Gerbiami kolegos

Asociacija planuoja organizuoti seminarus NBA nariams 2018 gruodžio - 2019 sausio mėnesiais.
Šiuo metu Asociacija neorganizuoja seminarų, nes daugelis poįstatyminių teisės aktų nėra yra priimti, nėra nustatytos daugelis apmokestinimo taisyklių.
Svarbu, kad būtini įstatymai ir poįstatyminiai aktai jau būtų priimti, mes juos ir nagrinėtume, o šiuo metu pravesti seminarai gali priversti mums "kartoti kursą".

Kaip ir ankstesniais metais, seminarų kaina nariams - A.Kapitanovo 20-30 EUR, kitų lektorių 10-25 EUR.

Planuojami seminarai laikotarpiu A. Kapitanovo gruodžio 10-30 dienomis, taip pat bus derinami seminarai su kitais lektoriais.
Pageidavimai - diskusijoje NBA www.facebook.com/groups/184511548794109/ paskyroje

Oi, pražiopsojau, nes labai darbuose dabar.

Ok, dainuškės - mano. Klausimas aparatūros- kolonėlės. Kompą galiu atvežti, Galima kolonelę išsinuomoti vakarui -10-20 EUR.

Reikia priskaityti PVM ir:
- pateikti FR0608;
- susimokėti PVM

Savaitės 2018.04.23 - 2018.04.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
• 194 viešojo maitinimo įstaigoms VMI siūlo „pasitaisyti“ nelaukiant griežtų kontrolės veiksmų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu - VMI) informuoja, KAD šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skirs išskirtinį dėmesį bei atitinkamus išteklius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį yra pakliuvę 194 mokesčių mokėtojai, vykdantys maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą.
• „Atlikę maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių ekonominės veiklos rodiklių analizę, pastebėjome ženklius nukrypimus nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos, taip pat nepagrįstus skirtumus tarp deklaruotų pardavimų ir pirkimų santykio vidutinės reikšmės. Tokie nukrypimai vertinami kaip požymiai, galimai identifikuojantys galimą pajamų neapskaitymą ir darbo užmokesčio „vokeliuose« mokėjimą darbuotojams»,- teigia Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, pasakodamas, kad tokia „šešėlinė« kai kurių verslininkų veikla iškraipo konkurenciją ir į prastesnę poziciją pastato sąžiningai veiklą vykdančius verslininkus.
• Pažymėtina, jog išsikeltų tikslų – sumažinti „šešėlį» viešojo matinimo srityje, sieksime, visų pirma, bendradarbiaudami su mokesčių mokėtojais ir skatindami juos apskaityti visas pajamas bei deklaruoti ir sumokėti atitinkamus mokesčius: nurodydami atsiradusius pastebėjimus, įvardindami iškilusius klausimus, aptardami įmonės veiklos rodiklius ir suteikdami galimybę patiems pasitaisyti, tikslinti deklaracijas.
• „Laikydamiesi principo, kad mokesčių mokėtojai pirmiausia įspėjami apie pastebėtas rizikas, sudarant galimybes koreguoti savo elgseną, tikslinti mokesčio deklaracijas, tuo pačiu būsime nuoseklūs ir, esant būtinumui, mokesčių mokėtojai, neįsiklausantys į perspėjimus, sulauks mokesčių administratoriaus vizitų ir kitų griežčiausių poveikio priemonių. Pažymime, kad mokesčių mokėtojams nepakaks vienkartinio „pasitaisymo«, t. y. ir tie mokesčių mokėtojai, kurie priims sprendimą „taisytis», dar kurį laiką bus mokesčių administratoriaus stebimi, vertinami jų veiklos rodiklių pokyčiai«,- pasakoja A. Klerauskas.
• Pernai viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikta daugiau kaip 430 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta daugiau kaip 300 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių bei nustatyta 417 pažeidimų. 58 proc. visų nustatytų pažeidimų sudaro pažeidimai, susiję su kasos darbo organizavimu (kasos kvito neišdavimas, perteklius EKA kasoje, kasos operacijų tvarkos pažeidimai ir kt.). Pastebėta, kai kurios įmonės naudoja kompiuterius, kurie imituoja kasos aparatus, ir klientams išduoda kvitus, kuriuos labai sunku atskirti nuo fiskalinių kvitų.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „INSOFT», kuri laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS Nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui (i.APS) posistemio sukūrimo.
• Konkursui buvo pateikti 2 pasiūlymai, jį laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Šių metų balandžio 18 d. pasirašytos sutarties vertė – 175383,15 eurų su PVM.
• Įgyvendinus projektą bus sukurtas virtualus buhalteris, t. y. elektroninė individualios veiklos apskaitos programa. Tai bus nemokamas įrankis, kuris palengvins individualia veikla užsiimančių gyventojų pajamų apskaitą ir leis sutaupyti popierinių pajamų-išlaidų žurnalų pildymui, mokesčių apskaičiavimui skiriamą laiką. 2017 m. individualia veikla užsiimančių gyventojų skaičius siekė daugiau nei 240 tūkst.
• „Jau kitų metų pradžioje verslas galės pajamų ir išlaidų žurnalą pildyti internete, VMI sistemoje, tad popierinio žurnalo nebereikės«, - sakė VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorės pavaduotoja ir i.APS projekto vadovė Inga Gedminienė. - „Elektroninė apskaitos programa smulkiajam verslui bus ne privaloma, o laisvai pasirenkama».
• Virtualus buhalteris turės ir papildomų duomenų peržiūros ir analizės funkcijų, kurios leis verslininkams stebėti, ar jų vykdoma veikla yra pelninga, kokios gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų tendencijos. Taip pat čia bus apskaičiuojamos GPM, PSDĮ ir VSD įmokos, taigi, gyventojams nebereikės ieškoti įrankio mokesčiams skaičiuoti, aiškintis, kaip jie apskaičiuojami, atlikti skaičiavimus.
• Tvarkomų duomenų pagrindu, įvertinus iš kitų šaltinių gautą informaciją, bus apskaičiuotos gyventojo veiklos pajamos bei išlaidos ir šie duomenys bus įkelti į būsimą preliminarią deklaraciją.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 384 pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99.
• Svarbesni pakeitimai:
• 1.1.1. Pakeisti 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
• „2.4. dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atvejui, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas. Kai vienetas moka vienkartinę metinę kelionių draudimo įmoką, išlaidos komandiruotės sąnaudomis pripažįstamos kiekvieną draudimo mėnesį bendrą draudimo įmokos sumą padalijus iš mėnesių skaičiaus, išskyrus tą atvejį, kai per draudimo galiojimo laikotarpį nė vienas apdraustasis vieneto darbuotojas, individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar mažosios bendrijos narys nevyko į komandiruotę;“.
• 1.1.2. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
• «3. Iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, – išvykimo iš šios užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas), taikant Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas), nustatytus dienpinigių dydžius (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyti dienpinigių dydžiai taikomi atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena).“
• 1.1.3. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
• „4. Jeigu į komandiruotę vyksta vieneto vadovas arba individualios įmonės savininkas, tikrasis ūkinės bendrijos narys ar mažosios bendrijos narys ir šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma gali būti didinama 100 procentų.“

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, ypatumai“
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad paskelbtas atnaujintas leidinys gyventojams, vykdantiems individualiąją veiklą pagal pažymą. Leidinys papildytas naujomis, nuo 2018 metų galiojančiomis GPM įstatymo nuostatomis.


Pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VA-30 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. VA-147 „Dėl Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių patvirtinimo» pakeitimo", pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės (toliau – taisyklės).
• Taisyklių pakeitimu, įteisinama nuostata, kad paslaptyje yra nelaikoma informacija apie viešojo asmens ir juridinio asmens atžvilgiu atliekamą / neatliekamą mokestinio tyrimo, mokestinio patikrinimo faktą, kai tokia informacija teikiama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams.

VMI informuoja: pakeistas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4-1 straipsnio 6 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41straipsnio 6 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 1 punkte atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai – patikslinta teisės akto data.


VMI komentuoja: dėl PVM įstatymo nuostatų taikymo, esant atpirkimo sandoriams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina nuostatas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) taikymo, kai yra sudaromi atpirkimo (kitaip „circle“ arba „watch-out“) sandoriai:
• Situacija:
• Pardavėjai su prekių pirkėjais pasirašo standartines, pagal tarptautinių prekybos organizacijų GAFTA ar FOSFA taisykles parengtas grūdų pardavimo sutartis. Sutartyse numatyta, kad tam tikru metu pardavėjai parduos, o pirkėjai nupirks tam tikrą kiekį grūdų už iš anksto sutartą kainą, nustatytą atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu esančias kainų prognozes.
• Sutartyse standartiškai nustatomas susitarimas dėl galimybės sudaryti atpirkimo („circle“) sandorį. Šis sandoris reiškia, kad pardavėjas, įvertinęs situaciją grūdų rinkoje, pasiūlo pirkėjui nutraukti sutartį, sudarant atpirkimo („circle“) sandorį pagal kurį pardavėjas atperka grūdus, pastarajam sumokėdamas skirtumą tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos. Iš esmės šis mokestis kompensuoja pirkėjui jo papildomus kaštus, jeigu grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas.
• Klausimas:
• Kaip PVM tikslais turi būti traktuojamas pardavėjo pirkėjui mokamas „skirtumas“?
• Atsakymas:
• Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas, PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo laikomas įvykusiu Lietuvoje. Vadinasi, kad ūkio subjektų vykdomi sandoriai būtų PVM objektas, visų pirma ūkio subjektai vienas kitam turi arba teikti paslaugas, arba tiekti prekes Lietuvoje už atlygį. Pažymėtina, kad tarp ūkio subjekto gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ūkio subjektas atlygį turi gauti už konkrečias jo patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jei asmens ūkio subjektui mokamos sumos negali būti susietos su to ūkio subjekto įvykdytų prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, galima teigti, kad nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp gauto atlygio ir įvykdyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, vadinasi, tokioje situacijoje nėra ir sandorio, kuris galėtų būti laikomas PVM objektu. Pateiktu atveju pardavėjo ir pirkėjo sudarytas atpirkimo („circle“) sandoris PVM tikslais nelaikytinas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriu, o pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos - atlygiu už patiektas prekes (suteiktas paslaugas). Šis pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas iš esmės skirtas padengti pirkėjo galimiems kaštams, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu pirkėjas grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas. Tokiu atveju skirtumas PVM tikslais laikomas kompensacija, kuri nėra PVM objektas.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Lietuvai skirta 117 mln. eurų Norvegijos ir EEE investicijų
Balandžio 23 dieną finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audun Halvorsen pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117.6 mln. eurų, beveik 98% šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos bus panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.
• „Naujasis Norvegijos ir EEE investicijų Lietuvai etapas tęsia jau ne vienerius metus trunkantį sėkmingą bendravimą ir bendradarbiavimą. Svarbu, kad investicijos neapsiriboja tik finansinėmis dotacijomis, tačiau įgyvendinami projektai remiasi ir savo veiklose pritaiko šalių gerąją praktiką, taip prisidėdami prie Lietuvos gerovės kūrimo“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Jo Karališkoji Prakilnybė Norvegijos Kronprincas Haakon ir Jos Karališkoji Prakilnybė Kronprincesė Mette-Marit susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir dalyvavo Susitarimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje.
• Pasak Norvegijos ambasadoriaus Karsten Klepsvik, pasirašymo įtraukimas į oficialią karališkojo vizito programą parodo, kad Norvegija ypač vertina glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. „Džiaugiamės pradėdami naująjį Norvegijos ir EEE paramos Lietuvai etapą, kuris truks ateinančius septynerius metus. Tikimės, kad šios investicijos toliau prisidės prie Lietuvos socialinės bei ekonominės raidos ir ryšių tarp mūsų valstybių stiprinimo“, - sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Karsten Klepsvik.
• Šiuo laikotarpiu investicijos bus skirtos dar labiau stiprinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, gerinti psichikos sveikatą ir užtikrinti rizikos grupės vaikų bei jaunimo gerovę, stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti daugiašalius mokslinius tyrimus ir skatinti institucijų bendradarbiavimą, didinti inovacijų plėtrą bei įmonių konkurencingumą, paremti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei skatinti kultūrinį verslumą.

VMI informuoja: bus skelbiama daugiau informacijos apie gyventojų deklaruotą turtą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad šiemet viešai paskelbs daugiau deklaruojančių turtą asmenų deklaracijų išrašų. Pernai VMI skelbė 39,7 tūkst. privalančiųjų deklaruoti turtą gyventojų ir jų sutuoktinių turto deklaracijų išrašus. Šiemet skelbiamų išrašų skaičius 19 tūkst. didesnis.
• Šiais metais VMI savo tinklalapyje iki spalio 1 d. papildomai paskelbs Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų, apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Lietuvos kariuomenės vado ir kariuomenės vado pavaduotojo, Lygių galimybių kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ir jo pavaduotojų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, Žurnalistų etikos inspektoriaus, valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, įskaitant išvardintų asmenų sutuoktinių 2017 m. turto deklaracijų išrašus. Išvardinti asmenys ir anksčiau turėjo prievolę deklaruoti turtą, tačiau iki šiol jų turto deklaracijų išrašai nebuvo skelbiami.
• Šiuo metu teisingas turto deklaracijas yra pateikę 54,5 tūkst. tai privalančių padaryti gyventojų. Suskubti ir nelaukti gegužės 2-osios, kada baigiasi pajamų ir turto deklaravimo terminas, turėtų dar apie 40 tūkst. turtą privalančių deklaruoti gyventojų.

Valstybinė darbo inspekcija konstatuoja: dirbantieji Lietuvoje nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
Daugelis dirbančiųjų, to nežinodami, nuolat susiduria su pavojingomis medžiagomis ir tinkamai nuo jų nesisaugo. Tokią išvadą antradienį surengtoje konferencijoje paskelbė Valstybinė darbo inspekcija, pristatydama Europos dvimetę kampaniją „Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“.
• „Pavojingos medžiagos – tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir darbo proceso metu išsiskiriantys teršalai, ir natūralios kilmės medžiagos, kaip įvairios dulkės, ar biologinės medžiagos. Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai“, – teigė Nerita Šot, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto Lietuvoje koordinatorė.
• Specialistės teigimu, itin didelis dėmesys kampanijos metu bus skiriamas supratimui apie pavojingas medžiagas bei jų paplitimą didinimui ir supažindinimui su efektyvaus valdymo principais, bus rengiami seminarai, konferencijos, platinama EU-OSHA parengta informacinė medžiaga, skelbiami Europos geros praktikos apdovanojimai.
• Chemijos mokslų daktaras Jonas Kiuberis laboratorijoje surengtoje konferencijoje pademonstravo, kiek ir kokių pavojingų medžiagų yra įprastų, daugybės profesijų atstovų darbe kasdien naudojamų priemonių sudėtyje.
• „Kaip pavyzdį galiu pateikti kelias pavojingas medžiagas. Sveikatai pavojingi yra plaukų dažuose esantis resorcinolis, statybiniuose klijuose esantis metileno disocianatas, paviršių valikliuose esantis aminoetanolis ir taip toliau. Tokių medžiagų neigiamas poveikis gali pasireikšti per odą, gali pažeisti akis, virškinimo traktą, kvėpavimo takus, o patekusios į kraujotaką gali sukelti mažakraujystę. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pavojingos medžiagos rimtų sveikatos problemų gali sukelti, kai su jomis dirbama kasdien, dideliais kiekiais ir nesilaikant saugaus darbo reikalavimų.“, – pabrėžė mokslų daktaras.
• Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį darbo laiko 17 proc. žmonių Europoje susiduria su cheminėmis medžiagomis, o 15 proc. žmonių dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais, dulkėmis.
• „Labai svarbu saugoti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatą, laikytis būtinų saugos darbe taisyklių. Dėmesio darbuotojų saugai niekad nebus per daug, nesvarbu, ar tai būtų kontrolė, globa, prevencija ar draugiškas paraginimas“, – sakė chemikas.
• „Šiais metais Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją – pirmą kartą oficialiai pažymėsime ir Lietuvoje. Tai galimybė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo bei kolegų sveikata ir saugumu darbe. Tikimės, kad Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos informavimo ir konsultavimo priemonės paskatins darbdavius ir darbuotojus įgyvendinti ir įtvirtinti saugaus darbo kultūrą. Juk atsargumas nekainuoja nieko, o neatsargumas gali atsieiti labai brangiai“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, sunkių sužalojimų skaičius išlieka toks pat, todėl būtina imtis priemonių.
• Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius informavo, kad Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja, o per šiuos metus darbe žuvo net 12 žmonių, per praėjusią savaitę darbe sunkiai sužaloti trys darbuotojai. Net ketvirtadalis darbuotojų žalą patiria dėl darbo saugos taisyklių nepaisymo.
• „Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Europoje esame vieni paskutiniųjų. Tai laikas, kai reikia peržiūrėti, kas yra atlikta, o ką būtina tobulinti. Valstybinė darbo inspekcija nuosekliai dirba, informuodama apie prevencines priemones, geresnį darbo organizavimą. “, – sakė jis.
• J. Griciaus teigimu, žūtys darbe kainuoja brangiai visomis prasmėmis – tai ne tik žmogiškosios netektys ir kančios, bet ir didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai bei papildomos išlaidos pačioms įmonėms.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: parengta 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nauja redakcija
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja informuoja, kad parengta 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nauja redakcija.
• Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją dėl verslo apskaitos standartų suderinimo su tarptautiniais apskaitos standartais, kad įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pagal verslo apskaitos standartus ar tarptautinius apskaitos standartus sudaromose atskirose finansinėse ataskaitose pateikta informacija būtų palyginama;
• Siekiant atsargų apskaitos reglamentavimo tobulinimo ir didesnio standarto nuostatų aiškumo.
Pagrindiniai pakeitimai:
1.Nustatyta, kad įmonėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, netaikoma standarto 38 punkto nuostata dėl galimybės pasirinkti LIFO atsargų įkainojimo būdą (EBPO rekomendacijos įgyvendi1beanimas);
2.Paaiškinta, kokios sąnaudos pripažįstamos, jei labai maža įmonė pasirenka rengti trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą.


FNTT praneša: čiužinių prekybos bendrovėje įtariama šešėlinė prekyba, rasta juodoji buhalterija, produkcija - jūriniuose konteineriuose
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino čiužiniais prekiavusią bendrovę, kuri per kelerius metus galėjo šešėlyje jų parduoti už daugiau kaip 600 tūkst. eurų.
• Verslą prekiauti čiužiniais sumaniusi šeima Vilniuje įsteigė bendrovę. Keturis darbuotojus turinti bendrovė, kurios direktorė gaudavo apie 400 eurų mėnesio atlyginimą, o kitų darbuotojų atlyginimas tesiekė 200 eurų, savo interneto svetainėje siūlė didelę čiužinių modelių ir dydžių įvairovę. Apie parduodamus čiužinius bendrovė skelbė ir vienoje populiariausių interneto skelbimų svetainių. Pagal klientų pageidavimus užsakyti čiužiniai būdavo atgabenami iš Lenkijos gamyklos. Čiužiniai klientams būdavo atvežami pačios bendrovės transportu arba pasinaudojus greitųjų siuntų įmonėmis.
• FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas bendrovės ir jos savininkų namuose, kurių metu rado ir paėmė juodąją buhalteriją. Joje užfiksuoti duomenys apie čiužinių pirkėjus, jų užsakymus ir sumokėtas sumas. Kieme esančiuose jūriniuose konteineriuose buvo sandėliuojami apie 300 čiužinių, nors bendrovės buhalterinėje apskaitoje jų turėjo būti nurodyta apie 800. Darytina prielaida, kad ne mažiau kaip 500 čiužinių galėjo būti parduoti be paskaitos dokumentų, neįtraukiant gautų pajamų į bendrovės apskaitą. Oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose dalies parduotų čiužinių kaina buvo itin maža – ji nesiekdavo nė 50 eurų, nors kita dalis tokių pačių čiužinių buvo parduodama vidutiniškai po 400 eurų. Įtariama, kad visa čiužinio suma į bendrovės apskaitą būdavo įtraukiama tik tuo atveju, jei pirkėjas paprašydavo sąskaitos faktūros. Jos neprašant, į buhalterinę apskaitą įrašydavo mažesnę parduodamų čiužinių kainą, nors iš klientų paimdavo ne mažiau kaip kelis šimtus eurų siekiančią sumą.
• Skaičiuojama, kad daugiau kaip 600 tūkst. eurų šešėlinių pajamų gavusi bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 140 tūkst. eurų mokesčių.
• FNTT Vilniaus apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos ir neteisingų duomenų pateikimo. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių, pasinaudodamos apgaule gautais leidimais, kėlėsi į Neringą, valstybei padaryta žala viršija trečdalį milijono eurų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino sukčiavimo mechanizmą. 17-kai Klaipėdos regiono bendrovių priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės, pasinaudodamos nemokamais kelto leidimais, kėlėsi į Neringą. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad žala, padaryta valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus, siekia apie 350 tūkst. eurų. Atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai analizavo leidimų, suteikiančių teisę nemokamai keltu persikelti į Neringą, išdavimo ir kontrolės tvarką. Prieš daugiau nei 10 metų Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir perkėlimo paslaugas teikianti akcinė bendrovė susitarė, kad Neringos savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys gauti leidimus savo transporto priemonėms keltis keltu gali tuo atveju, jei pateikia dokumentus savivaldybei. Pastaroji sudaro transporto priemonių sąrašus ir perduoda juos perkėlimo paslaugas teikiančiai bendrovei. Šioji išduoda leidimus, suteikiančius Neringos miesto bendrovių transporto priemonėms ir darbuotojams galimybę dvejus metus keltis nemokamai.
• Analizuodami leidimų išdavimo tvarką tyrėjai išaiškino, kad leidimų sistemos ir kontrolės mechanizmas veikia neefektyviai. Per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, kas sudarytų apie 500 šių transporto priemonių pakrautų keltų.
• Atliekant tyrimus atskleistas sukčiavimo mechanizmas, kaip gaunami tokie nemokami leidimai naudotis keltais. Įtariama, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys. Remiantis šiomis sutartimis, Neringos bendrovės neva neatlygintinai savo veikloje naudoja ne sau priklausančias transporto priemones. Įtariama, kad Neringos savivaldybei buvo pateikiamos fiktyvios automobilių panaudos sutartys ir prašymai išduoti leidimus transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Šie duomenys buvo perduodami perkėlos paslaugas teikiančiai bendrovei, kuri išduodavo Neringoje registruotoms įmonėms leidimus. Išaiškinta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami statybos ir transporto paslaugas teikiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Minėtos įmonės veždavo žvyrą ir smėlį privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms, kurios Neringoje atlikdavo kelių tiesimo ir krantinių tvarkymo darbus. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo būtinybės už vieną transporto priemonės perkėlimą sumokėti 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių yra vos du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri apgaule gavo leidimus 14-kai transporto priemonių. Taip pat minėtinos kelios prekybos nekilnojamuoju turtu įmonės, kurios turėjo po 2–3 darbuotojus, bet pagal fiktyvias panaudos sutartis neva naudojosi nuo 7 iki 11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė biokuru ir statybos medžiagomis prekiaujanti bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau leidimų išduota 20 transporto priemonių.
• Ikiteisminiuose tyrimuose skaičiuojama, kad kelerius metus sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui siekia apie 350 tūkst. eurų.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia. Tyrimuose bendrovių turtui laikinai pritaikyti apribojimai, kurių bendra suma viršija 1,5 mln. eurų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2018.04.09 - 2018.04.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS SKAIČIAI
• Vilniaus AVMI duomenimis, nepraėjus nė mėnesiui nuo deklaravimo pradžios gyventojai jau yra pateikę daugiau nei 790 tūkst. pajamų, dar beveik 34 tūkst. turto deklaracijų ir per 97 tūkst. prašymų skirti paramą. Daugiau nei 89 tūkst. gyventojų VMI jau grąžino daugiau nei 14 mln. eurų permokų.
SAVAITĖS SKELBIMAS
• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba siūlome eiti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas Metodologijos ir analizės skyriuje.
• Organizuojama pakaitinio valstybės tarnautojo atranka į Metodologijos ir analizės skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Ieškome specialisto, kuris konsultuotų paklausėjus verslo apskaitos standartų taikymo klausimais, rengtų verslo apskaitos standartų metodines rekomendacijas. Dokumentai pildomi ir teikiami iki balandžio 15 d. tik per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą adresu www.testavimas.vtd.lt.
• Daugiau informacijos rasite interneto svetainės skiltyje Struktūra ir kontaktai » Karjeros galimybės bei http://portalas.vtd.lt/lt/4/vtd-web-servisai/vtdkonkursai-319.html.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) primena, kad deklaruoti pajamas gyventojai turi iki gegužės 2 d., ir kviečia pasinaudoti papildomai įsteigtomis VMI darbo vietomis „Sodros« Vilniaus skyriaus padaliniuose Laisvės pr. 28 ir J. Kubiliaus g. 10.
• „Pastebime, kad šiais metais deklaracijos teikiamos itin aktyviai: palyginti su praėjusiais metais, šiuo laikotarpiu deklaracijų pateikta 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Visgi patirtis rodo, kad dalis gyventojų atvyksta deklaruoti pajamas būtent paskutinėmis balandžio dienomis, todėl gyventojų srautai Vilniaus AVMI gerokai išauga. Dirbame sutelkę maksimalius darbuotojų resursus, kad visi gyventojai, kuriems reikia specialisto pagalbos pateikti metines pajamų ir turto deklaracijas, jos sulauktų. Aptarnaujantis padalinys Vilniuje dirba be pertraukų ir pailgintą darbo dieną – nuo 7 val. iki 18 val. Per dieną mūsų specialistai pateikti deklaracijas padeda vidutiniškai apie 2,5 tūkst. gyventojų», - sako Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė.
• Bendradarbiaudama su „Sodros« Vilniaus skyriumi, VMI sudarė galimybę pateikti pajamų mokesčio ir turto deklaracijas, prašymus skirti paramą ar gauti kitą reikalingą informaciją. „Sodros» patalpose J. Kubiliaus g. 10 turime įrengtas tris darbo vietas, o Laisvės pr. 28 – keturias, tad kviečiame gyventojus aktyviai naudotis šia galimybe ir deklaruoti atvykti į „Sodros« padalinius. Čia dirbantys Vilniaus AVMI specialistai padės pateikti deklaracijas, prašymus, be to, daliai gyventojų tai daug patogesnė vieta atvykti», – pasinaudoti papildoma galimybe kviečia Edita Glumbakienė.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. Nr. D1-262 / 1K-142 pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230.


VMI komentuoja: dėl energinių produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų atnaujinimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM), kad 2018 m. balandžio 6 d. priimti nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. įsigaliosiantys:
• Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/550, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis, II priedas;
• Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/552, kuriuo atnaujinami Tarybos direktyvoje 2003/96/EB nurodyti tam tikrų produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodai. Šiais teisės aktais atnaujinti Kombinuotosios nomenklatūros kodai, nurodyti Reglamente (EB) 684/2009 ir Direktyvoje 2003/96/EB. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad juose nurodyti energiniai produktai būtų apibūdinami naudojant naujus Kombinuotosios nomenklatūros kodus, atnaujintus Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925.
• PRIDEDAMA:
• 1. Lentelė „Lyginamoji Kombinuotosios nomenklatūros kodų lentelė«, 2 lapai;
• 2. Lentelė „Akcizais apmokestinamos prekės kodas ir apibūdinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 684/2009», 2 lapai.

VMI informuoja: klausimai ir atsakymai dėl mažųjų bendrijų apmokestinimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbė atnaujintą leidinį dėl Mažųjų bendrijų apmokestinimo. Daugiausia dėmesio skirta MB vadovo ir MB narių išlaidų apmokestinimo ar neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu bei tam tikrų sąnaudų (komandiruočių, steigimo sąnaudų) pripažinimo leidžiamais atskaitymais.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Briuselyje – parengiamieji derybų dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos susitikimai
Balandžio 13 dieną Briuselyje finansų viceministrė Miglė Tuskienė susitiko su Eurokomisaro, atsakingo už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Giunterio Oetingerio kabineto vadovu Michaeliu Hageriu. Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas kitai ES daugiametei finansinei programai, dėl kurios savo pasiūlymą EK planuoja pateikti gegužės 2 dieną.
• „Kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje svarbu užtikrinti Lietuvai strategiškai svarbių sričių ir projektų finansavimą, ieškoti efektyviausių ES biudžeto lėšų panaudojimo būdų ir kartu siekti įgyvendinimo taisyklių paprastinimo,“ – sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Susitikime viceministrė su ES biudžeto komisaro kabineto vadovu aptarė svarbiausius Lietuvos derybinius klausimus: pakankamą ir tęstinį ES finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Sanglaudos politikos svarbos ir pakankamo investicijų dydžio ekonomiškai augančiuose regionuose išlaikymą, Bendrosios žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų konvergenciją ES lygiu, Baltijos šalių energetikos ir transporto jungčių su kontinentine Europa užbaigimą (Rail Baltica ir elektros tinklų sinchronizacija).
• EK pateikus pasiūlymą dėl naujos Daugiametės finansinės programos ir įvairių politikos sričių teisės aktų, prasidės derybos ES ir Europos Vadovų Tarybose. Sprendimas dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos bus priimamas vienbalsiai ir jam turės pritarti Europos Parlamentas. EK sieks susitarti iki EP rinkimų, kurie vyks 2019 m. gegužės mėnesį.

Finansų ministerija informuoja: finansų ir verslo lyderiai diskutuos apie kapitalo pritraukimo tendencijas
Gegužės 3 d. Vilniuje vyks šeštoji tarptautinė finansų rinkų konferencija „Expanding Market-Based Finance for Economic Growth“. Šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas finansų rinkų tendencijoms, analizuojama finansų technologijų įtaka kapitalo rinkoms, „žaliųjų“ finansų perspektyvos bei finansiniai sprendimai infrastruktūros plėtrai.
• „Tarptautinė finansų rinkų konferencija kasmet iš viso pasaulio surenka žinomiausius finansų ekspertus, privačius investuotojus, verslo ir mokslo atstovus. Šiais metais diskutuosime apie Baltijos šalių kapitalo rinkos augimą, Fintech proveržį Lietuvoje, „žaliųjų“ finansų inovacijas ir infrastruktūros projektų patrauklumą privatiems investuotojams,“ – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Konferencijoje savo įžvalgomis pasidalins finansų ministras Vilius Šapoka, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, „Nasdaq Nordics“ prezidentas Lauri Rosendahl, „Thomson Reuters“ vadovas Nick Collier, „ESM“ generalinis sekretorius Kalin Anev Janse, „žaliojo“ finansavimo specialistas seras Roger Gifford, kiti pranešėjai.
• „Aptarsime, koks yra valstybės vaidmuo vystant Baltijos šalių finansų rinką, iš pirmų lūpų išgirsime Baltijos šalių įmonių „Novaturo“ ir „Madara Cosmetics“ atėjimo į biržą sėkmės istorijas, analizuosime, kokie trukdžiai šiandien kliudo pritraukti kapitalą verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui“, - apie būsimą diskusiją pasakojo jos moderatorė „Nasdaq“ vertybinių popierių paslaugų vadovė Arminta Saladžienė.
• Bendrovės „Litcapital“ vadovas Šarūnas Šiugžda sako, kad tokioms mažoms kapitalo rinkoms kaip Lietuva svarbu laiku ir tinkamai įvertinti unikalią galimybę, kurią suteikia beprecedenčiai skaitmeninės revoliucijos pokyčiai, kurie įgalins mažas rinkas “įšokti” į pasaulinių kapitalo rinkų lyderių ratą. “Tokios revoliucinės technologijos kaip „blockchain“ įsigalėjimas sukurs visiškai naujas galimybes pritraukti kapitalą. Bet ar pinigų plovimo prevencija ir drastiškai augantis reguliavimas iš esmės nesustabdys skaitmeninių pokyčių kapitalo rinkose?”, – svarsto Š. Šiugžda.
• Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerės Dovilės Burgienės teigimu, bus aktualu apžvelgti infrastruktūros poreikius ir Lietuvos vyriausybės planuojamus projektus, ypač – transporto sektoriuje. D.Burgienės moderuojamoje diskusijoje bus gilinamasi į dabartinį projektų finansavimo išteklių derinį (ES, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos, valstybės valdomų įmonių lėšos, privatūs fondai) ir svarstoma, kuo planuojama pakeisti ES lėšas. Bus aptarta, ką gali pasiūlyti privatūs infrastruktūros fondai ir pristatyta teigiama bei neigiama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų patirtis Lietuvoje, siekiant ateityje pagerinti tokių projektų rengimą.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: darbo inspekcija atliko reidus naktiniuose klubuose
Valstybinė darbo inspekcija(VDI) informuoja, kad šių metų vasario – kovo mėnesiais Vilniaus mieste buvo patikrinta 12 naktinių klubų. Daugelyje iš jų nustatyti įdarbinimo bei neteisėtos komercinės veiklos pažeidimai.
• Keturiuose klubuose vakaro vedėjai – didžėjai dirbo be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Už šiuos pažeidimus jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Nustatyti penki asmenys, dirbę be darbo sutarties, tai yra – nelegaliai. Darbo inspektoriai taip pat nustatė ir darbo bei poilsio laiko režimo, darbo laiko apskaitos pažeidimų. Visa tai taip pat įvertinta administracinių nusižengimų protokolais, kurie surašyti įstaigų vadovams pagal atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.
• Dviejuose striptizo klubuose 5 striptizo šokėjos dirbo pagal autorines sutartis. Dėl galimo darbo santykių slėpimo (šiais atvejais egzistuoja darbo santykių požymiai: pavaldumas, atlygintinumas ir panašiai), VDI Vilniaus skyriuje dar vyksta tyrimas.
• Administracinių nusižengimų protokolą teko surašyti ir vieno naktinio klubo apsaugos darbuotojui – už kliudymą VDI inspektoriams atlikti tarnybines pareigas.
• „Tikrinimai parodė, kad ne tik statybos sektoriuje populiari nedeklaruoto darbo forma, šioje, pramogų sferoje, taip pat apstu pažeidimų, – apibendrina rezultatus VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Manome, jog tokius patikrinimus yra tikslinga tęsti ir ateityje.“

Sodra perspėja: nedeklaravus gyvenamosios vietos, nepasieks ir „Sodros“ mokami alimentai
Sodra informuoja, kad iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė „Sodra“.
• Nuo šiol būtent „Sodrai“ gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.
• Svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos iki balandžio 30 dienos, išmokos mokėjimas bus stabdomas.
• Išmoka neskiriama ir jeigu vaikas ar išmokos gavėjas gyvena kitoje šalyje ir yra deklaravę išvykimą.
• Aktyviau dirbs su skolininkais
• Vaikų išlaikymo fondas buvo sukurtas 2008 metais. Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos fondas turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Per dešimt metų vaikų išlaikymui išmokėta 120 mln. eurų suma, kuri dar nesusigrąžinta iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Valstybei skolingi apie 40 tūkst. tėvų.
• „Vaikų išlaikymo fondą perėmus „Sodrai“ galime ne tik efektyviau skirti ir mokėti išmokas, bet ir susigrąžinti skolas naudodamiesi apdraustųjų bei įmonių duomenų registrais bei efektyviais įrankiais, skirtais užtikrinti, kad gyventojai vykdytų savo prievoles valstybei.
• Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne „Sodrai“ ar fondui, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpina. „Sodra“ sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikriname informaciją ir rengiame detalią skolininkų duomenų bazę, o aktyvius išieškojimo veiksmus pradėsime antroje šių metų pusėje“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
• Kita vertus, vien pranešus, kad nuo metų pradžios Vaikų išlaikymo fondo funkcijas perėmė „Sodra“, dalis alimentų nemokėjusių tėvų patys kreipėsi ir jau sugrąžino 150 tūkst. eurų.
• „Sodra“ turi visas galimybes pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.
• Paaiškėjus, kad skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos, pateikiame prašymą tos šalies kompetentingai institucijai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
• Kaip gauti išmoką
• Šiuo metu Vaikų išlaikymo fondo išmoka vienam vaikui negali viršyti 68,4 euro per mėnesį. Jeigu priteisti alimentai yra mažesni, mokama suma – priteistų alimentų dydžio. Jeigu vienas iš tėvų moka dalį alimentų, fondas padengia skirtumą, tačiau ne daugiau nei 68,4 euro per mėnesį.
• Norint gauti išmoką reikia „Sodrai“ pateikti prašymą bei teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Dokumentus galima pateikti bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.
• Jeigu išmoka buvo mokama 2017 metais, nieko daryti nereikia. „Sodra“ tiesiog tęsia mokėjimą, kai išmoka priklauso. Tačiau svarbu, kad būtų deklaruota vaiko ir jį išlaikančio vieno iš tėvų ar globėjo gyvenamoji vieta.

FNTT tyrimas: automobilių įranga internetu prekiavęs asmuo bus teisiamas- gavo per 1 mln. eurų pajamų, mokesčių nemokėjo, prekiavo ir vogtais daiktais
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai pareikšti Vilniuje gyvenančiam asmeniui, beveik 4 metus internetu vysčiusiam stambaus masto tarptautinę prekybą automobilių detalėmis ir multimedija. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį jis gavo daugiau nei 1,1 milijono eurų pajamų, o valstybei nesumokėjo beveik 60 tūkst. eurų mokesčių bei 25,5 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“.
• Iš Panevėžio kilęs, o pastaraisiais metais Vilniuje gyvenantis 41 metų V. V. į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų akiratį pateko prieš dvejus metus.
• FNTT Panevėžio apygardos valdybos pareigūnams kilo įtarimų, kad asmuo galimai neteisėtai verčiasi stambaus masto komercine veikla jos neregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir nemokėdamas mokesčių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė.
• Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėta prekyba V. V. galimai užsiėmė 2011-2015 metais. Įtariama, kad įvairių automobilių detalėmis ir kita automobiline aparatūra jis prekiavo internetu, o pirkėjai pervesdavo pinigus į 10 sąskaitų, atidarytų įvairiuose Lietuvoje bei užsienio šalyse veikiančiuose bankuose V. V., jo žmonos ir dar trijų asmenų vardu.
• Atliekantys tyrimą FNTT pareigūnai nustatė, kad vieną šių sąskaitų Lenkijos banke asmuo galimai atidarė pasinaudojęs kito asmens suklastota asmens tapatybe kortele. Todėl jam pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.
• V. V. taip pat pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo. Įtariama, kad kaltinamasis, į savo bei dar keturių asmenų vardais atidarytas bankų sąskaitas gavęs neteisėtų komercinės veiklos pajamų, didžiąją jų dalį panaudojo vystydamas šį verslą, atlikdamas finansines operacijas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą.
• Jau atliekant ikiteisminį tyrimą, 2015 metų pavasarį, V. V. žmonos vardu registruoti du automobiliai buvo perregistruoti kitiems asmenims. Dėl tokiu būdu pažeistų laikinų nuosavybės teisės apribojimų V. V. taip pat pateikti kaltinimai.
• Tyrimo metu atliekant kratas, V. V. namuose buvo rasta daugiau nei 1000 įvairios automobilinės įrangos, detalių. Paaiškėjo, kad dalis jos įvairiose užsienio šalyse buvo įregistruota kaip dingusi ar pavogta. Dėl navigacijos įrangos ir kitokios automobilinės aparatūros vagysčių Vokietijos pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus, kuriuose V. V. yra apklaustas kaip įtariamasis.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės J. Pocienės teigimu, FNTT pareigūnai atliko didžiulį darbą, rinkdami bylai svarbius duomenis. „Siekiant ištirti beveik ketverius metus V. V. galimai vykdytą neteisėtą veiklą, buvo paprašyta informacijos iš kelių užsienio šalių bankų, tarptautinių siuntų gabenimo tarnybų, užsienio šalių teisėsaugos institucijų. Taip pat skirtos užduotys VMI ir FNTT specialistams atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimus“, – sakė prokurorė.
• Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Nereikia pranešti, kitos pajamos.

FR0600 pildymo instrukcija 26-28 puslapiai

patikslinama (atstatoma) pirkimo PVM atskaita į 35 langelį su minuso ženklu

Vilniuje 2018 m. balandžio 3 dieną, Karolinos konferencijų centre, įvyko seminaras su auditoriumi Artūru Kapitanovu, tema "Metinės Pelno mokesčio deklaracijos ir finansinių ataskaitų rengimo rekomendacijos". Po seminaro vyko labai turiningas ir įdomus Visuotinis NBA narių susirinkimas.

Informuoju apie svarbiausius NBA Visuotinio narių susirinkimo sprendimus:
1. Stojamasis - 20 EUR. Nario mokestis 2018 metams - 30 EUR.
2. Patvirtintos tokios NBA išlaidos:
2.1 išlaidos - seminarams +5000 EUR (bus didinama pagal poreikį ir pagal įplaukas iš komercinių klientų)
2.2 Tax.lt susitikimui- 300 EUR.

P.s: NBA nariams nusiųsta išsamesnė svarbiausių sprendimų suvestinė

Siūlau daryti per atskaitingą asmenį - 2435X

Reikia, ir susimokėti 15%

Nuo 2018 01 01 iki 500 EUR palūkanos per tarpusavio skolinimosi platformas bus neapmokestinamos

Pažiūrėjau. Nuomonė nepasikeitė: visi vykdantys veikla/biznį turi būti apmokestinami. Tarifai? Kokie 0,5,5,7,15,20 sprendžia seimas. Dabar yra 15% ir 5%.

Vilniuje 2018 m. balandžio 3 dieną, Karolinos konferencijų centre, vyks seminaras su auditoriumi Artūru Kapitanovu, tema "Metinės Pelno mokesčio deklaracijos ir finansinių ataskaitų rengimo rekomendacijos". Po seminaro įvyks Visuotinis NBA narių susirinkimas.

Seminaro kaina:
- Asociacijos nariams 12 EUR;
- ne Asociacijos nariams - 45 EUR.

Registracijos pabaiga - kovo 31 diena.
Registracija patvirtinama gavus apmokėjimą.

Bankas: EVP International UAB,
Banko sąsk.: LT613500010001845330
Gavėjas: Nacionalinė Buhalterių asociacija

Registracijos forma:
docs.google.com/forms/d/1Dfh3FM58ShiikG4rggEwzX1Ptfe2uPHYnvqQbTIZNAY/edit?ts=5aab7123

Savaitės 2018.03.05 - 2018.03.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS APŽVALGA
Registrų centro duomenimis, 2017-aisiais metais beveik 73 proc. juridinių asmenų buvo įregistruoti elektroniniu būdu, o dažniausiai - net 91 proc. atvejų - šiuo būdu buvo naudotasi registruojant mažąsias bendrijas.
• Populiariausios teisinės formos steigiant juridinius asmenis pernai tradiciškai buvo uždarosios akcinės bendrovės - jų per metus įregistruota virš 6,5 tūkst., taip pat viešosios įstaigos (691), asociacijos (478) ir mažosios bendrijos (2 987). Kaip ir pastaruosius kelerius metus, anksčiau itin populiarias individualias įmones keičia mažosios bendrijos - individualių įmonių per praėjusius metus visoje šalyje įregistruota vos 255.
• Laikinosios Registrų centro direktorės Ievos Tarailienės nuomone, individualių įmonių populiarumas kritęs dėl to, kad tai - neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vadinasi, jo savininkas už įmonės veiklą ir prievoles atsako ne tik įmonės, bet ir savo asmeniniu turtu. «Tuo metu mažosios bendrijos yra ribotos civilinės atsakomybės subjektas, joms nenustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, todėl, tikėtina, ilgainiui ši teisinė forma visiškai pakeis individualias įmones», - sako laikinoji direktorė.
SAVAITĖS PRANEŠIMAS
• Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pratęsė terminą, iki kurio UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ (toliau - SSC) išduotų kvalifikuotų elektroninių parašų sertifikatų savininkai turi pasikeisti sertifikatus.
• RRT informuoja, kad laikotarpis, per kurį asmenys, naudojantys SSC išduotus kvalifikuotus elektroninių parašų sertifikatus, turėtų juos pasikeisti kitų teikėjų išduodamais sertifikatais, pratęsiamas iki 2018 m. gegužės 11 d.
• Daugiau informacijos http://www.rrt.lt/lt/pranesimai-spaudai/rrt-pratese-termina-r4d8.html
SAVAITĖS KVIETIMAS
• Valstybinė darbo inspekcija kovo 26 d. 10 val. Klaipėdoje (viešbutis “Amberton”, Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda) organizuoja nemokamą seminarą įmonių atstovams „Rizikos vertinimas. Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA demonstracija“.
• Išankstinė registracija būtina.
• Nuoroda registracijai: https://goo.gl/forms/TAYUEyE4sdYupYvb2 .
• Daugiau informacijos galima rasti čia.

SAVAITĖS SKAIČIAI
Iš viso vaikų išmokai mokėti ir administruoti šiemet skirta 231,6 mln. Eur, iš kurių administravimui – 4,5 mln. Eur.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vaiko-pinigus-gavo-dar-ne-visi-prase-bet-jau-svarstoma-galimybe-juos-didinti.d?id=77378167


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI primena: 2018 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes). Nuo 2018 m. žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) «Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo», kurios galios 5 metus (2018-2022 metais).
VMI primena: pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. VA-18 pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
• Plačiau apie pakeitimus galima paskaityti čia.
VMI primena: pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.I-1338 2 straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) praneša, kad 2018 m. sausio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1000 (toliau – Įstatymas).
• Įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnio 33 punktas. Jame pateikta formuluotė „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai“ pakeista į formuluotę „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai“.
• GTDĮ pakeistas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-992 pavadinimas „Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas“ pakeistas į pavadinimą „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas“ ir visas įstatymas išdėstytas nauja redakcija.

VMI konsultuoja: dėl 2017 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo tvarkos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2017 metais gyventojų gautos palūkanos.
• Daugiau informacijos galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad viršininko 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-21 buvo pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo«. Pakeistos Taisyklių nuostatos aktualios galutinai iš L2000ietuvos išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems laikotarpio nuo š. m. sausio 1 d. iki galutinio išvykimo dienos gautas pajamas.
VMI informuoja: atnaujinta verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2018-03-01 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-7213 „Dėl verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo (plačiosios) atmintinės patikslinimo».Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas.
• Atmintinė patalpinta VMI prie FM interneto svetainėje:
http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.16.2.4


KITOS NAUJIENOS


Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai: pažanga mokesčių srityje ir atsakinga fiskalinė politika
Kovo 7 dieną Europos Komisija (toliau – EK) pristatė šalių ataskaitas. Joje EK pateikė vertinimą apie tai, kaip šalys įgyvendina joms 2017 m. skirtas ES Tarybos rekomendacijas.
• EK vertinimu, Lietuvoje makroekonominių disbalansų nenustatyta. Pasinaudodama palankiomis ekonominėmis sąlygomis Lietuva vykdo esmines reformas darbo rinkos ir pensijų srityje. Šalyje stiprinama socialinė apsauga ir reformuojama švietimo sistema, taip pat vykdoma tvari fiskalinė politika. Jau antrus metus iš eilės formuojamas perteklinis biudžetas, valdžios sektoriaus skola išlieka žema.
• EK nuomone, Lietuva, įgyvendindama 2017 m. skirtas ES Tarybos rekomendacijas, padarė tam tikrą pažangą. Siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip pat išplėsta mokesčių bazė – padidinti akcizai tabakui ir dyzelinui, panaikintos lengvatos angliai, koksui ir lignitui, įvestas brangaus nekilnojamo turto progresinis apmokestinimas. Taip pat pagerintas mokestinių prievolių vykdymas, o PVM surinkimo atotrūkis sumažėjo nuo 28% iki 26%. Įvesta išmanioji mokesčių administravimo (i.MAS) sistema, taip pat nauja programa kovai su agresyviu mokesčių planavimu.
• „Teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių srityje rodo, jog Lietuva eina teisinga linkme siekiant mažinti socialinę nelygybę ir prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo. Žinoma, tenka susidurti ir su iššūkiais. Juos sprendžiame ir siekiame efektyviai valdyti Lietuvos viešuosius finansus“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Lietuvai rekomenduojama toliau didinti investicijas ir darbo našumą, stiprinti socialinę apsaugą ir švietimo sistemą. Anot EK, šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra efektyvios, tačiau iššūkių šioje srityje vis dar išlieka.
• EK vertinimu, Lietuvoje buvo sukurta patraukli ir dinamiška ekosistema startuoliams, o rizikos kapitalo investicijos sparčiai auga. Fiskalinė ir vidutinės trukmės biudžeto planavimo sistema toliau tobulinama. Taip pat Lietuvoje vis daugiau naudojamasi Europos strateginių investicijų fondu.
• Europos Komisijos ataskaitą galima rasti čia.

Finansų ministerija informuoja: ECOFIN diskusijos dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos bei skaidrumo didinimo mokesčių srityje
Kovo 12-13 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupėje bus tęsiamos diskusijos dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo rengiantis kovo 22-23 d. vyksiančiai Europos vadovų tarybai. Finansų ministrai aptars klausimus dėl Bankų sąjungos užbaigimo, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos ir Fiskalinių taisyklių supaprastinimo. Posėdyje taip pat bus aptariama Graikijos finansinės paramos programos įgyvendinimo pažanga ir tolesni žingsniai siekiant jos užbaigimo š. m. rugpjūčio mėn.
• ES šalių finansų ministrai sieks politinio susitarimo dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlymo dėl privalomų informacijos mainų apie tarpvalstybinius sandorius. Juo siekiama efektyviau kovoti su mokesčių vengimu ir didinti skaidrumą mokesčių srityje.
• ECOFIN posėdyje taip pat bus diskutuojama dėl bankų sektoriaus riziką mažinančių priemonių teisinio paketo priėmimo. Jis reikalingas siekiant spartesnio Bankų Sąjungos užbaigimo.
• Taip pat posėdyje EK pristatys 2018 m. šalių ataskaitas, bus apsikeista nuomonėmis dėl šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo.

IFIAR skelbia 2017 m. tikrinimų rezultatų apžvalgą
Tarptautinis nepriklausomų audito priežiūros organizacijų forumas (IFIAR) 2018 m. kovo 8 dieną paskelbė 2017 m. atliktų tikrinimų rezultatų apžvalgą, kurioje apibendrinta viešojo intereso įmonių, tarp jų ir svarbių finansų institucijų, audito bei audito įmonių kokybės kontrolės sistemos tikrinimų, atliktų 42 IFIAR narių audito priežiūros institucijų, rezultatai.
• Apžvalgoje aptariami audito įmonių, kurios priklauso šešiems didžiausiems audito įmonių tinklams (BDO International Limited, Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Ernst & Young Global Limited, Grant Thornton International Limited, KPMG International Cooperative ir PricewaterhouseCoopers International Limited), atliktų auditų tikrinimų metu nustatyti trūkumai. 2017 m. apžvalgos duomenimis, 40 procentų tikrintų auditų turėjo trūkumų (IFIAR pastebi trūkumų mažėjimo tendenciją: 2016 m. apžvalgos duomenis, 42 procentai tikrintų auditų turėjo trūkumų, 2014 m. tokių buvo 47 procentai).
• IFIAR nurodo, kad apžvalgos rezultatai neįvertina tikslios audito įmonių pažangos gerinant audito kokybę. Siekiant išsamiai įvertinti audito kokybę reikia vertinti įvairius rodiklius, be to, ir kiekybinę informaciją apie nustatytus ir praneštus trūkumus tikrinimų metu. Vis dėlto didelis nustatytų trūkumų procentas rodo, kad reikia dar tobulėti. Tuo tikslu IFIAR Pasaulinė audito kokybės darbo grupė (Global Audit Quality Working Group) 2015 m. šešiems didžiausiems audito įmonių tinklams nustatė tikslą – iki 2019 m. nekokybiškai atliktų auditų skaičių sumažinti 25 procentais – iki 29 procentų ar dar daugiau.
• Nors atskirų audito užduočių nustatytų trūkumų pasikartojimas apskritai mažėja, tačiau skirtingose teisės sistemose pažanga nėra vienoda. Be to, nėra nustatyta aiškios kokybės kontrolės sistemos trūkumų tendencijos. Pastarieji rezultatai patvirtino IFIAR požiūrį, kad pasauliniai audito įmonių tinklai turi dėti didesnes pastangas, kad stiprintų kokybės kontrolės sistemas ir nuosekliai skatintų aukštą audito kokybę visame pasaulyje.

VMI skelbia „Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo“ tyrimo rezultatus
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), informuoja, kad 2017 metų pabaigoje VMI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai« atliko „Mokesčių mokėtojų są2000moningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo» tyrimą. Tyrimas atliekamas ne pirmą kartą –nuo 2010 metų tai jau 5 kartas, kai VMI užsakymu atliktas mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas. Tyrimo medžiaga, rezultatai ir išvados skelbiami VMI svetainėje.
• Tyrimo metu buvo apklaustos reprezentatyvios fizinių asmenų, juridinių asmenų bei VMI darbuotojų, tiesiogiai atliekančių mokesčių mokėtojų patikrinimus, imtys.
• Kaip matyti iš tyrimo rezultatų, mažėja teigiančių, jog jie ar jų aplinkos žmonės dirba nelegaliai. Taip pat didėja dalis gyventojų, teigiančių, kad jie ar jų artimieji gauna tik oficialiai apskaitytą darbo užmokestį. Tačiau vis dar išlieka ženkli gyventojų nuostata, pateisinanti pajamų slėpimą bei mokesčių nemokėjimą. Kai tuo tarpu didesnė verslo atstovų dalis visiškai nepateisina mokesčių slėpimo ir jų nemokėjimo.
• Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad „šešėlis" linkęs mažėti – visos grupės nurodė, kad 2016 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje buvo kiek didesnė nei 2017 metais. Apibendrintas rodiklis rodo, kad per metus šešėlinė ekonomika traukėsi 2,1 procentinio punkto.
• Apibendrintais tyrimo duomenimis šešėlinės ekonomikos mastas 2017–aisiais sudarė 25,5 proc.

Sodra praneša: didesnių algų geografinės ribos plečiasi
Sodra informuoja, kad metų pabaiga atnešė teigiamų permainų į dirbančiųjų atlyginimo lapelius. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinės darbuotojų pajamos, pagal kurias apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, buvo 8,6 proc. didesnės negu prieš metus.
• Dažniau atlyginimai didėjo tiems, kurių algos prieš metus buvo labai mažos – neviršijo minimalios mėnesio algos (MMA). Kas antro iš jų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, „Sodros“ duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.
• „Tokių darbuotojų daugiausia rastume didmiesčiuose, didžiausiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse. Jų alga dažniausiai padidėjo po to, kai žmogus pakeitė pareigas arba darbo vietą. Akivaizdu, kad didėjant įtampai darbo rinkoje, didėja ir darbuotojų galia derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio“,– teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Nors MMA didinimas, skaičiuojant ketvirto ketvirčio metinį pokytį, įtakos neturėjo, mažų pajamų augimas nesiliovė. Darbuotojų, kurių alga neviršija MMA, liko gerokai mažiau – jų dalis sumažėjo nuo 23,6 proc. metų pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje.
• „Tam įtakos galėjo turėti ir instituciniai veiksniai – „vyšninio voko“ iniciatyva, kai mažiau negu MMA uždirbantiems darbuotojams buvo išsiųsta asmeninė informacija apie mažų socialinio draudimo įmokų įtaką būsimoms socialinėms garantijoms, minimalaus darbo užmokesčio kvalifikuotiems darbuotojams nustatymas – ir, žinoma, ekonomikos augimo nulemta bendra įtampa darbo rinkoje, kai darbo jėgos paklausa viršija tinkamos kokybės pasiūlą“,– sako J. Varanauskienė.
• Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui, kad už kvalifikuotą darbą būtų mokama didesnė negu MMA alga, mažai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų algų lapeliuose turėjo atsirasti teigiamų pokyčių.
• „Sodros“ duomenimis, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovų, kurių pajamos neviršijo MMA, dalis nuo metų pradžios sumažėjo nuo 23 iki 19 proc., specialistų, inžinierių, technikų – nuo 12 iki 9 proc., pardavėjų, tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų – nuo 26 iki 19 proc., kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – nuo 17 iki 11 proc. Tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų, uždirbančių ne daugiau negu MMA dalis, nors taip pat mažėjo – nuo 38 iki 33 proc., – išliko didžiausia.
• Istoriškai didžiausias pajamas uždirba Vilniaus apskrities gyventojai. Čia pajamos ir toliau sparčiai didėja. Vidutinės asmens pajamos, pagal kurias apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Vilniaus apskrityje per metus padidėjo nuo 882 iki 957 Eur (8,5 proc. arba 75 Eur).
• Nors likusioje Lietuvos dalyje vidutinės pajamos buvo ir liko mažesnės (737 Eur 2016 m. pabaigoje ir 798 Eur 2017 metų pabaigoje), metinis augimo tempas buvo gana panašus (8,3 proc., arba 61 Eur).
• Be kitų priežasčių pajamų didėjimo „užkratą“ į regionus galėjo atnešti Vilniaus darbdaviai. Kitų apskričių gyventojų, dirbančių Vilniuje registruotiems darbdaviams dalis svyruoja nuo 14 proc, labiau geografiškai nutolusiose apskrityse iki 25 proc. kaimyninėse.
• „Daugiausia kitų apskričių gyventojai dirba Vilniuje registruotų darbdavių įmonėse – prekybos centruose, geležinkelyje, pašte – tačiau realiai darbo vieta yra jų gyvenamoje vietovėje. Tikėtina, kad tokių darbdavių sprendimai didinti atlyginimus įmonėje neaplenkia ir nutolusiose vietovėse dirbančių darbuotojų.
• Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių gyventojai dažnai važinėja dirbti į Vilnių. Šių darbuotojų pajamos turėtų didėti panašiai kaip ir Vilniuje gyvenančių bendradarbių. Taip Vilniaus tendencijos perkeliamos ir į kitų regionų gyventojų pajamų statistiką. Vadinasi, vietos darbdaviams, ypač tose vietovėse, kuriose juntamas ekonominis augimas ir kurios nėra labai nutolusios nuo Vilniaus, tenka sunkiau konkuruoti dėl vietinės darbo jėgos su Vilniaus darbdaviais“, – sako J. Varanauskienė.
• Mažesnių Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių (Utenos, Alytaus) vietos darbdavių mokamų algų metinis pokytis gerokai nusileidžia Vilniaus darbdavių vietos gyventojams mokamų algų augimui.

FNTT praneša: per itin trumpą laiką baigtas tyrimas dėl įtarimų sukėlusio Panevėžio bendrovės bankroto
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo būdu pasisavinto didelės vertės turto. Kaltinimai pareikšti 3 panevėžiečiams bei juridiniam asmeniui – Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei. Įtariama, kad dėl galimai bendrininkų grupėje veikusių kaltinamųjų veiksmų pirkėjų pamėgta konditerijos bendrovė buvo priversta bankrutuoti, jos akcininkams padaryta didelė turtinė žala.
• Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybų pareigūnai, pernai atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl trijų panevėžiečių bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo, susidomėjo ir vienos žinomos Panevėžio bendrovės bankroto aplinkybėmis.
• Įtariant, kad sėkmingai dirbanti konditerijos gamyba užsiimanti bendrovė galimai tyčia buvo priversta bankrutuoti, pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
• Kaltinimai šioje byloje pareikšti dviejų bendrovių direktorėms – R. D. ir I. L., bankroto administratoriui J. G. bei I. L. vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei.
• Įtariama, kad J. G., turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios Panevėžio bendrovės akcijų, praėjusių metų sausį nurodė savo bendrininkei R. D., paskirtai minėtos įmonės direktore, pasirašyti Hipotekos sutartį su I. L. vadovaujama UAB bei su viena bankrutuojančia UAB. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. G. Pagal šią sutartį konditerijos bendrovė tapo laiduotoja dėl J. G. atstovaujamos bankrutuojančios bendrovės turtinės prievolės (480 tūkst. eurų dydžio) I. L. atstovaujamai bendrovei įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos patalpas Panevėžio centre.
• Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.
• Jau po mėnesio I. L. kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš konditerijos bendrovės, o pastarosios direktorės R. D. prašymu pernai kovą Panevėžio apygardos teismas iškėlė jos vadovaujamai įmonei bankroto bylą.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši Hipotekos sutartis galimai nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai.
• Pasak prokuroro A. Amparavičiaus, šis sudėtingas ikiteisminis tyrimas per palyginti trumpą laiką – 10 mėnesių, buvo atliktas bendradarbiaujant trijų teisėsaugos institucijų – prokuratūros, FNTT bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.
• Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

FNTT praneša: Gariūnų prekiautojų byla keliauja į teismą: atskleista, kaip judėjo šimtai tūkstančių grynųjų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praneša, kad kiniškomis prekėmis Lietuvoje prekiaujantys asmenys klastojo pirkimo-pardavimo dokumentus, naudojo tarpininkus, o oficialiai fiksuotos prekių kainos nuo realių skirdavosi iki dešimt kartų, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) baigtas ikiteisminis tyrimas.
• Keliolika asmenų, valdžiusių Vilniuje registruotas bendroves, ir keliasdešimt pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų organizavo ir vykdė įvairių ne maisto prekių iš Kinijos prekybą Lietuvoje porą metų, nustatė FNTT pareigūnai.
• Prekybą Gariūnuose vykdantys asmenys prekes Kinijoje užsisakydavo arba patys, arba per Lietuvoje registruotas bendroves. Dalis sumos už perkamas prekes tiekėjams buvo pervedama oficialiai, dalis – neoficialiai, pasinaudojant tarpininkais, čia sukosi milijoninė apyvarta.
• FNTT atskleidė, kad įvairių sudėčių bendrininkų grupės valdomos ir naudojamos bendrovės prekes parduodavo pagal verslo liudijimus dirbantiems fiziniams asmenimis. Bendrovių buhalterijoje buvo fiksuojamos ir sumažintos prekių kainos, ir gautos pardavimo pajamos. Pagal verslo liudijimus prekybą vykdę asmenys naudojo šiuos suklastotus dokumentus ir prekes parduodavo Gariūnų turgavietėje. Prekeiviai savo apskaitoje fiksavo tik dalį gautų pajamų – taip jie elgdavosi todėl, kad jų metinė pardavimo apyvarta nepasiektų ribos, kuomet reikia registruotis PVM mokėtoju.
• Prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentuose buvo nurodomos sumažintos prekių kainos. Nelygu prekė, skirtumas tarp realios ir fiksuotos svyravo iki 15 kartų. Tai atskleista po juodraštinių prekeivių užrašų analizės, parodymų, Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadų.
• Taigi, dviejų bendrovių bei pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų apskaitose buvo oficialiai užfiksuota tik dalis realiai prekybos metu gautų pajamų. Dėl apskaitose neužfiksuotos realiai gautų pajamų dalies buvo neteisėtai sumažinti minėtų įmonių mokėtini PVM ir pelno mokesčio dydžiai, taip pat pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų valstybei mokėtinų pajamų ir kitų mokesčių dydžiai. Tyrimo duomenimis, per kelerius metus dvi minėtos bendrovės ir prekeiviai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių. Dalį šios sumos – beveik 96 tūkst. eurų – prekeiviai ir viena bendrovė atlygino.
• Į teismą siunčiama trijų fizinių asmenų ir vieno juridinio asmens (antrasis juridinis asmuo bankrutavo) byla dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
• „Šiame tyrime atskleista šešėlinė rinka, kurios tikslas – išvengiant mokesčių sumažinti prekės kainą. Tokių bylų FNTT per pastaruosius kelerius metus teismui perdavė keliasdešimt, ši – viena paskutiniųjų. Baigti tyrimai, susiję su prekyba Gariūnų turguje rodo, kad buvo nuslėpti šimtai tūkstančiai eurų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus“, – sako FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas.
• Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT praneša: transporto sektoriui – VMI, FNTT ir VDI dėmesys
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (toliau - VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.
• „Remiantis mūsų atliekama analize, patikrų metu nustatytais faktais ir iš kitų šaltinių gaunama informacija, krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą vykdančiose įmonėse nustatyta mokesčių įstatymų ir Darbo kodekso pažeidimų rizika“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas piktnaudžiavimams, susijusiems su galimu pajamų neapskaitymu bei mokesčių vengimu, darbuotojų teisių pažeidimu, galimai apgaulingu apskaitos tvarkymu, pvz., apskaitant tikrovės neatitinkančias kuro sąnaudas ar išmokas darbuotojams.
• VMI pažymi, jog inicijuojamų tikrinimų tikslas nėra sankcijų ir baudų taikymas. Tikslas - padėti sąžiningam verslui užtikrinti lygios konkurencijos sąlygas bei siųsti aiškią žinutę nesąžiningiems verslininkams, kad mokesčių vengimas ir darbuotojų teisių pažeidimas nebus toleruojamas, todėl, būtų išmintinga patiems tų piktnaudžiavimų atsisakyti.
• „Šiuo metu atliekami mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmai jau patvirtina minėtų įžvalgų pagrįstumą“, - atkreipia dėmesį A. Klerauskas. „Vienu atveju įtarimų sukėlė žemos transporto priemonių pardavimo susijusiems asmenims į trečiąsias šalis kainos, todėl į pagalbą pasitelkėme savo kolegas užsienyje ir patikrinimas bus tęsiamas bendromis pajėgomis, kitu – įtariame, kad buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos.“
• Transporto sektoriaus įmonėse VMI atliktų kontrolės veiksmų metu praėjusiais metais buvo nustatyta apie 3 mln. eurų papildomai į mūsų šalies biudžetą mokėtinų mokesčių.
• FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio teigimu, transporto sektoriuje FNTT atskleidžiami nusikaltimai dažniausiai susiję su pelno ir kitų mokesčių slėpimu ir vengimu, kuomet teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, apgaulingai tvarkoma buhalterija ir klastojami dokumentai. FNTT atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl krovinius pervežančių bendrovių, kurios galimai mokėjo atlyginimus vokeliuose - įtariama, kad darbuotojams prie nustatyto atlyginimo buvo mokami neapskaityti priedai grynaisiais pinigais.
• VMI yra įsigijusi techninę įrangą, kuri leidžia „nuskaityti“ ir analizuoti automobiliuose įrengtų tachografų duomenis, tokiu būdu aptinkant galimai neapskaitytus krovinių pervežimus. Patikrų metų bus panaudojamos ir šalies pasienyje įrengtos Numerių atpažinimo sistemos galimybės, siekiant nustatyti, ar automobilių sienos kirtimo faktai atitinka įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodomus krovinių pervežimus už atlygį. Nustačius nusikalstamų veikų, už kurias atsakomybė yra numatyta Baudžiamajame kodekse, požymius, nedelsiant bus pasitelkiami partneriai iš FNTT, tuo tarpu kolegos iš VDI didžiausią dėmesį skirs dirbančiųjų teisių apsaugai.
• „Ne vienerių metų patirtis parodė, kad bendri, su kitomis institucijomis organizuojami patikrinimai leidžia į rinkoje įsišaknijusias problemas pažvelgti kompleksiškiau. Kalbant apie transporto sektorių, per praėjusius metus gavome daugiau pranešimų nei 2016 m. apie galimus pažeidimus šio sektoriaus įmonėse. Taip pat daugėja ir iš transporto sektoriaus darbuotojų gaunamų prašymų nagrinėti darbo ginčus, o ypač tokių prašymų skaičius augo iš užsienio šalių gyventojų“, – pastebi LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
• J.Gricius išskiria, kad šių bendrų inspektavimų metu įmonėse bus tikrinama ar tinkamai nustatomas darbo laiko ir poilsio režimas, ar nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekse nustatytais pagrindais, ypatingas dėmesys bus skiriamas asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatymui.
• VMI pažymi, jog, siekiant mažinti mokesčių vengimo mastą transporto sektoriuje, per 2017 m. VMI atliko apie 900 kontrolės veiksmų, o už nustatytus pažeidimus surašyta apie 130 administracinių nusižengimų protokolų. Daugiausia pažeidimų užfiksuota rengiant ataskaitas, teikiant deklaracijas, dėl kasos taisyklių nesilaikymo, dėl netinkamai vykdomos ar visai nevykdomos buhalterinės apskaitos bei mokesčių mokėtojų registrui nepateiktų duomenų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2018.02.26 - 2018.03.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS
"Verslo žinios" praneša, kad nuo šiol Vilniaus ir Klaipėdos apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (VMI) padaliniuose gyventojus konsultuos ir „Sodra“, o šių miestų „Sodros“ klientų aptarnavimo centruose dirbs ir VMI specialistai.
• Pernai pradėtas bendras gyventojų aptarnavimo tobulinimo projektas Kaune pasiteisino, teigia VMI.
• „Per du mėnesius Kauno apskrities VMI specialistas, dirbantis „Sodros“ skyriuje, aptarnavo 319 mokesčių mokėtojų, o „Sodros“ darbuotojas Kauno apskrities VMI patalpose priėmė 609 interesantus. Artėjant gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo laikotarpiui norime, kad gyventojai atsakymus į mokestinius ir socialinio draudimo klausimus gautų vienoje vietoje, o šis projektas tokią galimybę ir suteikia“, – sako Edita Glumbakienė, Vilniaus apskrities VMI viršininkė.
• Kauno apskrities VMI duomenimis, VMI specialisto paslaugos aktualiausios įvairias deklaracijas teikiantiems gyventojams. Tokių gyventojų dalis nuo bendro aptarnautų gyventojų skaičiaus sudarė beveik 60%. Kauno apskrities VMI patalpose dirbantis „Sodros“ specialistas per du mėnesius daugiausia sulaukė gyventojų, vykdančių individualią veiklą ir norinčių konsultuotis su veikla susijusių „Sodros“ mokesčių klausimais. Tokių interesantų buvo trys ketvirtadaliai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-21 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.
• Šiuo įsakymu pakeistos Taisyklių nuostatos turi būti taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat iš Lietuvos 2018 m. išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems pajamas, gautas per 2018 m. mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos.

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-94 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.
• Svarbesni pakeitimai:
• Nutarimas papildytas 28(1) punktu:
• „28(1). Perskaičiuojant proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiui draudėjo socialinio draudimo įmokas nuo ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbuotojas ar tarnautojas nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, atsižvelgiama į atitinkamo mėnesio darbo dienas (neįskaitomos atitinkamo mėnesio švenčių dienos, šeštadieniai ir sekmadieniai).
• Pakeistas 41 punktas:
• 41. Fiziniai asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, gavę pajamų iš sporto ir (arba) atlikėjo veiklos ir (arba) pajamų pagal autorinę sutartį, tačiau nevykdantys jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir kurie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, pasibaigus kalendoriniams metams, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jeigu fizinio asmens, mokančio privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, per praėjusius kalendorinius metus sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir apskaičiuotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo pajamų, gautų iš sporto ir (arba) atlikėjo veiklos, ir (arba) pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, suma yra mažesnė negu 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžių, fizinis asmuo, mokantis privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, iki kitų metų gegužės 1 d. turi sumokėti šios sumos ir nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžių apskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.“

Pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 177 pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647.


VMI informuoja: atnaujinta verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2018-03-01 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-7213 „Dėl verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo (plačiosios) atmintinės patikslinimo«.
• Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas.
• Atmintinę galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti tinkamą ir vienodą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų taikymą ūkio subjektams, paaiškina dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau - Sandėlis) ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams.
• VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad AĮ 3 str. 4 d. bei 4 str. 1 d. nuostatos įtvirtina baigtinį Sandėlio teritorijoje leidžiamų veiklų sąrašą, t.y., leidžiama tik laikyti, gaminti, perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas prekes.
• Paminėtina, kad AĮ 4 str. 4 d. nuostatos nustato galimybę steigti Sandėlius kitoms, negu AĮ 4 str. 1 d. nurodytoms veikloms, kurioms keliami reikalavimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo» (toliau - Nutarimas), kuriame nėra minima Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos galimybė.
• Taip pat Sandėlio savininkui, įsteigusiam Sandėlį, ne tik yra suteikiamos teisės, nurodomos minėtose AĮ ir Nutarimo nuostatose, tačiau atsiranda ir specialiosios pareigos, būdingos tik šių Sandėlių steigėjams, kurių negalima tinkamai užtikrinti bei įgyvendinti sudarius Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos sutartį su kitu ūkio subjektu.
• Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sandėlio savininkas neturi teisės nuomoti Sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams.
• VMI prie FM, atsižvelgdama į tai, jog paaiškėjo, kad praktikoje pasitaiko ūkio subjektų, nuomojančių Sandėlį ar jo teritorijos dalį, ragina tokius ūkio subjektus nedelsiant kreiptis į VMI prie FM, kad būtų galima rasti sprendimus, kurie pašalintų minėtus neatitikimus.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu"
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu".
• Leidinyje aiškinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio (Komandiruočių sąnaudos) bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio (Neapmokestinamosios pajamos) nuostatų taikymas, atsižvelgiant į kitų teisės aktų, galiojusių 2017 m. liepos 1 d., nuostatas.
• Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuva dar kartą pakilo „Standard & Poor's“ kredito reitinge
Finansų ministerija informuoja, kad Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino Lietuvos įgyvendinamą fiskalinę politiką bei ekonominio augimo perspektyvą ir pakeitė šaliai nustatytus ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi reitingus iš A- ir A-2 į A ir A-1. Agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva išlieka stabili.
• „Šis įvertinimas dar kartą patvirtina, kad atsakingai valdome viešuosius finansus ir vykdome efektyvią fiskalinę politiką, taip stiprindami Lietuvos patikimumą pasaulio arenoje. Būtent tai ir parodo toks teigiamas tarptautinės agentūros įvertinimas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• „Standard & Poor’s“ suteikia Lietuvai aukštesnį reitingą, nes mato sparčią ekonomikos plėtrą ir prognozuoja augimo perspektyvas dėl kylančių atlyginimų ir teigiamos ES struktūrinių fondų įtakos. Stiprų ir subalansuotą augimą turėtų lemti palanki užsienio prekybos aplinka, vidaus vartojimo išplėtimas ir integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką.
• Agentūra tikisi, kad valstybės skola laipsniškai mažės ir toliau ypatingas dėmesys bus skiriamas viešųjų finansų valdymui bei glaudesnei integracijai į Europos Sąjungą.
• „Standard & Poor’s“ Lietuvos kredito reitingo perspektyvą paskutinį kartą buvo pagerinusi 2017 m. rugsėjį.

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios perteklius sausį – 198,7 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 198,7 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius sausį buvo 32,2 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP mažesnis nei 2017 m. sausio mėnesį, kai perteklius sudarė 230,9 mln. eurų (0,6 proc. BVP).
• 2018 metų centrinės valdžios pajamos sausį buvo 944,9 mln. eurų, išlaidos – 748,8 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu balansas per šių metų sausį buvo neigiamas (-2,6 mln. eurų).
• Mokesčiai sudarė 63,2 proc. sausio mėnesio centrinės valdžios pajamų, 33,3 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų sausį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 64,7 proc., dotacijos – 12,3 proc. bei palūkanos – 7,9 proc.
• Prognozuojamas 2018 metų BVP – 43,5 mlrd. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba skelbia nemokamų konsultacijų medžiagą
• Skelbiama konsultacijų medžiaga – pranešimų skaidrės (PDF formatu) į Tarnybos organizuojamą nemokamą konsultaciją apskaitos ir finansinės atskaitomybės aktualijų klausimais.
• Medžiagą galima rasti čia.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba informuoja: paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. vasario 8 d. reglamentas Nr. 2018/182
• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba informuoja, kad paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. vasario 8 d. reglamentas Nr. 2018/182 dėl 28 -ojo tarptautinio apskaitos standarto ir 1-ojo bei 12-ojo tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.
• http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0182&from=EN
• http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018
• Reglamentus lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti čia.

Sodra praneša: už dešimtims tūkstančių dirbančiųjų darbdaviai turėjo susimokėti didesnes socialinio draudimo įmokas
Sodra informuoja, kad eveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų.
• Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas. Dėl to sausio mėnesį darbdaviai primokėjo papildomų įmokų už beveik 45 tūkstančius darbuotojų.
• Nepaisant to, kad MMA nuo sausio buvo padidinta iki 400 eurų, per mėnesį dar 14 tūkstančių sumažėjo darbuotojų, kurie uždirbo mažiau nei MMA. Palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, darbuotojų, kurių alga buvo mažesnė negu MMA, dalis susitraukė nuo 13,5 iki 12,5 procento.
• „Darbuotojų, ypač mažai uždirbančių, grupei, tai labai reikšmingi pokyčiai. Pirma, jie bus užtikrinti, kad dirbdami sukaups pilną stažą pensijai, nes norint įgyti pilnų metų stažą svarbu, kad per metus būtų sumokėta socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 MMA.
• Iki šiol tai buvo skaudi problema, nes pastaraisiais metais kone kas ketvirtas gyventojas į pensiją išeina neturėdamas būtinojo stažo, o tai lemia ženkliai mažesnę pensiją.
• Taip pat nereikia pamiršti, kad būtent nuo socialinio draudimo įmokų dydžio priklauso ir ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokos“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Preliminariais „Sodros“ duomenimis, šį sausį buvo 49 tūkstančiai atleidimo iš darbo atvejų. Tačiau tiek pat – 49 tūkstančiai – ir priėmimo į darbą atvejų.
• Palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, tiek atleidimo, tiek priėmimo atvejų yra 7 tūkstančiais daugiau, tačiau santykis – tai, kad atleidimų beveik tiek pat, kiek ir priėmimų – išliko toks pat. Tai būdinga šiam metų laikotarpiui.
• „Remiantis preliminariais sausio mėnesio duomenimis, įstatymų pasikeitimai – įvestos „grindys“ ir padidinta MMA – reikšmingos neigiamos įtakos darbo rinkoje šį mėnesį nepadarė“, – sako J. Varanauskienė.
• Šiuo metu „Sodra“ rengia išsamesnę „grindų“ poveikio analizę, kurią planuojama paskelbti kovo viduryje.


FNTT tyrimas: 10 fiktyvių įmonių panaudoję joniškiečiai padėjo nelegaliai sumažinti mokesčius, žala valstybei – per 100 tūkst. eurų
Šiaulių apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl dviejų joniškiečių, įtariama, organizavusių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, ir jiems padėjusio fiktyvios įmonės direktoriaus. Abu PVM grobstymo sumanytojai buvo jau ir anksčiau teisti už finansinius nusikaltimus. Dėl vieno jų šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariant stambaus masto sukčiavimu.
• Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad organizuotos grupės nariai naudojo 8 Lietuvos ir 2 Latvijos fiktyvias įmones.
• FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad faktiškai veiklos nevykdančių ir sandorių realiai neatlikusių uždarųjų akcinių bendrovių vardu 2014–2015 metais buvo išrašytos suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir įvairiems ūkio subjektams neva parduoti grūdai, aliejus, polipropileno audinys ir jo maišai, transporto priemonės (lengvieji automobiliai, vilkikai, vilkikų priekabos ir autobusai). Iš viso pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras į nusikalstamos schemos sumanytojų valdomų bendrovių sąskaitas buvo pervesta daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Vėliau šiuos pinigus organizuotos grupės nariai išgrynindavo ir grąžindavo juos pervedusiems asmenims, o tam tikrą dalį pasilikdavo sau. Tokiu būdu faktiškai neįvykusius sandorius deklaravus PVM deklaracijose ir jas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 108 tūkst. eurų PVM.
• Į pagalbą sukčiautojai buvo pasitelkę dar 6 asmenis, kurie tapo fiktyvių įmonių direktoriais. Dauguma šių asmenų buvo teisti už įvairius nusikaltimus. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad sukčių valdomomis įmonėmis naudojosi ūkininkai ir realią veiklą vykdančių įmonių direktoriai. Pavyzdžiui, keletas Šiaulių regiono ūkininkų savo ūkiuose užaugintą produkciją – įvairias grūdines kultūras – be apskaitos dokumentų pardavė tiesiogiai vieno iš organizuotos grupės „paslaugomis“ besinaudojusių asmenų įmonei. Tokiu būdu ūkininkai išvengė 14 tūkst. eurų mokesčių. Tačiau dar didesnės mokesčių sumos nesumokėjo grūdus be apskaitos dokumentų pardavęs ir sukčių teikiamomis paslaugomis pasinaudojęs verslininkas. Skaičiuojama, kad įtraukus į apskaitą be dokumentų įsigytus, o vėliau parduotus didelius kiekius grūdų, buvo nesumokėta apie 30 tūkst. eurų mokesčių.
• Dar vienas šio regiono verslininkas, kuris pasinaudojo sukčių paslaugomis, išvengė sumokėti apie 64 tūkst. eurų mokesčių, kai į apskaitą įtraukė duomenis apie įsigytus polipropileno maišus ir audinius, kuriuos neva pardavė jokios veiklos nevykdančiai Latvijos įmonei.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys apie 17 kaltinamųjų. Iš jų jau nuteisti 4 fiktyvių įmonių direktoriai, jiems skirtos įvairių dydžių baudos, 8 asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2 asmenims jau pradėtas teisminis nagrinėjimas, o likę 3 kaltinami šioje byloje.
• Ikiteisminio tyrimo metu apribota turto ieškinių užtikrinimui už 35 tūkst. eurų. Įtariamieji savo noru yra atlyginę daugiau nei 33 tūkst. eurų žalos.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Buvau gavęs atsakymą per5 darbo dienas. matyt labai paprastą klausimą uždaviau. O šiaip yra paklausimų taisyklės- 5 d.d ir 20 d.d

www.vmi.lt/cms/elektroniniai-paklausimai