma keisti Buhalterinė apskaitos įstatymo straipsnius, susijusius su buhalterio profesionalo apibrėžimu bei egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymu bei skelbimu
• „6. Buhalteris profesionalas – asmuo, išlaikęs buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos organizuojamus savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus, nuolatos keliantis ir palaikantis savo profesines žinias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką.
• 10(1) straipsnis. Buhalterio profesionalo egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymas bei skelbimas
• 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo egzaminus organizuoja buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką.
• 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo pastovų kvalifikacijos palaikymo priežiūrą atlieka buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarką.
• 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką.
• 4. Buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie buhalterius profesionalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.
• 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
• 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Siekdama mažinti skurdą, svariai prisidėti prie šeimų, auginančių vaikus, gerovės, taip pat skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, skurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą,17-oji Vyriausybė siūlo šiuos tikslus atliepiančius mokestinius patobulinimus.
• Tad kviečiame būti šeimininkais savo valstybėje – susipažinkite su pasiūlymais ir iki liepos 1 d. išreikškite savo nuomonę, pateikite idėjas, konkrečius pasiūlymus, kokiais būdais visi kartu galėtume kurti produktyvią šalies ekonomiką, pasinaudodami viešąja konsultacija http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/mokesciu-ir-socialines-sistemos-tobulinimas.
• Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas (konsultacinis dokumentas).

SAVAITĖS PATIKRINIMAS
Prevencinis VMI kartu su Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais vykdytų patikrų keliuose poveikis: išaugo teikiančiųjų važtaraščių duomenis VMI mokesčių mokėtojų skaičius, mažėjo besinaudojančių lengvatomis, nustatytas tikslesnis pažeidimų mastas.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog praėjusią savaitę visoje šalyje vykdytos patikros keliuose paskatino dalį logistikos veikla užsiimančių mokesčių mokėtojų atsakingiau įvertinti važtaraščių duomenų teikimą į Elektroninių važtaraščių sistemą (i.VAZ). Tačiau ignoruojančių nustatytus reikalavimus krovinių pervežėjų nemažėja, be to, kai kurie pastebėti staigūs pokyčiai reikalauja kruopščios analizės ir dėl jų papildomo VMI dėmesio bei atitinkamų klausimų gali sulaukti daugiau nei 300 mokesčių mokėtojų.
• Vertindamas praėjusios savaitės patikrų keliuose prevencinį poveikį, mokesčių administratorius pastebėjo, jog lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, mokesčių mokėtojų, teikiančių važtaraščių duomenis į i.VAZ, skaičius išaugo 12 proc.
• Taip pat užfiksuota, jog ženkliai mažėjo vežėjų, kurie tariamai naudojosi numatytomis išimtimis ir neteikė važtaraščių duomenų į i.VAZ. Tokių mokesčių mokėtojų dalis buvo 18 proc. mažesnė, lyginant su anksčiau vykdytais patikrinimais. Įtakos tokiems pokyčiams galimai turėjo tai, kad, žinodami apie planuojamus tikrinimus, mokesčių mokėtojai atsakingiau vertino pasinaudojimo minėtomis išimtimis pagrįstumą.
• Nors važtaraščio duomenis VMI teikiančių mokesčių mokėtojų skaičius augo ir atsakingiau vertintas išimčių taikymas, tačiau VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų pajėgos keliuose fiksavo ir pažeidimus. Patikrų metu nustatyta, kad daugiau kaip 30 proc. tikrintų krovinių siuntėjų, privalėjusių teikti duomenis, jų nepateikė, nors buvo registruoti i.VAZ naudotojais. Pasitaikė ir atvejų (jie sudarė apie 5 proc.), kai mokesčių mokėtojai teigė nežinantys apie prievolę teikti duomenis ir nebuvo registruoti i.VAZ naudotojai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis
Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis.
• 61 straipsnis. Ataskaitų apie tarptautinių įmonių grupių dalyvius pateikimas
• 1. Tarptautinėms įmonių grupėms (toliau šiame straipsnyje – TĮG) priklausantys mokesčių mokėjai ir kiti asmenys, jeigu jie apibrėžti kaip ataskaitas teikiantys subjektai pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) pagal tarptautines sutartis ar susitarimus dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas, kurias sudaro duomenys apie pajamas, pelną (nuostolį), privalomą sumokėti ir sumokėtą pelno mokestį, įstatinį kapitalą, darbuotojų skaičių, materialųjį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, išskiriant nurodytus duomenis pagal atskiras jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą, taip pat kiekvieno į TĮG įeinančio subjekto identifikavimo duomenys, duomenys apie pagrindinės veiklos rūšis, kiti duomenys, jeigu jie apibrėžti kaip teiktina informacija pagal tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų nuostatas.
• 2. Pagal šį straipsnį TĮG laikoma įmonių grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau įmonių, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, arba kurios sudėtyje yra įmonė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso vienai jurisdikcijai, o jos apmokestinamoji verslo veikla vykdoma per kitai jurisdikcijai priklausančią nuolatinę buveinę. Šis straipsnis netaikomas TĮG, kurios konsoliduotos pajamos pagal pateiktas konsoliduotas finansines ataskaitas yra mažesnės negu 750 000 000 eurų finansiniais metais, ėjusiais iš karto prieš ataskaitinius finansinius metus, už kuriuos būtų teikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.
• 3. Ataskaita pateikiama per 12 mėnesių nuo TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos.
• 4. Ataskaitos teikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
• Šio įstatymo 61 straipsnio pakeitimo nuostatos pradedamos taikyti pateikiant LR mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas už 2016 metais prasidėjusius finansinius metus.

Pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VA-46 pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. VA-128. Nuostatai išdėstyti nauja redakcija.


Pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-49 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 86 „Dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu pakeistos:
• 1. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties forma FR0326 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 2. Prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką forma FR0327 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 3. Sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo forma FR0328 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).

Pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-128 pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-169. Pranešimus apie komandiruotus darbuotojus bus galima teikti el. būdu.
• „5. Pranešimas elektroniniu paštu, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios.“
• Aprašo pakeitimai įsigalioja nuo2017 liepos 1 d.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą. Pagrindinnis pakeitimas - bendrosios praktikos slaugytojai nebėra laisvoji profesija. Iš komentaro taip pat išbrauktas šis pavyzdys :«6. Gydytojas farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai atlieka klinikinį vaistinio preparato tyrimą.» Anksčiau tokios pajamos buvo laikomos laisvosios profesijos pajamomis. * Išbraukus pavyzdį tokios pajamos nebelaikomos pajamomis iš laisvosios profesijos veiklos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių
Finansų ministerija informuoja, kad siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų.
• „Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• 17-oji Vyriausybė siūlo nustatyti 1 metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10.
• Tuo metu, į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai. Socialinio draudimo įmokos, siekiant išlaikyti tokių asmenų draudimą, bus padengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansų ministerija informuoja: inovatyviam verslui – 5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms.
• „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
• Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
• Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama.

Finansų ministerija informuoja: NPD prilyginus MMA bus gausinamos sunkiausiai besiverčiančių pajamos
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, 17-oji Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį gaunantys išvis nebemokės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai, kartu su kitomis teikiamomis priemonėmis, jų atlygį, gaunamą į rankas, per mėnesį padidins 20 eurų.
• „Siekiame, kad ekonomikos variklį stabdanti pajamų nelygybė būtų ardoma gausinant skurdžiausiai besiverčiančių pajamas. NPD prilygindami MMA ir pridėję dar svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tam sukursime daugiau erdvės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu mėnesio NPD siekia 310 eurų ir yra taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, vieno dydžio.

Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių
Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių.


FNTT įtaria: Kauno universitetuose – pinigų "mulai" iš Afrikos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių. Šie, gaudami pinigines perlaidas, išgrynina jas pasinaudodami galimai suklastotais Afrikos valstybių asmens dokumentais. Tai – galimai vadinamieji „pinigų mulai“.
• Tyrimo metu buvo nustatyti keli auštosiose mokyklose studijuojantys Nigerijos piliečiai, kuriems buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje. Vieni jau baigė studijas ir yra išvykę iš Lietuvos, o vienas Nigerijos pilietis – tebestudijuojantis Kaune ir turintis galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įtariama, kad vienas iš Nigerijos piliečių, galimai pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais.
• Kaip įtariama, suklastotuose pasuose būdavo to paties asmens nuotrauka, tačiau dokumente įrašyti skirtingi vardai ir pavardės. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas Kaune ir Klaipėdoje, kurių metų surasti pinigų gavimo ir siuntimo dokumentai.
• Be to, šis ikiteisminis tyrimas papildytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis apie 4 suklastotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kaip įtariama, šiuose dokumentuose taip pat buvo naudojama vieno ir to paties Nigerijos piliečio nuotrauka, tik įrašomi kiti vardai ir pavardės.
• Minėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, FNTT analitikų rezultatas. Nusikaltimus vykdantys asmenys, siekiantys nuslėpti nusikalstamą lėšų kilmę, suranda ir samdo pinigų pervedėjus (angl. Money Mule) piniginėms operacijoms atlikti.
• Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 metus buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos. Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laikotarpį gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių. Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.

FNTT praneša: kelis tūkstančius klientų apgavusio kelionių organizatoriaus byla keliauja į teismą
Keliones organizuojančios bendrovės vadovas prieš pat įmonei paskelbiant bankrotą sau ir kitiems asmenims išmokėjo beveik 70 tūkst. eurų, o kelionių paketus beveik pusmetį įmonė pardavinėjo už savikainą ir dar pigiau. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surinkti duomenys rodo, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas.
• Išanalizavus bendrovės dokumentus nustatyta, kad nuo 2014 m. vidurio, kai bendrovės veikla buvo nuostolinga, į kelionės paketo kainą nebuvo įskaičiuojamos įmonės veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma ir kiti. Bendrovė iki pat paskutinės veiklos dienos kelionių paketus pardavinėjo už savikainą.
• Dėl tokių bendrovės veiksmų 2014 m. lapkričio mėn. įmonė tapo nemoki. Tačiau bendrovės vadovas, prieš sustabdant veiklą, sau ir dar vienam asmeniui iš įmonės sąskaitų išmokėjo per 67 tūkst. eurų. Taip pat direktorius ir dar vienai bendrovės darbuotojai išmokėjo darbo užmokestį.
• Bendrovės finansinių dokumentų analizė parodė, kad tuo metu turėjo 142 kreditorius, taigi skolininkas galimai elgėsi nesąžiningai.
• Bendrovė neišsaugojo ir nepateikė dalies apskaitos registrų už 2014 metus, tačiau tyrimo metu rasti tūkstančiai pirminių dokumentų – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Apklausti šimtai nukentėjusiųjų – jie šioje byloje pripažinti civiliniais ieškovais.
• Bendrovės vadovas aiškino, kad mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti klientus, o po to, situacijai pasitaisius, kelionių kainas kelti. Esą pačioje veiklos pradžioje kitaip konkuruoti su kitais rinkos dalyviais buvo pernelyg sudėtinga.
• Bendrovės ir įtariamojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už beveik 185 tūkst. eurų sumą. Apribotos ir tūkstantinės bendrovės lėšos, pasiekusios kitas įmones.
• Nuo bendrovės galimai nusikalstamos veiklos nukentėjo keli tūkstančiai klientų. Bendrovei stabdant savo veiklą keliose užsienio šalyse buvo įstrigę apie 470 keliautojų. Tuometiniam bendrovės vadovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Įmonės vadovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
• Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.05.15 - 2017.05.21 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
VMI įspėja: kitą savaitę – intensyvus institucijų dėmesys krovinių vežėjams. VMI informuoja, jog gegužės 22 – 28 d. konsoliduotos VMI, Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdys intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu institucijų specialistai ir pareigūnai tikrins, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių, ar kroviniai registruoti VMI i.VAZ sistemoje.
• „Vyksiančių plataus masto patikrų metu VMI vertins, kaip krovinių vežėjai laikosi reikalavimo teikti išrašomų važtaraščių duomenis į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ. VMI manymu, krovinių pervežėjai turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie naujo krovinių registravimo i.VAZ‘e reglamentavimo, tad kitą savaitę kartu su kolegomis iš kitų institucijų vertinsime, ar visi mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo prievoles«, - sako VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, pažymėdamas, kad kitos kontroliuojančios institucijos gabenamus krovinius vertins pagal savo kompetenciją.
• Mokesčių administratorius rekomenduoja krovinių vežėjams dar kartą pasitikrinti, kuriais atvejais privaloma teikti važtaraščių duomenis į i.VAZ. Atnaujinta informacija paskelbta adresu Konsultacinės medžiagos katalogas à I.MASài.VAZàBendrojo pobūdžio klausimai àAr visais atvejais mokesčių mokėtojai privalo teikti krovinio važtaraščio duomenis VMI?
• Ankstesnių patikrų rezultatai rodo, kad didžioji dalis tikrintų krovinių gabentojų tinkamai teikia važtaraščių duomenis – 77 proc. atvejų VMI neturėjo jokių priekaištų. Kitais atvejais nustatyta pažeidimų – t.y. mokesčių mokėtojai yra i.VAZ vartotojai, tačiau arba iš viso nepateikė, arba teikė tik dalies gabenamų krovinių važtaraščių duomenis, kroviniai gabenti su PVM sąskaitomis faktūromis, atitinkančiomis važtaraščius, tačiau jų duomenys į i.VAZ nepateikti, klaidingai traktuojamas gabenimas savo sąskaita. VMI pastebėjo, kad pasitaiko ir grubių piktnaudžiavimo atvejų, kai duomenis į i.VAZ bandoma perduoti patikrinimų metu.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijų (forma KIT715) už 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. mokestinius laikotarpius, bus išsiųsti priminimai. VMI duomenimis, juos gaus per 3,4 tūkst. gyventojų, privalėjusių deklaruoti vadinamąjį brangų nekilnojamąjį turtą, sumokėti priklausantį NTM, bet to iki šiol nepadariusių. Jų nedeklaruota ir nesumokėta NTM suma siekia beveik 2 mln. eurų.
• „Daugiausiai priminimų skirta 2016 m. turėjusiems brangų nekilnojamąjį turtą. Jie NTM deklaracijas turėjo pateikti ir mokestį sumokėti dar pernai iki gruodžio 15-osios, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Ginevičienė, primindama, kad prieš porą metų buvo pakeistas ir sumažintas brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimas. – Už 2015 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, NTM apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventojui, turinčiam brangaus nekilnojamojo turto. Kiekvienas žmogus moka ne už šeimos, o tik už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.»
• Turimo turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas (iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikomas 1 proc.).
• Taip pat apskaičiuojant NTM papildoma lengvata taikoma šeimos nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei, jei tos šeimos augina tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ar tos šeimos augina neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų (66 tūkst. eurų) ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu. Šiuo atveju sutuoktiniai gali šią vertę paskirstyti lygiomis dalimis, t. y. po 33 tūkst. eurų, arba vienas iš sutuoktinių prisitaiko visą neapmokestinamąją 66 tūkst. eurų vertę, arba kiekvienas iš sutuoktinių neapmokestinamąją vertę paskirsto savo pasirinktu santykiu. Svarbu, kad bendra paskirstyta neapmokestinamoji vertė neviršytų 66 tūkst. eurų.

SAVAITĖS SPRENDIMAS
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2017 m. vasario mėn.praktika. Paskelbtas LVAT sprendimas teismo byloje, kurioje buvo ginčijamas 0% PVM tarifo taikymo pagr5stumas. Problema buvo tame, kad VMI vis didino ir didino dokumentų, veiksmų ir kitų aplinkybių sąrašą, tam, kad įmonės pagrįstų 0% PVM taikymą, išvežant prekes į ES. Keliolika bylų VMI laimėjo, tvirtindama, kad «tiekėjas neįsitikino, kad pirkėjas turi pakankamų resursų (darbuotojų, sandėliavimo patalpų, piniginių lėšų), nuolatinio veiklos (ofiso, sandėliavimo patalpų) adreso») ir todėl privalo sumokėti į biudžetą 21% PVM nuo išvežtų tam ES pirkėjui prekių vertės. Toks LVAT sprendimas stipriai apramins VMI.
• Citata:
• Šiais aspektais LVAT pastebėjo, jog Iš Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo matyti, kad jame nėra konkrečiai nustatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad tokiais atvejais, koks buvo nagrinėjamas apžvelgiamoje byloje, galėtų pasinaudoti 0 procentų PVM tarifu. Šio įstatymo 56 straipsnyje yra nustatyti tik bendro pobūdžio reikalavimai PVM mokesčio mokėtojui įrodyti, kad jo atliktas prekių tiekimas į kitą valstybę narę, atitiko tas sąlygas, kurių buvimas suteikia teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymą. Tačiau toks abstraktus įrodinėjimo pareigos nustatymas, LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokesčio mokėtojui prieš sudarant tokio pobūdžio sandorius nėra iš anksto žinoma, kokius įrodymus jis turi surinkti, kurie iš įrodymų yra pakankami bei leistini reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iš jo ateityje gali pareikalauti pateikti mokesčių administratorius ir pan. Dėl to įvertinusi šio teisinio reguliavimo nacionalinėje teisėje ydingumą, atsižvelgusi į įprastus reikalavimus, kurie taikomi įforminant tokio pobūdžio tiekimus (sandorius), LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad pirminiais leistinais bei pakankamais įrodymais, kurie PVM mokesčio mokėtojui suteiktų teisę į 0 proc. PVM tarifo taikymą, pripažintini PVM sąskaita faktūra ir prekių gabenimo dokumentai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Sodros biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 346 pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija. Naujos redakcijos taisyklėse nurodyta, kad jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams dėl kokių nors priežasčių už kalendorinį mėnesį nebus apskaičiuota pajamų, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos, ir jie nebus apsidraudę ar apdrausti kitur ( pvz dirbs kitur, sirgs, vykdys individualiąją veiklą, turės IĮ arba yra studentai, pensininkai), tokie darbuotojai patys iki kitų metų gegužės 1 dienos turės sumokėti PSD įmokas nuo MMA per mėnesį.
• Taisyklėse išliko kai kurios nuostatos dėl įmokų skaičiavimo įsigijus verslo liudijimus, vykdant individualiąją veiklą, už IĮ, MB ir ŪB savininkus, taip pat išsamiai išdėstyta skolų „Sodrai“ atidėjimo bei išieškojimo tvarka.

Pakeistos Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VA-43 pakeistos Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
• Taisyklės pakeistos, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-87, kuriuo pakeista gyventojų 2017 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikytino metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MNPD) apskaičiavimo formulė bei padidinti riboto darbingumo asmenims taikomų individualių neapmokestinamųjų pajamų dydžiai.
• VMI primena, kad nenuolatiniai Lietuvos gyventojai Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formas mokesčių administratoriui turi pateikti, norėdami pritaikyti MNPD iš šaltinio Lietuvoje gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir/arba norėdami prisitaikyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 20 punkte nustatytą pajamų mokesčio lengvatą Lietuvoje gautoms palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir/arba palūkanoms už indėlius (t. y. norėdami iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką).

Pakeistos Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-40 pakeistos Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-103.
• Pakeitimais numatyta, kad meno kūrėjų statusą turintys gyventojai nuo 2017 metų turės teikti FR0478 formą (apie paramos gavimą ir jos panaudojimą). Paramos gavėjai – juridiniai asmenys nuo 2017 metų turės deklaruoti ir iš gyventojų gautus 2 proc. GPM, kuriuos perveda VMI. Formoje reikės nurodyti bendrą
• Gyventojai, turintys meno kūrėjo statusą ir įsiregistravę kaip paramos gavėjai bei gaunantys paramą, turės pateikti užpildytą pagrindinę FR0478 formą, jeigu per metus paramos gaus daugiau nei 12 minimalių mėnesinių algų.

Pakeistos Kasos aparatų naudojimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VA-42 pakeistos Kasos aparatų naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuva išnaudojo žemų palūkanų aplinką ir 1,3 mlrd. eurų pasiskolino palankiomis sąlygomis
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,3 mlrd. eurų išleisdama iš karto dvi euroobligacijų emisijas - 750 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 550 mln. eurų nominalios vertės 30 metų.
• „Lietuva didelę sumą ilgam laikotarpiui skolinosi leisdama iš karto dvi emisijas. Sprendimą skolintis ilgam laikotarpiui lėmė palanki situacija tarptautinėse finansų rinkose ir mūsų noras ilgam laikotarpiui fiksuoti žemas skolos palūkanų normas. Skolos valdymo strategija leido išnaudoti investuotojų paklausą ilgo laikotarpio investicijoms. Savo ruožtu, ilga skolinimosi trukmė leis tolygiau paskirstyti skolos grąžinimo srautus ir ilgesnį laiką naudotis patraukliomis finansavimosi sąlygomis“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• 750 mln. eurų nominalios vertės 10 metų euroobligacijų emisija yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,129 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,316 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2017 m. gegužės 26 d. ir išperkamos 2027 m. gegužės 26 d.
• 550 mln. eurų nominalios vertės 30 metų emisija ypatinga tuo, kad tai ilgiausios trukmės euroobligacijų emisija per mūsų šalies skolinimosi praktiką. Už ją Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 2,188 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,079 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2017 m. gegužės 26 d. ir išperkamos 2047 m. gegužės 26 d.

Finansų ministerija informuoja: konferencijos dėmesio centre – diskusijos, kaip skatinti kapitalo rinkas ir Fintech plėtrą
Vilniuje vyko Finansų ministerijos kartu su Lietuvos finansų rinkų institutu organizuota penktoji Tarptautinė finansų rinkų konferencija. Joje buvo dalijamasi gerąja patirtimi apie šalių taikomas naujausias kapitalo rinkų skatinimo priemones. Be to, ne mažai dėmesio buvo skiriama ir šiuo metu Vyriausybėje svarstomoms su finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtra susijusioms iniciatyvoms su kitų šalių ekspertais aptarti.
• „Siekdami tvaraus ir ilgalaikio augimo, privalome tinkamai išnaudoti visus turimus privalumus – gerą infrastruktūrą, talentingus žmones, šalies vietą pasaulio žemėlapyje. Apie tai ir kalbėjome su ekspertais iš kitų šalių, su kuriais vienareikšmiškai sutarėme, kad efektyviai veikiančios finansų rinkos, fintech plėtra ir yra tas raktas, atversiantis kelią tvaraus ir ilgalaikio augimo link“, - teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, ministras pastebėjo, kad Lietuva pastaraisiais metais sukūrė gerą pagrindą finansinių technologijų (fintech) pramonei – itin daug dėmesio skiriama paskatoms, kad fintech kompanijos kurtųsi mūsų šalyje. Vyriausybei siūlomi tolesni sprendimai, susiję su fintech plėtrai palankia teisine aplinka, kapitalo pasiūla kiekviename plėtros etape (pvz., galimybėmis Fintech įmonėms pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis finansuojamomis priemonėmis, kaip „Inogeb LT“), finansinių technologijų produktų paklausa, jos skatinimu ir kt.
• Renginyje taip pat buvo diskutuojama apie finansų sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, investavimo strategijos pasaulyje pokyčius ir kylančias rizikas, aptariama investicinių bei pensijų fondų valdymo teisinės ir mokestinės aplinkos svarba realiosios ekonomikos augimui.
• Šiais metais konferencijoje pranešimus skaitė tarptautiniu mastu pripažinti akademikai, Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojai, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Danijos, Belgijos, Izraelio, Švedijos, Airijos ir Lietuvos.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paruoštos Finansinių ataskaitų formos anglų kalba
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paruoštos Finansinių ataskaitų formos anglų kalba, galiojančios nuo 2016-01-01 pagal atskiras įmonių rūšis.
• Formas galima rasti čia.

Ūkio ministerija praneša: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai gali kreiptis dėl portfelinių garantijų už lizingo sandorius
Ūkio ministerija informuoja, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių bankas ir lizingo bendrovę SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą dėl portfelinių garantijų už lizingo sandorius. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pasirašė sutartis su minėtomis finansų įstaigomis dėl portfelinių garantijų lizingo sandoriams suteikimo pagal finansinę priemonę „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, finansuojamiems iš Europos regioninės plėtros fondo“ (toliau – Portfelinės garantijos lizingo sandoriams).
• „Smulkusis ir vidutinis verslas, siekdamas išlikti konkurencingas, turi ieškoti naujų galimybių. Susidūrus su kredito įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema, portfelinės garantijos lizingo sandoriams priemonė palengvins finansavimo gavimą, leis plėsti ir modernizuoti vykdomą verslą ar pradėti naują veiklą“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
• Šiai finansinei priemonei įgyvendinti Ūkio ministerija skyrė 4 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Pagal portfelinių garantijų lizingo sandoriams priemonę, SVV subjektams bus garantuojama iki 80 proc. lizingo sandorio sumos. Lizingas bus teikiamas naujai (nenaudotai) gamybinei įrangai ir naujiems (nenaudotiems) įrenginiams, technologinėms linijoms bei technikai įsigyti. Didžiausia lizingo suma – 1 875 000 Eur, arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937 500 Eur. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėnesių laikotarpiui.
• Lizingo sandoriai suteikiami tik potencialiai ekonomiškai gyvybingoms veikloms, susijusioms su SVV subjektų steigimu, plėtra ar stiprinimu, finansuoti arba naujiems projektams įgyvendinti, patekti į naujas rinkas arba jau įsteigtų įmonių naujai veiklai vykdyti.
• Pagal sutartyje numatytas sąlygas, portfelinių garantijų lizingo sandoriams priemonės valdytojai, t. y. AB Šiaulių bankas ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, teikiamiems lizingo sandoriams taikys mažesnę maržą nei rinkos sąlygomis teikiamiems lizingo sandoriams. Taip pat priemonės valdytojas taikys mažesnę pradinę įmoką (procentais nuo turto įsigijimo kainos) nei rinkos sąlygomis.

VMI ramina: mokesčių mokėtojų duomenys – saugūs
VMI prie FM informuoja, jog visi mokesčių mokėtojų duomenys yra apsaugoti ir pasaulinio viruso grėsmės jiems nėra. VMI specialistai jau penktadienį ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas negalėtų pakenkti mokesčių administratoriaus darbui.
• „VMI duomenų saugumui skiria ypatingą dėmesį, aktyviai bendradarbiauja su kibernetiniu saugumu besirūpinančiomis institucijomis, įgyvendina visas teikiamas jų rekomendacijas. VMI nuolat atnaujina programinę įranga, naudoja ne tik profesionalias antivirusines programas, bet taiko ir kitas būtinas saugumui užtikrinti priemones. Norime užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų duomenų saugumui nėra jokios grėsmės", - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.
• Šiandien VMI specialistai tęsia saugumo priemonių atnaujinimo darbus, toliau diegiami savaitgalį išleisti atnaujinimai institucijos serveriuose, todėl kai kurios (daugiausiai vidinės) VMI sistemos trumpam gali būti nepasiekiamos. Elektroninio deklaravimo sistemos atnaujinimo darbai bus vykdomi esant mažiausiam vartotojų srautui.

FNTT tyrimas: mėsos vyniotiniai, kumpiai ir dešrelės Kauno turgavietėse pirkėjams pardavinėti nelegaliai, bendrovėje – juodoji buhalterija
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atskleidė dar vieną mėsos perdirbimo bendrovę, kuri, kaip įtariama, dalį savo produkcijos parduodavo šešėlyje. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinė apskaitos ir neteisingų duomenų teikimo mokesčių administratoriui.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, mėsos perdirbimo bendrovės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiais prekeiviais iš Urmo bazės, Žaliakalnio ir Šilainių turgaus ar turinčiais prekybos kioskus, kad dalį pagamintų vyniotinių, dešrelių, kumpių galima būtų parduoti be apskaitos dokumentų. Įtariama, kad šešėlyje parduota mėsos produkcija nebuvo įtraukiama į Kaune veikiančios bendrovės apskaitą. Atskleista, kad ir dviejose bendrovės prekybos vietose, esančiose Šilainių turgavietėje, galėjo būti prekiaujama žalia mėsa ar rūkytos mėsos produkcija be apskaitos dokumentų.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas mėsos perdirbimo administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune. Kratos atliktos bendrovės akcininkės, joje dirbančių šeimos narių gyvenamosiose patalpose ir mėsos produkcijos prekybos vietose – Šilainių turguje, bei pas tris bendrovės vadybininkus. Pastarieji priiminėdavo produkcijos užsakymus, nuosavais automobiliais išvežiodavo bendrovės pagamintą produkciją ir iš mėsos pirkėjų surinkdavo grynuosius pinigus.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, bendrovės kasa nebuvo tvarkyta beveik dvi savaites, nors mėsos produkciją prekiaujanti bendrovė tą turėtų daryti kasdien. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kauno apskrities specialistai šiame tyrime atliko žaliavų ir pagamintos produkcijos likučių inventorizaciją, nes tokie duomenys nebuvo kaupiami bendrovės buhalterijoje.
• Be kita ko, rasti juodosios buhalterijos užrašai, kuriuose galimai atsispindi parduodamos produkcijos pirkėjams, atsiskaitymai.
• „Ankstesni tyrimai rodo, kad mėsą ar jos produkciją parduodanti bendrovė dažnai sumažina realią apyvartą ir taip vengia mokėti mokesčius. Įtariama, kad bendrovių apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai. Taip iškraipomi duomenys apie realią bendrovių prekybą, bendrovės vengia mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), vėliau iš šių pinigų gali būti mokami atlyginimai vokeliuose”, – sako Kauno FNTT apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.
• FNTT per metus atlieka apie 10 ikiteisminių tyrimų, susijusių su šešėline prekyba mėsa ir jos produktais. Atliekant šiuos tyrimus fiksuojamos tendencijos, kad bendrovėms įsigyjant mėsą iš ES valstybių ir ją parduodant Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims, apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai. Taip iškraipomi duomenys apie realią įmonės prekybą ir vengiama mokėti mokesčius. Fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir neregistravę individualios veiklos, neįteisintose mėsos tvarkymo patalpose antisanitarinėmis sąlygomis gamina mėsos gaminius, kuriuos parduoda turgavietėse ar savo namuose.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.05.08 - 2017.05.14 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Keičiantis VMI administravimo stiliui verslui svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos ir žinoti, ko galima tikėtis iš mokesčių administratoriaus patikrinimo metu ar paprašius susigrąžinti mokesčio permoką. Šio internetinio seminaro metu aptarsime naujai taikomą VMI administravimo stilių, kuris atspindi esminį krypties keitimą nuo “mokesčių mokėtojo draugo” į gana vienkryptę jėgos struktūrą, kuri ieško formalių priežasčių traktuoti situaciją ne mokesčių mokėtojo naudai bei remiasi iš esmės nauja koncepcija: “teisėta, bet neteisinga”.
UAB «Merits» («Mokesčių sufleris») konsultacinio vebinaro pristatymas


SAVAITĖS PROJEKTAS
Liberalas Simonas Gentvilas antradienį įregistravo naują Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą. Ja siūloma drausti prekiauti alkoholiu Lietuvoje antradieniais ir ketvirtadieniais, tiesa, draudimas galiotų tik Seimo „valstiečiams“. Seimo narys taip pat siūlo uždrausti prekybą alkoholiu 1000 metrų aplink Seimą. „Alkoholinių gėrimų įsigijimas, naudojimas, demonstravimas, vartojimas ar reklamavimas netoliese institucijos – Seimo, kuris priimdama įstatymus siekia mažinti alkoholio vartojimą, kompromituotu ne tik Lietuvos Respublikos Seimą kaip instituciją, bet ir pačius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narius. Alkoholio prieinamumu netoliese Seimo, būdu rodoma nepagarba šios institucijos siekiams ar tikslams“, – teigiama pataisos argumentuose. S.Gentvilas neslepia tokiu būdu bandantis atkreipti dėmesį į absurdą
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/linksmybes-seime-iregistruotas-siulymas-drausti-parduoti-alkoholi-valstieciams-antradieniais-ir-ketvirtadieniais-662-795120


SAVAITĖS KOMENTARAS
Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių padalinio partneris: "Kur Lietuvą paliks drąsus Latvijos šuolis į mokesčių permainas?"
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės.
• 34 punktas papildytas 34.1 papunkčiu, kuriame įtvirtinta nauja nuostata, kad mokesčių administratorius gali savo iniciatyva įregistruoti mokesčių mokėtoją į mokesčių mokėtojų registrą, jei pagal jo metinėje pajamų deklaracijoje pateiktus duomenis nustato, kad asmuo vykdė veiklą, tačiau jos nebuvo įregistravęs. T.y jeigu VMI pasirodys, kad pagal asmens gautas pajamas, pvz. deklaruotas trečiųjų asmenų ir patekusias į preliminarią deklaraciją GPM308 yra pagrindo asmeniui registruoti IDV, tai ir užregistruos neatsiklausus pačio asmens .

VMI informuoja: 2018 metų žemės mokestis turės būti apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau − ŽMĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai, šiemet atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 metų žemės mokestis turės būti apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes.


VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio apibendrinto paaiškinimas (komentaras)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 57 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-19 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1707211)-6K-1702847). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.
• Be kitų pakeitimų VMI komentarą papildė 9.2 punktu, kuris privers įmones peržiūrėti sutartyse nuolaidų suteikimo sąlygas. Įmonėms- nuolaidų gavėjoms gresia PLN204 tikslinimai ir papildomi delspinigiai (prekių pirkėjams dėl nuolaidų turėtų perskaičiuoti prekių savikainą).
• 9.2. Kitais atvejais, po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo pasikeitus aplinkybėms (pvz., suteikus įvairias nuolaidas, pirkėjui atsisakant suteiktų paslaugų, sumažėjus kainai dėl netinkamai atliktų paslaugų ir kt.) prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas turi mažinti / didinti pajamas ir atitinkamai koreguoti sąnaudas to mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo parduotos arba paslaugos suteiktos. Analogiškos nuostatos taikomos ir prekių ar paslaugų pirkėjui. Pvz., Įmonė 2017 metais suteikia nuolaidas 2016 metais parduotoms prekėms, tai skaičiuojant pelno mokestį už 2016 metus, iš įmonės uždirbtų pajamų atimamos jos suteiktos prekybos nuolaidos.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: daugiabučių renovacijai Lietuvoje – 50 mln. eurų ERPB paskola
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) gegužės 10-ąją pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl 50 mln. eurų paskolos daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje. Ši paskola suteiks galimybę finansuoti ne mažiau kaip 150 daugiabučių namų atnaujinimą, o tai ne tik paspartins renovacijos procesus šalyje, bet ir ženkliai pagerins renovuotų daugiabučių namų gyventojų gyvenimo sąlygas.
• Šiuo metu paskolų daugiabučių namų renovacijai paklausa Lietuvoje yra didelė. Šalyje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena 66 proc. gyventojų, ir maždaug 35 tūkst. namų yra pastatyti anksčiau nei prieš tris dešimtmečius. Šiuo metu renovuota tik 4 procentai senos statybos daugiabučių.
• Gautas ERPB finansavimas bus skirtas daugiabučių namų atnaujinimo lengvatinėms paskoloms, kurioms bus taikomos VIPA daugiabučių namų renovacijos (modernizacijos) tvarkos apraše numatytos sąlygos. Ši iniciatyva ir toliau padės taupyti energiją, mažinti angliesdioksido išmetimą ir įgyvendinti klimato kaitos sušvelninimą didinant energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose.
• Daugiabučių namų gyventojai mūsų šalyje jau įsitikino renovacijos privalumais – gyventojų, norinčiųjų renovuoti daugiabučius ir gauti perpus mažesnes sąskaitas už šildymą skaičius išlieka pastovus. VIPA finansuotų projektų statistiniais duomenimis vienam butui vidutiniškai tenka 8,5 tūkst. eurų investicijų, įvertinus valstybės teikiamą paramą – 5,5 tūkst. eurai. Socialiai remtiniems asmenims mokėjimus kompensuoja valstybė, o gyventojai, priėmę sprendimą renovuoti daugiabučius namus, gauna perpus mažesnes šildymo sąskaitas, pagerėjusią gyvenamąją aplinką bei padidėjusią būsto vertę.
• Pasak Susan Goeransson, ERPB Savivaldybių ir aplinkos infrastruktūros komandos direktorės: „Tai yra svarbi investicija ERPB ir pirmoji didelė ERPB investicija į pastatų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje. Tai labai dera su Banko strategija, siekiant užtikrinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslus ir klimato kaitos padarinių mažinimą. Seni, nerenovuoti daugiabučiai namai yra vienas iš daugiausiai prie išmetamo CO2 kiekio prisidedančių faktorių. Bendradarbiavimas su VIPA yra būdas spręsti šią problemą“. Matti Hyyrynen, ERPB vadovas Baltijos šalims, papildydamas teigia, kad ši paskola, kartu su ERPB teikiama technine pagalba, kuriant palankią pakeitimo vertybiniais popieriais teisinę aplinką, atveria kelius platesniam privataus sektoriaus dalyvavimui, finansuojant energinio efektyvumo didinimo projektus Lietuvoje.
• Šios paskolos pasirašymui taip pat pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kadangi tokių tarptautinių finansų institucijų, kaip ERPB, pasitikėjimas ir dalyvavimas Lietuvos daugiabučių namų renovacijos programoje dar labiau didina finansavimo patikimumą privačių investuotojų akyse.
• Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, iš ERPB gauta paskola – itin svarbus žingsnis Lietuvai. „Rimtas tarptautinės bendruomenės požiūris ir pasitikėjimas Lietuvoje įgyvendinamu gyvenamųjų pastatų atnaujinimo finansavimo mechanizmu – efektyvaus mūsų institucijų veikimo ir teisingų pasirinkimų, įgyvendinant vieną svarbiausių Lietuvoje projektų, rodiklis. Toks vertinimas leidžia mums kur kas drąsiau dairytis investuotojų užsienyje“, - sakė L. Maskaliovienė.
• Pasak Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, Lietuvoje aktyviai dirbama, didinant pastatų energinį efektyvumą. „Pastaraisiais metais Lietuva tapo viena iš ES lyderių įgyvendinant daugiabučių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus. Jie leidžia mums net tik pagerinti gyvenimo kokybę būsto savininkams bei miestų estetinį vaizdą, bet ir apčiuopiamai sumažinti šiltnamio efektą didinančių dujų išmetimus į atmosferą bei skatinti statybų sektorių.“ – teigia R. Brandišauskienė.
• Ateityje privačius investuotojus VIPA sieks pritraukti įgyvendindama paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais bei kitas lėšų pritraukimo schemas. Tikimasi, kad gauta paskola sudarys galimybes įvykdyti pilotinį paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį, tokiu būdu pritraukiant apie 100 mln. eurų iš tarptautinės kapitalo rinkos. VIPA ir ERPB bendradarbiavimas dėl Energijos taupymo paslaugų teikimo rinkos atsiradimo, daugiabučių renovacijos programos finansavimo bei kokybiško ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais modelio Lietuvoje įgyvendinimo prasidėjo dar 2013 m. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas ir ateityje duos apčiuopiamus rezultatus.

Ūkio ministerija džiūgauja: finansinės priemonės stipriai prisideda prie ekonomikos augimo
„Įvairūs verslai, pasinaudoję UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) įgyvendinamų ir administruojamų priemonių lėšomis, per 2016 metus sukūrė daugiau kaip 1300 naujų darbo vietų. 2016 m. pabaigos duomenimis, per skirtingas „Invegos“ priemones jau paremta daugiau 5 678 projektų, iš jų 1 918 įgyvendinama regionuose. Valstybė per „Invega“ verslo finansavimo bei darbo vietų kūrimui skatinti įsipareigojo skirti iki 752,1 mln. eurų, o tai papildomai pritraukė ir dar pritrauks iki 307 mln. eurų privačių investicijų. Investavę įvairių „Invegos“ priemonių lėšas verslo projektams įgyvendinti, smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sukūrė per 784,4 mln. Eur bendrosios pridėtinės vertės“, – tokius 2016 m. „Invegos“ pasiekimus vakar LR Vyriausybės posėdyje pristatė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• „Per skirtingas finansines priemones skatinome verslumą, ypač regionuose, didinome verslo, darbo rinkos, ypač socialiai pažeidžiamų grupių, užimtumą, lengvinome finansavimo naštą bei skatinome privačių investicijų pritraukimą. Jau ir verslas mato finansinių priemonių naudą, ypač jas derinant tarpusavyje, pvz., pritrauktas kapitalas įmonėms leidžia papildomai pritraukti ir skolinio finansavimo, dėl ko novatoriškos bei perspektyvios verslo idėjos gali būti įgyvendintos su nedideliu pradiniu nuosavu kapitalu, taip valstybė efektyviai skatina novatoriškų įmonių plėtrą“, – teigia „Invegos“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.
• 2016 metais „Invega“ administravo kelis kontroliuojančiuosius fondus, kurie finansuojami iš trijų šaltinių: 1) iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų (SF) lėšų, 2) iš 2007–2013 m. ES SF lėšų, kurias SVV subjektai panaudojo bent kartą ir kurios grįžo į kontroliuojančiuosius fondus, 3) iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų lėšų. Per šiuos fondus 2016 metais finansavimą gavo daugiau kaip 950 SVV subjektų, o investicijų suma siekė per 168,5 mln. Eur. Daugiausia SVV subjektų paremta didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, statybos ir mokslinės bei techninės veiklos sektoriuose.
• Įgyvendindama įvairias Ūkio ir Socialinės ir darbo ministerijų parengtas visuotinės dotacijos arba kompensavimo priemones, „Invega“ 2016 m. iš viso pasirašė 1037 dotacijos sutartis su projektų vykdytojais, pagal kurias 475 įmonėms buvo išmokėta 0,59 mln. Eur, leidusių susimažinti finansinę naštą ar remtinos darbuotojų grupės įdarbinimo kaštus.
• Palyginti su 2015 m., 17 proc. išaugo „Invegos“ suteiktų garantijų suma, kuri 2016 m. pabaigoje siekė 44,6 mln. Eur, o garantuotų paskolų suma išaugo 18 proc. ir sudarė 66,8 mln. Eur, nors bendras garantuotų projektų skaičius siekė 409 ir buvo 13 proc. mažesnis nei 2015 m. Daugiausia (36,92 proc.) garantijų, kurios įmonėms atstoja dalį kredito įstaigų prašomo užstato, suteikta prekybine veikla užsiimančioms įmonėms. Iš gamybos srityje veikiančių įmonių išsiskiria statybos ir remonto darbus atliekančios įmonės bei maisto pramonė, o paslaugų srityje – viešbučių, maitinimo, transportavimo, sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios įmonės.
• Per ataskaitinį 2016 m. laikotarpį garantijų gavėjams (kredito įstaigoms) buvo išmokėta 0,875 mln. Eur išmokų suma. Tai yra 0,915 mln. Eur mažiau nei buvo išmokėta per 2015 m.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paruošta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I ketv. apžvalga
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paruošta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I ketv. apžvalga.
• Apžvalgą galima rasti čia. Laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2017 m. kovo 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 21792 įmonėms ir 16 bankų iš kurių 16885 įmonės (77,5 proc.) ir 14 bankų (87,5 proc.) bankroto procesas baigtas (16433 įmonės likviduotos, 212 bankroto bylų panaikinta, 240 įmonėms bankroto bylos nutrauktos arba nutraukti ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, iš jų 100 pasirašyta taikos sutarčių, 79 įmonės atsiskaitė su kreditoriais, 28 įmonių kreditoriai atsisakė reikalavimų). 2017 m. I ketv. pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 4909 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 3189 įmonėse, 1720 bankrutuojančioms įmonėms sprendimas dėl tolesnės bankroto procedūros vykdymo dar nebuvo priimtas. Per 2017 m. I ketv. bankroto procesai buvo pradėti1 860 įmonėms. Lyginant 2017 m. I ketv. su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu bankroto procesų skaičius išaugo 46,8 proc. (2016 m. – 586 įm.).
• Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01) iki 2017-03-31 bankroto bylos iškeltos 1472 fiziniams asmenims, iš kurių 1309 fiziniams asmenims procesas tebėra vykdomas, o 163 fiziniams asmenims bankroto procesai (11,1 proc.) baigti: 53 fiziniams asmenims bankroto bylos baigtos (46 – įgyvendinti planai, 1 – patenkinti visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai anksčiau nei nustatyta plane, 2 – gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, 4 –visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų ir teismas priėmė nutartį priimti atsisakymus), 106 fizinių asmenų bankroto bylos buvo nutrauktos, 4 fizinių asmenų bankroto bylos buvo panaikintos.
• Per 2017 m. I ketv. bankroto bylos iškeltos 100 fizinių asmenų, t.y. 25 proc. daugiau nei atitinkamu 2016 m. laikotarpiu (80 asm.).


Sodra praneša: nedarbo socialinio draudimo išmokos didės, bus suvienodintas socialinio draudimo išmokų apmokestinimas
Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nedarbo draudimo išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu – t. y. 15 proc. Tai jau buvo įtvirtinta ir praeitais metais Seimo priimtame Socialinio modelio pakete. Nedarbo socialinio draudimo išmokos didėja, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos (dabar priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio).
• Taip pat nuo liepos 1 d. nuo 6 iki 9 mėnesių ilgėja nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė visiems bedarbiams nepriklausomai nuo turimo stažo. Šiuo metu iki 9 mėnesių mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą.
• Be to, didėja gaunančiųjų nedarbo socialinio draudimo išmoką aprėptis, nes reikės tik 12 mėnesių per 30 mėnesių darbo stažo (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjos Nijolės Dilbienės, siekiama suvienodinti socialinio draudimo išmokų apmokestinimą, nes, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokestis mokamas ne tik nuo nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų, bet taip pat ir senatvės pensijos).
• Apmokestinus nedarbo socialinio draudimo išmokas gyventojų pajamų mokesčiu, į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nes jos yra efektyvios ir ieškantiems darbo, ir darbdaviams.
• Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kai nedarbo draudimo išmokomis kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautos pajamos ar tik dėl dalinio darbo negautų pajamų dalis.
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis nuo 200 eurų padidėjo iki 310 eurų, taigi jei asmuo uždirbo minimumą, gyventojų pajamų mokestis nebus nuskaičiuojamas, bet neapmokestinamų pajamų dydis gali būti taikomas „Sodros“ nustatyta tvarka.
• Vidutinė nedarbo išmoka, kuri, prognozuojama, 2018 m. sieks 221,7 Eur, nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nes bus mažesnė už minimalų šalies atlyginimą. 2018 m. maksimali nedarbo išmoka, kuri bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, bus 654,3 Eur.

Sodra praneša: vaiko priežiūros išmokos bus mokamos anksčiau
„Sodra“, atsižvelgdama į išmokų gavėjų poreikius, ankstina vaiko priežiūros išmokų mokėjimo laiką – jų išmokėjimas paankstinamas 5 dienomis. Taigi, vaikus auginantys tėvai išmokas gaus jau ateinantį pirmadienį.
• „Iki šiol šios išmokos buvo pervedamos kiekvieno mėnesio 20 dieną. Tačiau tiek finansinių įsipareigojimų, tiek kitokių buitinių poreikių turinčioms jaunoms šeimoms tai nebuvo patogu. Todėl nuo gegužės mėnesio vaiko priežiūros išmokos į gavėjų sąskaitas bus pervedamos kiekvieno mėnesio 15 dieną“, – teigia „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
• Anksčiau vaiko priežiūros išmokos buvo pervedamos mėnesio 20 dieną. Dabar tai bus daroma mėnesio 15 dieną;
• Jei ši diena sutaps su savaitgaliu, išmokos bus mokamos viena diena anksčiau arba viena diena vėliau: penktadienį, jei pervedimo dieną sutaps su šeštadieniu, arba pirmadienį, jei išmokos diena sutaps su sekmadieniu;
• Šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna 42,6 tūkst. vaikus auginančių žmonių: 33,2 tūkstančiai mamų ir 9,4 tūkstančiai tėčių. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka – 369 eurai.

FNTT praneša: verslininkas iš Plungės iššvaistė beveik 60 tūkst. eurų bendrovės turto
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimas dėl verslininko iš Plungės. Jis įtariamas iššvaistęs beveik 60 tūkst. eurų bendrovės turto.
• Tyrimo metu išaiškinta, kad prieš keletą metų plungiškis įsigijo 100 proc. Vilniuje registruotos ir medinių namų statyba besiverčiančios bendrovės akcijų. Naujasis bendrovės savininkas turimus medienos apdirbimo įrenginius, kurie buvo anksčiau įsigyti už Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas ir gautą paskolą, iš Vilniaus nugabeno į Plungę.
• Dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius medienos rąstų apdirbimo įrenginius plungiškis paliko Plungėje, nesaugomoje teritorijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad naujasis bendrovės savininkas ir vadovas į Plungę atgabentų įrenginių nesumontavo ir jokios veiklos nevykdė.
• Po kurio laikotarpio nesaugomoje teritorijoje palikti įrenginiai dingo, o plungiškis dėl prarasto bendrovės turto į policiją nesikreipė. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo, paaiškėjo, kad bendrovės savininkas ne tik neišsaugojo tūkstančius kainuojančių įrenginių, bet ir turėtas bendrovės lėšas – daugiau nei 20 tūkst. eurų – panaudojo senoms savo asmeninėms skoloms sumokėti.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą plungiškiui gali grėsti maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Aha, ir man įdomu. Negaliu birželio vidurys-pabaiga, ir liepos pabaiga.

P.s: dar kaip alternatyva www.pramogostau.lt/sodybos-su-pramogomis-1048717416/nakvynes-pasiulymas-kaimo-turizmo-sodyboje-apyniu-namai-kupiskio-rajone

Vis dar nėra organizatorių.... Labai gaila.
P.s: visi entuziastų organizuoti susitikimai buvo super (kaip ir paskutinis Lietuvos pačiam kraštukyje).

Katė žiūri siaubo filmą :

www.youtube.com/watch?v=_cVM5infYxk

Savaitės 2017.04.17 - 2017.04.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIUS
VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems pajamų deklaracijų dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), siunčia išankstinius priminimus. VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 277 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių deklaracijas iki šios dienos pateikė beveik pusė tai privalančių padaryti.
• Išankstiniai priminimai apie pareigą pateikti deklaraciją siunčiami Mano VMI sistemos naudotojams, likusieji gyventojai, kurie nesinaudoja Mano VMI, turėtų savarankiškai pasitikrinti, ar privalo deklaruoti pajamas. Iš viso deklaracijas dėl per didelio NPD dar turėtų pateikti apie 145 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad tie gyventojai, kurie iki gegužės 2-osios nepateiks privalomų deklaracijų, negalės paremti ir savo pasirinktų organizacijų bei kitų paramos gavėjų – jų paramos prašymai nenagrinėjami.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios" apie i.VAZ (važtaraščių registravimo sistemos) taisyklių pakeitimus: "VMI atleidžia e.važtaraščio gniaužtus".

SAVAITĖS LAIMIKIS
Klaipėdos AVMI per pastarąsias dvi savaites nustatė net kelis neapsikaityto darbo užmokesčio mokėjimo statybų sektoriuje atvejus: Klaipėdos UAB darbuotojams „vokeliuose« išmokėjo apie 130 tūkst., Telšių UAB – apie 28 tūkst. eurų sumas, neįtrauktas į įmonių buhalterinę apskaitą. Algas statybininkams mokėdami „juodai» įmonių vadovai bandė išvengti mokesčių valstybei. Dėl Klaipėdos bendrovės galimai nusikalstamos veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, Telšių įmonei taip pat gresia tiek teisinės, tiek mokestinės sankcijos.
• Patikrinimą uostamiesčio statybų bendrovėje Klaipėdos AVMI darbuotojai atliko kartu su FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais. Jo metu biure rasta per 9 tūkst. eurų galimai neapskaitytų pajamų suma, skirta išmokėti darbuotojams „vokeliuose«, bei „juodosios» buhalterijos užrašai. Tai, kad neoficialią dalį sutarto atlyginimo – kiekvienam po 400 eurų ar daugiau, priklausomai nuo uždarbio - įmonės vadovas išmokėdavo grynais į rankas, patvirtino ir darbuotojai. Preliminariais skaičiavimais, per 2015-2017 m. neapskaityto darbo užmokesčio, išmokėto nuslepiant mokesčius, suma gali siekti apie 130 tūkst. eurų.
• Mokėti visus mokesčius vengė ir Moldovos Respublikos piliečio vadovaujama Telšių bendrovė, veiklą Lietuvoje pradėjusi vos prieš metus. Apie „vokelius« įmonėje Mokesčių inspekcijai pranešta pasitikėjimo telefonu 1882. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad per palyginti trumpą veiklos laiką įmonė 18 darbuotojų išmokėjo per 27 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Įvairiems statybos – betonavimo, renovavimo ir kt. - darbams ji samdė ne tik lietuvaičius, bet ir moldavus, kuriems taikė tą patį apmokėjimo modelį – dalį „vokeliuose». Išanalizavę įmonės buhalterinius duomenis Mokesčių inspekcijos darbuotojai atskleidė, kad oficialiai statybininkams ji mokėjo tik minimalų atlyginimą, o papildomai išmokėtos neoficialios sumos svyravo nuo 70 iki 530 eurų per mėnesį vienam darbuotojui.
• „Statybų sektorių VMI vertina kaip vieną rizikingiausių, todėl taiko kompleksines priemones, kuriomis siekiama įtikinti šiame versle veikiančias įmones atsisakyti blogosios praktikos – neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, gautų pajamų nedeklaravimo, nelegalaus darbo ir kt. Ne vienerių metų VMI įdirbio rezultatai ryškėja – turimais šių metų duomenimis, šalyje mažėja „vokelių« mokėjimo atvejų, ši teigiama tendencija pastebima ir Klaipėdos regione, auga šio regiono statybų verslo deklaruotos pajamos, atitinkamai ir deklaruoti mokesčiai, didėja ir įdarbinamų darbuotojų skaičius, vidutinio darbo užmokesčio rodikliai. Tikimasi, kad bendromis VMI, kitų institucijų ir, be abejo, skaidriai dirbančio verslo, netoleruojančio nesąžiningų konkurentų, pastangomis šis išskaidrinimo procesas įgaus norimą pagreitį», - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
• Klaipėdos AVMI duomenimis, š.m. sausio – vasario mėn., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Klaipėdos regiono statybų verslo deklaruotos pajamos išaugo 38 proc. (pajamų augimas ypač ryškus Tauragės ir Telšių apskrityse, atitinkamai 62 proc. ir 53 proc.), deklaruotas mokėtinas PVM augo 32 proc., padidėjo ir šiame sektoriuje dirbančiųjų skaičius bei 11 proc. - mokamas vidutinis darbo užmokestis sektoriaus darbuotojams.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 283 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 86. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatos išdėstytos nauja redakcija.


Pakeistos Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 284 pakeistos Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


Pakeista Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinė) forma
Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DĮ-103 pakeista Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinė) forma. Neteko galios Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. DĮ-65 „Dėl Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinės) formos patvirtinimo“.
Pakeistas Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-250pakeistas Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119. Įsakymas išdėstytas nauja redakcija.
• Įsakymas įsigalioja 2017 gegužės 1 dieną.

Patvirtintas Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 ,,Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
• Apraše nustatyti bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, informacijos apie bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą pateikimo tvarka bei bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo vertinimo tvarka. Taip pat Įsakyme nustatyta, kad Aprašo 5 punkte nurodytą ataskaitą už 2016 kalendorinius metus bankroto ir restruktūrizavimo administratoriai turi pateikti Tarnybai iki 2017 m. birželio 1 d.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktų apibendrintas paaiškinimas (komentaras)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktų komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-05 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1705774-6K-1702582).
• Komentaras papildytas nuostatomis, nuo ko priklauso pelno mokesčio lengvatos laisvoms ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms (nuo investuotos sumos ir nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus per moketinį laikotarpį).
• Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmasis ketvirtis valstybės biudžetui buvo dosnus pajamų
Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (63,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 2,1 proc. (31,2 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.
• Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-kovo mėnesių pajamos – 1,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1,5 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 13,9 proc. (233,7 mln. eurų) ir 15,1 proc. (202 mln. eurų) daugiau.
• Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 857,6 mln. eurų, t.y., 2,1 proc. (17,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 11,9 proc. (91,4mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-kovą. Viršplaninių pajamų gauta dėl didesnės nei pernai tuo pat metu PVM permokos bei išaugusių mažmeninės prekybos apimčių.
• Už visas akcizines prekes per tris mėnesius gauta 343 mln. eurų – 3,1 proc. daugiau nei prognozuota. Akcizų surinkimui teigiamos įtakos turėjo spartesnis nei buvo prognozuota alkoholinių gėrimų pardavimų augimas prieš akcizo didėjimą nuo kovo 1 dienos.
• Pelno mokesčio įplaukos sudarė 112,7 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau nei planuota dėl sumažėjusios mokesčių mokėtojų, avansinį pelno mokestį deklaruojančių mokėti pagal numatomą pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio prievolės.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus pirmąjį ketvirtį sudarė 340,9 mln. eurų, ir buvo 5,8 proc. didesnės nei prognozuota. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys –didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis darbo užmokesčio fondas. (Atsižvelgiant į 2017 m. kovo mėnesį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. prognozuojamas 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, kai tuo tarpu 2016 m. rudenį, rengiant 2017 m. biudžeto rodiklius, darbo užmokesčio fondo augimo prognozė 2017 m. sudarė 7 proc.)
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,386 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,487 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: valdžios sektoriaus finansai 2016 metais – pertekliniai
Finansų ministerijos informuoja, kad pirmą kartą per 26-erius metus nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo valdžios sektorių sudarantys biudžetai buvo pilnesni nei planuota – 2016 metais pasiektas valdžios sektoriaus perteklius sudarė 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
• „Džiugiu, kad atsakingas viešųjų finansų planavimas ir valdymas duoda vaisių, parodo, kad galime atsisakyti nuolatinio deficito praktikos. Be to, tai kartu didelis akstinas nesustoti ir siekti tvaraus bei ilgalaikio šalies vystymosi, išlaikant pagreitį“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Perteklinės lėšos 2016 m. prisidėjo prie valstybės skolos sumažėjimo - iš viso valdžios sektoriaus skola 2016 m. sumenko nuo 15,9 mlrd. eurų iki 15,5 mlrd. eurų. Skolos lygis praėjusiais metais sudarė 40,2 proc. BVP.
• I6samiau - Lietuvos statistikos departamento pranešime.

Sodra praneša: pirmojo metų ketvirčio finansiniai rezultatai – pajamų augimo tendencija išlieka
Sodra informuoja, kad palyginus su praėjusiais metais, „Sodros“ biudžeto įplaukos ir išmokos augo vienodai – 12,6 proc. Skaičius šiek tiek koregavo anksčiau nei planuota, išmokėtos kompensacijos finansinės krizės metu dirbusiems pensininkams. Tam buvo gauta 81,3 mln. asignavimų iš Valstybės biudžeto. Dar 0,3 mln. Eur asignavimų skirti paimtų paskolų palūkanoms dengti.
• VSDF biudžeto statistika 2017 m. sausio–kovo mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Pajamos
• 901,3 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 92 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• 799,5 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (89,5 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 16 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 81,9 mln. Eur, veiklos pajamų – 3,3 mln. Eur.
• Išmokos
• 994,2 mln. Eur (111,6 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• 728,3 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (99,4 mln. Eur arba 15,8 proc. daugiau nei pernai);
• 81,6 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (14,1 mln. Eur arba 20,9 proc. daugiau nei pernai);
• 73,5 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (7,9 mln. Eur arba 12 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 23,6 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 6,6 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 41 mln. Eur.
• VSDF biudžeto išmokos, negalutiniais duomenimis, buvo 92,9 mln. eurų didesnės nei pajamos. Pernai tuo pačiu metu šis skirtumas siekė 137,7 mln. Eur. Planuojama, kad metinis biudžeto balansas bus teigiamas.

VMI prašo gyventojų, teikiančių deklaracijas, neužmiršti nurodyti ir užsienyje gautas pajamas bei informuoti apie elektronines sąskaitas
VMI praneša, kad praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Šiemet apie užsienyje turimas sąskaitas jau pranešė daugiau nei 400 gyventojų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nuolatiniams Lietuvos gyventojams primena nepamiršti deklaruoti užsienio bankuose esančias sąskaitas bei e. sąskaitas. Apie užsienyje turimas sąskaitas gyventojai turi pranešti iki šių metų gegužės 1 d. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai taip pat turėtų nepamiršti deklaruoti ir užsienyje gautų pajamų bei turimo turto.
• „VMI atkreipia dėmesį, kad ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, ne emigrantams, kurių pajamų apmokestinimu rūpinasi valstybės, kuriose jie gyvena ir dirba", - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad teisingai pateikdami reikiamą informaciją, mokesčių mokėtojai taupo savo sumokėtus mokesčius - nebereikia naudoti valstybės lėšų, siunčiant įvairius laiškus ir priminimus.
• Praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, deklaruota pajamų suma viršija 787 mln. eurų. Daugiausia nuolatinių Lietuvos gyventojų deklaravo pajamas gautas Norvegijoje (11,4 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (7 tūkst.), Švedijoje (3,6 tūkst.). Didžiausia pajamų suma - 291 mln. eurų gauta Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje -121 mln. ir Vokietijoje - 44 mln. eurų. Pajamų Lietuvos gyventojai gauna ir egzotiškose šalyse: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje, Singapūre, Japonijoje.
• VMI pastebi, jog visuomenei suprantant, kad vyksta informacijos apie gautas pajamas mainai tarp įvairių šalių mokesčių administratorių, daugelis gyventojų tinkamai ir laiku deklaruoja pajamas gautas užsienyje. Nuo šių metų rudens informaciją apie užsienyje turimas sąskaitas ir gautas pajamas VMI pirmą kartą gaus iš 50 valstybių.

Sodra informuoja: nesukaupę būtinojo stažo pensininkai gauna dvigubai mažiau nei turintieji 30 ir daugiau metų stažo
158,8 euro. Tokio dydžio vidutinę senatvės pensiją gauna žmonės, nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų. Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie taip pat negauna ir priedo už stažo metus. Tuo tarpu, žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra beveik dvigubai didesnė – 287,3 euro.
• Neraminanti statistika: kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu yra virš 51 tūkst. Jų vidutinis stažas – 22,5 metų.
• Kaip nutinka, kad pritrūksta iki privalomojo stažo?
• Dirbant nelegaliai ar „puse etato“, neapskaitant viso darbo laiko, gaunant dalį atlyginimo vokelyje ir t.t… Sukauptą stažą pensijai galima pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje – https://gyventojai.sodra.lt.
• Ką bendra turi atlyginimas ir stažas?
• Stažas yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei darbuotojas per mėnesį oficialiai uždirba bent MMA ir už jį nuo šios sumos yra sumokami visi priklausantys mokesčiai, jis sukaupia 1 mėnesio stažą. Kad sukauptų 1 metų stažą, už darbuotoją turi būti sumokėti mokesčiai nuo 12 MMA. Jei už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai. Taigi, kad taip dirbdamas žmogus sukauptų 30 metų stažą, jam reikėtų padirbėti 60 metų!

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Turi prisiskaičiuoti, turi deklaruoti, kursas -pagal sąskaitos datą.