Tax.lt narys artas71

Mid
Tax.lt narys nuo
2003-04-16
Tikras vardas
Artas
Miestas / vietovė
Sostinė
Profesija
Buhalteris
Tinklapis
www.finviz.com
Pomėgiai
Mokesčiai, Akcijos, Investiciniai fondai
artas71
forume parašė 12607 žinučių

artas71 naujausios žinutės:

2017-10-16 09:59 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1373436
Savaitės 2017.10.09 - 2017.10.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
• Nedeficitinis biudžetas yra geriau nei deficitinis. Nesvarbu, ar dėl ekonomikos augimo ar dėl taupymo. Ne viena valdžia Lietuvoje gyveno spartaus ekonominio augimo sąlygomis, bet išleisdavo daugiau, nei surinkdavo, t.y. turėdavo deficitinį biudžetą. Už tai valstiečiams neabejotinas pliusas. Bet nepamirškime, kad čia kalbame biudžeto projektą. Iš nedeficitinio į deficitinį jis gali pavirsti tiesiog Seimo salėje, kai prasidės Pageidavimų koncertas: «Seimo narys sveikina savo rinkiminę apygardą ir siunčia mokyklos stogą». Deficitiniu jis gali pavirsti ir metų eigoje, jei bus pradėta dalinti pinigus visiems, kas reikalaus. Ir vienu, ir kitu atveju reikės atsispirti pagundai kelti mokesčius. Nedeficitinis biudžetas yra vertybė tik tada, kai jis nedeficitinis dėl to, kad valdžia tinkamai valdo ribotą pinigų kiekį. Jei valdžia nedeficito pasiekia tik dėl to, kad apiplėšia gyventojus, tai nedeficitas rodo ne pinigų valdymo, o apiplėšinėjimo įgūdžius. Tikiuosi 2018 pamatysime pinigų valdymą, o ne pinigų išmušinėjimą.
Žilvinas Šilėnas


SAVAITĖS NUTARIMAS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. rekomendaciją ir šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
• 1. Patvirtinti minimalųjį valandinį atlygį – 2,45 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 400 eurų.
• 2. Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS NAUJIENA
"Verslo žinios" praneša, kad VMI bus reorganizuojama į vieną juridinį asmenį, vietoje dabar esančių šešių. Dabar pradedama nuo Bendrųjų reikalų departamento pertvarkos.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
• Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai
VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
• „Esama įvairių praktinių situacijų, kuomet gyventojams susidaro grąžintina Gyventojų pajamų mokesčio suma, tačiau šia savo teise mokesčių mokėtojai nepasinaudoja, nes apie ją nežino. Iki šiol, pasibaigus deklaravimui, dėmesį sutelkdavome į tuos gyventojus, kurie vėluodavo pateikti deklaracijas ir pamiršdavo sumokėti mokestį, tačiau rūpindamiesi gyventojų pareigomis, turime nepamiršti ir apie jų teises«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, kad dalį gyventojų mokesčio permoka pasieks artėjant Kalėdoms.
• Priminimų pirmiausia sulauks tie gyventojai, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, tačiau iki šiol to nepadarė, nors VMI dar kovo mėnesį buvo parengusi visiškai užpildytas pajamų deklaracijas už 2016 m. su nurodyta grąžintina GPM suma. Vėliau pranešimai bus siunčiami ir tiems gyventojams, kurie neprivalėjo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau preliminariose pajamų deklaracijose jiems taip pat buvo apskaičiuota grąžintina suma.
• Pažymėtina, kad asmeniniai pranešimai bus siunčiami el. būdu. Sulaukę VMI pranešimo į savo el. pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), ten ras suformuotą visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurią beliks tik pateikti.
• Priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios* - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą ir GPM lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
• Mokesčio permoka gyventojams turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos, tačiau VMI visuomet stengiasi permokas grąžinti greičiau. Labai svarbu, kad teikdamas pajamų deklaraciją, gyventojas pasitikrintų, ar deklaracijoje nurodytas teisingas banko sąskaitos numeris.
• VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Iškilus klausimams pasikonsultuoti su VMI specialistais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios" paaiškina: kaip kaip valstybės biudžeto deficitas tampa biudžeto pertekliumi.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145.
• Pakeistas 7 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „7. Duomenys apie kiekvienam gyventojui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėtas ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suderinta duomenų teikimo elektroniniu būdu tvarka.“
• Pakeistas 1 priedas „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“
• Pakeistas priedo 6 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „6. Pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.“
• Pakeistas priedo 8 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „8. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas, dienpinigius, išmokėtus į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio (kai kompensacijos išmokėtos iki 2017 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu (kai kompensacijos išmokėtos nuo 2017 m. liepos 1 d.).“


VMI informuoja: pakeista mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 forma
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. VA-102 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos priedo užpildymo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr. 2017-16029) pakeista Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 užpildymo forma (toliau – nurodymas). Pakeitimai susiję su nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, taip pat nurodyme detalizuota jo apskundimo tvarka.


VMI komentuoja: dėl valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą apmokestinant doktorantams ir profesinių studijų studentams mokamą paramą.
• 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2534 (TAR, 2016, Nr. 2016-20555) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242 (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) išdėstytas nauja redakcija.
• Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio (Stipendijos ir kita parama studentams) nuostatas studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios stipendijos ir studijų stipendijos bei teikiama kita parama. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis arba gaunantiems studijų stipendiją, paramos teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
• Įgyvendinant paminėtą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Nutarimas Nr. 604) nustatyti valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams dydžiai, patvirtintas Paramos už akademinius pasiekimus ir paramos akademinėms išvykoms skyrimo ir teikimo doktorantams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“.
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Švietimo ir mokslo ministerija) 2017-10-02 rašte Nr. SR-4227 paaiškino, kad Nutarime Nr. 604 doktorantų ir studentų, studijuojančių pagal profesines studijų programas (rezidentų ir pedagogikos studijų krypčių studentų) stipendijos pradėtos vadinti parama studijoms, o stipendijos už akademinius pasiekimus – parama už akademinius pasiekimus, tačiau nagrinėjamų išmokų esmė ir tikslas nepakito - parama studijoms taip ir liko stipendijomis (socialinėmis, o iš esmės – pašalpa), o parama už akademinius pasiekimus – skatinamosiomis stipendijomis.
• Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Šio punkto apibendrintame paaiškinime (komentare) iš esmės paaiškinta, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos aukštųjų mokyklų studentų, doktorantų ir meno aspirantų gautos atitinkamos stipendijos bei kita parama, kuriai mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto.
• Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip kompetentingos institucijos pateiktą nuomonę dėl švietimą ir mokslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo, konstatuotina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas mokamos ir Nutarimu Nr. 604 nustatytos bei patvirtintos išmokos:
• - parama studijoms, t. y. studentams ir doktorantams mokamos stipendijos ir
• - parama už akademinius pasiekimus, t. y. doktorantams mokamos skatinamosios stipendijos,
• atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatytas sąlygas ir todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• Apraše nustatyta tvarka mokama parama akademinėms išvykoms, t. y. sumos akademinės išvykos metu doktoranto patirtoms išlaidoms kompensuoti, neviršijančios Apraše nustatytų dydžių, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip kompensacijos).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas
Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.
• „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP,“ – teigė premjeras S. Skvernelis.
• Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
• „Džiugu, jog ekonomika auga. Tačiau privalome išlaikyti jos pagreitį ir stabilumą bei didinti visų sričių efektyvumą. Todėl ši Vyriausybė biudžetą skirstė ne pagal projektus, o pagal tikslus. Siekiame padėti žmonėms išlipti iš skurdo, skatinti juos dirbti ir užsidirbti. Taip pat turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, kuri užtikrins finansinį saugumą ir ilgalaikę naudą mūsų šalies ateičiai,“ – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Toliau valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas svarstyti bus pateiktas Seimui (ne vėliau, kaip iki spalio 17 d.) Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.
• Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.
• Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus – 15,2 euro.
• Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio mėn. jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.
• Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: ministras Vilius Šapoka dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose
Finansų ministras Vilius Šapoka išvyksta į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, kuriuose bus diskutuojama dėl šių institucijų pateiktų išvadų ir pasiūlymų, susijusių su pasaulio ekonomine situacija ir valstybių vystymosi pažanga, bei priimami sprendimai dėl šių institucijų veiklos ir strategijos.
• „Pritariame, kad šiuo metu esanti gana palanki ekonominė situacija sukuria progą valstybėms įgyvendinti reformas, skirtas susidoroti su pagrindinėmis po krizės išlikusiomis problemomis. Manome, kad reformos turėtų būti pirmiausia nukreiptos į produktyvumo didinimą bei ekonomikos atsparumo stiprinimą,“ – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad nors pasaulio ekonomikos augimas stiprėja, ji dar nėra visiškai atsigavusi. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas sudarys 3,6 proc. 2017 m. ir 3,7 proc. 2018 m. Tai apima pagerėjusias augimo prognozes euro zonai, Japonijai, besivystančioms Azijos ir Europos šalims bei Rusijai, tačiau jas atsveria numatomas JAV ir Jungtinės Karalystės ekonomikų augimo sumažėjimas. Euro zonai TVF prognozuoja 2,1 proc. augimą 2017 m. ir 1,9 proc. 2018 m., o Lietuvos ekonomikos augimas 2017 m. ir 2018 m. turėtų sudaryti 3,5 proc.
• Pasaulio banke ministras susitiks su vyriausiuoju direktoriumi, atsakingu už „Doing Business“ ataskaitą.
• „Vyriausybės programos įgyvendinimo plane esame išsikėlę tikslą iki 2020 m. pakilti į 15-ą „Doing Business“ ataskaitos vietą. Šiam tikslui pasiekti turime įgyvendinti reikiamas reformas, kad verslo aplinka taptų dar draugiškesnė,“ – sakė ministras.
• Susitikimų metu Pasaulio bankas pristatys 2018 m. Pasaulio vystymosi ataskaitą, skirtą švietimui, kurioje pabrėžiama, kad nuo investicijų į švietimo infrastruktūrą reikėtų pereiti prie investicijų į švietimo kokybę ir prieinamumą.

Sodra praneša: senjorams jau mokamos didesnės pensijos
Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro.
• Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.
• Išaugusias pensijas lapkritį gaus ir nedirbantys bei socialinio draudimo pensijos negaunantys pareigūnai bei kariai – didėja jiems mokamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą.
• „Kurį laiką stebėjome didėjantį atotrūkį tarp vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės senatvės pensijos. Šiemet per 7 mėnesius pensijų draudimo įplaukos viršijo išlaidas 158 mln. eurų. Tai lėmė 10 proc. išaugęs vidutinis darbo užmokestis. Tuo tarpu gyventojų, turinčiųjų būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija per metus padidėjo mažiau – 8 procentais. Tad sprendimas didinti pensijas buvo dėsningas ir nesukuria naštos „Sodros“ biudžetui“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Dėl bazinės pensijos padidėjimo visiems, turintiems būtinąjį stažą, senatvės pensija išaugs vienodai – po 11 eurų. Papildomai pensijos padidės tiems, kas yra įgiję didesnį negu 30 metų darbo stažą. Kiek konkrečiai padidės žmogaus pensija, priklausys nuo individualiai sukaupto stažo.
• Numatyta, kad didesnėms pensijoms išmokėti šiemet papildomai prireiks 31 mln. eurų.
• Iki šiol vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 288 eurus. Padidinus bazinę pensiją ji pasiekė 301 eurą arba 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
• Šiuo metu pensiją sudaro trys dalys – pagrindinė dalis (110 proc. bazinės pensijos), kuri yra vienoda visiems, turintiems būtinąjį stažą; papildoma dalis, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į darbo stažą ir žmogaus gautas draudžiamąsias pajamas, bei priedas už papildomą stažą – jis skaičiuojamas už kiekvienus pilnus metus, viršijančius 30 metų stažo, pridedant po 3 proc. bazinės pensijos.

FNTT tyrimas: nelegalių 1,5 mln. JAV dolerių priedanga – prekyba pistacijomis
Vilniuje registruota bendrovė buvo virtusi verslininko įrankiu siekiant legalizuoti dideles sumas JAV dolerių. Į bendrovės sąskaitas įplaukdavo milijoninės sumos, vėliau šios lėšos buvo pervedamos kitur.
• Per Lietuvoje registruotą įmonę bandyta išplauti apie 1,5 mln. JAV dolerių, o bendrovės atstovas, siekdamas tokią veiklą nuslėpti, klastojo krovinių gabenimo dokumentus, muitinės deklaracijas, sąskaitas-faktūras. Tokį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT)
95cbaigtą ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūra surašiusi kaltinamąjį aktą perdavė teismui.
• Prieš kurį laiką minėta įmonė iš Prancūzijoje registruotos bendrovės sulaukė veik 1,5 mln. JAV dolerių perlaidos. Tokia pavedimo suma tyrėjams sukėlė įtarimų dėl galimo pinigų plovimo, taigi bendrovė buvo paprašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius šių lėšų kilmę. Įmonės vadovo pateiktuose dokumentų kopijose buvo nurodyta, kad pervesti pinigai – tai atsiskaitymas už daugiau nei dešimtis tūkstančių kilogramų pistacijų, kurios laivais esą gabentos iš Honkongo į Prancūziją.
• Tačiau paaiškėjo, kad bendrovės pateikti dokumentai – suklastoti. Tai – Prancūzijos ir Kinijos Honkongo regiono įmonių dokumentai: muitinės deklaracijos, laivo važtaraščiai, sąskaitos-faktūros. FNTT tyrėjai, išsiuntę teisinės pagalbos prašymus, išsiaiškino, kad dokumentuose minimas laivas niekada nebuvo Honkongo jūrų uoste. Prancūzijos pareigūnai informavo, kad laivo tokiu pavadinimu Prancūzijos jūrų uostuose nebuvo; kad į Prancūziją neva atgabentų pistacijų muitinės deklaracijos – netikros.
• Iš Prancūzijoje registruotos bendrovės milijoninio pavedimo sulaukusi bendrovė 700 tūkst. JAV dolerių išsyk pervedė kitur, o likusios lėšos buvo sustabdytos: įmonės sąskaitoje areštuota daugiau nei 770 tūkst. JAV dolerių, kuriuos numatoma konfiskuoti.
• Vienintelis Lietuvoje registruotos bendrovės akcininkas – Švedijos Karalystės pilietis. „Sodros“ duomenimis, bendrovė darbuotojų neturėjo, duomenų, kad įmonė vykdė veiklą nėra. Bendrovės vadovas aiškino, kad jis užsiima šeimos verslu, kad turi įmonių daugelyje valstybių, o Lietuvoje įmonė įsteigė dėl to, kad girdėjo apie geras sąlygas verslui.
• Bendrovės direktorius šioje byloje yra įtariamasis, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos kalėjime. Verslininkas Švedijoje yra nuteistas už panašų nusikaltimą.
• Į teismą šioje byloje siunčiamas juridinis asmuo, kaltinamas pinigų plovimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



2017-10-16 08:57 Lankytojų pasiūlymai, tinklapio naujienos » Šios savaitės NAUJIENOS - įdėkite čia naujieną ! » #1373424
Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai

VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu deklaravimas.vmi.lt.
2017-10-15 14:18 PVM » Individuali veikla pagal pazyma ir PVM » #1373401
Ne PVM mokėtojai rašo sąskaitas (net ir lenkai) be jokio PVM. Kažkokio tarifo PVM arba nulinį PVM rašo tik PVM mokėtojai.
2017-10-13 11:44 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1373341
Gerbiami Asociacijos nariai,

Alytaus buhalterių asociacija švenčia 10-ies metų jubiliejų ir kviečia jų šventėje dalyvauti ir NBA atstovus.
Praneškite, kas pageidautų dalyvauti renginyje.
Taip pat labai laukčiau įdomių minčių dėl dovanų bei palinkėjimų pasveikinant kolegas.

2017-10-13 11:38 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1373337
Galima organizuoti. Paderinsiu laiką.
2017-10-10 09:15 Bendra » Pirkimo pardavimo sutartis atgaline data su įmone » #1372954
Priklauso, ką pardavėt, bet kokiu atveju prievolė deklaruoti yra ir įmonei, ir gal būt jums.
2017-10-09 21:33 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1372948
Savaitės 2017.10.02 - 2017.10.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• NAIKINAMA #MOKESČIŲLENGVATA DIRBANČIŲ VAIKAMS
• arba
• SAKOMA «#ATSKIRTIESMAŽINIMAS», O REALIAI - #MOKESČIŲDIDINIMAS DIRBANTIEMS
• Nenustebkite, jei, įteisinus atskirties mažinimo tikslų siekiančią mokesčių lengvatą, jūsų atlyginimas sumažės 30 eurų kart vaikų skaičius šeimoje. Arba kitaip - panašiai tiek gali padidėti jūsų mokami mokesčiai.
• Buvome orūs mokesčių mokėtojai, turintys mažiausias mokestines lengvatas Europoje ir net civilizuotose šalyse. Buvome labiausiai išlaikantys savo valstybę, pensininkus ir remiamus asmenis. Tapsime pašalpos gavėjais - mums leis ištiesta ranka paprašyti 15 eurų vaiko pinigų. Prašysite? O gal pagailėsite ir paliksite biudžete, kad galima būtų dar labiau paremti «skurstančius».
• Kabutėse ši sąvoka todėl, kad iš labiausiai apmokestintų dirbančių atėmus mokestinę lengvatą, papildomai surinkti keliasdešimt milijonų bus padalinti ir mokesčių per pusę ar net kelis kartus mažiau mokantiems ūkininkų, sportininkų, prekeivių ir kitokio verslo liudininkų vaikams.
• Taip, yra tikimybė, kad koks dešimtadalis vaikų tokio tipo šeimose gali skursti. Tik ar kas apskaitys slepiamas pajamas, kai net sumažintų mokesčių mokėti valios ir suvokimo nėra, o smulkaus verslo atstovai atvirai ir viešai pareiškia, kad sąžinės kriterijai čia negalioja, - pajamas rodyti ir mokesčius nuo jų mokėti «rekomenduojama», vadinasi neprivaloma. Kai net politikai moja ranka į siekius tolygiai apmokestinti pajamas ir eilinį kartą kalba tik apie dirbančių mokesčius.
• Pažadėję mažinti mokestinę naštą dirbantiems ir ypač vaikus auginantiems, valdantieji susiruošė realiai ją padidinti tai pridengdami pašalpų dalinimu. Tiems, kas pašalpiniais būti nenori ir neturėtų. Tiems, kam uždirbti pinigai ir save išlaikančio statusas yra svarbiau nei parama.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris atsakingai pažada - imsimės visų įmanomų priemonių sutelkti visus suinteresuotus atstovus ir priešintis PNPD (papildomas neapmokestinamas pajamų dydis) naikinimui. Į šią kovą jungiasi ir profesinės sąjungos bei vaiko teisių gynėjai.
• Tikimės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užims stiprią poziciją ir sugebės atlikti savo tiesiogines funkcijas - t.y. atstovauti ne tik remtinus, bet ir dirbančius. Tikimės, kad Finansų ministerija ras didesnes pajamas gaunančių iš ko galima būtų paremti skurstančius mokesčių lengvatininkų vaikus.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris

SAVAITĖS CITATA-2
• Su kuo galima palyginti mokesčių reformą? Šį kartą, manau, su namo renovacija kapitaline. Kaip tai daroma? Na realiai turėtų būti kaip visų sienų apšiltinimas, kad pinigai su šešėline ekonomika kaip šiluma per kiauras sienas nebėgtų. Paskui ten visokių taisyklių ir sistemų senų pakeitimas, kad verslui kuo mažiau biurokratijos būtų, nu čia kaip su kūrenamu pečium, kad jo nereiktų kas rytą kurti ir keiktis. Aiški apskaitos sistema name ir aiški išlaidų sistema, kad mokesčių mokėtojai matytų, kur jų mokesčiai nukeliauja, čia kaip su išlaidom šildymui, kai kiši kiši ir nesupranti, kodėl šaldytuve gyveni. Nu ir taip toliau. Bet su finansų ministerijos namo renovacija gavosi taip, kad projektą pradžioj padarė kaip kokio dvylikaaukščio namo perstatymą vos ne nuo pamatų, o galiausiai kaimo lūšnoje plintusus (nu tipo grindjuostes) pakeis. Ir taip ant tuščių apsukų vos ne visus metus malėsi vaidininkai, raštelius rašė, popieriukus nešiojo, siuntinėjo, variantus derino, analizavo, diskutavo, verslą erzino. Kas nors paskaičiavo, kiek jau kainavo mokesčių mokėtojams ta plintusų keitimo reforma? Ne, neskaičiavo ir neskaičiuos, nes bus labai daug pinigų ant vėjais paleistų. o plintusų keitimas dar neprasidėjo…
Darius Buta, buvęs VMI prie FM komunikacijos vadovas
SAVAITĖS NUORODA
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Abiejų institucijų atstovai tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.
• „Pradėję skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus pastebėjome, jog daugelis domisi tokia informacija, kad galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu. Todėl žengėme dar vieną žingsnį ir bendradarbiaudami su VMI sudarėme galimybę patogiai palyginti įmonių duomenis su kitų tos savivaldybės ar ta pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis“, – sako „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
• VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.
• „Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ženkliai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei, atitinkamai reaguoti juos įvertinę“, – sako A. Klerauskas.
• Itin mažas algas mokančių įmonių skaičius jau sumažėjo
• „Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
• Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.
• Naujos priemonės – bendrų veiksmų tąsa
• Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas tam, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne pilnu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.
• „Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis. Būtina ieškoti naujų sprendimų, bendradarbiavimo būdų, suteikiančių svertus visuomenei, didinančių supratimą apie socialinio draudimo ir mokesčių sistemos ryšį bei skatinančių priklausančius mokesčius ir įmokas mokėti sąžiningai ir tai daryti savarankiškai.
• Naujausią informaciją apie įmonių vidutinius darbo užmokesčius bei jų palyginimus rasite čia: http://atvira.sodra.lt/imones.

SAVAITĖS KOMENTARAS
• Citata: «i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančioms standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.»
• Komentaras: kaip papildomų ataskaitų (ataskaitos) paruošimo, teikimo, tikslinimo ir pan. laiko ir pinigų sąnaudos sumažins administravimo naštą žino tik VMI. Šiuo metu daugiau kai tūkstantis įmonių jau apmokėjo dešimtis tūkstančius aukšto lygio specialistų darbo valandų analizuojant bei derinant SAF.T «popierines specifikacijas» su užsienio motininių kompanijų IT sistemomis, išleista milijonai eurų išoriniams konsultantams, kaip ir kokie duomenys bus teikiami SAF.T. Tiesiog akyse matosi, kaip ta našta dėl SAF.T mažėja…

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 04 d. įsakymu Nr. D1-812 pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
• Taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.01.01

VMI paruošė raštą dėl teisės aktų, susijusių su akcizų apskaičiavimo dokumentais, pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad:
• 2017 m. spalio 2 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos« pakeitimo» pakeitimo«;
• 2017 m. spalio 3 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-80 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« pakeitimo».

Raštą galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeisto palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių 4, 6 ir 10 punktų nuostatos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija teigia, kad jau sėkmingai įgyvendinti pokyčiai – mažesnė priklausomybė nuo išorės finansavimo
Penktadienį (2017.10.06) vykusiame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) posėdyje pristatyti planuojami valdymo pokyčiai Lietuvos darbo biržoje taip pat pagrindinės kryptys sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
• Stebėsenos komiteto posėdyje pristatant Lietuvos darbo biržos valdymo pertvarką bei sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus pagrindines kryptis, akcentuota, kad pokyčiais siekiama ne tik efektyvesnio lėšų investavimo, bet, svarbiausia, daugiau ir kokybiškesnių paslaugų Lietuvos gyventojams.
• „Žinodami, kad ES investicijų srautas po 2020 m. galimai sumažės, privalome ne tik planuoti, bet ir įgyvendinti tokius struktūriniu pokyčius, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek ir kiti sektoriai ateityje būtų mažiau priklausomi nuo išorinių finansavimo šaltinių. Be to, ypač svarbu, kad šių pokyčių ir investicijų rezultatus ir naudą realiai pajustų Lietuvos žmonės“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
• Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat svarstyta ir pritarta Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo, ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų 9 priemonių projektų atrankos kriterijams.
• Jais remiantis, bus vykdoma projektų atranka studijų prieinamumo didinimo, asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo ir neformaliojo ugdymosi poreikių ir galimybių mokytis, dalinio palūkanų kompensavimo, mokymų užsienio investuotojų darbuotojams, miesto inžinerinės infrastruktūros ir kitose srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas R. Lazutka: „Dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes“
Spalio 5 dieną Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei akademinės visuomenės atstovai analizuoja pajamų nelygybės klausimus ir ieško sprendimo būdų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas, profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes.
• „10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, 10 proc. turtingiausiųjų – 28 proc. Tai rodo dideles perskirstymo galimybes. Vien kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybei mažinti, nes jos veikia tik vieną nelygybės pusę – mažina skurdžiausiųjų atotrūkį nuo vidutiniokų, bet nemažina atotrūkio tarp vidutiniokų ir labai turtingų. Be to, mažai perskirstant pačių turtingiausiųjų pajamas, nepakanka išteklių ir skurstantiems žmonėms remti“, - sako R. Lazutka.
• Kaip pastebi ministro patarėjas, pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio – reikšmingiausiai ją mažina pensijos, taip pat – kitos socialinės išmokos. Jis kartu akcentavo poreikį ieškoti būdų tikslinti pajamų tyrimus, kad būtų disponuojama dar tikslesniais netolygaus pajamų pasiskirstymo duomenimis.
• Kaip pažymi konferencijos „Pajamų nelygybė Lietuvoje“ organizatoriai, Lietuva yra pasiekusi didelės pažangos artėdama prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio: sugebėta suvaldyti ekonominį sunkmetį ir vėl atsidurti tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Vis tik ekonominio augimo vaisius Lietuvoje įvairios gyventojų grupės junta skirtingai, todėl būtina ieškoti būdų pajamų nelygybei mažinti.
• Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančioje konferencijoje savo įžvalgomis apie pajamų nelygybę šiandien taip p
eacat dalinasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Kingstono universiteto (Londonas) dėstytojas ir Politinės ekonomikos tyrimų grupės koordinatorius prof. Engelbertas Stockhammeris, Stokholmo universiteto Švedijos socialinių tyrimų instituto ekonomikos profesorius dr. Markus Jäntti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonominės politikos analitikas dr. Michaelis Försteris, prof. Boguslavas Gruževskis, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir kiti pranešėjai.


Valstybinė darbo inspekcija organizuoja konferenciją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“
Valstybinė darbo inspekcija, vykdanti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto funkcijas, bendradarbiaudama su Europos įmonių tinklo (EEN) atstovais Lietuvoje, veikiančiais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, organizuoja konferenciją, skirtą Europos 2016–2017 m. informacinei saugių darbo vietų kampanijai „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“.
• Renginio data: 2017 m. spalio 25 d.
• Renginio vieta: „Europa Royale“ viešbutis (Miško g. 11, Kaunas).
• Išsamesnę informaciją apie registraciją ir programą rasite čia.
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. spalį
Sodra skelbia pensijų ir išmokų mokėjimų per 2017 m. spalo mėn. kalendorių.


VMI pasirašė sutartį dėl i.SAF-T posistemio sukūrimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD« (subtiekėjai UAB „PricewaterhouseCoopers» ir PETAPILOT, S.A.), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (toliau - i.SAF-T) posistemiui įdiegti.
• Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pasirašytos sutarties vertė – 833629,50 Eur. su PVM. Laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
• Įgyvendinus projektą bus atsisakyta popierinio apskaitos duomenų teikimo būdo mokesčių administratoriui užtikrinant greitesnį bei efektyvesnį mokesčių mokėtojų apskaitos sistemoje registruojamų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apdorojimą, tikslesnį jų įvertinimą bei mažinant finansinius, žmogiškuosius ir darbo laiko išteklių kaštus, patiriamus rengiant ir įvertinant buhalterinės apskaitos duomenis, trumpesnę kontrolės veiksmų trukmę bei didesnį jų kiekį.
• i.SAF-T posistemio sukūrimas leis standartizuotu ir automatizuotu būdu pateikti mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui, tokiu būdu mažinant su VMI kontrolės veiksmais susijusią mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, supaprastinant VMI kontrolės proceso mokesčių administravimo procedūras.
• Konkursą laimėjusi įmonė posistemio įdiegimą įsipareigojo atlikti iki 2019-01-15.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-10-03 12:37 Bendra » Ar filialas, ar padalinys? » #1372396
Lengviausia iš karto steigi atskirą UAB (SIA) Latvijoje.
2017-10-03 12:36 Bendra » Įmonės steigimas » #1372395
Ir PVM mokėtoju dar gali tekti registruotis.
2017-10-03 10:39 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1372353
Gerbiami nariai,

FNTT kviečia dalyvauti jų organizuojamam seminare .

SKAITOMI PRANEŠIMAI:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pristatymas
FNTT IR NE FINANSŲ SEKTORIAUS BENDRADARBIAVIMAS: SITUACIJOS APŽVALGA,
ĮSITRAUKIMO BŪTINYBĖ, AKTUALIJOS.
Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis ir minėtos valdybos
Atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pristatymas
„FNTT TIRIAMI NUSIKALTIMAI: TENDENCIJOS IR GRĖSMĖS“.
Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robert Šadianec.

Valstybės saugumo departamento pristatymas
„TARPTAUTINIO TERORIZMO FINANSAVIMO TENDENCIJOS“.


Praneškite Asociacijai, kas norėtų dalyvauti. seminaras nemokamas, Asociacijai skiriama 3 vietos.

Registracija iki spalio 10 dienos.
2017-10-02 21:24 Įvairūs » Nesąmonių muziejus » #1372336
atvira.sodra.lt/imones/detaliai/index.html?code=55883


Įmonė, kuri savo darbuotojams (6 vienetai) moka per mėn. net 1 Eur ( VIENO euro) vidutinį darbo užmokestį.

2017-10-02 21:20 Apskaita & Auditas » Sąskaitų korespondencija » #1372335
Čia labai gerai (nuostabu) - Pelno mokesčio įstatyme "primygtinai prašoma'" nemažinti apmokestinamųjų pajamų bazės (PLN204 formos 18 langelio sklaičiaus).
2017-10-02 20:32 Įvairūs » Užsieniečių įdarbinimas » #1372328

Kristiana__ rašė:


Tess, Tu Koperfildas !!!



Aš tai vadinu "archeologija" ir tokius dirbančius mėgstamus darbus "archeologais" -reiki "atkasti" - metų - trejų- penkių dokus. O kiek įdomybių pamatai...

P.s; "archeologinius" darbus pradedu paėmęs avansą (70-100% standartinių darbų dydžio) - nes tokių netikėtų istorinių posūkių įmonės ankstesniais laikotarpiais atrandi....Super.
2017-10-02 09:20 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1372266
Savaitės 2017.09.25 - 2017.10.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KONSULTACIJA
„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką apie ligos išmoką turi žinoti individualios veiklos vykdytojai?
• Savarankiškai dirbantiems žmonėms neretai iškyla įvairių klausimų dėl reikalingų sumokėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, užtikrinamų socialinių garantijų, mat įmokas ir mokesčius šie žmonės turi apskaičiuoti savarankiškai. Tam, kad susirgimai neužkluptų netikėtai, o reikalingos informacijos nereikėtų papildomai ieškoti, artėjant peršalimo ligų sezonui „Sodros“ specialistai atsako į dažniausius individualiai dirbančių žmonių klausimus apie ligos draudimą ir išmokas.
• Vykdau individualią veiklą, ar esu draudžiamas ligos draudimu ir susirgęs galėsiu gauti išmoką?
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. dirbantieji pagal individualios veiklos pažymas yra draudžiami ligos draudimu ir susirgę gali gauti ligos išmokas. Kaip ir visi ligos draudimo įmokas mokantieji, norėdami gauti ligos išmoką dirbantys pagal individualios veiklos pažymą žmonės iki pirmos susirgimo dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius šio draudimo stažą.
• Kaip skaičiuojamas ligos socialinio draudimo stažas, jeigu vykdau individualią veiklą?
• Stažas nustatomas pagal sumokėtas įmokas: jei įmokos sumokėtos nuo 1 MMA dydžio sumos – įgyjamas 1 mėnesio socialinio draudimo stažas, jei įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės negu MMA sumos, stažas laikomas proporcingai didesniu arba mažesniu.
• Pažymėtina, kad ligos socialinio draudimo stažas taip pat gali būti įgyjamas iki susirgimo pradžios individualią veiklą vykdančiam asmeniui dirbant pagal darbo sutartį ir jo darbdaviui mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas; taip pat individualią veiklą vykdančiam asmeniui gaunant motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas. Tokiu atveju apdraustasis iki laikinojo nedarbingumo pradžios taip pat turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
• Kokio dydžio įmokas reikia mokėti, kad gaučiau ligos išmoką?
• Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo 2017 m. liepos 1 d. sudaro 28,7 proc. nuo pusės Jūsų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatskaičius VSD ir PSD įmokų), 30,7 proc. tarifas galios, jei senatvės pensijai kaupiate papildomai savo lėšomis II pakopos pensijų fonde. Šias įmokas turite sumokėti, kaip ir anksčiau, iki kitų metų gegužės 1 dienos.
• Žmogus gali pasirinkti, ar mokėti įmokas, skaičiuojamas, pavyzdžiui, nuo 1 MMA, arba skaičiuojamas nuo faktiškai per mėnesį gautų pajamų. Pasirinkus mokėti nuo planuojamų turėti pajamų, pavyzdžiui, nuo MMA, iki kitų metų gegužės 1 d. būtina sumokėti draudimo įmokų skirtumą, apskaičiuotą pagal faktiškai gautas pajamas.
• Ar tai, kad moku privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas užtikrina, kad galėsiu gauti ligos išmoką ir esu draudžiamas ligos draudimu?
• Ne, privalomojo sveikatos draudimo įmokos užtikrina galimybę nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas, jos niekaip nėra susijusios su ligos draudimu. Ligos draudimas skirtas užtikrinti, kad sergantis žmogus, tuo metu, kai dėl ligos negali dirbti, neliks be pajamų. Taigi mokant PSD įmokas užtikrinamas nemokamas gydymas, o mokant ligos draudimo įmokas – galimybė susirgus ar slaugant šeimos narį gauti ligos išmoką.
• Kas nutiks, jei įmokas mokėsiu kas mėnesį, bet mano faktinės pajamos bus didesnės arba mažesnės nei tos, nuo kurių mokėjau įmokas?
• Jeigu draudžiamosios pajamos, pagal kurias buvo paskaičiuotas ligos išmokos dydis, bus patikslintos pateikus metinę pajamų deklaraciją ir to laikotarpio draudžiamosios pajamos sumažės, ligos išmoka bus atitinkamai perskaičiuota ir bus nustatyta ligos išmokos permoka, kurią žmogus turės grąžinti.
• Pažymėtina, kad, tokiu atveju bus perskaičiuojamos ir žmogaus sumokėtos VSD įmokos – nustačius, kad jos mokėtos nuo didesnės sumos ir pateikus metinę pajamų deklaraciją to laikotarpio pajamos sumažės, žmogui taip pat bus grąžinama įmokų permoka. Jei tuo metu žmogus dar nebus grąžinęs ligos išmokos permokos, VSD įmokų permoka jam bus grąžinta atskaičius ligos išmokos permokos sumą.
• Ar tiesa, kad, nors sirgau šiemet, ligos išmoką gausiu tik kitais metais, po gegužės 1 d.?
• Nebūtinai. Taip nutiks tik tokiu atveju, jei pajamas deklaruosite kartą per metus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei pasirenkate įmokas „Sodrai“ mokėti tik kartą per metus, ir Jums priklausančias išmokas „Sodra“ gali išmokėti tik po to, kai deklaruojate pajamas ir sumokate priklausančias įmokas.
• Ar valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos išmokai gauti galiu sumokėti avansu?
• Taip, įmokas ligos išmokai gauti galima sumokėti avansu. Pavyzdžiui, 2017 m. vasario mėn. galima sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už kelis, pavyzdžiui, tris mėnesius ar už visus metus į priekį.
• Ar ligos išmoka bus mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos?
• Kaip ir, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartis žmonėms, taip ir vykdantiems individualią veiklą žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais dėl savo ligos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama už darbo dienas (ne kalendorines) taikant 5 darbo dienų savaitę. Dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą žmonėms už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama, o dirbantiesiems pagal darbo sutartį išmoką už šį laikotarpį moka darbdavys.
• Ligos išmoka slaugant sergantį šeimos narį iš „Sodros“ lėšų yra mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Seimas grąžino 9% PVM tarifą šildymui
Seimas grąžino PVM lengvatą šildymui - iki 2017 m. gruodžio 31 d. bus taikomas 9% PVM tarifas.
• Pakeistas 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“.

Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-75 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-106 „Dėl Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Įsakymas).
• Įsakymu nustatoma, kad:
• Asmens akcizų deklaracija (FR0630A forma) ir jos priedai nuo 2018 m. sausio 1 d. teikiami tik per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS);
• Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 9 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas pardavėjas ar jo fiskalinis agentas (toliau ‒ Pardavėjas) turi pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma), FR0630D priedą „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes“, FR0630R priedą „Registruoto asmens akcizų apskaičiavimas“ ir tam tikrais atvejais FR0630B priedą „Biologinės kilmės žaliavų dalies energinių produktų mišiniuose ir akcizų apskaičiavimas“, FR0630C priedą „Cigarečių kombinuoto akcizų tarifo ir akcizų apskaičiavimas“ ar kitus teisės aktų nustatytus dokumentus (ataskaitas, registrus, pažymas, sertifikatus, leidimus ir pan.);
• Pardavėjo pildomos Asmens akcizų deklaracijos (FR0630A forma) 8 laukelyje „Laikinai registruoto asmens ar kito asmens identifikacinis numeris AIS“ nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinėje sistemoje (toliau ‒ AIS) suteiktas numeris;
• kai per tą patį mokestinį laikotarpį akcizais apmokestinamos prekės gaunamos ir pagal laikinai registruoto gavėjo pažymėjimą ir pagal išduotą patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje yra garantuotas, Asmens akcizų deklaracijos (FR0630A forma) 8 laukelyje nurodomas arba laikinai registruoto gavėjo SEED (angl. System for Exchange of Excise) numeris, arba minėtam patvirtinimui AIS suteiktas numeris;
• Pardavėjo pildomame R0630R priede „Registruoto asmens akcizų apskaičiavimas“ R6 „AAP, atgabentos su AAD“ ir R7 „AAP, atgabentos su SAAD“ stulpelių laukeliai nežymimi;
• FR0630S priedo „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas“ 23 laukelyje nurodomas iš kito Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, faktiškai atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausomai nuo to ar jau yra parengtas elektroninis pranešimas apie jų gavimą (e-RoR), ar ne, kiekis;
• asmuo, kuris pageidauja netaikyti akcizų lengvatos, nurodytos AĮ 40 straipsnyje, arba kuriam atsiranda prievolė mokėti akcizus už nepagrįstai pritaikytą minėtą akcizų lengvatą, turi pateikti atskirą Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma), FR0630D priedą „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes“ .
Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. VA-77 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. VA-147 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo” patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės).
• Taisyklių pakeitime numatyta, kad Prašymą pakeisti pridėtinės vertės mokesčio mokestinį laikotarpį asmuo gali pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI), vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mano VMI naudojimo taisyklės), ir Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau – Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklės).“
• Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo asmeniui pateikia per Mano VMI, vadovaujantis Mano VMI naudojimo ir Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėmis.

VMI informuoja: pakeisti pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 11, 31, 38-1 ir 38-2 straipsnių apibendrinti paaiškinimai (komentarai)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-09-12 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1716266-6K-1705576) ir su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (2017-09-22 raštas Nr. (3-3184)).
• Komentarai aktualūs laivybos įmonėms, kurios pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį. Tokiai apmokestinimo schemai priskiriama ir jūrų laivų, perkamų už skolintas lėšas, įsigijimo sąnaudos (įskaitant palūkanas).
Pakeistus Pelno mokesčio įstatymo straipsnių komentarus galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1, 10 punktų apibendrinti paaiškinimai (komentaras)
VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1 ir 10 punktų apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimus. Gyventojų pajamų mokesčio 17 str. komentare VMI paaiškino, kaip draudimo bendrovės turi taikyti nuo 2017 m. galiojančias GPM įstatymo pataisas, jeigu gyvybės draudimo sutartyse pasikeitė naudos gavėjas. VMI paaiškino, kada tokių sutarčių išmokos (pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus) yra apmokestinamos t.y lengvata yra netaikoma.
• VMI pakeitė ir GPM 21 sttr. komentarą. VMI priminė, kad bendra visų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų mokėjimų, nuo kurių sumokėtą GPM VMI grąžina, suma turi būti ne didesnė kaip 25 proc. metinių gyventojo apmokestinamųjų pajamų, o gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus suma turi neviršyti 2 000 Eur per metus (ir būti ne didesnė kaip 25 proc. metinių gyventojo apmokestinamųjų pajamų).

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 311,7 mln. eurų
FFinansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 311,7 mln. eurų arba 0,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 116,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 7 mlrd. 723 mln. eurų, išlaidos – 7 mlrd. 155 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugpjūtį sudarė 256,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (49,8 proc.) ir socialinių įmokų (43,4 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,6 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Ūkio ministerija informuoja: įmonių pavadinimai galės būti sudaromi užsienio kalba lotyniškais rašmenimis
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
• „Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neleidžia sudaryti įmonių pavadinimų užsienio kalba, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmonėmis, sudaromus pavadinimus. Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos nėra suderintos tarpusavyje, nes tik Civiliniame kodekse nustatyta, kad juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmone, pavadinimas gali būti sudaromas užsienio kalba. Valstybinės kalbos įstatyme tokios išimties nėra nustatyta.
• Taigi Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pakeitimai užtikrins lygiateisiškumo principą ir suvienodins teisės aktų nuostatas, įteisins aiškų ir nedviprasmišką reguliavimą.

Valstybinė darbo inspekcija praneša: VDI ir policija tikrino rizikingą statybvietę
Rugsėjo 29 d. ryte Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai išvyko į vieną iš Vilniaus statybviečių tikrinti, ar joje nedirbama nelegaliai.
• „Tikrinamą statybos objektą pasirinkome neatsitiktinai. Tai viena iš vadinamųjų probleminių statybviečių, kuriose darbo inspektoriai, atsižvelgdami į VDI pasitikėjimo telefonu, taip pat iš žiniasklaidos gautą informaciją, jau buvo nustatę pažeidimų, – sako VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Tikrintas objektas yra nemažas, jame dirba daugiau nei keletas skirtingų įmonių rangos ir subrangos sutartimis. Tad šį kartą pasirinkome taktiką tikrinti sutelktomis jėgomis, siųsdami tiek reide dalyvaujančius mūsų inspektorius, tiek policijos ekipažus.“
• VDI tikrinimų akcijos kartu su policija jau turi gerą įdirbį. Jos organizuojamos šalies mastu, vienu metu visuose regionuose, taip pat ir atskirose apskrityse. Įprastai toks bendradarbiavimas pasižymi itin geru rezultatyvumu.
• „Veikti išaiškinant nelegalų darbą – mūsų bendras siekis. Esame patenkinti galimybe prisidėti prie Valstybinės darbo inspekcijos rengiamų patikrinimų veiksmingumo ir sklandumo. Policijos pareigūnų dalyvavimas patikrinimuose padeda užtikrinti, kad darbo inspektorių teisėti reikalavimai būtų deramai vykdomi“, – teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistai.
• Reido metu dėmesys buvo skiriamas ir neblaivumo darbe prevencijai, ir užfiksuoti akivaizdžius saugos darbe pažeidimus.
• Patikrinus numatytą statybvietę, nustatyti 4 galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejai, visi asmenys – Ukrainos piliečiai. Pastarieji negalėjo tiksliai pateikti juos su vienu iš subrangovų siejančių darbinių santykių detalių, vengė tiesių atsakymų. Šiuo metu darbo inspektoriai aiškinasi, kokiu pagrindu ir kokioje įmonėje jie dirba.
• Taip pat vienam darbuotojui reido metu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Jis nušalintas nuo darbo, dėl šio atvejo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sodra primena: galima teikti neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti
Sodra informuoja, kad galimybe vieną kartą pateikti prašymą skirti ligos išmoką, kuris galiotų neribotai, pasinaudojo jau per 610 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip pusė iš jų neterminuotą prašymą pateikė internetu.
• „Kviečiame gyventojus skirti kelias minutes ir pateikti neterminuotą prašymą net neišeinant iš namų. Taip nesugaišite daug laiko ir galėsite būti ramūs – visos priklausančios ligos išmokos pateikus prašymą Jus pasieks automatiškai. Pasirūpinkite tuo iš anksto, mat prašymą galima pateikti neturint nedarbingumo pažymėjimo, tiesiog dabar. Tam, kad susirgę ar slaugydami savo artimuosius turėtumėte bent vienu rūpesčiu mažiau“, – sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Galimybė pateikti neterminuotą prašymą ypač patogi žmonėms, kurie retai serga ir gali užmiršti pateikti prašymus skirti išmokas, ir tiems, kuriems tenka dažniau sirgti ar slaugyti šeimos narius: jiems nebereikia kaskart pildyti vis naujo prašymo, juolab, jei dėl to reikėdavo vykti į teritorinį „Sodros“ skyrių, luktelėti eilėje. Pateikus neterminuotą prašymą apie ligos ar slaugos išmokos skyrimą galima nebegalvoti – niekuo rūpintis nereikės, o priklausančios išmokos bus skiriamos ir pervedamos į nurodytą sąskaitą automatiškai.
• Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, užpildyti neterminuotą prašymą labai paprasta: tai galima padaryti tiesiog namuose ir tai neturėtų užtrukti ilgiau nei kelias minutes. Atvykstantieji prašymą pateikti į „Sodros“ teritorinį skyrių su savimi turi turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Prašymą galima pateikti bet kada – sergant arba esant sveikam. Taip pat tai padaryti galima ne tik nuo tos dienos, bet už 12 paskutinių mėnesių laikotarpį. Tokiu atveju, jei per tą laiką žmogus sirgo ir dar nesikreipė dėl nedarbingumo išmokos, ji bus skirta automatiškai.
• Kaip pildyti prašymą
• Pildant prašymą internetu, reikia prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros. Prisijungti galima per savo banko elektroninę sistemą, naudojantis elektroniniu parašu arba per elektroninius valdžios vartus.
• Kairiojo meniu skiltyje „Mano prašymai / skundai / pranešimai“, pasirinkus punktą „Naujas prašymas“, reikia spausti nuorodą „GPS1, Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas)“, patvirtinti pasirinkimą mygtuku „Tęsti“ ir, patikrinus duomenis bei pasirinkus, kaip turėtų būti pervesti pinigai, pateikti prašymą „Sodrai“ (mygtukas dešiniajame viršutiniame kampe). Svarbiausia patikrinti, kad būtų teisingi sąskaitos duomenys.
Informaciją apie prašymo statusą galima pasižiūrėti „Sodros“ asmeninės paskyros skiltyje „Žinutės“. Norint gauti pranešimus elektroniniu paštu, reikia juos užsisakyti paskyros nustatymuose.
• Naują prašymą skirti ligos ar slaugos išmoką reikės pateikti nebent tuo atveju, jei pasikeistų asmens duomenys ar sąskaita. Tada reikėtų pateikti naują prašymą „GPS8, Prašymas dėl asmeninės sąskaitos pakeitimo (išmokoms)“ ir duomenys bus pakeisti.
• Taip pat prašymą gali reikėti pateikti, jei žmogus dėl kažkokių priežasčių norės atsisakyti gauti ligos išmoką (pvz., jeigu susirgs atostogų metu, tačiau atostogų nenutrauks ir nepageidaus gauti ligos išmokos už šį laikotarpį). Tada užpildyti reikės prašymą „GPS11, Prašymas neskirti ligos išmokos“.
• Visus minėtus prašymus galima pateikti ir bet kuriame „Sodros“ teritoriniame skyriuje.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai


Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-10-01 20:14 Įvairūs » Hipotekos registravimas apskaitoje » #1372254
Galima registruoti, bet tik užbalansinėse sąskaitose. Įkeitimas balanse neatsispindi
2017-09-25 14:21 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1371763
Savaitės 2017.09.18 - 2017.09.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NAUJIENA
Trišalėje taryboje nuspręsta didinti MMA iki 400 eurų. rugsėjo 21 d. po aktyvios diskusijos Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų.
• „Šis rezultatas – tai labai geras trišalio dialogo pavyzdys. Vertinu stiprią socialinę partnerystę, kad galime visi kartu sėstis, kalbėtis, derėtis ir siekti visiems priimtinų sprendimų. Socialiniai partneriai, darbdavių, profesinių sąjungų organizacijos argumentuotai teikė savo pozicijas, atsižvelgdami į ekspertų atliktas analizes. Iš esmės būtent dėl šio atviro ir kryptingo socialinio dialogo mes šiandien turime galutinį sprendimą dėl MMA“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
• Pastarąjį kartą MMA didėjo prieš pusantrų metų – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą.

SAVAITĖS KOMENTARAI
Valstybinė darbo inspekcija pateikė naujų konsultacijų dėl darbo kodekso.
Išaiškinimas dėl DK 61 str. 3 d., DK 57 str.1 d. 5 p.
• Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.
Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
• DK 107 str. 1 - 2 d. nustatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
Pagal DK 107 str. 4 d. į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į DK 107 str. 4 d. turinį, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną “, - taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog ,, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, - tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Apibendrinant išdėstytą, pažymėtina, kad darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.
Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
• K 144 str. 5 d. numatyta, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį prašymą tenkinti.
Paminėtina, kad DK 144 str. 5 d. turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant dvi apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinko apmokamą poilsį), jam suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų.


SAVAITĖS PRIMINIMAS
Sodra primena, kad nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus Darbo kodeksui, minimalią mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Nežiūrint to, kvalifikuotų darbuotojų (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą profesijų klasifikatorių), gaunančių ne daugiau nei MMA, skaičius paskutiniais duomenimis yra apie 140 tūkst. Į šį skaičių įtraukti ir pilną darbo dieną ir dalimi etato dirbantys žmonės.
• Praėjus daugiau nei mėnesiui po naujosios nuostatos įtvirtinimo, „Sodra“ pastebi tam tikrus statistinius pokyčius, nors juos dar anksti vadinti tendencijomis arba įvardyti pokyčiais.
• Komentuoja „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Kokį poveikį padarė įsigaliojęs įstatymas?
• Naujasis įstatymas nurodė kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnį nei MMA darbo užmokestį. Tačiau iš vieno mėnesio duomenų dar anksti spręsti, ar visi darbdaviai į tai sureagavo, ar kvalifikuotų darbuotojų algos pakilo, nes pajamų pokyčius per mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo galėjo lemti kiti sezoniniai ar platesnio pobūdžio ekonominiai veiksniai: atostogos, poilsio paslaugų sezonas ir pan.
• Liepą, palyginus su birželiu, statistiniai rodikliai šiek tiek pasikeitė. Kvalifikuotų pareigybių darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA (buvo mažesnė arba lygi 380 Eur), skaičius šių metų liepą, sumažėjo 20 tūkst., o nekvalifikuotų darbuotojų – beveik nesikeitė.
• Nagrinėjant atskiras pareigybes, matomos ir kitos įdomios detalės. Pavyzdžiui, įmonių vadovų, uždirbusių ne daugiau negu MMA, skaičius sumažėjo 1,6 tūkst. (arba 12 proc.) – panašiai padidėjo skaičius tų, kuriems buvo pradėtos mokėti MMA viršijančios algos. Vadinasi, daugeliui mažas algas uždirbančių vadovų jos padidėjo – bent tai rodo statistika. Visgi, vadovų dirbančių už itin mažą atlygį, neviršijantį MMA, vis dar yra apie 11 tūkstančių.
• Panašios ir kai kurių kitų profesijų, kurių atstovai taip pat uždirba labai nedaug, statistikos tendencijos: rinkodaros ir reklamos ar pirkimo specialistų, kirpėjų ir kosmetikų, kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų.
• Dalies maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų bei statybų sektorių, kur dirba kvalifikuoti darbuotojai, statistiniai duomenys nedžiugina: juose lygiai MMA gaunančių dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau išaugo mažiau negu MMA uždirbančiųjų gretos.
• Keičiasi mažiausias pajamas gaunančiųjų skaičius
• Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, šių metų liepą sumažėjo mažiausias pajamas gaunančių apdraustųjų socialiniu draudimu.
• Žmonių, kurių visas gaunamas užmokestis (skaičiuojamas sudedant visose darbovietėse – jei žmogus dirbo keliose – uždirbamas pajamas) neviršijo MMA, per metus sumažėjo maždaug 62 tūkstančiais – iki 207 tūkst. Iš jų tokių, kurių pajamos buvo mažesnės nei 380 Eur per mėnesį, sumažėjo 20 tūkstančių – iki 160 tūkst.
• Darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA, dalis visoje darbo rinkoje per metus sumažėjo reikšmingai: nuo 24,4 proc. iki 18,6 proc. ir buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
15min.lt :"„Sodra“ prieš įmones mojuoja nauju vėzdu – atleidinėja jų darbuotojus"
• „Sodra“ šiemet įgijo naujų galimybių „paauklėti“ įmones, kurios tinkamai neatsiskaito, neteikia dokumentų, nebendrauja ar neturi pakankamai kapitalo – inicijuoja priverstinį tokių įmonių likvidavimą. Registrų valymu vadinama priemonė paveikė tūkstančius įmonių, tačiau dalis vadovų piktinasi, kad su jais elgiamasi neteisingai. Likti nubaustam – itin paprasta, tačiau susitaikyti su „Sodra“ gali būti itin sudėtinga.
• „Sodra“ vertina, kad per 2016 m. net 3988 įmonėms buvo įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga. O šiemet iki rugsėjo 1 dienos – dar 1526 įmonėms. 2016 m. pradžioje Lietuvoje veikė iš viso 79 tūkstančiai įmonių. Dėl „Sodros“ tokių priemonių neapdraustais liko 5259 darbuotojai pernai ir 2636 darbuotojai šiemet.

SAVAITĖS STRAIPSNIS - 2
"Verslo žinios" supažindina - visos „Sodros“ išmokų lubos


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


VMI komentuoja: dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2017-09-14 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E) RM-28570 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo (toliau – Įsakymas). Įsakymu patvirtintas Žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimas, nauja redakcija išdėstyti Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos forma (KIT703) bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo forma (KIT716). Pakeitimai taikomi apskaičiuojant žemės mokestį už 2017 ir vėlesnius metus.
• Esminiai pakeitimai:
• 1. Papildytos Taisyklių nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio pasibaigimo:
• 1.1. nuo 2017 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas žemės sklypo vertės padidėjimo (palyginus su 2012 m. žemės sklypo mokestine verte) mažinimas;
• 1.2. nuo 2018 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas ribojimas, kad, apmokestinant žemės ūkio paskirties žemę, žemės mokestis neturi viršyti 0,29 euro už arą.
• 2. Patikslintos Taisyklių nuostatos dėl žemės mokesčio sumokėjimo termino nustatymo:
• 2.1. kai mokesčio mokėtojui pateikiama deklaracija po mokesčio sumokėjimo termino, po ataskaitinių metų lapkričio 15 dienos, tai deklaracijoje nurodoma žemės mokestį sumokėti per 10 dienų, skaičiuojamų nuo deklaracijoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma sumokėti nedelsiant);
• 2.2. mokesčio mokėtojui pateikiamoje tikslinimo formoje taip pat nurodomas žemės mokesčio sumokėjimo terminas per 10 dienų, skaičiuojamų nuo tikslinimo formoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma nedelsiant).
• 3. Papildytos Taisyklių nuostatos, jog tikslinimo formos EDS vartotojams papildomai paštu nesiunčiamos.
• 4. Nauja redakcija išdėstytos Taisyklių nuostatos dėl informacijos mokesčių klausimais teikimo.
• 5. Dėl Taisyklių nuostatų pakeitimo nauja redakcija išdėstomos deklaracijos bei tikslinimo formos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Finansų ministerijos atnaujintas makroekonomikos prognozes patvirtino Valstybės kontrolė
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengto ir viešai 2017 m. rugsėjo 11 d. paskelbto 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir jį patvirtino.
• Anot LR valstybės kontrolės išvados, ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams rengti. Išvadoje taip pat pabrėžiama, kad formuojant 2018 m. biudžetą svarbu laikytis nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų fiskalinės drausmės taisyklių, kurios gali padėti Lietuvai sparčiau kaupti rezervą anticiklinei fiskalinei politikai vykdyti, kurio prireiks nuo 2022–2023 m., kai sumažės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.
• „Patvirtintas finansų ministerijos parengtas ekonominės raidos scenarijus rodo, kad fiskalinis planavimas grindžiamas objektyviomis ir tikroviškomis makroekonominėmis prognozėmis“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Prognozes galima rasti čia.


Finansų ministerija informuoja: įvyko susitikimas su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Rugsėjo 21 dieną finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais – Povilu Butkumi, Zina Gineitiene, Vilija Turiene ir Vaidu Geralavičiumi. Susitikimo metu aptarta: II pensijų pakopa, numatomas pensijų indeksavimas, Sodros finansinė situacija ir kiti klausimai.
• Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, tokie susitikimai leidžia išgirsti žmonėms rūpimus klausimus ir susitikti su aktyviais visuomenės piliečiais. Ministras neabejoja, kad senjorų turima išmintis ir sukaupta patirtis leis priimti sprendimus, kurie labiausiai atitiks jų poreikius.
• Nuo spalio pensijos padidės vidutiniškai 13 eurų, o nuo kitų metų sausio dar apie 30 eurų. Jei taikant naująją indeksavimo formulę pensija išeis mažesnė, ji nebus mažinama, o liks tokia pati. 2018 metais pensijoms numatoma skirti 2939,3 mln. eurų, lyginant su šiais metais, tai yra 315 mln. eurų daugiau.

Ūkio ministerija praneša: siekiama pagerinti turistų apsaugą
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos ir tarpinstitucinės darbo grupės parengtiems Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais įgyvendinamos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatos.
• Esminiai pakeitimai yra susiję su organizuotos turistinės kelionės, turizmo paslaugų rinkinių sudarymu, kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu, turistų informavimu ir sutarties sudarymo reikalavimais. Įstatymų projektais taip pat siekiama patobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą.
• Įgyvendinant direktyvą, Turizmo įstatymo projekte reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga – turizmo paslaugų rinkinys. Rinkinį sudarys skirtingos turizmo paslaugos, už kurias bus mokama atskirai, jei sutartis su kitu paslaugų teikėju bus sudaryta ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios paslaugos užsakymo patvirtinimo. Tokių rinkinių pardavėjai turės užtikrinti, kad jų nemokumo atveju turistams būtų grąžinti sumokėti pinigai ir prireikus užtikrintas turistų parvežimas į jų išvykimo vietą. Taip pat numatytas kelionių pardavimo agentų veiklos deklaravimas, kuris padės užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir geresnę turistų teisių apsaugą.
• Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visiškai (100 proc.) nepadengia galimų turistų nuostolių kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Siekiant apsaugoti turistus ir įgyvendinti direktyvą, yra siūloma sukurti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą. Kelionių organizatorių įmokų administravimo, įmokų apskaitos ir lėšų išmokėjimo tvarką dar turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
• Sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai nepakanka kelionių organizatorių turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo (laidavimo draudimo arba finansų įstaigos garantijos). Taip kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų užtikrintas 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už kelionę grąžinimas ir turistų parvežimas į pradinę jų išvykimo vietą, padengtos būtino apgyvendinimo, nesuteiktų paslaugų išlaidos.

Lietuvos bankas praneša: ekonomika augs sparčiau, mažės nedarbas, algos kils sparčiau nei kainos
Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti.
• „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius. Įmones gerokai veiks reikšmingai augančios darbo sąnaudos, todėl Lietuvos verslas, norėdamas išsaugoti ir stiprinti iškovotas pozicijas užsienio rinkose, turės didinti darbo našumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
• Ekonomika
• Lietuvos bankas patikslino šalies ūkio augimo 2017 m. prognozę – numato, kad augimas sieks 3,6 proc. (anksčiau prognozuota 3,3 %). Peržiūrą lėmė pagerėjusi ūkio raida ir euro zonoje, ir kitose prekybos partnerėse, pavyzdžiui, žaliavas eksportuojančiose šalyse. Eksporto pagyvėjimą lėmė ne tik užsienio paklausa, bet ir atsigavusios investicijos apdirbamojoje gamyboje. Paminėtini ir stiprėjantis transporto bei pradėjęs atsigauti statybų sektoriai.
• Darbo rinka
• Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas šalyje šiemet mažės iki 7,3 proc., o darbo užmokestis augs 7,8 proc. Darbo jėgos stygius, susidaręs dėl augančios paklausos ir nepalankių demografinių tendencijų, suteikia galimybių darbuotojams derėtis dėl didesnio darbo atlygio ir kitų sąlygų. Būtent darbuotojams tenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis vis didėja ir jau trečius metus iš eilės viršija istorinį vidurkį, o tai rodo įtemptą padėtį darbo rinkoje. Kitais metais nedarbas turėtų mažėti iki 7 proc., o atlyginimai – augti 5,9 proc.
• Infliacija
• Infliacija šiais metais gali siekti 3,4 proc. Metų pradžioje ją skatino pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų augimą. Vėliau didesnį poveikį turėjo vidaus veiksniai – itin ženkliai kilęs darbo užmokestis, dėl padidintų akcizų išaugusios alkoholinių gėrimų ir tabako kainos. Prognozuojama, kad kitais metais pasaulinės naftos kainos nebekils, maisto žaliavų kainos kils mažiau, kol kas nenumatoma didesnio akcizų tarifų didinimo. Dėl šių priežasčių infliacija 2018 m. turėtų mažėti iki 2,2 proc.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-09-17 20:15 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1371134
Savaitės 2017.09.11 - 2017.09.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS
Andrius Palionis, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė vėl siūlo kelti mokesčius. Siūloma didinti GPM tarifus:
• 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas:
• Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
• 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
• 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
• 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu.

SAVAITĖS APKLAUSA
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kviečia dalyvauti apklausoje dėl i.MAS Atsakymus prašoma pateikti iki 2017-09-18. Apklausos rezultatus bus paskelbti LBAA facebook ir Asociacijos svetainėje. Apklausos rezultatai bus pristatyti VMI, planuojami daryti pokyčiai i.MAS atsižvelgiant į pateiktą nuomonę.

SAVAITĖS KONSULTACIJA

„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų.
• Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
• Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
• Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
• Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
• Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais – iki 2018 m. gegužės 1 d.
• Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
• Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
• Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis – yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
• Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
• „Sodros“ specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
• Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
• nemokamos atostogos,
• atostogos kvalifikacijai tobulinti,
• kūrybinės atostogos,
• mokymosi atostogos,
• nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai,
• pravaikštos,
• karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai,
• vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
• Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
• „Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
• Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas
• Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros“ paskyroje, o tie, kurie „Sodrai“ yra nurodę savo kontaktinius duomenis – ir kitais kanalais.
• Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros“ interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
• Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės.


VMI informuoja: atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras
• VMI informuoja, kad atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras. Komentarą galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl maitinimo išlaidų kompensacijų nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 693„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ pakeitimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1515).
• Pagal Nutarimo Nr. 1515 pakeitimo nuostatas nuo 2017 08 30 Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų Lietuvos Respublikoje vykdomų renginių (išskyrus sporto renginius), susijusių su visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu (toliau – renginiai), dalyviams mokamos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija 1 bazinės socialinės išmokos, t. y. 38 Eur (iki 2017 08 29 galiojęs dydis - 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio).
• Lietuvos Respublikoje vykdomų sporto renginių dalyviams mokamų vienos paros maitinimo išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“. Šie dydžiai nuo 2015 02 04 nesikeitė.
• Tuo atveju, kai renginiai (įskaitant ir sporto renginius) vykdomi užsienyje, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos vienos paros maitinimo išlaidų sumos, neviršijančios dienpinigių, vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos
• Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: aštuonių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,1 proc. (158 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,9 proc. (346,1 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėnesių pajamos – 5 174,4 mln. eurų, faktinės – 5 332,3 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius aštuonis metų mėnesius įvykdytas 101,4 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 218,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 277,9 mln. eurų – 59,3 mln. eurų daugiau nei planuota ir 251,8 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugpjūtį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 3 941,7 mln. eurų. Tai yra 22,6 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 280,9 mln. eurų (7,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius aštuonis mėnesius.
• Pajamų iš PVM gauta 2 284,7 mln. eurų, t. y., 206,6 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,2 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius aštuonis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 871,6 mln. eurų ir buvo 96,3 mln. eurų (12,4 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 384 mln. eurų – 31,4 mln. eurų (7,6 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugpjūtį buvo 1 053 mln. eurų – 66,3 mln. eurų (6,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 72,7 mln. eurų (7,4 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN dėmesys Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimams
Finansų ministerija informuoja, kad rugsėjo 15 dienąn Taline euro zonos šalių finansų ministrai (Euro grupė) diskutavo kaip sustiprinti ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – EPS) ir aptaria Graikijos programos įgyvendinimo pažangą.
• Neformaliame ECOFIN posėdyje pagrindinis dėmesys irgi buvo skiriamas Ekonominės ir pinigų sąjungos klausimams.
• „Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos prioritetas. Su finansų ministrais aptarsime galimas priemones, kurios sustiprintų ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, taip pat kalbėsime kaip efektyviau susieti EPS gilinimo priemones su efektyvesniu ES išteklių panaudojimu“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Taip pat ECOFIN metu ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl galimų žingsnių, kurių ES turėtų imtis siekiant pagerinti ES konkurencingumą finansinių technologijų (FINTECH) srityje, aptarė skaitmeninės ekonomikos keliamus pelno apmokestinimo iššūkius bei tolimesnius žingsnius muitinių IT sistemų, reikalingų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimui, vystymą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare
Tarnyba 2017-09-22 organizuoja 5 akad. val. seminarą, „Kilnojamojo turto klasifikacija ir identifikacija. Kelių transporto priemonių vertinimo aktualijos«.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-09-19 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

VMI kviečia registruotis į 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais
Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją, apie 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
• Mokesčių mokėtojai kviečiami į naują seminarą, tema „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims». Numatyti seminarai ir kitomis temomis: „i.SAF paslaugos: kaip jomis naudotis. Važtaraščių bei kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų (i. VAZ) teikimas VMI«, „Nekilnojamojo turto pardavimo bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimas PVM», „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka« ir kt. Spalio mėnesį siūlome ir tiesiogines e. seminarų transliacijas, temomis „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims» ir „Individuali veikla pagal pažymą pradedantiesiems".
• Informaciją apie visus 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus. Registruotis į seminarus galima ir tel. 1882 arba tel. 8 526 63190.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: inspektoriai tikrins, ar saugiai dirbama su krautuvais
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo rugsėjo 18 d. visą mėnesį bus vykdomi transporto ir saugojimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių tiksliniai tikrinimai. Tikrinimai atliekami reaguojant į nelaimių šiais metais dirbant su krautuvais proveržį.
• Šių VDI vykdomų tikrinimų akcentas bus – ar įmonėje darbuotojams užtikrinamos saugios darbo sąlygos, kai yra daiktų, krovinių, įrenginių kritimo/virtimo, birių medžiagų griūties rizika, įskaitant darbus aukštyje. Tikrinti pirmiausia bus pasirenkamos tos įmonės, kuriose 2016-2017 metais įvyko nelaimingi atsitikimai darbe. Apie būsimą vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
• Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai metai iš metų priklauso prie tų, kuriuos atlikdami darbuotojai dažniausia sunkiai ir mirtinai susižaloja.
• Atlikdami sandėliavimo, pakrovimo darbus su mechaniniais ir elektriniais krautuvais šiais metais jau žuvo 6 darbuotojai:
• nukrito nuo sandėliavimo konteinerio (UAB „Dominari logistika“);
• prispaudė krisdamas krautuvas (UAB „Baltic Home“);
• prispaudė iškrovimo patalpoje nuslydęs cukraus didmaišis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“);
• atliekant lengvųjų automobilių pakrovimo darbus prispaudė priekabos konstrukcija (UAB „Transorloja“);
• keliant krovinį į viršų nukrito nuo krautuvo šakių (UAB „Makveža“);
• užvertė krautuvo kaušu iš krūvos semiamų trąšų nuošliauža (UAB „Birių krovinių terminalas“).
• Dar 6 darbuotojai – sunkiai sužaloti. Palyginti, 2016 m. atliekant tokius darbus per tą patį laikotarpį įvyko 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
• Nuo rugsėjo 18 d. atliekamų inspektavimų metu bus tikrinama, ar visus savaeigius įrenginius valdo tik tie darbuotojai, kurie apmokyti su jais saugiai dirbti ir turi tam teisę. Taip pat – ar darbuotojus instruktuojant aiškiai nurodoma, kad krautuvus jie gali naudoti tik krovos darbams vykdyti ir tik tokiomis sąlygomis, kurioms jie skirti.
• Inspektoriai tikrins, ar įmonėje vertinama, kad krovos darbams naudojami mechanizmai dėl savo konstrukcijos, techninių parametrų ar kt. gali sukelti specifinį pavojų. Tarp inspektavimo klausimų – ar įmonėje numatyta darbų nutraukimo tvarka, kai krovos metu atsiranda nenumatyti pavojai, ar darbai koordinuojami, kai objekte dirba kelių įmonių darbuotojai. Darbo inspektoriai aiškinsis ir dėl darbuotojų saugaus darbo įgūdžių: ar visi darbuotojai, prieš jiems pradedant dirbti pavojingą darbą, praktiškai mokomi, kaip jį saugiai atlikti, ar jų mokymas bei žinios apie saugų darbą atitinka jų atliekamus darbus ir pan.

SODRA informuoja: dėl MMA mokėjimo už nekvalifikuotą darbą
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2017 m. liepos mėnesį, jau įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, net 31 926 kvalifikuoti darbuotojai gavo minimaliąją mėnesinę algą.
• Primename, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
• Darbo kodekse apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardinti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardintos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo , kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.
• Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimaliąją mėnesinę algą gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso nuostatų pažeidimo ir/arba į Darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, dėl teisingo darbo užmokesčio nustatymo ir skirtumo išmokėjimo.

FNTT praneša: pelninga šešėlinė prekyba naudota automobiline įranga panevėžiečiui nešė turtus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyboje užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Panevėžio gyventojas įtariamas 2011 – 2015 m. neteisėtai vertęsis ūkine komercine veikla stambiu mastu, bei šios neteisėtos veiklos maskavimui naudojus užsienio valstybėse registruotas bendroves.
• Tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad panevėžietis, žinodamas, kad jo vykdomai tarptautinei internetinei prekybai Valstybinės mokesčių inspekcijos išduoto verslo liudijimo nepakanka, ėmėsi gudrybės. Savo neteisėtai veiklai vykdyti panevėžietis įsigijo Seišelių Respublikoje, bei Jungtinėje Karalystėje registruotas bendroves. Siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo už šių bendrovių vardu vykdomą ūkinę komercinę veiklą stambiu mastu, šešėlinis verslininkas šių bendrovių nuolatinės buveinės Lietuvoje neįregistravo mokesčių mokėtojų registre.
• Vykdydamas savo neteisėtą veiklą panevėžietis 2011 – 2015 metais iš nenustatytų asmenų įsigydavo įvairią prabangių automobilių įrangą: BMW, Audi, Mercedes-Benz, Porsche ir kitų automobilių navigacijos įrangą, garso ir vaizdo grotuvus, bei kitas paklausias automobilių detales. Įsigyta įranga būdavo suremontuojama, perprogramuojama, pakeičiami įrenginių kodai. Vėliau, pasinaudojant neteisėtai veiklai įsigytomis užsienyje registruotomis bendrovėmis, kitų fizinių asmenų vardu, minėta įranga būdavo parduodama naudojantis internetinėmis svetainėmis, elektroninėmis parduotuvėmis ir tarptautiniu internetiniu aukcionu ,,Ebay“ panaudojant specialiai tam sukurtus vartotojus. Atlikus kratas pas įtariamąjį buvo rasta daugiau nei 300 vienetų pardavimui skirtų automobilių navigacijos įrenginių, kurių vertė juodojoje rinkoje siekia apie 100 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojantis vienos iš Lietuvoje veikiančių siuntų bendrovių paslaugomis buvo išsiųsta ne mažiau kaip 890 siuntų su parduota automobiline įranga. Pinigus už realizuotą automobilinę įrangą šešėlinis verslininkas gaudavo į jo paties bei įsigytų užsienio valstybėse registruotų bendrovių vardu tam tikslui specialiai atidarytas bankines sąskaitas užsienio bankuose. Dalį pajamų už parduotą automobilinę įrangą panevėžietis gaudavo per tarptautines atsiskaitymų bendroves ,,Paypal“, ,,Skrill“.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vykdant nusikalstamą veiklą į panevėžiečio vardu ir į jo valdomų užsienio bendrovių atidarytas banko sąskaitas Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys pervedė tūkstantines sumas įvairia valiuta: litais, JAV doleriais, Anglijos svarais sterlingais, eurais, Latvijos latais. Vien tik pajamos eurais siekė beveik 690 tūkstančių eurų. FNTT specialistai suskaičiavo, kad šešėlinis verslininkas vykdydamas neteisėtą veiklą į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 70 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu buvo areštuotas įtariamajam priklausantis 200 tūkstančių eurų vertės turtas.

FNTT Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, kai milijoninę apyvartą buitine technika prekiaujanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 270 tūkstančių eurų minėto mokesčio.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, didmeninę prekybą užsiimančios bendrovės veiklą organizuojantis kaunietis kartu su šios bendrovės direktoriumi, Latvijos piliečiu ir dar vienu Kaune gyvenančiu vyriškiu, iš Lenkijos tiekėjų įsigydavo įvairią buitinę techniką. Internetu užsakyta buitinė technika buvo atgabenama į Kaune urmo bazėje esančius sandėlius, o vėliau buvo parduodama mažesnėms Kaune veikiančioms parduotuvėms.
• FNTT Kauno apygardos valdytos tyrėjai išaiškino, kad didmenine prekyba užsiimanti bendrovė prekes įsigydavo iš Lenkijos ir ji buvo atgabenama į Kauną, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad buitinė technika buvo perkama iš Latvijos prekeivių. Įtariama, kad naudojantis Latvijos bendrovėmis, kurios, kaip įtariama, nevykdė jokios veiklos, sukčiavimo schemos sumanytojai vengė mokėti privalomą sumokėti PVM. Pirminiais skaičiavimai, per daugiau kaip vienerius metus buvo nesumokėta daugiau kaip 270 tūkst. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas. Jų metu paimti tolesniam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
• Tęsiant šį tyrimą ir aiškinantis įtariamųjų sąsajas su Latvijoje esančiais bendrininkais, bendradarbiaujama su Latvijos finansų policija. Partneriai iš Latvijos atliko kratas, apklausas ir kitus procesinius veiksmus.
• Tarptautinis tyrimas dėl prekybos buitine technika dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo yra tęsiamas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-09-17 19:42 Bendra » UBER vairuotojo mokesčiai » #1371133
PVM turėtų matytis klientui išrašytoje PVM s-f.
Savo paskyroje partners.ubercom paskyroje pasirinkite "Invoices". Ten turi matytis PVM. Tiksli PVM sumą reikia imti išsąskaitų Iš principo būtų taip: 604.59 eur be pvm + 126.96 eur pvm = 731.55 eur

2017-09-11 07:45 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1370541
Savaitės 2017.09.04 - 2017.09.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KVIETIMAS
Įgyvendindama naujojo Darbo kodekso nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia profesines sąjungas ir jų organizacijas, darbdavius ir jų organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, aukštąsias mokyklas bei asmenis iki lapkričio 1 d. teikti kandidatus į arbitrus, spręsiančius kolektyvinius darbo ginčus.
• Darbo arbitražas – tai nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Darbo arbitražas sudaromas prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Darbo arbitražą sudaro trys arbitrai.
• Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. jiems tuo metu mokamas atlygis, apmokamos kelionės išlaidos (dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. A1-342 nustatytas tvarkos aprašas).
• Į arbitrų sąrašą ketverių metų kadencijai (su teise pratęsti dar ketveriems metams) gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.
• Laisvos formos teikime turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, kontaktinė informacija, informacija apie kandidato išsilavinimą, jo specialiosios žinios, reikalingos kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, taip pat darbo, arbitravimo ar tarpininkavimo patirtis (jeigu kandidatas jos turi).
• Įstaigos, institucijos, organizacijos ir asmenys, pageidaujantys tapti arbitrais, kartu su teikimu ministerijai prideda ir šiuos dokumentus: kandidato į arbitrus sutikimą būti įrašytam į arbitrų sąrašą; dokumentų, įrodančių kandidatą į arbitrus turint specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, kopijas; priklausomybės ligų centro arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotą pažymą, kad kandidatas nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kandidato į arbitrus asmens tapatybę ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas.
• Teikimą ir dokumentus ministerijai galima pateikti tiesiogiai, paštu arba elektroniniu paštu. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas arbitrų sąrašas per 3 darbo dienas nuo arbitrų sąrašo patvirtinimo dienos bus paskelbtas ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt.
• Dėl tikslesnės informacijos kreiptis į Socialinės partnerystės skyrių, tel. 8 706 64282.

SAVAITĖS KVIETIMAS-2
• VMI kviečia registruotis į i.MAS konferencijas.
• Konferencijos skirtos pirmųjų metų patirčių naudojantis Elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir Elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemiais pristatymui ir aptarimui.
• Konferencijos metu i.SAF/i.VAZ projekto vadovė Virginija Ginevičienė ir i.SAF/i.VAZ projekto vadovės pavaduotojas Žilvinas Germanavičius pristatys i.MAS posistemių rezultatus ir įgyvendintus tikslus, o verslo atstovai pasidalins savo patirtimi apie posistemių praktinį pritaikymą bei patirtus iššūkius diegiant i.MAS.
• Pirma konferencijos dalis skirta i.SAF posistemiui (nuo 9 val. iki 12 val.), antroji dalis - i.VAZ posistemiui (nuo 13 val. iki 16 val.)*
• Konferencijų datos:
• Panevėžyje, rugsėjo 13 d.
• Registracija vyksta iki 09.11 d. adresu r.skaviciene@vmi.lt
• Klaipėdoje, rugsėjo 15 d.
• Registracija vyksta iki 09.13 d. adresu r.vitkauskiene@vmi.lt
• Kaune, rugsėjo 21 d.
• Registracija vyksta iki 09.19 d. adresu t.bruzas@vmi.lt
• Vilniuje data ir vieta dar tikslinama.
• Registruojantis būtina pažymėti kurioje konferencijoje norėsite dalyvauti (i.SAF, i.VAZ ar abejose), taip pat nurodyti dalyvaujančių asmenų Vardą Pavardę, atstovaujamą įmonę/organizaciją, pareigas.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinį darbo inspekcija primena, kad naujame Darbo kodekse darbdaviams yra numatyta pareiga inicijuoti darbo tarybų sudarymą. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad yra patvirtintos Pranešimo apie darbo tarybos sudarymą ir Pranešimo apie darbo tarybos nesudarymą pavyzdinės formos (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu (2017 m. liepos 25 d. Nr. EV-124).
• Pranešimas apie darbo tarybos sudarymą . Pagal Darbo kodekso nuostatas ( 173 straipsnio 6 dalis) , ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja VDI teritorinį skyrių (pagal darbdavio buveinės vietą) apie darbo tarybos sudarymą. Taip pat apie darbo tarybos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
• Pranešimas apie darbo tarybos nesudarymą . Atitinkamam VDI teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta. Tai jis turi padaryti per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis ) .
• Minėtų pranešimų pavyzdinės formos pildomos ir pateikiamos VDI teritoriniam skyriui pagal šio skyriaus administruojamą teritoriją pranešėjui patogiausiu būdu (paštu, faksu, el. paštu, pranešimą pristatant į skyrių.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios": Teks vėl daryti pokyčius apskaitos programose.
• Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad nuo š. m. lapkričio 19 d. įsigalioja svarbus pasikeitimas, aktualus didelį kiekį mokėjimų inicijuojančioms įmonėms. Lietuvoje prie šių pakeitimų reikės prisiderinti 8.000–10.000 bendrovių.
• Pakeitimai aktualūs įmonėms, kurios pateikdamos mokėjimus savo bankui (ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui) naudoja duomenų apsikeitimą bylomis tarp savo apskaitos programos ir internetinės bankininkystės sistemos (vadinamąją duomenų importo / eksporto funkciją).
• Minėtą dieną įsigalioja Kredito pervedimo schemos taisyklių pasikeitimai (angl. „Credit transfer Scheme Rulebook changes“), kuriais vadovaujantis ISO 20022 XML standarto pranešimuose bus privaloma naudoti du papildomus elementus.
• „Pokyčiai minimalūs, tačiau labai svarbūs. Juos lemia vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamente numatyti reikalavimai. Tai tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio privalu laikytis ir mūsų šalyje“, – pranešime pabrėžia bankų asociacija.
• Atnaujinta standarto pranešimų naudojimo taisyklių versija skelbiama LBA svetainėje.
• Pakeitimus turi įsidiegti patys mokėjimo paslaugų teikėjai ir jų klientai, kurie atlikdami kredito pervedimus naudojasi duomenų importu / eksportu. Be reikalingų pakeitimų įdiegimo pavedimai nepasieks mokėjimo paslaugų teikėjų, t. y. duomenų importo failai bus atmesti.
• Prisijungus prie SEPA, Lietuvos mokėjimų rinka tapo atviresnė. Nuo 2016 m. neliko skirtumų atliekant kredito pervedimus šalies viduje ar į kitas SEPA apimamas šalis – pateikdami mokėjimo nurodymus, gyventojai ir įmonės naudoja tokią pačią mokėjimo formą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VA-70 pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186.
• Svarbesnis pakeitimas:
• 55.3. patikrinimas yra sustabdytas, o dėl tam tikros tikrinamojo laikotarpio mokesčio permokos (skirtumo) dalies, kuri viršija mokestinio patikrinimo metu numatomas priskaičiuoti mokesčių ir su jais susijusias sumas, mokesčių administratorius pagal turimus duomenis permokos (skirtumo) grąžinimo dieną nustatė tokios dalies permokos (skirtumo) realumą bei kiti teisės aktai nedraudžia grąžinti tokios dalies, nepabaigus patikrinimo.
• Prašoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) dalies suma grąžinama Taisyklių 53 punkte nurodyta tvarka ir terminais.“

Pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. VA-74 pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55.


VMI konsultuoja: debetinių PVM sąskaitų faktūrų registravimas PVM sąskaitų faktūrų registre
Kaip PVM sąskaitų faktūrų registre registruojamos gautos pirkėjų išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros (prekių grąžinimas)?
• VMI atsako: Jeigu pirkėjas prekių pardavėjui išrašo debetinę PVM sąskaitą faktūrą prekių grąžinimui, tai tokią debetinę PVM sąskaitą faktūrą pardavėjas turi registruoti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, duomenis (apmokestinamosios vertės (eurais) ir/ar PVM sumos (eurais) sumažėjimą) nurodydamas su minuso ženklu.

KITOS NAUJIENOS

Lietuvos bankas informuoja: kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
Lietuvos bankas praneša, kad kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
• Į Lietuvos banką kreipėsi 34 kredito unijos, prašydamos leidimo pakeisti apskaitos politiką. Tai daroma atsižvelgiant į pasikeitusio Kredito unijų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos banko valdybos nutarimu, kuriame nurodyta, kad apskaitos politikoje turi būti apibrėžiami pajinių įnašų grąžinimo ir atsiskaitymo su kredito unijų nariais principai bei atsižvelgta į verslo apskaitos standartų pokyčius, apskaitos sistemos „i-Kubas“ funkcionalumo praplėtimą.
• Lietuvos banko Priežiūros tarnyba leido kredito unijoms Ukmergės ūkininkų kredito unija, Vilkaviškio kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, Plungės kredito unija, kredito unija Skuodo bankelis, kredito unija „Sūduvos parama“, Rokiškio kredito unija, Širvintų kredito unija, Druskininkų kredito unija, Naftininkų kredito unija, Panevėžio kredito unija, Biržų kredito unija, Šilutės kredito unija, Ignalinos kredito unija, Pagėgių kredito unija, kredito unija „Germanto lobis“, Aukštaitijos kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Raseinių kredito unija, Anykščių kredito unija, Grigiškių kredito unija, Pakruojo ūkininkų kredito unija, Kvėdarnos kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, kredito unija Zanavykų bankelis, Kretingos kredito unija, Palangos kredito unija, kredito unija „Giminėlė“, kredito unija „Moterų taupa“, „Achemos“ kredito unija, Mažeikių kredito unija, Utenos kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Gargždų taupa pakeisti apskaitos politiką.

FNTT praneša: cukrų ir aliejų pardavinėję kauniečiai įsuko tarptautinę PVM grobstymo schemą- žala biudžetui – 2,3 mln. eurų
Didmenine maistinio aliejaus ir cukraus prekyba užsiimantys asmenys sukūrė tarptautinę organizuotą grupę – pristeigę fiktyvių bendrovių, išvengė į Lietuvos biudžetą sumokėti daugiau nei 2,3 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
• Tai išaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai. Preliminariais duomenimis, rafinuoto rapsų, taip pat saulėgrąžų aliejaus ir cukraus prekybos apyvarta siekė daugiau nei 10 mln. eurų.
• Latvijos piliečių valdoma bendrovė iš Europoje veikiančių cukraus, taip pat iš rafinuoto saulėgrąžų ir rapsų aliejaus gamintojų, įsigydavo didelius kiekius minėtų maisto produktų, rodo tyrimo duomenys. Į Lietuvą atgabenti produktai buvo parduodami vienai didmenine prekyba besiverčiančiai bendrovei, registruotai Kaune. Ši bendrovė tiekia produkciją, skirtą kepimui ir maisto pramonei, siūlo platų maistinių aliejų, riebalų asortimentą. Taigi, jos vardu nupirktas aliejus buvo parduodamas mažmeninės prekybos tinkluose ir maisto produktus gaminančioms įmonėms.
• Kaip įtariama, su minėtomis bendrovėmis susiję organizuotos grupės nariai, siekdami sumažinti mokėtiną PVM, sukūrė sukčiavimo schemą. Tarp cukraus ir aliejaus gamintojų ir tiesioginio pirkėjo buvo sudaryta neteisėtų sandorių grandinė – į sukčiavimo schemą įtrauktos ne mažiau kaip 6 fiktyvios bendrovės. Šių vadovais formaliai paskirti Estijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos piliečiai. Maskuojant organizuotos grupės naudojamą schemą, fiktyvios bendrovės buvo naudojamas labai trumpa laiką – vieną ar du mėnesius. Vėliau fiktyvi bendrovė buvo keičiama kita tokia pačia veiklos nevykdančia įmone.
• Atskleistą tarptautinę organizuotą grupę sudarė 15 asmenų iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau tęsiant ikiteisminį tyrimą įtariamųjų ratas gali plėstis. Atliekant ikiteisminį tyrimą bendradarbiauta su Valstybine mokesčių inspekcija, o išaiškinant tarptautinės grupuotės nusikalstamą veiklą informacija buvo keičiamasi su Latvijos finansų policija. Ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto sukčiavimo organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.
• FNTT Kauno apygardos valdyba 2016–2017 metais dėl PVM sukčiavimo pradėjo dar 9 ikiteisminius tyrimus. „Visi šie tyrimai susiję su mokestiniu sukčiavimu prekiaujant cukrumi, aliejumi ir mėsa. Tokios nusikalstamos PVM grobstymo schemos siekia Latviją, Lenkiją ar Estiją, taip pat kitas Europos valstybes – Bulgariją, Rumuniją“, – sako FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

FNTT tyrimas: pajūrio kavinėse ir restoranuose – juodoji buhalterija, vokeliai, nuslėpta ketvirtis milijono eurų
Nidoje, Palangoje, Šventojoje veikiančiuose restoranuose ir kavinėse nuslėpta daugiau nei 250 tūkst. eurų gautų pajamų, darbuotojams mokėti atlyginimai vokeliuose, tvarkyta dviguba buhalterija, klientams nebuvo išduodami čekiai.
• Tokias tendencijas atskleidžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėti ikiteisminiai tyrimai. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atlieka keturis ikiteisminius tyrimus, kuriuose atskleista pajūrio restoranų ir kavinių veikla, galinti būti nusikalstama.
• Pavyzdžiui, sporto ir sveikatingumo klubas, įrengęs 5 kavines Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kaip įtariama, nuslėpė per 120 tūkst. eurų pajamų už parduotus gėrimus ir maistą, rodo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminis tyrimas, pradėtas bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. Tikrinant turimus duomenis nustatyta, kad prekiaujant dalis gautų pajamų neįtraukta į buhalterinę apskaitą, kuomet gauti pinigai nuolat nebuvo įnešami į kasos aparatus, o klientams nebuvo išduodami čekiai. Įtariama, kad dalis neapskaitytų lėšų keliavo neoficialiems kavinių darbuotojų atlyginimams.
• Buhalterinė apskaita apgaulingai galėjo būti tvarkoma ir Nidoje veikusiame restorane. Įtariama, kad bendrovės vadovė per kelis vasaros mėnesius neapskaitė beveik 90 tūkst. eurų, gautų už poilsiautojų maitinimą.
• Trečiasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Palangos centre veikiančio naktinio klubo, kuriame, kaip įtariama, darbuotojams išmokėti daugiau nei 10 tūkst. eurų neoficialių atlyginimų vokeliuose. Įtariama, kad J. Basanavičiaus g. veikiančiame naktiniame klube buvo tvarkoma dviguba buhalterija, dalis gautų iš klientų lėšų neįtraukta į oficialią apskaitą. Šiuo metu analizuojami naktiniame klube rasti rankraštiniai užrašai, buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai.
• Įtariama, kad apgaulingai apskaita buvo tvarkoma ir dar vienoje viešojo maitinimo įstaigoje – Smiltynėje įsikūrusiame restorane–šašlykinėje. Išankstiniais duomenimis, per porą restorano veiklos mėnesių nuslėpta veik 35 tūkst. eurų gautų pajamų. Be to, turima duomenų, kad restorano darbuotojams dalis atlyginimo buvo mokama vokeliuose.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo minėtose viešojo maitinimo įstaigose. Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-09-07 11:31 Įvairūs » Fizinis asmuo tampa įmonės partneriu » #1370223
Ne, ne jungtinės veiklos sutartis. Čia būtų opciono sutartis. Galėčiau rekomenduoti teisininkų kontorą, kuri galėtų ją jums paruošti.

2017-09-04 09:05 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1369793
Savaitės 2017.08.27 - 2017.09.03 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
Tikrai nereikėtų tokių sudėtingų skaičiavimų įstatyme numatyti. Turėtų būti primityviau skaičiuojami mokesčiai, ir jeigu norima įvesti kažkokią neapmokestinamąją sumą, tai ją reikėtų taip ir vadinti. Kaip dabar yra NPD dirbantiesiems. Ir NPD reikėtų taikyti neskaidant, kuri veikla individuali ar neindividuali – taikyti vieną NPD, kad visiems būtų aišku. Dabar yra labai komplikuota. Kuo sudėtingesni teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimą, tuo didesnė tikimybė, kad tie mokesčiai bus iš viso nepaskaičiuoti arba žmogus išsigandęs, jog taip sudėtinga, vengs situacijų, kad jam apskritai reikėtų juos skaičiuoti. Tai čia juk paprasti žmonės – individualią veiklą vykdo kirpėjos, batsiuviai, raktų gamintojai ir kitų profesijų žmonės, kurie iki šiol mano, kad jiems nereikia buhalterio“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/didesniu-mokesciu-painiava-smogs-kirpejams-turgaus-prekeiviams-santechnikams-ir-kitiems-662-847714


SAVAITĖS PROJEKTAS
Finansų ministerija paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Keletas svarbesnių pakeitimų.
• Panaikinta 2 straipsnio 35 dalis -nebelieka sąvokos «laisvoji profesija».
• Pakeista 6 straipsnio 5 dalis: fiksuotas GPM dydis gali būti mokamas už veiklas, kurių bendra apyvarta nesieks 20 000 EUR per metus. Viršijus 20 000 EUR riba bus privaloma registruoti individualią veiklą.
• 18 straipsnis papildytas nauja 14 dalimi:
• 1.Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio arba, jeigu žemė pradedama naudoti individualioje veikloje ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo įsigyta, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.
• Įstatymas papildytas 18(2)_ straipsniu.
• 18(2) straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
• 1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
• 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1.
• 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos - 10 000) ) .
• 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
• Panaikinta PNPD ir MPNPD sąvoka.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino įgyvendinamą fiskalinę politiką ir pakeitė Lietuvos ilgalaikio kredito reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „teigiamą“. Agentūros šaliai nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio kredito reitingai (A- ir A-2) lieka nepakitę.
• „Teigiamas tarptautinių agentūrų įvertinimas rodo augantį pasitikėjimą mūsų šalimi. Kartu agentūros sprendimas tik patvirtina, kad žengiame teisinga linkme valdydami viešuosius finansus, o atsakinga fiskalinė politika ir toliau privalo likti prioritetu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Teigiamą perspektyvą „Standard & Poor’s“ suteikė prognozuodama stiprų ir subalansuotą Lietuvos ekonomikos augimą vidutiniuoju laikotarpiu. Spartesnį ekonomikos augimą turėtų lemti šalies eksporto perorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius, augančios pajamos ir didėjančios Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos.

SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinių" redakcijos nuomonė apie eilinį kartą siūlomus progresinius mokesčius.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai
Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VE-88 pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai.
• 1.1. įstaigų ir įmonių, išregistruotų iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro iki 2003 metų pabaigos, registravimo dokumentams 25 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą;
• 1.2. juridinių asmenų, išregistruotų iš Juridinių asmenų registro nuo 2004 metų pradžios, registravimo dokumentams 10 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą.

Vyriausybės nutarimu pakeisti kai kurių neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 653 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“. Jis yra išdėstytas nauja redakcija.
• Vyriausybė pakeitė nutarimą, kuriame nustatytos viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros fondų ir kitų pelno nesiekiančių asmenų organizuojamų renginių dalyvių išlaidų kompensacijos. Naujos redakcijos nutarime padidinta paros maitinimo išlaidų kompensacijos suma, kai renginys vyksta Lietuvoje. Nuo 08.30 dalyviui gali būti kompensuojama iki 38 EUR. Iki 2017.08.29 GPM neskaičiuojamas, jeigu per parą maitinimui buvo skiriama iki 7,60 EUR. Renginiai, kaip nurodyta Vyriausybės nutarime, turi vykti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytais visuomenei naudingais tikslais.

VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-68 (toliau –Įsakymas) buvo pakeistas 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo".
• Įsakymu nauja redakcija išdėstyta Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos, skirtos deklaruoti 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat patikslinti pateiktas ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijas, iš dalies pakeistos ir papildytos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių nuostatos.
• Esminiai pakeitimai:
• 1. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos išdėstytos nauja redakcija, kurios:
• 1.1. GPM308N priede „Neapmokestinamosios pajamos“ ir GPM308P priede „Apmokestinamosios pajamos“ nebeliko pajamų rūšių kodų sąrašų;
• 1.2. GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“ įrašyta pastaba: „Deklaruojama 2017 m. ir vėlesnių metų gyvybės draudimo ir /ar įmokų į pensijų fondus suma neturi būti didesnė nei 2000 eurų“;
• 2. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai:
• 2.1. Taisyklės papildytos 2 priedu „Pajamų rūšių kodų sąrašas“;
• 2.2. Taisyklių 3 punkte, taip pat 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamų pajamų sąraše“ numatyta, kad Sąrašo 48 ir 60 punktų nuostatos dėl nedeklaruotinų iki 3000 eurų dydžio žemės ūkio veiklos pajamų ir /ar gautų iš juridinių asmenų (neatsižvelgiant į sumą), kai jos priskiriamos neapmokestinamosioms, netaikomos Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkams (jų partneriams), neįregistruotiems ir neprivalantiems registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojams, jeigu jie:
• - pageidauja, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos pajamų bei su šia veikla susijusių išlaidų sumas,
• - 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaraciją teikia kaip kandidatai į valstybės politikus ar į Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos.
• Vadinasi, PVM mokėtojais neįregistruoti (neprivalantys registruotis) ūkininkai (jų partneriai), pageidaujantys, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems būtų apskaičiuojamos įvertinus pajamas bei išlaidas, ir / arba kandidatuojantys į valstybės politikus ar Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos, 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio Metinės pajamų deklaracijos GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ turės deklaruoti visas iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas, nesvarbu, kokia suma ir iš kokio šaltinio (gyventojų ar juridinių asmenų) buvo gauta;
• 2.3. Pripažinta netekusia galios Taisyklių 72 punkto nuostata, kad tuo atveju, kai GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ deklaruojamos iš žemės ūkio veiklos gautos neapmokestinamosios pajamos, su šiomis pajamomis susijusios išlaidos (V7 laukelyje) neturi būti nurodomos.
• Vadinasi, ūkininkams, jų partneriams ir visiems kitiems žemės ūkio vykdantiems gyventojams, neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) PVM mokėtojais, deklaruosiantiems 2017 m. ir vėlesnių metų pajamas, bus sudarytos prielaidos įrašyti į deklaraciją ne tik pajamų mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio veiklos pajamas, bet ir su jomis susijusios išlaidas, nesvarbu, dėl kokių priežasčių Metinė pajamų deklaracija bus teikiama.
• Be to, Taisyklių 72 punktas papildytas nuostata, kad su žemės ūkio pajamų gavimu susijusias išlaidas būtina nurodyti PVM mokėtojais neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) ūkininkams (jų partneriams), pageidaujantiems, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, įvertinus ne tik pajamų, bet ir išlaidų sumas.
• Deklaruotina išlaidų suma apskaičiuojama, atsižvelgiant į faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas išlaidas, kurios pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį būtų pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, arba išlaidomis pripažįstant 30 procentų dydžio pajamų sumą;
• 2.4. Taisyklių 74.2 ir 74.3 papunkčiai papildyti valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo nuo individualios apmokestinamųjų pajamų pavyzdžiais;
• 2.5. Taisyklių 100 punkte nustatytas apribojimas dėl ne didesnės kaip 2000 eurų gyvybės draudimo ar įmokų į pensijų fondus sumos įrašymo į GPM308L priedą „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“;
• 2.6. Taisyklių 159 punktas papildytas nuostata, kad tuo atveju, kai deklaraciją užpildyti ir pateikti pavesta mokesčio mokėtojo įgaliotam juridiniam asmeniui, deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašomas to juridinio asmens identifikacinis numeris, o pagal pakeistą 160 punktą tokiu atveju ją pasirašyti turi to juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Įsakyme nustatyta, kad nauja redakcija išdėstyta Metinė pajamų deklaracija turi būti teikiama, deklaruojant 2017 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, taip pat tikslinant ar teikiant laiku nepateiktas deklaracijas už 2014, 2015, 2016 mokestinius laikotarpius.


VMI informuoja: pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos bei Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos ir jų užpildymo ir išdavimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša,kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos ir Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos bei jų užpildymo ir išdavimo taisyklės.
• Esminiai pakeitimai:
• Taisyklėse nustatyta, kad prašymą išduoti pažymos FR0594 formą nuolatinis Lietuvos gyventojas (išskyrus galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją ir gyventoją, A klasės pajamų gavusį iš likviduoto Lietuvos vieneto) gali pateikti ne anksčiau kaip gegužės 1 dieną kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį gautas pajamas ir išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį gyventojas prašo nurodyti pažymos FR0594 formoje.
• Taisyklėse nurodyta, iš kokių deklaracijos formų ir duomenų bazių mokesčių administratorius turi rinkti duomenis, reikalingus pažymos FR0594 ir FR0595 formų užpildymui.
• Nuo 2017 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriui teikdami prašymus išduoti pažymos FR0594 arba FR0595 formas, juose gyventojai pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0594 arba FR0595 formoje kartu su mokestinio laikotarpio apmokestinamosiomis pajamomis būtų nurodytos ir neapmokestinamosios pajamos, o nenuolatiniai Lietuvos gyventojai savo prašyme pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0595 formoje būtų nurodytos ir tokios pajamos, kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nėra laikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. Atsižvelgdamas į tai, pažymų FR0594 ir FR0595 formose pastabai įrašyti skirtoje skiltyje mokesčių administratorius privalės nurodyti, kokios pajamos įrašytos šioje pažymoje: tik apmokestinamosios, ar apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos (nenuolatiniam Lietuvos gyventojui – ir pajamos, kurios nepriskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektui).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 274,9 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 274,9 mln. eurų arba 0,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 85,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 6 mlrd. 802 mln. eurų, išlaidos – 6 mlrd. 321 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-liepą sudarė 206 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (42,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (54,7proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija primena: dėl komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų šalių
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja pareiga įmonėms, į kurias komandiruojami trečiosiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, teikti informaciją apie šiuos darbuotojus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 4 dalis).
• Trečiųjų šalių darbuotojus priimanti įmonė turės per 7 kalendorines dienas užpildyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintą formą . Joje turės būti nurodomi komandiruoto užsienio šalies piliečio duomenys, komandiravimo vieta ir komandiruotės terminai. Šią formą priimtinu būdu (elektroniniu paštu ar pristatant į vietą) reikės pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
• Esant rangos santykiams, jei subrangovo darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos įmones, tiesioginis rangovas (komandiruotus užsieniečius priimanti Lietuvos įmonė) yra subsidiariai atsakingas už piniginių reikalavimų vykdymą komandiruotiems darbuotojams. Išskyrus atvejus, kai ėmėsi priemonių įsitikinti dėl užsieniečių darbo ir buvimo Lietuvoje teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių priimančioji įmonė turėtų įsitikinti dėl šių dokumentų buvimo fakto:
• dokumentai, pagrindžiantys darbuotojo įdarbinimo faktą (darbo sutartis);
• socialinio draudimo dokumentai (trečiosios šalies įstaigos išduota pažyma, kuri patvirtina darbuotojo draudimą socialiniu draudimu toje šalyje);
• teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentai (nacionalinė viza).

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį.


FNTT tyrimas: 55 vilkikai lenkiško cukraus ir elektrotechnika iš Latvijos- dėl PVM sukčiavimo schemą sukūrusių verslininkų mokesčių mokėtojai neteko trečdalio mln. eurų
Didelius kiekius cukraus iš Lenkijos ir brangią elektroninę įrangą iš Latvijos pirkę verslininkai sukūrė sukčiavimo schemas ir nesumokėjo daugiau nei 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomas ikiteisminis tyrimas.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, prekiaujančios cukrumi Vilniaus bendrovės direktorius ir akcininkas šį maisto produktą dideliais kiekiais įsigydavo iš Lenkijos įmonių. 0 proc. PVM tarifu įsigytas lenkiškas cukrus į Lietuvą buvo gabenamas prisidengus fiktyvią veiklą vykdančių bendrovių vardu.
• Tokių įmonių vadovai buvo dažnai keičiami, jie sutikdavo už maždaug 50 eurų atlygį pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustatyta, kad fiktyvios bendrovės, kurios realiai cukraus nepirko ir nepardavė, buvo panaudotos tik neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti. Lenkiškas cukrus buvo parduodamas cukrų naudojančioms Lietuvos didmenine prekyba ir gamyba užsiimančioms bendrovėms.
• Skaičiuojama, kad per šių metų septynis mėnesius į Lietuvą 55 vilkikais buvo atgabenta apie 1,3 tūkst. tonų cukraus. Iš Lenkijos atgabento cukraus vertė – apie 800 tūkst. eurų. Preliminariais duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 170 tūkst. eurų PVM.
• Tęsdami šį ikiteisminį tyrimą FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad panašų karuselinį sukčiavimą vykdė ir elektrotechnika prekiaujančios bendrovės direktorius. Šiuo atveju naudotasi tomis pačiomis fiktyviomis bendrovėmis, kaip ir šešėlinėje cukraus prekyboje. Šių bendrovių vardu Latvijoje buvo įsigyjama brangi elektroninė įranga, ji vėliau buvo parduodama vilniečio bendrovei. Vėliau prekės parduotos apie vykdytą nusikalstamą veiklą neįtariančiai apšvietimo, elektrotechnikos įmonei, veikiančiai tarptautiniu mastu. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą prekiaujant elektrotechnika nepateko beveik 190 tūkst. eurų PVM.
• „Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Tokių nusikaltimų daugėja prekiaujant plataus vartojimo maisto prekėmis (cukrus, aliejus), elektronikos prekėmis, taip pat kuru“, – pažymi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Rimkus.
• Atliekant šį tyrimą Vilniuje ir Kaune buvo atlikta 12 kratų. Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti valstybei padarytą žalą, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą ir pinigines lėšas, kurių bendra suma sudaro 290 tūkst. eurų.
• Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-29 10:04 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1369305
Savaitės 2017.08.21 - 2017.08.27 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija:« Į mokslo metų pradžią vaikus galės palydėti daugiau tėvų».
• Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad daugiau dirbančių mamyčių ir tėvelių pirmąją mokslo metų dieną turės teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.
• Tokią garantiją naujasis Darbo kodeksas suteikia darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.
• Nuo dabar ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams (anksčiau to nebuvo) ir auginantiems vyresnius – iki 14 metų vaikus (anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų).
• Tačiau minima garantija, kaip ir anksčiau, taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį. Tai yra netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

SAVAITĖS SKAIČIAI
Bent vieną finansinę priemonę (akciją) pernai pardavė 12.500 Lietuvos gyventojų, rodo VMI pateiktos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos.
• Pajamų iš kapitalo grupėje dominuoja finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms taikoma GPM lengvata. Tokių pajamų gyventojai gavo 729 mln. Eur, arba 7% daugiau nei 2015 m. VMI pateikia duomenis apie pajamas neatėmus finansinių priemonių įsigijimo savikainos. Pats mokestis mokamas iš pardavimo pajamų atėmus finansinių priemonių įsigijimo išlaidas.
• GPM lengvata buvo nuolat siaurinama, o nuo 2016 m. Lietuvoje galioja 500 Eur dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma.
• Ši suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių (tokių kaip obligacijos), ir atskirai – pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (vadinamajam kapitalo prieaugiui). Taigi maksimali neapmokestinama pajamų suma nuo 2016 m. vienam gyventojui, gavusiam ir palūkanų, ir finansinių priemonių pardavimo pajamų, sudaro 1.000 Eur, ir tai leidžia sutaupyti iki 150 Eur mokesčių per metus.
• Labiausiai iš kapitalo pajamų augo finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms netaikomas minėtas 500 Eur neapmokestinamasis minimumas. Tokių akcijų pardavimo pajamos pernai augo 33%. Tačiau tokių pajamų (148 mln. Eur) gavo labai nedidelis Lietuvos gyventojų skaičius – 1.779 gyventojų. Akcijų pardavimo pajamos ir šiuo atveju skaičiuojamos be akcijų įsigijimo sąnaudų.
Plačiau: http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/08/23/148-mln-eur-pajamu-is-akciju-pasidalijo-1779-lietuvos-gyventoju#ixzz4r7kGGwVY


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-302 pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1K-163.
• Pakeistas 3 punktas:
• „3. Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos sąskaitos pateikimą Informacinės sistemos priemonėmis dydis (toliau – Atlyginimo dydis) – 0,28 euro.“
• Aprašas papildytas 31 punktu:
• „31. Atlyginimo dydis apskaičiuojamas pusmečiui. Kito pusmečio Atlyginimo dydį nustato finansų ministras iki einamojo pusmečio paskutinio mėnesio pabaigos. Jeigu kitas Atlyginimo dydis nenustatomas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas Atlyginimo dydis.“

Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24d. įsakymu Nr. VA-68 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.


Pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VA-50.


VMI informuoja: pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-67 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės.
• Pažymime, kad deklaracijų pildymas nepasikeitė, o projekte minėtu įsakymu pakeičiamas deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) formos vaizdas dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies pakeitimų, t. y. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2565, kuriame buvo papildyta PMĮ 58 straipsnio 16 dalis ir pakeista šios dalies punktų numeracija: PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punktas perkeltas į 1 punktą ir minėta dalis papildyta nauju 2 punktu.
• Papildomai pažymime, kad deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) 2 lapo pabaigoje dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu naikinami neaktualūs įrašai (tarifai, tvirtinimas, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi bei parašai). Taip pat atlikti deklaracijų PLN204U 19 laukelio ir PLN204N 34 laukelio vaizdo koregavimai dėl techninės atvaizdavimo klaidos.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: į Lietuvą atplaukė neeilinis krovinys - Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV
Finansų ministerija informuoja, kad, JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean“ atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International“, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.
• Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta“ eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas“ saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje.
• Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę.
• „Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio.
• „Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV yra „Lietuvos energijos“ grupės vykdomos dujų tiekimo diversifikavimo strategijos rezultatas. Nuosekliai optimizuojant tiekimą, „Lietuvos energijai“ jau pavyko sumažinti dujų kainą Lietuvos gyventojams, o šis sandoris neabejotinai prisidės prie dar didesnės vertės kūrimo šalies ekonomikai, stiprins JAV ir Lietuvos strateginę partnerystę bei bendradarbiavimą”, – teigia finansų ministras V. Šapoka.
• Krovinį įsigijusios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas sako, jog tai ženklas, kad Lietuva ir „Lietuvos energijos“ grupė pasaulinėje SGD rinkoje yra vertinama kaip patikima partnerė ir patraukli rinka.
• „Didelį SGD potencialą turinčios JAV situaciją stebime jau nuo 2014 metų. Džiaugiamės, kad vienas pirmųjų JAV SGD krovinių Rytų ir Centrinėje Europoje atvyko į Lietuvą. Šis pripažinimas padeda mums diversifikuoti tiekimą ir pasiūlyti geriausias kainas savo klientams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. D. Misiūnas.
• „Cheniere Energy“ prezidentas ir generalinis direktorius Jack Fusco prognozuoja, kad pirmųjų dujų iš JAV atvykimas į Lietuvą galėtų būti abipusiai naudingo bendradarbiavimo pradžia.

Sodros atstovė J.Varanuskienė: "Atlyginimai ne tik prisitaikė prie minimalios mėnesinės algos padidėjimo, bet ir augo daugiau"
Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.
• „Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.
• „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.
• Didelę įtaką padarė MMA padidinimas
• Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
• Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.
• „Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:
• darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos;
• gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas“, taip ir liko;
• dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis.
• Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.
• Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja
• Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
• Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).

FNTT praneša: vidaus reikalų ministras lankėsi FNTT
Rugpjūčio 28 dieną, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje lankėsi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir viceministras Česlovas Mulma.
• Susitikimo su FNTT darbuotojais metu vidaus reikalų ministras informavo, kad anksčiau svarstytos galimybės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija atsisakyta. „Pertvarkos negali būti daromos vien dėl pertvarkų. Manau, kad šiuo atveju svarbiau ne statutinių tarnybų skaičius, o tyrimų kokybė ir nusikalstamų veikų prevencija“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
• Anot vidaus reikalų ministro, FNTT turi sukaupusi daug patirties finansinių nusikaltimų tyrimo srityje, valdo daug žvalgybinės informacijos, orientuojasi į stambių finansinių nusikaltimų tyrimą, taip pat – į tokių veikų prevenciją. Šias kompetencijas ir toliau ketinama stiprinti, kad FNTT dar efektyviau kovotų su šešėline ekonomika.
• Pastaruoju metu FNTT prioritetinės kryptys – pinigų plovimo prevencija, sukčiavimų finansų įstaigose atskleidimas ir tyrimas, mokestinių sukčiavimų prevencija ir išaiškinimas, Europos Sąjungos skiriamos paramos lėšų apsauga.

FNTT praneša: teismui perduota Panevėžio verslininko, įtariamo nesumokėjus šimtus tūkstančių eurų mokesčių, byla
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kurioje panevėžietis verslininkas A. N. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Įtariama, kad jo vadovaujama bendrovė dėl to į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius A. N. 2014–2016 metais galbūt klastojo pirminius apskaitos dokumentus, fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, o vėliau neteisingus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
• Įtariama, kad 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
• Manoma, kad 2015 metais surašyta šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis taip pat buvo fiktyvi. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio grąžintos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. N. vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga esą buvo parduota Estijoje registruotai įmonei.
• Apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir neteisingai pateikusi duomenis mokesčių administratoriui A. N. vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti maždaug 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
• Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

FNTT akiratyje- kredito unijos: pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, šeši – tęsiami
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos galimos nusikalstamos veiklos, taip pat tęsia dar šešis ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
• Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios. Panašiai elgėsi ir Namų kredito unijos darbuotojai, kurie be kredito unijos narių žinios iš klientų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų, nesusijusių su unijos veikla, asmenų sąskaitas.
• „Baltijos“ kredito unijos atveju tai buvo daroma klastojant indėlių grąžinimo dokumentus, vėliau tretiesiems asmenims pervestos lėšos buvo išgryninamos. Preliminari žala, FNTT pareigūnų skaičiavimais, gali siekti apie 3,5 mln. eurų. Tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ vykdytas skubos tvarka – po suderintų FNTT ir Lietuvos banko veiksmų pavyko užkirsti kelią didesnei nei 1 mln. mln. eurų vertės žalai.
• FNTT pareigūnai operacijos metu sulaikė keturis nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – tarp jų ir „Baltijos“ kredito unijos valdybos pirmininką, ir kasininkę, kuri kratos metu nuo pareigūnų norėjo nuslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus. Dviem unijos darbuotojams yra pareikšti įtarimai dėl daugiau kaip 1 mln. eurų iššvaistymo, taip pat – dar penkiems galimiems jų bendrininkams, padėjusiems nuslėpti iššvaistytas lėšas. Valdybos pirmininkui teismas skyrė 15 parų suėmimo.
• FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą ir dėl didelės vertės turto išvaistymo Namų kredito unijoje. Įtariama, kad šios kredito unijos atsakingi darbuotojai galėjo neteisėtai pervesti 284 tūkst. eurų iš unijos klientų sąskaitų į savo pačių kontroliuojamas sąskaitas. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti unijos valdybos pirmininkui ir dar vienam asmeniui.
• Kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos veiklą yra apribojusi Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Abiem kredito unijoms paskirti laikinieji administratoriai. Veiklos apribojimo metu kredito unijos negali teikti finansinių paslaugų. Laikinieji administratoriai turi pateikti išvadas dėl kredito unijų finansinės būklės ir kaip būtų galima apsaugoti kredito unijos indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus. Išvadas įvertinus, bus sprendžiama dėl šių kredito įstaigų veiklos perspektyvų.
• Kol vertinama unijos finansinė būklė ir nėra nuspręsta dėl kredito unijos veiklos perspektyvų, indėlininkams nieko daryti nereikia. Kredito unijos narių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
• Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Surašius kaltinamuosius aktus šios baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismams. Baigtose bylose padaryta žala siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, o kaltinimai pareikšti 29 asmenims. Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-18 21:36 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1368455
Savaitės 2017.08.14 - 2017.08.20 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KVIETIMAS
• Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją apie 2017 m. rugsėjo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
• Daugelio Lietuvos regionų mokesčių mokėtojai kviečiami į seminarus, kuriuose bus pristatyti seminarai, temomis: „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka«, taip pat „Sąnaudų priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams», taip pat „PVM prievolės įsigijus prekių iš ES ir prekių tiekimo į ES šalis apmokestinimas PVM« ir kt.
• Informaciją apie visus 2017 m. rugsėjo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus.
• VMI organizuojamų seminarų dalijamąją medžiagą galima rasti Konsultacinės medžiagos kataloge adresu www.vmi.lt/cms/web/kmdb/, pasirenkant skiltį Seminarų medžiaga. Seminarai mokesčių mokėtojams yra nemokami, juos veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai.
• Mokesčių mokėtojams, norintiems elektroniniu paštu gauti informaciją apie naujus mokesčių seminarus, siūloma naudotis naujienų prenumerata: prisijungus prie Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi), dešiniajame viršutiniame kampe (prie savo vardo ir pavardės) spragtelėjus Nustatymai ir pasirinkus kortelę Naujienų prenumerata bei pažymėjus prenumeratos būdą El. paštu, reikia uždėti varneles prie prenumeratos temų E. seminarai, Auditoriniai seminarai bei kitų pageidaujamų prenumeratos temų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Sodra informuoja, kad sparčiai augant „Sodros“ įplaukoms, kurios, negalutiniais duomenimis, 11,7 proc. didesnės nei pernai sausio–liepos mėnesiais, biudžeto balanso rodiklis taip pat stiebiasi. Fondo pajamos buvo 27,3 mln. Eur didesnės už išlaidas, kurios didėjo 5,6 proc. (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.).
• Pasiektas rezultatas – įspūdingas: 2017 metų sausio–liepos mėn. fondo biudžeto balansas geresnis už pernykštį net 124,2 mln. Eur. 2016 m. šiuo laikotarpiu pajamos buvo 96,9 mln. Eur mažesnės už išlaidas.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto statistika 2017 m. sausio–liepos mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
• Įplaukos
• 2 210,8 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 222,4 mln. Eur arba 11,7 proc. daugiau nei pernai);
• 2 044,8 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (218,3 mln. Eur arba 12,0 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 66,6 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 92 mln. Eur, veiklos pajamų – 6,5 mln. Eur.
• Išmokos
• 2 183,5 mln. Eur (116,1 mln. Eur arba 5,6 proc. daugiau nei pernai);
• 1 590,5 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (94,4 mln. Eur arba 6,3 proc. daugiau nei pernai);
• 170,9 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (19,1 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
• 156,2 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (22,3 mln. Eur arba 16,7 proc. daugiau nei pernai);
• Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 63,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 14,7 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 98,9 mln. Eur.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų pašalpų, kitų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-408 pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos 2012 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. V-37 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų pašalpų, kitų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.


VMI komentuoja: kokio dydžio išlaidos gali būti kompensuojamos darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis?


VMI informuoja, kad nuo 2017-07-01 kompensacijų mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 d. »Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos". VMI atkreipia dėmesį, kad darbo kodekse neliko kompensacijos už darbą lauko sąlygomis.
• 1. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
• 2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
• 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• 3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
• 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
• Laikotarpiu iki 2017-06-30 kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 116.
• Kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.
• Padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip finansų ministro patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje arba ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
• Kompensuojamos išmokos darbuotojams mokamos kartu su darbo užmokesčiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konsultuoja: darbuotojai pagal naują Darbo kodeksą turi daugiau galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Naujajame Darbo kodekse įtvirtintas naujas principas – darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas. Pagal šį principą darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti.
• Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, numatytos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos neformaliajam švietimui buvo numatytos ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame Darbo kodekse, tačiau nebuvo reglamentuotas apmokėjimas už tokio pobūdžio atostogas.
• Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas (formaliajam ir neformaliajam švietimui), jei dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienerius darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio.
• Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.
• Mokymo išlaidų atlyginimas galimas tik tuomet, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo iniciatyva be svarbių priežasčių, o atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žiniomis ir viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-liepą valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (153,8 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,8 proc. (300 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-liepos pajamos – 4 585,9 mln. eurų, faktinės – 4 739,8 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per septynis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 101,7 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 3 738 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 3 801,4 mln. eurų – 63,4 mln. eurų daugiau nei planuota ir 216,1 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-liepą.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,7 proc., gauta 3 492,3 mln. eurų. Tai yra 24,2 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 245,7 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais.
• Pajamų iš PVM gauta 1 998,7 mln. eurų, t. y., 179,4 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 38,2 mln. eurų (2 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius septynis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 754,8 mln. eurų ir buvo 88 mln. eurų (13,2 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 385,7 mln. eurų – 28,7 mln. eurų (6,9 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-liepą buvo 930,4 mln. eurų – 65 mln. eurų (7,5 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 71,3 mln. eurų (8,3 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija konstatuoja: planuojama mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša
Lietuvos pramonininkų konfederacija teigia, kad XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato.
• BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS
• Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.) apie šiuos mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimus atsiliepia neigiamai. Likę beveik 43 proc. apklaustųjų teigia, jog iki galo dar nespėjo įsigilinti į LR Vyriausybės pateiktus pasiūlymus, tačiau didelių permainų, itin gerinančių verslo aplinką Lietuvoje, nėra pastebėję.
• Pramonės atstovai, neigiamai atsiliepiantys apie pasiūlytas reformas, teigia, jog siūlymai yra neišgryninti ir neryžtingi, daugiausiai nukreipti į vartotojus, o ne ekonominę naudą. Be to, reformos nepakankamai drastiškos, neišsprendžia esminių problemų ir iš esmės duoda labai mažai realios naudos. Galiausiai, nemaža dalis įmonių vadovų abejoja, jog užteks politinės valios įtvirtinti visiems pateiktiems pasiūlymams.
• MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TRŪKUMAI
• 58 pramonės atstovai, apklausos metu išsakė savo nuomonę apie šiuo metu egzistuojančius mokesčių sistemos administravimo trūkumus ir išskyrė opiausias problemas su kuriomis susiduria jų įmonės. Vertinant išsakytas problemas, galima matyti, jog daugiausiai respondentų (33 proc.) išskiria didelį mokesčių mokėjimų skaičių, sudėtingą mokėjimų tvarką (27 proc.) ir daug laiko sąnaudų reikalaujančias procedūras (23 proc.).
• KOKIUS TRŪKUMUS ĮŽVELGIATE DABARTINĖJE MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SRITYJE
• Apibendrinant, apklausos dalyviai pabrėžia nepagrįstai didelę biurokratiją ir neefektyvų administravimą, kuris užima per daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pavyzdžiui, kryžminis patikrinimas, iSAF ir iVAZ duomenų pateikimas, žymiai padidino buhalterių darbo apimtį. Trūksta operatyvumo, per daug ilgi patikrinimai ir per lėtos grąžinimo procedūros, PVM grąžinimas neretai stabdomas dėl menkiausių priežasčių. Nemaža dalis respondentų teigia, jog mokesčių administravimo sistemoje nėra pastovumo, dažnai keičiasi procedūrinė tvarka, per daug apmokestinama darbo jėga ir mažiausiai uždirbantys. Be to, didelė dalis atstovų skundžiasi per didele mokestine našta ir painia sistema. Taip pat pastebima, kad įmonės privalo teikti vis daugiau ekonominės veiklos operacijas patvirtinančių duomenų ir dokumentų, vis daugėja įvairių prievolių kurios reikalauja nepamatuotai daug laiko resursų, bet, iš esmės, neduoda apčiuopiamų rezultatų. Kai kurios įmonės pastebi, kad geriausia būtų sujungti VMI ir Sodros administruojamus mokesčius ir jiems priskirti vieną įmokos kodą bei tobulinti elektronines sistema.
• PELNO MOKESČIO LENGVATA REINVESTICIJOMS JAU SENIAI TURĖJO BŪTI ĮGYVENDINTA
• Pagrindiniai mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo siūlymų tikslai – didesnės investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas, verslumas bei skurdo mažinimas. Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių, galinčių padėti pramonei užtikrinti šiuos tikslus – tai vietoje 50 proc. siūloma taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.
• LPK atlikta apklausa parodė, jog įmonės yra itin suinteresuotos technologiniu atsinaujinimu, net 84 proc. atsakiusių pramonės atstovų teigė, jog šia lengvata pasinaudotų ir tai būtų didelė paskata padidinti gamybinius pajėgumus, pakelti našumo lygį ir tapti konkurencingesniais tarptautinėje rinkoje. Be to, daugelis su nusivylimu pabrėžė, jog tokia lengvata jau seniai buvo reikalinga, norint pakelti bendrą investicijų lygį šalyje.
• Taigi žinant, jog apdirbamosios pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis šiuo metu jau siekia rekordines aukštumas, sparčiai augančių atlyginimų ir atsiliekančio našumo lygio kontekste vertinant įmonių vadovų atsakymus, netrukus galima tikėtis ilgai laukto investicijų proveržio. Žinoma, tam, jog šios prognozės pasitvirtintų yra itin svarbu, kad būtų įgyvendinta ši LR Vyriausybės lengvata.
Pranešimą su vaizdine medžiaga galite atsiųsti paspaudę ČIA.

Lietuvos darbo birža informuoja: Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba
Nuo kitų metų spalio Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba. Šiuo metu vyksta pasirengimas struktūriniams pokyčiams. Juos įgyvendinant bus mažinamas administracinis aparatas ir labiau susitelkiama į efektyvų bendradarbiavimą su darbo ieškančiaisiais bei darbdaviais, šiandien spaudos konferencijos metu pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
• „Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms tampant vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba – būtų optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra. Daugėtų dirbančiųjų tiesiogiai su klientais regionuose, mažėtų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų. Tai atneštų naudą ne tik darbo ieškantiesiems bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 mln. eurų valstybės lėšų“, - sakė L. Kukuraitis.
• Anot ministro, pokyčiai turėtų teigiamą poveikį ir regionams: veiktų keturi stiprūs regioniniai klientų aptarnavimo departamentai, nemenka dalis centrinės įstaigos darbo vietų taip pat persikeltų į regionus arčiau žmonių. Taip pat planuojamas skambučių centras, kuris teiks paslaugas klientams telefonu, o darbo vietos taip pat būtų kuriamos regionuose.
• Kaip atkreipė dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Darbo biržos pertvarka yra reikalinga, tą rodo ir nuomonės viešojoje erdvėje. Kaip planuojamos pertvarkos privalumus jis akcentavo paslaugų priartinimą prie žmogaus, kliento, bus daugiau dirbančių su darbo ieškančiais asmenimis ir darbdaviais.
• Pasak Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės, vadovų skaičius įgyvendinus pokyčius sumažės 55 proc., bus orientuojamasi į kokybiškas paslaugas ir elektroninių paslaugų bei klientų aptarnavimo telefonu stiprinimą. Nauja tai, kad darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Taigi atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.
• Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pristatė planuojamą Užimtumo tarnybos Tarybą – kaip dvišalio bendradarbiavimo instituciją siekiant priimti sprendimus, atspindinčius regionų darbo rinkos situaciją. Taryba prie Užimtumo tarnybos svarstytų priemones užimtumo problemoms spręsti ir teiktų pasiūlymus dėl priemonių įgyvendinimo, tvirtinamo trūkstamų profesijų sąrašo bei kt. Ji būtų sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių valstybės institucijoms ir darbdavių atstovams.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-15 09:52 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1368088
Savaitės 2017.08.07 - 2017.08.13 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ATSAKYMAS
• SODROS atsakymas dėl dėl stažo vykdant Individualią veiklą.
• Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, yra skaičiuojamas. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti galite matyti stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, eilutėje. Todėl, Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, eilutėje rodomi nuliai (???).
SAVAITĖS SKAIČIAI
• Registrų centras suskaičiavo, kad Lietuvoje yra užregistruota 210 tūkst. juridinių asmenų, vykdančių veiklą. Iš jų daugiau nei 43 tūkst. nepateikė finansinių ataskaitų už 2016 m.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": kaip apmokestinami arbatpinigiai?
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI komentuoja: dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad keičiasi kai kurios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo« (toliau — Aprašas) nuostatos, susijusios su Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdoma veikla ir atliekamomis funkcijomis bei prašo susipažinti su atliktais pakeitimais ir jais vadovautis.
• Aprašo pakeitimai, įsigalioję 2017 m. sausio 13 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 10.6 papunktis, kuris nustatė, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų bankams, išskyrus specializuotas valiutos keityklas, kurios atlieka tik valiutos keitimo operacijas ir nenaudoja bankų patvirtintų specializuotų kompiuterinių kasos programų, tačiau Aprašas papildytas nauju 11.9 papunkčiu, kuris įtvirtina, jog bankams, valiutos keityklos operatoriams ir kitoms finansų įstaigoms naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas. Kiti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir esminės reikšmės Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimui neturi.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. gegužės 1 d. Pakeistas Aprašo 10.14 papunktis, pagal kurį tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminai privalės būti registruojami ir šių terminalų kasos operacijų žurnalai turės būti pildomi Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Pažymima, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 12 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo» pakeitimo« įsigaliojimo naudoti tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalai turi būti įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki 2017 m. lapkričio 1 d.
• Taip pat pakoreguotas Aprašo 15 punktas, išbraukiant nuostatą, kad laikinai nenaudojamą kasos aparatą ar laikinai naudoti kitu adresu perkeltą kasos aparatą išregistruoti ar perregistruoti nebūtina. Tai pat, panaikinta prievolė pranešti apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms jei pasikeičia numatyta kasos aparato naudojimo kitu adresu pabaigos data. Išbraukta minėto Aprašo 15 punkto nuostata, kuri numatė, kad tais atvejais, kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas, turėdamas naudojimosi kasos aparatu sutartį, naudoja kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kasos aparato perregistruoti nereikalaujama, jei įvykdomos šio Aprašo 14 punkte nurodytos sąlygos. Naujoje Aprašo redakcijoje yra numatyta, kad atvejus ir sąlygas, kada kasos aparato techninis pasas turi būti perregistruotas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.
• Pažymima, kad Aprašas papildytas nauju 171 punktu, kuris numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu išregistruoja kasos aparatą vienu iš šių atvejų: kai ūkio subjektas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar Mokesčių mokėtojo registro; kai ūkio subjektas daugiau kaip 2 metus neteikia mokesčių deklaracijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka nėra laikinai atleistas nuo mokesčių deklaracijų pateikimo; kai ilgiau kaip 15 mėnesių neatlikta iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-137, išbraukto modelio kasos aparato profilaktinė priežiūra ar remontas; kai neišregistruotas kasos aparatas, dėl kurio ūkio subjektui buvo nustatyti šio Aprašo 44 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti pažeidimai. Naujai papildytame Aprašo 172 punkte įtvirtinta, kad šio Aprašo 171 punkte nurodytais atvejais kasos aparatai išregistruojami Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys, kad keičiasi Aprašo 18 punktas, išbraukiant reikalavimus kasos operacijų žurnalų pildymui, paliekant nuostatą, kad kasos aparato kasos operacijų žurnalas pildomas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Taip pat, pakoreguotas ir Aprašo 20 punktas, išbraukiant nuostatą susijusią su klaidų taisymu, kai išspausdintas klaidingas kasos aparato kvitas. Pažymėtina, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 39 punktas, kuris numatė galimybę kasos aparato kvite spausdinti papildomus rekvizitus.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. lapkričio 1 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pakoreguotas Aprašo 10.15 papunktis, numatantis, jog išimtis leidžianti nenaudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant neišduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nebus taikoma ūkio subjektams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose.
• Atsižvelgdami į atliktus Aprašo nuostatų pakeitimus, informuojame, kad yra rengiamas Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimas.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: pirmosios Energijos efektyvumo fondo paskolos – Turto banko projektams
Finansų ministerija praneša, kad Valstybės įmonė Turto bankas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė Vpirmąsias finansavimo sutartis, skirtas modernizuoti tris Turto banko valdomus administracinius pastatus Alytuje, Tauragėje ir Marijampolėje. Atnaujinti pastatai taupys valstybės išlaidas šildymui.
• Artimiausiu metu bus pasirašytos dar dvi analogiškos sutartys dėl modernizuojamų pastatų Vilniuje ir Kaune. Bendra šių sutarčių suma – 1,9 mln. eurų.
• Tai – pirmieji pagal Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą iš Energijos efektyvumo fondo finansuojami centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektai. Iš viso iš šio, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdomo fondo, centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui numatoma skirti iki 65 mln. eurų.
• Finansų ir Energetikos ministerijų įkurtas Energijos efektyvumo fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra skirtas energijos vartojimo efektyvumą didinantiems viešosios infrastruktūros modernizavimo projektams.
• Finansų ministras Vilius Šapoka džiaugiasi, kad viešajame sektoriuje vis labiau vertinamos finansinių priemonių galimybės. „Pirmą kartą Lietuvoje viešosios infrastruktūros paskirties pastatai modernizuojami naudojant paskolas iš ES fondų lėšų. Taip sudaromos galimybės efektyviau valdyti valstybės finansinius išteklius“, – sako jis.
• „Saugiausia ir pigiausia energija – sutaupyta energija. Būtent todėl skatinti efektyvų energijos vartojimą yra viena iš prioritetinių šios Vyriausybės darbo krypčių energetikoje. Viešųjų pastatų modernizavimo projektai turi labai didelį potencialą sumažinti visos šalies energijos suvartojimą bei išlaidas energijai“, – pažymi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
• Pirmasis Turto banko įgyvendinamas modernizavimo projektas Tauragėje startuoja jau šį mėnesį. Bus atnaujintas 1936 metais statytas tarpukario architektūros pastatas Vasario 16-osios g. 6, kuriame šiuo metu veikia įvairios valstybės institucijos, tarp jų – Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos ir kitų institucijų padaliniai.
• „Turto banke sėkmingai įgyvendinamas naujas viešųjų pastatų modernizavimo modelis: pastatai ne tik perimami centralizuotai valdyti, bet ir šiuolaikiškai atnaujinami, o sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ir į fondą grąžinamos paskolos vėl galės būti naudojamos kitų viešųjų pastatų modernizavimui“, – pabrėžia Turto banko generalinis direktorius Vaidotas Aleksius.

Ūkio ministerija informuoja: šalies įmonėms – kompensacijos eksporto ir tarptautinės prekybos konsultacijoms
Ūkio ministerija informuoja, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nuo šiol galės gauti kompensaciją, jeigu joms buvo suteikta aukštos kokybės informacinė, konsultacinė ir kita parama eksporto, potencialių rinkų paieškos, tarptautinės prekybos klausimais. Ūkio ministerija kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“. Iš viso priemonei skirta 5,58 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
• „Tikimės, kad ši priemonė prisidės prie įmonių konkurencingumo ir eksporto augimo skatinimo, nes įmonės galės gauti kompensacijas aukštos kokybės konsultacijoms eksporto ir įmonių tarptautinio bendradarbiavimo klausimais“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Anot ūkio ministro, labai svarbu, kad pareiškėjo projektas prisidėtų prie bent vieno iš prioritetinių Lietuvos eksporto plėtros tikslų įgyvendinimo – išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, skverbtis į naujas, ypač trečiųjų valstybių, rinkas arba skatinti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto plėtrą.
• Tinkamomis finansuoti laikomos konsultacijų, kurių temos skelbiamos VšĮ „Versli Lietuva“ interneto svetainėje (http://vkt.verslilietuva.lt/), išlaidos: nuo eksporto veiksmų plano, eksporto strategijos parengimo, tikslinių rinkų pasirinkimo iki teisinių tarptautinės prekybos aspektų, eksporto rizikos valdymo. Konsultacijos turi būti įgyvendintos per nepertraukiamą 6 mėn. laikotarpį.
• Dėl paramos pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ gali kreiptis MVĮ, kurios ne trumpiau kaip 6 mėn. iki paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį turėjo apdraustų darbuotojų.
• „Dotacijos sutarties laikotarpiu vienai įmonei didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jei pareiškėjas yra MVĮ, veikianti iki 3 m., pagal priemonę finansuojama iki 85 proc., o daugiau kaip 3 m. veikiančioms MVĮ finansuojama dalis sudaro 50 proc. pagal fiksuotą įkainį apskaičiuotų konsultacijų išlaidų. Svarbu paminėti, kad projekto vykdytojas įsipareigoja konsultantui apmokėti 100 proc. konsultacijų išlaidų“, – teigia Algis Skiauterė, l. e. INVEGOS generalinio direktoriaus pareigas.
• MVĮ, norėdamos pasinaudoti priemone konsultacijoms eksporto ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo klausimais, turi pateikti paraišką INVEGAI. Konsultacijų išlaidos bus apmokamos tik pagal nustatytus fiksuotų įkainių dydžius ir bus kompensuojamos tik gavus ataskaitą iš VšĮ „Versli Lietuva“ už projekto vykdytojo gautas ir apmokėtas konsultacijų valandas.
• Paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ galima teikti iki 2020 m. lapkričio 30 d., dotacijų sutartys bus pasirašomos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.
• Informacija apie kvietimą, dokumentų sąrašas ir informacija apie planuojamus skelbti kvietimus pateikiama interneto svetainėse http://www.esinvesticijos.lt/lt/paskelbti_kvietimai, http://invega.lt/lt/expo-konsultantas-lt/.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: 2017 m. rugsėjo 5 d. vyks susitikimas su EFRAG ir IASB atstovais
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija kartu su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja susitikimą su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (toliau – EFRAG) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (toliau – IASB) dėl IASB parengto diskusijų projekto Atskleidimų iniciatyva – Atskleidimų principai. Diskusijų projekte keliami klausimai dėl atskleidžiamos informacijos pateikimo ir siūlomi principai, kurie galėtų padėti įvertinti, ką, kaip ir kur atskleisti, kad finansinių ataskaitų rengėjai galėtų efektyviau pateikti informaciją.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti.
• Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, t.y. dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims galima kreiptis į savivaldybes iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Tačiau tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti, kad vaikai mokykliniais reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.
• Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 50 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63,6 tūkst. mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54,3 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
• Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemokamas maitinimas mokykloje mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.
• Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
• Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.
• Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.
• Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.
• Dėl socialinės paramos mokiniams kreipkitės į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, Prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams formą rasite http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/prasymu-formos-socialinei-paramai.html, taip pat prašymą-paraišką galima pateikti www.spis.lt.

FNTT tyrimas: verslininkas klastojo dokumentus, apgavo notarą, o po to bankrutavo
FNTT praneša, kad už savo bendrovės lėšas verslininkas pasistatė namą, vėliau jį nusipirko, o po kurio laiko bendrovė bankrutavo. Sukdamas tokią schemą kaunietis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, apgavo notarą. Verslininko vadovaujama bendrovė daug metų užsiėmė medinių sodo namelių gamyba ir jų eksportu.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė į teismą. Pareigūnai nustatė, kad įmonės direktorius iš savo vadovaujamos bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir netrukus bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūrą inicijavo statybinių medžiagų tiekėjai, su kuriais buvo vengiama atsiskaityti. Patikrinus bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą paaiškėjo, kad įmonės vardu buvo įsigytos statybinės medžiagos. Vėliau, pagal direktoriaus patvirtintus aktus, jos nurašytos kaip „komplektuojančios eksportuotų sodo namelių dalys“. Pavyzdžiui, pakeliami garažo vartai, pamatai, vandens gręžinys, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, kitos statybinės medžiagos ir darbai. Iš viso – už 46 tūkst. eurų. Visi šie darbai ir medžiagos panaudoti sklypo ir gyvenamojo namo, kurį vėliau įsigijo aktus pasirašiusios bendrovės direktorius, įrengimui.
• 2011 m. balandžio mėn. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras. Sutartyje nurodyta, kad kaunietis bendrovei už įsigyjamą turtą yra skolingas 50 tūkst. litų (dabar beveik 15 tūkst. eurų). Šiuos pinigus jis įsipareigojo pervesti per du mėnesius. Kitą dieną verslininkas notarui pateikė bankinio mokėjimo nurodymo kopiją.
• Joje užfiksuota, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervedė paskolintą pinigų sumą. Tai notarui jis patvirtino kaip bendrovės direktorius. Notaras šį atsiskaitymą patvirtino.
• Tačiau pinigų į bendrovės sąskaitą direktorius nepervedė – jis suklastojo notarui pateiktą bankinį mokėjimo nurodymą, taip pat suklaidino notarą tvirtindamas, kad bendrovės sąskaitoje pinigai gauti.
• Verslininkui pateikti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-07 12:26 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1367279
Savaitės 2017.07.31 - 2017.08.06 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmojo pusmečio centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 226,2 mln. eurų arba 0,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 69,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų šešių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 5 mlrd. 824 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 436 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-birželį sudarė 161,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per šešis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (43,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,0 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos naujos redakcijos Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo, jo duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. VA-65 pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo, jo duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-67.
• Pagrindiniai pakeitimai:
• 1. Aiškiai atribojama akcizų apskaičiavimo dokumento (toliau ‒ DAA) išrašymo ir DAA duomenų pateikimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą (toliau ‒ AIS) tvarka. Kitaip tariant, nurodoma kokiais būdais DAA gali būti išrašomas ir kokiais būdais jo duomenys gali būti pateikiami į AIS. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymu Nr. 2 įtvirtinama, kad DAA išrašomas ir atitinkami jo duomenys į AIS pateikiami prieš panaikinant AMLAR, t. y. prieš AAP fiziškai išgabenus iš AAP sandėlio.
• 2. Panaikinama galimybė DAA išrašyti ranka tušinuku arba teksto redagavimo programa (pavyzdžiui, Microsoft Word).
• 3. Panaikinama prievolė pildyti gaunamų ir išrašomų DAA žurnalus. Įtvirtinama, kad DAA išrašymo ir DAA anuliavimo duomenys registruojami mokesčių mokėtojo apskaitos registruose.
• 4. Reglamentuojama prašymo anuliuoti DAA duomenis nagrinėjimo tvarka (nustatomi DAA duomenų anuliavimo pagrindai, prašymo turinys ir jo nagrinėjimo laikotarpis, prašymo netenkinimo pagrindai, sprendimo pateikimo būdas ir pan.).
• 5. Reglamentuojama grąžinimo akto pateikimo ir tvirtinimo (nepatvirtinimo) tvarka (nustatomi grąžinimo akto pateikimo pagrindai, grąžinimo akto turinys ir jo nagrinėjimo laikotarpis, grąžinimo akto nepatvirtinimo pagrindai ir pan.).
• 6. Nustatoma, kad sprendimas priimamas ne DAA panaikinimo, o DAA duomenų anuliavimo (neanuliavimo) AIS atvejais. Be to, sprendimas turėtų būti priimamas ir tuo atveju, kai nepatvirtinami grąžinimo akto duomenys.
• 7. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. AAP sandėlių savininkų su apskrities valstybine mokesčių inspekcija arba VMI prie FM iki 2017 m. spalio 31 d. sudaryti susitarimai dėl DAA išrašymo būdo pripažįstami netekusiais galios.
• 8. Įtvirtinama, kad, jeigu išrašytame DAA pagal Klasifikatorių nurodytas operacijos kodas S6 („AAP išleidimas į laisvą apyvartą, panaikinus AMLAR ir išrašius akcizų apskaičiavimo dokumentą, tačiau neišgabenant AAP“), o AAP iki 2017 m. spalio 31 d. dar nebuvo fiziškai išgabentos iš AAP sandėlio, tokiu atveju fiziškai neišgabentų AAP likučiams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Įsakymo Nr. 2 įsigaliojimo dienos turi būti parengtas grąžinimo aktas.

Pakeistas Akcizais apmokestinamų prekių apskaitos klasifikatorius
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. VA-66 pakeistas Operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatorius, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 156.
• VMI paaiškina, kodėl buvo pakeistas šis įsakymas:
• Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje (byloje Nr. A-2117-552/2016) išaiškino, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimu byloje Polihim Nr. C-355/14, išleidimas vartoti įvyksta tuo metu, kai akcizais apmokestinamos prekės (toliau ‒ AAP) fiziškai išgabenamos iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo (toliau ‒ AMLAR). Kitaip tariant, prievolė mokėti akcizus neatsiranda tol, kol AAP yra laikomos AAP sandėlyje.
• Atsižvelgiant į tai, Operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatoriuje (toliau ‒ Klasifikatorius) panaikintas operacijos kodas S6 („AAP išleidimas į laisvą apyvartą, panaikinus AMLAR ir išrašius akcizų apskaičiavimo dokumentą, tačiau neišgabenant AAP“).
Be to, Klasifikatorius papildytas operacijos kodu S7 („AAP, kurioms, jas išgabenant į kitą ES valstybę narę, AMLAR panaikintas ir skaičiuojami akcizai, išgabenimas iš sandėlio“). Šis operacijos kodas turėtų būti pasirenkamas tuo atveju, kai AAP, panaikinus AMLAR, iš AAP sandėlio išgabenamos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
• Pažymėtina, kad, jeigu AAP, panaikinus AMLAR, būtų išleidžiamos į Lietuvos Respublikos rinką, tokiu atveju reikėtų pasirinkti operacijos kodą S2 („AAP, kurioms, jas išgabenant iš sandėlio į rinką Lietuvos Respublikoje, AMLAR panaikintas ir skaičiuojami akcizai, išgabenimas iš sandėlio“).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: kitąmet – mažesnis PVM knygoms, laikraščiams ir žurnalams bei vaistams ir viešajam transportui
Finansų ministerija informuoja, kad Vyriausybė siūlo keturis kartus mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nekompensuojamiems receptiniams vaistams – nuo dabar taikomo 21 proc. iki 5 proc. Taip pat planuojama, kad šiuo metu galiojantis 9 proc. PVM tarifas knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui mažės iki 5 proc. Apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai tiekiamam šildymui bei karštam vandeniui nuo Naujųjų siūloma taikyti 15 proc. PVM tarifą.
• Lietuvoje galioję du lengvatiniai – 5 ir 9 proc. – PVM tarifai bus keičiami į 5 ir 15 proc. „Peržiūrėjome PVM tarifus ir, įvertinę visas alternatyvas, priėmėme kompleksinį sprendimą. Taigi, turime gerų žinių gyventojams, besinaudojantiems viešuoju transportu, perkantiems receptinius vaistus ir skaitantiesiems, ypač regionuose“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Pasak finansų ministro V. Šapokos, PVM lengvata keleivių vežimui tikimasi gerinti susisiekimą viešuoju transportu, mažinti miestų užterštumą ir spręsti kamščių problemas. Ypač tai aktualu didmiesčių gyventojams: pavyzdžiui, vien Vilniuje viešuoju transportu pasinaudoja šimtai tūkstančių žmonių – per metus suskaičiuojama daugiau nei 192 mln. vnt. kelionių. Tuo metu, svaresnė lengvata knygoms ir periodiniams leidiniams itin aktuali regionų gyventojams, kur spauda yra vienas svarbiausių naujienų kanalų.
• Be to, numatyta, kad kompensuojamiems vaistams bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas kitąmet taip pat nesikeis.
• PVM tarifas centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui, dėl kurio visuomenėje kilo daug klausimų ir diskusijų, ir toliau išliks vienas mažiausių, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje šilumai ir karštam vandeniui taikomi standartiniai tarifai – atitinkamai 20 ir 23 proc.
• Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos.

Finansų ministerija teigia: mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo metu. Ją visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
• Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą.
• „Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius. Tokia ir yra šios Vyriausybės pozicija – ne išsakyti nuomonę, o rasti sprendimą. Tikiu, kad tai pavyko padaryti sėkmingai, o šiandien pristatytas rezultatas – mūsų visų“, – sako Premjeras S. Skvernelis.
• Konsultacijos metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.
• Siekdama numatytų tikslų Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos.
• Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.
• Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.
• Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.
• Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita gera naujiena tokią veiklą vykdantiems – galimybė į leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.
• Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.
• Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Finansų ministerija teigia: mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę
Finansų ministerija informuoja, kad įsigaliojęs europinis reglamentavimas kreditoriams turintiems užsienyje skolininkų, kuriems pradėta nemokumo procedūra, leis patogiau pareikšti reikalavimus skolininko bankroto ar restruktūrizavimo procese. Įmonėms ar asmenims kreditoriai reikalavimus galės pareikšti užpildydami standartinę formą ir ją pateikti bet kuria oficialia Europos Sąjungos (ES) institucijų kalba, įskatinant ir lietuvių. Tačiau vėliau kreditorių gali būti paprašyta pateikti reikalavimo vertimą į nemokumo procedūros valstybei priimtiną kalbą.
• Naujoji tvarka bus naudinga ne tik šiame procese norintiems dalyvauti kreditoriams, bet ir jį koordinuojančiam teismo ar kreditorių paskirtam nemokią ar finansinių sunkumų turinčią įmonę administruojančiam nemokumo specialistui.
• Numatyta, kad tokios standartizuotos formos galios šioms procedūroms: pranešimo kreditoriui apie nemokumo bylos skolininkui iškėlimą ir teisę pateikti reikalavimą, reikalavimų pateikimo ir prieštaravimų dėl įtraukimo į grupės koordinavimo procesą, taip pat dėl grupės koordinatoriaus kandidatūros pateikimui, prašymams leisti susipažinti su informacija apie fizinius asmenis, įtrauktus į nemokumo registrus.
• Be to, planuojama, kad 2019 metais pradės veikti nacionalinius registrus apjungianti platforma, kurioje bus kaupiama informacija apie visose valstybėse narėse pradėtus nemokumo procesus, kas palengvins informacijos keitimąsi tarp nemokumo procesus administruojančių subjektų.
• Papildoma informacija:
• Reglamentas 2015/848: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0848
• Reglamentas 2017/1105 : http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017R1105
• Papildomą informacija Europos e-teisingumo portale apie valstybių narių nemokumo teisę: https://e-justice.europa.eu/content_insolvency-474-en.do

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. i pusm. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad jau galima susipažinti su Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I pu1106sm. apžvalga.
VMI gyventojams grąžino beveik 90 mln. eurų permokos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie laiku, iki gegužės 2 dienos pateikė teisingai užpildytas pajamų deklaracijas, pervedė visą Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permoką. Iš viso šiais metais 730 tūkstančių gyventojų jau sulaukė beveik 90 mln. eurų permokos ir tai yra 17,5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
• „Visi gyventojai, kuriems susidarė grąžintina GPM suma ir kurie teisingai bei laiku pateikė metines GPM deklaracijas, permokos grąžinimo sulaukė, kaip ir numatyta, iki liepos 31-osios dienos. Pažymėtina, kad apie 250 tūkst. gyventojų dar nepasinaudojo galimybe susigrąžinti GPM permokos. Vien tik už 2016 metus gyventojai gali susigrąžinti apie 22 mln. eurų. Permoka gali būti grąžinama už praėjusius penkerius metus, tereikia teisingai užpildyti atitinkamų metų pajamų deklaraciją,", - teigia VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad daugiausiai permokų yra susidariusios dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamųjų pajamų dydžio (MNPD).
• GPM permoką gali susigrąžinti ne tik gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis MNPD ar metinis papildomas nepamokestinamųjų pajamų dydis (MPNPD), bet ir mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už studijas.

Sodra skelbia rugpjūčio mėnesio išmokų kalendorių
„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. rugpjūtį datas.


FNTT tyrimas: tūkstančius eurų valstybei skolingas verslininkas surado išeitį – bendrovę už 100 eurų „pardavė“ bedarbiui
FNTT praneša kad, užuot sumokėjęs 10 tūkst. eurų skolą valstybei, verslininkas surado bedarbį ir jam fiktyviai pardavė įsiskolinusios bendrovės akcijas. Šiaulių verslininkui tai kainavo lygiai 100 eurų. Bedarbis iš Kauno už šiuos pinigus pasirašė visus verslininko pateiktus dokumentus.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio verslininko, kuris įtariamas mokesčių nesumokėjimu, turėtos bendrovės tūkstantinių lėšų pasisavinimu, apgaulinga buhalterine apskaita ir dokumentų klastojimu.
• Tyrimo duomenimis, 2016 metais Šiauliuose registruotos bendrovės vadovas gavo mokesčių administratoriaus priminimą apie nesumokėtą per 10 tūkst. eurų siekiančią skolą valstybei. Šiaulietis skolos nusprendė nemokėti – surado 8 klases baigusį ir niekur nedirbantį kaunietį, kuriam pardavė bendrovės akcijas.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad didmenine prekyba besiverčiančios bendrovės akcijos už beveik 2,9 tūkst. eurų buvo parduotos fiktyviai. Naujasis bendrovės akcininkas ir direktorius už 50 eurų atlygį pasirašė šiauliečio verslininko pateiktus dokumentus, kuriuos nurodyta, kad jam neva buvo perduota bendrovės buhalterinė apskaita ir beveik 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
• Dar 50 eurų kaunietis gavo už tai, kad pasirašė dokumentus Registrų centre apie jo, kaip naujojo akcininko ir direktoriaus, pakeitimą. Įtariama, kad fiktyvų pardavimą organizavęs verslininkas bendrovės lėšas pasisavino. Be to, fiktyviai parduota bendrovė iš Šiaulių buvo perregistruota Kaune. Naujai jos registracijos buveinei išnuomotos patalpos, už kurių nuomą sumokėjo bendrovę pardavęs jos savininkas.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-08-07 10:32 Programinė įranga » Rivilė » #1367249

Akmena rašė:


Gal kas turit skolų inventorizacijos ataskaitą iš Rivilės?



Galima nesunkiai pasidaryti.

1 Deb/kre operacijos > Kliento būklė (nurodot datą) > Papildomos filtravimo sąlygos>Lentelės >Sąskaitų (įvesti reikiamą skolos sąskaitą). Išsaugoti
2 . Sisteminė atsakaita "įsiskolinimų nevykdymas pagal klientus">Spausdinimas>Eksportas į MS excel universalus

Bus suformuotas Excel failas, kurį galėsite pasitaisyti -parašyti viršuj "Sąskaitos 241XX inventorizacinis apyrašas, datas, apačioje komisija, parašai datos ir pan.


2017-08-07 10:27 Programinė įranga » Rivilė » #1367248

Akmena rašė:


per debitorines/kreditorines?
smile


per debitorines/kreditorines.
2017-08-01 20:34 Įvairūs » Neleidžiami atskaitymai. » #1366740
Smegenų mankšta; )
Vienas iš klientų nusipirko "dekanterį".- "Dekanteris tantalus" -jis kainavo 265 EUR

Čia leidžiami, neleidžiami ar reprezentacija?

2017-07-31 11:54 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1366382
Savaitės 2017.07.24 - 2017.07.30 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiandien institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „Algoritmų sistemos«, laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų kvitų žaidimui organizuoti.
• Konkursą laimėjusi įmonė turės užtikrinti galimybę gyventojams Žaidimo internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus bei naudojant programinę įrangą su atsitiktinių skaičių generatoriumi išrinkti Žaidimo laimėtojus. Taip pat paslaugos teikėjo programinė įranga turės užtikrinti sklandų žaidimo administravimo procesą prieš išmokant piniginius prizus.
• Konkurse dalyvavo 2 dalyviai. Pasirašytos sutarties vertė – 145,2 tūkst. eurų (su PVM). Anksčiau skelbtas konkursas neįvyko, nes konkurse dalyvavusi įmonė pasiūlė per didelę kainą.
• Žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
• Žaidime bus galima registruoti kasos aparato fiskalinius kvitus*, kuriems reikalavimai apibrėžti Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techniniuose reikalavimuose. Detalūs kvitų pavyzdžiai bus pateikti kartu su Kasos aparatų kvitų žaidimo organizavimo ir vykdymo taisyklėmis, kurios bus artimiausiu metu patvirtintos VMI. Dokumentai, išduoti prekybos (paslaugų teikimo) automatais, tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalais ar išrašyti ranka žaidime dalyvauti negalės.
• „Atlikto mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimo duomenimis mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų 13 proc. daugiau respondentų, jeigu būtų vykdoma kvitų loterija»,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, akcentuodamas, kad be kvitų loterijos vykdymo visą kainą sutiktų mokėti apie 62 proc. respondentų, tuo tarpu vykdant kvitų loteriją, respondentų dalis išaugtų iki 75 proc. Remiantis tokiu rodikliu, atlikti skaičiavimai rodo, jog kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galimai generuotų apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
• Metinis prizinis fondas planuojamas apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti.
• Preliminariai planuojama, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.
• VMI primena, jog kasos aparatų kvitų žaidimą preliminariai numatoma pradėti vykdyti nuo 2017 m. lapkričio.

SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
Lietuvos bankas įspėja – siūlydami „pelningai investuoti“ sukčiai vilioja pinigus.
• Lietuvos bankas įspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo įtartinų pasiūlymų investuoti. Brokeriais apsimetantys sukčiai siūlo investuoti internetinėse platformose, kuriose realiai jokia prekyba nevyksta, – klientai nukreipiami į suklastotas internetines svetaines, skirtas nusikalstamu būdu jų lėšoms pasisavinti.
• Minėtos „paslaugos“ paprastai siūlomos telefonu. Žmonėms siūloma „greitai ir lengvai“ pasipelnyti prekiaujant „valiutų poromis“, „tauriųjų metalų poromis“, „žaliavų poromis“, „opcionais“ ir pan. Pasiūlymas pateikiamas kaip „ypač patrauklus“, nes prekybai siūloma suteikti finansinį svertą, todėl investuotojas turi sumokėti tik dalį sandoriui sudaryti reikiamos sumos.
• Susivilioję patraukliu pasiūlymu žmonės dažnai pamiršta elementarų atsargumą – nepasidomi paslaugos teikėju, nepatikrina, ar jis apskritai turi teisę teikti investicines paslaugas, nepaieško atsiliepimų internetinėje erdvėje. Dažniausiai ši informacija pradeda dominti tik po to, kai „brokeris“ negrąžina pinigų.
• Perspėjimus, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, rasite Lietuvos banko interneto svetainėje. Be to, atsižvelgdamas į gautus nukentėjusių asmenų skundus, Lietuvos bankas pateikia nebaigtinį, nuolat pildomą interneto svetainių, kuriose prekiaudami investuotojai prarado pinigus, sąrašą:
xtrade.ru
https://armax.trade/en/
www.gfbroker.com
http://mrtmarkets.com/fx/ru
https://gftinternational.com/

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Socialinio draudimo įstatymas
Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Svarbiausi pakeitimai - sportininkų, atlikėjų ir meno kūrėjo statusą turinčių asmenų gaunamas atlyginimas ne iš darbdavio (nesvarbu, ar autorius, sportininkas, atlikėjas turi kitur darbo santykius) socialinio draudimo įmokomis bus apmokestinamas mažiau - soc. draudimo įmokos bus skaičiuojamos ne nuo viso, o nuo pusės sportininko, atlikėjo ar autoriaus atlyginimo.
• Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“

Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas
Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas. Mažųjų bendrijų vadovams ( ne nariams) ir nuo tantjemų reikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmokos bus mokamos bendra tvarka.
• Svarbesni pakeitimai:
• Pakeista 17 straipsnio 3 dalis:
• 3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, taip pat asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai – 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 2 ir 4–10 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas draudėjas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis – 9 procentai minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną
• Pakeista 17 straipsnio 7 dalis:
• «Mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai (mažosios bendrijos) – 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.»
• Pakeista 18 straipsnio 6 dalis:
• «6. Draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurių teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, sumoka už paslaugų teikėjus atitinkamo mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki kito mėnesio 15 dienos. Tokia pačia tvarka šias įmokas moka draudėjai už mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai.“
• Pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos.

VMI konsultuoja: dėl energinių produktų mėginių neapmokestinimo akcizais ir atitinkamų gabenimo dokumentų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taip pat apima ir tuos atvejus, kai atitinkamas energinių produktų kiekis paimamas kaip mėginys panaudoti bandymams ir / arba atlikti tyrimus.
• Atsižvelgiant į tai, jeigu energiniai produktai, nurodyti AĮ 1 priede, už kuriuos akcizai nesumokėti (kai taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas), kaip mėginys būtų išsiųsti iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio į laboratoriją (nepriklausomai nuo to, ar laboratorija yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio teritorijoje, ar ne), tokiu atveju neturėtų būti išrašomas nei akcizų apskaičiavimo dokumentas (DAA), nei elektroninis akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas (e-AD).
• Kadangi laikytina, kad energiniai produktai panaudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turėtų Akcizų deklaracijos (FR0630 forma) priedo „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas» (FR0630S forma) 40 pozicijos langelyje nurodyti (deklaruoti) energinių produktų, panaudotų tyrimams, kiekį.
• Pažymėtina, kad turi būti paimtas toks energinių produktų mėginio kiekis, kuris yra būtinas panaudoti atitinkamiems bandymams ir / arba atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, mėginys turėtų būti vežamas su mėginio vežimo lydimaisiais dokumentais, kuriuose tikslinga nurodyti mėginio vežimo tikslą.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. VA-64 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. VA-105 „Dėl Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-12559) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės (toliau - taisyklės).
• Esminiai taisyklių pakeitimai:
• 15, 16, 17, 18, 19, 27, 28, 29 punktuose naujai sureglamentuotos darbo grupės sudarymo ir jos veiklos procedūros (dalis šių nuostatų anksčiau buvo išdėstytos darbo grupės reglamente);
• 20 punkte naujai apibrėžta procedūra kaip mokesčių administratorius gali prašyti papildomos informacijos iš mokesčių mokėtojo. Taip pat naujai išdėstyta darbo grupės susitikimų su mokesčių mokėtoju organizavimo tvarka;
• 21 punkte plačiau reglamentuojami prašymo nagrinėjimo sustabdymo atvejai, nustatyta, kaip mokesčių mokėtojas apie tai informuojamas;
• 22 punkte aptartas prašymo nagrinėjimo atnaujinimas, mokesčių administratoriui gavus papildomus dokumentus iš mokesčių mokėtojo;
• 25 punkte išplėstas atvejų sąrašas, kada mokesčių administratorius nepriima Sprendimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo būsimam sandoriui (toliau – sprendimas), o pateikia atsakymą bendra tvarka, tai yra tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl tapataus klausimo, kuris nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme;
• 33 punkte nurodyta, kad sprendimo kopija perduodama ir VMI prie FM kontrolės funkcijas vykdančiam administracijos padaliniui, jei sprendimas priimamas dėl akcizų, tai sprendimo kopija pateikiama VMI prie FM Akcizų administravimo departamentui; sprendimo formoje įteisinta galimybė nustatyti sprendimo galiojimo terminą.

KITOS NAUJIENOS


Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskirtas nurodymas audito įmonei UAB "AUDITORIAI IR KONSULTANTAI" ir drausminė nuobauda auditoriui Antanui Šiupieniui
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V3-47 patvirtinti audito įmonės uždarosios akcinės bendrovės «AUDITORIAI IR KONSULTANTAI» ir auditoriaus Antano Šiupieniaus atliktų UAB «Nemuno banga», AB «Lietuvos telegramų agentūra Elta», UAB «Dzūkijos šilas» 2014 m. atskirų finansinių ataskaitų auditų ir UAB «Nemuno banga» 2014 m. konsoliduotųjų finansinių audito tyrimo rezultatai.
• Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad audito įmonė uždaroji akcinė bendrovė «AUDITORIAI IR KONSULTANTAI» pažeidė:
• 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto 32 dalį ir 48 dalį, kadangi jos taikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad užduotys būtų atliekamos pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus ir kad audito įmonė ar užduoties partneris parengtų ataskaitas, tinkamas pagal aplinkybes;
• 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto 46 dalį, kadangi jos taikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad dokumentai nebūtų papildomi po audito darbo dokumentų bylos sudarymo datos, šių papildymų nedokumentavus pagal tarptautinių audito standartų reikalavimus;
Lietuvos Respublikos audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nes nesilaikė 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto nuostatų.
Ūkio ministerija praneša: energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir vartojimo projektams – 10 mln. eurų ES investicijų
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria dar viena galimybė sumaž1c0einti energijos vartojimo intensyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. Ūkio ministerija kviečia šias įmones įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.
• Pirmuoju kvietimu labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatoma skirti iki 5 mln. eurų, antruoju kvietimu didelėms įmonėms – taip pat iki 5 mln. eurų ES investicijų. Iki 2020 m. pagal minėtą priemonę numatoma skirti 10 mln. eurų ES investicijų.
• „Skelbdami šį kvietimą tikimės dar didesnio Lietuvos pramonės įmonių aktyvumo. ES investicijomis jos galės ne tik sumažinti elektros energijos savikainą, optimizuoti energijos vartojimo sąnaudas gamyboje, didinti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo – įgyvendinamais projektais sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įrengti saulės jėgaines ir biokuro katilines“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
• Pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės pramonės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip trejus metus. Šių įmonių vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo turi būti ne mažesnės negu 300 tūkst. eurų.
• Pareiškėjų remiama veikla – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas, naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas ir diegimas pramonės įmonėse, siekiant naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti ir, esant galimybei, perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetikos tinklus.
• Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 500 tūkst. eurų, mažiausia – 15 tūkst. eurų.
Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją iki 2017 m. 12 mėn. 25 dienos. Paraiškas priima VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.


VMI praneša: darbą pradėjo nauja VMI viršininkė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad liepos 28 d. darbą pradėjo nauja VMI viršininkė Edita Janušienė.
• „Esu tikra, jog VMI gali ir turi tapti pažangiausia ir moderniausia institucija visame viešajame sektoriuje, tačiau tai įmanoma tik dirbant darnioje komandoje, aktyviai ir efektyviai bendradarbiaujant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir sąžiningais mokesčių mokėtojais« – sako viršininkė.
• E. Janušienės teigimu, siekiant didinti pasitikėjimą VMI svarbu ne tik užtikrinti veiklos tęstinumą, bet ir įžvelgti, ką ir kaip reikia tobulinti, todėl pokyčiai institucijoje yra neišvengiami. VMI dirbantys savo sričių specialistai turi kurti maksimalią pridėtinę vertę, o už tai būti tinkamai vertinami.
• „Anksčiau esu dirbusi VMI, tačiau nuo to laiko praėjo dešimtmetis, todėl pirmiausiai turiu nuodugniai susipažinti su strateginiais VMI veiklos planais ir priemonėmis, turinčiomis užtikrinti sklandų biudžeto surinkimą bei efektyvią kovą su „šešėline» ekonomika" – teigia vadovė.
• VMI Kontrolės departamente dirbusi E. Janušienė sako, kad tarp prioritetinių siekių turi būti VMI vidinės kultūros stiprinimas, darbuotojų motyvacijos ir atsakingo įsitraukimo į veiklos procesus didinimas. VMI turi tapti kiekvieno darbuotojo institucija, nes tik taip galima užtikrinti, jog bus siekiama tos pačios ir visiems priimtinos bendros vizijos, kokia turi būti VMI.

FNTT tyrimas: šešėlinės pajamos už poliuretano putas šildė kelių Šiaulių regiono verslininkus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė sukčiavimu įtariamų verslininkų grupę, kuri vertėsi poliuretano putų gamyba ir prekyba, jomis šiltino pastatus. Įtariama, kad Mažeikiuose ir Šiauliuose veikusių bendrovių direktoriai, buhalterė ir vadybininkai organizavo šešėlinę prekybą šiomis statybinėmis medžiagomis. Vienas iš įtariamųjų – Šiaulių bendrovės direktorius, tuo pačiu metu dirbęs ir šios apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiu.
• FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Mažeikių rajone veikianti bendrovė iš Korėjos, Rumunijos, Vengrijos ir Lietuvos bendrovių pirko chemines medžiagas poliuretano putoms gaminti. Reikiami cheminiai komponentai buvo maišomi Krucių kaime (Mažeikių raj.) įrengtame gamybos ceche. Pagamintas pastatų šiltinimui skirtas poliuretano putas bendrovė parduodavo tame pačiame ceche įsteigtai kitai bendrovei. Abiejų bendrovių faktinis vadovas buvo tas pats asmuo. Įtariama, kad poliuretano putas gaminanti bendrovė produkciją parduodavo be apskaitos dokumentų arba suklastojusi dokumentus, įrašydama duomenis apie parduotą mažesnį nei realų poliuretano putų kiekį. Atliekant tyrimą dėl šešėlinės prekybos buvo nustatyta, kad iš bendrovės produkciją be apskaitos dokumentų pirko Šiauliuose registruota bendrovė, kurios vadovas ugniagesiu dirbantis asmuo. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad privačius namus Lietuvoje šiltinanti šiauliečio vadovaujama bendrovė per tris mėnesius apšiltino daugiau nei 100 pastatų. Įtariama, kad bendrovė apie 40 procentų gautų pajamų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, per tris mėnesius trys bendrovės galėjo į valstybės biudžetą nesumokėti beveik 50 tūkstančių eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
• Šiame tyrime FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 15 kratų. Jų metu paimtos tyrimui reikšmingos kompiuterinės laikmenos, dokumentai, rankraštiniai užrašai, kompiuteriai.
• Įtarimai dėl šešėlinės prekybos cheminiais komponentais, skirtais poliuretano putų gamybai, ir dėl neoficialios prekybos pagaminta produkcija pareikšti keturiems asmenims – dviejų Mažeikių įmonių faktiniam vadovui, šių bendrovių direktorei ir buhalterei, šiltinimo darbus atliekančios bendrovės direktoriui. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
• Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-07-24 15:02 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1365668
Savaitės 2017.07.17 - 2017.07.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUTARIMO PROJEKTAS
adovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
• 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-516(2) projekto (toliau – Projektas) nuostatoms dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos dalyvavimo suteikiant buhalterio profesionalo vardą dėl šių priežasčių:
• 1.1. Projekto siūlymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką, šių egzaminų programą, pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, pagal kurias egzaminų laikymą, kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą organizuotų profesinės organizacijos) reiškia, kad suteikiant profesinę kvalifikaciją į procesą yra įtraukiamos valstybės institucijos. Valstybinis reguliavimas yra pateisinamas tais atvejais, kai tiktai tokiu būdu galima užtikrinti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad buhalterio profesionalo sąvoka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme yra nustatyta kaip gairė, orientyras ir galimybė, bet ne reikalavimas, todėl nustatyti valstybinį reguliavimą nėra tinkama.
• 1.2. Projekte siūlomos nuostatos dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo turėtų veikti per profesijos savireguliaciją, kas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamos įtakos buhalterio profesijos prestižo augimui, nacionalinių buhalterius vienijančių profesinių organizacijų stiprėjimui. Projekte siūlomoms nuostatoms dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo įgyvendinti nėra būtinas valstybinis reguliavimas – siūlomas priemones, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, paprastai atlieka profesinės organizacijos be valstybės įsikišimo. Pačios profesinės organizacijos turėtų būti suinteresuotos aiškinti įmonių vadovams, kitiems suinteresuotiems asmenims bei visuomenei, kad buhalterio profesionalo vardas reiškia jį turinčių asmenų aukštą darbo kokybę, profesinę kompetenciją, nuolatinį profesinį tobulėjimą.
• 2. Iš esmės pritarti buhalterio profesionalo sąvokos tobulinimui, tačiau patikslinti buhalterio profesionalo sąvoką siejant ją ne tik su egzaminų laikymu, bet ir su naryste Lietuvos profesinėje organizacijoje, taip pat su naryste Europos Sąjungos valstybės narės profesinėje organizacijoje, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė, kartu nustatant reikalavimus, kad buhalteris profesionalas būtų išlaikęs profesinės organizacijos rengiamus kvalifikacinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų, mokesčių teisės ir kt. žinių patikrinimas), laikytųsi profesinės organizacijos etikos kodekso, nuolat keltų kvalifikaciją (išklausytų bent 90 valandų kursus per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus).

SAVAITĖS RAŠTAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje C-288/16 priėmė sprendimą, kad Direktyvos 2006/112/ES 146 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, jog šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas PVM yra netaikomas paslaugų teikimui, susijusiam su prekių vežimo paslaugomis į trečiąją šalį, kai šios paslaugos nebuvo suteiktos tiesiogiai šių prekių siuntėjui arba gavėjui.
• Direktyvos 2006/112 146 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 45 straipsnį. Šio straipsnio 1 ir 3 dalies komentaruose įtraukti paaiškinimai, schemos ir pavyzdžiai, kad tokiais atvejais, kai eksportuojamų ir/ar importuojamų prekių gabenime kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai, tai taikant 0 proc. PVM tarifą, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu arba importu, apmokestinamos ne tik ekspeditorių eksportuojamų /importuojamų prekių siuntėjams/gavėjams teikiamos paslaugos, bet ir ekspeditorių iš atskirų asmenų įsigyjamos prekių vežimo ir/ar papildomos vežimo paslaugos, jei vežimo ir/ar papildomų vežimo paslaugų teikėjai turi atitinkamus įrodymus.
• Šiuo metu tariamasi su Finansų ministerija dėl nurodytos bylos taikymo Lietuvoje ir jos įtakos PVM įstatymo 45 straipsnio komentarui.
• Jei po konsultacijų su Finansų ministerija, atsižvelgiant į šios ir kitų ESTT bylų argumentaciją dėl tiesiogiai su atitinkamą statusą turinčiomis prekėmis susijusių paslaugų apibrėžimo (ir apmokestinimo PVM) bus priimtas sprendimas keisti PVMĮ komentarą ir [b]vietoj 0 proc. PVM tarifo taikyti standartinį PVM tarifą, tai toks apmokestinimas būtų taikomas tik į ateitį po komentaro pakeitimo.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Paskelbtas naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Įstatymo 36 straipsnyje «Poveikio priemonės» už šio įstatyme numatytus pažeidimus gali būti nubausti auditoriai ar audito įmonės - sustabdytos ar panaikintos licencijos.
• 1. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:
• 1) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo;
• 2) šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui;
• 3) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;
• 4) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas);
• 5) laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas;
• 6) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
• 7) laikinas uždraudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas.

Pakeistas Finansinių ataskaitų audito įstatymas
Priėmus naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, atitinkami pakeitimai padaryti ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Pvz. pakeistas 20 straipsnis.
• 20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija
• Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat jeigu audito įmonei buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo penkeri metai.

VMI informuoja: dėl VMI prie FM viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis“ pripažinimo netekusiu galios
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, nuo 2017 m. birželio 28 d. pripažįstamas netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis«.
• Šiuo įsakymu panaikinamos nuostatos nustatančios, kad asmenys, kurie numato ženklinti akcizais apmokestinamas prekes banderolėmis akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomos ženklinimo banderolėmis dienos turi kreiptis į apskrities valstybines mokesčių inspekcijas, kurių veiklos teritorijoje prekės bus ženklinamos, bei pateikti AKC403 formos pranešimus. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apskrities valstybinių mokesčių inspekcijų informavimas bei AKC403 formos pranešimų pateikimas tampa nebeprivalomas.

VMI informuoja: pakeistas administracinių nusižengimų kodekso 172 straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-06-29 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-567 (TAR, 2017, Nr. 2017-12066), kuris įsigalios 2017-11-01.
• Pažymėtina, kad pakeistos ANK 172 straipsnio 1 ir 3 dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė ne tik už neteisėtą naftos produktų pardavimą, bet ir neteisėtą jų įsigijimą mažmeninėje bei didmeninėje prekyboje. Kadangi licencijos išduodamos tik prekybai naftos produktams, tai atsisakyta sąvokos „licencijuojama veikla», ją praplečiant į „reguliuojama veikla«.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. VA-61 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. VA-210 „Dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr.2017-12260) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės (toliau - taisyklės).
• Esminiai taisyklių pakeitimai:
• taisyklės papildytos nauju, II skyriumi, reglamentuojančiu darbo grupės, skirtos Susitarimo pasirašymo pagrįstumui bei tikslingumui vertinti, vesti derybas su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų bei rengti atitinkamo susitarimo projektus, atlikti kitas taisyklėse nustatytas funkcijas, sudarymą, atnaujinimą ir veiklą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata, reglamentuojančia, kad pakartotinis susitarimo procedūros inicijavimas tame pačiame ginčo etape galimas tik paaiškėjus naujoms su ginču susijusioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos svarstant anksčiau pateiktą prašymą pradėti susitarimo procedūrą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio patikrinimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su patikrinimo akto projektu arba per rašytinių pastabų pateikimo terminą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio tyrimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą projektu, t.y. iš esmės per trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimo terminą;
• taisyklės papildytos atvejais, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimus nepradėti derybų (pažymima, kad atvejų sąrašas nėra baigtinis);
• taisyklių V skyrius, reglamentuojantis derybų dėl susitarimo pasirašymą, papildytas naujomis nuostatomis dėl susitarimo sąlygų vykstant deryboms;
• taisyklės papildytos naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis derybų eigos fiksavimą skaitmeniniais garso įrašais bei derybų rezultatų įforminimą derybų protokoluose.

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 573 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Nutarimas).
• Nutarimu įtvirtinti šie nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai:
siekiant užtikrinti vienodą laivuose ir orlaiviuose naudojamų energinių produktų apmokestinimą, papildytas energinių produktų, kuriems taikomos akcizų ir PVM lengvatos, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) sąrašas. Į šį sąrašą taip pat įtraukti gamtinių dujų (naudojamų kaip laivų degalai), bešvinio variklių benzino ir gazolių (naudojamų kaip orlaivių degalai) KN kodai;
• žymėjimo reikalavimas nustatytas ne visiems KN produktų sąraše nurodytiems produktams, kurie gali būti naudojami kaip laivų degalai, o tik gazoliams, kuriuos žymėti pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas yra privaloma;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, kaip atsargas orlaiviams tiekiantis kurą, privalo turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, tiekiantis atsargas, turėtų galiojančią kiekvienos teisės aktų nustatytos licencijuojamos komercinės ūkinės veiklos srities licenciją. Ūkinės komercinės veiklos licencijavimas reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose, todėl šie reikalavimai tiesiogiai nustatyti atitinkamose licencijavimo taisyklėse;
• panaikinta nuostata, kad kuro įpylimo įranga (degalinės, sumuojamieji kuro skaitikliai ir kitokia) turi atitikti kuro įpylimo įrangai taikomus teisės aktų reikalavimus. Matavimo priemonių reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;
• panaikintas reikalavimas, kad laivai, kuriais tiekiamas kuras, būtų registruojami Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Reikalavimas registruoti laivus nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnyje, pagal kurį vidaus vandenų transporto priemonės yra registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;
• panaikinti kai kurie atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio rekvizitai (antspaudas, skaitiklio rodmenys prieš ir po įpylimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko įgalioto asmens (jeigu jis nesutampa su už atsargų tiekimą atsakingu asmeniu) parašas);
• panaikintas reikalavimas atsargų tiekimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje (sąskaitoje faktūroje), kai ji teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti išrašyta, greta privalomųjų rekvizitų nurodyti atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio numerį;
• panaikintas reikalavimas atitinkamų prekių apskaitą derinti su vietos mokesčių administratoriumi.
• Atkreiptinas dėmesys, kad kaip dabar taip ir nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos energinių produktų, naudojamų kaip laivų ir (arba) orlaivių kuras, apskaita turės būti tvarkoma šių teisės aktų nustatyta tvarka:
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomos akcizų lengvatos, apyvartos ataskaitos pateikimo taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. VA-96 „Dėl asmenų, turinčių teisę be akcizų įsigyti laivų (orlaivių) degalų, registravimo“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba konsultuoja: Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai pagal VAS ir PMĮ
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rengia apskaitos, tvarkomos pagal verslo apskaitos standartus finansinėms ataskaitoms sudaryti, ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų pelno mokesčiui apskaičiuoti reglamentavimo skirtumų paaiškinimus.
• Skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6.18) D2-1791 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. (17.2-07E) RM-22216 suderinta Verslo apskaitos standartų ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų skirtumų paaiškinimų lentelė Nr. 1 "Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai".
• Šie paaiškinimai taikomi ūkinėms operacijoms, vykdomoms nuo 2016 m. sausio 1 d.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai
Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai – kertinės temos, aptartos šiandien vykusiame finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės susitikime su vyriausiuoju Lietuvos stojimo koordinatoriumi Nicola Bonucci.
• „Lietuva jau kitąmet tikisi gauti pakvietimą prisijungti prie EBPO, tad kiekviena galimybė aptarti tai, kas nuveikta, ir tai, kur dar turime pasitempti – aukso vertės. Judėjimą teisinga linkme rodo tai, kad gavome oficialų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Finansų rinkų komiteto pritarimą, teigiamus Draudimo ir privačių pensijų komiteto vertinimus, tačiau, kalbėdamiesi su atstovais, ne mažiau dėmesio skyrėme ir ateityje dar laukiantiems iššūkiams aptarti“, – po susitikimo teigė viceministrė L. Maskaliovienė.
• Prašymą tapti EBPO nare Lietuva pateikė 2002 metais, 2012 m. jį atnaujino, o 2015 m. priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kitaip vadinamą Stojimo veiksmų planu.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti atlikto audito tyrimo rezultatai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V3-46 patvirtinti audito įmonės UAB ,,KPMG Baltics“ ir auditorių Domanto Dabulio ir Gintarės Vilimaitės-Kučinskienės atlikto AB ,,Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tyrimo rezultatai. Remiantis Audito priežiūros komiteto nutarimu, minėtu įsakymu konstatuota, kad atlikęs AB „Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, auditorius Domantas Dabulis pateiktose auditoriaus išvadose nepakankamai skeptiškai pasisakė dėl finansinių įsipareigojimų priskyrimo ilgalaikiams įsipareigojimams ir dėl įmonės tęsiamos veiklos. Auditoriui Domantui Dabuliui rekomenduota ateityje atliekant finansinių ataskaitų auditus užtikrinti profesinio skepticizmo laikymąsi kaip nustatyta 200-ojo tarptautinio audito standarto ,,Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 punkte ir kritiškai vertinti audito įrodymus.


Ūkio ministerija praneša: inovacijų kūrėjų stažuotėms – 1,4 mln. eurų ES investicijų
Ūkio ministerija, siekdama padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sričių įmonių darbuotojų gebėjimus, paskelbė kvietimus įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inostažuotė“. Pagal šią priemonę labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių projektams numatoma skirti 851,9 tūkst. eurų ES investicijų, didelių įmonių projektams – 567,9 tūkst. eurų.
• „Priemonė suteikia galimybę šių įmonių darbuotojams išvykti mokytis ir tobulinti technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar tokio pobūdžio veiklą vykdančiose įmonėse. Bendrovės galės gauti finansavimą darbuotojų mokymams, kelionių į užsienį ir apgyvendinimo išlaidoms, darbo užmokesčio kompensavimui ir kt. Šios priemonės tikslas – padidinti Lietuvos įmonių darbuotojų gebėjimus dirbti su naujausiomis technologijomis, sudaryti galimybes įgyti naujų įgūdžių užsienio MTEPI centruose ir pritaikyti juos Lietuvos įmonėse. Tikime, kad tai padės sustiprinti inovacijų srityje dirbantį verslo sektorių“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
• Galimi priemonės „Inostažuotė“ pareiškėjai – MTEPI veiklą vykdančios įmonės. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 30 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui – mokomam įmonės darbuotojui – galima skirti tiesioginių projekto išlaidų suma – 6 tūkst. eurų.
• Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.esfa.lt, ir pateikti ją VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai. Paraiškos gali būti teikiamos iki 2020 m. birželio 30 dienos.

FNTT praneša: miesto centre – nelegalus skalbimo miltelių fabrikėlis, tūkstančiai falsifikuotų „Persil“ ir „Ariel“ pakuočių
Mažeikių įmonė įrengė buitinės chemijos gamybos liniją, kurioje gamino klastotes – prekinių ženklų „Ariel“ ir „Persil“ produkciją. Tai paaiškėjo po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kratų keliose bendrovėse. Vienoje jų pareigūnai aptiko beveik 5 tonas galbūt nelegalios produkcijos.
• Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės patalpose rasta skalbimo miltelių gamybos įranga, plastikinė tara, etiketės, pakuotės su „Ariel“ ir „Persil“ skalbimo miltelių logotipais ir jau pagaminta produkcija. Gamybos cechą įmonė buvo įrengusi miesto centre, viešbučio kieme nuomojamose patalpose.
• Kratų metu aptikta 2,5 tonos jau pagamintų ir į „Ariel“ ženklu pažymėtas pakuotes supilstytų skalbimo miltelių, taip pat 2,5 tonos į plastikinius butelius supilstyto „Persil“ skalbimo skysčio. Tyrėjai turi informacijos, kad originalios skalbimo priemonių sudėties nesilaikyta – pavyzdžiui, gaminant „Ariel“ klastotes, į miltelius buvo dedama daugiau druskos ir taip esą buvo išgaunama geresnė skalbimo kokybė. Jei produkcija būtų fasuota, pavyzdžiui, po 1,5 kg, tai sudarytų per 3,3 tūkst. skalbimo miltelių pakuočių.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nelegalią produkciją bendrovės atstovai platino turgavietėse, aplinkiniuose rajonuose, gali būti, kad dalis jos buvo vežama į Latviją. Nelegalia skalbimo miltelių gamyba įmonės atstovai užsiėmė maždaug metus.
• Dėl galbūt vykdytos buitinės chemijos priemonių gamybos ir prekybos už veik ketvirtį milijono eurų, jos neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais, FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai atliko kratas ir Šiauliuose įsikūrusioje bendrovėje, taip pat jos vadovų gyvenamosiose vietose.
• Kratos metu Šiaulių rajone esančios įmonės patalpose rasta buitinės chemijos priemonių gamybos įranga, sufasuota produkcija, jos žaliava. Didžioji dalis žaliavos – už 124 tūkst. eurų – gali būti neapskaityta buhalterinės apskaitos dokumentais. Čia gaminti skalbimo milteliai „Brixil“. Įmonė jiems gaminti turėjo licenciją, tačiau įtariama, kad dalies pagamintos produkcijos neapskaitydavo.
• Kratų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – buhalterinės apskaitos dokumentai, neoficialūs užrašai, kompiuteriai, kompiuterinės duomenų laikmenos, telefonai, antspaudai.
• Pareikšti įtarimai penkiems asmenims, jiems paskirtos kardomosios priemonės.
• Dalis asmenų jau anksčiau buvo patekę į Muitinės kriminalinės tarnybos akiratį.
• Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT tyrimas: statybos įmonės savininko namuose – narkotikai, o įmonėje – vokeliai: verslininkas nesumokėjo ir 100 tūkst. eurų mokesčių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame beveik 100 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir buhalterijos dokumentų klastojimu įtariamas statybų verslu vertęsi vilnietis. Jam pareikšti įtarimai ir dėl narkotinių medžiagų laikymo.
• Prieš teismą stos ir dokumentų klastojimu įtariamas švenčioniškis, kuris prisidėjo prie sukčiavimo schemos sumanytojo nusikalstamos veiklos. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad anksčiau du kartus už sukčiavimą teistas 32-ejų metų vilnietis su savo pažįstamu iš Švenčionių, kuris drauge 2015 metais toje pačioje byloje buvo nuteistas už sukčiavimą, susitarė, kad švenčioniškis taps įsigytos bendrovės akcininku ir direktoriumi.
• Formalusis statybų bendrovės direktorius kartu su tikruoju savininku vykdavo į finansų įstaigas dėl mokėjimo kortelių išdavimo, bendrovės sąskaitų atidarymo. Švenčioniškio duomenys buvo pateikti ir valstybės įmonei Registrų centrui. Išaiškinta, kad darbų rangovu statybų bendrovėje dirbęs vilnietis realiai organizavo statybų darbus – vadovavo statybininkams, atlikusiems vidaus sienų tinkavimo darbus didesnių užsakovų statybų objektuose.
• Daugiausiai tinkavimo darbų buvo atlikta Vilniuje, įrenginėjant butus ir biurus. Įtariama, kad statybų bendrovė per dvejus metus atliko tinkavimo darbų, kurių vertė siekia daugiau kaip 560 tūkst. eurų.
• Už gautas pajamas bendrovė įsigydavo statybinių medžiagų, mokėjo atlyginimus darbuotojams, įtariama, kad dalis darbuotojų dirbo nelegaliai ir jiems buvo mokami atlyginimai vokeliuose.
• Tyrimo duomenimis, statybų verslą organizavęs vilnietis suklastojo statybų bendrovės PVM deklaracijas ir pateikė melagingus duomenis mokesčių administratoriui. Tokiu būdu buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 97 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Tyrimo metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai įtariamųjų namuose atliko kratas. 32-ejų metų vilniečio namuose buvo rasta narkotinių medžiagų – kokainas ir „Ecstasy“ tabletės. Įtariamasis pasipriešino FNTT tyrėjams ir už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šį tyrimą atliko policija, o šių metų sausio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą, laikinai taikytas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo turtui, kurio vertė siekia apie 100 tūkst. eurų.
• Baigta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėto narkotinių priemonių disponavimu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 76 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR