Tax.lt narys artas71

Mid
Tax.lt narys nuo
2003-04-16
Tikras vardas
Artas
Miestas / vietovė
Sostinė
Profesija
Buhalteris
Tinklapis
www.finviz.com
Pomėgiai
Mokesčiai, Akcijos, Investiciniai fondai
artas71
forume parašė 12526 žinučių

artas71 naujausios žinutės:

2017-02-21 12:35 Įvairūs » Buhalteris profesionalas » #1350100

revuckaite rašė:


O kas bus tada, jei vykdysiu veikla 692 000 kodu, bet būsiu neapsidraudus? Kas mane ir kaip kažin nubaus? ;D




Klausimas įdomus. Jeigu bus Jūsų parašai ant pvz. metinių ataskaitų, jos gali būti pripažintos pvz. niekinėmis, nes pasirašė asmuo, negalintis teikti vyr. buhalterio paslaugų ir neturintis teisės pasirašyti įmonės dokumentų.
2017-02-21 12:18 PVM » 45.000 PVM » #1350097
Atlygis už šalies teritorijos ribų suteiktas paslaugas neįtraukiamas skaičiuojant registravimuisi nustatytą 45 000 eurų ribą, todėl bendrovei nėra prievolės registruotis PVM mokėtoja.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, už šalies teritorijos ribų tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios pagal PVM įstatymą, jeigu būtų tiekiamos (teikiamos) šalies teritorijoje, būtų apmokestinamos PVM, yra galima joms skirtų prekių ir arba paslaugų pirkimo (importo) PVM atskaita. Todėl asmenys, vykdantys tokią veiklą PVM mokėtojais gali įsiregistruoti savanoriškai, neatsižvelgiant į atlygį iš tokio prekių tiekimo ir (arba) paslaugų (teikimo).


PVM įstatymo 71 str. komentaras (653 puslapis.)

www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.14.9/-/asset_publisher/0OhS/content/lietuvos-respublikos-pridetines-vertes-mokescio-istatymo-apibendrintas-komentaras-redakcija-iki-2017-02-17-/10174


Jūs galite teikti lygiai tokias pačias paslaugas Lietuvoje, ir tik tokios paslaugos skaičiuosis į 45 000 EUR ribą.
2017-02-20 10:23 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1349900
Savaitės 2017.02.13 - 2017.02.19 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKELBIMAS
Vienas iš populiariausių interneto tinklalapių ieško buhalterio Vilniuje.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Pirmąjį šių metų mėnesį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3 proc. (20,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 1,2 proc. (7,3 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.
• Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio mėnesio pajamos – 704,9 mln. eurų, o tik valstybės biudžeto – 614,2 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų sausiu, pajamų gauta atitinkamai 90,1 mln. eurų ir 68,9 mln. eurų daugiau.
• Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 433,5 mln. eurų, t.y., 2,1 proc. (8,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 9,3 proc. (37 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį.
• Už visas akcizines prekes pirmąjį metų mėnesį gauta 107,8 mln. eurų – 0,2 proc. daugiau nei prognozuota, pelno mokesčio įplaukos sudarė 1,6 mln. eurų – 39,6 proc. mažiau nei planuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį buvo 94,7 mln. eurų – 8,1 proc. didesnės nei prognozuota.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,386 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,487 mlrd. eurų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ metodinės rekomendacijos
Atsižvelgiant į naują 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ redakciją, kuri taikoma sudarant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, pakeistos šio standarto metodinės rekomendacijos.
• 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ metodinės rekomendacijos patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V2-1 „Dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. VAS-2 „Dėl 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo“ ir skelbiamos Tarnybos interneto svetainėje.

VMI komentuoja: dėl pridėtinės vertės mokesčio taikymo sandoriams, susijusiems su meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad parengė paaiškinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio taikymo sandoriams, susijusiems su meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimu (perpardavimo teise) autoriaus naudai. Detalų paaiškinimą rasite VMI prie FM 2017-02-14 rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-4122.
• Iš nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos matyti, jog paslaugų teikimas atliekamas už atlygį, kaip tai suprantama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, tik jei tarp paslaugų teikėjo ir gavėjo yra teisinis ryšys, kai įvykdoma abipusė prievolė, o teikėjo gautas atlygis yra reali gavėjui suteiktos paslaugos vertė.
• ESTT nusprendė, kad taip yra tuo atveju, kai tarp suteiktos paslaugos ir gauto atlygio yra tiesioginis ryšys, t. y. sumokėtos sumos yra realus atlygis už atskirą paslaugą, suteiktą egzistuojant tokiam teisiniam santykiui.
• Vadinasi, kai autoriai gauna ATGTĮ 17 straipsnyje nustatytą atlygį už meno kūrinio originalo (sukurto vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinio arba jo patvirtintos kopijos) ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (t. y. kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo), PVMĮ požiūriu laikoma, kad nėra tiesioginio ryšio tarp suteiktos paslaugos (perpardavimo teisės) ir už ją gauto atlygio, kadangi autorius nedalyvauja savo kūrinio tolimesniame perpardavime ir negali keisti šio atlygio dydžio, taip pat nėra teisinio ryšio tarp autoriaus ir jo kūrinį įsigyjančios šalies. Todėl toks autoriui mokamas kompensacinis atlyginimas nėra PVM objektas ir PVM nuo jo neskaičiuojamas.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: su verslo atstovais diskutuota apie planuojamus mokesčių sistemos pokyčius
Finansų ministras Vilius Šapoka, susitikęs su paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais, pristatė Finansų ministerijos veiklos prioritetus ir diskutavo apie planuojamus mokesčių sistemos pokyčius. Susitikimo metu taip pat buvo aptartos finansinės perspektyvos po 2020 metų, kai sumažės Europos Sąjungos (ES) investicijos.
• „Siekdami efektyviai tobulinti mokesčių sistemą turime susitelkti, dirbti kartu su verslo atstovais ir ieškoti geriausių sprendimų, kurie leistų įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą mokesčių reformą. Tikimės, kad Lietuvos verslo konfederacija bus aktyvi mūsų partnerė“, – susitikimo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Su Lietuvos verslo konfederacijos atstovais finansų ministras aptarė priežastis, kodėl būtina keisti mokesčių sistemą, pristatė pagrindinius naujos mokesčių reformos uždavinius, diskutavo, kaip būtų galima sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems Lietuvos gyventojams, aptarė Muitinės kodekso įgyvendinimo bei kitus aktualius verslui klausimus.
• Lietuvos verslo konfederacija atstovauja 29 verslo asociacijoms ir 3,5 tūkst. įmonių, kurios drauge sukuria apie ketvirtadalį Lietuvos BVP. Konfederacija yra oficiali Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce – ICC) atstovė Lietuvoje.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia konsultacijų medžiagą
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia konsultacijų medžiagą - pranešimų skaidrės (PDF formatu) į Tarnybos organizuojamą nemokamą konsultaciją finansinės apskaitos klausimais.
Medžiagą galima rasti čia.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: vyks nemokamas seminaras „Naujovės nemokumo srityje, 2016 m. apžvalga“.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia registruotis į 2017-03-02 „Karolina Park hotel“ viešbutyje (Sausio 13-osios g. 2, Vilnius) vyksiantį nemokamą seminarą „Naujovės nemokumo srityje, 2016 m. apžvalga.
• Informuojame, kad dalyvavimas šiame seminare bus įskaitytas į kvalifikacijos kėlimą – 2,5 val.
• Būtina išankstinė registracija, registruotis galite čia.
• Kilus klausimų, teiraukitės Virginijos Jūrienės, tel. (8 5) 212 5464.

VMI praneša: VMI interneto svetainėje – svarbi informacija verslo partneriams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog institucijos interneto svetainėje www.vmi.lt pradėjo skelbti sąrašus įmonių, kurios daugiau nei du mėnesius nesumokėjo deklaruotų mokesčių į valstybės biudžetą. Šiame sąraše nurodytos įmonės, kurios turi didesnę nei 10 tūkst. eurų mokesčių skolą. Su sunkumais susiduriančių ir sumokėti mokesčius valstybei vėluojančių įmonių sąrašas paskelbtas adresu http://www.vmi.lt/cms/ilgalaikiu-skolininku-sarasas
• „Įmonių, kurios negali ar vengia laiku mokėti mokesčius, sąrašas reikalingas informuoti sąžiningus verslininkus apie galimai nemokius verslo partnerius«,- teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, akcentuodama, jog tai - tarsi įspėjimo signalas verslui, kad sudarydamas sandorius su sąraše esančiomis įmonėmis rizikuoja laiku ar visai negauti planuojamų pajamų.
• VMI primena, kad į šį sąrašą nepatenka įmonės, kurios turėdamos įsiskolinimą yra sudariusios mokestinės paskolos sutartis. VMI svetainėje skelbiama informacija yra periodiškai atnaujinama.
• „Mokesčių inspekcija padeda sąžiningam verslui, o piktybiškai nesilaikantiems susitarimų ar išsisukinėjantiems nuo mokesčių mokėjimo taikome įvairias priemones»,- teigia I. Gavrilova, primindama, kad sąžiningiems mokesčių mokėtojams stengiamasi padėti juos informuojant ir konsultuojant, o mokesčių mokėtojams, vengiantiems mokėti mokesčius, taikomos išieškojimo bei kontrolės priemonės, atliekama tokių mokesčių mokėtojų stebėsena.
• VMI tinklapyje skelbiamas ir sąrašas didžiausių skolininkų, kurie nesumokėjo pagal paskutinę PVM deklaraciją, taip pat galima rasti visų Lietuvos įmonių faktinę šios dienos mokesčių skolą. Mokesčių administratorius VMI tinklapio www.vmi.lt skyriuje „Atviri duomenys« taip pat skelbia informaciją apie įmones, kurioms priskaičiuotos papildomos mokesčių sumos po patikrinimų, įmonių sąrašus, kurioms pateikti nurodymai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Ten pat galima rasti ir teigiamą informaciją apie didžiausius Lietuvos mokesčių mokėtojus, įmonių sumokėtus mokesčius už praėjusius metus. Skelbdama išsamią leidžiamą informaciją apie mokesčių mokėtojus, VMI tikisi padėti sąžiningam verslui ir paskatinti visas įmones laiku vykdyti mokestines prievoles.

VMI praneša: sklandžiam deklaravimui būtinus duomenis mokesčių administratoriui jau pateikė per 77 tūkst. asmenų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad vasario 15-oji yra paskutinė diena, kai vadinamieji tretieji asmenys privalo pateikti informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas palūkanas už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, už studijas sumokėtas įmokas, studijų įmokoms mokėti skirtas paskolas, nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas pensijų draudimo įmokas į pensijų kaupimo fondus. Minėtus duomenis, kurie padės gyventojams tinkamai įvykdyti mokestines prievoles, o VMI – suformuoti teisingas preliminariąsias gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas – jau pateikė beveik 80 proc. privalėjusiųjų tai padaryti asmenų. Likusieji taip pat turėtų suskubti tai padaryti.
• „Mokesčių administratorius, kaip ir kasmet, siekia tinkamai pasirengti metiniam gyventojų pajamų deklaravimui, todėl abipusis mokesčių mokėtojų ir VMI bendradarbiavimas, teisingai ir laiku pateikti duomenys, nemaža dalimi padeda užtikrinti sklandų procesą. Būtina pažymėti, kad beveik visos įmonės informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas dažniausiai pateikia laiku, o savo pareigą įvykdyti vėluojančios bendrovės ir gyventojai turėtų pasekti pareigingųjų pavyzdžiu», - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė ir primena, kad tretiesiems asmenims yra priskiriami bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigos ir kt.
• Pažymėtina, kad duomenis apie A klasės išmokas turi pateikti ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie per 2016 m. mokestinį laikotarpį vykdė ekonominę veiklą ir turėjo samdomų darbuotojų. Iki šios dienos minėtus duomenis pateikė apie 60 proc. asmenų.
• „Taip pat norime akcentuoti, kad juridiniai asmenys duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas turi teikti elektroniniu būdu naudojantis Elektronine deklaravimo sistema (EDS). Šis būdas greitesnis ir patogesnis tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriui. Internete http://deklaravimas.vmi.lt taip pat pateiktos deklaracijų ir kitų mokestinių dokumentų formos, jų pildymo taisyklės«, - primena S. Aliukonytė – Šnirienė.

VMI praneša: užsienio kompanijoms bus lengviau registruotis mokesčių mokėtojais
FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad, atsižvelgus į mokesčių mokėtojų pastebėjimus bei taikant LEAN metodiką, VMI supaprastino užsienio įmonių registracijos tvarką* Lietuvoje.
• Iki šiol įmonės vadovas ir/ar jo įgaliotas asmuo, norėdamas įregistruoti nuolatinę buveinę Lietuvoje, turėdavo kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikti prašymą ir duomenis Juridinių asmenų registrui ir atskiru prašymu kreiptis į VMI dėl įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą.
• Pagal naujausią VMI patvirtintą tvarką, užsienio juridinius asmenis, vykdančius veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, mokesčių inspekcija pradėjo registruoti pagal iš Juridinių asmenų registro gaunamus duomenis. Tai reiškia, kad užsienio juridinio asmens vadovui ar jo Juridinių asmenių registre nurodytam įgaliotam atstovui, norinčiam naudotis elektroninėmis VMI paslaugomis, pavyzdžiui, Mano VMI, atstovauti įmonę inspekcijoje, nebereikia papildomai kreiptis į mokesčių administratorių, nes jiems automatiškai suteikiamos teisės naudotis VMI sistemomis.
• „Nuo šių metų užsienio įmonė, kai įregistruoja nuolatinę buveinę Registrų centre, nebeturi kreiptis į VMI savo iniciatyva. Jam automatiškai suteikiamos teisės naudotis VMI sistemomis, todėl dabar mes iškart turime galimybę išsiųsti pranešimą su prašymu pateikti papildomą informaciją. Taip pat užsienio juridiniam asmeniui mokesčių inspekcijai nebereikia teikti ir dalies papildomų duomenų ir dokumentų, pavyzdžiui, dokumento, kuris patvirtina registravimą užsienio valstybėje» – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.
• Pagal naująją tvarką numatomas ir mokesčių mokėtojo išregistravimas VMI iniciatyva. Kai mokesčių administratorius nustatys, kad užsienio juridinis asmuo penkerių metų laikotarpiu negauna pajamų iš šaltinio Lietuvoje, jis bus išregistruojamas iš Mokesčių mokėtojų registro.
• Pagal iš Registrų centro gautus duomenis VMI nuolatinėmis buveinėmis Mokesčių mokėtojų registre yra įregistravusi 90 užsienio juridinių asmenų iš 27 valstybių (Ukraina – 16, Rusija – 6, Iranas – 6, Latvija ir Indija - po 5 asmenis, Baltarusija – 4).

FNTT tyrimas: į Lietuvą keliavo draudžiami pesticidai iš Lenkijos: šešėlinę produkciją pirko ūkininkai, žemės ūkio bendrovės
FNTT praneša, kad Šiaulių rajono gyventojas, neturėdamas leidimo ir be apskaitos dokumentų pardavė ūkininkams produktų už daugiau nei 60 tūkst. eurų. Įtariamasis iš vienos Lenkijos įmonės įsigydavo didelius kiekius Lietuvoje neregistruotų ir draudžiamų prekiauti pesticidų, parduodavo juos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai kartu su prokurorais baigė ikiteisminį tyrimą dėl šešėlinio augalų apsaugos cheminių priemonių (pesticidų) prekeivio.
• Sukūręs platų realizacijos tinklą tik Lenkijos rinkai skirtas ir į Lietuvą neteisėtai įsivežtas chemines priemones jis parduodavo Žemaitijos bei Latvijos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. Širvintų rajone verslininkas turėjo prekių sandėlį, tačiau juo nesinaudojo – pesticidai būdavo nuvežami tiesiai į ūkius pagal iš anksto pateiktus užsakymus.
• Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauta ekspertų išvada, kad dalis be apskaitos dokumentų ūkininkams realizuotos produkcijos buvo falsifikuota. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad šešėlinis verslininkas per keletą mėnesių neteisėtai pardavė produkcijos už 60 tūkstančių eurų, o gautas pajamas slėpė.
• Ikiteisminiam tyrimui dėl šiauliečio apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo vadovavo ir jį kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūra.
• FNTT Šiaulių apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių rajono gyventojo galimo neteisėto praturtėjimo. Kratų metu jo namuose buvo rasta daugiau nei 140 tūkstančių eurų grynųjų pinigų, o turimas įvairus nekilnojamasis turtas, įtariama negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-02-13 11:15 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1349291
Savaitės 2017.02.06 - 2017.02.12 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIUS
• Bent už 1 mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų.

SAVAITĖS SUSITIKIMAS
Finansų ministras Vilius Šapoka vasario 10 dieną su „Investuotojų forumo“ atstovais aptarė investuotojų siūlymus mokestinei aplinkai tobulinti.
• «Įgyvendindami Vyriausybės programoje numatytą mokesčių reformą, sieksime Lietuvos mokesčių sistemą padaryti patrauklesnę investicijoms. Tuo tikslu numatome peržiūrėti investicijoms į technologinį atsinaujinimą taikomas lengvatas, pašalinti kliūtis, kurios trukdo efektyviam pelno mokesčio lengvatos taikymui investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą“, – susitikimo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Finansų ministerijos ir „Investuotojų forumo“ atstovai sutarė, kad yra būtina kovoti su neapskaityta ekonomika tam, kad sąžiningai mokesčius mokantis verslas neatsidurtų nepalankesnėse konkurencinėse sąlygose ir apsikeitė nuomonėmis, kokiais būdais tai efektyviausia padaryti.
• Susitikimo metu taip pat buvo aptariami kiti verslo atstovams aktualūs klausimai, diskutuojama apie geriausias priemones, kurios supaprastintų mokestines procedūras bei sumažintų administracinę naštą verslo organizacijoms.
• „Investuotojų forumas“ yra nepriklausoma verslo asociacija, jungianti stambiausius ir aktyviausius investuotojus Lietuvoje. 1999 metais įkurta asociacija šiuo metu vienija daugiau nei 50 narių. Jie nuolat bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir verslo bendruomene, teikia pasiūlymus dėl investicijoms palankios verslo aplinkos kūrimo bei tarptautinių įmonių investicijų pritraukimo, taip pat organizuoja ir dalyvauja įvairiose skaidraus verslo iniciatyvose („Baltoji banga“, „Jonvabaliai“ ir pan.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-15 pakeistos VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91.
• Pakeistas 4 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „4. Fiziniam asmeniui, kai jis yra elektroninės paslaugos gavėjas, ir juridinio asmens vadovui, kai elektroninės paslaugos gavėjas yra juridinis asmuo, Mano VMI atstovo teisės suteikiamos automatiškai, prisijungus prie Mano VMI ir pasirinkus atitinkamą elektroninės paslaugos gavėją. Šis Mano VMI atstovas gali įgalioti kitą fizinį asmenį atstovauti elektroninės paslaugos gavėjui Mano VMI ir suteikti visas arba dalį Mano VMI atstovo teisių, kurios reikalingos, elektroninės paslaugos gavėjo vardu užsakant ir / ar gaunant elektronines paslaugas. Galimų suteikti Mano VMI atstovui teisių sąrašas skelbiamas Mano VMI srityje.
• Mano VMI atstovo teisės gali būti suteikiamos / koreguojamos per Mano VMI, atvykus į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – AVMI) arba paštu (per pašto paslaugų teikėjus). Kitam fiziniam asmeniui suteikiamos teisės nurodomos Taisyklių priede „Duomenys apie Mano VMI atstovą“ (toliau – Taisyklių priedas). Jeigu Mano VMI atstovas kitam fiziniam asmeniui Mano VMI atstovo teises nori suteikti paštu, kartu su užpildytu Taisyklių priedu turi būti atsiunčiama ir notaro patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Kai Mano VMI atstovo teisės suteikiamos raštu (atvykus į AVMI arba paštu), Taisyklių priedą pasirašo mokesčių mokėtojas, norintis kitam fiziniam asmeniui suteikti Mano VMI atstovo teises, arba jo įgaliotas asmuo ir AVMI atstovas. Jeigu Taisyklių priedas teikiamas raštu bet kuriam AVMI padaliniui, tai Mano VMI atstovui atstovavimo teisės suteikiamos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Taisyklių priedo gavimo dienos.
• Mano VMI portale paskirtas atstovas turi galimybę bet kurio metu atsisakyti jam suteiktų Mano VMI atstovavimo teisių. Tai galima atlikti, Mano VMI portale pasirinkus dešiniajame viršutiniame kampe esantį meniu punktą „Nustatymai“ ir atsidariusiame lange paspaudus mygtuką „Kitų mokėtojų nustatymai“, ir prie asmens, kurio atstovavimo teisių norima atsisakyti, paspaudus ikonėlę „X“ (Atsisakyti atstovavimo) arba atvykus į AVMI.
• Mano VMI atstovo teisės gali būti nutraukiamos, nepasibaigus atstovavimo galiojimo laikotarpiui, per Mano VMI arba atvykus į AVMI ir pateikus Taisyklių priedą.“
• Pakeistas 16 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „16. Identifikavusi Mano VMI atstovą, nurodžiusį klaidingą el. pašto adresą, ir nepavykus susisiekti su atstovu dėl duomenų koregavimo (arba atstovui nepakoregavus po susisiekimo), VMI turi teisę blokuoti Mano VMI atstovą, nurodžiusį neteisingą el. pašto adresą. Mano VMI pranešimai blokuotam vartotojui nebus siunčiami.
• Dėl Mano VMI atstovo atblokavimo asmuo turi atvykti į AVMI. Atblokavimas galimas tik nurodžius teisingą el. pašto adresą.“

Pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. VA-18 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo» patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės (toliau – Taisyklės).
• Taisyklės papildytos nuostata, kad, pildant deklaracijos PLN204 19 laukelį, pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą labai mažų įmonių kategorijai priskirtos įmonės, kurios pildo trumpą finansinių ataskaitų rinkinį, pačios apskaičiuoja ir įrašo pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą sumą.

VMI paaiškina: 2016 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2016 metais gyventojų gautos palūkanos
Paaiškinimą galima rasti čia.

VMI informuoja: parengtas pranešimas dėl galimybės susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) parengė 2017-02-06 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-3359 dėl gyventojų galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką.
Pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Pelno mokesčio lengvatos"
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė naują leidinio „Pelno mokesčio lengvatos« redakciją.
Leidinį galima rasti čia.

VMI paaiškina: dėl gyventojų pajamų ir turto deklaravimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė 2017-02-07 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-3497 gyventojų pajamų ir turto deklaravimo 2017 m. klausimais.
Pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujinti GPM308 v.1 ir GPM308 v.2 formos šablonai
VMI informuoja, kad atnaujinti Metinės pajamų deklaracijos formos GPM308 v.1 ir GPM308 v.2 el. būdu užpildomi šablonai „.mxfd“: patikslintas deklaracijos 6 laukelio (Mokestinis laikotarpis) užpildymo klaidų tikrinimas, panaikinta galimybė pasirinkti 2010 ir 2011 metus.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministro ir ambasadorės susitikime – dėmesys mokestinei aplinkai
Vasario 9 d. finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Vokietijos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Jutta Schmitz. Pristatydamas 17-osios Vyriausybės prioritetus, ministras ambasadorę patikino, kad Lietuva ir toliau aktyviai kovos su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, mažins šešėlinę ekonomiką šalyje bei tobulins mokesčių administravimo sistemą.
• „Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai remia įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Aktyviai dalyvaujame ir nuosekliai įgyvendiname visas pažangiausias tarptautines iniciatyvas mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija srityse», – informavo V. Šapoka.
• Be to, ministras atkreipė dėmesį, kad Vokietija – strateginė mūsų partnerė ne tik ekonomikoje, bet ir daugelyje kitų sričių, todėl santykiai privalo būti stiprinami, ieškoma naujų bendradarbiavimo galimybių.
• „Vokietija – trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir investuotoja, todėl mums svarbu užtikrinti aiškią, skaidrią ir nuspėjamą mokestinę aplinką, didinti Vokietijos verslininkų pasitikėjimą – tam sutarėme skirti ypatingą dėmesį“, – susitikęs su Vokietijos ambasadore sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, susitikime apsikeista nuomonėmis apie svarbiausius ateities darbus, laukiančius iššūkius, Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) perspektyvas.
• Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Vokietijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1 mlrd. 246 mln. eurų.

Finansų ministerija: aiškesnis teisinis reguliavimas užtikrins investicinių fondų plėtrą
Vietos kapitalo rinkos plėtra bei užsienio investuotojų pritraukimas – prioritetai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, bus siekiama peržiūrint teisinę bazę ir identifikuojant kliūtis, trukdančias Lietuvai tapti patrauklia valstybe investiciniams fondams kurtis ir veikti. Apie šiuos ir kitus pasiūlymus diskutuota ministro, Lietuvos investicijų valdytojų asociacijos (LIVA) ir Lietuvos finansų rinkų instituto (LFRI) atstovų susitikime.
• „Esame lankstūs, novatoriški, atviri konstruktyviam dialogui ir reguliavimo naujovėms. Kryptingai siekiame užtikrinti teisinės ir mokestinės sistemų tikrumą šalies verslui. Kaip tik dabar ruošiamės visaapimančiai mokesčių reformai, palankesnę mokesčių aplinką kursiančiai ekonomiką skatinančioms priemonėms“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, ministras pridūrė, kad visi pasiūlymai iš rinkos dalyvių yra laukiami, bus svarstomi ir, esant galimybėms, į juos bus atsižvelgta.
• Susitikime taip pat pasidžiaugta besitęsiančiu Finansų ministerijos bendradarbiavimu su Lietuvos finansų rinkų institutu, su kuriuo gegužės 18 dieną jau trečius metus iš eilės bus organizuojama 5-toji Tarptautinė finansų rinkų konferencija.

Ūkio ministerija informuoja: patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašas
Vyriausybė posėdyje patvirtino ir savo nutarimu priėmė Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje.
• „Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. * Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
• Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.
• Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
• Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
• Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: bankroto administratoriui UAB „Top consult“ paskirta nuobauda – viešas įspėjimas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus įsakymu Nr. V4-18 bankroto administratoriui UAB „Top Consult“ (toliau – Administratorius), administruojant BUAB „European financial management center“ (toliau – Įmonė) bankroto procesą, už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.1 bei 6.2 papunkčių pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas.
• Atlikto neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad Administratorius, nevykdė jam priklausančios pareigos, kadangi vieną iš Įmonės darbuotojų atleido ĮBĮ numatytą 15 darbo dienų terminą praleisdamas maždaug vienerius metus, taip pat sukeldamas darbuotojai tiesioginių neigiamų padarinių, dėl kurių darbuotoja negavusi nei išeitinės išmokos iš Įmonės ar Garantinio fondo lėšų, nei galimai ir bedarbio išmokos.

Sodra praneša: po trečio įspėjimo suskubo teikti dokumentus ir mokėti skolas, išieškojimai kol kas nebus vykdomi
Sausio pabaigoje „Sodra“ informavo 20 tūkstančių asmenų, kad nesumokėjus jų susikaupusios 11-12 mėnesių skolos už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. Kadangi bent už 1 mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų, visiems jiems buvo išsiųsta informacija su raginimu arba padengti įsiskolinimą arba atlikti nurodytus veiksmus, kad jis būtų panaikinta ir toliau įmokos nebūtų priskaičiuojamos.
• Pastaroji informacija buvo skirta kitose šalyse gyvenantiems ir dirbantiems mūsų šalies piliečiams, nedeklaravusiems išvykimo iš Lietuvos.
• Ši priemonė pasiteisino: tiesioginis kontaktas, papildytas dideliu žiniasklaidos susidomėjimu, per mėnesį leido surinkti daugiau nei 2,2 mln. eurų įmokų. Per dvi savaites gauta daugiau nei 31 tūkst. dokumentų ir prašymų, kurių pagrindu įmokos bus perskaičiuojamos asmenims, neturintiems Lietuvoje mokėti PSD įmokų. Todėl kol kas išieškojimas iš PSD skolininkų nebus vykdomas.
• Žmonės galėjo pateikti dokumentus, kurių pagrindu galima panaikinti įsiskolinimus, sumokėti įsiskolinimus arba pateikti išvykimo deklaracijas Registrų centrui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl pirmiausia bus išanalizuota ši informacija ir atnaujinti skolininkų sąrašai.
• Didžiausias iššūkis – sumažinti beveik 300 tūkstančių įrašų siekusį PSD skolininkų sąrašą, kurių tarpe – niekur nedirbantys ir valstybės lėšomis nedraudžiami žmonės. Akivaizdu, kad didžioji dalis jų – iš Lietuvos išvykę, tačiau niekur to nedeklaravę tautiečiai, kurių skola siekia beveik 80 mln. eurų.
• Šiuo metu „Sodros“ specialistai nuolat aptarnauja keliskart didesnį užklausų skaičių nei įprastai, todėl sunkiau gali būti prisiskambinti į „Sodros“ informacijos centrą, gali tekti palaukti atsakymų kitais klientų aptarnavimo kanalais. Dėkojame žmonėms už kantrybę ir supratingumą.
• Kadangi labai daug žmonių suskubo susitvarkyti dėl PSD įsiskolinimų, kol kas išieškojimo procedūros yra sustabdytos – pinigai nebus išieškomi. Tai ir buvo vienas iš svarbiausių tikslų.
• Išieškojimas – kraštutinė priemonė, kurią „Sodra“ pradėjo taikyti po daugiau nei pusę metų trukusios aktyvios komunikacijos, skirtos ir Lietuvoje gyvenantiems, ir į kitas šalis išvykusiems žmonėms.
• Tie, kurie deklaravo išvykimą, padengė įsiskolinimą arba pateikė dokumentus, suteikiančius pagrindą įsiskolinimo panaikinimui, gali būti ramūs – iš jų įsiskolinimai išieškomi nebus.
• Taip pat kol kas nebus vykdomi išieškojimai ir iš žmonių, pateikusių prašymus netaikyti sankcijų, bet iš jų – prašymo galiojimo laikotarpiu – bus laukiama pateikiamų dokumentų.
• Žmonėms, kurie pateikė dokumentus įsiskolinimo perskaičiavimui, „Sodros“ specialistai atsakys ir informuos, ar įsiskolinimas jiems yra panaikintas, arba praneš, kokių dokumentų trūksta.
• Visi žmonės, deklaravę savo išvykimą Valstybinei mokesčių inspekcijai arba padengę įsiskolinimą, ir toliau jo statusą gali tikrintis internete, adresu www.sodra.lt/pasitikrink. Informuojame, kad duomenys yra atnaujinami kas 2 darbo dienas.
• Visos PSD įmokos ir padengti įsiskolinimai yra pervedami į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Iš jų nieko nelieka „Sodros“ biudžete.
• Žmones, kurie nori būti informuojami tiesiogiai (telefonu, elektroniniu paštu) labai kviečiame pateikti arba atnaujinti savo kontaktinius duomenis asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

FNTT tyrimas: „karuselėje“ nuslėptas PVM grįžta į valstybės biudžetą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai baigė ikiteisminį tyrimą dėl šešių Vilniuje gyvenusių asmenų, kurie dalyvavo PVM (pridėtinės vertės mokesčio) karuselinėje sukčiavimo schemoje. Jie naudojo Lietuvoje ir Latvijoje registruotas fiktyvias bendroves. Tarp kaltinamųjų – nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintis Rusijos pilietis, dviejų bendrovių vadovai ir bendrovėse dirbę du vadybininkai.
• FNTT tyrėjai atskleidė, kad įtariamieji, veikdami kaip organizuota grupė, steigdavo arba įsigydavo įmones, kurių veikla buvo fiktyvi. Trimis fiktyviomis Lietuvos ir Latvijos įmonėmis naudojosi trys didelės Vilniuje registruotos bendrovės. Pastarosios į fiktyvių bendrovių sąskaitas pervesdavo pinigus už tariamai atliktus įvairius darbus, parduotas prekes. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad po lėšų pervedimų fiktyvių bendrovių direktoriai Latvijoje pinigus išgrynindavo, o vėliau juos pasidalindavo su tokius pavedimus atlikusių bendrovių vadovais.
• Tyrimui vadovavusio Vilniaus apylinkės prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, itin profesionaliai tyrimą atlikę FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai sugebėjo nustatyti apgaulės mechanizmą: laiku pradėjo sekti tarptautinius atsiskaitymus, aptiko sudėtingas, gerai užmaskuotas pinigų judėjimo ir gryninimo Latvijoje ir Estijoje schemas, stebėjo įtariamuosius, fiksavo pinigų įnešimo bei gryninimo operacijas, taip pat – apgaulingą deklaravimo sistemą.
• „Karuselinio sukčiavimo schemų, kai imituojamas tarptautinių sąskaitų faktūrų judėjimas, fiktyvių sandorių pagrindu pervedamos, gryninamos ir slepiamos piniginės lėšos, atskleidimas rodo, kad vidaus ir tarptautinėje prekyboje veikiantys ir sukčiaujantys verslininkai neišvengia baudžiamosios atsakomybės“, - sako V. Kukaitis.
• Šiame atskirtame tyrime sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinami šeši asmenys, taip pat didelę apyvartą turėjęs ir realiai tarptautinėje prekyboje veikęs juridinis asmuo. Pastaroji bendrovė naudota nusikalstamos naudos gavimui. Kaltinamieji į valstybės biudžetą jau grąžino 155 tūkst. eurų, liko nesumokėta 50 tūkst. eurų, dėl kurių Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį, iš anksto užtikrintą kaltinamųjų nekilnojamojo turto areštu.
• Šis tyrimas – viena iš didesnių tarptautinio „karuselinio“ sukčiavimo tinklo, kuriame iš viso dalyvavo daugiau nei 60 asmenų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, tyrimo dalių. Bendra nusikalstama veika padaryta žala siekė 1 mln. eurų, iš kurių jau 800 000 tūkst. eurų grąžinta į valstybės biudžetą.
• Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-02-06 14:25 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1348573
Savaitės 2017.01.30 - 2017.02.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KVIETIMAS
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia į nemokamą buhalterių, auditorių ir kitų suinteresuotų asmenų konsultaciją „Aktualūs finansinių ataskaitų reglamentavimo ir verslo apskaitos standartų taikymo klausimai“ 2017 m. vasario 15 d. Vilniuje, 2017 m. vasario 24 d. Kaune, 2017 m. kovo 6 d. Klaipėdoje ir 2017 m. kovo 15 d. Vilniuje. Būtina išankstinė registracija.


SAVAITĖS TYRIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad baigė UAB „Agrokoncerno« operatyvų patikrinimą, kurio metu siekė išsiaiškinti ar įmonė teisingai vykdė mokestines prievoles susijusias su automobilio nuomos sandoriu. Įvertinus surinktą informaciją, bendrovės geranoriškai pateiktus su sandoriu susijusius dokumentus, mokesčių įstatymų pažeidimų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimu, leidžiamais atskaitymais, nenustatyta.
• „VMI akcentuoja, kad minėtą sandorį pagal kompetenciją vertino tik mokestiniais aspektais, tačiau visą surinktą medžiagą VMI yra pasirengusi pateikti suinteresuotoms institucijoms», - teigia VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.
• VMI pažymi, kad tyrimas dėl automobilio nuomos visoje apimtyje dar nėra baigtas, tačiau komentuoti veiksmų atliekamų fizinių asmenų atžvilgiu, griežtai vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ir valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimu, VMI negali be mokesčių mokėtojo raštiško sutikimo.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau –VMI) primena, kad mokesčių mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, mokantys nekilnojamojo turto mokestį (toliau – NTM), šio mokesčio deklaraciją (forma KIT711) už 2016 metus VMI turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų vasario 15 dienos.
• „Pastebime, jog mokesčių mokėtojai vis geriau žino savo mokestines pareigas ir nelaukia paskutinės dienos mokesčiui sumokėti. NTM deklaracijas už 2016 m. jau pateikė beveik 8 tūkst. juridinių asmenų, kurie deklaravo ir sumokėjo apie 15 mln. eurų, o kiek daugiau nei 2 tūkst. gyventojų jau sumokėjo apie 337 tūkst. eurų. Norime padėkoti jiems už pareigingumą ir tikimės, kad kiti šio mokesčio mokėtojai ims iš jų pavyzdį«, - laiku sumokėti mokestį skatina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.
• VMI primena, kad NTM deklaraciją (KIT711) iki vasario 15 d. turi pateikti ir mokestį sumokėti:
• •juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ir / ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (toliau – NT) (arba jo dalį) bei už neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis NT (arba jo dalį) nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims.
• Jeigu juridiniai asmenys per metus mokėjo avansinius NTM, iki vasario 15 d. turi būti sumokamas tik skirtumas tarp privalomos ir avansu sumokėtos sumos. * Avansinius trijų ketvirčių mokėjimus už 2017 m. mokesčių mokėtojai turi deklaruoti deklaracijos KIT711 A priede tik tuo atveju, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti NTM suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turėtą ir / ar įsigyjamą NT viršija 500 eurų. Avansinis NTM mokamas atskirai už kiekvieną ketvirtį iki kovo 15 d., birželio 15 d. ir iki rugsėjo 15 d.
• •fiziniai asmenys už komercinės paskirties NT, t. y. administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, gydymo, kultūros ir sporto paskirties statinius, nepriklausomai nuo to ar jie naudojami ar nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje.
• „Gyventojai turėtų nemaišyti už komercinės paskirties statinius mokamo NTM su vadinamuoju prabangaus NTM, kuris mokamas už gyvenamąsias patalpas, sodų, garažų statinius, fermas, šiltnamius, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinius, poilsio arba žuvininkystės ir inžinerinius statinius (nepriklausomai nuo to, naudojami jie individualioje ar ekonominėje veikloje ar ne), kurių bendra vertė viršija 220 tūkst. Nuo viršijančios dalies 0,5 proc. NTM gyventojai už 2016 metus turėjo deklaruoti ir sumokėti iki praėjusių metų gruodžio 15 d.», - primena S. Aliukonytė – Šnirienė.
• Pažymėtina, kad už 2016 m. NTM apskaičiuojamas vadovaujantis naujomis, nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybės įmonės „Registrų centras« nustatytomis mokestinėmis vertėmis, jeigu turtas buvo vertinamas masiniu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojo netenkina VĮ „Registrų centras» naujai nustatyta mokestinė vertė, jis gali teikti prašymą su NT individualaus vertinimo ataskaita per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, t.y. iki kovo 31 d., kad NT verte būtų laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą.
• NTM tarifas, kurį nustato kiekviena savivaldybė atskirai, gali kisti nuo 0,3 procento iki 3 procento NT mokestinės vertės, be to, savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti mokesčių mokėtojus nuo šio mokesčio arba jį sumažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


VMI primena apie gyventojų pareigą perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumokėti pajamų mokestį
alstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM parengė 2017-02-03 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-3258 dėl gyventojų pareigos perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumokėti pajamų mokestį.
Pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto apibendrintas paaiškinimas (komentaras)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) primena, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-142 (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms nuo 2017 m. liepos 1 d. (ankstesnė data buvo 2017-01-01).
Komentaro pakeitimą galima rasti čia.
• Komentaras buvo pakeistas dėl GPMĮ 17 str. 1 d. 2 punkto pakeitimo. Priminsime, kad nuo pašalpų, kurios yra mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, bus išskaičiuojamas GPM. Nedarbo išmoka nebebus priskiriama prie GPM neapmokestinamų pajamų nuo 2017.07.01.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys "Dovanų kuponų apmokestinimas PVM"
VMI informuoja, kad atnaujintas leidinys «Dovanų kuponų apmokestinimas PVM» .


VMI komentuoja: dėl 2016 metais gyventojų gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos 2016 m. gyventojų gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.
Informacinį pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) parengė 2017-01-30 informacinį pranešimą Nr. (18.22-31-1E)RM-2831 dėl 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo.
Informacinį pranešimą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: 2016 metų centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 0,6 proc. BVP mažesnis nei prieš metus
Finansų ministerijos duomenimis, 2016 metų centrinės valdžios deficitas buvo 298,6 mln. eurų ir sudarė 0,8 proc. BVP. Praėjusių metų centrinės valdžios deficitas buvo 210,2 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP mažesnis nei 2015-aisiais, kai deficitas sudarė 508,8 mln. eurų (1,4 proc. BVP).
• 2016 metų centrinės valdžios pajamos buvo 10,925 mlrd. eurų, išlaidos – 10,608 mlrd. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per praėjusių metų sausį-gruodį sudarė 615,6 mln. eurų.
• Mokesčiai sudarė 48,5 proc. dvylikos mėnesių centrinės valdžios pajamų, 43,1 proc. – socialinės įmokos. Pernai didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 53,8 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 14,3 proc. bei dotacijos – 13,7 proc.
• Centrinės valdžios deficitas 2016 metų gruodžio mėnesį buvo 426,8 mln. eurų arba 1,1 proc. prognozuojamo tų metų BVP. To mėnesio centrinės valdžios pajamos sudarė 989,7 mln. eurų, išlaidos – 1 180,4 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per 2016 metų gruodį sudarė 236,1 mln. eurų.
• Gruodžio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė socialinės įmokos (51,1 proc.) ir mokesčiai (38,7 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (43,2 proc.).
• Prognozuojamas 2016 metų BVP – 38,262 mlrd. eurų.

Finansų ministras: "Ministerijos veiklos kokybė ateityje nekels didelių rūpesčių auditoriams"
Finansų ministerija siekia dirbti taip, kad Valstybės kontrolės pastabų ministerijos veiklos atžvilgiu nuosekliai mažėtų. Tokią nuostatą išsakė finansų ministras Vilius Šapoka šios dienos susitikime su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu.
• „Vyriausybės programos priemonių plane yra sudėti sprendimai, kurie ne tik ištaisys auditorių nurodytus trūkumus, bet ir įgyvendins kokybišką viešojo sektoriaus finansų valdymo pertvarką“, - atkreipė dėmesį V.Šapoka.
• Susitikime aptarti su ministerijos kompetencija susijusių auditų klausimai, pristatyta 2017 m. audito programa, kalbėta apie efektyvų bendradarbiavimą ateityje.
• „Finansų ministerija atsižvelgia į konstruktyvias Valstybės kontrolės pastabas. Pavyzdžiui, šiuo metu peržiūrime valstybės kapitalo investicijas, siekdami „išvalyti“ jas nuo nereikalingų ar perteklinių projektų. Su biudžeto reforma keisime ir šių investicijų planavimo principus. Tai leis „atpalaiduoti“ dalį lėšų, kurias galėsime skirti žmonių gerovei ir ekonomikai skatinti“, - sakė V. Šapoka.
• V. Šapoka ir A. Dulkys susitikime nemažai dėmesio skyrė diskusijai apie numatomą biudžeto reformą, pabrėždami, kad turi būti aiškios sąsajos tarp skiriamų asignavimų ir planuojamų rezultatų ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas.
• Ministras ir valstybės kontrolierius taip pat aptarė centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, praėjusiais metais pradėjusią veikti Valstybės turto informacinės paieškos sistemą. Valstybės turto ir finansų valdymo srityje Valstybės kontrolė 2017 m. numato atlikti viešųjų pajamų ir jų valdymo, valstybės nekilnojamojo turto valdymo, viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos veiklos auditus.
• Be to, kaip Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos ir ES fondų investicijų audito institucija, planuoja 3 auditus, susijusius su 2013-2017 ir 2014-2020 metų struktūrine parama.
• Valstybės kontrolė taip pat atliks finansinius (teisėtumo) Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo auditus bei pateiks 7 išvadas (dėl valdžios sektoriaus finansų tvarumo, ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, 2018 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ir kt.) kaip biudžeto politikos kontrolės institucija.

Finansų ministerija: racionaliai investuojant ES fondų lėšas dabar, galimiems pokyčiams po 2020-ųjų bus pasiruošta
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė kartu su politikos lyderiais, akademinės bendruomenės ir verslo atstovais diskutavo, kokie iššūkiai laukia, pasibaigus dabartiniam Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpiui. Pasak viceministrės, kol kas anksti spręsti, kokios ES biudžeto apimtys bus po 2020 m. ir kaip lėšos bus skirstomos ‒ tai būsimų derybų, kuriose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims, objektas.
• „ES investicijos yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, todėl suprasdami, kad jų srautui sumažėjus, galime susidurti su lėšų investicijoms trūkumu, privalome ir toliau kiekvieną eurą investuoti taip, kad jis duotų grąžą. Visi – ir sprendimų priėmėjai, ir projektų vykdytojai nuolat turime siekti išmatuojamos naudos žmonėms – daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo“, − patikino L. Maskaliovienė.
• Be to, viceministrė atkreipė dėmesį, kad dabartiniu laikotarpiu stengiamasi tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – naudoti ne subsidijas, o finansines priemones ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti.
• „Dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio finansinės priemonės leidžia pasiekti geresnių rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą. Atsižvelgdami į tai, planuojame plėsti sričių, kurioms finansavimas bus skiriamas tokiu pagrindu, sąrašą, į jį įtraukiant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo, vandentvarkos, regioninių ir magistralinių kelių vystymo bei kitus projektus“, − Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje-diskusijoje kalbėjo viceministrė L. Maskaliovienė.
• Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu finansinių priemonių pagalba investuota apie 443 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų energetinio efektyvumo didinimo ir verslo finansavimo srityje, papildomai pritraukta apie 540 mln. eurų privačių lėšų. 2014–2020 m. laikotarpiu tokių priemonių pagalba investuota daugiau nei 600 mln. eurų ES fondų lėšų – įsteigti 6 fondai daugiabučių namų ir viešosios infrastruktūros modernizavimo bei verslo finansavimo srityje, numatyta pritraukti apie 866 mln. eurų privačių lėšų.
• Diskusijoje taip pat pastebėta, kad ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su investavimu į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus, todėl šalies verslas, siekdamas sėkmingai konkuruoti sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, privalo diegti inovacijas. Judant šia linkme, gyvybiškai būtina išnaudoti ES investicijas, nukreipiant jas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.
• Numatyta, kad 2018 metais Europos Komisija (EK) paskelbs savo nuomonę apie finansinę perspektyvą po 2020-ųjų metų, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos Struktūrinių fondų lėšos visoje ES.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pirmą kartą atliktas įmonių rengiamų finansinių ataskaitų kokybės tyrimas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad siekdama įvertinti įmonių rengiamų finansinių ataskaitų kokybę ir jų atitikimą finansinę atskaitomybę reglamentuojantiems teisės aktams, Tarnyba atliko 100-to įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimą (toliau – FA kokybės tyrimas).
• FA kokybės tyrimo tikslas – įvertinti įmonių rengiamų ir teikiamų, bei galutiniam vartotojui (investuotojui ar kitam suinteresuotam asmeniui) pasiekiamų finansinių ataskaitų kokybę pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Verslo apskaitos standartų reikalavimus ir jose skelbiamos informacijos tikslumą ir naudingumą.
• FA kokybės tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis Juridinių asmenų registrui pateiktų įmonių finansinių ataskaitų ir papildomai prie jų pridėtų dokumentų pagrindu, neturint galimybės susisiekti su įmone dėl papildomos informacijos gavimo. Juridinių asmenų registras pagal Tarnybos pateiktus atrankos kriterijus atrinko 100 įmonių (didžiausių pagal pardavimo grynųjų pajamų dydį pelno (nuostolių) ataskaitoje) 2015 finansinių metų neaudituotas ataskaitas. FA kokybės tyrimo metu buvo vertinama ar įmonės rengdamos finansines ataskaitas laikosi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų dėl tinkamo finansinių ataskaitų rinkinio pasirinkimo, metinių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir finansinių ataskaitų pasirašymo. Taip pat buvo vertinamas įmonių finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos atitikimas verslo apskaitos standartų nuostatoms.
FA kokybės tyrimo apžvalgą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: už kliudymą darbo inspektoriui atlikti pareigą pradėtas ikiteisminis tyrimas
• Grupė darbo inspektorių įmonės tikrinti išvyko VDI Vilniaus skyriui gavus anoniminį pranešimą apie galimai nelegalų darbą ir saugaus darbo pažeidimus. * Bendraujant su UAB „Delorsa“ darbuotojais ir sutikrinus jų duomenis su Sodra paaiškėjo, kad ne visi šie darbuotojai yra Sodros apdraustųjų sąraše. Inspektoriams paprašius parašyti paaiškinimus, kilo nepasitenkinimas, vienas iš galimai nelegaliai dirbusiųjų užpuolė situaciją filmavusį inspektorių bei sudaužė vaizdo kamerą.
• Užpultas VDI inspektorius iškvietė policijos pareigūnus. Smurtavęs darbuotojas ir nukentėjusysis policijoje apklausti. Dėl VDI inspektoriaus sužalojimo ir materialinio turto sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
• „Tokie agresyvūs ir protu nesuvokiami veiksmai, kada pareigūną užpuolė tariami darbuotojai, kurių teises šis pareigūnas gynė, yra už įstatymo ribų. Todėl bus atliktas išsamus tyrimas ir taikomos tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek administracinio poveikio priemonės visų atsakingų asmenų atžvilgiu,“ – situaciją įvertina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
• Tai jau ne pirmas atvejis, kai VDI pareigūnai inspektuodami patiria smurtą. Pernai tokių atvejų buvo du: UAB „Aviera“ patalpose agresyvus asmuo nuo laiptų nustūmė du VDI Panevėžio skyriaus inspektorius, sutrikdyta jų sveikata, sudaužytas planšetinis kompiuteris; kitu atveju dviem VDI Kauno skyriaus inspektoriams tikrinant dėl galimai nelegalaus darbo MB „Remgeta“ vadovas grasino fiziniu susidorojimu. Iškvietus į pagalbą policijos pareigūnus, incidentas baigėsi be sveikatos pakenkimų ar materialinio turto sugadinimo.
• „Mūsų pareigūnai, tikrindami galimo nelegalaus, viršvalandinio darbo faktus, kitus pažeidimus dažnai dirba įtemptomis psichologinėmis sąlygomis, galinčiomis peraugti į agresiją. Labai norėtume, kad piliečiai dažniau suvoktų, kad savo darbo garantijas reikia teisiškai ginti – o būtent darbo inspektoriai, atlikdami savo pareigas, yra jų partneriai. Todėl, – pabrėžia VDI vadovas J. Gricius, – visus kviečiame bendradarbiauti su darbo inspektoriais, būti pilietiškais, ypač drauge įveikiant tikrą socialinį blogį – šešėlinį darbą: pranešti mums pasitikėjimo telefonu apie galimus nelegalaus darbo atvejus operatyviai, čia ir dabar. Savo ruožtu patikiname, kad VDI toliau visomis turimomis pajėgomis kovos su šiuo reiškiniu.“
• Įvertindama smurto VDI inspektoriams tikrinant precedentus, VDI primena, kad pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už kliudymą pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą numatytos atitinkamos nuobaudos.
• Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
• Numatyta taip pat atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

VMI praneša: gyventojai galės paremti menininkus, turinčius paramos gavėjo statusą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šių metų gyventojai paramos tikslu galės skirti iki 2 proc. sumokėto gyventojų165e pajamų mokesčio (toliau – GPM) meno kūrėjams (rašytojams, dailininkams, kompozitoriams, kt.), turintiems meno kūrėjo statusą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) suteiktą paramos gavėjo statusą. Tokia parama nebus apmokestinama, ji privalės būti naudojama meno kūrybai ir turės būti apskaitoma.
• „Nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalis kaip parama pasirinktiems meno kūrėjams pirmą kartą gali būti skiriama nuo jų 2016 m. gautų pajamų, Mokesčių inspekcijai iki gegužės 2 d. pateikus prašymą. Kad potencialiems paramos gavėjams nekiltų kliūčių gauti gyventojų paramą, svarbu, kad jie laiku pasirūpintų paramos gavėjo statusu. Įstatymo nustatyta tvarka meno kūrėjai įgyja teisę į paramą, kai Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje yra įregistruojami kaip paramos gavėjai», - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. VMI meno kūrėjams jau išsiuntė el. laiškus ir paragino dėl paramos gavėjo statuso įgijimo kreiptis į Kultūros ministeriją.
• VMI atkreipia dėmesį, kad meno kūrėjų prašymus suteikti paramos gavėjo statusą iki vasario 20 d. priima Kultūros ministerija (el. paštu dmm@lrkm.lt arba adresu J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius). Detalesnė informacija apie paramos gavėjo statuso suteikimą skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje adresu https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/paramos-gavejai. Paramos gavėjo statuso nespėjus įgyti laiku*, parama meno kūrėjams šiemet negalės būti skirta, paramos lėšų jie galės tikėtis tik kitąmet.
• Duomenys apie meno kūrėjus, kuriems suteiktas paramos gavėjo statusas, kovo pradžioje bus paskelbti VMI interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1.
• Be meno kūrėjų, kaip ir iki šiol gyventojai, skirdami iki 2 proc. sumokėto GPM (teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad paramos dalyku negali būti sau pačiam skiriama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis), gali paremti pelno nesiekiančias organizacijas, pvz., labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, kt. juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, o skirdami iki 1 proc. sumokėto GPM – politines partijas. Tuo tikslu iki gegužės 2 d. Mokesčių inspekcijai gyventojas turi pateikti prašymą FR0512 (formos 3 versija) pervesti pajamų mokesčio dalį jo pasirinktiems gavėjams.
• Lietuvos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - LLPĮ) naujoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d., nustatyta, jog juridiniams asmenims ir meno kūrėjams gyventojų pervedama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis yra laikoma parama, gavėjai privalo atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą. Pelno nesiekiančios organizacijos gautą paramą ir jos panaudojimą turės deklaruoti Paramos gavimo bei panaudojimo metinėje ataskaitoje FR0478, kuri Mokesčių inspekcijai teikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 d. (iš gyventojų 2017 m. gautos paramos ir jos panaudojimo ataskaita turės būti pateikta kitąmet).
• Pažymėtina, kad meno kūrėjai šios ataskaitos teikti neprivalės, jei per kalendorinius metus gautos paramos suma bus lygi arba mažesnė nei dvylikos minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA, galiojusių tų metų, kuriais gauta parama, sausio 1 d.) dydis, t.y., bus lygi arba mažesnė kaip 4 560 eurų.
• VMI duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 35, 4 tūkst. paramos gavėjų ir 35 politinės partijos, kurie gali gauti kaip paramą iki 2 proc. (politinės partijos – iki 1 proc.) gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalį; Kultūros ministerijos duomenis, šiuo metu 5311 gyventojų turi meno kūrėjo statusą, iš kurių tik apie 140 turi paramos gavėjo statusą. 2016 m. įvairioms pelno nesiekiančioms organizacijoms bei politinėms partijoms daugiau nei 550 tūkst. gyventojų iš viso skyrė per 16,5 mln. eurų paramos; paramą gavo apie 23,4 tūkst. paramos gavėjų.

FNTT mini įkūrimo dvidešimtmetį
Vasario 4 dieną sueina 20 metų, kai veiklą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Rasta augiau nei 160 mln. eurų nuslėptų mokesčių, 6 tūkst. baigtų ikiteisminių tyrimų – tokia yra vien paskutinių dešimties metų FNTT tyrimų statistika.
• FNTT ištakos siekia 1997-uosius metus, kai Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Mokesčių policijos departamentas, kurio uždavinys – padėti įvesti tvarką finansų ir mokesčių srityse. 2002 m. balandžio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, pagal kurį Mokesčių policijos departamentas pertvarkytas į FNTT.
• Nuo pat įkūrimo FNTT tiria sudėtingas nacionalines ir tarptautines nusikalstamas veikas, susijusias su pridėtinės vertės, pelno, akcizo ir kitų mokesčių grobstymu, neteisėtą praturtėjimą, veikas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu. Identifikuoja ir atskleidžia gerai užmaskuotas šešėlinio verslo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (pinigų plovimo) schemas. FNTT prioritetas – nusikalstamos veikos darančios didžiausią žalą valstybės finansų sistemai ir tarptautiniam įvaizdžiui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-02-04 10:39 Blevyzgos » Įdomūs faktai apie mokesčius arba ar žinote, kad.... » #1348403
В Еврейском автономном округе ввели сбор денег за выпадение осадков в виде дождя и снега.
http://ren.tv/novosti/2017-01-31/smi-v-rossii-vveli-nalog-na-nepogodu


Žydų autonominėje respublikoje (rusija) įvedė mokestį už kritulius- sniegą ir lietų.
2017-01-30 19:36 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1347591
Savaitės 2017.01.23 - 2017.01.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS APKLAUSA
Lietuvos Buhalterių ir Auditorių asociacija organiavo apklausą dėl finansinių ataskaitų kokybės gerinimo.
• Finansų ministerija (FM) siekia sužinoti juridinių asmenų nuomonę apie finansinių ataskaitų kokybę ir, ar FM pasiūlytos priemonės kokybei pagerinti, atitinka visuomenės lūkesčius.
• FM iniciatyva 2015 m. gegužės 15 d. Seime yra užregistruoti keturi įstatymų projektai XIIP-3088, XIIP-3089, XIIP-3091 ir XIIP-3090, pagal kuriuose yra numatytos šios priemonės dėl pelno siekiančių ribotos atsakomybės vienetų finansinių ataskaitų kokybės pagerinimo:
• 1. Valstybinė finansinių ataskaitų peržiūra neatliekama, jei finansines ataskaitas pasirašo buhalteris profesionalas. LR teisės aktuose nėra numatyti reikalavimai buhalteriui profesionalui dėl darbo patirties, kvalifikacijos profesinių ir lietuvių kalbos žinių. Norime priminti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalteris profesionalas yra tas asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai (TBF), narys.
• 2. Jei yra atlikta peržiūra (tai mažesnio informacijos užtikrinimo paslauga nei auditas), peržiūros ataskaita taip pat yra teikiama JARC taip, kaip dabar teikiama auditoriaus išvada.
• 3. FM tvirtins juridinių asmenų finansinių ataskaitų peržiūrų planus, pagal kuriuos galės būti pasirinkta atlikti juridinių asmenų finansinių ataskaitų patikrinimą, finansuojamą iš valstybės lėšų. Tikrinamos įmonės privalės teikti visus reikalingus duomenis valstybinei peržiūrai atlikti. Jei patikrinimo metu bus nustatyti pažeidimai, gali būti taikomos sankcijos ar taikomi veiklos ribojimai. Viešai bus skelbiama apie atliktų peržiūrų rezultatus.
• LBAA prašo atsakyti į klausimus, kad galėtų pateikti apibendrintą nuomonę apie finansinių ataskaitų kokybės gerinimo priemones.
• Apklausa vykdoma iki 2017-02-10. Apklausos rezultatai bus paskelbti LBAA svetainėje www.lbaa.lt
SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Išankstiniais „Sodros“ duomenimis, per praėjusius metus apdraustųjų visomis draudimo rūšimis vidutinis skaičius išaugo 1,5 proc. (nuo 1,30 iki 1,32 mln.), o jų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – 6,1 proc. (nuo 609,3 Eur iki 646,9 Eur).
• Pernykščiame biudžete pajamos viršijo išlaidas 2,5 mln. Eur, nors buvo planuojama, kad biudžeto rezultatas bus neigiamas ir deficitas sudarys 134,9 mln. Eur: buvo laukiama kuklesnių įplaukų (3 405 mln. Eur) ir didesnių išlaidų (3 539,9 mln. Eur). 2015 metais VSDF biudžeto deficitas siekė 169,5 mln. Eur.
• Biudžeto pajamos
• 3 518,1 mln. Eur (345,2 mln. Eur arba 10,9 proc. daugiau nei 2015 m.);
• 3 318,9 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos (294,6 mln. Eur arba 9,7 proc. daugiau nei 2015 m.);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos – 81,8 mln. Eur, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos – 0,2 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 104,8 mln. Eur, veiklos pajamų – 11,3 mln. Eur.
• Biudžeto išlaidos
• 3 515,6 mln. Eur (173,2 mln. Eur arba 5,2 proc. daugiau nei 2015 m.);
• 2 542,1 mln. Eur sudarė pensijų socialinio draudimo išmokos (105,7 mln. Eur arba 4,3 proc. daugiau nei 2015 m.). Pensijų kompensacijoms per aštuonis mėnesius išmokėta 99,8 mln. Eur;
• 485,9 mln. Eur sudarė ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos (56,2 mln. Eur arba 13,1 proc. daugiau nei 2015 m.);
• Kitos išmokos: nedarbo socialiniam draudimo išmokos – 105,7 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 17,5 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 156,1 mln. Eur.
SAVAITĖS IŠLAIDŪNAI
Sausio 27 dieną vykusiame Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta projekto „Kompleksiškai sutvarkyti J. Basanavičiaus aikštės viešąsias erdves“ rengimui ir įgyvendinimui. Šiuo projektu bus įrengtas miesto viešasis tualetas ir sutvarkytos jo prieigos. Kaip informavo projektą pristačiusi l. e. Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas Jurga Grigaliūnaitė, projekto vertė – beveik milijonas eurų: 919 tūkstančių 308 eurai.
• Iš savivaldybės biudžeto šio projekto finansavimui bus skiriama 7,5 proc. būtinų projektui įgyvendinti išlaidų. Tai yra beveik 69 tūkstančiai eurų.
• Kaip skelbiama projektą lydinčiuose dokumentuose, projekto tikslas – sudaryti sąlygas Vilkaviškio rajono gyventojų užimtumui didėti tikslinėse teritorijose, skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13.
• Pakeistas 2 priedas „Pajamų rūšių kodų sąrašas“, jis išdėstytas nauja redakcija. Įsakymu nustatyta, kad pakeitimai taikomi deklaruojant 2016 m. ir vėlesnių ataskaitinių metų turtą.

Pakeistos Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-8 Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VA-101
• Keli svarbesni pakeitimai.
• Pakeistas 5 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „5. Deklaracijoje neturi būti nurodomi Lietuvos ar užsienio vienetams, nuolatinei buveinei išmokėti ar iš užsienio vienetų gauti dividendai, kurie pagal PMĮ nuostatas neapmokestinami.“
• Pakeistas 21.3.8.3 papunktis:
• „21.3.8.3. užsienio valstybėje sumokėtas mokestis gali būti atskaitomas tik tuo atveju, jei vienetas turi užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą (pažymą), kuriame turi būti nurodyta, kas, kada ir kokią dividendų sumą išmokėjo Lietuvos vienetui, kokią mokesčio sumą išskaičiavo ir sumokėjo nuo šios dividendų sumos. Prie deklaracijos, kaip papildomas dokumentas, pridedama užsienio administratoriaus patvirtinta pažyma apie užsienio valstybėje sumokėtą mokestį arba dokumentai, įrodantys, kad mokestis nuo dividendų buvo išskaitytas, jei užsienio administratorius tokių pažymų neišduoda.“
• Taisyklių pakeitimai taikomi, apskaičiuojant ir deklaruojant pelno mokestį nuo 2015 m. gegužės 1 d. ir vėliau išmokėtų ir / ar gautų dividendų.

VMI informuoja: atnaujintas GPM308 formos šablonas
VMI informuoja, kad atnaujinta2000s Metinės pajamų deklaracijos formos GPM308 v.3 el. būdu užpildomas šablonas „.mxfd“: patikslintas deklaracijos V15 laukelio (Veiklos pagal verslo liudijimus mėnesių skaičius) ir V16 laukelio (Privaloma sumokėti PSDĮ suma) užpildymo klaidų tikrinimas, deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas.


VMI komentuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto apibendrintas paaiškinimas (komentaras)


Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-142 (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms nuo 2017 m. liepos 1 d. (ankstesnė data buvo 2017-01-01).
• Komentaras
• 1. Pagrindinė pašalpų neapmokestinimo sąlyga yra šių pašalpų mokėjimo šaltinis. Iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) biudžeto išmokamos pašalpos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• 2. Ši lengvata netaikoma iš VSDF lėšų mokamoms tokioms pašalpoms:
• - ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Sąvoka „motinystės (tėvystės) pašalpa“ nuo 2017-07-01 keičiama į sąvoką „vaiko priežiūros išmoka“, tačiau šios išmokos esmė ir mokėjimo pagrindas nesikeičia;
• - ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
• - nuo 2017-07-01 - nedarbo socialinio draudimo išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Pagal šio įstatymo nuostatas nedarbo socialinio draudimo išmokoms priskiriamos nedarbo draudimo išmoka bei dalinio darbo išmoka.
• Visos šiame punkte išvardytos išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir/ar papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 ir 20 straipsnių komentarą).

VMI informuoja: atnaujintas leidinys "PVM deklaracijos formos FR0600 pildymas"
VMI prie FM informuoja, kad atnaujintas leidinys „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos užpildymas“


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: ECOFIN taryba diskutavo dėl Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltinių po 2020 metų
Sausio 27 d. Briuselyje vykusiame Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdyje buvo pristatyti pasiūlymai dėl Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltinių po 2020 metų.
• „Šis klausimas svarbus ir Lietuvai – turime galvoti apie ES biudžeto pokyčius pasibaigus šiam finansavimo laikotarpiui, taip pat ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES akivaizdoje. Biudžeto finansavimo šaltiniai ir išlaidos – dvi glaudžiai susijusios pusės. Aktyviai rengiamės deryboms dėl ES biudžeto ateities – sieksime skaidrios ir efektyvios biudžeto finansavimo sistemos, analizuosime galimus naujus šaltinius, sieksime užtikrinti adekvatų finansavimą Lietuvai svarbiausioms sritims – šiandien pristatyta ataskaita yra vertingas indėlis į būsimas diskusijas“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Pasiūlymus dėl Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltinių po 2020 m. parengė buvusio Italijos Ministro Pirmininko Mario Monti vadovaujama nepriklausoma, aukšto lygio darbo grupė. Ji atkreipia dėmesį į būtinybę peržiūrėti ES biudžeto pajamų sistemą, kartu įvertinant ir išlaidų struktūrą, taip pat siūloma ieškoti naujų šaltinių ES biudžetui finansuoti (kaip pavyzdys pateikiami finansinių sandorių, su oro tarša ar elektros naudojimu susiję mokesčiai). Aukšto lygio darbo grupės rekomendacijas įvertins Europos Komisija rengdama pasiūlymus dėl daugiamečio ES biudžeto po 2020 metų.
• Posėdyje Malta, perėmusi pirmininkavimą ES Tarybai iš Slovakijos, pristatė darbų programą ekonomikos ir finansų srityje. Tarp jų numatytos derybos su Europos Parlamentu dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos pratęsimo, bus siekiama pažangos šalių diskusijose Kapitalo rinkų sąjungos tolimesnio kūrimo bei Bankų sąjungos užbaigimo klausimais. Taip pat Maltos pirmininkavimo metu tikimasi pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu peržiūros. Mokesčių srityje dėmesys bus skiriamas, pridėtinės vertės mokesčio klausimams, kurių tikslas – modernizuoti, supaprastinti PVM apmokestinimo sistemą bei kovoti su PVM sukčiavimu.
• Europos Komisija ECOFIN posėdžio metu pristatė pasiūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo išplėtimo. Siekdama sumažinti sukčiavimą PVM srityje, Europos Komisija siūlo suteikti galimybę ES valstybėms narėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus, laikinai taikyti bendrojo pobūdžio atvirkštinį apmokestinimo mechanizmą. Diskusijos bus tęsiamos techniniu lygiu.
• Ekonomikos ir finansų ministrai taip pat pritarė su Europos semestru (ekonomikos valdysena) susijusiems dokumentams – Tarybos išvadoms dėl Metinės augimo apžvalgos, Įspėjimo mechanizmo ataskaitai bei Tarybos rekomendacijoms skirtoms euro zonos šalims. „Europos Komisija pabrėžia, kad siekdamos produktyvumo ir ekonomikos augimo šalys turi skatinti investicijas, įgyvendinti struktūrines reformas, tęsti atsakingą fiskalinę politiką. Šių prioritetų laikosi ir Lietuvos Vyriausybė“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupė įvertino socialinio modelio svarbą
Sausio 26 d. Euro grupės susitikime finansų ministras Vilius Šapoka pristatė naujos Vyriausybės ekonominės politikos prioritetus, 2017 metų šalies biudžetą ir struktūrinę reformą – socialinį modelį.
• „Patikinau euro zonos šalių ministrus, kad Lietuva laikysis rekomendacijų, susijusių su fiskaline drausme, o sprendimai dėl šalies biudžeto bus siejami su socialinės atskirties mažinimu, kuris leistų geriau gyventi mažiausiai uždirbantiesiems ir struktūrinėmis reformomis, kurios svarbios šalies ateičiai“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.
• Vertindama Lietuvos 2017 m. biudžetą, Euro grupė sutiko su praėjusį antradienį išsakyta Europos Komisijos nuomone – pritaikius išimtį dėl socialinio modelio, Lietuva iš esmės atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Euro grupės pareiškime taip pat teigiama, kad mūsų šalies biudžeto vykdymas ir numatytų struktūrinių reformų įgyvendinimas bus toliau stebimas.
• Daugiausiai dėmesio susitikime buvo skirta finansinės pagalbos Graikijai įgyvendinimo pažangos aptarimui. Nors praėjusių metų fiskaliniai rodikliai yra geresni nei tikėtasi, papildomos reformos būtinos darbo rinkos, energetikos bei kitose srityse. Tikimasi, kad susitarimas tarp institucijų ir Graikijos vyriausybės dėl antrosios programos peržiūros bus pasiektas vasario mėnesį.
• Euro grupė taip pat aptarė atnaujintą Ispanijos biudžeto projektą, po-programinių peržiūros misijų Airijoje ir Portugalijoje rezultatus, Tarybos rekomendacijas euro zonai bei kitus klausimus.

Valstybinė darbo inspekcija praneša: darbo ginčų komisijos priteisė per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų
Jau ketveri metai, kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, J įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį jos gavo kone 22 tūkstančius piliečių prašymų; pagal juos darbo ginčų komisijos priteisė išieškoti per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų darbuotojams – tai turėtų prisidėti ir gerinant šių darbuotojų šeimų finansinę padėtį.
• Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos prašymų gavo dar daugiau nei 2015 m. – 5,4 tūkstančio. Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreiptasi daugiausiai – apie 92 proc. atvejų.
• Pernai šiek tiek mažiau darbuotojų, palyginti su 2015 m., kreipėsi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą. Darbdavių, kurie prašė iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, procentas bendrame prašymų skaičiuje išliko kaip ir 2015 m. – 3,4 proc.
• Beveik pusė pateiktų prašymų buvo visiškai patenkinti ar patenkinti iš dalies. Atvejai, kai darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, ir ieškovas iki posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, sudaro 18 proc. Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
• „Tokie darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodo, kad šią sritį reguliuojantis institutas yra išties veiksmingas siekiant socialinės taikos, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius ir teisiškai pagrįstai, ir operatyviai. Kita vertus, labai svarbu, kad ginčus nagrinėjantys komisijos nariai, atstovaujantys skirtingus polius – darbdavius, darbuotojus, sugeba pakilti virš savo interesų, ir teisėti sprendimai priimami iš esmės vienbalsiai. Tai rodo, kad socialinė partnerystė gali būti labai rezultatyvi.“
• Apie tai, kad darbo ginčų sprendimai priimami kvalifikuotai, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasak J. Griciaus, liudija teismuose skundžiamas labai nedidelis jų procentas (apie 5 proc.); be to, tik maža apskųstų sprendimų dalis naikinama ar taisoma.
• VDI vadovas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui numatomi pasikeitimai ir darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Darbo ginčų komisijų funkcijas numatyta išplėsti, pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Numatytas dar vienas svarbus žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą; tai padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviai spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.

VMI praneša: PVM grąžinti kartais prašoma ir už kaimyno pirkinius, ir už sūnui nupirktą „Harley Davidsoną“
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pernai nustatė per 370 tūkst. eurų papildomai mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM), užkirsdama kelią bandymams nepagrįstai susigrąžinti PVM, identifikuodama rizikingiausius PVM mokėtojus ir dirbdama su PVM sąskaitų faktūrų registrais*. Įvertinusi prašymus grąžinti PVM permoką, nustatė 751 tūkst. eurų negrąžintino PVM, o bendra mokesčių specialistų veiksmais išaiškinta į biudžetą papildomai mokėtina PVM suma didesnė nei 2,6 mln. eurų.
• „Mokesčių inspekcija nuolat vykdo PVM mokesčio mokėtojų kontrolę ir atidžiai vertina, ar PVM įstatymo nuostatos yra taikomos teisingai. Daugelis mokesčių mokėtojų yra sąžiningi, mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, tačiau tenka kalbėti apie tuos, kurie nori gyventi sąžiningųjų sąskaita ir bando nuslėpti mokesčius, – sako Šiaulių AVMI viršininkė Auksė Tutkutė. – Būtent pastarųjų atžvilgiu inicijuotų stebėsenos bei kontrolės veiksmų rezultatai patvirtina įtarimus dėl tarp PVM mokėtojų paplitusio piktnaudžiavimo: bandoma nepagrįstai susigrąžinti PVM, neapskaityti pajamų, vengiama laiku deklaruoti pardavimo PVM.«
• Švelniakailius žvėrelius auginantis ūkininkas nusprendė susigrąžinti PVM už prekes, kurios pagal pateiktus duomenis, akivaizdžiai skirtos ne PVM apmokestinamos veiklos pajamoms gauti, o asmeninėms reikmėms tenkinti. Tikėtasi iš valstybės susigrąžinti PVM, t. y. 21 proc., nuo sumokėtos sumos, išleistos įsigyjant motociklą „Harley Davidson», indaplovę, kaitlentę, orkaitę, vienetines keramines plyteles. Žmogus tikino, kuriantis ilgalaikį turtą – namelį darbininkams. Tik samdomų darbininkų tame ūkyje nei kada buvo, nei dabar yra. Mokesčių mokėtojas patikslinto PVM deklaracijas, nebeprašė grąžinti dalies PVM.
• Šiaulių AVMI gavo ūkininko Petro prašymą grąžinti 17,5 tūkst. eurų PVM permoką, susidariusią 2015 m. ir 2016 m. I pusmečiui pasibaigus. Tarp ūkininko Petro pateikto pluošto sąskaitų faktūrų buvo ir kaimyno, ūkininko Jono, vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Pasirodo, suklydo buhalteris, tvarkantis abiejų ūkių apskaitą.
• Neteisėtai pirkimo PVM deklaravo ir turtinga Šiaulių bendrovė, prašiusi grąžinti per 37 tūkst. eurų PVM. Tai susiejo su ilgalaikio turto įsigijimu, ilgalaikio turto pasigaminimu ir nebaigtomis statybomis. Prie prašymo bendrovė pridėjo tai įrodančius dokumentus, iš kurių matyti bendrovę pirkus automobilį „Porsche«. Susisiekę su vyr. buhalteriu mokesčių specialistai sužinojo, jog automobilį naudos įmonės darbuotojai. Paaiškinus, kad tokiu atveju prašyti grąžinti sumokėtąjį PVM negalima, bendrovė patikslino PVM deklaraciją. Bendrovei grąžintina suma sumenko už automobilį sumokėtuoju PVM – daugiau nei 19,6 tūkst. eurų.
• Paminėti tik keli atvejai, kuriems išaiškinti pakako stebėsenos veiksmų. Netrukus pradės veikti PVM sąskaitų faktūrų posistemio i.SAF duomenų kryžminimo („crosscheking») funkcija, todėl tokie bei panašūs atvejai bus lengvai nustatomi. O mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti kryžminio sąskaitų sutikrinimo paslauga: bus galima pagal atskirus parametrus patikrinti Lietuvos PVM mokėtojo vietiniam PVM mokėtojui išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

VMI praneša: pašarų gamintojas bandė nuslėpti per 93 tūkst. eurų mokesčių
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino Vakarų Lietuvoje veikiančią pašarų gamybos bendrovę (toliau – Bendrovė), kuri įsivėlė į įtartinus sandorius su realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis bei, siekdama išvengti mokesčių, pasinaudojo galimai suklastotais jų išrašytais apskaitos dokumentais. Mokesčių administratorius paneigė tokių sandorių aplinkybes ir Bendrovei priskaičiavo per 93 tūkst. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.
• „Į sandorių grandines buvo įtrauktos kelios Lietuvos ir Latvijos įmonės, kurios galimai tik imitavo prekybos žaliavomis veiklą: žaliavų pardavimo sąskaitas faktūras išrašydavo savo vardu, nors realiai prekių tiekėjai buvo kiti. VMI nustatė, kad pašarų gamintojas pasinaudojo tokiais dokumentais ir nepagrįstai susimažino mokėtiną pelno mokestį bei PVM«, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė. –„VMI pažymi, kad nors įstatymai tiesiogiai ir nenustato, kad mokesčių mokėtojui privalu tikrinti sandorių dalyvius, tačiau įsitikinti, ar išrašomi dokumentai (kaip šiuo atveju – sąskaitos faktūros) atitinka tikrovę, yra jų pareiga. Apie tai ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas».
• Mokesčių administratorių patikrinimo metu sudomino grūdų baltyminio koncentrato pirkimo sandoriai su Latvijos įmone. Bendrovė nurodė iš latvių įsigijusi per 600 tūkst. eurų vertės prekių, tačiau Latvijos įmonė šių tiekimų savo šalyje nebuvo deklaravusi. Neatitikimą atskleidė VMI įvertinusi, be kita ko, ir iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją. Bendrovė ne tik „pirko«, bet latviams taip pat tariamai pardavė produkcijos už kone 90 tūkst. eurų - taikydama 0 proc. PVM tarifą, ji išvengė PVM mokėjimo Lietuvoje. VMI patikrinimo metu paaiškėjo, kad prekės Latvijos veikiausiai nepasiekė, o vežėjas tik imitavo jų gabenimą.
• Tarp įtarimų mokesčių administratoriui sukėlusių Bendrovės tiekėjų figūruoja ir viena šalies įmonė, kurios veikla – jau teisėsaugos akiratyje. Ši įmonė neva tiekė pašarų gamybai reikalingas medžiagas, o pašarų gamintojas, Vakarų Lietuvos įmonė, įsigytų žaliavų pirkimo PVM (32 tūkst. eurų) traukė į atskaitą ir taip susimažino mokėtiną PVM. Patikrinimas atskleidė, kad visoje sandorių grandinėje PVM į biudžetą nebuvo sumokėtas, o gamintojas, galimai žinojęs apie partnerio sukčiavimą, pasinaudojo galimybe nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM.
• Patikrinimo metu taip pat išaiškinta, kad Bendrovė netinkamai naudojo ir reprezentacijai skirtas lėšas: tūkstantinės sumos išleistos įvairiems maisto produktams, gaiviesiems ir alkoholiniams gėrimams, apmokėti sąskaitoms kavinėse ir pan., tačiau ką ir kaip tokiu būdu Bendrovė „reprezentavo», pagrįsti negalėjo. Šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms ji priskyrė neleistinai, taip siekdama susimažinti mokėtinus mokesčius.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių
FNTT informuoja, kad viena Kredito unija galėjo perrašinėti savo buhalteriją, fiksuoti galbūt realiai neįvykusias ūkines operacijas, taigi apgaulingai vykdyti apskaitą. Ikiteismini tyrimą dėl šios kredito unijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo po Lietuvos banko (LB) kreipimosi.
• LB Priežiūros tarnybos pranešime nurodoma, kad kredito unijos seife, vietoj jame turėjusių būti 122,6 tūkst. eurų, aptikta 0,95 euro. Tikrinimo metu pateikti ne seife buvę 39 tūkst. eurų, nors faktinis jų likutis seife turėjo būti per 161,6 tūkst. eurų. Be to, nepateikti ir apskaitos dokumentai, pagrindžiantys seifo išlaidų operacijas.
• Šiaulių apygardos prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiam tyrimui dėl galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo FNTT Šiaulių apygardos pareigūnai Telšiuose, Plungėje ir Vilniuje atliko kratas. Jos vykdytos pas atsakingus kredito unijos darbuotojus, kredito unijoje, jos naudojamuose automobiliuose. Išimti apskaitos dokumentai, kompiuterinės laikmenos ir kita svarbi informacija rodo, kad po šių metų pradžioje atlikto LB patikrinimo buvo perrašinėti (klastoti) buhalterinės apskaitos dokumentai, įformintos ūkinės operacijos, kurios galbūt realiai neįvyko.
• Kredito unijos FNTT akiratyje atsiduria nebe pirmą kartą. FNTT tęsia didelės apimties ikiteisminius tyrimus dėl keturių kredito unijų turto iššvaistymo ir kitų nusikaltimų. Bendra nusikalstamu būdu iš keturių kredito unijų gauta suma viršija 21,7 mln. eurų. Pernai FNTT po LB inspektavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dar vienos Vilniuje registruotos kredito unijos. Pradiniais duomenimis, iš šios kredito unijos galėjo būti pasisavintas 2,7 mln. eurų turtas.
• Pernai FNTT baigė tyrimą dėl vienos iš Klaipėdoje veikiančių kredito unijų, kuri, kaip įtariama, iššvaistė apie 500 tūkst. eurų paskolų, taip pat dėl dar vienos uostamiesčio unijos darbuotojų, kurie įtariami pasisavinę apie 484 tūkst. eurų unijai priklausančių lėšų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-01-30 19:35 Pelno mokestis » Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN04N, PLN204U formų » #1347590
Ok. Ačiū.
Pamodeliuosiu formoje, kaip ten gaunasi.
2017-01-30 12:51 Bendra » Individuali veikla: buhalterija ir mokesčiai? » #1347491
Paprasta matematika: Jūsų procentas - 17,75% pajamų apmokestinimo yra teisingas. Tačiau, reikia apskaičiuoti pajamas ne pridedant tiek o dalinant bazę norimų gauti pajamų (100) iš skirtumo (100%-17.75%) t.y 82.25.

100/82,25=121.58 EUR. Mokesčiams 21,58, sau -100
2017-01-30 12:34 Bendra » Individuali veikla: buhalterija ir mokesčiai? » #1347486
1. O pensijai kaupiate (2 pakopa)?
2. O kokia veika; su sąnaudomis ar su 30% sąnaudų?
2017-01-30 10:38 Pelno mokestis » Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN04N, PLN204U formų » #1347455
Priminkite prašau, kurioje PLN204 formoje ir eilutėje rašomas neigiamas atostogų rezervo pokytis ( rezervas/kaupiniai sumažėjo). Kur rašomas padidėjimas- aišku (S priedas 21). Neigiamo skaičiaus įrašyti į tą eilutę forma neleidžia.
2017-01-23 16:32 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1346816
Savaitės 2017.01.16 - 2017.01.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

Savaitės 2017.01.16 - 2017.01.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAITALAS
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY įžvalga "Kaip atimti ir padalinti, kad dirbantys neprarastų noro dirbti"


SAVAITĖS SKAITALAS-2
Žilvinas Šilėnas: "16:1 mokesčių mokėtojų nenaudai".


SAVAITĖS INTERVIU
Aušros Maldeikienės interviu.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimu Nr.37 pakeistos Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
Pakeistos prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklės
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1K-17 pakeistos prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 189.


Pakeistas kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 12 pakeistas kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• -nuo 2017.01.13 nenaudoti kasos aparatų galės ne tik bankai, bet ir valiutos keityklos bei kitos finansų įstaigos, jei kiekvienam paslaugų pirkėjui bus išduodami pinigų priėmimo kvitai ar kiti apskaitos dokumentą (panaikintas Aprašo 10.6 punktas ir priimtas naujas 11.9 punktas).
• – nuo 2017.05.01 naikinamas reikalavimas tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų kasos operacijų žurnalus registruoti teritorinėje VMI, nuo šiol įregistruoti reikės patį terminalą (Aprašo 10.14 p.). Tai padaryti būtina iki lapkričio 1 dienos.
• – panaikinta išimtis, leidusi nenaudoti kasos aparatų įmonėms ir kitiems ūkio subjektams, teikiantiems maitinimo paslaugas darželiuose, mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose (Aprašo 10.15 p.). Tokio pobūdžio paslaugas teikiančios įmonės prekyboje privalės nuo 2017 lapkričio 1 dienos naudoti kasos aparatus.
• Aprašas papildytas naujais, nuo 2017 gegužės 1-os įsigaliosiančiais 17-1 ir 17-2 punktais, kuriais nustatyti atvejai, kai VMI galės išregistruoti kasos aparatą savo sprendimu.

VMI informuoja: paskelbta PVM sąskaitų faktūrų posistemio i.SAF žiniatinklio paslaugų specifikacija ir rinkmenos XML pavyzdžiai
Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė sąskaitų faktūrų duomenų importo i.SAF VMI patvirtintu formatu iš mokesčių mokėtojų ir išorinių sąskaitų faktūrų tvarkymo paslaugų teikėjų informacinių sistemų žiniatinklio paslaugos specifikaciją ir rinkmenos XML pavyzdžiai.


VMI informuoja: pakeistas PVM įstatymo 79 str. 4 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 4 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą/papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2016-12-29 raštas Nr.(14.16-01)-6K-1608677).
• Komentare VMI pateikė keletą galimų avanso gavimo ir „galutinės“ PVM sąskaitos faktūros išrašymo atvejų:
• 4.1. Kai gaunama avanso suma ir prekės patiekiamos (paslaugos suteikiamos) iki 2016-09-30 dienos, tai ,,galutinėje“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma visa prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė (įskaitant gautą avansą) ir apskaičiuota PVM suma.
• Jeigu avanso suma, nuo kurios buvo išskaičiuotas PVM, yra gauta iki 2016-09-30, o prekės patiektos (paslaugos suteiktos) po 2016-10-01, tai prekių tiekimą (paslaugų teikimą) įforminančioje „galutinėje“ PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas skirtumas tarp „galutinės“ vertės ir sumokėto avanso sumos ir nuo likusios dalies (skirtumo) išskaičiuota PVM suma. Ta pati tvarka taikoma ir tuomet, kai ir avanso gavimas, ir prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įvyksta po 2016-10-01.
• 4.2. Jeigu avanso suma yra sumokėta per du ar daugiau kartų, tai kiekviena gauta avanso suma įforminama atskira PVM sąskaita faktūra, o prekių tiekimo (paslaugos teikimo) įforminimui išrašoma viena „galutinė“ PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodomas „galutinės“ vertės ir visų per kelis kartus gautų avansų sumos skirtumas ir nuo likusios dalies (skirtumo) išskaičiuota PVM suma.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: D. Bradausko veiksmai – nesuderinami su valstybės tarnautojo pareigomis
Sausio 20 d.finansų ministro Viliaus Šapokos sudaryta komisija baigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris pradėtas sausio 4 d. gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą, ir pateikė išvadas.
• Jose rašoma, kad komisija, atsižvelgusi į Dainoro Bradausko užimamų pareigų statusą, svarbą ir įtaką ugdant ir formuojant visuomenės požiūrį į sąmoningą ir savanorišką mokesčių sumokėjimą, į valstybinės mokesčių inspekcijos kaip institucijos misiją ir paskirtį Lietuvos valstybėje, į padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, formą, pavojingumą, sistemingumą, kilusias pasekmes, kaltės formą, į rezonansą visuomenėje dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, siūlo VMI viršininkui Dainorui Bradauskui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Tyrimo išvadą rasite čia.
• „Pasirašiau įsakymą, kuriuo Dainoras Bradauskas atleidžiamas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigų. Esu įsitikinęs, kai valstybės tarnyba bus išvalyta nuo korupciniais ryšiais, valstybės interesų nepaisymu „pasižymėjusių“ valstybės tarnautojų – Lietuva turės geresnę ateitį“, - teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Komisijos tyrimas patvirtino įtarimus, jog Dainoras Bradauskas grubiai pažeidė tarnybines, teisines, etines ir moralines normas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, teikdamas draudžiamą skleisti informaciją apie mokesčių mokėtojus, privačiai derindamas VMI veiksmus su suinteresuotomis verslo struktūromis.
• „Stulbina ne tik atvirai valstybės interesus menkinantys tokios svarbios įstaigos vadovo veiksmai, pataikaujant tyrime minėtoms verslo grupėms, bet ir pokalbiuose su jų atstovais naudojamas valstybės vadovus niekinantis kriminaliniam pasauliui būdingas žargonas. Nemažiau stebina ir pono Bradausko gynybinė pozicija, viešai meluojant apie komisijos tirtų jo kontaktų su minėtomis verslo struktūromis pobūdį“, ‒ komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.
• Ministro teigimu, „protekcionizmas, neformalių santykių pagrindu dalijamos privilegijos ir išimtys valstybės tarnyboje negali būti toleruojami, Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiksmus paveikti sau naudinga linkme nori daugybė interesų grupių, privalo būti visiškai atspari tokiam spaudimui, o jos vadovų veiksmai nekelti nė mažiausių įtarimų abejotinais ryšiais”.
• Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad VMI viršininkas D.Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu sistemingai ir kryptingai susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“ ir jos akcininkų patikrinimus.
• Viename iš susitikimų aptarinėti VMI atlikti ir atliekami UAB „Vilniaus prekyba“ ir jų akcininkų kontrolės veiksmai, D. Bradauskas atskleidė tik mokesčių administratoriui žinomą informaciją apie minėtos įmonės akcininkus, informavo apie dar vienos pageidautos įmonės mokestinio tyrimo eigą.
• Antikorupcinę veiklą valstybės institucijose reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Finansų ministerija inicijuos Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių patikrinimų antikorupcinę analizę ir vertinimą, po jų bus parengtos atitinkamos korupcijos užkardymo priemonės.

Finansų ministerija informuoja: savanoriško atsisakymo lošti privalės paisyti visi lošimų organizatoriai
Finansų ministerija, siekdama padėti asmenims, kenčiantiems dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui griežtinti patekimo į azartinių lošimų vietas tvarką. Nuo šiol organizatoriai privalės užtikrinti, kad asmenys, savanoriškai atsisakę lošti, bei tie, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais, į tokias vietas nebūtų įleidžiami. Šios prievolės nepaisantiems lošimų organizatoriams numatyta administracinė atsakomybė.
• Nustatyta, kad savanorišką atsisakymą lošti ir būti lošimo vietose asmuo, kaip ir iki šiol, turės pateikti Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui. Atsisakymas galios asmens prašyme nurodytą laikotarpį, kuris negalės būti trumpesnis nei 6 mėnesiai. Tais atvejais, kai laikotarpio asmuo nenurodys - 2 metus nuo prašymo pateikimo dienos. Be to, asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje, iš viso nebus įleidžiami į lošimų organizavimo vietas.
• Pagal iki šiol galiojusią Lošimų priežiūros tarnybos inicijuotą ir savanoriškumo pagrindais veikusią programą, lošėjai šiai tarnybai arba lošimų organizatoriui taip pat galėjo pateikti prašymą apriboti jų galimybę patekti į lošimų vietas ir lošti. Tačiau joje dalyvavo tik dalis lošimų organizatorių, o bendrovėms, pažeidusioms susitarimą, atsakomybė nebuvo nenumatyta. Be to, asmuo, net ir pateikęs prašymą, turėjo teisę persigalvoti bet kuriuo metu.
• Visi savanoriškai atsisakę lošti asmenys nemokamai bus registruojami nuo gegužės 1 dienos pradėsiančiame veikti žinybiniame Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kuriuo neatlygintinai naudosis lošimų organizatoriai. Registro kūrimas ir jo veikla bus finansuojami iš Finansų ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų.
• Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų pradžios buvo gauta 4518 asmenų prašymų apriboti jų patekimą į lošimų organizavimo vietas.

Ūkio ministerija informuoja: Lietuva pakilo pagal talentų konkurencingumo indeksą
Pagal talentų konkurencingumo indeksą, vertinantį šalių pastangas pritraukti talentų bei šalyje egzistuojančias kompetencijas, Lietuva pakilo per dvi pozicijas ir užima 33 vietą tarp 118 vertinamų šalių. Lietuvos pakilimą labiausiai lėmė pagerėję rodikliai talentų pritraukimo ir auginimo srityse.
• „Aukštesnė vieta Lietuvai yra geras ženklas, nes tai rodo, kad judame tinkama linkme. Tačiau neabejojame, kad ši pozicija dar nėra tokia, kokią Lietuva galėtų turėti, todėl ir toliau imsimės tokių veiksmų, kurie leistų užtikrinti pakankamą talentų bazę šalies darbo rinkai“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Aukščiausią vietą Lietuva užima pagal samdymo paprastumą – jai tenka 1 vieta tarp visų vertinamų šalių. Globalių žinių įgūdžių bei talentų augimo srityse Lietuva užima 29 vietą. Prasčiau vertinami profesiniai ir techniniai įgūdžiai šalyje, o tai reiškia, kad darbo rinkoje sunku susirasti patyrusių darbuotojų. Pagal tai Lietuvai tenka 87 vieta.
• Pirmaujanti šalis – Šveicarija, į penketuką taip pat pateko Singapūras, Jungtinė Karalystė, JAV ir Švedija. Latvijai teko 32 vieta, Estijai – 20, Lenkijai – 38, Čekijai – 23, Slovakijai – 37 vieta.
• Daugiau informacijos rasite adresu https://www.insead.edu/news/2017-global-talent-competitiveness-index-davos.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: UAB „Bankro“ už pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja , kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V4-7 bankroto administratoriui UAB „Bankro“ (toliau – Administratorius), už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 5 d. 14, 15, 20 punktų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 6.4 punkto pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas.
• Atlikto neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad Administratorius, administruodamas BUAB „Izagesta“ bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 15, 20 punktus, nes neteikė teismui informacijos apie bankroto procedūras ir nevykdė teismo įpareigojimų bei ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes nepateikė teismui prašymo dėl BUAB „Izagesta“ pripažinimo bankrutavusia, kaip tai numatyta ĮBĮ 131 str. 6 dalyje, bei neorganizavo bankroto proceso darbų ir vilkino bankroto procesą, o administruodamas BUAB „Baltic construction“, BUAB „Viking & Partners“, BUAB „Miroveda“ bankroto procesus, pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 15, 20 punktus, nes neteikė teismui informacijos apie bankroto procedūras ir nevykdė teismo įpareigojimų bei ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes neorganizavo bankroto proceso darbų ir vilkino bankroto procesus. Objektyvių aplinkybių, pateisinančių šių pažeidimų padarymą patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Toks Administratoriaus elgesys, kai nevykdomos ĮBĮ numatytos administratoriaus pareigos bankroto procese ir iš esmės vilkinama bankroto procedūra, neatitinka nei bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų, nei Elgesio kodekso nuostatų reikalavimų.

VDI praneša: užpraėjusią savaitę iš įmonių gauti pranešimai apie nelaimes darbe
Sausio 3 d1116. UAB „Ferogama“ teritorijoje (Vilniaus m. sav.) atliekant vilkiko puspriekabės iškrovimo darbus, keliamas nestandartinių gabaritų krovinys nuslydo nuo šakinio krautuvo ir virsdamas sunkiai sužalojo vilkiko puspriekabėje buvusį šios įmonės kroviką.
• Sausio 7 d. darbo vietoje, virtuvėje, nugriuvo UAB „Vikšris“ (Vilniaus m. sav.) virėjas ir sunkiai susižalojo.
• Sausio 9 d. AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje (Klaipėdos m. sav.) atlikdamas laivo korpuso suvirinimo darbus suvirintojas neišlaikė pusiausvyros, iš 3 m aukščio su aptvarais nukrito nuo pastolių ant vandenyje susidariusio ledo ir sunkiai susižalojo.
• Sausio 11 d. eismo įvykio metu galinėje stotelėje „Vilkpėdės žiedas“ (Vilniaus m. sav.) pariedėjęs atgal autobusas atsitrenkė į kitą autobusą. Tarp autobusų suspausta pirmojo autobuso UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotoja patyrė sunkius kūno sužalojimus.

FNTT tyrimas: tarptautinės grupuotės žala biudžetui – 750 tūkst. eurų
Mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitokiomis elektronikos prekėmis prekiaujančios bendrovės taikė PVM sukčiavimo schemas ir per metus šalies biudžetui padarė apie 750 tūkst. žalą, įtaria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
• PVM grobstymo schema naudota prekes pardavinėjant Lietuvoje ir Latvijoje. Pavyzdžiui, į Lietuvos rinką tiekiamos prekės, panaudojant PVM sukčiavimo schemą, realizuotos per tris stambius Lietuvos rinkoje veikiančius elektronikos prekių didmenininkus ir mažmenininkus, taip pat per elektronines parduotuves.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, PVM sukčiavimo schemą vykdė apie 10 Latvijos Ir Lietuvos piliečių. Iš Lietuvos pusės – vienos įmonės vadovas, vadybininkas, buhalteris ir kiti. PVM grobstymo schemai dirigavo Latvijos piliečiai, o Lietuvos verslininkai, kaip įtariama, padėjo tą schemą realizuoti. Aiškindamasi šį nusikaltimą FNTT bendradarbiavo su Latvijos Finansų policija.
• FNTT tyrimą pradėjo gavusi informacijos apie vienos Lietuvoje registruotos bendrovės ir kitų su ja susijusių Lietuvos įmonių bankines operacijas, taip pat VMI duomenis apie atliktus patikrinimus. Paaiškėjo, kad kitos su šios įmonės veikla siejamos Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje registruotos įmonės, kurių vadovai yra daugiausia Latvijos piliečiai, gali būti naudojamos PVM karuselinio sukčiavimo schemoje. Manoma, kad šios organizuotos grupės nusikalstamomis veikomis per vienus metus padarytos žalos dydis Lietuvos biudžetui sudaro apie 750 tūkst. eurų.
• Vienos iš bendrovių sąskaitoje sustabdytas finansinių operacijų atlikimas – įšaldyti beveik 293 tūkst. eurų. Be to, tęsiant tyrimą įmonių sąskaitose Lietuvoje bei Vengrijoje, papildomai laikinai apribotos nuosavybės teisės į daugiau nei 175 tūkst. eurų.
• Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Latvijoje įvedus atvirkštinį PVM apmokestinimą mobiliesiems telefonams, Latvijoje veikę nusikaltėliai persiorientavo į Lietuvos rinką. Todėl vertindama finansinio nusikalstamumo tendencijas, FNTT stebi situaciją ir kitose, ypač kaimyninėse šalyse.
• „Šiuo atveju taikyta schema rodo tendencijas. Pasirinktos didelę paklausą rinkoje turinčios prekės, sukasi pakankamai didelės apyvartos. Naudojantis tokia schema daroma didelė žala biudžetui,“ – sako Darius Kuliešius, FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas. – „Kaip matome, kai kurie verslo atstovai, be kurių sukčiautojai negalėtų savo prekių realizuoti, neatsakingai renkasi partnerius, jų nepasitikrina. Nes tada paaiškėtų, kad įmones partneriai keičia kas kelis mėnesius, kad jos nemoka mokesčių, kad įmonėms vadovauja užsieniečiai, nors įmonė registruota Lietuvoje ir panašiai“.
• Šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-01-16 08:55 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1345668
Savaitės 2017.01.09 - 2017.01.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
• Tradicija politinėms partijoms nemokamai arba už simbolinę kainą suteikti nekilnojamąjį turtą (NT) atsirado dar iki to, kai buvo įvestas biudžetinis politinių partijų finansavimas. Jau kurį laiką tam tikros sumos iš biudžeto partijoms atseikėjamos, tačiau būstines jos iki šiol naudoja lengvatinėmis sąlygomis. It kokios socialiai remtinos personos…
• Gal manote, kad partijos įsikūrė kukliuose miegamuosiuose rajonuose? Toli gražu: socialdemokratai „apsigyveno“ pačioje Vilniaus širdyje – šalia Katedros ir Gedimino kalno, konservatoriai – šalia prezidentūros, neprastai, prie Baltojo tilto, įsikūrė ir Liberalų sąjūdis. Tačiau užimto ploto apimtimi, ko gero, visus pranoko Darbo partija – naudojasi 470 kv. m ploto patalpomis Gedimino prospekte ir 250 kv. m patalpomis Ankštojoje gatvėje (visiškai šalia Gedimino pr.). Už tokias erdves „darbiečiai“ per metus sumoka vos 3.401 Eur… Dėl vis dar galiojančios lengvatos Darbo partija per metus paremiama 84.404 Eur.
• Kuo gi svarbi ta Darbo partija, aprėpusi daugiau nei 700 kv. m brangaus ploto? „Darbo partija neturi nė vieno išrinkto Vilniuje miesto tarybos nario ir nė vieno vilniečių išrinkto Seimo nario – disponuoja šimtais kvadratinių metrų patalpomis miesto centre“, – VŽ teigia Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.
• Iš viso politinėms partijoms lengvatinėmis sąlygomis sostinėje išnuomota ar panaudos pagrindais leista naudotis patalpomis, kurių plotas – daugiau nei 21.000 kv. m. Šios dienos rinkos kainomis savivaldybė už jų nuomą gautų daugiau nei 420.583 Eur per metus. O politinės partijos tesumoka vos 25.491 Eur. Sostinėje tokiomis sąlygomis patalpas nuomojasi arba pagal panaudos sutartį turi 13 partijų ir partijėlių – ir visos Vilniaus centre.
Plačiau: http://vz.lt/finansai-apskaita/2017/01/16/4413/politiniu-partiju-prabanga--is-mokesciu-moketoju-kisenes#ixzz4Vu9B8IQR


SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Sausio 9 d. speciali Finansų ministerijos komisija pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) viršininkui Dainorui Bradauskui klausimus dėl informacijos, pateiktos Specialiųjų tyrimo tarnybos rašte, kurio pagrindu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
• „Valstybinė mokesčių inspekcija yra viena svarbiausių institucijų Lietuvoje. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad verslas ir gyventojai sąžiningai mokėtų mokesčius. Reikalaudami sąžiningumo ir skaidrumo iš kitų, patys turime būti pavyzdžiu. Gyvename teisinėje valstybėje, todėl atliekame tyrimą, kuriuo privalėsime arba patvirtinti, arba paneigti abejones kilusias dėl pono Dainoro Bradausko veiklos“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pridūrė, kad vieno asmens veiklos tyrimas neturi būti siejamas su VMI veikla – institucija toliau sklandžiai dirba, jai laikinai paskirtas vadovauti VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, kadangi tyrimo laikotarpiui D.Bradauskas nušalintas nuo pareigų.
• Finansų ministerijos komisija tirs D. Bradausko galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinį pobūdį.
• Vadovaudamasi LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, STT pateikė informaciją dėl D. Bradausko galimo tam tikrų verslo grupių protegavimo, naudojimosi tarnybine padėtimi tam tikriems verslo subjektams teikiant neviešą informaciją apie kitus verslo subjektus bei fizinius asmenis, su tam tikrų verslo grupių atstovais aptariant VMI ir teisėsaugos institucijų atliekamas tyrimus jų atžvilgiu bei konkrečius veiksmus tam tikrų verslo subjektų naudai.
• D. Bradauskas turės galimybę per 5 darbo dienas atsakyti į komisijos klausimus, vėliau komisija įvertins visą turimą informaciją ir pateiks išvadą finansų ministrui, kuris priims sprendimą.
• Tam, kad nebūtų pakenkta tyrimui, Finansų ministerija detalesnę informaciją paviešins tada, kai komisija pateiks savo išvadas finansų ministrui.
• Finansų ministerija STT raštą gavo praėjusio trečiadienio pavakarę, nedelsdama priėmė sprendimą atlikti tyrimą ir informavo apie tai visuomenę.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 14 pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės. Svarbesni pakeitimai.
• Pakeistas 2.3 papunktis ir jis išdėstytas taip:
• „2.3. Komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje metu komandiruočių kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio arba darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant valandinį tarifinį atlygį.“
• Pakeistas 2.5 papunktis ir jis išdėstytas taip:
• „2.5. Komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,3, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,3. Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams mokamiems dienpinigiams.“
• Pakeitimai įsigalioja nuo 2007 vasario 1-os dienos.

Pakeista kasos aparatų naudojimo tvarka
Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 11 pakeitė Kasos aparatų naudojimo tvarką. Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžia, kad supaprastinti reikalavimai leis apskaitą tvarkyti paprasčiau ir patogiau, nauji - padės užkirsti kelią šešėlinei veiklai.
• „Privalome ieškoti būdų, kaip verslui padėti taupyti laiką ir lėšas, todėl siūlome atsisakyti pasenusių, o kai kur ir perteklinių reikalavimų, užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas“, – sakė finansų ministras.
• Didžiausia naujovė laukia maitinimo paslaugas švietimo įstaigose teikiančių įmonių, kurios privalės naudoti kasos aparatus. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrią grynųjų pinigų apskaitą. Iki šiol galiojusią išimtį pasiūlyta naikinti įvertinus Valstybės kontrolės rekomendacijas Vyriausybei.
• Pasak ministro, dėl šios prievolės atsirasianti administracinė našta yra įvertinta ir apskaičiuota, todėl siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų vėliau nei visos kitos - nuo šių metų lapkričio. Taip bus sudaryta galimybė verslui tinkamai pasiruošti veikti pakitusiomis sąlygomis.
• Teikdama siūlymus, ministerija atsižvelgė ir į valiutos keitykloms bei kitoms finansines paslaugas teikiančioms įmonėms tenkančią papildomą apkrovą, kai jos privalo išduoti ir kasos aparato čekį, ir kitus apskaitos dokumentus. Todėl siūloma atsisakyti prievolės naudoti kasos aparatus, jei kiekvienam klientui yra išduodamas pinigų priėmimo kvitas ar kitas apskaitos dokumentas.
• Dar vienas administracinę naštą mažinsiantis siūlymas – atsisakyti reikalavimo registruoti teritorinėje mokesčių inspekcijoje tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalo kasos operacijų žurnalą, o vietoj jo registruoti patį terminalą.

Pakeistos užsienio juridinio asmens įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. sausio 04 d. įsakymu Nr. VA-1 pakeistos žsienio juridinio asmens įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. VA-52. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
• Pakeistos Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklės, taip pat pakeista Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 forma ir forma išdėstyta nauja redakcija.
• Esminiai Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių (toliau ― taisyklės) pakeitimai:
• Taisyklėse vartojamos sąvokos išdėstomas abėcėlės tvarka ir papildomos nauja sąvoka - akcizų mokėtojo, atitinkamai taisyklės papildytos 4.2.6 papunkčiu, numatant akcizų mokytojų prašymo pateikimo tvarką, kai teikiamas popierinis prašymas;
• pakeičiamas 19 punktas papildant formos FR0227 9 laukelį nauja reikšme - „akcizų mokėtojas«;
• taisyklės papildomos nauju 231 punktu, numatant galimybę formoje FR0227 nurodyti, kad užsienio juridiniam asmeniui atstovauja ir vadovas, ir įgaliotas asmuo;
• taisyklių 54 punktas papildomas nauju papunkčiu - 54.11, numatant, kad forma FR0227 pateikiama taip pat, kai pakeičiamas užsienio juridinio asmens vadovas;
• pakeičiamas taisyklių 61 punktas, susijęs su užsienio juridinio asmens išregistravimu iš Mokesčių mokėtojų registro. Pastarasis punktas papildomas nuostata, kad mokesčių administratoriaus iniciatyva gali būti išregistruojamas, kai nustatoma, kad užsienio juridinis asmuo penkerių metų laikotarpiu negauna pajamų iš šaltinio Lietuvoje (keičiamas taisyklių 61.7 papunktis). 61 punktas taip pat papildomas nauju 61.8 papunkčiu. Pastarasis papunktis susijęs su akcizų mokėtojo išregistravimu;
• pakeičiami taisyklių IX1 skyriaus, reglamentuojančio mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkymą mokesčių administratoriaus iniciatyva, 69, 71, 73 ir 74 punktai. Šių punktų pakeitimais numatomas mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkymas - išregistravimas mokesčių administratoriaus iniciatyva.

VMI konsultuoja: supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2017 m. įsigaliojo supaprastinta Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo ir pateikimo tvarka: nuo šiol verslui nebereikės kas mėnesį pildyti jos FR0572A ir FR0572U priedų, A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją. Pagal naują tvarką užpildytos deklaracijos FR0572 formos už 2017 m. sausio mėnesį turės būti pateiktos iki vasario 15 d.
• „Supaprastinta Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka bus palankesnė verslui – mažės darbo laiko sąnaudos, atitinkamai mažės ir kaštai. Jei iki šiol duomenis apie kiekvienam gyventojui išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas (išskyrus su darbo santykiais susijusias išmokas) ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį įmonės ir gyventojai turėjo pateikti kas mėnesį, tai nuo 2017 m. – tik kartą, ataskaitiniams metams pasibaigus. Šie duomenys bus nurodomi Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A ir FR0573U prieduose»,– paaiškina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
• VMI paaiškina, kad nuo 2017 m. nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas deklaracijos FR0572 formoje (pagrindiniame jos lape) pajamų mokestį išskaičiuojantys asmenys deklaruos tik bendromis sumomis, atskirai nurodydami su darbo santykiais susijusias, už gyventojų parduotą turtą išmokėtas ir kitas A klasės išmokas bei nuo jų išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Prireikus tikslinti 2016 m. ir ankstesnių metų duomenis, kaip ir anksčiau, bus pildoma deklaracijos FR0572 forma su jos FR0572A („Nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys «) bei FR0572U („Nuo nenuolatinių Lietuvos gyventojų turto pardavimo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys») priedais.
• VMI atkreipia dėmesį, kad pakeistose Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos priedų užpildymo ir pateikimo taisyklėse nustatyta prievolė Lietuvos įmonėms ir užsienio įmonėms, kurios vykdo veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, turinčioms samdomų darbuotojų, deklaracijų FR0572 formas teikti ir tuo atveju, jeigu per mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų. Deklaracijos FR0572 formų už ataskaitinį mėnesį teikti neprivalės tie vienetai, kurie neturės nė vieno samdomo darbuotojo ir per tą mėnesį gyventojams neišmokės jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų.
• „Mokesčių administratoriui būtina žinoti, ar pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo per mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų, ar išmokėjo, tik pamiršo laiku pateikti deklaracijos FR0572 formas. Pvz., jei darbdavys neturi lėšų ir 2017 m. sausio mėn. savo darbuotojams neišmoka darbo užmokesčio bei tą mėnesį kitiems gyventojams neišmoka jokių kitų A klasės apmokestinamųjų išmokų, tokiu atveju jis vis tiek privalo pateikti deklaracijos FR0572 formą, o laukeliuose, kurie skirti išmokoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti, turi įrašyti nulius«, - sako Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys "PVM atskaitos tikslinimas"
VMI informuoja: atnaujintas leidinys "PVM atskaitos tikslinimas". Šiame leidinyje paaiškinta kokiais atvejais ir kokia tvarka susidarius tam tikroms aplinkybėms turi būti tikslinama PVM mokėtojo į PVM atskaitą įtraukta įsigytų prekių, paslaugų ir ilgalaikio turto pirkimo (importo) PVM suma.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: 2016 m. biudžetas įvykdytas - pajamų gauta daugiau nei planuota
Finansų ministerijos duomenimis, 2016 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,2 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 1,7 proc. (per 102 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.
• Viršplaninės biudžeto pajamos bus panaudotos patvirtintam valstybės biudžeto deficitui mažinti, kaip to reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas. Todėl tokia pat suma sumažės ir skolintų lėšų poreikis deficitui dengti.
• Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-gruodžio pajamos – 7,572 mlrd. eurų, o vien tik valstybės biudžeto – 6,047 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 m., pajamų gauta atitinkamai 464 mln. eurų ir per 319 mln. eurų daugiau.
• Pernai 0,4 proc. (21 mln. eurų) viršytas valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas, ir tai yra 4,6 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau nei 2015 m.
• Didesnės nei prognozuota 2016 m. buvo beveik visų pagrindinių mokesčių įplaukos.
• Už visas akcizines prekes per metus gauta 1,202 mlrd. eurų – 2,5 proc. (beveik 30 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 4,8 proc. (55 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais.
• Pajamų planas viršytas dėl labiau nei prognozuota išaugusių degalų pardavimų: pernai dyzelinio kuro pardavimai, palyginti su 2015 m., padidėjo net 8,7 proc., o benzino - 3,7 proc.
• 48 mln. eurų arba 8,3 proc. daugiau nei planuota gauta pelno mokesčio. Prognozuota 579,6 mln. eurų, gauta beveik 628 mln. eurų, ir tai yra 54 mln. eurų arba 9,4 proc. daugiau nei 2015 m.
• Didžiausios įtakos tam turėjo gautos viršplaninės metinio pelno mokesčio sumos. Dėl rekordiškai gerų finansinio pelno rezultatų augo ir apmokestinamasis pelnas bei mokestinė prievolė – metinių deklaracijų duomenimis, mokėtinas pelno mokestis už 2015 m. mokestinį laikotarpį buvo 9,9 proc. didesnis nei už 2014 m. mokestinį laikotarpį.
• Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos, gautos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pernai buvo 71 mln. eurų arba 4,8 proc. didesnės nei prognozuota. Bendras šio mokesčio metų pajamų planas - 1,477 mlrd. eurų, faktiškai įplaukė - 1,548 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 metais, GPM pajamų gauta 108 mln. eurų (7,5 proc.) daugiau.
• Teigiamos įtakos pajamoms iš GPM turėjo sparčiau nei prognozuota augęs darbo užmokesčio fondas. Pagal pernai rugsėjį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2016 m. prognozuojamas 8,7 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, tuo tarpu 2015 m. rudenį rengiant 2016 m. biudžeto rodiklius, prognozuotas mažesnis – 6 proc. darbo užmokesčio fondo augimas.
• Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta daugiausiai pajamų – 2,990 mlrd. eurų, tačiau iki planuotųjų 3,050 mlrd. eurų pritrūko 60 mln. eurų (2 proc.). Plano nevykdymui įtakos turėjo spartesnis skolos PVM mokėtojams – PVM permokos – mažinimas. Ji buvo sumažinta apie 3,3 proc
• Vis dėlto, palyginti su 2015 metais. PVM surinkta 4,7 proc. arba 135 mln. eurų daugiau.
• Patvirtintos 2016 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudarė 5,945 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,046 mlrd. eurų.

.
VMI vertins važtaraščių duomenų teikimą į i.VAZ
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad pasibaigus Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninio sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemių bandomosios eksploatacijos laikui vertins, kaip laikomasi prievolės teikti važtaraščių duomenis į i.VAZ. VMI pabrėžia, kad kiekvienas duomenų nepateikimo atvejis bus vertinamas individualiai, analizuojamos visos aplinkybės, dėl kurių važtaraščių duomenys nebuvo pateikti, ir suteikiama galimybė mokesčių mokėtojui trūkumus ištaisyti savanoriškai.
• „Šią savaitę kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis pradedame patikras šalies keliuose, kurių metu bus vertinama, ar kroviniai gabenami su važtaraščiais, ar tais atvejais, kurie apibrėžti važtaraščių duomenų teikimo VMI taisyklėse, duomenys pateikti į i.VAZ. Tokių veiksmų imamės vykdydami priežiūros funkciją ir, noriu akcentuoti, neturėdami tikslo bausti mokesčių mokėtojų», - teigia VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, pabrėždamas, kad pagrindinis patikrų tikslas yra prevencija.
• Kontrolės departamento direktoriaus teigimu, šios patikros leis tiksliau įvertinti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo prievolę, kokios priežastys trukdo pateikti duomenis, padės kartu su krovinių gabentojais formuoti patikrų praktiką realiomis sąlygomis, kartu tai galimybė dar kartą priminti apie naująją pareigą tiems, kurie vis dar nepradėjo jos vykdyti.
• Mokesčių administratorius taip pat pažymi, kad kitos kontroliuojančios institucijos - Valstybinė kelių transporto inspekcija, Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba jau sudarė sutartis su VMI dėl galimybės šių institucijų pareigūnams prisijungti prie i.VAZ posistemio, peržiūrėti pateiktus el. važtaraščius ir informuoti VMI apie duomenų nepateikimo atvejus.
• „Spalio 1-ąją startavus i.SAF ir i.VAZ posistemiams iš karto buvo pradėta sistemos bandomoji eksploatacija, o i.VAZ vartotojams, nespėjusiems pritaikyti savo sistemų, suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2016 m. gruodžio 31 d. Savo ruožtu tobulinome posistemių funkcionalumus, taisėme klaidas, kad naudojimasis jais paprastėtų. Suprantame, kad klaidų ir netikslumų vis dar gali pasitaikyti, todėl nustačius pažeidimus pirmiausia bus bendradarbiaujama su mokesčių mokėtoju.«, - sako i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė.
• Nuo i.VAZ posistemio starto buvo atlikti šie duomenų teikimą palengvinantys patobulinimai:
• - pagal juridinio asmens kodą automatiškai iš Mokesčių mokėtojų registro įrašomas mokesčių mokėtojo pavadinimas ir jo registracijos adresas, jeigu pervežimo operacijos dalyvis yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo;
• - sudaryta galimybė keisti papildomus laukus, kai važtaraščio būsena yra „Išsiųstas», pvz., krovinio kiekį;
• - sudaryta galimybė eksportuoti iš i.VAZ važtaraščius keliais formatais (xml, docx, pdf, xlsx);
• - įdiegtos važtaraščių sąrašo piktogramos ir kt.
• Šiuo metu į i.VAZ posistemį yra pateikta 4,34 mln. važtaraščių, 12 proc. iš jų elektroniniai. Daugiausia važtaraščių pateikta įkeliant rinkmenas – 57,5 proc., 31,5 proc. – automatiniu būdu, dar 11proc. pateikta suvedant duomenis portale.

"Sodra" primena: garantinio fondo lėšas administruos „Sodra“
Nuo 2017 metų sausio 1 d. Garantinio fondo lėšas, iš kurių mokamos išmokos darbuotojams, kurių nesumokėjo bankrutuojantis darbdavys, administruoja „Sodra“.
• Paskirtas bankroto administratorius kiekvienam bankrutuojančio darbdavio darbuotojui nustato nesumokėtų išmokų – darbo užmokesčio, kompensacijų už nepanaudotas atostogas, išeitinių išmokų, apmokėjimo už prastovas – dydžius ir pateikia „Sodrai“ reikalingus dokumentus. Išnagrinėję paraiškas „Sodros“ specialistai priims sprendimą dėl lėšų skyrimo ir perves jas į bankroto administratoriaus sąskaitą, iš kurios išmokos turės būti pervedamos darbuotojams.
• Primename, kad įmokos į Garantinį fondą mokamos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Jas darbdavys moka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Įmokos į Garantinį fondą tarifas – 0,2 proc. nuo darbuotojo draudžiamųjų pajamų. Visų VSD įmokų kodas – 252. Visos VSD įmokos turi būti mokamos už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos.
• Darbuotojai, pretenduojantys į išmokas iš Garantinio fondo, sprendimų dėl lėšų skyrimo nuorašus gaus į savo asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Prisijungti prie šios paskyros arba ją susikurti galima http://gyventojai.sodra.lt.

FNTT tyrimas: Vilniaus taksi įmonėse sukosi šešėlinis verslas- „abonentiniai mokesčiai“ pildė juodąją kasą
FNTT prane6a, kad dvi to paties asmens per statytinius valdomos sostinėje registruotos taksi bendrovės per kelerius metus galėjo nuslėpti daugiau kaip 200 tūkst. eurų mokesčių. Pavyzdžiui, viena iš įmonių darbuotojams mokėjo simbolinius atlyginimus, o taksi vairuotojai, neapskaitę iš keleivių gautų pajamų, kas savaitę už taksi dispečerinės paslaugas įmonei turėjo mokėti vadinamąjį abonentinį 35 eurų mokestį, kuris oficialiai apskaitomas nebuvo.
• Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos, bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, baigtas ikiteisminis tyrimas. Paaiškėjo, kad dvi realiai per statytinius valdytos taksi paslaugas teikiančios įmonės per keletą metų galėjo nuslėpti beveik 212 tūkst. eurų pridėtinės vertės, pelno ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.
• Taksi vairuotojai kas savaitę bendrovėms už dispečerinės paslaugas mokėdavo maždaug po 35 eurus, tačiau šios lėšos oficialiai apskaitomos nebuvo. Vidutiniškai vienoje bendrovėje dirbo 47, kitoje – 45 darbuotojai. Nors su jais viena iš bendrovių buvo sudariusi sutartis, tačiau oficialiai mokėjo tik simbolinį atlyginimą. Vairuotojai algą išsimokėdavo patys – iš keleivių surinktų pinigų. Iš šių lėšų buvo dengiamos kuro ir kitos eksploatacinės automobilių išlaidos, jokia apskaita nebuvo tvarkoma. Beje, vairuotojai vienoje iš bendrovių buvo įdarbinti, tarkime, 0,25 etato, daugeliui jų bendrovė fiksuodavo pravaikštas arba įrašydavo, kad jie ilgą laiką serga, ir pan.
• Taigi įmonių buhalterijose 2011 ir 2012 metais nebuvo apskaitytas kuro įsigijimas ir jo sunaudojimas, nefiksuotas taksi automobilių draudimas ir kitos eksploatacinės išlaidos, nepildyti ir nesaugoti taksi automobilių kelionės lapai, nefiksuoti techniniai (spidometro, taksometro) parodymai, nebuvo duomenų apie kelionių maršrutus ir taksi automobilių ridą, nerodytos gautos įplaukos pagal taksi automobilių taksometro parodymus, netinkamai apskaityti taksi kelionės kvitai.
• Įtariama, kad šešėlinis verslas buvo vykdomas įmonės direktoriais įdarbinus jose dirbančius vairuotojus. Pavyzdžiui, vienai iš bendrovių kurį laiką vadovavo ir 22-ejų metų jaunuolis, ir įmonės administratorė. Ilgą laiką viena iš įmonių save reprezentuodavo kaip Vilniaus mieste teikiančią paslaugas pigiausiai.
• Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra pareikšti 4 asmenims. Vieno iš jų 183 tūkst. eurų vertės turtas yra areštuotas. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-01-12 17:45 Pelno mokestis » Dividendai » #1345429
2017 metų data.
2017-01-10 17:46 Programinė įranga » Rivilė » #1345014


Pirma: nesimato, iš ko turtą pasigaminote: kur medžiagos DU, žaliavos ar dar kas nors.
Antra: nebūtina rašyti skolos sąskaitos -galima naudoti tarpinę D. Tačiau reikia patikrinti, kad ji užsidarytų į 0 -neliktų nei D nei K likučio
2017-01-09 08:05 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1344657
Savaitės 2017.01.02 - 2017.01.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Mokestis atsakingiems žmonėms. Nuskambėjo nauja mintis - apmokestinti automobilių draudimo sutartis sudarančius žmones (nes, aišku, šitą mokestį mokės žmonės). * 1) Jau dabar draudimo sutartys yra apmokestinamos. Pataisykite jei klystu, bet nuo kiekvienos sutarties įmokų mokama Transporto priemonių draudikų biurui (3%) ir Lietuvos bankui (0,26% arba 0,13%).
• 2) Kai pvz., draudi automobilį, tai draudi iš pinigų, kurie jau buvo apmokestinti Sodra, pajamų mokesčiu ir t.t. Jei gauni draudimo išmoką automobiliui remontuoti, tai remontuodamas sumoki PVM.
• 3) Turintys automobilius moka degalų akcizą, už tech. apžiūrą ir t.t. Ir visų tų išlaidų negali išminusuoti iš mokesčių kaip išlaidų transportui.
• 4) O jei bus apmokestinti ir tie, kas draudžia būstą, tai tokia susidaro situacija: draudiesi nuo gaisro, kad supleškėjus būstui neitum duoneliauti, prašyti išmaldos iš mokesčių mokėtojų ar filmuotis Bėdų turguje - mokėsi. Nesidraudi - OK. Tai kur logika dar apmokestinti?
Žilvinas Šilėnas


SAVAITĖS NAUJIENA
Dėl VMI vadovo veiklos pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
• Finansų ministerija gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą dėl galimai korupcinės Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko veiklos ir pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
• „Valstybinė mokesčių inspekcija yra viena svarbiausių šalies institucijų, todėl jos vadovo veikla neturi kelti jokių abejonių“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, tyrimo laikotarpiu D. Bradauskas bus nušalintas nuo užimamų pareigų, kai tik pasibaigs jo laikino nedarbingumo laikotarpis.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-683 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
• Keli svarbesni pakeitimai. Dėl NP-SD formos pildymo.
• 7. Kai asmuo kreipiasi į darbdavį, draudėjas (darbdavys) apskaičiuoja ligos išmoką iš darbdavio lėšų (tik ligos išmokos atveju) ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia NP-SD pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo. Draudėjas šį pranešimą privalo pateikti tokia tvarka: kai asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų, pranešimą darbdavys užpildo ir pateikia pasibaigus laikinajam nedarbingumui; kai laikinojo nedarbingumo trukmė viršija 14 kalendorinių dienų, šis pranešimas teikiamas už kiekvieną pasibaigusį 14 kalendorinių dienų laikotarpį imtinai, elektroninius nedarbingumo pažymėjimus sujungiant iki pažymėjimo, kuriame yra 14-oji laikinojo nedarbingumo diena, pabaigos. NP-SD pranešimas turi būti teikiamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį – ne vėliau kaip kalendorinio mėnesio 15 ir paskutinę dieną. Jeigu paskutinė NP-SD pranešimo pateikimo termino diena yra ne darbo diena (šeštadienis ir sekmadienis) ar oficialios šventės diena, NP-SD pranešimo pateikimo termino data laikoma po jos einanti darbo diena.
• Tantjemos, kurios nuo 2017 sausio 1 d. yra apmokestinamos 26,3 proc. sodros įmokomis (arba 28,3 proc., jeigu papildomai kaupiama pensijai) turi būti deklaruojamos 13-SD formoje „Pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto, atlikėjo veiklos ar gaunančius tantjemas / atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje / valdyboje / paskolų komitete“.

2017 metams nustatytos Intrastato ataskaitos teikimo ribos
Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 spalio 31 dienos įsakymu Nr. DĮ-223 nustatytos intrastato ribos 2017 metams.
• 1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 280 tūkst. EUR.
• 2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 170 tūkst. EUR.
• 3. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 3 mln. EUR.
• 4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 6 mln. EUR.

VMI informuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio ir 21 straipsnio pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-170 (toliau – Įstatymas).
• Įstatymu GPMĮ 17 straipsnis papildytas 6 dalimi, kuri nustato, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9, 9–1 ir 10 punktuose nustatytos mokesčio lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.
• GPMĮ 21 straipsnio 3 dalis papildyta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį.
• Įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

VMI informuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-142 (toliau – Įstatymas).
• Pagal šį Įstatymą nuostata dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų apmokestinamo gyventojų pajamų mokesčiu įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. (ankstesnė įsigaliojimo data buvo 2017-01-01).
• VMI prie FM taip pat primena, kad nedarbo socialinio draudimo išmokoms priskiriamos nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Šios išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.


VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1–3 punktų komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1-3 punktų komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos galioja nuo 2017 mokestinių metų ir suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2016-12-19 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1624089)-6K-1608505) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (2016-10-12 raštas Nr. (23.3-71)-3-4464).
Pakeistą komentarą galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeistas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 4 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 4 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą/papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2016-12-29 raštas Nr.(14.16-01)-6K-1608677).
Pakeistą komentarą galima rasti čia.

VMI informuoja: dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos bei Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos užpildymo bei išdavimo taisyklių taikymo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. VA-172 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. VA-136 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. VA-50 ,,Dėl gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, nustatyta, kad Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos (toliau – pažymos FR0594 forma) bei Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos (toliau – pažymos FR0595 forma) užpildymo bei išdavimo taisyklių (kurių nauja redakcija buvo patvirtinta 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VA-136) nuostatomis gyventojai, norintys gauti pažymos FR0594 arba FR0595 formas, privalės vadovautis nuo 2017 m. kovo 1 dienos (o ne nuo 2017 m. sausio 1 d., kaip buvo nustatyta 2016 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. VA-136).


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: VMI vadovu laikinai paskirtas V. Ivanauskas
Finansų ministerija informuoja, kad finansų ministro įsakymu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) viršininko pareigas laikinai, Dainoro Bradausko nedarbingumo laikotarpiu, paskirtas eiti VMI viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.


Finansų ministerija informuoja: aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės
Sausio 5 d. finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. Daugiausiai dėmesio skirta Europos ekonomikos skatinimo ir finansų stabilumo užtikrinimo priemonėms – finansų inžinerijos priemonių panaudojimui įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) veiklai, bendro bankų priežiūros mechanizmo veikimui.
• „Europos Audito Rūmai vertina ES programų įgyvendinimą ne tik pagal tai, ar jos vykdomos tinkamai, bet ir koks jų poveikis ūkio raidai. Lietuva siekia efektyviai išnaudoti visas galimybes, kurios padėtų skatinti ekonomiką, tuo pačiu metu nenusižengiant fiskalinei drausmei. Dėl to svarbu atsižvelgti į rekomendacijas ir problemas, kurias Rūmai kelia visos Europos mastu“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: organizuojami mokymo kursai „Teoriniai ir metodiniai turto bei verslo vertinimo pagrindai"
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017 m. sausio 30 – vasario 3 d. organizuoja 45 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto arba verslo vertintojo asistento kvalifikacijos egzaminui.
• Mokymų kaina - 270 Eur.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriaus «Veiklos sritys», skilties «Vertinimas», dalyje „Mokymai“ - „Norintiems tapti vertintojų asistentais“.
• Maloniai kviečiame iki 2017 m. sausio 23 d. registruotis telefonu (8 5) 212 5464 arba el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt. Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: atidėtas naujosios žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarkos įsigaliojimas
Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-130 ir kitus susijusius įstatymus.
• Šiais įstatymais naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir susijusių įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymoNr. IX-1672 12 ir 26 straipsnių, susijusių su naująja tvarka, pagal kurią darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI), pakeitimo įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. liepos 1 d.
• Tuo remdamasi VDI informuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. darbdavių, kurie pradeda eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, taip pat darbdavių ir kitų asmenų, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarka nesikeičia.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: pasikeitė sankcijos už darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į ANK įvardytus pažeidimus darbo srityje ir numatytus už juos skiriamų nuobaudų dydžius.
• Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.
• Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, minėtiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų.
• Darbuotojo atsakomybė. Pavojingus darbus atliekančiam darbuotojui pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 90 iki 290 eurų.
• Jei nepranešta apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesines ligas arba pažeista nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarka, darbdaviai ar juridinių asmenų vadovai gali būti nubausti nuo 90 iki 590 eurų, kiti atsakingi asmenys – nuo 20 iki 30 eurų. Nuslėpusiems nelaimingą atsitikimą darbe darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams gresia bauda nuo 300 iki 1450 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 740 eurų.
• Neblaivumas darbe irgi kainuoja. Jei neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas yra darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat jei darbuotojas vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jis gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų.
• Tokios būklės darbuotoją privalu nušalinti nuo darbo; už šios pareigos nevykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų.
• Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas gresia bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų (už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 1400 iki 3000 eurų).
• Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.
• Darbo laiko slėpimas. Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį ANK numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
• Garantijos komandiruotiems darbuotojams. Informacijos apie komandiruotam darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą taikomas garantijas nepateikimas nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų. Už analogišką administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai – bauda nuo 240 iki 440 eurų.
• Jei minėtame įstatyme nustatytos garantijos komandiruojamiems darbuotojams netaikomos, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį garantijų komandiruojamiems darbuotojams netaikymą bauda padidėja nuo 300 iki 560 eurų.
• Už Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 160 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 860 iki 1460 eurų).
Savarankiška veikla siekiant gauti pajamų. Fizinio asmens savarankiška veikla, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos vykdymo pažymos, užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų, už pakartotinį tokį pat administracinį nusižengimą – baudą nuo 850 iki 1500 eurų.
• Kliudymas pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas. Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
• Atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

Sodra informuoja: didėja socialinio draudimo mokesčiai
Siekiant užtikrinti, kad skirtingą darbinę veiklą vykdantys žmonės turėtų daugiau socialinių garantijų ir jų socialinė apsauga būtų vienodesnė, nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupės, įmokų tarifai. Nuo šiol daugiau dirbančiųjų susirgę galės gauti ligos išmoką, bus draudžiami pensijų, motinystės, nedarbo valstybiniu socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu.
• Išmokas ligos atveju gaus daugiau žmonių
• Nuo 2017-ųjų valstybiniu socialiniu ligos ir motinystės draudimu ne tik motinystės, bet ir ligos išmokoms gauti bus draudžiami:
• individualią žemės ūkio veiklą (nuo 4 EDV) vykdantys asmenys;
• šeimynos dalyviai;
• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis;
• individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
• krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai.
• Tai reiškia, kad šioms grupėms priklausantys žmonės susirgę ar slaugydami šeimos narį galės gauti ligos išmoką. Už pirmąsias 2 ligos dienas ligos išmoką, siekiančią 80–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, moka darbdavys. Nuo trečios dienos 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka mokama iš „Sodros“ biudžeto. Šeimos nario slaugos atveju ligos išmoka nuo pirmosios dienos mokama iš „Sodros“ biudžeto ir siekia 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ svetainėje.
• Pažymėtina, kad dirbantys pagal individualios veiklos (išskyrus verslo liudijimus) pažymas ir vykdantieji individualią žemės ūkio veiklą (nuo 4 EDV) žmonės, norėdami gauti išmoką ligos arba šeimos nario slaugos atveju, 2017 m. turi būti sukaupę ne mažiau kaip 3 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir sumokėti įmokas ne mažiau kaip nuo 3 minimalių mėnesinių algų (1 MMA yra lygus 1 mėn. stažo). Pasirinktą sumą galima deklaruoti ir įmokas sumokėti avansu. Išmokos dydis priklausys nuo asmens turėtų draudžiamųjų pajamų.
• Nedarbo socialinis draudimas ir saugi motinystė
• Netekę darbo ir besilaukdami bei sulaukę vaikų daugiau socialinių garantijų nuo šiol turės ir atitinkamas išmokas galės gauti individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai.
• Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas galės gauti ir krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių.
• Garantijos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu nuo šiol bus draudžiami ir krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių. Taip pat daugiau socialinių garantijų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atveju turės besimokantieji pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar šios įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba atliekantys karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai), jų mokymo ir pratybų laikotarpiu.
• Pensijų draudimas
• Verslo liudijimus turintieji ir tradicinių bei kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai nuo šiol bus draudžiami ne pagrindinei senatvės pensijos daliai, bet viso dydžio pensijai. Pažymėtina, kad šis pasikeitimas aktualus tik tiems verslo liudijimą turintiems žmonėms, kurie dirba vien tik pagal verslo liudijimą. Dirbantieji ir pagal verslo liudijimą, ir pagal darbo sutartį ir anksčiau buvo draudžiami viso dydžio senatvės pensijai.
• Pensijų socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu nuo šiol draudžiami ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra bendrijų nariai.
• Gaunantieji tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje arba valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, nuo šiol bus draudžiami pensijų draudimu.
• Įmokų tarifus ir kitą aktualią informaciją rasite „Sodros“ tinklalapyje http://sodra.lt/lt/imokos, pasirinkę Jus dominančią situaciją.

Sodra praneša: ligos ir motinystės draudimų pokyčiai 2017 metais
Sodra informuoja, kad nuo 2017 m. įsigaliojus naujojo socialinio modelio pasikeitimams pokyčiai laukia ir apdraustųjų ligos ir motinystės draudimu. Nuo šiol šiais draudimais draudžiami ir daugiau socialinių garantijų ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atveju turės daugiau žmonių. Taip pat, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, motinystės išmokoms nebebus taikomos vadinamosios lubos.
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos išmokai gauti pradedami drausti ir:
• ūkininkai ir jų partneriai;
• šeimynos dalyviai;
• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis;
• individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
• krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai.
• Tai reiškia, kad išvardintų grupių atstovai dėl savo ligos ar šeimos nario slaugos galės kreiptis dėl ligos išmokos.
• Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims, kurie po privalomosios pradinės karo tarnybos nepraėjus 3 mėnesiams įsidarbino ir susirgo, bet neturi reikalingo ligos socialinio draudimo stažo, ligos pašalpa bus mokama netaikant stažo reikalavimo.
• Kai asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ne tik dėl savo ligos ar traumos, bet ir dėl kito vaiko iki 3 metų ligos ar traumos, kurio priežiūrai jam taip pat suteiktos vaiko priežiūros atostogos, negali vaiko prižiūrėti, kitam iš tėvų, įtėvių ar globėjų, nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų bus mokama ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai. Anksčiau ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai kitam iš tėvų, įtėvių ar globėjų buvo mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, vaiko negalėjo prižiūrėti tik dėl savo ligos ar traumos. Bendras šios ligos išmokos mokėjimo terminas negalės būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
• Nuo šiol ligos išmoką slaugant bet kuria liga sergantį vaiką iki septynerių metų galės gauti ne tik slaugantieji jį stacionare, bet ir slaugantys tokį vaiką medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Kitos nuostatos dėl sunkiomis ligomis sergančių vaikų iki 18 metų slaugos nesikeičia – vienas iš jų tėvų, įtėvių ar globėjų, slaugantis stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje tokį vaiką, kaip ir anksčiau, galės gauti ligos išmoką. Abiem atvejais išmoka pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
• Ligos (slaugos) išmoka, mokama iš „Sodros“ lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesio. Jeigu kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti yra mažesnis – ši išmoka skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraėjusį ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio dydžio.
• Motinystės socialiniu draudimu papildomai pradedami drausti:
• individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
• krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai;
• nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai;
• Prezidento sutuoktinis;
• privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
• Tai reiškia, kad išvardintų grupių atstovai, prireikus, galės kreiptis dėl motinystės, vaiko priežiūros (anksčiau – motinystės (tėvystės)) ir tėvystės išmokų skyrimo.
• Nuo 2017-ųjų, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, motinystės išmokoms nebebus taikomos vadinamosios lubos. Motinystės išmokos taip pat bus perskaičiuotos moterims, kurios teisę į šias išmokas įgijo nuo 2016 kovo 15 d. ir vėliau, ir joms motinystės išmokos buvo apskaičiuotos pritaikius vadinamąsias lubas.
• Išimtys dėl teisės kreiptis motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos nuo šiol nebebus taikomos apdraustiesiems iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo reikalaujamo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninės arba nuolatinės formos studijų programas, jeigu nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą). Teisės gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos taip pat nebeturės pirmaisiais medicinos rezidentūros studijų metais apdraustieji gydytojai rezidentai, kurie neįgijo reikalaujamo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninės arba nuolatinės formos studijų programas ir (arba) studijavo medicinos rezidentūroje, jeigu nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo medicinos rezidentūros studijų pradžios.
• Kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo pasikeitimai
• Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti negali būti mažesnis negu 20 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki teisės gauti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Jei kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis, šios išmokos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti nėra taikomas. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros ir tėvystės išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraėjusį ketvirtį iki teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką dienos.

VMI praneša: mokesčių inspekcijoje procesai vyksta sklandžiai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad institucijos veikla ir toliau vyksta sklandžiai: mokesčių administravimo procesai nenutrūko, o mokesčių mokėtojams laiku teikiamos kokybiškos paslaugos.
• „Pagrindinė VMI užduotis – sklandus mokesčių administravimas ir valstybės biudžeto surinkimas yra ir bus institucijos prioritetu, tad jos procesai sustyguoti taip, kad darbas nenutrūktų, nors VMI vadovo laikinai ir nėra darbo vietoje," – sako viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas, kuris šiuo metu atlieka VMI viršininko pareigas.
• Pažymėtina, jog susidariusią situaciją VMI galės komentuoti tik tuomet, kai turės papildomos informacijos apie Finansų ministerijos atliekamą tyrimą.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-01-08 21:43 Programinė įranga » Rivilė » #1344654
Rivilėje galima skaičiuoti nusidėvėjimą vienam daiktui
2017-01-02 12:42 Programinė įranga » Rivilė: Personalas ir alga » #1343798
www.rivile.lt/rivile_lt/default.asp?site=1&lang=1&page=78&fgid=3
2017-01-02 12:22 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1343790
Savaitės 2016.12.25 - 2017.01.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų
apžvalga
SAVAITĖS ATITAISYMAS
Darbo kodekso įsigaliojimas atidėtas iki 2017 liepos 1 dienos
Seimas nubalsavo už Darbo kodekso įsigaliojimą nuo 2017 liepos 1-os dienos. Nuo 2017 sausio 1-os dienos įsigalios tik DK 6 straipsnio 1 dalis. Savaitėlėje klaidingai buvo nurodyta, kad nuo 2017 sausio 1 dienos įsigalios tik DK 6 straipsnio 8 dalis, pagal kurią numatyta perskaičiuoti darbuotojų nepanaudotas atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas. Pataisome: šis pakeitimas įsigalios nuo 2017 liepos 1-os dienos.
SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija plačiau apibendrino pagrindinius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2017 metais.
SAVAITĖS PRANEŠIMAS-2
Sodra informuoja, kad įGarantinį fondą 0,2 proc. dydžio įmokos bus skaičiuojamos nuo darbuotojams apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Įmokos bus skaičiuojamos tik nuo darbuotojams apskaičiuotų pajamų, t.y. nebus skaičiuojamos nuo pajamų pagal autorines sutartis, pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos, nuo atlygio už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete mokamų vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų atlygio.
• Garantinio fondo įmokos skaičiuojamos ir mokamos tais pačiais terminais, įmokų kodais, informacija apie apdraustuosius teikiama tokiomis pačiomis formomis kaip ir VSD įmokos.
• Garantinio fondo įmokų už apdraustuosius nemokės Lietuvos bankas, biudžetinės įstaigos, politinės partijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, nes šiems apdraustiesiems nėra numatytos šio fondo išmokos.
• PRANEŠIMŲ FORMOS:
• Nuo 2017-01-01 keičiasi 1-SD, 2-SD, 9-SD, 12-SD, 13-SD, NP-SD, SAM pranešimų bei PT el. prašymo formų versijos.
• Draudėjams, privalantiems mokėti įmokas į garantinį fondą, nuo 2017-01-01 teikiant 1-SD, 2-SD, SAM pranešimus prie draudėjo tarifo (P1 laukelis) reikia prisumuoti 0,2 % dydžio įmokas į garantinį fondą.
• Pvz. draudėjo tarifas 30,98 % +0,2 % = 31,18 %. Bendras draudėjo ir apdraustojo tarifas 39,98 % + 0,2% = 40,18 %.
• TANTJEMŲ IR ATLYGIO UŽ VEIKLĄ STEBĖTOJŲ TARYBOJE (VALDYBOJE) AR PASKOLŲ KOMITETE IŠMOKĖJIMAS:
• VSD įmokos bus skaičiuojamos nuo: tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete mokamo vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis. Šios įmokos turi būti sumokėtos iki kito mėnesio 15 dienos. Įmokų kodas 252. Atkreipiame dėmesį, kad įmokų tarifas, skaičiuojant VSD įmokas nuo tantjemų - 26,3 proc. (28,3 proc., jeigu, moka papildomas pensijų įmokas savo lėšomis).
• Tantjemų apskaičiavimas pateikiamas 13-SD formoje.
• ĮMOKOS NESKAIČIUOJAMOS:
• Įmokos neskaičiuojamos nuo darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, kai jos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Civilinio proceso kodeksas
Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimus ir atstatė buvusį draudimą daryti išskaitas iš dienpinigių, išeitinių išmokų ir kompensacijų. Nuo 2017 metų sausio 1 d. turėjo įsigalioti Civilinio proceso kodekso pataisos, pagal kurias buvo leistos išskaitos iš visų darbuotojams priklausančių išmokų. Tačiau buvo priimti kodeksą pakeitimai ir uždrausta „išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
• 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
• 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
• 8) išeitinės išmokos“ (CPK 739 straipsnio 2 dalis).

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas - pratęsta lengvata centriniam šildymui
Seimas po ilgų diskusijų pratęsė PVM lengvatą šildymui iki 2017 gegužės 31 d.
• Pakeistas 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „1) iki 2017 m. gegužės 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“.

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
Seimas pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, apribodamas iki 2000 EUR per metus įmokų į gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus sumą, nuo kurios galima susigrąžinti GPM. Kitų ribojimų ( dėl palūkanų ar dėl įmokų už mokslą) įvesta nebuvo. Išliko ribojimas, kad bendra nurodytų įmokų suma neviršitų 25 proc. gyventojo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas 15 proc. GPM.
• Kitas svarbus pakeitimas - jeigu gyvybės draudimo sutartyse po 2017 sausio 1 d. pasikeis naudos gavėjas, išskyrus GPM įstatymo 17 str. 6 dalyje nustatytas išimtis, gyventojas, kuriam, pasibaigus draudimo sutarčiai, bus išmokama gyvybės draudimo išmoka, praras GPM lengvatą.
• GPM įstatymas papildytas 17 straipsnio 6 dalimi:
• „6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.“

Vyriausybės nutarimu nustatyti 2017 metų darbo dienų koeficientai ir vidutinis darbo dienų ir valandų skaičius
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. A1-687 patvirtinti šie koeficientai ir darbo valandų skaičius:
• 1.1. Metiniai darbo dienų koeficientai:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 [252 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 14 švenčių dienų)];
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9 [302 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 14 švenčių dienų)].
• 1.2. Metiniai vidutinio mėnesio:
• 1.2.1. darbo dienų skaičius:
• 1.2.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2.2. darbo valandų skaičius:
• 1.2.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
• 1.2.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).
Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-170 pakeitos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.
• Metinės pajamų deklaracijos GPM308 ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) pakeistos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1146 pakeistas Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių nuostatas. Šiuo nutarimu nustatyta, kad pajamoms iš privalomos registruoti individualios veiklos priskiriama per 2016 m. ar vėlesnį mokestinį laikotarpį iš verslo liudijime (visuose verslo liudijimuose) nurodytos veiklos 4 500 eurų per mokestinį laikotarpį viršijanti pajamų dalis, gauta už juridiniams asmenims suteiktas paslaugas ir parduotas prekes (įskaitant savo gamybos) bei už gyventojams jų individualios prekybos veiklos tikslais parduotas ne savo gamybos prekes.
• Atitinkamai pakeistos Taisyklių nuostatos, paaiškinančios, kaip deklaruojamos iš verslo liudijime (liudijimuose) nurodytos veiklos per 2016 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį už juridiniams asmenims suteiktas paslaugas ir parduotas prekes (įskaitant savo gamybos) bei už gyventojams jų individualios prekybos veiklos tikslais parduotas ne savo gamybos prekes iki 4500 eurų gauta pajamų dalis, o kaip – šią sumą viršijanti pajamų dalis.
• Be to, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 13 d. priimtą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-87, Taisyklės papildytos nuostatomis, paaiškinančiomis neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą 2017 m. (aktualu 2017 m. galutinai iš Lietuvos išvykstantiems gyventojams).
• Papildytas Taisyklių 74 punktas paaiškina valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2016 m. gautų individualios veiklos pajamų apskaičiavimo tvarką.
• Be to, patikslinti Taisyklių 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų, gautų 2014 m. ir vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, sąrašas“ 65 ir 73 punktai.

Patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2016 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę duomenys
Valstybinės įmonės Registrų centras direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. v-389 patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2016 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę duomenys
• Šiuo įsakymu taip pat patvirtinta:
• 1.1. 2016 m. nekilnojamojo turto (statinių) masinio vertinimo duomenis (Lietuvos Respublikos teritorijos ir savivaldybių teritorijų nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2016 metų dokumentus);
• 1.2. vietovės pataisos koeficientus pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę nuo 2017 m. sausio 1 d. (1 lentelė);
• 1.3. Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarką.
• NĮskaymu nustatyta, kad:
• 2.1. nekilnojamojo turto (statinių) ir žemės masinio vertinimo duomenys, vietovės pataisos koeficientai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarka viešai skelbiami valstybės įmonės Registrų centro svetainėje www.registrucentras.lt/p/460;
• 2.2. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, vietovės pataisos koeficientai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarka pradedami taikyti nuo 2017 m. sausio 1 dienos.

VMI informuoja: nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarka ir įmokas administruojantis subjektas
Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 nuostatomis, nuo 2017-01-01 netenka galios Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926. Garantinį fondą nuo 2017-01-01 administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Garantinio fondo įmokos bus apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.
• Į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokos Į Garantinį fondą (įmokos kodu 1961) turi būti mokamos tik už ataskaitinius laikotarpius iki 2016-12-31.
• Už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 įmokos į Garantinį fondą mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistos 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinės rekomendacijos
Atsižvelgiant į naują pavyzdinio sąskaitų plano redakciją ir į naujas finansinių ataskaitų formas, galiojančias nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinės rekomendacijos. 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinės rekomendacijos patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V2-24 „Dėl viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. VAS-15 „Dėl 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo“, 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinės rekomendacijos – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V2-25 „Dėl Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 3-3.1 patvirtintų 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinių rekomendacijų pakeitimo“.
• Pagrindiniai 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ punktų aiškinimo keitimai:
• sąskaitų korespondencijos pakeistos pagal naujos redakcijos pavyzdinį sąskaitų planą, galiojantį nuo 2016 m. sausio 1 d.;
• valiuta „litas“ pakeista į valiutą „euras“;
• 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 32 ir 36 punktų aiškinimui pateikti nauji pavyzdžiai dėl pinigų srautų diskontavimo;
• patikslintas 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ 14 punkto pavyzdys ir panaikintas 23 punkto pavyzdys;
• padaryta redakcinio pobūdžio taisymų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtintos 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinės rekomendacijos
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad metodinės rekomendacijos patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 „Dėl 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos 27-ojo verslo apskaitos standarto „Koncesijų sutartys“ metodinės rekomendacijos
Metodinės rekomendacijos pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-19 „Dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. VAS-25 „Dėl 27-ojo verslo apskaitos standarto „Koncesijų sutartys“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo“.
• Pagrindiniai standarto punktų aiškinimo keitimai:
• 15 punkto aiškinime patikslintas tikrosios vertės apibrėžimas;
• standarto punktų aiškinimuose ir pavyzdžiuose valiuta „litas“ pakeista į valiutą „euras“;
• sąskaitų korespondencijos pakeistos pagal naujos redakcijos pavyzdinį sąskaitų planą, galiojantį nuo 2016 m. sausio 1 d.; padaryta redakcinio pobūdžio taisymų.

VMI informuoja: išleistas leidinys „Kaip apmokestinamos 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir / arba išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos“
VMI informuoja: išleistas leidinys „Kaip apmokestinamos 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir / arba išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos“
Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 128,2 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2016 m. vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius sudarė 128,2 mln. eurų arba 0,3 proc. prognozuojamo 2016 m. BVP. Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 160,5 mln. eurų arba 0,4 proc. BVP.
• Šių metų vienuolikos mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 9 935 mln. eurų, išlaidos – 9427 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-lapkritį sudarė 380 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per vienuolika mėnesių gauta iš mokesčių (49,4 proc.) ir socialinių įmokų ( 42,3 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (55,1 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• 2016 metų lapkričio mėnesį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 49,9 mln. eurų (0,1 proc. prognozuojamo šių metų BVP). 2016 m. centrinės valdžios pajamos lapkričio mėn. buvo 878 mln. eurų, išlaidos – 837,4 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų lapkritį sudarė 90,5 mln. eurų.
• Lapkričio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (46,5 proc.) ir socialinės įmokos (44,8 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (55,6 proc.).
• Prognozuojamas 2016 metų BVP – 38,262 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios sektoriaus skola lapkričio pabaigoje – 40,8 proc. prognozuojamo šių metų BVP
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje buvo 15,614 mlrd. eurų arba 40,8 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP (38,262 mlrd. eurų).
• Lapkričio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,2 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 10,030 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,710 mlrd. eurų.
• Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola lapkričio pabaigoje sudarė 24,8 proc. visos skolos: vidaus finansiniam sektoriui centrinė valdžia buvo skolinga 3,344 mlrd. eurų, nefinansiniam sektoriui – 0,054 mlrd. eurų, kitiems kreditoriams – 0,477 mlrd. eurų.
• Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola buvo 15,546 mlrd. eurų (99,6 proc. visos skolos), trumpalaikė – 0,069 mlrd. eurų (0,4 proc.).
• Centrinės valdžios skolos struktūra šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje buvo tokia: eurais – 66 proc., JAV doleriais – 33 proc., Šveicarijos frankais – 1 proc.
• Atsižvelgus į pritaikytas finansines išvestines priemones skola lapkričio mėnesį buvo 14,514 mlrd. eurų. Tai sudarė 37,9 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP.

Sodra informuoja: nuo sausio šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų
Gruodžio 28 dieną Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam nutarimo projektui, kuriuo numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.
• „Gera žinia pensinio amžiaus žmonėms yra ta, kad pensijos nuo sausio vidutiniškai padidės apie 20 eurų, tačiau kiekvienam senjorui jos didės individualiai- tai priklausys nuo kiekvieno žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo bei iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
• Pensijų didinimas palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų.
• Nuo 2017 metų bazinė pensija bus taikoma išimtinai socialinio draudimo sistemai – ji bus dabartinio 110 proc. dydžio ir ateityje indeksuojama pagal „Sodros“ biudžeto pajamas ir išlaidas.
• Šalpos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto irgi galės būti didinamos, atsižvelgiant tik į valstybės biudžeto galimybes, šalpos išmokų dydis ir tikslinių kompensacijų bazinis dydis atsiejamas nuo bazinės pensijos, ir įtvirtintas dabartinio dydžio (112 eurų).
• Iš „Sodros“ biudžeto padidintoms pensijoms mokėti 2017 metais reikės papildomai apie 167,4 mln. eurų.
• Primename, kad socialinio draudimo senatvės pensijos (kaip ir netekto darbingumo pensijos) mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį.

Sodra praneša: bus kompensuojamos motinystės pašalpos nepriemokos
Sodra praneša, kad iki 2017 m. kovo 31 d. bus perskaičiuotos ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokėtos motinystės pašalpos nepriemokos. Jas preliminariais skaičiavimais gaus apie 1000 moterų, teisę gauti motinystės pašalpą įgijusių nuo 2016 kovo 15 d.
• Motinystės pašalpos nepriemokos kompensuojamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutartimi, kad taikytos motinystės pašalpų „lubos“ prieštarauja Konstitucijai. Nuo 2017 m. šio ribojimo nebelieka ir motinystės išmoka bus apskaičiuojama nuo visų moters draudžiamųjų pajamų, o moterims, įgijusioms teisę į šią išmoką po 2016 m. kovo 15 d., bus apskaičiuotos ir išmokėtos nepriemokos.
• Pašalpos nepriemoka bus išmokėta tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokėta motinystės pašalpa. Papildomai kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo nereikia, išskyrus atvejį, jei moteris pageidautų, kad motinystės pašalpos nepriemokos suma būtų pervesta į kitą asmeninę sąskaitą, nei buvo mokėta motinystės pašalpa.

FNTT tyrimas: klaipėdiečiai sutuoktiniai įtariami pasisavinę beveik pusę milijono eurų - abu dirbo kredito unijoje, klastojo dokumentus
Uostamiesčio kredito unijos darbuotojai – tuomečiai sutuoktiniai – įtariami pasisavinę beveik 484 tūkst. eurų unijai priklausančių lėšų. Įtariamieji klastojo dokumentus ir siekė parodyti, kad trūkstami pinigai grynaisiais įnešti į nuomojamą komercinio banko seifą. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas.
• Tyrimą dėl kredito unijoje galbūt įvykdytos nusikalstamos veiklos FNTT pareigūnai pradėjo po Lietuvos banko atlikto inspektavimo. Jo metu paaiškėjo, kad kredito unijos turtas sudaro 3,15 mln. eurų, o įsipareigojimai – 3,56 mln. eurų, taigi kapitalas yra neigiamas.
• Atsižvelgdama tai, kad kredito unijos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, esama ir kitų pažeidimų, o unijos vadovai negali pateikti realių mokumą atkuriančių sprendimų, Lietuvos banko valdyba pripažino šią uniją nemokia ir netrukus atšaukė jos veiklos licenciją.
• FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad kredito unijos administracijos vadovė, kaip įtariama, siekdama nuslėpti daugiau nei 271 tūkst. eurų lėšų trūkumą, 2014 metų kovo mėnesį suklastojo perdavimo–priėmimo aktą. Jame įrašė, kad šimtatūkstantinė grynųjų pinigų suma perduota tuometiniam jos sutuoktiniui, keletą metų dirbusiam kredito unijos atitikties užtikrinimo pareigūnu. Esą pinigai turėjo būti įnešti į nuomojamą seifą viename komerciniame banke. Taip pat paaiškėjo, kad pagal kredito unijos dokumentus, banko seife turėjo būti saugoma dar 271 tūkst. eurų. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad per trejetą metų minėti asmenys galėjo pasisavinti beveik 484 tūkst. eurų.
• Ikiteisminį tyrimą dėl beveik pusės milijono eurų pasisavinimo kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Buvusiems sutuoktiniams, kredito unijoje ėjusiems atsakingas pareigas, gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
• Tai – jau ne pirmas šiemet Klaipėdos apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su kredito unijomis ir jų veikla. Šių metų birželį FNTT Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaule suteiktų ir iššvaistytų beveik 500 tūkst. eurų paskolų iš „Pajūrio“ kredito unijos. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti dvylikai asmenų.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad kredito unijos vadovybė ir darbuotojai nepagrįstai išduodavo šimtatūkstantines paskolas asmenims už įkeičiamus žemės sklypus Klaipėdos regione, nors paskolos gavėjai neteikė dokumentų apie įkeičiamos žemės vertę ir galimybes sumokėti skolinamą sumą. Kredito unijai paskolos gavėjai pateikdavo melagingus duomenis apie tai, kad skolinamos lėšos bus panaudotos komercinių objektų statybai, žemės pirkimui, būsto ar negyvenamųjų patalpų remontui. Už gaunamas paskolas buvo įkeičiami žemės sklypai be jokių turto vertinimų, o tikroji įkeičiamo turto vertė buvo kelis kartus mažesnė.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas
2016-12-28 08:30 Programinė įranga » Rivilė » #1343269
Sutinku, kai gaminys turi kelias pakuotes, tada sudėtingiau. Mano kliento gaminio pakuotė nėra sudėtinga - buteliukas+kamštukas +etikėtės.
Antrinė -dėžės transportavimui nurašau pagal faktą (info iš atsargų operacijų).
Tretinė - europaletes irgi per atsargų ir pardavimo operacijas (judėjimas)

Pakuotes apskaitą manau įmanoma sutvarkyti Rivileje. Turiu idėjų, tačiau jų aprašymas čia labai daug laiko užimtų. Siūlau pasiskambinti į Rivilę konsultantėms.


Bet tikrai taip nebus, kad užteks suformuoti vieną ataskaitą kelių mygtukų paspaudimu. Aš renku info iš 4-5 ataskaitų.
2016-12-27 23:19 Programinė įranga » Rivilė » #1343266
Vienas iš mano klientų užsisakė ataskaitas (pardavimų analizėje, atsargų operacijų analizeje ir gamybos operaijų analizėje), kuriose iš prekių kortelių ima bruto ir neto svorius.

Iš pardavimų (užsidėjus filtrą ES ne ES, Lietuva) galima suskaičiuoti išleistos į vidaus rinką, eksportuotos ar išvežtos į ES pakuotės kiekį.
2 val. darbų paskaičiavo Rivilė.
2016-12-27 11:24 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1343192
Savaitės 2016.12.19 - 2016.12.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS RAŠTAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atkreipia dėmesį į tai, kad Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408, 9 punkte nustatyta, kad asmenys, praėjus dvejiems metams nuo naujų banderolių pavyzdžių patvirtinimo, seno pavyzdžio banderolėmis paženklintą apdorotą tabaką, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus per 2 darbo dienas turi inventorizuoti įforminant 2 inventorizacijos aprašo egzempliorius. Ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po inventorizacijos šie inventorizacijos aprašo egzemplioriai turi būti pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje yra apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų prekybos arba laikymo vieta. Vienas egzempliorius paliekamas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o antrasis su šios inspekcijos spaudu, patvirtinančiu, jog inventorizacijos aprašas gautas inspekcijoje, laikomas apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų prekybos arba laikymo vietoje.
• Lietuvos Respublikos finansų ministras 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1K-487 „Dėl specialių ženklų banderolių apdorotam tabakui ženklinti pavyzdžių ir kainų patvirtinimo“ patvirtino banderolių apdorotam tabakui ženklinti pavyzdžius, kurių atpažinties numeriai yra 00318-A5, 00318-A6, 00331-A6 ir 00331-A7. Šis įsakymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 dieną, todėl šio pavyzdžio banderolėmis paženklintą apdorotą tabaką, asmenys pradeda inventorizuoti 2017 m. sausio 2 dieną.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigalioja nauji NPD dydžiai. Jie bus taikomi gyventojų pajamoms, gautoms po 2017 sausio 1-os dienos. Pirmą kartą naujus NPD dydžius taikysime darbuotojų darbo užmokesčiui, kuris bus išmokėtas 2017 metų sausio mėnesį.
• Pakeista 20 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
• Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
• 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
• „2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
• 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų;
• 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
• 3. Pakeista 20 straipsnio 6 dalis. Ji išdėstyta taip:
• „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
• 4. Pakeistas 20 straipsnio 8 dalis. Ji išdėstyta taip:
• „8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD).“

Pakeistas Pelno mokesčio įstatymas
Nuo 2017 sausio 1-os dienos neteko galios Pelno mokesčio įstatymo 40(1). Nuo 2017 sausio 1-os dienos gyventojams išmokėtų dividendų ar įmonių savininkų išsiimto pelno nereikės papildomai apmokestinti pelno mokesčiu, jeigu įmonė taikė investicinio projekto lengvatą ar gavo neapmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų. Pagal šį straipsnį buvo prievolė mokėti 15 proc. pelno mokestį skirstant įmonės (AB, UAB, MB, IĮ, ŪB, kooperatinės bendrovės) pelną savo akcininkams ir savininkams, jeigu pelnas buvo neapmokestintas, kadangi įmonės taikė investicinio projekto lengvatą (PMĮ 46-1 str.) ar gavo neapmokestinamųjų pajamų: akcijų perleidimo, gyvybės draudimo įmokų ir investicinių pajamų (PMĮ 12 str. 5, 15 ir 16 p.); ar apmokestino pelną taikydama 0 proc. tarifą.

Darbo kodekso įsigaliojimas atidėtas iki 2017 liepos 1 dienos
Seimas nubalsavo už Darbo kodekso įsigaliojimą nuo 2017 liepos 1-os dienos. Nuo 2017 sausio 1-os dienos įsigalios tik DK 6 straipsnio 8 dalis:
• 8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias diena0s (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio 1 d.


VMI informuoja: pakeistos importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklės
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-161/1B-1041 „Dėl importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklių patvirtinimo« (toliau – Įsakymas), nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiamas šiuo metu galiojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. VA-94/1B-785 „Dėl importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklių patvirtinimo».
• Įsakymas ir juo patvirtintos Importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklės išdėstytos nauja redakcija atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 123, 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2697 priimtus pakeitimus bei į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), išdėstytas nuostatas.
Daugiau informacijos -VMI rašte.

VMI informuoja: pakeistos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) informuoja, kad 2016 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas VMI prie FM viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. VA-61/D1-658 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo įsakymas Nr. VA-156/D1-866.
• Minėtu įsakymu pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklės, taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521, Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos.
Daugiau informacijos - VMI rašte.

VMI informuoja: pakeistos siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016-12-13 įsakymu Nr. VA-159/1B-996/V-629 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. VA-124/1B-671/V-257 „Dėl Siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir Pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« (toliau – įsakymas) pakeistos ir papildytos Siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir Pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklės (toliau — taisyklės).
• Taisyklėse pakeistos ir/ar papildytos šios esminės nuostatos:
• - 5 punktas papildomas nuostata, kad Siūlymas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą nerengiamas ir Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui (toliau – JAR tvarkytojas) neteikiamas, kai juridinis asmuo yra bankrutuojantis, likviduojamas ar restruktūrizuojamas;
• - 6.1 papunktis papildytas išimtimi kada siūlymas galėtų būti rengiamas ir teikiamas JAR tvarkytojui, t. y., kai individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ar šeimynos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui per einamuosius ir 5 praėjusius metus susidarė tik iš kas mėnesį dėl savarankiškai dirbančio asmens statuso priskaičiuojamų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir (ar) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
• - 7.1 papunktis papildomas nauja aplinkybe, sudarančia pagrindą įtarti, kad juridinis asmuo vykdo veiklą, kai asmuo yra registruotas specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo schemos, nustatytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus 5 skirsnyje, naudotoju (angl. Mini One Stop Shop). Taip pat patikslinamas su minėta nuostata susijęs taisyklių 2 priedo 1 punktas.;
• - 14 ir 15 punktuose panaikinama nuostata, kad Siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą kopija turi būti siunčiama JAR tvarkytojui;
• - taisyklės papildomos 35.3 papunkčiu, kurio nustatoma, kad taisyklių III skyriaus nuostatos netaikomos užsienio juridinio asmens filialui ar atstovybei, kai užsienio juridinis asmuo pripažįstamas pasibaigusiu dėl bankroto. Tokio užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė iš JAR išregistruojamas Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo» 216-217 punktuose nustatyta tvarka.

Sodra informuoja: patvirtinus „Sodros“ biudžetą, geros naujienos pensininkams ir mamoms
Gruodžio 22 dieną Seimas patvirtino „Sodros“ biudžetą. Kitąmet Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos sudarys daugiau kaip 3,739 mlrd. eurų, išlaidos sieks apie 3,707 mlrd. eurų išlaidas (pajamos viršija išlaidas 31,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad kitų metų biudžeto pajamos augs 9 proc., o išlaidos – 6,2 proc. Po dešimties metų pertraukos planuojamas nedeficitinis 2017 m. „Sodros“ biudžetas.
• Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, gera žinia yra ir tai, kad per krizę dirbę pensininkai, kuriems pensijos buvo sumažintos ženkliau, kompensacijų sulauks jau kitąmet ir jiems bus išmokėti likę 67 procentai jiems priklausančių išmokų. Anksčiau buvo numatyta pensijas kompensuoti per 2018 metus. Taip pat gera žinia pensininkams yra ta, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 20 eurų ir sieks apie 290 eurų. Be to, nuo naujų metų motinystės išmokoms nebebus taikomos taip vadinamos „lubos“, vadinasi mamytės galės gauti didesnes motinystės išmokas.
• Numatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. bazinė pensija padidės 8 eurais (iki 120 eurų), o einamųjų metų draudžiamosios pajamos padidės 31 euru (iki 476 eurų). Pensijoms padidinti nuo sausio 1 d. bus papildomai skiriama apie 167,4 mln. eurų.
• Didžiausią Fondo biudžeto pajamų dalį sudarys draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokos – beveik 3 mlrd. 215 mln. eurų, ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos – daugiau kaip 340,4 mln. eurų. Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos planuojama sudarys apie 109,2 mln. eurų, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos – apie 7,7 mln. eurų.
• Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį (70,2 proc. visų išlaidų) sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pagal teikiamą dokumentą valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti beveik 2 mlrd. 602 mln. eurų, ligos socialinio draudimo išmokoms – apie 254 mln. eurų, motinystės socialinio draudimo išmokoms – beveik 303,6 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui – apie 138,3 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – daugiau kaip 19,3 mln. eurų. Prognozuojama, kad lėšos pervedamos į pensijų fondus sudarys apie 172,7 mln. eurų.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Seimas priėmė 2017 metų valstybės biudžetą
Seimas priėmė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jame ypatingas dėmesys skirtas svarbioms valstybės politikos kryptims – valstybės saugumui stiprinti, žmonių gerovei ir ekonomikos augimui skatinti, viešųjų pirkimų skaidrumui didinti, korupcijos prevencijai.
• Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad iki priėmimo biudžeto projektas buvo tobulintas, siekiant sumažinti fiskalinių rodiklių riziką, maksimaliai suderinti asignavimų valdytojų poreikius ir valstybės finansines galimybes.
• Patvirtintas kitų metų valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas sudarys apie 1,2 proc. BVP, valdžios sektoriaus deficitas – 0,7 proc. BVP. Numatomo deficito pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką turės iki kitų metų liepos 1 d. atidėtas dalies socialinį modelį sudarančių teisės aktų įsigaliojimas, didesnio deficito riziką taip pat mažins kitąmet tęsiamos mokesčių administravimo gerinimo priemonės.
• Patvirtinta, kad 2017 m. valstybės biudžeto pajamas sudaro 8 487,3 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 9 045,8 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 558,5 mln. eurų).
• ES investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų kitų metų biudžete numatyta 2,101 mlrd. eurų.
• Pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti iš viso skirta 41 mln. eurų, 3,1 mln. eurų - valstybiniams mokslinių tyrimų institutų ir universitetų vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti, 23,2 mln. eurų - Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti.
• „Sodros“ pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimui užbaigti 2017 m. skirta 87,3 mln. eurų.
• Daugiausiai pajamų valstybės biudžetas gaus iš pridėtinės vertės mokesčio –3 283 mln. eurų ir akcizų - 1 339 mln. eurų. Pelno mokesčio numatyta gauti 678 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 340 mln. eurų.
• Dėl 2017 metais taikomų mokesčių lengvatų mokestinės pajamos bus apie 1 065 mln. eurų mažesnės. Prognozuojama, kad dėl 2017 metais galiosiančių lengvatų daugiausia pajamų bus negauta iš GPM – 533,1 mln. eurų. Pelno mokesčio ir akcizų pajamos 2017 metais bus mažesnės atitinkamai 192 ir 178,2 mln. eurų. PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus apie 162 mln. eurų mažesnės.
• Asignavimai, palyginti su 2016 m., kitąmet labiausiai didėja gynybos sričiai – beveik 160 mln. eurų, švietimui skirta 112 mln. eurų daugiau nei šiemet, socialinei apsaugai - 111 mln. eurų daugiau, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 73 mln. eurų daugiau, aplinkos apsaugai – 57 mln. eurų daugiau.
• Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje 2017 metų valstybės kapitalo investicijoms iš viso skirta 1,396 mlrd. eurų.
• Patvirtintas 2,457 mlrd. eurų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas. Iš to 1,4 mlrd. eurų skirta sukaupti lėšas euroobligacijų emisijai 2018 m. išpirkti.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistas 2016 m. atlikto audito kokybės peržiūrų planas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. isakymu Nr. V3-29 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. isakymo Nr. V3-18 „Dėl 2016 metų auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės peržiūrų plano tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas 2016 metų auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės peržiūrų planas.
Valstybinė darbo inspekcija pateikia Darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, tikslinio patikrinimo ataskaita
• Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) statistikos duomenimis, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė, VDI šių metų lapkričio 28 d. - gruodžio 9 d. organizavo neplaninius patikrinimus pagal prevencinę anketą „Darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimas“.
Ataskaita apie ypatingos (neplaninės) užduoties įvykdymą pateikiama čia.

VMI praneša: 2017 metais – bendri VMI ir LBAA seminarai buhalteriams
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad tęsiant glaudų bendradarbiavimą su vienu svarbiausių socialinių partnerių – Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA), šiandien VMI vadovai aktualiausius klausimus aptarė su šios asociacijos prezidente Daiva Čibiriene bei direktore Justina Urbanavičiene.
• Didžiausios buhalterius vienijančios organizacijos vadovės pristatė savo narių apklausos dėl i.MAS tyrimo rezultatus, aptartos didelio kiekio laiškų iš VMI siuntimo problemos, VMI perduoti buhalterių pasiūlymai dėl i.MAS veikimo.
• Anot VMI viršininko Dainoro Bradausko, aktyvi LBAA veikla, jos pasiūlymai, konstruktyvi kritika Mokesčių inspekcijai padeda gerinti veiklos kokybę, o bendradarbiaujant inicijuoti procesų pakeitimai lengvina darbą ir įmonių buhalteriams bei auditoriams.
• VMI ir LBAA sutarė kitais metais kartu organizuoti seminarus LBBA nariams, VMI teiks LBAA teisės aktų komentarų projektus pastaboms pateikti, tikimasi aktyvaus LBAA narių įsitraukimo tobulinant Mano VMI bei Elektroninio deklaravimo sistemas.

Sodra praneša: metų pabaigoje – dar mažesnis VSDFV biudžeto deficitas
Sausio–lapkričio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto pajamos, išankstiniais duomenimis, siekė 3 127 mln. Eur, o išmokos – 3 209,1 mln. Eur. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, biudžeto pajamos ūgtelėjo 11 proc. arba 309,8 mln. Eur, o išlaidos – 5,3 proc. arba 160,7 mln. Eur. Spartus pajamų augimas leido sumažinti biudžeto deficitą iki 82 mln. Eur. Pernai šis rodiklis buvo 231,2 mln. Eur.
• VSDF biudžeto statistika 2016 m. sausio-lapkričio mėnesiais (negalutiniais duomenimis):
• Pajamos
• 3 127,0 mln. Eur (309,8 mln. Eur arba 11 proc. daugiau nei pernai);
• 2 946,6 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos (262,3 mln. Eur arba 9,8 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos – 77,9 mln. Eur, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos – 0,2 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 90,8 mln. Eur, veiklos pajamų – 10,5 mln. Eur.
• Išlaidos
• 3 209 mln. Eur (160,7 mln. Eur arba 5,3 proc. daugiau nei pernai);
• 2 322,2 mln. Eur sudarė pensijų socialinio draudimo išmokos (103,8 mln. Eur arba 4,7 proc. daugiau nei pernai). Pensijų kompensacijoms per aštuonis mėnesius išmokėta 85,1 mln. Eur;
• 440,5 mln. Eur sudarė ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos (47,5 mln. Eur arba 12,1 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo socialiniam draudimo išmokos – 98 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 15,9 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 141,5 mln. Eur.

FNTT tyrimas: kratos 25 dėvėtų drabužių parduotuvėse: dalis prekių – šešėlyje, alga darbuotojams – ir vokeliuose
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba informuoja, kad Vakarų Lietuvoje registruota bendrovė, valdanti kelias dešimtis parduotuvių visoje Lietuvoje, dalies parduotų dėvėtų drabužių sistemingai neapskaitydavo, nesumokėjo visų mokesčių, o savo darbuotojams dalį algos mokėjo neoficialiai. Tai įtaria kratas įmonėje atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos pareigūnai.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad 25 parduotuves (tarp jų – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose) valdanti bendrovė dalies prekių sistemingai neapskaitydavo elektroniniais kasos aparatais, kitais apskaitos dokumentais ir nuo gautų pajamų nemokėjo dalies mokesčių į valstybės biudžetą. Be kita ko, įtariama, kad dalis įmonėje tokiu būdu gautų pajamų buvo išmokėta įmonės darbuotojams kaip neoficialūs darbo užmokesčio priedai. Šios išmokos buhalterinėje įmonės apskaitoje taip pat nefiksuotos, rodo tyrimo duomenys.
• Bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais, bendrovės patalpose ir padaliniuose atliktos kratos. Jų vykdyta daugiau nei 30: įmonės veiklos vykdymo vietose, įmonės vadovų ir atsakingų asmenų gyvenamosiose patalpose ir kitur. Kratų metu rasta ir paimta beveik 40 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Įtariama, kad didžioji dalis šių pinigų gauti už parduotas prekes, kurios nebuvo apskaitytos kasos aparatu. Dėvėtus drabužius įmonė importuoja iš Airijoje veikiančios įmonės. Lietuvoje drabužiai yra rūšiuojami, paskirstomi po parduotuvių tinklą, galiausiai parduodami.
• Išankstiniai tyrimo duomenys rodo, kad kratų metu rasti 40 tūkst. eurų – maždaug vienos savaitės neapskaitytų pinigų apyvarta. Metinė bendrovės apyvarta pastaruosius kelerius metus siekė 1,5–2 mln. eurų. Artimiausiu metu FNTT planuoja atlikti įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą.
• Bendrovės vadovui yra pranešta apie įtarimus dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie įmonės pajamas ir pelną pateikimo. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Įmonėje, kaip rodo „Sodros“ duomenys, dirba per 130 darbuotojų.
• Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2016-12-24 14:50 PVM » Ne PVM mokėtojai ir PVM » #1343147

Tess rašė:


LT įmonė ne PVM mokėtoja įsigijo programinę įrangą (programą kompiuteriui, kažkas tai redagavimui) iš Danijos PVM mokėtojo.
Sąskaita išrašyta su PVM.
Ar reikia LT apskaičiuoti ir sumokėti PVM?
Ar viską tiesiog traukti į sąnaudas?




Turėjau su vienu klientu tokį atvejį:
1.Klientas (UAB, ne PVM mokėtoja) nupirko kompiuterinę programą - apie 8000 EUR
2.Pardavėjas išrašė sąskaitą su PVM
3. Parašėm užklausimą į Danijos VMI, kodėl išrašė su PVM APMOKESTINAMAM asmeniui (nesvarbu ar esi PVM mokėtojas ar ne, jeigu vykdai ekonominę veiką (biznį) pagal ES 6 Direktyvą turėtų VISOSE Europos Sąjungos valstybėse rašyti be jokio PVM, nurodydami atvirkštinio PVM apmokestinimo straipsnį .
4. Danų VMI atsakymas - neturit PVM kodo ir dar neaišku kokias paslaugas/programas pirkote. Gal būt standartizuotas, tada kaip prekei taikomi PVM reikalavimai. Išvada :teisingai, kad išrašė su PVM.


Čia Lietuvoje prisiskaičiavome nuo apmokestinamosios vertės 21 procentą, danų PVM įdėjom į neleidžiamus, vadovaujantis VMI raštu dėl ES šalių sąskaitose nurodyto PVM.

2016-12-20 12:35 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1342713

Miglute rašė:


Įkeliu iš programos failus - su registrų duomenimis. Jie stovi "tikrinami". O kaip juos užkelt ant registro? Ačiū. Pasityčiojimams tikrai neturiu laiko, o ir amžius jau nebetas.



kantrybės. Patys "užsikels". "Tikrinami" toks statusas buvo 2-2,5 val. šiandien. Anksčiau tai greit suvaikščiodavo.
2016-12-20 11:15 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1342686

Melaja rašė:


Ir tą girdėjau, tai kokiam velniui tas PVM24 kodukas skirtas



Jis buvo sugalvotas tada, kai VMI turėjo svajonių iš įmonių pateiktų PVM s-f sulipdyti FR0600. Deja, svajonės žiauriai žlugo, nes į FR0600 patenka duomenys ne tik iš PVM s-f o iš deklaracijų, mokėjimų, buh. pažymų, čekių ir pan.

2016-12-20 10:34 Bendra » i.MAS išmaniosios mokesčių administravimo sitemos » #1342668
Importas nedeklaruojamas i.SAFe
2016-12-19 10:08 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1342542
Savaitės 2016.12.12 - 2016.12.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS TYRIMAS
Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą, susijusį su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdytais sandoriais. Vakar „Lietuvos geležinkelių” centrinėje būstinėje Vilniuje ir kitur atliktos kratos – 2016 m. sausio 20 d. FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo dalis.
• FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
• Sulaikyti 3 fiziniai asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų gyvenamuosiuose namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.
• Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.
• FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.
SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI PRIE FM primena, kad iki gruodžio 15 d. gyventojai, turintys vadinamąjį prabangų nekilnojamąjį turtą, turi pateikti nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijas ir sumokėti NTM mokestį už 2016 metus. Iki šios dienos šalyje jau pateikta per pusę tūkstančio NTM deklaracijų.
• „NTM deklaracijas (forma KIT715) turi pateikti ir mokestį sumokėti tie gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų. Mokesčio tarifas siekia 0,5 proc. Vadinasi, jei bendra turto vertė yra 220 tūkst. eurų, tuomet mokesčio mokėti nereikia, bet jeigu, pvz., bendra turto vertė - 240 tūkst. eurų, tuomet nuo 20 tūkst. eurų yra mokama 0,5 proc.«, - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
• VMI primena, kad atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pakeista NTM deklaravimo tvarka, kuri numato, kad už 2015 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, NTM apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventojui, turinčiam brangaus nekilnojamojo turto - kiekvienas žmogus moka ne už šeimos, o tik už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
• Taip pat apskaičiuojant NTM papildoma lengvata taikoma šeimos nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei, jei tos šeimos augina tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ar tos šeimos augina neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu.
• Todėl kiekvienas iš sutuoktinių gali pasirinkti, kokiu santykiu taikyti neapmokestinamosios vertės padidėjimą 66 000 eurų. Šiuo atveju sutuoktiniai gali:
• • šią vertę paskirstyti lygiomis dalimis, t. y. po 33 000 eurų, arba
• • vienam iš sutuoktinių yra pritaikoma visa neapmokestinamoji 66 000 eurų vertė, arba
• • kiekvienas iš sutuoktinių neapmokestinamąją vertę paskirsto savo pasirinktu santykiu. Svarbu, kad bendra paskirstyta neapmokestinamoji vertė neviršytų 66 000 eurų.
• Sutuoktinių sutarimu taikomas papildomas neapmokestinamasis 30 proc. vertės dydis ir jo paskirstymas tarp sutuoktinių nėra atskirai įteisinamas jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais. Todėl kiekvienais mokestiniais metais sutuoktiniai gali savo susitarimu keisti neapmokestinamosios vertės paskirstymą. Pakeistoje tvarkoje numatyta ir daugiau pakeitimų.
• Pažymėtina, kad gyventojai, turintys prabangaus nekilnojamojo turto, už 2016 metus apskaičiuodami NTM turi vadovautis nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiomis naujomis mokestinėmis vertėmis, jei toks turtas yra vertinamas masiniu būdu. NTM skaičiuojamas nuo mokestinės (bazinės) vertės, kurią nustato ir skelbia turto vertintojas, t. y. VĮ „Registrų centras».
• VMI primena, kad NTM apmokestinami tokie gyventojams nuosavybės teise priklausantys arba įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ar patalpos, žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių vertė viršija 220 tūkst. eurų (išskyrus atvejus, kai šis turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), teikiant laidojimo paslaugas, švietimo darbui, kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai).
SAVAITĖS ĮSAKYMAS
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.VA-157 pakeistos Pranešimo apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas FR0526 formos bei jos pildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-176.
• Prievolė informuoti VMI prie FM, iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, kuriais buvo viršytas 15000 eurų apyvartos (įplaukų) dydis, gegužės 1 d. atsiranda tiems gyventojams, kurie atitinka visas žemiau išvardintas sąlygas:
• 1. Yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, fiziniai asmenys, tapę nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ nuostatas, ir;
• 2. yra atidarę arba uždarę bet kokios rūšies sąskaitą (-as) užsienio valstybių kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – Įstaigos), ir;
• 3. kai toje pačioje Įstaigoje turimos sąskaitos bendras metinis apyvartos (įplaukų) dydis per kalendorinius metus yra lygus arba didesnis kaip 15000 eurų.
• Gyventojams, kurie neatitinka, aukščiau išvardintų sąlygų, VMI prie FM informuoti apie užsienio valstybių Įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas nereikia, tačiau mokesčių administratoriui pareikalavus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pavyzdžiui, patikrinimo metu, informacija turi būti pateikiama.
• Taisyklėse paminėta, kad Lietuvos Banko priežiūros tarnybos interneto svetainėje yra skelbiami ir atnaujinami Europos Sąjungos valstybių narių mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, jų filialų sąrašai, kuriuose asmenys gali pasitikrinti įstaigų duomenis (įstaigos tipą, rekvizitus ir kt.). Taisyklėse pateikti pavyzdžiai, nurodant duomenis tų įstaigų valdomų prekių ženklų, apie kuriuos asmenys teikė daugiausiai paklausimų.
• VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad taip pat atidedamas terminas, per kurį reikia pateiki informaciją apie 2015 m. užsienio valstybių Įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.
• Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims galioja ta pati Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 42 straipsnio nuostata, t.y. įmonės informuoti apie minėtas visų rūšių sąskaitas privalo per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo arba uždarymo dienos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistos Grynųjų pinigų deklaracijos formų, Reikalavimų Grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-1024 pakeistos Grynųjų pinigų deklaracijos formų, Reikalavimų Grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-891.
Pakeistos Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu VA-156/D1-866 pakeistos Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658. taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
• Nauja redakcija išdėstytos ir formos: FR0521, FR0523 ir FR0524.
• Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521, Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildomos, deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.
Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-154 „Dėl Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Esminiai Taisyklių pakeitimai:
• 1. Pakeistas 8.2 papunktis, nurodant, kad užpildydamas popierinius Formų ir jų priedų variantus, mokesčių mokėtojas juos tiesiogiai įteikia arba išsiunčia VMI, panaikinant nuostatą, kad tai privalo daryti pagal mokesčio mokėtojo buveinės adresą;
• 2. Pakeistas 17 punktas, jį papildant ir detalizuojant elektroninio ryšio rekvizitus;
• 3. Pakeistas (patikslintas) 21.2 papunktis, kad jei FR0791 formoje mokesčių mokėtojas nenurodo adreso VMI korespondencijai gauti, tai tokiu adresu yra laikomas mokesčių mokėtojo biuras (kontora);
• 4. Pakeistas 22 punktas, jį papildant nauja nuostata, nurodančia, kad 6 dalies 6.3, 6.6, 6.9 ir 6.12, papunkčiai turi būti pildomi pagal struktūrą, nurodytą, taisyklių 17 punkte;
• 5. Pakeistas (patikslintas) 24.1 papunktis, nurodant, kad FR0791A, FR0791AP formose teikiamas struktūrinių padalinių patalpų nuosavybės teisės tipų klasifikatoriaus;
• Taip pat VMI prie FM pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikinta FR0780 forma, jos turinį perkeliant į pranešimą naujam mokesčių mokėtojui, kuris jam teikiamas pagal Naujų mokesčių mokėtojų aptarnavimo apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko įsakymu VMI prie FM viršininko 2006 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-4 (2011 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-136 nauja redakcija).

VMI konsultuoja: dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina klausimus dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).
• Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 11 dalies nuostatas tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams. Tarpusavio skolinimo platforma - skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas (VKĮ 2 straipsnio 12 dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius (toliau – operatorius) – asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis).
• Klausimas: Kaip apmokestinamos PVM operatoriaus teikiamos paslaugos?
• Atsakymas:
• Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 28 str. 1 d. nuostatas PVM neapmokestinamas paskolų teikimas, tarpininkavimo paslaugos dėl paskolos suteikimo, taip pat suteiktos paskolos priežiūra, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo. PVM įstatymo 28 straipsnio 1 dalies komentare paaiškinta, kad: „Tarpininkavimo paslaugomis laikomos paslaugos, kurių tikslas yra padaryti viską, kas būtina, kad dvi šalys sudarytų paskolos suteikimo sutartį (t. y. kai paslaugą teikiantis asmuo analizuoja kliento turtinę padėtį, jo finansinius poreikius, derasi dėl paskolos sąlygų, rengia sutarties pasiūlymą, atlygį (komisinius) gauna su sąlyga, kad jo surasti klientai pasirašys paskolos sutartį ir pan.).“
• Nagrinėjamu atveju, nesvarbu, kokia (dvišalė ar trišalė) paskolos sutartis sudaryta, paskolų davėjas siūlo paskolos suteikimo sąlygas, prisiima visą riziką, susijusią su paskolos negrąžinimu ar išankstiniu grąžinimu. Todėl darytina išvada, kad tikrasis paskolos teikėjas yra paskolų davėjas, kad jis savo vardu suteikia paskolą paskolų gavėjui, o operatorius yra tik tarpininkas tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo, t. y. jis už atlygį (kurį jam įprastai moka paskolos gavėjas) tik „suveda“ paskolos teikėją ir paskolos gavėją. Tokiame paskolos teikimo sandoryje PVM tikslais laikoma, kad operatorius veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas, t. y. veikia paskolos gavėjo vardu ir sąskaita.
• Vykdydamas šią veiklą, operatorius ne tik administruoja tarpusavio skolinimo platformą, tačiau imasi aktyvių veiksmų, kad būtų suteikta paskola (pavyzdžiui, atlieka paskolos gavėjų mokumo vertinimą, paruošia preliminarų pasiūlymą dėl paskolos ir pateikia jį potencialiam paskolos gavėjui ir kt.). Atlygį už šias operatoriaus teikiamas paslaugas įprastai moka paskolos gavėjas, o šio atlygio dydis iš esmės priklauso nuo sudarytų paskolų apimčių bei grąžintų paskolų įmokų sumų. Tokiu atveju galima teigti, kad pagrindinis operatoriaus vykdomos veiklos tikslas - surasti kuo daugiau asmenų, besiskolinančių per tarpusavio skolinimo platformą. Tokios paslaugos PVM tikslais laikomos tarpininkavimo dėl paskolos suteikimo paslaugomis, kurios, vadovaujantis aukščiau minėtomis PVM įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, PVM neapmokestinamos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: griežtesni reikalavimai auditoriams stiprins investuotojų ir kreditorių apsaugą
Finansų ministerija informuoja, kad Seimas priėmė Audito įstatymą ir susijusius įstatymus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Audito direktyvos nuostatos ir atsižvelgiama į kai kuriuos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl viešojo intereso įmonių audito reikalavimų aspektus. Finansų ministerijos parengti pakeitimai sustiprins auditorių ir audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditus, objektyvumą, nešališkumą ir taip padidins investuotojų ir kreditorių apsaugą.
• Nustatyta, kad auditorių ir audito įmonių veiklos reglamentavimas priklausys nuo audituojamų subjektų. Tai reiškia, kad audituojantiems viešojo intereso įmones (VIĮ) bus privaloma vadovautis ir Audito įstatymu, ir Reglamentu, kitiems auditoriams – tik Audito įstatymu. Toks papildomų taisyklių VIĮ auditoriams ir audito įmonėms taikymas suteiks visuomenei daugiau pasitikėjimo audituotomis finansinėmis ataskaitomis bei užtikrins vartotojų galimybę priimti pagrįstus sprendimus.
• Be to, papildytas VIĮ sąrašas - įtrauktos valstybės, savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis (2 metus iš eilės tenkina bent du reikalavimus: turtas - 20 mln. eurų, grynosios pajamos – 40 mln. eurų ir jose dirba ne mažiau kaip 250 darbuotojų). Taip pat prie VIĮ priskirtos ir kredito unijos, kurių turtas paskutinę finansinių metų dieną dvejus metus iš eilės viršija 20 mln. eurų.
• Pakeitimais aiškiai apibrėžtas ir audito kokybę užtikrinsiančių institucijų vaidmuo. Nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta atlikti visų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą ir kuri laikoma vienintele kompetentinga institucija, bus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos. Ji bus visiškai atsakinga už funkcijų (teisės atlikti auditą suteikimas, audito standartų ir etikos principų nustatymas, kvalifikacijos kėlimas, atlikto audito kokybės užtikrinimas, tyrimų atlikimas, sankcijų skyrimas) atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar funkcijas atlieka pati Tarnyba, ar jų atlikimas įstatymu deleguotas Lietuvos auditorių rūmams.

Finansų ministerija informuoja: patobulintame 2017 metų biudžeto projekte – mažesnis deficitas, daugiau lėšų socialinėms reikmėms
Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2017 m. biudžeto projektą, kuris patobulintas, atsižvelgus į septynioliktosios Vyriausybės prioritetus, įvertinus Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonę bei valstybės finansines galimybes.
• Ypatingas dėmesys ir daugiau lėšų nei numatyta pirminiame projekte skirta svarbioms valstybės politikos kryptims - viešųjų pirkimų skaidrumui didinti, korupcijos prevencijai, valstybės saugumui stiprinti, savižudybių, patyčių ir smurto prevencijai. Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimams papildomai siūloma skirti 0,354 mln. eurų, nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms skubią anoniminę pagalbą, finansuoti – dar 0,2 mln. eurų, Valstybės saugumo departamento išlaidoms ir investicijoms – papildomai apie 1,5 mln. eurų, Konkurencijos tarybai – 0,220 mln. eurų daugiau nei pirmajame projekte.
• Pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti papildomai suplanuota 17 mln. eurų (iš viso toms reikmėms kitąmet bus skirta 41 mln. eurų), 3,1 mln. eurų - valstybiniams mokslinių tyrimų institutų ir universitetų vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti, 4,9 mln. eurų - Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti (iš viso šiam tikslui kitąmet numatyta 23,2 mln. eurų).
• Be to, patobulintame biudžeto projekte papildomai numatyti 44,5 mln. eurų „Sodros“ pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimui užbaigti 2017 m. (iš viso toms reikmėms bus skirta 87,3 mln. eurų.
• „Per gana trumpą laiką turėjome perkratyti prašymus skirti papildomai daugiau nei 1 milijardą eurų, sušvelninti biudžeto projekte užprogramuotą fiskalinių rodiklių riziką, įvertinti jas ne tik dvylikai mėnesių į priekį, o gerokai toliau. Todėl galėčiau teigti, kad šiame patobulintame projekte gerokai labiau subalansuoti asignavimų valdytojų poreikiai ir valstybės finansinės galimybės“, - komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.
• Patobulintu įstatymo projektu, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastebėjimus, kitąmet numatomas 0,7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas – 0,1 proc. BVP mažesnis palyginti pirmuoju projektu.
• 0,1 proc. mažesnis nei planuotas pirmajame biudžeto projekte prognozuojamas ir kitų metų valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas – jis sudarys apie 1,2 proc. BVP. Numatomo deficito pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką turės iki kitų metų liepos 1 d. atidedamas dalies socialinį modelį sudarančių teisės aktų įsigaliojimas, didesnio deficito riziką taip pat mažins kitąmet tęsiamos mokesčių administravimo gerinimo priemonės.
• Patobulintame įstatymo projekte 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 43 mln. eurų ir sudaro 8,519 mlrd. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti - 10 mln. eurų ir sudaro 9,070 mlrd. eurų (asignavimai viršija pajamas 550,3 mln. eurų).
• Akcizų pajamos didinamos 45 mln. eurų dėl spartesnio akcizų tarifų etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams kėlimo, 10 mln. eurų numatoma gauti Lietuvos banko likutinio pelno, po 0,2 mln. eurų didinamos pajamos už atsitiktines paslaugas ir iš Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.
• 12 mln. eurų mažinama pajamų iš PVM prognozė dėl 5 proc. PVM tarifo lengvatos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
• Iš 73,4 mln. eurų mažinamų asignavimų - 59,2 mln. eurų jie mažėja dėl socialinio modelio įstatymų įsigaliojimo atidėjimo iki kitų metų liepos 1 d.
• Patobulintame įstatymo projekte 0,03 procento didėja gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, o Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėms - po 0,01 proc.
• Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams padidėja 183 tūkst. eurų.
• Patobulintame Valstybės investicijų 2017–2019 metų programos projekte kitų metų kapitalo investicijoms numatoma skirti 6,5 m mln. eurų daugiau – iš viso 1,421 mlrd. eurų. Daugiausiai papildomų asignavimų siūloma skirti švietimo ir mokslo įstaigoms modernizuoti – 2,1 mln. eurų, valstybės sienos su Rusijos Federacija saugumui stiprinti – 2 mln. eurų, Valstybės saugumo departamento investicijoms – 1,1 mln. eurų.

Valstybinė darbo inspekcijos konsultacijų naujojo Darbo kodekso klausimais ciklas. Dešimtoji konsultacija
• Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tęsia pradėtą viešųjų konsultacijų dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų ciklą ir skelbia dešimtąją konsultaciją.
Dešimtąją konsultaciją galite rasti čia.

Sodra praneša: pensijos ir periodinės išmokos gavėjus pasieks iki Kalėdų
Linkėdama dosnių, jaukių ir ramių švenčių „Sodra“ ketina iki gruodžio 23 dienos išmokėti visas pensijas, priklausančias pensijų kompensacijas bei kitas periodines išmokas.
• Primename, kad šį mėnesį „Sodra“ išmokės paskutines kompensacijas už krizės metu sumažintas pensijas. Tam skirta beveik 51 mln. eurų, o ši suma bus padalyta apie 415 tūkstančių kompensacijų gavėjų.

VMI informuoja - jau galima įsigyti verslo liudijimus kitiems metams
VMI informuoja, kad gyventojai jau gali įsigyti naujus ar pratęsti turimus verslo liudijimus 2017 metams, o tai patogiausia padaryti el. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI. Šiais metais verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti įsigijo daugiau nei 106 tūkst. gyventojų.
• „VMI pastebi, kad kasmet daugėja gyventojų, taupančių savo laiką ir įsigyjančių verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti el. būdu. Šiemet iš daugiau nei 133 tūkst. su verslo liudijimais susijusių operacijų – išdavimu, pratęsimu, nutraukimu, beveik 37 proc. buvo atlikta elektroniniu būdu ir tai yra 4 proc. daugiau nei pernai,« – teigia Stasė Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad verslo liudijimus įsigyti neišėjus iš namų taip pat galima ir naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „e.VMI». Ją galima nemokamai parsisiųsti iš VMI svetainės, adresu https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles.
• Reikiamus dokumentus legaliai kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai įsigyjančios kirpėjos Jurgitos teigimu, paprasčiausias ir greičiausias būdas tai padaryti internetu. „Teikiant grožio paslaugas, darbo dienų grafikas priklausomai nuo klientų poreikio gali keistis, todėl dirbant su verslo liudijimu, yra galimybė kaskart individualiai pasirinkti darbo dienų skaičių konkrečiomis datomis, o pildant prašymą el. būdu tai užtrunka vos kelias minutes, be to, nereikia niekur važiuoti", - nuomone dalinasi kirpėja Jurgita Stoškutė iš Kauno.
• VMI informuoja, kad savivaldybių sprendimus* dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2017 metams galima rasti VMI interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb), o pasinaudojus verslo liudijimų skaičiuokle (http://www.vmi.lt/cms/verslo-liudijimu-skaiciuokle12) galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas. Verslo liudijimų skaičiuokle VMI tinklalapyje šiais metais jau pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
• Didžiausią verslo liudijimo kainą nustatė Kaišiadorių rajono savivaldybė. Čia gyventojas, norėdamas užsiimti statybos ir apdailos darbais visus metus, neribojant veiklos teritorijos, turės sumokėti 1300 eurų fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio sumą. Mažiausią fiksuotą, t.y.1 euro pajamų mokestį 300 veiklos rūšių, veiklą vykdant konkrečios savivaldybės teritorijoje, patvirtino 11 savivaldybių tarybų, o Kupiškyje, veiklą vykdant tik Kupiškio rajone, 20 veiklos rūšių nustatytas nulinis fiksuoto pajamų mokesčio tarifas. Dažniausiai 1 euro metinį mokestį savivaldybės nustato nepopuliariausioms veikloms, pvz.: batų valymas, dovanų pakavimas ir pan. Didžiausias verslo liudijimo kainos sumažėjimas užfiksuotas Utenos rajono savivaldybėje. Čia 2016 m., neribojant veiklos teritorijos, gyventojas, norintis ištisus metus verstis kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, įsigydamas verslo liudijimą mokėjo 2371 eurą. 2017 m. šios rūšies verslo liudijimas kainuos 684 eurus, t.y. 1687 eurais mažiau. Tokia pačia suma Utenos rajono savivaldybė sumažino fiksuotą pajamų mokesčio dydį gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus audiovizualinių kūrinių ir (arba) fonogramų bet kokiose laikmenose platinimui. Palyginamąją verslo liudijimų kainų lentelę Lietuvos savivaldybėse galima rasti VMI interneto svetainėje.

Sodra ragina paskubėti susitvarkyti dokumentus ir šventes sutikite be PSD skolų
Nuo 2017-ųjų sausio „Sodra“, sudarydama PSD skolininkų sąrašus ir vykdydama priverstinį skolų išieškojimą už 2016 metus, vadovausis tik tomis deklaracijomis, kurios bus pateiktos Gyventojų registrui. Deklaravus išvykimą šiuo būdu, įmokos už praėjusį laikotarpį galės būti perskaičiuotos ir įsiskolinimas panaikintas tik pristačius draustumą kitoje šalyje įrodančius dokumentus, išduotus atitinkamos tos šalies institucijos. Taigi, paskubėti tikrai verta.
• „Žmonės, dirbantys užsienyje ir ten mokantys socialinio draudimo mokesčius, dar gali suspėti susitvarkyti dokumentus ir išvengti skolos išieškojimo Lietuvoje. Neturėdami deklaracijų iš VMI ir Gyventojų registro, toliau fiksuosime, kad žmogus gyvena Lietuvoje ir skaičiuosim jam PSD įmokas. Kviečiame susitvarkyti – šiek tiek skirto laiko padės išvengti papildomų rūpesčių ir nepatogumų ateityje“, – ragina „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
• „Sodra“ primena, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, išvykdamas iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo tai deklaruoti. Pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją galima įvairiais būdais: seniūnijoje, savivaldybėje, Lietuvos diplomatinėje atstovybėje užsienyje ar internetu. Ši deklaracija įsigalioja nuo jos pateikimo dienos, ir ja vadovaujantis nutraukiamas privalomų mokesčių skaičiavimas.
• „Tačiau šiais metais „Sodra“ dar taiko išlygą – spręsdama dėl PSD mokesčio skaičiavimo atsižvelgia ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamą informaciją – gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM308, kurioje nurodyta, jog ją pateikia galutinai iš Lietuvos išvykstantis asmuo. Ši deklaracija gali būti pildoma ar tikslinama už pastaruosius penkerius metus, taigi, išvykimas deklaruojamas atgaline data. Tokia deklaracija suteikia galimybę „Sodrai“ stabdyti PSD įmokų skaičiavimą ir perskaičiuoti susidariusią skolą ar ją iš viso panaikinti“, – aiškino J. Miskis.
• Kita galimybė perskaičiuoti susidariusią skolą – pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui šalies, kurioje dirbama, institucijos, koordinuojančios socialinį draudimą, išduotą pažymą apie draustumą.
• Kurį būdą žmogus bepasirinktų, pateikti deklaraciją Gyventojų registrui yra būtina, nes priešingu atveju kitais metais PSD įmokos vėl bus skaičiuojamos.

FNTT tyrimas: šešėlinė prekyba langais ir durimis Klaipėdoje - 150 vilkikų iš Lenkijos, 1 mln. eurų nuslėptų mokesčių
FNTT praneša, kad plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių. Lenkišką produkciją – langus ir duris – įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kurių pakaktų įrengti veik 570 individualių namų.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame lenkiškais plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujanti bendrovė įtariama šešėline veikla. Pirminiais skaičiavimais, per kelerius metus produkcijos parduota už 4 mln. eurų, o nuslėptų mokesčių suma sudaro daugiau kaip 1 mln. eurų.
• Tyrimo metu nustatyta, kad plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujančios bendrovės vadovas, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, iš Lenkijoje veikiančios įmonės pirkdavo produkciją, tačiau prekes į Lietuvą įsiveždavo dviejų kitų Klaipėdos rajone registruotų bendrovių vardu. Lenkijoje pagaminti langai, durys buvo parduodami Lietuvoje be apskaitos dokumentų, nesumokant valstybei jokių mokesčių. Tyrimas parodė, kad veiklos nevykdančių bendrovių vardu 2015–2016 metais iš Lenkijos įvežta prekių už maždaug 2,7 mln. eurų. Produkcijos be apskaitos dokumentų galėjo būti realizuota už daugiau nei 4 mln. eurų, nesumokant valstybės biudžetui daugiau kaip 1 mln. eurų mokesčių (nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM) viršija 840 tūkst. eurų).
• Nelygu sezonas, kiekvieną mėnesį veiklos nevykdančių bendrovių vardu iš Lenkijos į Lietuvą keliavo nuo 5 iki 8 vilkikų su prekėmis. Vieno vilkiko gabenamų prekių vertė siekė maždaug 15–20 tūkst. eurų. Per tiriamąjį laikotarpį į Lietuvą buvo įvežta daugiau nei 150 vilkikų su prekėmis. Jos buvo realizuojamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, be apskaitos dokumentų. Dauguma prekių buvo realizuojama per asmenis, kurie, vykdydami individualią veiklą, užsiimdavo langų, durų montavimu ir tuo pačiu klientams perparduodavo gaminius.
• Galbūt nesąžiningai veikusios bendrovės veiklos apimtys skaičiuojamos. Yra duomenų, kad dauguma šios produkcijos keliavo individualių namų įrengimui. Pavyzdžiui, į vieną individualų gyvenamąjį namą naujus langus paprastai siūloma sudėti už maždaug 5–7 tūkst. eurų, taigi lyginant realizuotos produkcijos kiekį ir kainą, galima būtų tarti, kad buvo galima įrengti 571 individualų namą.
• Įtariama, kad milijoninė Klaipėdoje veikiančios bendrovės apyvarta buvo slepiama, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiant suklastotas PVM deklaracijas, kuriose buvo sąmoningai nurodomi neteisingi duomenys. Veiklos nevykdančių bendrovių PVM deklaracijose buvo nurodyta, kad prekių tuo pačiu laikotarpiu iš Lenkijos tebuvo įvežta už 150 tūkst. eurų, į valstybės biudžetą sumokėti 6 tūkst. eurų mokesčių
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad veiklos nevykdančiose Klaipėdos rajone registruotose bendrovėse dirbo po 1 asmenį, t. y. formalų direktorių. Vienos bendrovės direktorius buvo benamis, ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu.
• Tyrimo metu FNTT tyrėjai, padedami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir Klaipėdos apskrities VMI specialistų, atliko 70 kratų, kurių metu paimta bendrovių juodoji buhalterija, kiti reikšmingi tyrimui duomenys. Kratų metu bendrovės sandėlyje buvo rasti 266 įvairūs plastikiniai langai be apskaitos dokumentų. Langai jau buvo paruošti pardavimui. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, šiame tyrime laikinai apribotos nuosavybės teisės į 220 tūkst. eurų vertės turtą. Trys asmenys buvo sulaikyti, kuriems, pareiškus įtarimus dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo paskirtos kardomosios priemonės. Atliekamą tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2016-12-12 21:57 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1341900
Savaitės 2016.12.05 - 2016.12.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
• Dėl mano ankstesnio posto apie Vyriausybės darbų programą čia manęs klausinėja, ar yra principinis skirtumas tarp žodžių «sieksime» ir «įgyvendinsime»? Keista, kad klausia ne filologo, bet aš pasistengsiu. Įsivaizduokite, kad jūs mėginate savo automobiliu patekti į garažą. Ar tai dėl to, kad automobilis yra per platus, ar garažas per siauras, o gal todėl, jog jūs esate suknistai blogas vairuotojas, į garažą patekti jums nesiseka. Rezultatas - nulaužyti automobilio šoninio vaizdo veidrodėliai, apibalnotos garažo sienos ir pan. Perkeliant į valstybės lygmenį - kaip sakoma, viešųjų lėšų nuostoliai. Kadangi Vyriausybės programoje veiksmažodis «sieksime» pasikartoja 212 kartų, o «įgyvendinsime»- tik 27 kartus, gali susidaryti įspūdis, kad į garažą bus patenkama vidutiniškai iš 8 karto. Bet čia nebūtinai - jeigu iš karto matai, kad nepavyks įlįsti («įgyvendinti»), gali ir nemėginti lįsti («siekti»). Visiems nuo to būtų tik geriau. Va ir visa gnoseologija.
Gitanas Nausėda


SAVAITĖS INTERVIU
Aušra Maldeikienė įvertino naujos Vyriausybės programą: nuo S. Skvernelio Vyriausybės užmojų verktų net Danija.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-154 pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės.

Pakeistos Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašas
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.(1.3E)VE-112 pakeistos Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-156.

Pakeistos Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 06 d. įsakymu Nr. VA-150 pakeistos Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-314. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.

VKTI informuoja: dėl užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2016-12-02 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-33893 dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. V-325 „Dėl Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo.
Daugiau informacijos šiame rašte.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuva pradės derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Japonija pasirašymo
Finansų ministerija informuoja, kad netrukus bus žengtas pirmas žingsnis Lietuvos ir Japonijos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos pasirašymo link – dar šių metų gruodžio mėnesio pabaigoje turėtų prasidėti oficialios derybos dėl šios sutarties sudarymo.
• Šiandien Vyriausybė nutarė kreiptis į Prezidentę su prašymu suteikti įgaliojimus Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotojai Audronei Misiūnaitei derėtis ir parafuoti minėtą sutartį su Japonijos vyriausybe.
• Lietuvos ir Japonijos ekonominiai ryšiai kasmet intensyvėja. Per paskutinius penkis metus prekių apyvarta tarp šalių išaugo daugiau kaip dvigubai, o importo iš Japonijos vertė nuosekliai didėja jau nuo 2012 metų. Vien per pirmuosius devynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją vertė sudarė daugiau nei 88 mln. eurų, o iš Japonijos į Lietuvą importuota prekių beveik už 30 mln. eurų.
• Pasirašius ir vėliau ratifikavus šią sutartį bus sudarytos geresnės sąlygos skatinti Japonijos verslininkus investuoti į Lietuvos ūkį, užtikrinant, kad jų kapitalas ir pajamos nebus apmokestinamas du kartus. Tokia pat apsauga bus taikoma ir Lietuvos investicijoms Japonijoje. Kartu bus sudarytos sąlygos glaudesniam abiejų šalių mokesčių administratorių bendradarbiavimui.
• Šiuo metu Lietuva taiko 53 sutartis dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo.
• Informacija apie Lietuvos bendradarbiavimą su Japonija:
• 2015 metai
• Prekybos apyvarta – 87,2 mln. eurų. 41vieta tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.
• Eksportas į Japoniją – 48,7 mln. eurų (38 vieta).
• Į Japoniją daugiausiai eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (42 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją), optikos, matavimo, medicinos prietaisų (16,9 proc.), baldų, patalynės ir čiužinių (7,3 proc.), pieno ir pieno produktų bei gaminių iš mėsos ir žuvies.
• Perspektyvūs eksporto sektoriai – informacinės ir komunikacijos technologijos, transporto priemonės ir detalės, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemija, elektronika, lazeriai.
• Importas iš Japonijos – 38,5 mln. eurų (41 vieta).

Finansų ministerija informuoja: pradedama kurti nacionalinė skatinamojo finansavimo institucija
Atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių savarankiškumo didinimo, laikinai finansų ministrės pareigas einanti Rasa Budbergytė pasirašė įsakymą dėl UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) įstatų pakeitimo.
• Šie pokyčiai leis VIPA efektyviau prisidėti užtikrinant viešajam sektoriui svarbių investicinių projektų finansavimo mechanizmus nuosavo kapitalo, tarptautinių finansinių institucijų ir privataus sektoriaus lėšomis, o ateityje sudarys sąlygas tapti Nacionaline skatinamojo finansavimo institucija.
• „Tokios institucijos sukūrimas leis efektyviau naudotis Europos strateginio investicijų fondo (EFSI) arba vadinamojo Junkerio plano lėšomis. Jo investicijos turi didelį potencialą Lietuvoje, todėl, siekiant geriausio rezultato, labai svarbu išnaudoti visas galimybes, derinti EFSI finansavimą su ES struktūriniais ir investiciniais fondais bei kitomis finansinėmis priemonėmis“, – sako laikinai finansų ministrės pareigas einanti Rasa Budbergytė.
• Galutinis sprendimas dėl Nacionalinės skatinamojo finansavimo institucijos steigimo bus priimtas atlikus išsamią alternatyvų analizę bei kitas su steigimu susijusias procedūras. Tarp tokių – valstybės pagalbos schemos derinimas su Europos Komisija ir Nacionalinės skatinamojo finansavimo įstaigos įstatymo priėmimas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: skelbiama Auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2015 m. finansinių ataskaitų, audito įmonių veiklos skaidrumo pranešimų ir nepriklausomumo patvirtinimų apžvalga
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad įgyvendindama audito viešąją priežiūrą ir siekdama užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, tarnyba atliko viešojo intereso įmonių 2015 m. finansinių ataskaitų auditoriaus išvadų analizę, taip pat stebėjo, kaip audito įmonės, atlikusios viešojo intereso įmonių auditą, vykdo Audito įstatymo nustatytas pareigas rengti, skelbti pranešimus apie savo veiklos skaidrumą ir teikti patvirtinimus apie nepriklausomumą. * Analizės rezultatai apibendrinti 2016 m. gruodžio 2 d. apžvalgoje Nr. A2-38.Apžvalgoje yra siekiama įvertinti internete viešai paskelbtų ir vartotojui be jokių apribojimų pasiekiamų auditorių išvadų dėl viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų kokybę ir atkreipti auditorių ir audito įmonių dėmesį į paskelbtos informacijos tinkamumą ir tikslumą. Kitas šios apžvalgos tikslas yra skleisti Audito įstatymo 51 ir 53 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių audito įmonių pareigas rengti, skelbti pranešimus apie savo veiklos skaidrumą ir teikti patvirtinimus apie nepriklausomumą, geriausią įgyvendinimo praktiką.


Valstybinė darbo inspekcijos konsultacijų naujojo Darbo kodekso klausimais ciklas. Devintoji konsultacija
• Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tęsia pradėtą viešųjų konsultacijų dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų ciklą ir skelbia devintąją konsultaciją.
• Konsultacijos pagal atskiras temas bus skelbiamos kiekvieną pirmadienį VDI interneto svetainėje, skiltyje Naujienos. Numatyta iš viso parengti dešimt konsultacijų.
Devintąją konsultaciją galite rasti čia.

FNTT praneša: degalinė darbuotojams mokėjo neoficialiai
Vakarų Lietuvoje registruota mažmenine degalų prekyba užsiimanti bendrovė darbuotojams už viršvalandžius mokėjo neoficialius atlyginimus. Operatoriai gaudavo 2,32 euro už valandą, dujų balionų pildytojai – 2,45 euro. Įmonė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Ji minima FNTT tebetęsiamame tarptautiniame tyrime.
• FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovės valdomų degalinių vadovai darbo grafikuose nefiksavo darbuotojų išdirbtų viršvalandžių. Paaiškėjo, kad kiekvieno mėnesio gale darbo grafikus arba duomenis degalinių vadovai perduodavo atsakingiems įmonės asmenims, kurie suskaičiuodavo, kiek viršvalandžių darbuotojas išdirbo. Oficialiuose bendrovės pateiktuose darbo grafikuose rodyta, kad darbuotojas, pavyzdžiui, dirbo apie 159 valandas per mėnesį, tačiau faktiškai dirbti viršvalandžiai dokumentuose nebuvo rodomi. Už viršvalandžius bendrovės darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis: operatoriams – po 2,32 euro už valandą, dujų balionų pildytojams – po 2,45 euro už valandą.
• Šią savaitę FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija, atliko kratas įmonės veiklos vykdymo vietose. Jų metu ir rado duomenis apie neoficialių atlyginimų mokėjimą darbuotojams. Kratos metu paimti viršvalandžių apskaičiavimo dokumentai. Įmonės biure rasti ir jau paruošti išmokėjimui neoficialūs atlyginimai. Kratų metu kaip daiktiniai įrodymai išimti 25,2 tūkst. eurų.
• Minėta bendrovė vykdo mažmeninę prekybą automobilių degalais, suskystintomis dujomis, užsiima jų transportavimu ir valdo nemažą mažmeninės prekybos degalais rinkos dalį. Bendrovė figūruoja ir FNTT tęsiamame tarptautiniame tyrime dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo. Šių metų kovą FNTT, bendradarbiaudama su VMI, atskleidė dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, vykdžiusias nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzelinu. Sukūrus sudėtingą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą, per vienus nusikalstamos veiklos metus į Lietuvos valstybės biudžetą, kaip įtariama, nesumokėta apie 12 mln. eurų PVM. Atliekamų ikiteisminių tyrimų metu surinkta duomenų, kad iš Latvijos į Lietuvos rinką buvo atgabenta apie 60 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose ir transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad į Lietuvą atvežti latviški degalai buvo parduodami bendrovėms, kurios juos realizuodavo savo degalinėse visoje Lietuvoje. Viena iš šių bendrovių – viena didžiausių naudos gavėjų – ta pati, kurioje FNTT Klaipėdos valdyba nustatė mokėjus neoficialius atlyginimus.

FNTT praneša: teismas nuteisė sukčiavusį Vilniaus verslininką ir įpareigojo atlyginti 2 mln. eurų žalą
Vilniaus miesto apylinkės teismas verslininką Arūną Strolį pripažino kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo ir iš bendrovės „Centro kubas“ direktoriaus priteisė per 2 mln. eurų. Teismas verslininkui nustatė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Strolis negalės išvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
• Teismas tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį ir iš A. Strolio priteisė 1 mln. 492 tūkst. eurų. Teismas tenkino ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir valstybės naudai priteisė 564 tūkst. eurų. Teismas yra apribojęs nuosavybę į verslininko turtą – žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, ir „Centro kubui“ priklausančias patalpas Vilniuje, Bokšto gatvėje.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba dar pernai užbaigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Vilniuje registruotos įmonės vadovas A. Strolis buvo įtariamas sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu.
• FNTT pareigūnai, tikrindami Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo iki 2014 m. gegužės mėn. UAB „Centro kubas“ direktorius, negalėdamas iš asmeninių lėšų grąžinti bankui paimto asmeninio kredito, per tris kartus pardavė didelės vertės UAB „Centro kubas“ nekilnojamąjį turtą, už kurį gavo daugiau kaip 13 mln. litų, ir šiais bendrovės pinigais padengė asmeninę paskolą. Tokiu būdu A. Strolis gavo asmeninę naudą iš UAB „Centro kubas“ lėšų už daugiau kaip 13 mln. litų sumą, nuo kurios bendrovė privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą beveik 7 mln. litų (apie 2 mln. eurų) mokesčių sumą.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Strolis, siekdamas išvengti apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą ir nuslėpti gautą asmeninę naudą, suklastojo UAB „Centro kubas“ mėnesinę ir metinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2010 metus. Jose sąmoningai įrašė mažesnes su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas ir šias suklastotas deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Strolis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, tvarkė apgaulingą apskaitą: nefiksuodavo dalies pardavimo pajamų, nepildė privalomų registrų ir nuo 2012 metų nebeteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomų deklaracijų, nors VMI įteikė priminimą dėl deklaracijų pateikimo.


FNTT tyrimas: iš Lenkijos į Lietuvą – 300 vagonų cukraus, apyvarta – 24 mln. eurų, mokesčių – nulis
Cukraus ir aliejaus pardavimus klastojusių Lietuvos įmonių vadovas atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akiratyje. Tai – bene septintas toks atvejis per paskutinius kelerius metus. Į prekių pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami fiktyvias įmones, valdomas per statytinius, tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai išvengia mokesčių ir, gaudami prekes už mažesnę nei rinkos kainą, riboja sąžiningą konkurenciją. Skaičiuojama, kad per trejus metus nusikalstamu būdu realizuota per 21 tūkst. tonų – arba daugiau kaip 300 vagonų – cukraus.
• Naujausias PVM sukčiavimo atvejis: FNTT Kauno apygardos valdyba įtaria, kad trys lietuvių įmonės, užsiimančios cukraus ir aliejaus prekyba, galbūt vykdė fiktyvius pirkimo ir pardavimo sandorius. Įmonių valdytojas – vienas ir tas pats asmuo. Šiuo atveju įmonių valdytojas, siekdamas išvengti už įgytas prekes susidariusio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM), imitavo pirkimo–pardavimo sandorius. Tokie įtarimai kilo pastebėjus, kad dauguma PVM tarifu apmokestintų įmonės sandorių buvo paslėpti po galbūt fiktyviais pardavimais Europos Sąjungoje (ES). FNTT dėl galimų mokestinių manipuliavimų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
• Įsigyjant prekes ir paslaugas Lietuvoje, nusikalstamos veikos schemoje galėjo būti naudojamos fiktyvios, realiai veiklos nevykdančios įmonės, o įgytos prekės parduodamos Europoje deklaruojant pirkimo PVM. Cukrus ir aliejus, šių įmonių vardu pirktas Lenkijoje ir Latvijoje, buvo parduodamas Lietuvoje veikiančioms smulkioms mažmeninės prekybos įmonėms, taip pat didmeninės prekybos įmonėms, veikiančioms prekybos bazėse, alaus ir konditerijos gamybos įmonėms, bitininkams. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl šio sukčiavimo išvengta didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą – nesumokėta maždaug 1,6 mln. eurų PVM.
• „Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Pastebime, kad tokių schemų daugėja prekybos cukrumi sektoriuje“, – sako FNTT Kauno valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas.
• Panašių ikiteisminių tyrimų buvo atlikta ir anksčiau. Per pastaruosius penkerius metus išnarpliotos šešios su prekyba cukrumi susijusios nusikalstamos veikos schemos. Skaičiuojama, kad 2014–2016 metais jomis padaryta žala siekė daugiau kaip 3 mln. eurų, o apyvarta iš tokių sandorių sudarė beveik 24 mln. eurų. Įtariama, kad sandorių metu realizuota per 21 tūkst. tonų cukraus.
• Pavyzdžiui, šių metų gegužę FNTT Kauno valdyba atskleidė bendrininkų grupę, kuri, kaip įtariama, organizavo sukčiavimo schemą, apgaule išvengdama į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Vienos Kauno bendrovės pardavimų vadovas ir dar keli asmenys organizavo trijų fiktyvių įmonių įsteigimą ir jų panaudojimą. Žinodami, kad šios įsteigtos bendrovės bus panaudotos neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti, bendrovių vadovais ir akcininkais įformino anksčiau teistus ar priklausomus nuo narkotikų statytinius asmenis. Tokiu būdu, į cukraus pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami šias fiktyvias įmones ir jas per statytinius asmenis valdydami, nusikalstamos veikos organizatoriai organizavo cukraus tiekimą Kauno bendrovei. Šių fiktyvių bendrovių vardu Kauno bendrovei buvo išrašytos cukraus pardavimą už 2,2 mln. eurų patvirtinančios PVM sąskaitos–faktūros, taip pat beveik 390 tūkst. eurų PVM, kuris nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2016-12-08 12:28 Blevyzgos » Mums patikę įvairiausi FILMAI » #1341506
Filmas gal ir nelabai, tačiau yra keletas mums įdomių detalių:
- pavadinimas The accountant;
- apie auditorių;
- auditoriaus pavardė Wolf smile

http://kinokrad.co/301628-rasplata.html


Sutapimas. Baikit nemanau
www.youtube.com/watch?v=0PVJx71u67M
2016-12-05 21:03 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1341079
Savaitės 2016.11.28 - 2016.12.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
Kas labiausiai nervina politikus? Kai primeni, kad nėra kažkokių mistinių «valstybės pinigų», yra tik mokesčių mokėtojų sunešti pinigai. Jau galvojau po truputį išgyvendiname tą feodališką požiūrį į mokesčių mokėtojus. Bet kur tau:
• «Žmonės kartais pyksta ir sako, kad „Sodros“ pinigai yra mano pinigai, tačiau tiksliau tariant, pinigai yra žmogaus tol, kol jie yra jo sąskaitoje, kai jau valstybės sąskaitoje – nebe jo pinigai».
• Va čia yra didysis valdiškų pensijų sistemos baisumas. Būsimieji pensininkai, įsidėmėkite, ką valdiškos sistemos proponentai mano apie jus: Mokate Sodrai kiekvieną mėnesį? Tai ne jūsų pinigai, jokios jūsų nuosavybės ten nėra. Suprask, kai išeisite į senatvę pensijos gausite tiek, kiek užsinorės politikai. Nes tai - ne jūsų pinigai! Vien dėl tokio požiūrio daug kas gali nenorėti mokėti mokesčių ar Sodros įmokų.
• Na, o pamąstymai, kad antroje pensijų pakopoje sukaupti pinigai neturėtų būti paveldimi yra visiška nesąmonė. Jei taip mąstyti, tai ir pensininko butas tada yra «ne visai privati nuosavybė», nes jis pvz., 10 metų gyveno ir butą prižiūrėjo iš «valstybės pinigų» (čia pagal feodališką mąstymą).
• Tai yra baisu.
Žilvinas Šilėnas


SAVAITĖS NAUJIENA
• Lietuvos Buhalterių ir Auditorių asociacija 2016.12.14 dalyvaus susitikime su i.SAF kryžminio patikrinimo sistemos diegėjais.
• Asociacija laikia buhalterių pasiūlymų šiuo klausimu iki 2016.12.12 el. paštu admin@lbaa.lt.
• VMI pradeda dirbti su i.SAF projekto II etapu, kuris atliks pateiktų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų kryžminio sutikrinimo paslaugos proceso analizę. Numatoma, kad kryžminamos bus Lietuvos PVM mokėtojų Lietuvos PVM mokėtojams išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Kryžminama pagal: PVM mokėtojo kodą; PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą; PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį. Pagal PVM klasifikatoriaus kodus bus kryžminamos tik tos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta PVM klasifikatoriaus kodai PVM25; PVM26; PVM27 (atvirkštinis PVM, pagal PVMĮ 96 str.). VMI planuoja, kad pasibaigus registrų pateikimo terminui po 2 d. bus atliekamas kryžminimas. Mokesčių mokėtojas (MM) apie tai, kad buvo atliktas kryžminis patikrinimas bus informuojamas vieną kartą per mėn. MM siunčiama informacija, kad buvo atliktas kryžminimas ir yra neatitikimų, kuriuos jis galės pasižiūrėti portale. Portale prisijungęs MM galės paspausti mygtuką „generuoti ataskaitą“ ir visada matys tik aktualius duomenis ir toje kryžminio ataskaitoje matys tik neatitikimus (t.y. nematys tų PVM sąskaitų faktūrų kuriose nėra neatitikimų).
• Atlikus analizę ir įvertinus MM poreikius, VMI numato iki 2017 m. sausio pabaigos parengti ir pristatyti jau visai mokesčių mokėtojų verslo darbo grupei parengtus šios paslaugos prototipus.
• Tam, kad VMI geriau susipažintų su MM poreikiais, LBAA ir kitų organizacijų atstovai dalyvaus 2016/12/14 diskusijoje su sistemos diegėjais.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS
VMI praneša, jog socialiniame tinkle „Facebook" plinta pranešimai, raginantys susisiekti su pranešimo autoriais ir pasinaudoti galimybe susigrąžinti 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
• VMI primena, kad pasinaudoti galiojančiomis gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis galima deklaruojant pajamas. Šiemet tai padaryti dar galima už paskutinius 5 metus: pradedant 2011 metais ir baigiant 2015 metais. Už 2015 metus iš privalėjusių 843 tūkst. pateikti deklaracijas gyventojų, to dėl įvairių priežasčių dar nepadarė šiek tiek daugiau nei 90 tūkst. gyventojų.
• „Norint deklaruoti pajamas nereikia kreiptis į jokius pagalbininkus. Tereikia prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos ir, jei dar nėra deklaruotos pajamos, jas deklaruoti«,- teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, akcentuodama, kad pajamas deklaruoti galima ir atvykus į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių, kur specialistai nemokamai patars, kaip tai padaryti ir, reikalui esant, padės atlikti privalomus veiksmus.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 priedas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 29 d įsakymu Nr. VA-144 nauja redakcija išdėstytas Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 priedas „Pajamų rūšių kodų sąrašas».
• Šie pakeitimai bus taikomi pildant 2017 ir vėlesnių metų FR0471 deklaracijas. Taisyklėse pakeista pajamų rūšių klasifikatoriaus kodų lentelė. Kodai sugrupuoti pagal pajamų rūšis, atlikti kai kurie redakcinio pobūdžio pakeitimai.

Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
alstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko V 2016 m. lapkričio 29 d įsakymu Nr. VA-145 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės.
• Nauja redakcija išdėstytas taisyklių 2 priedas „A klasės išmokų kodai“.
• Šiose pakeistose taisyklėse nustatyta, kad gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantys asmenys (toliau – mokestį išskaičiuojantys asmenys) Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A, FR0573U prieduose (toliau – deklaracijos FR0573 forma) privalės deklaruoti nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams nuo 2017 m. sausio 1 dienos išmokėtas visas A klasės išmokas: apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias išmokas bei išmokas, kurios nepriskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektui (išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias išmokas).
• A klasės išmokų kodai papildyti naujais išmokų kodais: 08 – jūrininkui už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, reiso metu išmokėtos išmokos; 31 – prizai ir laimėjimai, išmokėti ne darbdavio, išskyrus žymimus 07 kodu; 14 (Nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išmokos) ir 15 (Netauriųjų metalų laužo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išmokos) išmokų kodai perkleti iš deklaracijos FR0572 formos užpildymo ir teikimo taisyklių. Be to, A klasės išmokų kodai sąraše suskirstyti į grupes, jungiančias panašios rūšies išmokas.
• Atkreipiame dėmesį, kad tikslindami 2016 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijos FR0573 formų duomenis, mokestį išskaičiuojantys asmenys privalės vadovautis taisyklių nuostatomis, reglamentavusiomis tikslinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijos FR0573 formos užpildymo bei pateikimo tvarką.

Pakeistos Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. VA-147 pakeistos Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-325.


VMI informuoja: dėl įmokų į garantinį fondą administravimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarka ir įmokas administruojantis subjektas.
• Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 nuostatomis, nuo 2017-01-01 netenka galios Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926 su visais pakeitimais ir papildymais. Garantinį fondą nuo 2017-01-01 administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Garantinio fondo įmokos bus apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami mutatis mutandis laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.
• Remdamasi išdėstytu, VMI prie FM pažymi, kad būtina informuoti mokesčių mokėtojus apie tai, kad į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokos Į Garantinį fondą (įmokos kodu 1961) turi būti mokamos tik už ataskaitinius laikotarpius iki 2016-12-31.
• Už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 įmokos į Garantinį fondą mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28, 30, 53 ir 54 punktų apibendrinto paaiškinimas (komentaras)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad parengė GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28, 30, 53 ir 54 punktų apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą.
• VMI pakomentavo atvejus, kai NT pardavimo sutartys buvo sudarytos iki 2016 sausio 1 dienos, o atsiskaitymas vyksta tiek iki 2016 sausio 1 d, tiek 2016 metais.
• 3. 2015-10-25 gyventojas sudaro žemės (kuri buvo įsigyta iki 2011 m. sausio 1 d., išlaikyta iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 3 metus) pirkimo-pardavimo preliminari sutartis, gauna avansą, o galutinis atsiskaitymas įvyksta 2016 m., turtas pirkėjo nuosavybėn pereina 2016 m. Tokiu atveju, pajamos (avansas) gautos 2015 m. pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2016 m. gautos žemės sklypo pardavimo pajamos pajamų mokesčiu apmokestinamos, kadangi nuo sklypo įsigijimo iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nepraėjo 10 metų.
• 4. 2015 m. pabaigoje sudaroma žemės (kuri buvo įsigyta iki 2011 m. sausio 1 d., išlaikyta iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 3 metus) pirkimo-pardavimo sutartis (turtas pirkėjo nuosavybėn pereina 2015 metais), tačiau pirkėjas su pardavėju atsiskaito dalimis 2015 ir 2016 metais.
• Atsakymas. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. gautos turto pardavimo pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19, 22 ir 32 straipsnių apibendrinto paaiškinimas (komentaras)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad parengė GPMĮ 19, 22 ir 32 straipsnių apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą.
Daugiau informacijos VMI prie FM 2016-11-28 rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-33292.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: dešimties mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 178,1 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2016 m. dešimties mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius sudarė 178,1 mln. eurų arba 0,5 proc. prognozuojamo 2016 m. BVP. Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 198,5 mln. eurų arba 0,5 proc. BVP.
• Šių metų dešimties mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 9 057 mln. eurų, išlaidos – 8 590 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-spalį sudarė 289 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per dešimt mėnesių gauta iš mokesčių (49,7 proc.) ir socialinių įmokų ( 42,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (55,1 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• 2016 metų spalio mėnesį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 77 mln. eurų (0,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP). 2016 m. centrinės valdžios pajamos spalio mėn. buvo 906 mln. eurų, išlaidos – 925,2 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų spalį sudarė 57,8 mln. eurų.
• Spalio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (45,9 proc.) ir socialinės įmokos (43 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (51 proc.).
• Prognozuojamas 2016 metų BVP – 38,262 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios sektoriaus skola spalio pabaigoje – 40,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų spalio mėnesio pabaigoje buvo 15,394 mlrd. eurų arba 40,2 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP (38,262 mlrd. eurų).
• Spalio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,4 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,895 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,712 mlrd. eurų.
• Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola spalio pabaigoje sudarė 24,6 proc. visos skolos: vidaus finansiniam sektoriui centrinė valdžia buvo skolinga 3,247 mlrd. eurų, nefinansiniam sektoriui – 0,054 mlrd. eurų, kitiems kreditoriams – 0,485 mlrd. eurų.
• Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola buvo 15,351 mlrd. eurų (99,7 proc. visos skolos), trumpalaikė – 0,042 mlrd. eurų (0,3 proc.).
• Centrinės valdžios skolos struktūra šių metų spalio mėnesio pabaigoje buvo tokia: eurais – 66 proc., JAV doleriais – 33 proc., Šveicarijos frankais – 1 proc.
• Atsižvelgus į pritaikytas finansines išvestines priemones skola spalio mėnesį buvo 14,453 mlrd. eurų. Tai sudarė 37,8 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: priimtas Europos Komisijos reglamentas dėl tarptautinių apskaitos standartų pakeitimo
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbtas 2016 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) 2016/2067, kuriuo dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Finansinės priemonės“ iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.
• 2014 m. liepos 24 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) „Finansinės priemonės“. Šiuo standartu siekiama tobulinti informacijos apie finansines priemones pateikimą finansinėse ataskaitose sprendžiant problemas, iškilusias šioje srityje per finansų krizę. Visų pirma 9-uoju TFAS reaguojama į G 20 raginimą pereiti prie labiau į ateitį orientuotų tikėtinų finansinio turto nuostolių pripažinimo modelio. Priėmus 9-ąjį TFAS reikia iš dalies pakeisti 1-ąjį, 2-ąjį, 8-ąjį, 10-ąjį, 12-ąjį, 20-ąjį, 21-ąjį, 23-iąjį, 28-ąjį, 32-ąjį, 33-iąjį, 36-ąjį, 37-ąjį ir 39-ąjį tarptautinius apskaitos standartus (TAS), 1-ąjį, 2-ąjį, 3-iąjį, 4-ąjįĢ, 5-ąjį, 7-ąjį ir 13-ąjį TFAS, Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 2-ąjį, 5-ąjį, 10-ąjį, 12-ąjį, 16-ąjį ir 19-ąjį aiškinimus ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 27-ąjį aiškinimą, kad būtų užtikrintas tarptautinių apskaitos standartų nuoseklumas. Siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei, susijusi 39-ojo TAS pataisa dėl tikrosios vertės apsidraudimo apskaitos šiame reglamente nepadaryta. Be to, 9-uoju TFAS panaikinamas TFAAK 9-asis aiškinimas.
• Priimant 9-ąjį TFAS pripažįstamas poreikis leisti pasirinkti atidėti jo taikymą draudimo sektoriui. TASV ėmėsi iniciatyvos spręsti šį klausimą ir tikimasi, kad ji pateiks pasiūlymą, kad užtikrintų bendrą tarptautiniu mastu pripažintą sprendimą. Tačiau tuo atveju, jei iki 2016 m. liepos 31 d. TASV priimtos nuostatos nebūtų laikomos patenkinamomis, Komisija ketina suteikti draudimo sektoriui galimybę pasirinkti tam tikrą laikotarpį 9-ojo TFAS netaikyti.
• Visos įmonės pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios.
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016R2067&from=LT


Valstybinė darbo inspekcijos konsultacijų naujojo Darbo kodekso klausimais ciklas. Aštuntoji konsultacija
• Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tęsia pradėtą viešųjų konsultacijų dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų ciklą ir skelbia aštuntąją konsultaciją.
• Konsultacijos pagal atskiras temas bus skelbiamos kiekvieną pirmadienį VDI interneto svetainėje, skiltyje Naujienos. Numatyta iš viso parengti dešimt konsultacijų.
Aštuntąją konsultaciją galite rasti čia.

VMI praneša: nuo gruodžio 1 d. – nauja apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų struktūra: mažiau vadovų, daugiau dėmesio aptarnavimo kokybei
Mokesčių inspekcijoje nuo 2008 metų faktiškai dirbančių specialistų skaičius sumažėjo beveik penktadaliu (728 dirbančiaisiais), o administravimo kaštai – beveik trečdaliu. Efektyvesnė VMI veikla leido valstybei kasmet sutaupyti vidutiniškai per 20 mln. €. Mokesčių inspekcija 2015 m. administravimui panaudojo 53,1 mln. €, o 2008 m. tam reikėjo 73,2 mln. €.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo gruodžio 1 d., pertvarkius apskričių teritorinius padalinius, kaip savarankiški juridiniai vienetai apskrityse veiks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių Valstybinės mokesčių inspekcijos. Naujoji struktūra mažins administravimo kaštus, užtikrins teigiamus pokyčius vadyboje, skiriant daugiau dėmesio mokesčių mokėtojų aptarnavimui.
• Vyriausybei kovą pritarus parengtai AVMI pertvarkai, nuo gruodžio Alytaus ir Marijampolės AVMI yra prijungtos prie Kauno AVMI, Tauragės ir Telšių AVMI - prie Klaipėdos AVM, o Utenos AVMI – prie Panevėžio AVMI. AVMI veiklos koordinavimą sukoncentravus penkių apskričių centruose, sumažėjo vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų bei ne pagrindines funkcijas (aptarnavimo) atliekančių pareigybių skaičius. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojus aptarnaujančių AVMI paslaugų teikimo sąlygos bei specialistų kontaktai Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose bei Utenoje mokesčių mokėtojams nepasikeitė.
• VMI taip primena, kad nuo lapkričio 1 dienos Vilniaus regiono mokesčių mokėtojų kontrole rūpinasi Centrinis mokesčių administratorius, kur dirba kompetentingiausi buvę Vilniaus AVMI ir centrinio mokesčių administratoriaus auditoriai. Jie vykdo gyventojų ir įmonių mokestinius tyrimus bei patikrinimus, o Vilniaus Mokesčių inspekcijos specialistai - operatyvius patikrinimus, stebėseną.
• „Optimizavus VMI veiklą, vietoj 10-ties savarankiškai dirbančių apskričių mokesčių inspekcijų liko 5-ios. Mokesčių mokėtojus savivaldybėse aptarnaujančių padalinių ir specialistų skaičius šį kartą nemažėjo, todėl mokesčių mokėtojai jokių nepatogumų nepatirs, atvirkščiai – daugiau dėmesio bus skiriama aptarnavimo kokybei, didės mokesčių administravimo efektyvumas, racionaliau bus naudojami turimi finansiniai ir materialiniai ištekliai", - teigia VMI viršininkas Dainoras Bradauskas, pažymėdamas, kad, be laukiamų teigiamų permainų mokesčių mokėtojams, AVMI reorganizacija leis kasmet sutaupyti per 130 tūkst. eurų biudžeto lėšų.
• VMI primena, kad nuo 2008 iki 2015 metų, įsteigus kompetencijos centrus, sukūrus daug naujų elektroninių paslaugų, faktiškai dirbančiųjų specialistų skaičius VMI sumažėjo beveik penktadaliu (daugiau nei 18 proc., t.y. 728 dirbančiaisiais), o sumažėję administravimo kaštai leido valstybei kasmet sutaupyti per 20 mln. €. Mokesčių inspekcija 2015 m. administravimui panaudojo beveik trečdaliu mažiau lėšų, nei 2008 metais (vietoj 73,2 mln. - 53,1 mln. €).

FNTT praneša: kliento tapatybę bankai galės nustatinėti per atstumą, naudodamiesi vaizdo kamera
FNTT informuoja, kad nuo gruodžio 1 dienos, įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimai, leidžiantys nuotoliniu būdu nustatyti kliento tapatybę. Tai reiškia, kad klientui bus sudarytos sąlygos gauti finansų įstaigos skyrių ar kitų subjektų teikiamas paslaugas į juos neatvykus. Tikimasi, kad pakeitimai užtikrins finansinių technologijų industrijos augimą, į Lietuvą pritrauks finansinių technologijų bendroves.
• Nuo gruodžio pradžios bankai ir kitos įstaigos galės nustatyti kliento tapatybę nuotoliniu tiesioginio vaizdo perdavimo būdu. Techninius reikalavimus, kuriais užtikrinami būtini pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslai, parengė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
• Reikalavimuose nustatyta, kad vaizdo ir garso perdavimas gali būti atliekamas tik nepertraukiamai, tiesiogiai ir realiu laiku atliekant vaizdo ar nuotraukos perdavimą finansų įstaigai ar kitam subjektui. Kliento veido atvaizdas tiesioginio vaizdo perdavimo metu turėtų būti fiksuojamas iš priekio, atvaizde turi matytis kliento veidas ir pečiai, atvaizdas privalo būti aiškiai matomas, atskiriamas nuo aplinkoje esančių objektų.
• Be to, kliento veido atvaizdas iš priekio ir asmens tapatybės dokumento originalas tam tikrą laiką turi būti rodomi kartu, kad galima būtų identifikuoti kliento veidų bruožų tapatumą su jo pateikiamo tapatybės dokumento nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožais.
• Turėtų būti rodomas tas dokumento puslapis, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, dokumentas turi būti pakreipiamas kelis kartus, kad būtų galima įsitikinti, kad rodomas dokumentas yra tikras, originalus.
• Techniniai reikalavimai, be kita ko, nustato aukštus vaizdo kokybės reikalavimus: vaizdas privalo būti tokios kokybės, kuri leistų lengvai nuskaityti informaciją iš pateikiamų tapatybės dokumentų, aiškiai matyti paties asmens bei asmens, atvaizduoto tapatybės dokumento nuotraukoje, bruožus ir nekeltų abejonių, kad tiesioginės vaizdo transliacijos metu dalyvaujančio asmens pateikiamame tapatybės dokumente yra būtent jo nuotrauka.
• Numatyta ir tai, kad finansų įstaiga ar kitas subjektas gali pateikti papildomas instrukcijas bei nurodymus klientui pakeisti veido atvaizdo ar tapatybės dokumento poziciją. Finansų įstaiga ar kitas subjektas turi teisę paprašyti kliento nuimti galvos ar veido apdangalą, akinius ar kitus objektus, trukdančius tinkamai užfiksuoti kliento veido atvaizdą.
• Jei finansų įstaiga ar kitas subjektas negali užtikrinti techninių reikalavimų laikymosi, pavyzdžiui, tiesioginis vaizdo perdavimas yra nutraukiamas arba iškyla tiesioginio vaizdo ir (ar) garso perdavimo problemų, neužtikrinama tinkama vaizdo kokybė, nustatoma, kad kliento pateiktas tapatybės dokumentas neatitinka tokiam dokumentui keliamų informacijos turinio reikalavimų ar kita, kliento tapatybės nustatymo procesas privalo būti nutrauktas. Atsakomybė už kliento tapatybės nustatymą nuotoliniu būdu tenka tenka finansų įstaigoms ir kitiems subjektams.

FNTT praneša: Kauno automobilių turguje – dešimtys tūkstančių neapskaitytų grynųjų eurų
FNTT informuoja, kad per porą mėnesių iš kasos aparatų išimta daugiau nei 90 tūkst. eurų, nors pagal kasos pajamų orderius įnešta 56 tūkst. eurų. Į apskaitą nebuvo įtraukta ir dar didesnė suma – 42 tūkst. eurų už bilietus už vilkikų aptarnavimą. Tai paaiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo (FNTT) tarnybos Kauno apygardos valdybos atliekame ikiteisminiame tyrime dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Kauno automobilių turgų administruojančioje bendrovėje.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, bendrovės atsakingi asmenys per porą mėnesių iš kasos aparatų grynaisiais pinigais paėmė daugiau nei 90 tūkst. eurų, o pagal kasos pajamų orderius įnešė 56 tūkst. eurų. Taigi į Kauno automobilių turguje veikiančios bendrovės buhalteriją nebuvo įtraukta beveik 34 tūkst. eurų.
• Neoficialiuose bendrovės žurnaluose užfiksuota, kad per kelis mėnesius bendrovė už vilkikų aptarnavimą išrašė daugiau nei 800 bilietų, kainuojančių po 90 eurų. Į bendrovės apskaitą buvo įtraukti 375 bilietai, o likę ne mažiau kaip 469 bilietai, kurių bendra suma siekia daugiau nei 42 tūkst. eurų, nebuvo įtraukti į apskaitą.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas bendrovės administracinėse patalpose, buhalterijoje, įvažiavimo į turgų saugos postuose. Kratų metu buvo paimti įvairūs dokumentai, kompiuterinės apskaitos duomenys. Atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas Šiauliuose – dėl šimtatūkstantinės paramos krepšiniui
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariama, kad dvi viešosios įstaigos galimai apgaulingai tvarkė buhalteriją. Vakar, lapkričio 29 dieną, FNTT Šiaulių tyrėjai atliko 6 kratas, kurių metu paėmė abiejų viešųjų įstaigų buhalterinės apskaitos dokumentus, kompiuterinę techniką.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, 2015–2016 metais viena Šiauliuose registruota viešoji įstaiga iš rėmėjų gavo ir išgrynino daugiau nei 260 tūkst. eurų, o miesto krepšinio klubą turinti viešoji įstaiga – daugiau kaip 52 tūkst. eurų.
• Įtariama, kad visa viešosioms įstaigoms skirta šimtatūkstantinė parama ar dalis jos buvo išgryninama tą pačią ar kitą dieną, kai ji buvo suteikta. Surinkta duomenų, kad dalis išgrynintų pinigų buvo apskaityti galimai kitomis ūkinėmis operacijomis, nei realiai įvykusios, o pinigai panaudoti galimai neoficialių atlyginimų mokėjimui.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 97 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR