Tax.lt narys artas71

Mid
Tax.lt narys nuo
2003-04-16
Tikras vardas
Artas
Miestas / vietovė
Sostinė
Profesija
Buhalteris
Tinklapis
www.finviz.com
Pomėgiai
Mokesčiai, Akcijos, Investiciniai fondai
artas71
forume parašė 12630 žinučių

artas71 naujausios žinutės:

2017-12-11 09:20 Gyventojų pajamų mokestis » GPM išskaičiavimas ir NPD taikymas » #1377967

bite100 rašė:


Laba diena
Norėčiau paklausti kolegų nuomonės. Darbuotojas nenori kad jam taikyčiau NPD. Jis nori susigrąžinti pildydamas deklaraciją. Ar būtinai reikia darbuotojo prašymo. O jei nebus tai jau nusikaltimas.



Prašymas yra būtinas,. kai yra taikomas NPD. Nusikaltimas būtų, jeigu be darbuotojo prašymo taikėt NPD. Savivalė
2017-12-11 08:52 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1377958
Savaitės 2017.12.04 - 2017.12.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS
FNTT įspėja gyventojus netikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens duomenų ir banko sąskaitos numerių asmenims, prašantiems tokių duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vardu. FNTT pareigūnai nei skambina gyventojams, nei prašo padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus ar atskleisti kitą asmeninę informaciją.
• Telefoniniai sukčiai kartais prisistato FNTT tyrėjais, nurodo realiai dirbančio asmens vardą ir pavardę, pasako, kad neva reikia patikrinti pinigų judėjimą sąskaitoje, o vėliau paprašo atskleisti el. bankininkystės duomenis – prisijungimo kodus, slaptažodžius ir pan. Sukčiautojai dažnai gąsdina, kad neatskleidus duomenų, gyventojo ar jo įmonės sąskaita gali būti areštuota.
• Telefoniniai sukčiai, prisistatę pareigūnų vardu, gyventojams dažnai skambina jau pasibaigus tarnybos darbo laikui arba savaitgaliais. Taip elgiamasi dėl to, kad tokio skambučio sulaukę asmenys operatyviai negalėtų prisiskambinti į FNTT ir įsitikinti, ar jiems tikrai skambino tarnybos darbuotojas.
• Kitais atvejais sukčiai su gyventojais bendrauja gyvai – prisistato į namus, nurodo, kad yra iš FNTT, ir paprašo neva patikrinti turimus grynuosius pinigus. FNTT kartais per dieną sulaukia 3–4 skambučių iš gyventojų, prašančių patikslinti, ar jų neieškojo FNTT pareigūnai.
• FNTT įspėja apie telefoninius sukčius ir prašo jokiomis aplinkybėmis neatskleisti savo ar įmonės banko sąskaitos duomenų. FNTT primygtinai rekomenduoja, sulaukus panašaus pobūdžio skambučių ar asmens vizito, jokiu būdu nesuteikti prašomos informacijos ir neduoti jiems grynųjų pinigų, o apie skambutį ar vizitą pranešti policijai.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI primena, kad gruodžio 15-oji - paskutinė diena laiku deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.


SAVAITĖS NUORODA
Trans.info informuoja, kad per pastaruosius keletą metų nemažoje dalyje Europos šalių įsigaliojo teisės aktai, nustatantys pagrindines darbuotojų komandiravimo į šių valstybių teritorijas taisykles, tarp jų – ir minimalų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Šie teisės aktai turi didelę įtaką ir lietuvių vežėjams. Įvertinę šiuo klausimu kylančius neaiškumus ir abejones, paruošėme vadovą, kuriame yra surinkta svarbiausia informacija apie minimalų atlyginimą Europoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio vadovas Lietuvoje. * Jame pateiktos informacijos žinojimas gali turėti esminę reikšmę siekiant išvengti didelių finansinių baudų.
• Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Liuksemburgas, Vokietija ir Italija – tai valstybės, kuriuose yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą komandiruojamiems darbuotojams, tarp jų, ir vairuotojams.
• Iš trans.info vadovo apie minimalų atlyginimą Europoje sužinosite apie:
• – Kam yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą?
• – Kokios deklaravimo prievolės yra taikomos darbdaviams?
• – Kuriose valstybėse vežėjas privalo turėti savo atstovą?
• – Kokie yra minimalaus atlyginimo dydžiai atskirose valstybėse?
• – Kokius su minimaliu atlyginimu susijusius dokumentus turi turėti darbdavys ir kur jis privalo juos laikyti?
• – Kokios baudos už teisės aktų pažeidimą gresia vežėjams atskirose valstybėse?
• – Kaip įvairiose valstybėse yra taikomi reikalavimai dėl minimalaus atlyginimo asmenims, vykdantiems individualią veiklą?



SAVAITĖS NAUJIENA
Seimas pritarė GPM ir Pelno mokesčio įstatymų pataisoms. `
• Seimas pritarė, kad nuo kitų metų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiesiems didės nuo dabar esančio 310 eurų iki 380 eurų. Tuo metu, atitinkamai 30-55 proc. ir 0-25 proc. darbingumą turintiems dirbantiesiems šis dydis sieks 390 eurų ir 450 eurų.
• 380 eurų NPD poveikio netenka ties 1160 eurų bruto arba, paprastai tariant – „ant popieriaus“ riba, todėl net ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji pastebės teigiamus pokyčius.
• Individualios veiklos pajamų apmokestinimas priklausys nuo pelno, o ne profesijos
• Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos individualios veiklos pajamų apmokestinimas jau nuo kitų metų priklausys ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip yra šiuo metu, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.
• Standartinis 15 proc. GPM tarifas bus taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams. Tokį tarifą faktiškai mokės uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis bus reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.
• Naujas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas bus taikomas metiniam pelnui – t. y., skirtumui tarp pajamų ir veiklą vykdant patirtų išlaidų. Mokėtina mokesčio suma automatiškai bus suskaičiuota GPM deklaracijoje įvedant gautas pajamas ir išlaidas.
• Inovatyviam ir pirmam verslui – mokesčių paskatos
• Šiandien Seimas pritarė, kad nuo Naujųjų metų įsigalios vienas palankiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinių režimų įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Be to, visos pradedančiosios smulkiosios įmonės 1 metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.
• Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas bus apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
• Be to, siekiant didinti produktyvumą, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, bus leidžiama apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti socialinio draudimo įmokų „atostogas“ir „grindis“ nuo 2018 m. sausio 1 d.
• Pagal priimtus pakeitimus individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.
• Įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Socialinio draudimo įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.
• Seimas suvienodino socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms ir nustatė, kad šie asmenys mokės pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų.
• Naujomis nuostatomis nuspręsta įtvirtinti ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019-aisiais ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos pildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosviršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-102 pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos ir jos papildomo lapo FR0612P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos pr2000ie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VA-65.


Pakeistos pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. VA-100 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. VA-52 „Dėl pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu nustatyta finansų rinkos dalyviams pareiga teikti duomenis už 2017 metus ir vėlesnius metus pateikiant XML duomenų rinkmeną el. būdu. Įsakymo projektu įtvirtinta XML duomenų rinkmenos teikimo tvarka bei būdai. Duomenis už 2016 metus bei ankstesnius metus finansų rinkos dalyviai teiks įprasta tvarka, pateikdamos PRC910 formą ir jos priedus. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

Pakeistos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-101 pakeistas Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127.
• Įsakymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• - nuo sausio 1 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos ir susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI;
• - mokestinės nepriemokos perėmimo atvejais VMI pati išduos atsiskaitymo su biudžetais pažymas, jų nebereikės prašyti;
• - jeigu nepriemoka dengiama ne pinigais reiks laukti 30 dienų, pinigais - lauks 15 darbo dienų.

VMI informuoja: pakeistas įsakymas dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį
VMI informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VA-99 pakeistas 2004 m. balandžio 9 dienos įsakymas VA-49 „Dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį« (toliau – įsakymas).
• Įsakymu nustatoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 dienos apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, norintis steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį, prašymą ir jo priedus VMI prie FM galės pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI). Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlio steigimo (toliau – sprendimas) minėtam asmeniui taip pat pateiks per Mano VMI (t. y., nebebus galimybės pasirinkti kito varianto – pateikimo paštu).
• Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį priėmimo ir panaikinimo taisyklių priedo (toliau – priedas) formoje nurodyta apskundimo tvarka neretai keičiasi, o sprendimo forma yra pavyzdinė ir dėl pasikeitusios apskundimo tvarkos kiekvienu atveju turėtų būti keičiamas priedas, todėl vietoje nurodytos apskundimo tvarkos, palikta tuščia vieta, kurioje formą užpildantis darbuotojas turės pats įrašyti sprendimo priėmimo metu galiojančią apskundimo tvarką.

VMI informuoja: dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu nuo 2018-01-01
VMI atnaujino sąrašą ir primena, kokios deklaracijos ir kiti dokumentai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės būti teikiami tik elektroniniu būdu:
• Juridinių asmenų dokumentai, kurių teikimas realizuotas Mano VMI.
• Gyventojų vykdančių individualią veiklą, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų dokumentai (išskyrus FR0512, FR0585, FR0464, turto deklaracijas ir prašymus išduoti pažymas apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), GPM308, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą, gauti teisinę pagalbą, gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimų nariams, užsieniečius), kurių formų teikimas realizuotas Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) ir Mano VMI.
• Dokumentai susiję su akcizais, kurių teikimas realizuotas Akcizų informacinėje sistemoje (AIS) ir Mano VMI.
• Atkreiptinas dėmesys, kad paliekamas popierinis dokumentų pateikimo būdas, kai teikiama daug dokumentų priedų/didelė apimtis.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: bus stiprinama Bankų sąjunga
Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje daug dėmesio skirta Bankų sąjungos stiprinimui. Finansų ministrai aptarė rizikos mažinimo priemones bei pažangą įgyvendinat veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, taip pat pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos indėlių draudimo sistemos.
• „Visada palaikėme Bankų sąjungos užbaigimą ir jos įgyvendinimą. Manome, kad naujai kuriama Europos indėlių draudimo sistema turėtų sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą ir palaikome Europos Komisijos siūlymą, kad visos kredito įstaigos, priklausančios nacionalinėms indėlių garantijų sistemoms, turėtų į ją patekti“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Anot ministro, svarbu priimti riziką ribojančių priemonių teisinių pasiūlymų paketą, kuriuo būtų laiku įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai bei užtikrintas ekonominis stabilumas bei kredito įstaigų atsparumas finansinėms krizėms. Svarbiausias tikslas – užtikrinti realų rizikos mažinimą ir nekelti grėsmės priimančiųjų valstybių narių finansiniam stabilumui.
• ECOFIN posėdžio metu priimtos išvados dėl „ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašo“. Jame aprašomas visas Europos Sąjungos nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo sukūrimo procesas, numatoma, kad sąrašas bus peržiūrimas mažiausiai vieną kartą per metus.
• Taip pat finansų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl Europos semestro paketo, kurį sudaro 2018 m. Metinė augimo apžvalga, 2018 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita bei Tarybos rekomendacijos euro zonos šalims.

VMI informuoja: paaiškėjo pirmieji Kvitų žaidimo laimėtojai
VMI praneša, kad pirmąją Kvitų žaidimo savaitę gyventojai užregistravo per 40 tūkst. kvitų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad antradienį Kvitų žaidime paaiškėjo pirmieji 10 laimingųjų, kurie laimėjo savaitinius prizus – po 200 eurų.
• Laimingų kvitų savininkai apie laimėjimą buvo informuoti telefonu trumposiomis žinutėmis. Pasitikrinti laimingų kvitų numerius galima Kvitų žaidimo puslapio https://kvituzaidimas.vmi.lt skiltyje „Laimėtojai».
• „Džiugu, kad gyventojai aktyviai dalyvauja Kvitų žaidime ir registruoja kvitus. Beveik 60 procentų visų užregistruotų kvitų sudaro kvitai, gauti atsiskaičius už paslaugas«,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad Žaidime galima registruoti fiskalinius kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes.
• Gyventojai, laimėję prizus ir norėdami juos atsiimti, per 20 darbo dienų turi kreiptis į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių. Laimėtojai turės pateikti laimingojo kvito originalą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prizas per 14 darbo dienų bus pervestas laimėtojui.
• „Sulaukiame klausimų, ar laimėjimai bus apmokestinti. Užtikrinu, kad gyventojas nepatirs papildomų išlaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu laimėjus prizą. Gyventojų pajamų mokestis bus sumokėtas iš priziniam fondui skirtų pinigų, o laimėtojo sąskaitą pasieks visa laimėta – 200 ar 5000 eurų – suma»,- pasakoja R. Puncevičius.

Valstybinė darbo inspekcija primena aktualias teises ir pareigas darbe
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad šiuo metu intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, atsiranda specifinio pobūdžio laikinų darbų: prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą.
• Terminuotos darbo sutartys. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko trumpalaikių darbo sutarčių rūšies. Todėl šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
• Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).
• Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
• Viršvalandžiai – taip pat tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje).
• Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
• Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne.
• Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
• Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
• Taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnis „Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas“ įspėja: nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
• Analogiškos baudos taikomos ir pagal ANK 100 straipsnį „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.
• Norintys prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai turi pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Asmenys, kurie užsiima komercine ar ūkine veikla neturėdami tai veiklai reikalingo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, pagal ANK gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

FNTT praneša: statybų bendrovės vadovas sulauks teismo- prekes ir paslaugas pirko, bet pinigų nemokėjo
FNTT informuoja, kad daugiabučius renovavusi ir kelis prekybos centrus stačiusi bendrovė kreditoriams buvo skolinga apie 160 tūkst. eurų, tačiau įmonės vadovas atsiskaitydavo tik su keliais, jo pasirinktais tiekėjais. Taip nesąžiningai elgdamasis Mažeikių verslininkas pažeidė mokėjimo eiliškumą ir vengė atsiskaityti su kitais kreditoriais.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl tuomet laikinai statybų bendrovei vadovavusio mažeikiškio, kuris kreditoriams negrąžindavo laiku lėšų, atsiskaitydavo tik su dalimi tiekėjų.
• Laikinasis vadovas dalį statybų bendrovei priklausančių lėšų kaip avansą pervedė kitai savo įmonei ir dar dviem bendrovėms, kurios priklausė jo šeimos nariams, išsiaiškino FNTT pareigūnai. Trys mažeikiškio šeimai priklausančios bendrovės gautas lėšas pervedė statybų bendrovės kreditoriams. Ekonominių sunkumų turinti statybų bendrovė buvo skolinga daugeliui kreditorių, tačiau pinigai buvo pervesti betoną gaminančiai įmonei, degalinei ir mobiliojo ryšio operatoriui.
• Baudžiamasis kodeksas numato, kad už tokį nusikaltimą – skolininko nesąžiningumą – asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

FNTT praneša: už „vokeliuose“ mokėtas algas – teistumas
FNTT informuoja, kad Panevėžyje teismo baudžiamuoju įsakymu verslininkas nubaustas už tai, kad dalį atlyginimo darbuotojams mokėjo „vokeliuose“. Nustatyta, kad tokiu neteisėtu būdu, nesumokant mokesčių valstybei, pinigai buvo mokami 12-kai statybos bendrovėje dirbančių žmonių.
• Vilniuje gyvenantis, tačiau Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei vadovavęs 58 metų A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
• Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K., būdamas UAB faktiniu vadovu, 2016metais pats arba per kitus asmenis 12-kai bendrovės darbuotojų išmokėjo papildomą (neoficialų) užmokestį – 9 tūkst. 591 eurą. Ši suma nebuvo užfiksuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Be to, nuo šios sumos nebuvo sumokėti 6 tūkst. 963 eurai privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
• Baigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras K. Greiciūnas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Galimybė nerengti teismo proceso, tik surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą atsirado todėl, kad A. K. savo valia atlygino valstybei padarytą žalą.
• Prokuroro prašymą teismas patenkino – A. K. pripažino kaltu ir skyrė jam 60 MGL (2 tūkst. 259 eurų) dydžio baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
• FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Brazdžionis sakė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi patys A. K. vadovaujamos bendrovės darbuotojai.
• Prokuroro K. Greiciūno teigimu, šis bei analogiški ikiteisminiai tyrimai, kai į dienos šviesą išvelkami „vokeliais“ atlyginimus mokantys verslininkai labai svarbūs, gina ne tik valstybės, bet ir pačių darbuotojų interesus – nuo sumokėtų valstybei mokesčių priklauso dirbančiųjų socialinės garantijos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-12-04 15:13 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1377355
Savaitės 2017.11.27 - 2017.12.03 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS NUORODA
Ką reikia žinoti apie kvitų žaidimą?
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Akcinių bendrovių įstatymas
Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Pakeista 11 straipsnių ir įstatymas papildytas nauju straipsniu: „37(2) straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams su susijusia šalimi taikomi reikalavimai«.


Pakeistas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas
Seimas priėmė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimus. Dalis pakeitimų susiję su Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais, dalis įmonių turės pateiksti daugiau informacijos prie Finansinių ataskaitų.


Pakeistas Administracinių nusižengimo kodeksas
Seimas priėmė Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimus, kuriais padidino baudas už deklaracijų nepateikimą, neteisingų duomenų apie pajamas ir/ar turtą pateikimą.
• Pakeista 187 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų.“
• Pakeista 187 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“

Pakeista Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 forma ir jos pildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. VA-97 pakeista Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 forma ir jos pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. VA-70.
• Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.

Pakeistos Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pakeitė Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės, patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“.


VMI komentuoja: dėl biodujų apmokestinimo akcizais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM), pakartotinai suderinusi poziciją su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatomis, biodujomis laikomos visos dujos, pagamintos iš biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavų, atliekų ir liekanų, įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžių pramoninių ir komunalinių atliekų.
• Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad biodujos, atitinkančios gamtinėms dujoms keliamus kokybės reikalavimus, yra prilyginamos gamtinėms dujoms ir gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos. Gamtinėms dujoms, tiekiamoms vartotojams į dujų perdavimo ir / ar skirstymo sistemas, kokybės ir sudėties reikalavimus nustato Gamtinių dujų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo».
• Biodujų, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) 2711 19 ir 2711 29 subpozicijose (t. y. ekvivalentiškų naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams) apmokestinimo akcizais tvarka aprašyta VMI prie FM 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. (18.3-31-2) RM-5029.
• Biodujų, klasifikuojamų KN 2711 19 ir 2711 29 subpozicijose, ir gamtinių dujų, naudojamų elektros energijos gamyboje, šilumos energijos gamyboje bei mišrios šilumos ir elektros energijos gamyboje, apmokestinimo akcizais tvarka aprašyta VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. rašte Nr. (18.2-31-2) RM-1464. Atkreiptinas dėmesys, kad, apmokestinant biodujas, laikomas ekvivalentišku produktu gamtinėms dujoms, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis gamtinių dujų apmokestinimą.

VMI komentuoja: dėl teisės aktų, reglamentuojančių akcizų grąžinimą (įskaitymą), pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. lapkričio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-401 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo« pakeitimo ir finansų ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 165 „Dėl Akcizų, sumokėtų už akcizais apmokestinamas prekes, nurodytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, 5 ir 6 dalyse, grąžinimo taisyklių patvirtinimo» pripažinimo netekusiu galios«.
Visą pranešimo tekstą galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeistas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, pakeitimai taikomi gamtinėms dujoms
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 58-1 straipsnio pakeitimo įstatymas XIII-711, kuriuo nustatoma, kad akcizų lengvata (atleidimas nuo akcizų) taikoma ne tik tada, kai gamtinės dujos naudojamos technologinėms reikmėms gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinkluose, gamtinių dujų skystinimo proceso metu, bet ir tais atv2000ejais, kai jos naudojamos suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo proceso metu. Minėtas pakeitimas įsigalioja 2018 m. vasario 1 d.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-spalio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 334,6 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų dešimties mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 334,6 mln. eurų arba 0,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 178,1 mln. eurų.
• Šių metų sausio-spalio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 9 mlrd. 693 mln. eurų, išlaidos – 8 mlrd. 984 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-spalį sudarė 373,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per dešimt mėnesių gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (43,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,5 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: biudžete didžiausias dėmesys - mažiausiai uždirbantiesiems, sveikatai ir švietimui
Finansų ministerija informuoja, kad išnagrinėjusi Seimo komitetų ir atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus bei įvertinusi valstybės finansines galimybes, Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą.
• „Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame, esminiai tikslai – gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą – lieka nepakitę. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys ir papildomas finansavimas“ – sako premjeras S. Skvernelis.
• „Iš Seimo sulaukėme siūlymų didinti išlaidas vienai ar kitai sričiai daugiau nei už 640 mln. eurų. Tačiau jį koregavome atsižvelgdami į ateinančių metų prioritetus ir fiskalinę drausmę, kas leis kaupti ateities rezervą ir išvengti ekonomikos perkaitimo“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Papildomų asignavimų patobulintame biudžeto projekte siūloma skirti gydytojų ir rezidentų atlyginimų didinimui (daugiau nei 11 mln. eurų), taip pat savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui didinti (1 mln. eurų). Be to, įgyvendinant tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimus, 3 mln. eurų bus skiriama ir šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Kartu Vyriausybė siūlo papildomai numatyti 1,6 mln. eurų įsisenėjusiai teismų darbuotojų atlyginimų vėlavimo metų pabaigoje problemai spręsti. Taip pat daugiau nei 10 mln. eurų numatyta valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžio didinimui nuo dabar esančių 130,5 iki 132,5 eurų.
• Patobulinate biudžete dar 5 mln. eurų numatyta kritinių žemės ūkio melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui, 1 mln. eurų – laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros (prisijungimui prie inžinerinių tinklų) plėtrai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtintas 2018 metų bankroto administratorių veiklos patikrinimų planas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017-11-17 įsakymu Nr. V4-265 patvirtinti 2018 metų bankroto administratorių veiklos patikrinimų planas ir 2018 metų restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų planas. Su jais susipažinti galima Tarnybos interneto svetainės skiltyje » Veiklos sritys»Nemokumas»Nemokumo administratorių priežiūra»Administratorių veiklos patikrinimai".


Ūkio ministerija informuoja: skelbiama finansų įstaigų atranka garantijoms už faktoringo sandorius teikti
Ūkio ministerija informuoja, kad šalies įmonėms netrukus bus sudarytos palankesnės sąlygos atsiskaityti su prekybos partneriais – šiuo metu skelbiama finansų įstaigų, kurios įgyvendins Ūkio ministerijos priemonę „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams“, atranka. Ši priemonė padės labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (VMĮ) plėtoti įmonių veiklą bei sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą.
• „Kad priemonė pradėtų veikti, pirmiausia atrinksime finansų įstaigas, kurios teiks garantijas už faktoringo sandorius. Taip bus palengvintas įmonių atsiskaitymas su prekybos partneriais. Numatoma, kad įmonėms bus garantuojama iki 80 proc. faktoringo sandorio – iki 2 mln. eurų vienai įmonei – sumos“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
• Pasak ūkio ministro, atrinktos finansų įstaigos turės įgyvendinti šią priemonę taip, kad įmonėms ir jų prekybos sandoriams būtų sudarytos geros sąlygos gauti finansavimą ir sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą pardavimams finansuoti. Priemonė skirta verslo plėtrai ir eksporto augimui skatinti.
• Finansų inžinerijos priemonei planuojama skirti iki 4 mln. eurų iš į kontroliuojantįjį INVEGOS fondą grįžusių ir grįšiančių lėšų.
• Priemonę įgyvendins UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), kuri bus atsakinga už sutarčių su finansų įstaigomis, teiksiančiomis finansavimą faktoringo forma MVĮ prekybos sandoriams įgyvendinti, sudarymą.
• Finansų įstaigos paraiškas „Invegai“ gali teikti iki 2018 m. sausio 3 d. 11.00 val. Kvietimas ir detalesnė informacija skelbiama internete adresu invega.lt.

FNTT atskleidė, kad pajūryje statybininkai atlyginimus gaudavo nelegaliai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl statybų bendrovėje darbuotojams mokėto neoficialaus atlyginimo. Skaičiuojama, kad tuometinis statybų bendrovės vadovas sumokėjo 60 tūkstančių eurų „vokeliuose“.
• Tyrimo metu išaiškinta, kad statybų bendrovė remontavo ir statė namus Klaipėdoje ir jos rajone, o Nidoje renovavo keletą gyvenamųjų namų. Statybos darbus atliko kelias brigadas sudarę 44 darbuotojai. Su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse buvo nustatytas ir kas mėnesį jiems mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedas už darbus lauke. Bendra darbuotojo atlyginimo suma siekė apie 450 eurų. Tačiau kita dalis darbo užmokesčio, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio ir sudėtingumo, statybininkams buvo mokama neoficialiai. Tyrimo metu nustatyta, kad tuometinis statybų bendrovės direktorius turėjo užrašus, kuriuose fiksuodavo kiekvieno darbuotojo atliktus darbus ir individualiai skaičiuodavo priklausantį neoficialų atlyginimą, kuris buvo mokamas kiekvienam ir galėjo siekti nuo 250 iki 400 eurų. Bendrovės direktorius neoficialius atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, su darbuotojais atsiskaitydamas statybų aikštelėse. Paskaičiuota, kad per vienus metus apgaulingai tvarkant statybų bendrovės buhalteriją ir neteisingai teikiant duomenis mokesčių administratoriui, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 52 tūkstančiai eurų mokesčių ir įmokų. Tyrimo metu statybos bendrovė atlygino valstybės biudžetui padarytą piniginę žalą.
• Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir direktorių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

FNTT tyrėjai aiškinasi milijonines nelegalias taksi pajamas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vienos stambiausių sostinės taksi ir pavėžėjimo paslaugų bendrovės, teikiančios paslaugas visoje Lietuvoje, galbūt neapskaitytų dalies gautų pajamų. Bendrovėje, kurioje dirba daugiau nei 500 taksi vairuotojų, buvo naudojamasi išmaniąja taksi iškvietimo programėle. Pirminiais tyrimo duomenimis, taksi bendrovė per metus galėjo neapskaityti apie 5 mln. eurų.
• Įtarus vykdyta šešėline veikla, buvo sulaikyta 15 asmenų.
• Operacijos metu FNTT tyrėjai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune atliko daugiau kaip 30 kratų. Kratos buvo atliktos taksi paslaugas teikiančių bendrovių patalpose, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir transporto priemonėse. Kratų metu rasti tyrimui svarbūs dokumentai, kompiuterinė technika, 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir brangių juvelyrinių dirbinių (papuošalų, monetų).
• Toliau intensyviai tęsiami procesiniai veiksmai. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo: automobilyje 700 tūkst. eurų ir dar 550 tūkst. eurų grynųjų seife
FFinansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai savaitgalį Vilniuje sulaikė Lietuvoje leidimą gyventi turintį Ukrainos pilietį ir tris Lietuvos Respublikos piliečius, kaip įtariama, nepagrįstai turėjusius 1 mln. 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
• Praėjusį penktadienį FNTT tyrėjai sostinėje, prie vienos iš finansų įstaigų, sulaikė automobilį „Mercedes Benz“ su 4 vyriškiais, iš kurių vienas yra Ukrainos pilietis, o likusieji – Lietuvos piliečiai. Patikrinus automobilį, jame buvusioje kuprinėje ir kartoninėje dėžutėje buvo rasta apie 700 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Tą pačią dieną Ukrainos piliečio nuomojamame seife finansų įstaigoje buvo rasta dar 550 tūkstančių eurų grynųjų pinigų, o asmens kratos metu bei kratos nuomojamame bute metu rasta dar 50 tūkst. eurų.
• FNTT turimais duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turintis Ukrainos pilietis vadovavo Vilniuje registruotai bendrovei, kurioje dirbo keletas darbuotojų. Nustatyta, kad ukrainietis nebuvo deklaravęs, kad įvežė į Lietuvą milijoninę pinigų sumą. Pirminiais tyrimais duomenimis, tiek sulaikytas Ukrainos pilietis, tiek Lietuvos piliečiai neturi turto ir pajamų, kuriomis galėtų teisėtai pagrįsti 1 mln. 300 tūkst. eurų sumą.
• Įtarę galimu neteisėtu praturtėjimu, FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai pradėjo ir atlieka ikiteisminį tyrimą. Visiems keturiems vyrams yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas


2017-12-03 19:21 Gyventojų pajamų mokestis » Įsidarbinimas užsienio įmonėje , tačiau darbas iš namų » #1377282
Jokių neaiškumų nėra: esmė - jūs atlikote, paslauga, ji turi kainą, nuo tos paslaugos vertės susimokate čia pagal esamus įstatymus. Nesvarbu, į kurią SAVO sąskaitą gavote pinigus: lagamine ar virtualiam banke, ar bitcoinais, šitcoinsais, ar kitokia virtualia ar nevirtualia valiuta, mokesčius reikia mokėti nuo PASLAUGOS vertės
2017-12-01 07:30 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1377169
Informuoju, kad Asociacijos nariams ir seminaro dalyviams ne nariams yra išsiųsta seminaro medžiaga.
Jei esate narys, bet el. laiško negavote, prašau parašyti Asociacijai el. paštu
2017-11-27 10:40 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1376761
Nacionalinė Buhalterių Asociacija gruodžio mėn. organizuoja seminarus su auditoriumi Artūru Kapitanovu. Tema "VAS ir pelno mokesčių pasikeitimai teikiant ataskaitas už 2017 metus bei 2018 metais planuojami mokesčių pasikeitimai"
Seminaro kaina nariams - 11 EUR, ne nariams - 45 EUR.
Kaune -gruodžio 6 d. (seminaro vieta derinama)
Vilniuje - gruodžio 7 d. (seminaro vieta suderinta)

Seminarų pradžia: 9:00 Trukmė: 4-4,5 val.

Pastaba: informacija apie seminaro vietą bus pateikta elektroniniu paštu iki lapkričio 28 d. papildomai.
Registracijos patvirtinimas siunčiamas apmokėjus seminarą.
Registracijos pabaiga - gruodžio 3 dieną.
2017-11-27 10:03 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1376752
Savaitės 2017.11.20 - 2017.11.26 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• Biudžeto svarstyme, kaip įprasta, daug kalbų, klegesio, pasigyrimų, kritikos, priežasčių ir pasekmių painiojimo, viena kita didybė. Visgi geriausiai kala akanamisto dešimtą kartą kartojama mantra, kiek jo vyriausybei «kainavo» kompensuoti pensijų ir algų mažinimus. Nes taip, nesumažintų pensijų ir algų mokėjimas juk būtų nieko «nekainavęs», o neturint tam pajamų, nebūtų ir skolos bei palūkanų išlaidų dar labiau padidinęs, dėl ko ponas irgi daug kalbėjo. Visada nuoširdžiai žavėjo žmonės, kurie moka tuos pačius pinigus išleisti keliskart. Aiškiai, krimtęs filosofijos, remiantis KK pirmininko klasifikacija.
Ingrida Šimonytė


SAVAITĖS CITATA-2
• Kitikuoti «besaikį vartojimą» Lietuvoje, yra tas pats kas kritikuoti persivalgymą Šiaurės Korėjoje. Jo tiesiog nėra. Už vidutinį €650 vidutinį atlyginimą «besaikiam vartojimui» paprasčiausiai neužteks.
• Gerai, bent jau tai, kad „Nieko Nepirkimo Diena“ yra savanoriška iniciatyva, t.y. gali dalyvauti, gali nedalyvauti, gali pirkti, gali nepirkti. Gerai, kad kol kas dar nėra įstatymo, reguliuojančio, kiek kartų per savaitę galima apsipirkinėti, ar kiek vienu metu nusipirkti. Bet su šita valdžia?.. Gal „kol kas dar nėra“.
• Žilvinas Šilėnas

SAVAITĖS SKAIČIAI
VMI praneša, kad Iš šiuo metu galimų susigrąžinti 17 mln. eurų susigrąžinti tik 640 tūkst.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, jog 2017 metų pradžioje nepasinaudojo galimybe ir nesusigrąžino jiems priklausančios gyventojo pajamų mokesčio permokos, tik šiek tiek daugiau nei 3,3 tūkst. šalies gyventojų pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką. Jų sąskaitas pinigai pasieks iki Kalėdų.
• „Po asmeninių priminimų, kad gali susigrąžinti permoką, pajamas deklaravo tik apie 15 proc. priminimus gavusių gyventojų. Aktyviausiai po gautų priminimų tai suskubo padaryti kurortinių miestų - Neringos, Birštono ir Palangos – gyventojai. Ne taip aktyviai kaip kurortų gyventojai, bet penktadalis priminimus gavusių gyventojų iš Tauragės, Molėtų, Varėnos, Kupiškio ir Rietavo taip pat pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką«,- pasakoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, primindama, kad priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą, ir gyventojo pajamų mokesčio lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
• Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
• VMI pažymi, kad asmeninius pranešimus apie galimybę susigrąžinti permoką išsiuntė elektroniniu būdu į tuos elektroninio pašto adresus, kuriuos gyventojai yra nurodę Elektroninio deklaravimo sistemoje ar Mano VMI. Sulaukę VMI pranešimo į savo elektroninio pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie EDS, ten patvirtinti visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
Lapkričio 21 d. Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje įgyvendinimu. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su akcininko teise gauti informaciją, stebėtojų tarybos vaidmens stiprinimu, priežiūrą atliekančio organo nepriklausomumo stiprinimu, taip pat sandorių su susijusiais asmenimis instituto įtvirtinimu.
• „Priimti pakeitimai iš esmės atspindi gerąją pasaulinę valstybių korporatyvinio valdymo praktiką, o tai leis pagerinti Lietuvos investicinę aplinką. Šie pakeitimai, prie kurių parengimo prisidėjo Ūkio ministerija, yra itin svarbūs Lietuvai 2018 metais siekiant narystės EBPO“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
• Naujuose Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose atsisakyta privilegijų 1/2 ar daugiau akcijų turintiems ar valdantiems akcininkams susipažinti su visais bendrovės turimais dokumentais, įskaitant ir dokumentus, susijusius su komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Be to, įtvirtinta, kad visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu pateikiami visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
• Įstatymo pakeitimais išplėsta bendrovės kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos – kompetencija ir nustatyta, kad stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, taip pat šią informaciją teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovių valdymo procesą, pakeitimuose nustatyta, kad akcinės bendrovės, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turės sudaryti priežiūros organą, t. y. arba stebėtojų tarybą, arba valdybą, atliekančią priežiūros funkcijas. Siekiant skaidrumo priimant sprendimus stebėtojų taryboje arba valdyboje, atliekančioje priežiūros funkcijas, nustatyta, kad 1/3 narių turi būti nepriklausomi.
• Priimtuose pakeitimuose siūloma įtvirtinti sandorių su susijusiais asmenimis institutą. Siūlomas reguliavimas leis tinkamai įvertinti su tokiais sandoriais susijusius interesų konfliktus ir kuo labiau sumažinti tokių sandorių galimus sukelti neigiamus padarinius akcinėms bendrovėms ir jų smulkiesiems akcininkams.
Pakeistos Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos ir jos užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VA-97 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. VA-70 „Dėl Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo» patvirtintos Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos užpildymo taisyklės.
• Pažymime, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 38-1 ir 38-2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-405, kuriuo pratęstas ir patikslintas iki 2016-12-31 taikytas fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo mechanizmas (galiojimas pratęstas iki 2026-12-31), įsakymas išdėstomas nauja redakcija, t. y. pakeičiamas Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 vaizdas ir užpildymo taisyklės išdėstomos nauja redakcija.

VMI informuoja: papildyti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 18-1 straipsnio komentarai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 18 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 181 straipsnio apibendrintą paaiškinimą (komentaro).
• VMI primena, kad kaupimo principu pajamas pripažįstantys gyventojai gali perkėlinėti mokestinius nuostolius tol, kol tokią veiklą tęsią. Mokestiniais nuostoliais galima mažinti tik uždirbtas tokios pačios pagal EVRK vykdomos veiklos apmokestinamąsias pajamas. Jeigu gyventojas veiklą nutrūksta, o vėliau vėl ji tęsiama, tokios veiklos mokestiniai nuostoliai neperkeliami.

VMI informuoja: papildytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 19 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymą.
• Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaro papildymas 15-1 punktu:
• „15-1. Tais atvejais, kai gyventojai reguliuojamoje antrinėje rinkoje įsigyja vieneto akcijų, o šie vienetai išleidžia papildomas akcijas, įvyksta akcijų smulkinimas, kuomet turėtų akcijų pagrindu išduodamos papildomos akcijos, tačiau atitinkamai proporcingai sumažinama visų (turėtų ir gautų) akcijų vertė bendram akcijų skaičiui. Gyventojų turimų akcijų vertė nepasikeičia – lieka ta pati. Turimų akcijų įsigijimo kaina pasiskirsto bendram akcijų skaičiui. Bendra visų akcijų įsigijimo kaina nepasikeičia, pasikeičia tik turimų akcijų skaičius, ko pasėkoje sumažėja kiekvienos akcijos vertė.
• Tarkime, gyventojas reguliuojamoje antrinėje rinkoje už 100 EUR įsigijo 10 vnt. akcijų. Vienos akcijos rinkos vertė yra 10 EUR. Įvykus akcijų smulkinimui („atskiedimui“) gyventojo turimų akcijų pagrindu, jam papildomai išduodama 40 vnt. akcijų. Po akcijų smulkinimo gyventojas valdo jau 50 vnt. akcijų, tačiau kiekvienos akcijos vertė nuo 10 EUR sumažėja iki 2 EUR, t. y. akcijų vertė sumažėja proporcingai papildomai išduotų akcijų skaičiui. Bendra šių akcijų įsigijimo kaina lieka ta pati – 100 EUR. Parduodant dalį tokiu būdu gautų akcijų, jų įsigijimo kaina apskaičiuojama proporcingai perleistų akcijų skaičiui.“


VMI informuoja: pakeistos juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. VA-96 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. VA-189 „Dėl juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu įtvirtinta mokesčių mokėtojų pareiga apie pasikeitusius registro duomenis pateikti FR0791, FR0791A bei FR0791B formas tik elektroniniu būdu per e. VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai minėtose formose buvo panaikintos skiltys, kuriose mokesčių mokėtojas turėjo nurodyti vardą, pavardę bei pasirašyti. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Europos Komisijos vertinimas- Lietuvos biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus
Europos Komisija (toliau – EK) paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
• „Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai pirmieji metai kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.
• Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma – socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.
• Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija 2017-2019 m. prognozuojamu laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Prognozėse teigiama, kad viešųjų finansų rodikliai gali būti dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus. EK Lietuvos ekonomikai prognozavo vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje augimą – 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.

Finansų ministerija informuoja: dialogą mokėjimų rinkoje stiprins nepriklausoma Mokėjimų taryba, sieksianti naudos vartotojams ir paslaugų teikėjams
Lapkričio 21 d. pradėjo veikti nepriklausoma Mokėjimų taryba, padėsianti plėtoti Lietuvos mokėjimų rinką. Tarybos veikloje dalyvaujantys mokėjimo paslaugų teikėjų, įmonių ir gyventojų, valstybės institucijų ir mokslo bendruomenės atstovai pirmame posėdyje nutarė per kelis mėnesius išrinkti konkrečias visiems aktualias mokėjimų rinkos problemas ir ieškos jų sprendimo. Mokėjimų taryba įsteigta Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva.
• „Mokėjimų rinkai ir Lietuvoje, ir Europoje dabar aktyvių permainų metas – keičiasi bankų ir „Fintech“ įmonių santykiai, kinta reguliavimas, didėja paslaugų naudotojų lūkesčiai. Mokėjimų tarybą įsteigėme remdamiesi gerąja kitų Europos šalių praktika – nedidelės sudėties ir atstovaujamą visų suinteresuotųjų šalių. Ji bus ta platforma, kur visos šalys galės išsakyti ir aptarti joms aktualius su mokėjimais susijusius klausimus, bendradarbiauti kuriant efektyvią, gyventojų ir įmonių lūkesčius pateisinančią mokėjimų rinką Lietuvoje,“ – sako Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė ir Mokėjimų tarybos pirmininkė.
• Iki šiol Lietuvoje nebuvo tokio organizuoto forumo, vienijančio visas mokėjimų rinkos raida suinteresuotas šalis ir sistemiškai nagrinėjančio jos aktualius klausimus.
• „Per Lietuvos banko organizuotą viešąją konsultaciją dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos rinkos dalyviai išreiškė didelį palaikymą mūsų idėjai steigti Mokėjimų tarybą ir pabrėžė jos nepriklausomumo svarbą. Džiaugiamės, kad Mokėjimų taryba sudarys galimybę mokėjimų rinkos dalyviams patiems pasirinkti svarstomus klausimus ir neabejojame, kad tai leis paslaugų naudotojams būti išgirstiems, paskatins tiesiogiai kalbėtis su paslaugų teikėjais, valstybės institucijomis. Esame tikri, kad visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas atneš naudos ir vartotojams, ir paslaugų teikėjams,“ – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys ir Mokėjimų tarybos pirmininkės pavaduotojas.
• Mokėjimų tarybos nariai koordinuotai nagrinės mokėjimų rinkos plėtros kryptis, probleminius aspektus, stebės, kaip įgyvendinamos mokėjimų politikos priemonės ir kaip panaudojamos rinkoje atsirandančios inovacijos. Be to, Mokėjimų taryba teiks pasiūlymus mokėjimų rinkos dalyviams ir mokėjimų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, kaip spręsti mokėjimų rinkos problemas, kokias mokėjimų politikos kryptis rinktis ir kokias priemones įgyvendinti.
• Mokėjimų tarybos sprendimai bus skelbiami viešai Lietuvos banko ir Finansų ministerijos interneto svetainėse.

Finansų ministerija tikisi, kad azartiniai lošimai bus skaidresni
Seimas vienbalsiai priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios, pasitelkiant informacines technologijas, didins lošimo verslo skaidrumą, efektyvumą, mažins administravimo naštą ir užtikrins visuomenės interesų laikymąsi. Analogiškas kontrolės sistemas turi kaimyninės valstybės Danija, Norvegija, Švedija, Estija, taip pat šiuo metu jos įgyvendinamos Latvijoje.
• „Įstatymo priėmimas užtikrins sąžiningesnę lošimų veiklą — efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, skaidrią ir efektyvią apskaitos ir kontrolės sistemą”, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Įstatymo pataisa lošimų organizatoriai įpareigojami per du metus — nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. visus lošimo automatus sujungti į elektroninę lošimo automatų kontrolės sistemą. Taip pat lošimų organizatoriai turės filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją bei minėtos inventorizacijos ataskaitas periodiškai teikti Priežiūros tarnybai.
• Lošimų automatų identifikavimui, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenų tvarkymui bus sukurta elektroninė lošimo automatų kontrolės sistema. Jos surinkti duomenys bus perduodami Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdomai lošimo automatų kontrolės informacinei sistemai (LAKIS).
• Šios įstatymo pataisos priėmimas yra prieš du su puse metų Finansų ministerijos pradėtos diskusijos dėl Lošimų automatų sujungimo į vieną tinklą ir pinigų apskaitos bei kontrolės stiprinimo rezultatas.

Valstybinė darbo inspekcija primena: valstybinės institucijos taip pat turės sudaryti darbo tarybas
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas.
• Šiuo vidutiniu darbdavio darbuotojų skaičiumi, kurį sudaro ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojai, reikia remtis darbdaviui vykdant prievolę, numatytą DK 169 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
• Valstybės tarnautojai gali būti ir darbo tarybos nariais. Tokiais atvejais jiems, kaip ir darbuotojams, taikomi DK 170 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai. Tai yra: darbo tarybos nariais gali būti darbuotojai, sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu 6 mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu 6 mėnesius. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.
• Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai, neatsižvelgiant į jų statusą. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

Sodra praneša: išmokėtos pirmosios ilgalaikio darbo išmokos
Sodra informuoja, kad Darbo kodekso naujovė – socialinės garantijos vienoje įmonėje daug metų praleidusiems ir atleistiems darbuotojams – jau įgyvendinama realybėje. „Sodra“ pirmiesiems 60-čiai gavėjų, kurie iš darbo buvo atleisti liepos mėnesį, išmokėjo daugiau nei 14 tūkstančių eurų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
• „Sodros“ duomenimis, nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos įgijo apie 500 apdraustųjų.
• „Apie tai, kad vienoje darbovietėje nepertraukiamai praleidus daugiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl šios išmokos skyrimo“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Iki šiol prašymus pateikė kiek daugiau nei 200 apdraustųjų.
• Gyventojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas buvo atleistas rugsėjį, jis prašymą gali pateikti iki kitų metų kovo. Tačiau svarstyti jų prašymus pradedama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo atleidimo dienos, nes išmokos skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai reiškia, kad rugsėjį atleisto darbuotojo prašymas gali būti svarstomas gruodį.
• Ilgalaikio darbo išmokos gali būti skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie buvo atleisti po šių metų liepos 1 dienos. Jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, ir įmonėje nepertraukiamai praleido nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka, o daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.
• Mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Taip pat svarbu, kad ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų.

FNTT tyrimas: ženklai, kad įmonė gali slėpti mokesčius
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimai rodo, kad prekes pigiau dažnai parduoda mokesčius slepiančios įmonės. Valstybei tai kainuoja brangiai: per 9 šių metų mėnesius FNTT pradėjo 200 ikiteisminių tyrimų dėl 424 nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala valstybei – 28,1 mln. eurų.
• Mokesčius linkusios slėpti įmonės dažniausiai renkasi prekybą plataus vartojimo prekėmis – tai gali būti kuras, maisto produktai (aliejus, cukrus ir pan.), metalai, buitinė technika, elektronika. FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robert Šadianec sako, kad nusikaltėliai renkasi prekes, kurias galima greitai parduoti ir kurių vertė (o kartu ir už jas mokami mokesčiai) yra didesnė. Apie tai pareigūnas kalbėjo FNTT organizuotame seminare ne finansų sektoriaus atstovams.
• Be to, mokesčius slepiančios įmonės dažnai prekes parduoda pigiau nei konkurentai – didesni pardavimai augina cirkuliaciją, kuria mėginama užmaskuoti daromus nusikaltimus. Pavyzdžiui, pavasarį FNTT išaiškino grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Jos nariai, įsteigę 5 įmones Lietuvoje bei dar 13 užsienyje, nuslėpė daugiau nei 4 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių. Išvengdami mokesčių mokėjimo, šie nusikaltėliai siūlė žemesnę prekių kainą nei sąžiningai dirbantys jų konkurentai.
• Fiktyvių įstaigų grandinėse gali būti ir 20 bendrovių
• Norėdami nuslėpti savo veiklą, nusikaltėliai kuria ištisas fiktyvių bendrovių grandines – per jų sąskaitas juda pinigai, kuriuos tikimasi pasisavinti. Tokių fiktyvių bendrovių grandines dažnai sudaro ir 10, ir 20 įmonių – jos steigiamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daugumos nusikalstamų schemų veikimo zona labai plati – užsienio įmonės įtraukiamos tikintis, kad bus lengviau slėpti nusikaltimus“, – mini R. Šadianec.
• Anot pareigūno, nusikalstamose schemose svarbiausia yra pirminė įmonė, užmezganti ryšį su pirkėjais, ir paskutinė – ta, kurioje nusėda nauda. Tokias bendroves nustatyti nėra paprasta, tačiau tarpines išaiškinti paprasčiau. Nustatę tarpinę įmonę, pareigūnai ieško sąsajų ir taip atseka visą grandinę.
• Antai metų pradžioje FNTT išaiškino elektronika prekiavusios bei mokesčius slėpusios grupuotės įmones, kurios buvo įsteigtos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Beje, slėpdami savo veiklą, nusikaltėliai bando ir itin dažnai keisti fiktyvias bendroves – taip, pavyzdžiui, darė ir maistinio aliejaus bei cukraus prekyba užsiiminėję kauniečiai. Kiekvieną ar kas antrą mėnesį jie, bandydami išvengti pareigūnų dėmesio, kūrė fiktyvias įmones. Tačiau tai nepadėjo – rugsėjo mėnesį jie FNTT pareigūnų buvo išaiškinti. Jų nesumokėto PVM dydis siekė 2,3 mln. eurų.
• Kaip atpažįstamos fiktyvios įmonės?
• Fiktyvią įmonę pirmiausia išduoda jos darbuotojai. „Fiktyvios bendrovės vadovai įprastai yra statytiniai asmenys. Tokie „vadovai“ į bankus atvyksta su palydovais, tikraisiais nusikaltimo vykdytojais, kurie, apsimesdami konsultantais, bando kontroliuoti statytinį, nes šis banke gali neatsakyti ir į elementarų klausimą apie savo įmonę“, – pasakoja R. Šadianec.
Štai šiemet spalio pabaigoje FNTT su Kauno apygardos prokuratūra išaiškino metalu prekiavusią ir 1,2 mln. eurų PVM nuslėpusią Kauno bendrovę – ji vykdė tariamą prekybą su Lenkijos įmonėmis, kurios arba apskritai nevykdė prekybos metalu, arba joms vadovavo asocialūs asmenys.
• Pašnekovo teigimu, pareigūnų dėmesio sulaukia ir tos įmonės, kuriose dirba tik vienas žmogus, tačiau išimamos kelios atsiskaitymo kortelės; bendrovės, kuriose visai nėra darbuotojų; seniai įsteigtos, bet naują sąskaitą atsidarančios įmonės; bendrovės, kurių registracijos adresu užregistruota šimtai ar tūkstančiai įmonių.
• Tranzitinės sąskaitos ir tariamos paskolos
• Mokesčius slepiančių tarpinių įmonių sąskaitoms būdinga tai, kad jos naudojamos lėšų tranzitui: lėšos jose būna labai trumpą laiką. Tokiose sąskaitose pajamos nelaikomos, gaunamos lėšos tuoj pat pervedamos į užsienio bankus, o vos pusmetį ar metus naudojamoje sąskaitoje pasiekiama milijoninė apyvarta.
• Dar vienas pavyzdys – šių metų pavasarį FNTT pradėtas Kauno rajone veikiančios bendrovės tyrimas. Įtariama, kad ši bendrovė, įtraukusi į daugiau nei 20 mln. eurų vertės krovininių transporto priemonių pirkimo–pardavimo grandinę fiktyvią bendrovę, į valstybės biudžetą nesumokėjo per 3,5 mln. eurų PVM. Atlikdami šį tyrimą, FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išsiaiškino, kad į Kauno rajono bendrovės apskaitą buvo įtraukta 151 melaginga PVM sąskaita faktūra, kuriose buvo nurodyti duomenys apie transporto priemonių įsigijimą iš fiktyviai veiklai naudotos bendrovės.
• Mokėjimo nurodymo turinys, primena R. Šadianec, taip pat gali išduoti mokesčius slepiančią įmonę. Dažnai uždarbis už dalyvavimą sukčiavime pervedamas kaip paskola ar dovana. Signalas suklusti gali būti ir pervedimai už akivaizdžiai nesusijusias prekes, pavyzdžiui, kurą ir kavą, cukrų ir mobiliuosius telefonus, nors įmonės veiklos sritis yra visai kitokia.
• Nusikalstamą veiką gali išduoti ir paslaugos (konsultavimas, reklama, rinkodara ir pan.), teikiamos įmonėms, įsikūrusioms lengvatinio apmokestinimo zonose, tačiau turinčioms savo sąskaitas Europos Sąjungos valstybėse – dažniausiai tai būna Lenkija, Latvija, Estija, Kipras.

FNTT tyrimas: su politika susijusiems asmenims – papildomas dėmesys
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atnaujino kriterijų sąrašą, pagal kurį finansų įstaigoms ir kitų profesijų atstovams padedama atpažinti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie kuriuos privaloma informuoti FNTT. Minėtas sąrašas papildytas kriterijais, kurie susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.
• FNTT turi būti pranešama, jeigu pastebima, kad politikoje dalyvaujantis asmuo, jo artimas pagalbininkas ar šeimos narys be aiškaus ekonominio pagrindo gauna tarptautinius mokėjimo pavedimus.
• Signalas suklusti yra ir paskola, kurią gauna politikoje dalyvaujantis asmuo, jo pagalbininkas ar šeimos narys. Tiesa, ši paskola turi būti gaunama neįprastai geromis sąlygomis, pavyzdžiui, nenurodomas jos grąžinimo terminas ar grąžinimo sąlygos, palūkanos – itin mažos, o paskolos gavimas nepatvirtintas jokiais dokumentais.
• Jeigu politikoje dalyvaujančio asmens keliones bei apgyvendinimą apmoka asmuo ar įmonė, kuriems tokia veikla nebūdinga, tai taip pat yra galimos korupcijos ženklas. Dar vienas naujas kriterijus į kurį dėmesį turėtų atkreipti finansų institucijos – tai šių asmenų sąsajos su lengvatinio apmokestinimo („ofšorinėmis“) bendrovėmis, garsėjančiomis anonimiškumo principu.
• Politikoje dalyvaujantys asmenys – ne tik politikai
• Atnaujintas sąrašas pirmiausia skirtas finansų institucijoms. Jos, matydamos vykdomas pinigines operacijas ar sandorius, pagal FNTT nurodytus kriterijus, identifikuoja situacijas, kurios kliento veikloje gali būti laikomos įtartinomis.
• „Sąrašo papildymas turės dvejopą efektą. Visų pirma, jis veikia kaip preventyvi antikorupcinė priemonė – vien žinodami, kad jiems skirtas papildomas dėmesys, nešvariomis lėšomis disponuojantys su politika susiję asmenys, jų bendražygiai bei artimieji pagalvos, ar šių lėšų pinigams plauti naudoti Lietuvos finansų sistemą, nes auga tikimybė, kad su korupcija susiję pinigų plovimo atvejai bus greičiau pastebėti. Antra, tokių papildomų priemonių įvedimas turi teigiamą įtaką Lietuvos stojimo į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą ir įgyvendina dalį EBPO ekspertų rekomendacijų“, – sako FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
• Sąraše atsiradę politikoje dalyvaujantys asmenys – tai ne tik politikai bei jų šeimos nariai, bet ir teismų nariai, savivaldybių administracijų vadovai, valstybinių audito ir kontrolės institucijų vadovybė, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų vadovai, įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso didžioji akcijų dalis, vadovai ar jų priežiūros institucijų nariai.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas


2017-11-21 15:54 PVM » del PVM » #1376355
Nuo 45 000 EUR APYVARTOS
2017-11-20 14:11 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1376197
Savaitės 2017.11.13 - 2017.11.19 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS DARBO SKELBIMAS
• Ieškoma buhalterinės apskaitos paslauga transporto įmonei Vilniuje, kurios vairuotojai ir vilkikai važiuoja tik po vakarų Europą.
• Pageidavimai:
• 1. Turėti patirties transporto sferoje
• 2. Įdarbinti/išdarbinti vairuotojus, kartu užpildant darbo ir materialines sutartis.
• 3. A1 formos išėmimas Sodroje komandiruojamiems vairuotojams.
• 4. Komandiruočių registravimas Vokietijos sistemoje (Apmokysim mes).
• 5. Dokumentacijos paruošimas/ pildymas pagal Prancūzijos įstatymą Le Macron (Apmokysim mes).
• 6. Sąskaitų išrašymas 2-3/1sav.
• 7. Visų kitų standartinių buhalterinių procesų veikla.
• 8. Kolektyvinės sutarties sudarymo išmanymas būtų privalumas.
• Tikslesnę informaciją pateikčiau el. paštu: evaldas@edelit.eu
• Biudžetas: 30-70Eur

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
„Sodra“ nuo metų pradžios iki spalio sukaupė 53 milijonų eurų perteklių, o jos biudžeto rodikliai geresni nei planuota. Preliminariais duomenimis šių metų sausio – spalio mėnesį „Sodra“ gavo beveik 3,14 mlrd. eurų įplaukų – 3 proc. daugiau nei planuota ir 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors išlaidos taip pat padidėjo – labiausiai dėl išaugusių pensijų – „Sodros“ biudžetas išliko teigiamas.
• „Sodros“ biudžeto pajamos, o taip pat ir išlaidos labiausiai didėjo dėl augančio vidutinio darbo užmokesčio bei apdraustųjų skaičiaus – daugiau žmonių buvo įdarbinti, o gaudami didesnį atlyginimą jie gavo ir didesnes ligos, motinystės ir kitas išmokas.
• Taip pat matome, kad ir nuo spalio vidutiniškai 13 eurų padidinus senatvės pensijas, kurioms per mėnesį papildomai skiriama apie 10 mln. eurų, „Sodros“ biudžetas liko subalansuotas. Planuojame metų pabaigoje sukaupti apie 100 mln. eurų perteklių“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Didžiąją dalį „Sodros“ įplaukų – 93 proc. arba beveik 3 mlrd. eurų sudaro darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo įmokos. Jų surinkta 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir beveik 4 proc. daugiau nei planuota.
• Didžiausią dalį išlaidų sudarė pensijos, kurioms skirta 2,25 mlrd. eurų – maždaug tiek ir planuota. Palyginti su praėjusiais metais senjorams išmokėta 128 mln. eurų daugiau. Šiemet išmokėta ženkliai daugiau ir motinystės, ligos socialinio draudimo išmokų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
2017 m. lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyjes susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).
• „Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui“, – sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui – 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
• Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
• 2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą – apie 435 mln. eurų.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Gruodžio mėnesį mokesčių mokėtojus kviečiame stebėti e. seminarą tema: : „Nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienyje uždirbtų pajamų apmokestinimas".
• Taip pat daugelio Lietuvos regionų mokesčių mokėtojai gali registruotis į auditorinius seminarus, kuriuose bus pristatytos metinės A klasės išmokų deklaracijos (FR0573) ir metinės B klasės išmokų pažymos (FR0471) pildymo tvarka. Mokesčių mokėtojai bus supažindinti su leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį, juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, sąnaudų priskyrimu neleidžiamiems atskaitymams. Pridėtinės vertės mokesčio seminaruose mokesčių mokėtojams bus paaiškintos PVM atskaitos subtilybės, bus kalbama apie paslaugų suteikimo vietą ir jų apmokestinimą PVM, naudotų automobilių apmokestinimą PVM, nekilnojamojo turto pardavimą bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimą PVM.
• Gyventojai, kurie ketina pradėti veiklą, kviečiami susipažinti su individualios veiklos pagal pažymą ir PVM prievolių ypatumais.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.
• Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
• Įstatymas papildytas 10 straipsnio 5 dalimi:
• „5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“

Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. VA-96 pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189.
• Taisyklės išdėstytos nauja redakcija, pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 d.
• Įsakymu patvirtintos:
• 1. Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės;
• 2. Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre FR0791 forma;
• 3. Juridinio asmens struktūrinio padalinio duomenų pakeitimo FR0791A forma;
• 4. Biudžetinių įstaigų, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, duomenų pakeitimo FR0791B forma;
• 5. Pranešimo apie nustatytus pasikeitusius mokesčių mokėtojo registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenis REG804 forma;
• 6. Atsakymo į pranešimą REG805 forma.

VMI komentuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 36 straipsnio apibendrinto paaiškinimo, komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 36 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-11-07 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1719087-6K-1706605). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.


KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto
Finansų ministerija informuoja, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).
• „Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui“, – sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui – 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
• Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
• 2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą – apie 435 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,7 proc. (112 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,6 proc. (413 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų dešimties mėnesių pajamos – 6 589,8 mln. eurų, faktinės – 6 701,6 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius dešimt mėnesių įvykdytas 99,9 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 385,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 381,9 mln. eurų – 3,2mln. eurų mažiau nei planuota ir 304,2 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-spalį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100 proc., gauta 4 988 mln. eurų. Tai yra 367,4 mln. eurų (8 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
• Pajamų iš PVM gauta 2 878,7 mln. eurų, t. y., 268 mln. eurų (10,3 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,6 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius dešimt mėnesių gauta 1 104 mln. eurų, t.y. 16,2 mln. eurų (1,4 proc.) mažiau nei prognozuota ir 103,2 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 504 mln. eurų – 44 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-spalį buvo 1 308,5 mln. eurų – 69,9 mln. eurų (5,6 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 76,6 mln. eurų (6,2 proc.) daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2017 m. sudaro 78,17 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 21,83 proc.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministras: „Nėra prasmės įvesti naują prievolę – visuotinį turto deklaravimą“
Finansų ministerija nusprendė, kad prievolė – visiems asmenims teikti turto deklaracijas – nėra prasminga. Tokią poziciją šiandien posėdyje palaikė Vyriausybė, nepritardama Seimo narių teiktiems siūlymams įteisinti visuotinį turto deklaravimą.
• „Suskaičiavome, kad reikalavimas visiems be išimties deklaruoti turtą, mokesčių mokėtojams kainuotų beveik milijoną eurų kasmet, o realios naudos nebūtų. Manau, kad negalime sau leisti sprendimų, kurie nepagerins nei mokestinės rizikos vertinimo, nei juo labiau mokestinės kontrolės, o taptų bereikalinga našta žmonėms“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Pagal naująją tvarką, turto ir pajamų deklaracijas turėtų teikti visi be išimties biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Be to, siūloma praplėsti sąrašą asmenų, kurių deklaracijos turės būti viešos.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Tarnybos veiklos ataskaita
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia 2017 I-III ketvirčių Tarnybos ataskaitą.
Tarnybos ataskaitą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: artėja darbo tarybų rinkimų organizavimo terminas
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbo tarybos tapo privalomos darbovietėse, kuriose vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas.
• Primename, jog darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo bei pavesti jai suorganizuoti darbo tarybos rinkimus. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.
• Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos.
• Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, turi sudaryti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.
• Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.
• Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomai nuo darbuotojų valios dalyvauti rinkimuose ir / ar būti išrinktiems į darbo tarybas, darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus, o rinkimams neįvykus, inicijuoti pakartotinus darbo tarybų rinkimus Darbo kodekso nustatytais terminais. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos inicijuoti darbo tarybos rinkimus, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė, t. y. bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.
• Primintina, kad pagal Darbo kodekso nuostatas (173 straipsnio 6 dalis), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
• Atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis).

FNTT praneša: užsienyje saulės baterijas montavusiems lietuviams – neoficialūs atlyginimai ir suklastoti darbo pažymėjimai
FNTT nustatė, kad Kauno verslininkas darbuotojus samdė nelegaliai, klastojo jų darbo pažymėjimus, mokėjo neoficialų atlyginimą. Algą užsienyje dirbę darbuotojai gaudavo arba grynaisiais pinigais, arba kaip pavedimą iš bendrovės vadovo asmeninės sąskaitos su prierašu „sąskaitos papildymas“.
• Tokios aplinkybės paaiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl verslininko, kuris samdė nelegalius darbuotojus sumontuoti saulės baterijas pastatams, esantiems Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Baigta baudžiamoji byla perduota į teismą.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kaune veikiančios bendrovės vadovas su Vokietijos kompanija sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią įsipareigojo sumontuoti saulės modulius. Verslininkas ieškojo Lietuvoje darbuotojų, galinčių atlikti tokius darbus. Dalį darbuotojų – 18 asmenų – bendrovė įdarbino sudarydama su jais darbo sutartis, darbuotojai gaudavo ir darbo užmokestį, ir priklausančius komandiruotpinigius. Tačiau su kita dalimi saulės baterijų montuotojų bendrovės vadovas sutarčių nesudarė.
• Tyrimo metu užfiksuota, kad bendrovės apskaitoje būdavo nurodoma, kad į Vokietiją ar Didžiąją Britaniją vyksta tik įmonės vadovas, nors iš tikrųjų kartu važiuodavo ir nelegalių darbuotojų grupė. Direktorius keliems nelegaliems darbuotojams buvo įteikęs suklastotus darbo pažymėjimus. Taip siekta apsidrausti, jei darbuotojus patikrintų Vokietijos ar Didžiosios Britanijos darbo inspekcijos atstovai.
• Nustatyta, kad įmonės vadovas darbo sutarčių nesudarė su 6 darbuotojais. Per mėnesį 1,5 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą darbuotojai gaudavo iš bendrovės vadovo: arba grynaisiais pinigais, arba banko pavedimu, kurį bendrovės direktorius atlikdavo iš asmeninės savo sąskaitos, nurodydamas, kad tai – „sąskaitos papildymas“. Paskaičiuota, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą, kai buvo neįdarbinti saulės baterijų montuotojai, ne tik buvo nuslėpta 8 tūkst. eurų mokesčių – darbuotojams, atlikusiems darbus užsienyje, negaliojo privalomasis sveikatos draudimas.
• Baigtą tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

FNTT tyrimas: 10 mln. eurų nuslėptų mokesčių sukčiavimo schemoje – Mažeikių bendrovė
FNTT praneša, kad Mažeikiuose registruota bendrovė, pasinaudodama sukčiautojų sukurta schema, per kelerius metus įgijo apie 4 mln. litrų benzino ir dyzelino, dalį kuro pardavė kitoms degalinėms, neteisėtai įsigytą kurą naudojo pati, kai teikdavo degalų pervežimo paslaugas. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai, tęsdami tarptautinį tyrimą.
• Įtariama, kad prekybą degalais organizavusi grupė nuslėpė beveik 10 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčio, o per kelerius metus suburtos tarptautinės grupuotės nelegalaus kuro apyvarta siekė apie 57 mln. litrų. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis degalų buvo parduota Lietuvoje, naudojamasi Mažeikiuose registruotos bendrovės degalinių tinklu. Be to, turima duomenų, kad bendrovės vilkikais buvo gabenami degalai, už kuriuos organizuotos grupės nariai vengė mokėti mokesčius; kad bendrovė, teikdama kitas pervežimo paslaugas, naudojo nelegaliai atgabentus degalus.
• Aiškinantis tarptautinę sukčiavimo schemą, įtariamųjų ratas išsiplėtė iki 8 asmenų. Įtarimai sukčiavimu dideliu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti 5 Latvijos ir 3 Lietuvos piliečiams.
• Įtariama, kad degalus tarptautinės organizuotos grupės nariai įsiveždavo iš vienos Europos Sąjungos šalies taikant nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus 9 realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis, kuras buvo parduodamas degalinių tinklams. Teikiant deklaracijas mokesčių administratoriui, buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenis apie bendrovių įsigijimus ir pardavimus.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą aiškinasi bendra tyrimo grupė iš FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojų, glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos Respublikos prokuratūra ir Finansų policija. Bendrai sudaryta tyrimo grupė tęsia tarptautinį tyrimą, aiškinasi tikslesnes kuro pardavimo aplinkybes.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-11-20 13:57 Pelno mokestis » Dividendai » #1376193
galima
2017-11-16 08:27 PVM » Ką daryti, jei VMI išregistravo iš PVM mokėtojų? » #1375899

Irinkaa17 rašė:


Kaip teisingai pasielgti ? Labai lauksiu patarimų, ačiū



Siūlau dabar neišsiregistruoti: jeigu dėsite skelbimus, samdysite NT brokerius pardavimui, bus sąskaitos su PVM, dar galėsite PVM atskaityti
2017-11-13 07:08 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1375528
Savaitės 2017.11.06 - 2017.11.12 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinios": įsisavinimas baigėsi, teks investuoti.


SAVAITĖS SKAITALAS
"15MIN.LT": Panama Papers tyrimas Lietuvos biudžetą papildė ketvirčiu milijono eurų.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. VA-94 patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės.
• Keli esminiai punktai.
• 8. Savaitinis žaidimas prasideda nuo kiekvienos savaitės pirmadienio 00 val. 00 min., o baigiasi tos pačios savaitės sekmadienį 23 val. 59 min. Atitinkamos savaitės Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki kitos savaitės pirmadienio 23 val. 59 min. Šio Žaidimo metu galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų.
• 9. Mėnesinis žaidimas prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną 00 val. 00 min. ir baigiasi paskutinę mėnesio dieną 23 val. 59 min. Atitinkamo mėnesio Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki to mėnesio paskutinės dienos 23 val. 59 min. Mėnesiniame žaidime dalyvauja visi einamojo mėnesio savaitėmis užregistruoti Kvitai. Mėnesiniame žaidime gali būti registruojami ir tie einamojo mėnesio Kvitai, kurie nebuvo užregistruoti konkrečiam savaitiniam žaidimui, tačiau buvo atspausdinti per einamąjį mėnesį. Šio Žaidimo metu galima laimėti 1 piniginį 5000 eurų vertės laimėjimą.
• 18. Žaidime gali būti registruojami Kvitai tik už Lietuvos Respublikoje veikiančiose turgavietėse / viešose vietose prekybai įsigytas prekes ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamas paslaugas. Kvitai, išduoti už mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse parduotą maistą ir / ar gėrimus / kitas paslaugas (pavyzdžiui, kava, dešrainiai, kraujospūdžio matavimas ar pan.), Žaidime negali būti registruojami.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-10-27 raštu Nr. (18.10-31-1E) RM-33036 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo)« yra pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 straipsnio 1-3 dalių komentarai (apibendrinti paaiškinimai).
• Atkreipiame dėmesį, kad PMĮ 28 straipsnio 4 dalies komentaras (apibendrintas paaiškinimas) nesikeitė.

VDI konsultuoja: dėl darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies
Atsižvelgiant į DK 118 straipsnio 4 dalies turinį, laikas, kai darbuotojas yra ne darbovietėje, bet pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį, ir dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje. Darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.
• Taikant nurodytą teisės normą, maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.). Taigi, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.
• Paminėtina, kad darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.
• Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (t. y. darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).
• Pažymėtina, kad darbo įstatymai nenumato konkretaus 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio priemokos apskaičiavimo būdo, todėl priimtinesnį apskaičiavimo būdą darbdavys turėtų aptarti darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str. 2-5 d., privalo būti patvirtinta kiekvienoje darbovietėje (kolektyvine sutartimi arba kai jos nėra ir darbovietėje yra 20 ar daugiau darbuotojų – darbdaviui patvirtinus ir padarius ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams) prieš tai įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybės ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomos apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

VMI konsultuoja: kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
VMI atsako.
• Kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
• Kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa, gyventojo gautos pajamos prilyginamos pajamoms, gautoms iš įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą, kurios priskiriamos B klasės išmokoms. Išmokas išmokėjusi įmonė turi pateikti FR0471 formos deklaraciją, nurodant 93 pajamų rūšies kodą.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija praneša: Europos Komisijos prognozėse – pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika
Europos Komisija (EK), įvertinusi vykdomą atsakingą fiskalinę politiką, Lietuvai projektuoja vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir didesnį, nei prognozuota šių metų pavasarį, ekonomikos augimą. EK nuomone, 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.
• „Palankus Europos Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme. Tai sako, kad Vyriausybės pasirinkta kryptis padės mažinti skurdą, didinti saugumą, skatinti investicijas, o vykdoma atsakinga fiskalinė politika užtikrins tvarų šalies gerovės augimą“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, pasak jo, šiuo metu svarbu ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo. Dėl šios priežasties perteklinę kitų metų pajamų dalį būtina atidėti į rezervą.
• Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2017-2019 m.) išlaikys biudžeto perteklių. Komisijos manymu, prognozuojami viešųjų finansų rodikliai bus dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus.
• Europos Komisijos vertinimu, infliacija Lietuvoje 2017 m. sieks 3,8 proc., o 2018 m. sumažės iki 2,9 proc. Be to, numatoma, kad nedarbas šalyje ir toliau mažės – nuo 7,3 proc. šiemet iki 6,8 proc. 2018 m.

Finansų ministerija informuoja: Lietuva išleido dvi euroobligacijų emisijas ir pasiskolino 550 mln. eurų
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 550 mln. eurų, papildydama iš karto dvi šiemet gegužės mėnesį išplatintas 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas. Jos atitinkamai papildytos 350 mln. eurų ir 200 mln. eurų.
• „Šia operacija užbaigėme šių metų skolinimosi programą užsienio kapitalo rinkose. Išnaudodami esamą žemų palūkanų aplinką, užsitikrinome pigų kitų metų vasarį išperkamos emisijos refinansavimą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,848 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 100,645 proc. jų nominaliosios vertės.
• Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 750 mln., Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,906 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 105,925 proc. jų nominaliosios vertės.
• Pasiskolintomis lėšomis bus užtikrinamas lėšų rezervas 1,3 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijai (už ją mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos) ateinančių metų vasario 7 d. išpirkti.
• Bankais-platintojais buvo pasirinkti „Banca IMI“ ir „J.P. Morgan“ bankai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » NORINTIEMS TAPTI VERTINTOJAIS.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-11-08 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Ūkio ministerijos iniciatyva – naujos galimybės įmonių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti
Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.
• Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.
• Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.
• Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.
• Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.
• Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.
• Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.
• Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.
• Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sodros atstvė spauda J. Varanauskienė: "Kiek kainuoja ligos biuletenis?"
„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų.
• Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc. atlyginimo dydžio kompensacija – numatyta 1,2 proc. iš maždaug 31 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo. Per devynis šių metų mėnesius šios rūšies draudimo įmokų surinkta 105 mln. eurų, o išmokų vertė – 207 mln. eurų. Taigi šis 100 mln. eurų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir, pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo įmokų. Kodėl taip yra?
• Moki vieną eurą, o gauni penkiasdešimt?
• Susirgus pirmąsias dvi dienas kompensaciją darbuotojui moka darbdavys, o nuo trečios dienos iš „Sodros“ skiriama draudimo išmoka, siekianti 80 proc. darbo užmokesčio ir ne mažesnė negu 5,78 Eur per dieną. Pagal galiojančią tvarką pagal darbo sutartį dirbantis žmogus susirgęs gaus ne mažesnę kaip 5,78 Eur ligos socialinio draudimo išmoką per vieną dieną. Tokiu būdu net ir tie, kas „dirba“ už 1 euro mėnesinę algą (ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas), už dviejų savaičių ligą iš „Sodros“ gali gauti apie 50 eurų dydžio ligos išmoką.
• Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po „liga“ slepiasi tiesiog atostogos.
• Problema, verta milijonų
• Kodėl tai problema? Todėl kad ji verta bent 100 milijonų eurų. Ligos socialinio draudimo įmokos dydis (1,2 proc.) nustatytas atsižvelgus į tikimybę, kad pajamas reikės kompensuoti dėl ligos. Jei tai būtų atostogos, už kurias dar ir mokamos išmokos, tai įmoka turėtų būti ženkliai didesnė. Galbūt kai kam atrodo normalu ir moralu – įmokas mokėjau, pajamos (nesvarbu, kad ne dėl ligos) sumažėjo, tai turiu teisę ir į išmokas. Bet tai nėra teisinga. Tą šiemetinį 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų padengsime visi mes – ir sąžiningi įmokų mokėtojai, ir esami bei būsimi pensininkai. Perfrazuojant kino klasiką, tai ne „Sodrą“ apgaudinėja „ligoniai“ ir jų talkininkai, tai mus visus jie apgaudinėja.
• Didesnė kompensacija – didesnė pagunda
• Metinis įmokų ir išmokų skirtumas išryškėjo po 2014 metų, kai išmokos tapo dosnesnės – „Sodros“ mokama išmoka 3–7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc. darbo užmokesčio. Tada išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali pilnavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda po nedarbingumu dėl ligos paslėpti neapmokamas atostogas. Panašu, kad priimant sprendimą dėl dosnesnių išmokų, poveikis apdraustųjų elgsenai nebuvo pakankamai įvertintas. Bandyti sukontroliuoti kiekvieną ligos išmokos gavėją – brangu ir, matyt, nerealu. Iš tiesų „Sodra“ per metus patikrina apie 12 tūkstančių sergančiųjų ligos atvejus ir gana dažnai „ligonis“ pasveiksta vos pakviestas į gydytojų komisiją. Taip per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkst. eurų. Tačiau reikalingi ir sisteminiai pokyčiai: įmokų didinimas ir/arba išmokų mažinimas. Didinti tarifus – ko gero, ne išeitis: taip sąžiningi įmokų mokėtojai būtų dar labiau išnaudojami „ligonių“.
• Galima galvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos („grindų“) įvedimą, jei jau nustatyta minimali, ne mažesnė kaip 5,78 Eur, ligos socialinio draudimo išmoka. Visgi tokios „grindys“ – mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas. Kita alternatyva – ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys. Europoje yra pavyzdžių, kai šis laikotarpis – ne dvi (kaip Lietuvoje), o keliolika ar net keliasdešimt dienų – taip darbdaviams nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti „pasirgti“ ne sezono metu. Tačiau taip irgi nukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai. Yra ir dar viena – naivi – alternatyva: kantriai laukti, kol visi taps sąžiningi.

VMI informuoja: VMI pasirašė sutartį dėl „čekių loterijos“ viešinimo ir laidos transliacijos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad lapkričio 9 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai», laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų Kvitų žaidimui viešinti ir žaidimo TV laidai sukurti bei transliuoti.
• Siekiama Kvitų žaidimo rezultatus pristatyti kuo didesnei auditorijai bei užtikrinti skaidrų Kvitų žaidimo laimėtojų paskelbimą, todėl numatyta juos skelbti televizijoje. Konkursą laimėjusi įmonė kiekvieną antradienį turės užtikrinti vieną iki 3 min. trukmės savaitinį reportažą, kuris bus transliuojamas 18.30 val. rodomų Žinių metu arba iškart po jų.
• Esant aktualiam su Kvitų žaidimu susijusiam turiniui, konkursą laimėjusi įmonė parengs ir išplėstinius reportažus, kuriais išplės pagrindinę TV laidą ir papildys ją interviu su pasirinktais pašnekovais, vykdomomis gyventojų Vox populi apklausomis ir pan.
• Skelbtame konkurse dalyvavo 4 dalyviai. Pasirašytos sutarties kaina – 99849,2 eurų (su PVM).
• Kvitų žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
• „Numatėme, kad metinis prizinis fondas bus apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti",- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.

VMI informuoja: šiemet pirmąkart dalis gyventojų paramos iš beveik 17 mln. teks ir meno kūrėjams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama: 532 tūkst. gyventojų nuo 2016 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų ki13e1ek daugiau nei 131 tūkst. eurų pirmąkart šiemet gaus 703 meno kūrėjai, kuriems paramą prašė pervesti per 3 tūkst. gyventojų.
• Lapkričio 6 d. paramos pervedimų jau sulaukė 3 tūkst. organizacijų, joms pervesta 2,5 mln. eurų. Parama bus pervesta iki lapkričio 15-osios, kaip ir numato teisės aktai. Lėšos dalimis bus pervedamos kasdien.
• Gyventojai įvairias organizacijas kasmet gali paremti skirdami 2 proc., o partijas – 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio. Iš viso šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų. Šiemet, pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir 703 meno kūrėjai. Juos pasieks daugiau nei 131 tūkst. eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė per 3 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais 557,6 tūkst. gyventojų prašė paramai skirti 16,8 mln. eurų.

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas lapkritį
„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. lapkritį datas.


FNTT IR VMI tikrino autoservisus: atlyginimai „vokeliuose“, neapskaitytos lėšos detalėms
Automobilių remontą apmokėjusiems klientams – jokių dokumentų, oficialioje buhalterijoje – dešimt kartų mažesnė suma, o kasoje – neapskaityti grynieji pinigai, skirti detalėms pirkti ar meistrų atlyginimams „vokeliuose“ mokėti. Tai paaiškėjo dviem institucijoms patikrinus keliolika autoservisų.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai (VMI) spalio ir lapkričio mėnesiais tikslingai patikrino 17 bendrovių, teikiančių automobilių remonto paslaugas. Patikrinimai buvo atlikti Kauno, Alytaus, Druskininkų, Marijampolės automobilių remonto bendrovėse. Po šių patikrinimų bendri institucijų rezultatai: pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, o dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai.
• Vieną iš ikiteisminių tyrimų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai pradėjo patikrinę Kaune registruotai bendrovei priklausančius du autoservisus, esančius Partizanų ir Baltijos gatvėse.
• Pirminiais duomenimis, bendrovės vadovas, iš remontuojamų automobilių savininkų gavęs pinigus, jų neapskaitydavo bendrovės apskaitoje, neišrašydavo klientams PVM sąskaitų-faktūrų, neužpildydavo pinigų apmokėjimą patvirtinančių kasos pajamų orderių.
• Tikrinimo metu autoservise rasti neoficialūs bendrovėje vesti užrašai – daugiau kaip 340 lapų. Išankstiniais skaičiavimais, autoservisas per porą veiklos mėnesių galėjo atlikti remonto darbų už beveik 50 tūkst. eurų, tačiau šios lėšos oficialioje bendrovės buhalterijoje veikiausiai nebuvo apskaitytos.
• Antrajame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai aiškinasi Kauno Šilainių mikrorajone veikiančio autoserviso veiklą. Pirminiais duomenimis, už autoservise atliktas paslaugas klientai sumokėdavo, tačiau negaudavo čekių ar kitokių pinigų gavimo dokumentų. Per keletą mėnesių detalėms ir bendrovėje dirbančių meistrų atlyginimams išmokėta daugiau nei 8 tūkst. eurų iš oficialiai neapskaitytų grynųjų pinigų. Be to, autoservise rastuose sąsiuviniuose buvo fiksuojamos remonto paslaugos, atsiskaitymai už jas. Dalis sąsiuvinyje nurodytų ir apklaustų autoserviso klientų aiškino, kad už atliktus remonto darbus mokėjo iki dešimt kartų didesnes sumas nei nurodyta bendrovės sąsiuvinyje. Tikėtina, kad per pastaruosius porą mėnesių bendrovė į apskaitą neįtraukė 22 automobilių, kuriuos suremontavo už beveik 7 tūkst. eurų.
• Kauno AVMI specialistams ir FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjams patikrinus autoservisą Druskininkuose paaiškėjo, kad automobilių mechanikams už darbą šeštadieniais mokama neoficialiai, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Autoserviso, kuriame dirba 10 meistrų, darbo sutartyse nurodyta penkių dienų darbo savaitė, tačiau pagal vadovo sudarytą grafiką vieną ar du kartus per mėnesį darbuotojai dirbdavo 4 valandas ir šeštadieniais. Dirbusiems poilsio dieną meistrams buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau darbuotojai jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų nepasirašydavo. Už darbą šeštadieniais neoficialiai išmokėtas užmokestis nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, už jį neišskaičiuoti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-11-09 15:24 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1375429
Pasižymėkite savo darbo kalendoriuje.

Nacionalinė Buhalterių Asociacija 2018 vasario mėn. 6-8 dienomis organizuos seminarus su
advokatu Tomu Bagdanskiu

Tomas Bagdanskis – darbo teisės ekspertas, praktikuojantis advokatas nuo 2002 metų. Tomas Bagdanskis specializuojasi darbo teisės, įmonių teisės, sutarčių teisės ir atstovavimo teismuose srityse.
www.ilawfirm.lt/komanda/advokatas-tomas-bagdanskis.html

Planuojama seminaro tema: naujausia Darbo kodekso straipsnių taikymo praktika ir problematika, darbo ginčų komisijų ir teismų sprendimų apžvalga.

Numatoma seminaro kaina Asociacijos nariams: 12-15 EUR
Informacija apie seminarą bus pateikta iki 2018 sausio 10 d.

2017-11-09 10:43 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1375367
Nacionalinė Buhalterių Asociacija gruodžio mėn. organizuoja seminarus su auditoriumi Artūru Kapitanovu. Tema "VAS ir pelno mokesčių pasikeitimai teikiant ataskaitas už 2017 metus bei 2018 metais planuojami mokesčių pasikeitimai"
Seminaro kaina nariams - 11 EUR, ne nariams - 45 EUR.
Kaune -gruodžio 6 d.
Vilniuje - gruodžio 7 d.

Seminarų pradžia: 9:00 Trukmė: 4-4,5 val.

Pastaba: informacija apie seminaro vietą bus pateikta elektroniniu paštu iki lapkričio 20 d. papildomai.
Registracijos patvirtinimas siunčiamas apmokėjus seminarą.
Registracijos pabaiga - gruodžio 3 dieną.
2017-11-07 07:17 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1375218
Nacionalinė Buhalterių Asociacija gruodžio mėn. organizuoja seminarus su auditoriumi Artūru Kapitanovu. Tema "VAS ir pelno mokesčių pasikeitimai teikiant ataskaitas už 2017 metus bei 2018 metais planuojami mokesčių pasikeitimai"

Vilnius - gruodžio 7.
Kaunas - gruodžio 6.

Seminaro kaina nariams - 11 EUR, ne nariams - 45 EUR.
Seminarų pradžia: 9:00 Trukmė: 4-4,5 val.

Registracijos forma netrukus bus pateikta el. paštu.

2017-11-06 14:48 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1375175
Savaitės 2017.10.30 - 2017.11.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS
Lietuvos bankas, įvertinęs turimą informaciją ir siekdamas apsaugoti investuotojų interesus, atnaujino sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. VE-105 pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100. Darbo sutartys ir jų priedai (susitarimai dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir kita) privalo būti saugomi 50 metų.


Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 spalio 24 dienos įsakymu Nr. VA-88 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“.
• Esminis pakeitimas: nuo 2018.01.01 prašymai pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, atleisti nuo deklaracijų teikimo, pranešimai apie laikiną veiklos nevykdymą, laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą bei kiti susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI.

VMI konsultuoja: dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017-10-30 įsakymu Nr. VA-90 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymo Nr. VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo», pakeistos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės).
• Pažymėtina, kad taisyklių pakeitimai susiję su nuo 2017-11-01 įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 24 straipsnio papildymu 8-13 dalimis, kuriose nustatoma, kad asmuo siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (toliau – asmuo), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) turės pateikti Europos Ekonominėje Erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Tačiau, galės būti nustatomas ir 100 tūkst. eurų laidavimo arba garantijos sumos dydis, jeigu mokesčių mokėtojas atitinks visas šias EĮ numatytas sąlygas:
• turės ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
• neturės mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, bus laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
• versis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.
• Taip pat asmuo privalės atnaujinti EĮ 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos sumos dydžio dokumentą ir pateikti jį VMI ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 434,6 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 434,6 mln. eurų arba 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 255,1 mln. eurų.
• Šių metų pirmų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 8 mlrd. 766 mln. eurų, išlaidos – 8 mlrd. 16 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugsėjį sudarė 315,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per devynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,5 proc.) ir socialinių įmokų (42,9 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,9 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Gera žinia Lietuvai: „Doing Business 2018“ – iš 21 pozicijos į 16
Pasaulio banko (PB) sudaromame reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva pakilo į 16 reitingo poziciją ir atsidūrė tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių.
• „Spartus šalies stiebimasis aukštyn – džiugi žinia Lietuvai, tačiau už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir, svarbiausia, priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai. Konkretūs pasiūlymai jau pateikti Seimui su šiųmečiu biudžeto projektu ir, jei bus priimti, sustiprins Lietuvos konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Jau nuveiktus darbus, pasiūlymus ateičiai bei mūsų šalies potencialą ministras pristatė PB bei Jungtinių Valstijų verslo atstovams susitikimuose spalio pradžioje. Jų metu PB atstovai kvietė Lietuvą pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kitomis šalimis.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių mokėjimo srityje – šuolis iš 27 į 18 vietą – rodo, kad pastangos mokesčių mokėtojams paprastinti ir lengvinti mokesčių sumokėjimą, o kartu ir didinti pajamų apskaitymą efektyvios.
• Lietuvos pažanga diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę, PB vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.
• Be to, mūsų šalis ruošiasi itin svarbiam žingsniui, skatinsiančiam inovatyvų verslą kurtis ir dirbti būtent čia. Nuo kitų metų, jei siūlymams pritars Seimas, Lietuvoje bus užtikrintas vienas patraukliausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinis režimas investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas (5 proc. pelno mokesčio tarifas, 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą, 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai).

Finansų ministras V. Šapoka: „ES pridėtinė vertė ir piliečių gerovė – kertiniai prioritetai sprendžiant dėl finansavimo“
Europos Sąjungos (ES) biudžetas, vienas pagrindinių ES tikslų ir politikos prioritetų įgyvendinimo įrankių, privalo reaguoti į ateinančio laikotarpio iššūkius, tačiau ir tradiciniai Sąjungos tikslai turėtų būti atliepti – taip apie ES finansų ateitį, susitikęs su Günther Oettinger, Europos Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
• „Mūsų prioritetas – žmonės, todėl planuodami investicijas siekiame, kad išmatuojamą naudą jie pajustų kuo arčiau savęs, nesvarbu – gyvenantys didmiesčiuose, mažuose mietuose ar šalies kaimuose. Kiekvieną eurą investuojame tikėdamiesi grąžos: daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo. Todėl ES biudžeto, ypač Sanglaudos politikos, pridėtinė vertė akivaizdi. Būtent šių fondų pagalba Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 50 procentų ES vidurkio 2004 m. iki 75 procentų ES vidurkio 2014 m.“, – sako V. Šapoka.
• Pasak ministro, šis pavyzdys rodo, kad ES piliečių gerovės didinimas taip pat yra svarbus ES pridėtinės vertės kriterijus, kuris turėtų būti įvertintas ir apibrėžiant ateinančio laikotarpio politinius tikslus bei jų įgyvendinimui būtinus finansinius išteklius. Tokios pozicijos Lietuva laikysis būsimose derybose dėl ES biudžeto apimties po 2020 m.
• Taip pat atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasirinktą kelią dabartiniu laikotarpiu tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – finansines priemones – ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti. Šios dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio leidžia pasiekti daugiau rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. I–III ketv. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I–III ketv. apžvalga, su kuria galima susipažinti interneto svetainės skiltyje «Nemokumo duomenys ir analizė»/ «Bankroto ir restruktūrizavimo procesų ketvirčių apžvalgos».
Apžvalgą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: statybvietės išlieka viena rizikingiausių vietų darbui
AVDI šiais metais jau yra gavusi 26 pranešimus apie sunkius, (pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 atvejai) ir 5 – apie mirtinus (pernai – tiek pat) nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.
• 70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio/į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo/griuvimo.
• Šių metų kovo mėnesį statybvietėje atskilęs žemių luitas prispaudė ir sunkiai sužalojo vamzdžių klojimui tranšėją ruošusį statybininką. Buvo vykdomi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo bei buitinių nuotekų tinklo įrengimui žemės kasimo darbai. Dviem darbininkams dirbant iškasoje ir matuojant jos gylį, staiga nučiuožė iškasos šlaitas. Jis vienam iš darbininkų prispaudė kojas, o kitas, pajutęs smūgį per kojas, suklupo, jį iki pečių užpylė žemės. Darbininkas patyrė sunkią traumą. Pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo įvardinta: neįvertinta galimo tranšėjos užvirtimo žemėmis pavojaus rizika, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vykdant darbus iškasoje su vertikaliomis sienomis giliau kaip 1,5 m nebuvo užtikrinta, kad prieš darbuotojams lipant į iškasą, būtų sutvirtinti iškasos šlaitai.
• Liepos mėnesį, metalo ruošinių ir gaminių įmonėje keliant metalinę koloną nuo perdengimo ir statant ją vertikalioje padėtyje, įmonės šaltkalvis-surinkėjas užlipo ant angos, kuri buvo uždengta neteisingai tarpusavyje sutvirtintu medinių lentų paklotu. Lentoms prasiskyrus, darbuotojas iš 7 m nukrito į žemesnį pastato aukštą ir mirtinai susižalojo.
• „Atrodo – sutinkame, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti gerą mikroklimatą kolektyve, psichologinį stabilumą bei aukštesnį darbo našumą, atitinkamas pajamas. Ypatingai, kai kalbame apie nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Vykdant šią prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai dėl mirtinų nelaimių darbe. Tačiau VDI veikla nuosekliai kreipiama įtvirtinant esminį ir prasmingą siekį – ir vienas žuvęs darbe yra per daug“, – sako Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
• Pasak J. Griciaus, atsakingos čia yra abi šalys: darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys pasyviai stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti – darbuotojai – nesivargina užsisegti saugos diržo, naudoti reikiamas apsaugas ar panašiai, nes taip greičiau atliekamas darbas. Daugumos nutikusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys panašios: įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. Darbo kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo.
• „Tokias problemas reikia kaip galima greičiau išgyvendinti. Ir pradėti nuo pavojų identifikavimo, jų keliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose. Tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą. Reikėtų pasikliauti ne tik išorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, paslaugomis. Su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria patys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Jie geriausiai šiuos pavojus ir gali nurodyti“, – pabrėžė J. Gricius.
• Jo manymu, naudingiausia, kai įmonėse profesinės rizikos vertinimas atliekamas įmonės specialistų jėgomis. Vertinimas turi būti atliekamas prieš pat darbų vykdymą. Tuo atveju, jei rizika ir buvo įvertinta, bet darbų eigoje atsirado kažkokių gedimų, nenumatytų situacijų, darbus būtina sustabdyti ir riziką vertinti iš naujo.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-10-30 14:49 PVM » Ar programinės įrangos pardavimai apmokestinami PVM? » #1374672
Nelabai aišku, ką pardavinėjate.

Jeigu tai labai standartizuota programa (pvz. apskaitos programa), , tai gali būti prekė, jeigu tai tik kažkoks tools'as - tai paslauga. Paslauga, suteikta užsienio pirkėjams yra ne PVM objektas Lietuvoje ir nuo bet kokio dydžio (nors ir milijono) PVM neskaičiuojamas
2017-10-30 14:45 Bendra » Individuali veikla pagal pazyma » #1374671

gintareb rašė:


Sveiki, kilo klausimas, jei tas pats asmuo turi dvi skirtingas individualias veiklas, tai kaip yra su metinėm pajamom? ar atkirai skaičiuojasi, ar abiejų bendrai?



Atskirai.
2017-10-30 14:44 Bendra » Individuali veikla pagal pazyma » #1374670
Tai invoice, o PVM mokėtojas rašo "VAT invoice"
2017-10-30 14:42 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1374669
Savaitės 2017.10.23 - 2017.10.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.lt, be to, mokesčio sumas galima peržiūrėti sistemoje „Mano VMI« www.vmi.lt/manovmi. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 d.
• „Šiemet baigiasi penkerių metų pereinamasis laikotarpis, todėl žemės mokestis apskaičiuotas jau nuo visos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Nors pereinamuoju laikotarpiu taikytų žemės mokesčio lengvatų nebeliko, tačiau savivaldybių tarybos turi teisę savo nuožiūra taikyti lengvatas arba atleisti nuo žemės mokesčio. Šiemet, iki žemės mokesčio skaičiavimo, tą suspėjo padaryti Kauno rajono savivaldybės taryba, kuri nuo žemės mokesčio atleido beveik pustrečio tūkstančio nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų ir jų sąrašus pateikė VMI. Šiems ūkininkams žemės mokesčio reikės mokėti mažiau», - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė akcentuodama, kad jei ir kitos savivaldybės dar nuspręstų minėtas lengvatas taikyti, tuomet VMI po lapkričio 15 d. dar kartą perskaičiuos žemės mokestį ir jo permoką iki metų pabaigos grąžins lengvatas pritaikiusių savivaldybių žemės savininkams.
• Pažymėtina, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. 2017 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.
• VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 688 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2017 m. bus sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,9 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys.
• 2016 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma – 29,2 mln. eurų, 2015 m. - 26,6 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": Snaudulys keptų karvelių belaukiant...

SAVAITĖS VAIZDELIS
LRT laida "Teisė žinoti" su Rita Miliūte. Pokalbis apie 2018 metų biudžetą su Stasiu Jakeliūnu ir Ingrida Šimonytė.

SAVAITĖS IŠAIŠKINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija paaiškina dėl Darbo Kodekso 61 str. 3 d. ir 57 str.1 d. 5 p.
• Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Vyriausybė pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(1) straipsnio pakeitimui
Vyriausybė nutarimu iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-516(2) (toliau – Projektas), kurio tikslas koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką ir pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo.


Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135.


VMI informuoja: pakeistas Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentarą (apibendrintą paaiškinimą).
Pakeistą komentarą galima rasti čia.

VMI konsultuoja: dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, paaiškina nekonkuravimo kompensacijų, 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka išmokamų darbuotojams ir asmenims, su kuriais darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys yra nutrauktos, apmokestinimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 klausimą.
• Dėl darbuotojams išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
• GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
• Pagal Darbo kodeksą susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp asmens, kurį su darbdaviu sieja subordinaciniai, pavaldumu darbdaviui pagrįsti santykiai, ir tik su tais darbuotojais, kurių specialios žinios ar gebėjimai gali būti pritaikomi su darbdaviu konkuruojančiuose įmonėse, taigi tokių išmokų mokėjimo tikslas yra darbdavio siekis atlyginti už darbuotojo, atliekant darbo sutartyje numatytas funkcijas, specialių žinių ir gebėjimų pritaikymą tik darbdaviu esančio asmens naudai.
• Atsižvelgiant į nekonkuravimo kompensacijų prigimtį, pobūdį ir esmę bei GPMĮ pateiktas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir šių santykių pagrindu mokamų pajamų sampratas, GPMĮ taikymo aspektu nekonkuravimo kompensacijos pagal turinį laikytinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų dalimi, apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
• Dėl gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys, išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
• GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos „Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;“.
• Formuluotė „“ apima visas gyventojams išmokamas išmokas (kompensacijas), kurių mokėjimas siejamas su darbo santykių pasibaigimu.
• GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos buvo patikslintos 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-111, kurio aiškinamajame rašte nurodyta: „nekonkuravimo kompensacijos, išmokamoms gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, yra priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančioms pajamoms ir apmokestinamos, taikant šioms pajamoms GPMĮ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad atleistiems iš darbo asmenims neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) ir (ar) papildomas NPD mokestiniu laikotarpiu netaikomi.

VMI informuoja: dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo nr. VA-135 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-16740), pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės (toliau – taisyklės).
• Taisyklių pakeitimai atlikti todėl, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtojai juridiniai ir fiziniai asmenys turės Valstybinei mokesčių inspekcijai dokumentus teikti tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (išskyrus tam tikras išimtis) ir atsisakoma popierinių dokumentų teikimo alternatyvos, todėl įsakymo projektu pakeičiami taisyklių 35, 37, 50 punktai, kurie susiję su Prašymo pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, Pranešimo apie laikiną veiklos nevykdymą /Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo (taisyklių 2 priedas), Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo ir (arba) kitų dokumentų pateikimo (taisyklių 3 priedas), Pranešimo apie laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą (taisyklių 4 priedas) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai būdo reglamentavimu.
• Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčių komisijų įstatymų pakeitimus, keičiama taisyklėmis patvirtintų formų apskundimo tvarka (formos pridedamos).
• Taip pat atlikti taisyklių 31 punkto redakcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS


Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas diegti švaresnes gamybos technologija
FŪkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pasinaudoti puikia galimybe diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“.Pagal rugpjūčio pabaigoje Ūkio ministerijos paskelbtą antrąjį kvietimą MVĮ numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ES investicijų.
• Investicijos į materialųjį turtą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ sudarytų galimybę įmonėms diegti švaresnės gamybos inovacijas, mažinančias neigiamus klimato kaitos ir šiltnamio efekto padarinius, taršos poveikį aplinkai ir tausojančias gamtos išteklius. Šios investicijos taip pat leistų pakartotinai perdirbti atliekas ir jas panaudoti šilumos gavybai.
• Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius sako, kad ekologinės inovacijos svarbios tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu: jos padeda tausoti gamtos išteklius, mažinti taršą, atsižvelgti į vartotojų poreikius, be to, formuoti teigiamą įmonės įvaizdį, prisidėti prie jos konkurencingumo.
• „Aplinkosaugos madą diktuoja vartotojai, ir prie to būtina prisitaikyti. Jie reikalauja vis ekologiškesnių ir švaresnių produktų, jiems rūpi, ar produktas kuriamas naudojant aplinkai draugiškas technologijas. Tad jei įmonė nori išlikti konkurencinga, ji turi diegti ekologines inovacijas“, – tvirtina V. Gricius.
• Be to, šios inovacijos gali prisidėti prie eksporto augimo. „Kadangi Lietuvos įmonės nemažai eksportuoja, svarbu, kad gaminio savikaina, įskaitant aplinkosaugos sąnaudas, būtų kuo mažesnė. Todėl ekologinių inovacijų diegimu turėtų būti labiausia suinteresuotos Lietuvos gamybos įmonės, kurios gamybos procese sunaudoja daug elektros energijos, gamtos išteklių ir daro didžiausią poveikį aplinkai“, – sako V. Gricius.
• Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip vienus metus ir kurių vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos yra ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.
• Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 900 tūkst. eurų, mažiausia – 50 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis negali viršyti 45 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jeigu pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, ir 35 procentų, jeigu pareiškėjas yra vidutinė įmonė.
• Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2017 metų lapkričio 30 dienos.
• Iš viso pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 2014–2020 m. yra numatyta paskirstyti 86,89 mln. eurų ES investicijų.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: vieno inspektavimo metu nustatyta 10 nedeklaruoto darbo atvejų
Praeitą savaitę, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams vykdant akciją nelegalaus ir nedeklaruoto darbo prevencijai, vienas iš patikrinimų organizuotas Maišiagalos bei Širvintų rajonuose. Čia inspektavimo metu nustatyta 10 asmenų, nedeklaravusių savo savarankiškos darbinės veiklos. Du iš jų buvo ukrainiečiai.
• „Veikėme operatyviai ir iš anksto numatę tikrinamus objektus bei darbo vietas. Daugiausiai nedeklaravusių savarankiškos darbinės veiklos asmenų nustatyta statybose, o vienas asmuo užsiėmė nelegalia prekyba. Nesitikėjome, kad patikrinimo metu bus užfiksuota tiek nedeklaruoto darbo atvejų, tačiau manome, kad tokie ir panašūs patikrinimai paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į darbo deklaravimą“, – situaciją komentavo VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.
• Pasako jo, visiems asmenims, tarp jų ir darbo nedeklaravusiems užsieniečiams, skirtos 150 eurų baudos. Jei šie asmenys įkliūtų dėl nedeklaruoto darbo pakartotinai – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jiems grėstų bauda nuo 850 iki 1500 eurų.
• Patikrinimo metu Širvintose darbo inspektoriai sureagavo ir į akivaizdžiai matomą pavojingą situaciją privačioje valdoje. Itin nesaugiomis sąlygomis savo namą remontavusį žmogų inspektoriai išsamiai supažindino su vykdomų darbų sauga. Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.
• Šiuo metu vykdoma nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencinių patikrinimų akcija tęsis iki lapkričio mėnesio vidurio. Ją vykdo visi VDI teritoriniai skyriai. Daugiausiai tikrinimai atliekami rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose (statyba, žemės ūkis ir miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams). Tikrinant taip pat yra kreipiamas dėmesys į darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus bei darbo laiko slėpimą. Akcijos metu siekiama nustatyti ir galimus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus.

FNTT mokymai: tikimasi didesnio ne finansų sektoriaus įsitraukimo, teikiant informaciją apie įtartinas finansines operacijas
Nors pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) dažniausiai teikia bankai ir kitos kredito įstaigos, palaipsniui didėja ir ne finansų sektoriaus aktyvumas informuojant apie galimus nelegalius sandorius. Pastaruoju metu padidėjusį tokius pranešimus pateikiančių ne finansų įmonių skaičių ekspertai sieja su specialiai finansų įmonėms organizuotais mokymais apie pinigų plovimo atpažinimą, taip pat su naujai įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, nustatančiais gerokai sugriežtintą atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus.
• Taip prieš kelias dienas ne finansų sektoriaus atstovams skirtame seminare apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją teigė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis. Jis atkreipė dėmesį, kad gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga. „Tai yra aktyvios FNTT ir kitų atsakingų priežiūros institucijų veiklos rezultatas. Bandome didinti visų subjektų įsitraukimą į pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – teigė S. Šileikis, pažymėjęs, kad FNTT vykdo įvairius su pinigų plovimo užkirtimu susijusius mokymus, teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą.
• FNTT pastangos duoda rezultatus. S. Šileikio teigimu, vis daugiau pranešimų apie įtartinas finansų operacijas atkeliauja iš ne finansų sektoriaus įmonių.
• „Žinoma, tradiciškai daugiausiai tokių pranešimų pateikia finansų įstaigos, bet šiais metais matome ir ne finansų sektoriaus suaktyvėjimą. Tai siejame su specialiai jam organizuotais mokymais, nuolat teikiamomis konsultacijomis ir kita metodine pagalba. Aktyvesni yra lošimų organizatoriai ir notarai, bet tikimės ir kitų profesijų įsitraukimo. Taip pat pažymėtina, kad 2017-07-13 įsigaliojusi nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija nustato itin dideles, siekiančias iki 1,1 mln. eurų, baudas už atitinkamų priemonių nevykdymą ar nepranešimą apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius,“ – seminaro dalyvius su tendencijomis supažindino FNTT atstovas.
• Tiesa, S. Šileikis pažymėjo, kad menkesnis ne finansų sektoriaus bendrovių įsitraukimas informuojant apie įtartinas pinigines operacijas pastebimas visame pasaulyje. Vis dėlto FNTT tikslas, anot seminaro pranešėjo, yra stengtis, kad ir šios įmonės suprastų galinčios įnešti teigiamų pokyčių kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
• Dieną trukusiame ne finansų sektoriaus atstovams skirtame FNTT seminare dalyvavo keliasdešimt dalyvių iš Lietuvos auditorius, antstolius, notarus ir buhalterius vienijančių organizacijų, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, Lietuvos prabavimo rūmų, advokatų kontorų, azartinius lošimus organizuojančių bendrovių.

FNTT praneša: 1,2 mln. eurų mokesčių nesumokėjusi Kauno bendrovė, prekiavusi metalu, buvo įsisukusi į tarptautinę PVM sukčiautojų schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo. Milijoninę apyvartą vykdžiusi prekybos metalu bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų minėto mokesčio.
• Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškinta, kad Kaune registruota metalo ruošiniais prekiaujanti bendrovė septynioms Lenkijoje registruotoms bendrovėms pardavė daugiau kaip 16 tūkstančių tonų armatūros, vielos ir kitokių metalo ruošinių, naudojamų statybose. Surinkta pakankamai duomenų, kad Kaune veikusios bendrovės komercijos direktorė su direktoriumi ir akcininku (dabar jau mirusiu) suklastojo sutartis ir jų priedus apie metalo pardavimą Lenkijos bendrovėms. Iš viso per kelerius metus komercijos direktorė suklastojo beveik 600 PVM sąskaitų faktūrų, o jose nurodyta suma viršija 6 mln. eurų.
• Atskleista, kad septyniomis Lenkijos bendrovėmis, kurių kelioms vadovavo asocialūs asmenys, o kitos apskritai nevykdė prekybos metalu, naudojosi Lenkijoje veikusi organizuota grupuotė. Minėtos lenkiškos bendrovės buvo išregistruotos iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrų. Išaiškinta, kad realiai Lenkijos bendrovės nepirko iš kauniečių metalo ruošinių. Metalas buvo gabenamas ir realizuojamas Lenkijoje veikusios organizuotos grupuotės narių, o Kaune veikusia bendrove buvo naudojamasi, maskuojant vykdytą tarptautinio sukčiavimo schemą.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad per kelerius metus šimtai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų buvo įtrauktos į metalu prekiaujančios bendrovės apskaitą. Bendrovė, neteisėtai 7 Lenkijos bendrovėms pritaikė Europos Sąjungoje naudojamą 0 PVM tarifą ir apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos teisėsaugos institucijomis. Šiuo metu Lenkijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 14 asmenų teisiama už suburtą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, organizavusią tarptautinę šešėlinę prekybą metalu ir jo ruošiniais.
• Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą dėl Kauno bendrovės komercijos direktorės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas


2017-10-25 09:40 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1374223
Gerbiami kolegos,.

Asociacija organizuos seminarus su auditoriumi A. Kapitanovu gruodžio 5- 8 dienomis (Vilnius ir Kaunas). Preliminari kaina nariams - 15 EUR.


Tiksli informaciją apie datą, laiką, vietą ir kainą bus pateikta iki 11.10
2017-10-25 09:39 Blevyzgos » SU GIMTADIENIU! SU ŠVENTĖMIS!!! » #1374222
Brangioji Cha-Cha,
Sveikinu su Gimtadieniu! Linkiu harmonijos gyvenime. Būk laiminga
2017-10-23 14:44 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1374025
Savaitės 2017.10.16 - 2017.10.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinių" redakcijos nuomonė: "Mainai, kilnojami mokesčiai ir „pažanga“ ant popieriaus"


SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios": "VMI siunčia gyventojams priminimus apie GPM skolą, o po to nurašinės"


SAVAITĖS ĮŽVALGOS
"Verslo žinios":"Kur vadovo atsakomybės riba?"
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog vadovas yra atsakingas už bendrovės dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo gautą baudą ir turi atlyginti patirtą žalą.
• Citata:
• Šioje byloje Nr.e3K-3-180-378/2017 vadovas bendrovės vardu sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad sandoriui taikomas 0 PVM tarifas. VMI konstatavo, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiu ir nustatė bendrovei terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Vadovui kreipusis į teisininkus bei gavus išvadas dėl 0 PVM tarifo, VMI inicijavo pakartotinį patikrinimą ir perskaičiavo taikytiną PVM: jį sumažino nuo 155 604, 73 EUR iki 53 732,91 EUR bei įpareigojo sumokėti. Bendrovei nepašalinus trūkumų buvo apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda.
• Teismas konstatavo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kai vadovas nevykdo pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė, todėl bendrovės vadovui kyla pareiga atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl ir atsakomybės ribojimai, taikomi pagal Darbo kodeksą, šiuo atveju netaikomi.
• Įstatyme nustatytas pareigas vadovas privalo vykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Šiuo atveju Teismas konstatavo, kad mokestinio režimo pasirinkimas, dėl kurio kilo ginčas su VMI, po kurio buvo sumažintas mokėtinas PVM, tačiau paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai, negali būti vertinamas kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas, verslo rizikos prisiėmimas, ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju negali būti taikoma. Bendrovės pareiga mokėti mokesčius ir šios pareigos tinkamas vykdymas nepatenka į verslo sprendimo kategoriją. Nepaisant to, jog vadovo pastangų dėka buvo pastebimai sumažintas mokėtinas PVM, vadovas neįvykdė pareigos laiku sumokėti mokesčių ir dėl šios priežasties privalo atlyginti Bendrovės patirtą žalą.
Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Plačiau: http://www.vz.lt/verslo-valdymas/2017/10/16/kur-vadovo-atsakomybes-riba-lietuvos-auksciausiasis-teismas-kuria-pavojinga-precedenta#ixzz4vmwMbP68


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Patvirtinti Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius bei informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta pateikimo FNTT tvarkos aprašai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 spalio 16 dienos įsakymu Nr. 1V-701 patvirtinti:
• 1. Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą;
• 2. Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą.

VMI komentuoja: dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-09-28 raštu Nr. SD-25-11433 pateiktą Koordinacinės komisijos dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų aiškinimo ir bendros pozicijos formavimo 2017-09-05 posėdyje priimtą poziciją dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo.
• Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
• Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje numatyta kompensacija mokama tik už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką, o dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu (arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas kolektyvinėje sutartyje). Darbo kodeksas imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.
• Komisijos nuomone, nors Darbo kodeksas neišskiria padidėjusių išlaidų kompensavimo už darbą lauko sąlygomis, pagal bendrą pobūdį darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui. Taigi tokia išmoka būtų laikoma išmokėta pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalį.
• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio kompensacija, t. y. kompensacija, neviršijanti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

VMI primena: pakeistos deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės.
• Taisyklių pakeitimo esmė:
• 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų nuo 2017 m,. liepos 1 d. išmokamos nepensinės išmokos (tame tarpe ir nedarbo socialinio draudimo išmokos). Ši mokesčio lengvata netaikoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms. Atsižvelgiant į GPMĮ 17 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas, pakeistas Taisyklių 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“ 6 punktas, kuriame nustatyta, kad neapmokestinamosiomis A klasės išmokomis, kurių neprivaloma deklaruoti, yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų išmokėtos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.
• Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 8 dalis. Atsižvelgiant į tai, papildytas Taisyklių Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašo 8 punktas, kuriame nustatyta išimtis, kad A klasės neapmokestinamosioms išmokoms, kurias privalu deklaruoti, yra priskirtos DK nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokėtos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu.
• Atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės aktų pakeitimus, pakeisti Taisyklių 2 priedo „A klasės išmokų kodai“ 03 ir 06 kodų pavadinimai.

VMI komentuoja: dėl ES Teisingumo teismo bylos C-288/16 taikymo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikia paaiškinimą apie eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomų vežimo paslaugų apmokestinimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-288/16.
• Atsižvelgiant į šios bylos sprendime pateiktus argumentus bei į paties sprendimo formuluotę, kuriame pažymima, kad kalbama tik apie tokį paslaugų teikimą, kuris nurodomas aprašomoje byloje, šios bylos sprendimas taikytinas siaurai, tik tokių paslaugų, kaip įvardinta minėtoje byloje, teikimo atveju.
• Vadinasi, paslaugos, susijusios su prekių, kurioms taikoma tranzito procedūra, gabenimu į trečiąją šalį, kai paslaugų teikėjas, naudodamas užsakovės transportą, atsakingas už transporto priemonės vairavimą, taisymą, pripildymą kuru, muitinės dokumentų užpildymą ir pateikimą pasienio punktuose, krovinių apsaugą, pristatymą gavėjui ir būtinus darbus kroviniams pakrauti ir iškrauti, taikant 0 proc. PVM tarifą galėtų būti apmokestinamos tik tuo atveju, kai šios paslaugos teikiamos tiesiogiai prekių siuntėjui arba gavėjui.
• Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir toliau, kaip paaiškinta 45 straipsnio komentare, eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomos vežimo paslaugos, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš ES teritorijos ir/ar importavimu ES teritorijoje, gali būti apmokestinamos PVM taikant 0 proc. PVM tarifą, ne tik tais atvejais, kai jos teikiamos tokių atitinkamų prekių siuntėjams/gavėjams, bet ir tada, kai jos teikiamos ekspeditoriams (kaip neatsiskleidusiems tarpininkams).

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (152 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,3 proc. (414 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų devynių mėnesių pajamos – 5 936,2 mln. eurų, faktinės – 6 088,7 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius devynis metų mėnesius įvykdytas 101 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 850,1 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 897,9 mln. eurų – 47,8 mln. eurų daugiau nei planuota ir 313,5 mln. eurų (6,8 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugsėjį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,3 proc., gauta 4 535,1 mln. eurų. Tai yra 14 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 342,1 mln. eurų (8,2 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius devynis mėnesius.
• Pajamų iš PVM gauta 2 587 mln. eurų, t. y., 240 mln. eurų (10,2 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 41,2 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius devynis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 997,4 mln. eurų ir buvo 104,2 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 502,1 mln. eurų – 43,4 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugsėjį buvo 1 177 mln. eurų – 67,2 mln. eurų (6,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 73,6 mln. eurų (6,7 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Finansų ministerija informuoja: mažėja bankų licencijų išdavimo mokestis
Finansų ministerija informuoja, kad mažinant banko ir jo filialo licencijos išdavimo mokestį nuo 50 tūkst. iki 4 tūkst., paprastinamos bankų steigimo sąlygos Lietuvoje. Šiam pakeitimui, nutarimu „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, pritarė Vyriausybė.
• „Tai prisidės prie finansinių paslaugų plėtros ir konkurencingumo didinimo Lietuvos bankiniame sektoriuje. Licencijos mokesčio sumažinimas naikins patekimo į rinką barjerus bei padės pritraukti naujus rinkos dalyvius, nes šiuo metu bankinis sektorius mūsų šalyje yra gana koncentruotas lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Siekiame tapti viena patraukliausių jurisdikcijų finansinėms paslaugoms Šiaurės ir Baltijos šalių regione“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Praėjusiais metais įtvirtinta nauja specializuoto banko kategorija, toks bankas gali teikti tradicines bankines paslaugas, tačiau turi mažiau įstatinio kapitalo ir negali teikti rizikingesnių investicinių paslaugų. Tai ir licencijų išdavimo mokesčio sumažinimas paskatins vietinio ir užsienio kapitalo bankų steigimąsi Lietuvoje.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017-10-27 organizuojamas 6 akad. val. seminarą „Specialiojo turto vertinimas“.
• Smulkesnė informacija teikiama interneto svetainėje www.avnt.lt skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-10-25 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.


Sodra praneša: „Vyšninio voko“ gavėjai susirūpino pensijos stažu
Sodra praneša, kad kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.
• Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.
„Išsiųsdami laiškus norėjome atkreipti dirbančiųjų dėmesį į itin aktualią problemą, kurios pasekmes nemaža dalis gyventojų pajus ateityje. Manome, kad gyventojams svarbu žinoti, jog gaudami mažesnę nei minimalią algą jie rizikuoja savo pensija. Visuomenės reakcija į „vyšninio voko“ iniciatyvą rodo, kad savo tikslą pasiekėme.
• Kur kas daugiau gyventojų dabar konsultuojasi dėl būtinojo stažo, o žmonių, dirbančių už mažesnį nei minimalų atlyginimą, ženkliai sumažėjo“,– sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Iš viso nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, jau gavo didesnę algą. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.
• Be stažo – mažesnė pensija
• Minimali alga svarbi, nes pilnas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.
• „Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. O, pavyzdžiui, Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.
• Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą.
• „Nors mažesnę nei minimalią algą gali gauti darbuotojai, dirbantys ne pilną darbo dieną, vis dėlto abejonių kelia tai, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir maitinimo įstaigos, statybos darbai, automobilių servisai mažesnė nei vidutinė alga – įprastas reiškinys.
• Be to, stebina, kad kone kas dešimtas, gaunantis minimalią ar mažesnę algą, eina vadovo pareigas“,– sako M. Sinkevičius.
• Akiratyje – individuali veikla
• „Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.
• „Artimiausiu metu dėmesį sutelksime būtent į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas.
• Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse. Nuo šiol šis įrankis tapo dar patogesnis – lengviau palyginti ta pačia veikla užsiimančias ar tame pačiame regione veikiančias įmones. Konkurencingoje darbo rinkoj viešumas – vienas iš stipriausių priemonių kovoti su pajamų slėpimu“,– teigia M. Sinkevičius.

Sodra primena: atleidimo atveju galima kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo
Sodra primena, kad nuo liepos įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui lojaliems darbuotojams, toje pačioje darbovietėje nepertraukiamai dirbusiems daugiau kaip 5 metus ir darbdavio iniciatyva, ne dėl savo kaltės, iš jos atleistiems, numatyta papildoma apsauga. Jie gali kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo.
• „Mūsų duomenimis, šiandien teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos jau turi beveik 500 apdraustųjų. Apie tai, kad vienoje darbovietėje dirbus ilgiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, vos mus pasiekia informacija apie jų atleidimą. Apie tai pranešame elektroniniu paštu, jeigu gyventojas jį yra nurodęs, ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
• Iki šiol prašymus skirti ilgalaikio darbo išmoką yra pateikę 209 apdraustieji. „Jau priėmėme 6 sprendimus skirti tokias išmokas tiems besikreipusiems, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai yra viena iš šios išmokos skyrimo sąlygų“, – aiškino J. Miskis.
• Iš tiesų, norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus:
• darbuotojas turi būti atleistas darbdavio iniciatyva ne dėl savo kaltės (pagal Darbo kodekso 57 straipsnį);
• įmonėje, iš kurios žmogus atleistas, jis turi būti nepertraukiamai išdirbęs ilgiau kaip 5 metus;
• per 3 mėnesius nuo atleidimo su tuo pačiu darbdaviu nesudarė darbo sutarties;
• kreipėsi dėl išmokos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo.
• Atkreiptinas dėmesys, kad buvusiems biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams šias išmokas skirs ir mokės ne „Sodra“, o buvęs darbdavys.
• Ilgalaikio darbo išmoka mokama nepriklausomai nuo kitų išmokų. Kitaip tariant, jei žmogus taip pat gauna, pavyzdžiui, nedarbo išmoką, ilgalaikio darbo išmoka jam taip pat gali būti skirta ir mokama.
• Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių 12-os mėnesių atlyginimų vidurkį, neskaitant to mėnesio, kurį darbuotojas buvo atleistas. Kokią išmoką gaus žmogus, priklausys ir nuo to, kiek metų jis dirbo darbovietėje, iš kurios buvo atleistas. Išdirbusiems nuo 5 iki 10 metų išmokama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka, dirbusiems nuo 10 iki 20 metų – dviejų, dirbusiems daugiau kaip 20 metų – trijų mėnesių išmoka.
• Gyventojams, kurie buvo atleisti liepos 2 d., ilgalaikio darbo išmokos skyrimo procedūros galėjo būti pradėtos ne anksčiau nei spalio 2 dieną – praėjus 3 mėnesiams po atleidimo ir įsitikinus, kad jie su buvusiu darbdaviu nesudarė naujos sutarties. Išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, tad pirmosios išmokos už spalį bus pradėtos mokėti lapkritį.
• Iš darbo ne dėl savo kaltės darbdavio iniciatyva atleisti lojalūs darbuotojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, tie, kurie buvo atleisti iš karto po to, kai liepos 1 d. įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, pateikti prašymą dar gali iki kitų metų sausio 2 dienos.

FNTT byla pasiekė teismą: privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokėtus daugiau nei 174 tūkst. eurų už specialius tvarsčius teks grąžinti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaule gautų daugiau kaip 174 tūkst.b29 eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Įtarimai sukčiavimu yra pareikšti bendrovės, reklamuojančios žaizdų gijimui naudojamas priemones, darbuotojui, o vieno iš Plungės rajono socialinės globos namų vyriausioji slaugytoja – tarnybos pareigų neatlikimu.
• Tyrimas pradėtas gavus Šiaulių teritorinės ligonių kasos informaciją, kad galbūt sukčiaujama, naudojantis minėtų globos namų pacientų kompensuojamųjų vaistų pasais, kuriuose išrašomi 100 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami tvarsčiai, naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms, kojų opoms ir praguloms gydyti.
• Atliekant ikiteisminį tyrimą atskleista, kad nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. medicininių tvarsčių platinimu užsiimančios bendrovės darbuotojas iš vyriausiosios slaugytojos gavo 32 šiuose globos namuose besigydančių pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus. Įtariama, kad pastarasis surašė žaizdų įvertinimo protokolus ir juose melagingai nurodė duomenis apie pacientų ligos pobūdį. Kompensuojamųjų vaistų pasai ir neteisingi duomenys apie ligonius buvo pateikti Plungėje dirbantiems keliems medikams. Pastarieji, neapžiūrėję pacientų ir neįvertinę jų būklės, išrašė receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms. Vaistų receptai buvo pateikti vienai Klaipėdos vaistinei, kuri tūkstančius vienetų brangiai kainuojančių tvarsčių atidavė įtariamajam. Vėliau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo 100 proc. kompensuota už įsigytus tvarsčius.
• FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad per pusantrų metų buvo išrašyta receptų daugiau kaip 15-kai tūkstančių tvarsčių, kurių vertė siekia daugiau kaip 174 tūkst. eurų.
• Dėl kelių Plungės privačios klinikos gydytojų, kurie neapžiūrėję ar netinkamai apžiūrėję pacientus nepagrįstai išrašė kompensuojamuosius tvarsčius, veiksmų buvo priimtas sprendimas atskirti tyrimą dėl netinkamo pareigų atlikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartis, kuriomis kaltinamus medikus pripažino kaltais ir atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
• Tyrimo metu buvo atlyginta dalis padarytos žalos – beveik 72 tūkstančių, o dėl daugiau nei 100 tūkst. eurų Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pripažinta civiliniu ieškovu. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą, perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

2017-10-16 09:59 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1373436
Savaitės 2017.10.09 - 2017.10.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
• Nedeficitinis biudžetas yra geriau nei deficitinis. Nesvarbu, ar dėl ekonomikos augimo ar dėl taupymo. Ne viena valdžia Lietuvoje gyveno spartaus ekonominio augimo sąlygomis, bet išleisdavo daugiau, nei surinkdavo, t.y. turėdavo deficitinį biudžetą. Už tai valstiečiams neabejotinas pliusas. Bet nepamirškime, kad čia kalbame biudžeto projektą. Iš nedeficitinio į deficitinį jis gali pavirsti tiesiog Seimo salėje, kai prasidės Pageidavimų koncertas: «Seimo narys sveikina savo rinkiminę apygardą ir siunčia mokyklos stogą». Deficitiniu jis gali pavirsti ir metų eigoje, jei bus pradėta dalinti pinigus visiems, kas reikalaus. Ir vienu, ir kitu atveju reikės atsispirti pagundai kelti mokesčius. Nedeficitinis biudžetas yra vertybė tik tada, kai jis nedeficitinis dėl to, kad valdžia tinkamai valdo ribotą pinigų kiekį. Jei valdžia nedeficito pasiekia tik dėl to, kad apiplėšia gyventojus, tai nedeficitas rodo ne pinigų valdymo, o apiplėšinėjimo įgūdžius. Tikiuosi 2018 pamatysime pinigų valdymą, o ne pinigų išmušinėjimą.
Žilvinas Šilėnas


SAVAITĖS NUTARIMAS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. rekomendaciją ir šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
• 1. Patvirtinti minimalųjį valandinį atlygį – 2,45 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 400 eurų.
• 2. Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS NAUJIENA
"Verslo žinios" praneša, kad VMI bus reorganizuojama į vieną juridinį asmenį, vietoje dabar esančių šešių. Dabar pradedama nuo Bendrųjų reikalų departamento pertvarkos.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
• Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai
VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
• „Esama įvairių praktinių situacijų, kuomet gyventojams susidaro grąžintina Gyventojų pajamų mokesčio suma, tačiau šia savo teise mokesčių mokėtojai nepasinaudoja, nes apie ją nežino. Iki šiol, pasibaigus deklaravimui, dėmesį sutelkdavome į tuos gyventojus, kurie vėluodavo pateikti deklaracijas ir pamiršdavo sumokėti mokestį, tačiau rūpindamiesi gyventojų pareigomis, turime nepamiršti ir apie jų teises«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, kad dalį gyventojų mokesčio permoka pasieks artėjant Kalėdoms.
• Priminimų pirmiausia sulauks tie gyventojai, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, tačiau iki šiol to nepadarė, nors VMI dar kovo mėnesį buvo parengusi visiškai užpildytas pajamų deklaracijas už 2016 m. su nurodyta grąžintina GPM suma. Vėliau pranešimai bus siunčiami ir tiems gyventojams, kurie neprivalėjo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau preliminariose pajamų deklaracijose jiems taip pat buvo apskaičiuota grąžintina suma.
• Pažymėtina, kad asmeniniai pranešimai bus siunčiami el. būdu. Sulaukę VMI pranešimo į savo el. pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), ten ras suformuotą visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurią beliks tik pateikti.
• Priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios* - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą ir GPM lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
• Mokesčio permoka gyventojams turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos, tačiau VMI visuomet stengiasi permokas grąžinti greičiau. Labai svarbu, kad teikdamas pajamų deklaraciją, gyventojas pasitikrintų, ar deklaracijoje nurodytas teisingas banko sąskaitos numeris.
• VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Iškilus klausimams pasikonsultuoti su VMI specialistais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios" paaiškina: kaip kaip valstybės biudžeto deficitas tampa biudžeto pertekliumi.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145.
• Pakeistas 7 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „7. Duomenys apie kiekvienam gyventojui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėtas ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suderinta duomenų teikimo elektroniniu būdu tvarka.“
• Pakeistas 1 priedas „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“
• Pakeistas priedo 6 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „6. Pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.“
• Pakeistas priedo 8 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „8. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas, dienpinigius, išmokėtus į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio (kai kompensacijos išmokėtos iki 2017 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu (kai kompensacijos išmokėtos nuo 2017 m. liepos 1 d.).“


VMI informuoja: pakeista mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 forma
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. VA-102 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos priedo užpildymo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr. 2017-16029) pakeista Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 užpildymo forma (toliau – nurodymas). Pakeitimai susiję su nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, taip pat nurodyme detalizuota jo apskundimo tvarka.


VMI komentuoja: dėl valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą apmokestinant doktorantams ir profesinių studijų studentams mokamą paramą.
• 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2534 (TAR, 2016, Nr. 2016-20555) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242 (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) išdėstytas nauja redakcija.
• Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio (Stipendijos ir kita parama studentams) nuostatas studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios stipendijos ir studijų stipendijos bei teikiama kita parama. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis arba gaunantiems studijų stipendiją, paramos teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
• Įgyvendinant paminėtą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Nutarimas Nr. 604) nustatyti valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams dydžiai, patvirtintas Paramos už akademinius pasiekimus ir paramos akademinėms išvykoms skyrimo ir teikimo doktorantams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“.
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Švietimo ir mokslo ministerija) 2017-10-02 rašte Nr. SR-4227 paaiškino, kad Nutarime Nr. 604 doktorantų ir studentų, studijuojančių pagal profesines studijų programas (rezidentų ir pedagogikos studijų krypčių studentų) stipendijos pradėtos vadinti parama studijoms, o stipendijos už akademinius pasiekimus – parama už akademinius pasiekimus, tačiau nagrinėjamų išmokų esmė ir tikslas nepakito - parama studijoms taip ir liko stipendijomis (socialinėmis, o iš esmės – pašalpa), o parama už akademinius pasiekimus – skatinamosiomis stipendijomis.
• Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Šio punkto apibendrintame paaiškinime (komentare) iš esmės paaiškinta, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos aukštųjų mokyklų studentų, doktorantų ir meno aspirantų gautos atitinkamos stipendijos bei kita parama, kuriai mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto.
• Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip kompetentingos institucijos pateiktą nuomonę dėl švietimą ir mokslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo, konstatuotina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas mokamos ir Nutarimu Nr. 604 nustatytos bei patvirtintos išmokos:
• - parama studijoms, t. y. studentams ir doktorantams mokamos stipendijos ir
• - parama už akademinius pasiekimus, t. y. doktorantams mokamos skatinamosios stipendijos,
• atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatytas sąlygas ir todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• Apraše nustatyta tvarka mokama parama akademinėms išvykoms, t. y. sumos akademinės išvykos metu doktoranto patirtoms išlaidoms kompensuoti, neviršijančios Apraše nustatytų dydžių, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip kompensacijos).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas
Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.
• „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP,“ – teigė premjeras S. Skvernelis.
• Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
• „Džiugu, jog ekonomika auga. Tačiau privalome išlaikyti jos pagreitį ir stabilumą bei didinti visų sričių efektyvumą. Todėl ši Vyriausybė biudžetą skirstė ne pagal projektus, o pagal tikslus. Siekiame padėti žmonėms išlipti iš skurdo, skatinti juos dirbti ir užsidirbti. Taip pat turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, kuri užtikrins finansinį saugumą ir ilgalaikę naudą mūsų šalies ateičiai,“ – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Toliau valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas svarstyti bus pateiktas Seimui (ne vėliau, kaip iki spalio 17 d.) Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.
• Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.
• Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus – 15,2 euro.
• Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio mėn. jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.
• Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: ministras Vilius Šapoka dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose
Finansų ministras Vilius Šapoka išvyksta į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, kuriuose bus diskutuojama dėl šių institucijų pateiktų išvadų ir pasiūlymų, susijusių su pasaulio ekonomine situacija ir valstybių vystymosi pažanga, bei priimami sprendimai dėl šių institucijų veiklos ir strategijos.
• „Pritariame, kad šiuo metu esanti gana palanki ekonominė situacija sukuria progą valstybėms įgyvendinti reformas, skirtas susidoroti su pagrindinėmis po krizės išlikusiomis problemomis. Manome, kad reformos turėtų būti pirmiausia nukreiptos į produktyvumo didinimą bei ekonomikos atsparumo stiprinimą,“ – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad nors pasaulio ekonomikos augimas stiprėja, ji dar nėra visiškai atsigavusi. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas sudarys 3,6 proc. 2017 m. ir 3,7 proc. 2018 m. Tai apima pagerėjusias augimo prognozes euro zonai, Japonijai, besivystančioms Azijos ir Europos šalims bei Rusijai, tačiau jas atsveria numatomas JAV ir Jungtinės Karalystės ekonomikų augimo sumažėjimas. Euro zonai TVF prognozuoja 2,1 proc. augimą 2017 m. ir 1,9 proc. 2018 m., o Lietuvos ekonomikos augimas 2017 m. ir 2018 m. turėtų sudaryti 3,5 proc.
• Pasaulio banke ministras susitiks su vyriausiuoju direktoriumi, atsakingu už „Doing Business“ ataskaitą.
• „Vyriausybės programos įgyvendinimo plane esame išsikėlę tikslą iki 2020 m. pakilti į 15-ą „Doing Business“ ataskaitos vietą. Šiam tikslui pasiekti turime įgyvendinti reikiamas reformas, kad verslo aplinka taptų dar draugiškesnė,“ – sakė ministras.
• Susitikimų metu Pasaulio bankas pristatys 2018 m. Pasaulio vystymosi ataskaitą, skirtą švietimui, kurioje pabrėžiama, kad nuo investicijų į švietimo infrastruktūrą reikėtų pereiti prie investicijų į švietimo kokybę ir prieinamumą.

Sodra praneša: senjorams jau mokamos didesnės pensijos
Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro.
• Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.
• Išaugusias pensijas lapkritį gaus ir nedirbantys bei socialinio draudimo pensijos negaunantys pareigūnai bei kariai – didėja jiems mokamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą.
• „Kurį laiką stebėjome didėjantį atotrūkį tarp vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės senatvės pensijos. Šiemet per 7 mėnesius pensijų draudimo įplaukos viršijo išlaidas 158 mln. eurų. Tai lėmė 10 proc. išaugęs vidutinis darbo užmokestis. Tuo tarpu gyventojų, turinčiųjų būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija per metus padidėjo mažiau – 8 procentais. Tad sprendimas didinti pensijas buvo dėsningas ir nesukuria naštos „Sodros“ biudžetui“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Dėl bazinės pensijos padidėjimo visiems, turintiems būtinąjį stažą, senatvės pensija išaugs vienodai – po 11 eurų. Papildomai pensijos padidės tiems, kas yra įgiję didesnį negu 30 metų darbo stažą. Kiek konkrečiai padidės žmogaus pensija, priklausys nuo individualiai sukaupto stažo.
• Numatyta, kad didesnėms pensijoms išmokėti šiemet papildomai prireiks 31 mln. eurų.
• Iki šiol vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 288 eurus. Padidinus bazinę pensiją ji pasiekė 301 eurą arba 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
• Šiuo metu pensiją sudaro trys dalys – pagrindinė dalis (110 proc. bazinės pensijos), kuri yra vienoda visiems, turintiems būtinąjį stažą; papildoma dalis, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į darbo stažą ir žmogaus gautas draudžiamąsias pajamas, bei priedas už papildomą stažą – jis skaičiuojamas už kiekvienus pilnus metus, viršijančius 30 metų stažo, pridedant po 3 proc. bazinės pensijos.

FNTT tyrimas: nelegalių 1,5 mln. JAV dolerių priedanga – prekyba pistacijomis
Vilniuje registruota bendrovė buvo virtusi verslininko įrankiu siekiant legalizuoti dideles sumas JAV dolerių. Į bendrovės sąskaitas įplaukdavo milijoninės sumos, vėliau šios lėšos buvo pervedamos kitur.
• Per Lietuvoje registruotą įmonę bandyta išplauti apie 1,5 mln. JAV dolerių, o bendrovės atstovas, siekdamas tokią veiklą nuslėpti, klastojo krovinių gabenimo dokumentus, muitinės deklaracijas, sąskaitas-faktūras. Tokį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT)
95cbaigtą ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūra surašiusi kaltinamąjį aktą perdavė teismui.
• Prieš kurį laiką minėta įmonė iš Prancūzijoje registruotos bendrovės sulaukė veik 1,5 mln. JAV dolerių perlaidos. Tokia pavedimo suma tyrėjams sukėlė įtarimų dėl galimo pinigų plovimo, taigi bendrovė buvo paprašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius šių lėšų kilmę. Įmonės vadovo pateiktuose dokumentų kopijose buvo nurodyta, kad pervesti pinigai – tai atsiskaitymas už daugiau nei dešimtis tūkstančių kilogramų pistacijų, kurios laivais esą gabentos iš Honkongo į Prancūziją.
• Tačiau paaiškėjo, kad bendrovės pateikti dokumentai – suklastoti. Tai – Prancūzijos ir Kinijos Honkongo regiono įmonių dokumentai: muitinės deklaracijos, laivo važtaraščiai, sąskaitos-faktūros. FNTT tyrėjai, išsiuntę teisinės pagalbos prašymus, išsiaiškino, kad dokumentuose minimas laivas niekada nebuvo Honkongo jūrų uoste. Prancūzijos pareigūnai informavo, kad laivo tokiu pavadinimu Prancūzijos jūrų uostuose nebuvo; kad į Prancūziją neva atgabentų pistacijų muitinės deklaracijos – netikros.
• Iš Prancūzijoje registruotos bendrovės milijoninio pavedimo sulaukusi bendrovė 700 tūkst. JAV dolerių išsyk pervedė kitur, o likusios lėšos buvo sustabdytos: įmonės sąskaitoje areštuota daugiau nei 770 tūkst. JAV dolerių, kuriuos numatoma konfiskuoti.
• Vienintelis Lietuvoje registruotos bendrovės akcininkas – Švedijos Karalystės pilietis. „Sodros“ duomenimis, bendrovė darbuotojų neturėjo, duomenų, kad įmonė vykdė veiklą nėra. Bendrovės vadovas aiškino, kad jis užsiima šeimos verslu, kad turi įmonių daugelyje valstybių, o Lietuvoje įmonė įsteigė dėl to, kad girdėjo apie geras sąlygas verslui.
• Bendrovės direktorius šioje byloje yra įtariamasis, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos kalėjime. Verslininkas Švedijoje yra nuteistas už panašų nusikaltimą.
• Į teismą šioje byloje siunčiamas juridinis asmuo, kaltinamas pinigų plovimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



2017-10-16 08:57 Lankytojų pasiūlymai, tinklapio naujienos » Šios savaitės NAUJIENOS - įdėkite čia naujieną ! » #1373424
Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai

VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu deklaravimas.vmi.lt.
2017-10-15 14:18 PVM » Individuali veikla pagal pazyma ir PVM » #1373401
Ne PVM mokėtojai rašo sąskaitas (net ir lenkai) be jokio PVM. Kažkokio tarifo PVM arba nulinį PVM rašo tik PVM mokėtojai.
2017-10-13 11:44 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1373341
Gerbiami Asociacijos nariai,

Alytaus buhalterių asociacija švenčia 10-ies metų jubiliejų ir kviečia jų šventėje dalyvauti ir NBA atstovus.
Praneškite, kas pageidautų dalyvauti renginyje.
Taip pat labai laukčiau įdomių minčių dėl dovanų bei palinkėjimų pasveikinant kolegas.

2017-10-13 11:38 Įvairūs » Buhalterių klubas - nepelno siekianti organizacija » #1373337
Galima organizuoti. Paderinsiu laiką.
2017-10-10 09:15 Bendra » Pirkimo pardavimo sutartis atgaline data su įmone » #1372954
Priklauso, ką pardavėt, bet kokiu atveju prievolė deklaruoti yra ir įmonei, ir gal būt jums.
2017-10-09 21:33 Tikslas » Savaitėlė (naujienų apžvalga) » #1372948
Savaitės 2017.10.02 - 2017.10.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• NAIKINAMA #MOKESČIŲLENGVATA DIRBANČIŲ VAIKAMS
• arba
• SAKOMA «#ATSKIRTIESMAŽINIMAS», O REALIAI - #MOKESČIŲDIDINIMAS DIRBANTIEMS
• Nenustebkite, jei, įteisinus atskirties mažinimo tikslų siekiančią mokesčių lengvatą, jūsų atlyginimas sumažės 30 eurų kart vaikų skaičius šeimoje. Arba kitaip - panašiai tiek gali padidėti jūsų mokami mokesčiai.
• Buvome orūs mokesčių mokėtojai, turintys mažiausias mokestines lengvatas Europoje ir net civilizuotose šalyse. Buvome labiausiai išlaikantys savo valstybę, pensininkus ir remiamus asmenis. Tapsime pašalpos gavėjais - mums leis ištiesta ranka paprašyti 15 eurų vaiko pinigų. Prašysite? O gal pagailėsite ir paliksite biudžete, kad galima būtų dar labiau paremti «skurstančius».
• Kabutėse ši sąvoka todėl, kad iš labiausiai apmokestintų dirbančių atėmus mokestinę lengvatą, papildomai surinkti keliasdešimt milijonų bus padalinti ir mokesčių per pusę ar net kelis kartus mažiau mokantiems ūkininkų, sportininkų, prekeivių ir kitokio verslo liudininkų vaikams.
• Taip, yra tikimybė, kad koks dešimtadalis vaikų tokio tipo šeimose gali skursti. Tik ar kas apskaitys slepiamas pajamas, kai net sumažintų mokesčių mokėti valios ir suvokimo nėra, o smulkaus verslo atstovai atvirai ir viešai pareiškia, kad sąžinės kriterijai čia negalioja, - pajamas rodyti ir mokesčius nuo jų mokėti «rekomenduojama», vadinasi neprivaloma. Kai net politikai moja ranka į siekius tolygiai apmokestinti pajamas ir eilinį kartą kalba tik apie dirbančių mokesčius.
• Pažadėję mažinti mokestinę naštą dirbantiems ir ypač vaikus auginantiems, valdantieji susiruošė realiai ją padidinti tai pridengdami pašalpų dalinimu. Tiems, kas pašalpiniais būti nenori ir neturėtų. Tiems, kam uždirbti pinigai ir save išlaikančio statusas yra svarbiau nei parama.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris atsakingai pažada - imsimės visų įmanomų priemonių sutelkti visus suinteresuotus atstovus ir priešintis PNPD (papildomas neapmokestinamas pajamų dydis) naikinimui. Į šią kovą jungiasi ir profesinės sąjungos bei vaiko teisių gynėjai.
• Tikimės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užims stiprią poziciją ir sugebės atlikti savo tiesiogines funkcijas - t.y. atstovauti ne tik remtinus, bet ir dirbančius. Tikimės, kad Finansų ministerija ras didesnes pajamas gaunančių iš ko galima būtų paremti skurstančius mokesčių lengvatininkų vaikus.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris

SAVAITĖS CITATA-2
• Su kuo galima palyginti mokesčių reformą? Šį kartą, manau, su namo renovacija kapitaline. Kaip tai daroma? Na realiai turėtų būti kaip visų sienų apšiltinimas, kad pinigai su šešėline ekonomika kaip šiluma per kiauras sienas nebėgtų. Paskui ten visokių taisyklių ir sistemų senų pakeitimas, kad verslui kuo mažiau biurokratijos būtų, nu čia kaip su kūrenamu pečium, kad jo nereiktų kas rytą kurti ir keiktis. Aiški apskaitos sistema name ir aiški išlaidų sistema, kad mokesčių mokėtojai matytų, kur jų mokesčiai nukeliauja, čia kaip su išlaidom šildymui, kai kiši kiši ir nesupranti, kodėl šaldytuve gyveni. Nu ir taip toliau. Bet su finansų ministerijos namo renovacija gavosi taip, kad projektą pradžioj padarė kaip kokio dvylikaaukščio namo perstatymą vos ne nuo pamatų, o galiausiai kaimo lūšnoje plintusus (nu tipo grindjuostes) pakeis. Ir taip ant tuščių apsukų vos ne visus metus malėsi vaidininkai, raštelius rašė, popieriukus nešiojo, siuntinėjo, variantus derino, analizavo, diskutavo, verslą erzino. Kas nors paskaičiavo, kiek jau kainavo mokesčių mokėtojams ta plintusų keitimo reforma? Ne, neskaičiavo ir neskaičiuos, nes bus labai daug pinigų ant vėjais paleistų. o plintusų keitimas dar neprasidėjo…
Darius Buta, buvęs VMI prie FM komunikacijos vadovas
SAVAITĖS NUORODA
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Abiejų institucijų atstovai tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.
• „Pradėję skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus pastebėjome, jog daugelis domisi tokia informacija, kad galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu. Todėl žengėme dar vieną žingsnį ir bendradarbiaudami su VMI sudarėme galimybę patogiai palyginti įmonių duomenis su kitų tos savivaldybės ar ta pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis“, – sako „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
• VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.
• „Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ženkliai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei, atitinkamai reaguoti juos įvertinę“, – sako A. Klerauskas.
• Itin mažas algas mokančių įmonių skaičius jau sumažėjo
• „Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
• Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.
• Naujos priemonės – bendrų veiksmų tąsa
• Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas tam, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne pilnu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.
• „Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis. Būtina ieškoti naujų sprendimų, bendradarbiavimo būdų, suteikiančių svertus visuomenei, didinančių supratimą apie socialinio draudimo ir mokesčių sistemos ryšį bei skatinančių priklausančius mokesčius ir įmokas mokėti sąžiningai ir tai daryti savarankiškai.
• Naujausią informaciją apie įmonių vidutinius darbo užmokesčius bei jų palyginimus rasite čia: http://atvira.sodra.lt/imones.

SAVAITĖS KOMENTARAS
• Citata: «i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančioms standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.»
• Komentaras: kaip papildomų ataskaitų (ataskaitos) paruošimo, teikimo, tikslinimo ir pan. laiko ir pinigų sąnaudos sumažins administravimo naštą žino tik VMI. Šiuo metu daugiau kai tūkstantis įmonių jau apmokėjo dešimtis tūkstančius aukšto lygio specialistų darbo valandų analizuojant bei derinant SAF.T «popierines specifikacijas» su užsienio motininių kompanijų IT sistemomis, išleista milijonai eurų išoriniams konsultantams, kaip ir kokie duomenys bus teikiami SAF.T. Tiesiog akyse matosi, kaip ta našta dėl SAF.T mažėja…

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 04 d. įsakymu Nr. D1-812 pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
• Taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.01.01

VMI paruošė raštą dėl teisės aktų, susijusių su akcizų apskaičiavimo dokumentais, pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad:
• 2017 m. spalio 2 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos« pakeitimo» pakeitimo«;
• 2017 m. spalio 3 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-80 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« pakeitimo».

Raštą galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeisto palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių 4, 6 ir 10 punktų nuostatos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija teigia, kad jau sėkmingai įgyvendinti pokyčiai – mažesnė priklausomybė nuo išorės finansavimo
Penktadienį (2017.10.06) vykusiame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) posėdyje pristatyti planuojami valdymo pokyčiai Lietuvos darbo biržoje taip pat pagrindinės kryptys sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
• Stebėsenos komiteto posėdyje pristatant Lietuvos darbo biržos valdymo pertvarką bei sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus pagrindines kryptis, akcentuota, kad pokyčiais siekiama ne tik efektyvesnio lėšų investavimo, bet, svarbiausia, daugiau ir kokybiškesnių paslaugų Lietuvos gyventojams.
• „Žinodami, kad ES investicijų srautas po 2020 m. galimai sumažės, privalome ne tik planuoti, bet ir įgyvendinti tokius struktūriniu pokyčius, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek ir kiti sektoriai ateityje būtų mažiau priklausomi nuo išorinių finansavimo šaltinių. Be to, ypač svarbu, kad šių pokyčių ir investicijų rezultatus ir naudą realiai pajustų Lietuvos žmonės“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
• Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat svarstyta ir pritarta Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo, ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų 9 priemonių projektų atrankos kriterijams.
• Jais remiantis, bus vykdoma projektų atranka studijų prieinamumo didinimo, asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo ir neformaliojo ugdymosi poreikių ir galimybių mokytis, dalinio palūkanų kompensavimo, mokymų užsienio investuotojų darbuotojams, miesto inžinerinės infrastruktūros ir kitose srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas R. Lazutka: „Dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes“
Spalio 5 dieną Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei akademinės visuomenės atstovai analizuoja pajamų nelygybės klausimus ir ieško sprendimo būdų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas, profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes.
• „10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, 10 proc. turtingiausiųjų – 28 proc. Tai rodo dideles perskirstymo galimybes. Vien kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybei mažinti, nes jos veikia tik vieną nelygybės pusę – mažina skurdžiausiųjų atotrūkį nuo vidutiniokų, bet nemažina atotrūkio tarp vidutiniokų ir labai turtingų. Be to, mažai perskirstant pačių turtingiausiųjų pajamas, nepakanka išteklių ir skurstantiems žmonėms remti“, - sako R. Lazutka.
• Kaip pastebi ministro patarėjas, pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio – reikšmingiausiai ją mažina pensijos, taip pat – kitos socialinės išmokos. Jis kartu akcentavo poreikį ieškoti būdų tikslinti pajamų tyrimus, kad būtų disponuojama dar tikslesniais netolygaus pajamų pasiskirstymo duomenimis.
• Kaip pažymi konferencijos „Pajamų nelygybė Lietuvoje“ organizatoriai, Lietuva yra pasiekusi didelės pažangos artėdama prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio: sugebėta suvaldyti ekonominį sunkmetį ir vėl atsidurti tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Vis tik ekonominio augimo vaisius Lietuvoje įvairios gyventojų grupės junta skirtingai, todėl būtina ieškoti būdų pajamų nelygybei mažinti.
• Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančioje konferencijoje savo įžvalgomis apie pajamų nelygybę šiandien taip p
eacat dalinasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Kingstono universiteto (Londonas) dėstytojas ir Politinės ekonomikos tyrimų grupės koordinatorius prof. Engelbertas Stockhammeris, Stokholmo universiteto Švedijos socialinių tyrimų instituto ekonomikos profesorius dr. Markus Jäntti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonominės politikos analitikas dr. Michaelis Försteris, prof. Boguslavas Gruževskis, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir kiti pranešėjai.


Valstybinė darbo inspekcija organizuoja konferenciją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“
Valstybinė darbo inspekcija, vykdanti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto funkcijas, bendradarbiaudama su Europos įmonių tinklo (EEN) atstovais Lietuvoje, veikiančiais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, organizuoja konferenciją, skirtą Europos 2016–2017 m. informacinei saugių darbo vietų kampanijai „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“.
• Renginio data: 2017 m. spalio 25 d.
• Renginio vieta: „Europa Royale“ viešbutis (Miško g. 11, Kaunas).
• Išsamesnę informaciją apie registraciją ir programą rasite čia.
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. spalį
Sodra skelbia pensijų ir išmokų mokėjimų per 2017 m. spalo mėn. kalendorių.


VMI pasirašė sutartį dėl i.SAF-T posistemio sukūrimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD« (subtiekėjai UAB „PricewaterhouseCoopers» ir PETAPILOT, S.A.), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (toliau - i.SAF-T) posistemiui įdiegti.
• Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pasirašytos sutarties vertė – 833629,50 Eur. su PVM. Laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
• Įgyvendinus projektą bus atsisakyta popierinio apskaitos duomenų teikimo būdo mokesčių administratoriui užtikrinant greitesnį bei efektyvesnį mokesčių mokėtojų apskaitos sistemoje registruojamų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apdorojimą, tikslesnį jų įvertinimą bei mažinant finansinius, žmogiškuosius ir darbo laiko išteklių kaštus, patiriamus rengiant ir įvertinant buhalterinės apskaitos duomenis, trumpesnę kontrolės veiksmų trukmę bei didesnį jų kiekį.
• i.SAF-T posistemio sukūrimas leis standartizuotu ir automatizuotu būdu pateikti mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui, tokiu būdu mažinant su VMI kontrolės veiksmais susijusią mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, supaprastinant VMI kontrolės proceso mokesčių administravimo procedūras.
• Konkursą laimėjusi įmonė posistemio įdiegimą įsipareigojo atlikti iki 2019-01-15.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 139 svečiai ir 1 nariai
Prisijungę nariai: Tininga

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR