Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai

VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu deklaravimas.vmi.lt.

Gerbiami Asociacijos nariai,

Alytaus buhalterių asociacija švenčia 10-ies metų jubiliejų ir kviečia jų šventėje dalyvauti ir NBA atstovus.
Praneškite, kas pageidautų dalyvauti renginyje.
Taip pat labai laukčiau įdomių minčių dėl dovanų bei palinkėjimų pasveikinant kolegas.

Priklauso, ką pardavėt, bet kokiu atveju prievolė deklaruoti yra ir įmonei, ir gal būt jums.

Lengviausia iš karto steigi atskirą UAB (SIA) Latvijoje.

Gerbiami nariai,

FNTT kviečia dalyvauti jų organizuojamam seminare .

SKAITOMI PRANEŠIMAI:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pristatymas
FNTT IR NE FINANSŲ SEKTORIAUS BENDRADARBIAVIMAS: SITUACIJOS APŽVALGA,
ĮSITRAUKIMO BŪTINYBĖ, AKTUALIJOS.
Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis ir minėtos valdybos
Atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pristatymas
„FNTT TIRIAMI NUSIKALTIMAI: TENDENCIJOS IR GRĖSMĖS“.
Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robert Šadianec.

Valstybės saugumo departamento pristatymas
„TARPTAUTINIO TERORIZMO FINANSAVIMO TENDENCIJOS“.


Praneškite Asociacijai, kas norėtų dalyvauti. seminaras nemokamas, Asociacijai skiriama 3 vietos.

Registracija iki spalio 10 dienos.

Čia labai gerai (nuostabu) - Pelno mokesčio įstatyme "primygtinai prašoma'" nemažinti apmokestinamųjų pajamų bazės (PLN204 formos 18 langelio sklaičiaus).

Savaitės 2017.09.25 - 2017.10.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KONSULTACIJA
„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką apie ligos išmoką turi žinoti individualios veiklos vykdytojai?
• Savarankiškai dirbantiems žmonėms neretai iškyla įvairių klausimų dėl reikalingų sumokėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, užtikrinamų socialinių garantijų, mat įmokas ir mokesčius šie žmonės turi apskaičiuoti savarankiškai. Tam, kad susirgimai neužkluptų netikėtai, o reikalingos informacijos nereikėtų papildomai ieškoti, artėjant peršalimo ligų sezonui „Sodros“ specialistai atsako į dažniausius individualiai dirbančių žmonių klausimus apie ligos draudimą ir išmokas.
• Vykdau individualią veiklą, ar esu draudžiamas ligos draudimu ir susirgęs galėsiu gauti išmoką?
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. dirbantieji pagal individualios veiklos pažymas yra draudžiami ligos draudimu ir susirgę gali gauti ligos išmokas. Kaip ir visi ligos draudimo įmokas mokantieji, norėdami gauti ligos išmoką dirbantys pagal individualios veiklos pažymą žmonės iki pirmos susirgimo dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius šio draudimo stažą.
• Kaip skaičiuojamas ligos socialinio draudimo stažas, jeigu vykdau individualią veiklą?
• Stažas nustatomas pagal sumokėtas įmokas: jei įmokos sumokėtos nuo 1 MMA dydžio sumos – įgyjamas 1 mėnesio socialinio draudimo stažas, jei įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės negu MMA sumos, stažas laikomas proporcingai didesniu arba mažesniu.
• Pažymėtina, kad ligos socialinio draudimo stažas taip pat gali būti įgyjamas iki susirgimo pradžios individualią veiklą vykdančiam asmeniui dirbant pagal darbo sutartį ir jo darbdaviui mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas; taip pat individualią veiklą vykdančiam asmeniui gaunant motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas. Tokiu atveju apdraustasis iki laikinojo nedarbingumo pradžios taip pat turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
• Kokio dydžio įmokas reikia mokėti, kad gaučiau ligos išmoką?
• Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo 2017 m. liepos 1 d. sudaro 28,7 proc. nuo pusės Jūsų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatskaičius VSD ir PSD įmokų), 30,7 proc. tarifas galios, jei senatvės pensijai kaupiate papildomai savo lėšomis II pakopos pensijų fonde. Šias įmokas turite sumokėti, kaip ir anksčiau, iki kitų metų gegužės 1 dienos.
• Žmogus gali pasirinkti, ar mokėti įmokas, skaičiuojamas, pavyzdžiui, nuo 1 MMA, arba skaičiuojamas nuo faktiškai per mėnesį gautų pajamų. Pasirinkus mokėti nuo planuojamų turėti pajamų, pavyzdžiui, nuo MMA, iki kitų metų gegužės 1 d. būtina sumokėti draudimo įmokų skirtumą, apskaičiuotą pagal faktiškai gautas pajamas.
• Ar tai, kad moku privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas užtikrina, kad galėsiu gauti ligos išmoką ir esu draudžiamas ligos draudimu?
• Ne, privalomojo sveikatos draudimo įmokos užtikrina galimybę nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas, jos niekaip nėra susijusios su ligos draudimu. Ligos draudimas skirtas užtikrinti, kad sergantis žmogus, tuo metu, kai dėl ligos negali dirbti, neliks be pajamų. Taigi mokant PSD įmokas užtikrinamas nemokamas gydymas, o mokant ligos draudimo įmokas – galimybė susirgus ar slaugant šeimos narį gauti ligos išmoką.
• Kas nutiks, jei įmokas mokėsiu kas mėnesį, bet mano faktinės pajamos bus didesnės arba mažesnės nei tos, nuo kurių mokėjau įmokas?
• Jeigu draudžiamosios pajamos, pagal kurias buvo paskaičiuotas ligos išmokos dydis, bus patikslintos pateikus metinę pajamų deklaraciją ir to laikotarpio draudžiamosios pajamos sumažės, ligos išmoka bus atitinkamai perskaičiuota ir bus nustatyta ligos išmokos permoka, kurią žmogus turės grąžinti.
• Pažymėtina, kad, tokiu atveju bus perskaičiuojamos ir žmogaus sumokėtos VSD įmokos – nustačius, kad jos mokėtos nuo didesnės sumos ir pateikus metinę pajamų deklaraciją to laikotarpio pajamos sumažės, žmogui taip pat bus grąžinama įmokų permoka. Jei tuo metu žmogus dar nebus grąžinęs ligos išmokos permokos, VSD įmokų permoka jam bus grąžinta atskaičius ligos išmokos permokos sumą.
• Ar tiesa, kad, nors sirgau šiemet, ligos išmoką gausiu tik kitais metais, po gegužės 1 d.?
• Nebūtinai. Taip nutiks tik tokiu atveju, jei pajamas deklaruosite kartą per metus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei pasirenkate įmokas „Sodrai“ mokėti tik kartą per metus, ir Jums priklausančias išmokas „Sodra“ gali išmokėti tik po to, kai deklaruojate pajamas ir sumokate priklausančias įmokas.
• Ar valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos išmokai gauti galiu sumokėti avansu?
• Taip, įmokas ligos išmokai gauti galima sumokėti avansu. Pavyzdžiui, 2017 m. vasario mėn. galima sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už kelis, pavyzdžiui, tris mėnesius ar už visus metus į priekį.
• Ar ligos išmoka bus mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos?
• Kaip ir, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartis žmonėms, taip ir vykdantiems individualią veiklą žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais dėl savo ligos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama už darbo dienas (ne kalendorines) taikant 5 darbo dienų savaitę. Dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą žmonėms už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama, o dirbantiesiems pagal darbo sutartį išmoką už šį laikotarpį moka darbdavys.
• Ligos išmoka slaugant sergantį šeimos narį iš „Sodros“ lėšų yra mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Seimas grąžino 9% PVM tarifą šildymui
Seimas grąžino PVM lengvatą šildymui - iki 2017 m. gruodžio 31 d. bus taikomas 9% PVM tarifas.
• Pakeistas 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“.

Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-75 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-106 „Dėl Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Įsakymas).
• Įsakymu nustatoma, kad:
• Asmens akcizų deklaracija (FR0630A forma) ir jos priedai nuo 2018 m. sausio 1 d. teikiami tik per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS);
• Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 9 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas pardavėjas ar jo fiskalinis agentas (toliau ‒ Pardavėjas) turi pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma), FR0630D priedą „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes“, FR0630R priedą „Registruoto asmens akcizų apskaičiavimas“ ir tam tikrais atvejais FR0630B priedą „Biologinės kilmės žaliavų dalies energinių produktų mišiniuose ir akcizų apskaičiavimas“, FR0630C priedą „Cigarečių kombinuoto akcizų tarifo ir akcizų apskaičiavimas“ ar kitus teisės aktų nustatytus dokumentus (ataskaitas, registrus, pažymas, sertifikatus, leidimus ir pan.);
• Pardavėjo pildomos Asmens akcizų deklaracijos (FR0630A forma) 8 laukelyje „Laikinai registruoto asmens ar kito asmens identifikacinis numeris AIS“ nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinėje sistemoje (toliau ‒ AIS) suteiktas numeris;
• kai per tą patį mokestinį laikotarpį akcizais apmokestinamos prekės gaunamos ir pagal laikinai registruoto gavėjo pažymėjimą ir pagal išduotą patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje yra garantuotas, Asmens akcizų deklaracijos (FR0630A forma) 8 laukelyje nurodomas arba laikinai registruoto gavėjo SEED (angl. System for Exchange of Excise) numeris, arba minėtam patvirtinimui AIS suteiktas numeris;
• Pardavėjo pildomame R0630R priede „Registruoto asmens akcizų apskaičiavimas“ R6 „AAP, atgabentos su AAD“ ir R7 „AAP, atgabentos su SAAD“ stulpelių laukeliai nežymimi;
• FR0630S priedo „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas“ 23 laukelyje nurodomas iš kito Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, faktiškai atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausomai nuo to ar jau yra parengtas elektroninis pranešimas apie jų gavimą (e-RoR), ar ne, kiekis;
• asmuo, kuris pageidauja netaikyti akcizų lengvatos, nurodytos AĮ 40 straipsnyje, arba kuriam atsiranda prievolė mokėti akcizus už nepagrįstai pritaikytą minėtą akcizų lengvatą, turi pateikti atskirą Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma), FR0630D priedą „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes“ .
Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. VA-77 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. VA-147 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo” patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės).
• Taisyklių pakeitime numatyta, kad Prašymą pakeisti pridėtinės vertės mokesčio mokestinį laikotarpį asmuo gali pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI), vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mano VMI naudojimo taisyklės), ir Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau – Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklės).“
• Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo asmeniui pateikia per Mano VMI, vadovaujantis Mano VMI naudojimo ir Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėmis.

VMI informuoja: pakeisti pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 11, 31, 38-1 ir 38-2 straipsnių apibendrinti paaiškinimai (komentarai)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-09-12 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1716266-6K-1705576) ir su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (2017-09-22 raštas Nr. (3-3184)).
• Komentarai aktualūs laivybos įmonėms, kurios pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį. Tokiai apmokestinimo schemai priskiriama ir jūrų laivų, perkamų už skolintas lėšas, įsigijimo sąnaudos (įskaitant palūkanas).
• Pakeistus Pelno mokesčio įstatymo straipsnių komentarus galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1, 10 punktų apibendrinti paaiškinimai (komentaras)
VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1 ir 10 punktų apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimus. Gyventojų pajamų mokesčio 17 str. komentare VMI paaiškino, kaip draudimo bendrovės turi taikyti nuo 2017 m. galiojančias GPM įstatymo pataisas, jeigu gyvybės draudimo sutartyse pasikeitė naudos gavėjas. VMI paaiškino, kada tokių sutarčių išmokos (pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus) yra apmokestinamos t.y lengvata yra netaikoma.
• VMI pakeitė ir GPM 21 sttr. komentarą. VMI priminė, kad bendra visų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų mokėjimų, nuo kurių sumokėtą GPM VMI grąžina, suma turi būti ne didesnė kaip 25 proc. metinių gyventojo apmokestinamųjų pajamų, o gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus suma turi neviršyti 2 000 Eur per metus (ir būti ne didesnė kaip 25 proc. metinių gyventojo apmokestinamųjų pajamų).

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 311,7 mln. eurų
FFinansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 311,7 mln. eurų arba 0,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 116,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 7 mlrd. 723 mln. eurų, išlaidos – 7 mlrd. 155 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugpjūtį sudarė 256,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (49,8 proc.) ir socialinių įmokų (43,4 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,6 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Ūkio ministerija informuoja: įmonių pavadinimai galės būti sudaromi užsienio kalba lotyniškais rašmenimis
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
• „Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neleidžia sudaryti įmonių pavadinimų užsienio kalba, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmonėmis, sudaromus pavadinimus. Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos nėra suderintos tarpusavyje, nes tik Civiliniame kodekse nustatyta, kad juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmone, pavadinimas gali būti sudaromas užsienio kalba. Valstybinės kalbos įstatyme tokios išimties nėra nustatyta.
• Taigi Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pakeitimai užtikrins lygiateisiškumo principą ir suvienodins teisės aktų nuostatas, įteisins aiškų ir nedviprasmišką reguliavimą.

Valstybinė darbo inspekcija praneša: VDI ir policija tikrino rizikingą statybvietę
Rugsėjo 29 d. ryte Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai išvyko į vieną iš Vilniaus statybviečių tikrinti, ar joje nedirbama nelegaliai.
• „Tikrinamą statybos objektą pasirinkome neatsitiktinai. Tai viena iš vadinamųjų probleminių statybviečių, kuriose darbo inspektoriai, atsižvelgdami į VDI pasitikėjimo telefonu, taip pat iš žiniasklaidos gautą informaciją, jau buvo nustatę pažeidimų, – sako VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Tikrintas objektas yra nemažas, jame dirba daugiau nei keletas skirtingų įmonių rangos ir subrangos sutartimis. Tad šį kartą pasirinkome taktiką tikrinti sutelktomis jėgomis, siųsdami tiek reide dalyvaujančius mūsų inspektorius, tiek policijos ekipažus.“
• VDI tikrinimų akcijos kartu su policija jau turi gerą įdirbį. Jos organizuojamos šalies mastu, vienu metu visuose regionuose, taip pat ir atskirose apskrityse. Įprastai toks bendradarbiavimas pasižymi itin geru rezultatyvumu.
• „Veikti išaiškinant nelegalų darbą – mūsų bendras siekis. Esame patenkinti galimybe prisidėti prie Valstybinės darbo inspekcijos rengiamų patikrinimų veiksmingumo ir sklandumo. Policijos pareigūnų dalyvavimas patikrinimuose padeda užtikrinti, kad darbo inspektorių teisėti reikalavimai būtų deramai vykdomi“, – teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistai.
• Reido metu dėmesys buvo skiriamas ir neblaivumo darbe prevencijai, ir užfiksuoti akivaizdžius saugos darbe pažeidimus.
• Patikrinus numatytą statybvietę, nustatyti 4 galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejai, visi asmenys – Ukrainos piliečiai. Pastarieji negalėjo tiksliai pateikti juos su vienu iš subrangovų siejančių darbinių santykių detalių, vengė tiesių atsakymų. Šiuo metu darbo inspektoriai aiškinasi, kokiu pagrindu ir kokioje įmonėje jie dirba.
• Taip pat vienam darbuotojui reido metu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Jis nušalintas nuo darbo, dėl šio atvejo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sodra primena: galima teikti neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti
Sodra informuoja, kad galimybe vieną kartą pateikti prašymą skirti ligos išmoką, kuris galiotų neribotai, pasinaudojo jau per 610 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip pusė iš jų neterminuotą prašymą pateikė internetu.
• „Kviečiame gyventojus skirti kelias minutes ir pateikti neterminuotą prašymą net neišeinant iš namų. Taip nesugaišite daug laiko ir galėsite būti ramūs – visos priklausančios ligos išmokos pateikus prašymą Jus pasieks automatiškai. Pasirūpinkite tuo iš anksto, mat prašymą galima pateikti neturint nedarbingumo pažymėjimo, tiesiog dabar. Tam, kad susirgę ar slaugydami savo artimuosius turėtumėte bent vienu rūpesčiu mažiau“, – sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Galimybė pateikti neterminuotą prašymą ypač patogi žmonėms, kurie retai serga ir gali užmiršti pateikti prašymus skirti išmokas, ir tiems, kuriems tenka dažniau sirgti ar slaugyti šeimos narius: jiems nebereikia kaskart pildyti vis naujo prašymo, juolab, jei dėl to reikėdavo vykti į teritorinį „Sodros“ skyrių, luktelėti eilėje. Pateikus neterminuotą prašymą apie ligos ar slaugos išmokos skyrimą galima nebegalvoti – niekuo rūpintis nereikės, o priklausančios išmokos bus skiriamos ir pervedamos į nurodytą sąskaitą automatiškai.
• Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, užpildyti neterminuotą prašymą labai paprasta: tai galima padaryti tiesiog namuose ir tai neturėtų užtrukti ilgiau nei kelias minutes. Atvykstantieji prašymą pateikti į „Sodros“ teritorinį skyrių su savimi turi turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Prašymą galima pateikti bet kada – sergant arba esant sveikam. Taip pat tai padaryti galima ne tik nuo tos dienos, bet už 12 paskutinių mėnesių laikotarpį. Tokiu atveju, jei per tą laiką žmogus sirgo ir dar nesikreipė dėl nedarbingumo išmokos, ji bus skirta automatiškai.
• Kaip pildyti prašymą
• Pildant prašymą internetu, reikia prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros. Prisijungti galima per savo banko elektroninę sistemą, naudojantis elektroniniu parašu arba per elektroninius valdžios vartus.
• Kairiojo meniu skiltyje „Mano prašymai / skundai / pranešimai“, pasirinkus punktą „Naujas prašymas“, reikia spausti nuorodą „GPS1, Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas)“, patvirtinti pasirinkimą mygtuku „Tęsti“ ir, patikrinus duomenis bei pasirinkus, kaip turėtų būti pervesti pinigai, pateikti prašymą „Sodrai“ (mygtukas dešiniajame viršutiniame kampe). Svarbiausia patikrinti, kad būtų teisingi sąskaitos duomenys.
Informaciją apie prašymo statusą galima pasižiūrėti „Sodros“ asmeninės paskyros skiltyje „Žinutės“. Norint gauti pranešimus elektroniniu paštu, reikia juos užsisakyti paskyros nustatymuose.
• Naują prašymą skirti ligos ar slaugos išmoką reikės pateikti nebent tuo atveju, jei pasikeistų asmens duomenys ar sąskaita. Tada reikėtų pateikti naują prašymą „GPS8, Prašymas dėl asmeninės sąskaitos pakeitimo (išmokoms)“ ir duomenys bus pakeisti.
• Taip pat prašymą gali reikėti pateikti, jei žmogus dėl kažkokių priežasčių norės atsisakyti gauti ligos išmoką (pvz., jeigu susirgs atostogų metu, tačiau atostogų nenutrauks ir nepageidaus gauti ligos išmokos už šį laikotarpį). Tada užpildyti reikės prašymą „GPS11, Prašymas neskirti ligos išmokos“.
• Visus minėtus prašymus galima pateikti ir bet kuriame „Sodros“ teritoriniame skyriuje.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai


Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.09.18 - 2017.09.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NAUJIENA
Trišalėje taryboje nuspręsta didinti MMA iki 400 eurų. rugsėjo 21 d. po aktyvios diskusijos Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų.
• „Šis rezultatas – tai labai geras trišalio dialogo pavyzdys. Vertinu stiprią socialinę partnerystę, kad galime visi kartu sėstis, kalbėtis, derėtis ir siekti visiems priimtinų sprendimų. Socialiniai partneriai, darbdavių, profesinių sąjungų organizacijos argumentuotai teikė savo pozicijas, atsižvelgdami į ekspertų atliktas analizes. Iš esmės būtent dėl šio atviro ir kryptingo socialinio dialogo mes šiandien turime galutinį sprendimą dėl MMA“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
• Pastarąjį kartą MMA didėjo prieš pusantrų metų – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą.

SAVAITĖS KOMENTARAI
Valstybinė darbo inspekcija pateikė naujų konsultacijų dėl darbo kodekso.
• Išaiškinimas dėl DK 61 str. 3 d., DK 57 str.1 d. 5 p.
• Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.
• Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
• DK 107 str. 1 - 2 d. nustatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
Pagal DK 107 str. 4 d. į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į DK 107 str. 4 d. turinį, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną “, - taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog ,, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, - tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Apibendrinant išdėstytą, pažymėtina, kad darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.
• Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
• K 144 str. 5 d. numatyta, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį prašymą tenkinti.
Paminėtina, kad DK 144 str. 5 d. turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant dvi apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinko apmokamą poilsį), jam suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų.


SAVAITĖS PRIMINIMAS
Sodra primena, kad nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus Darbo kodeksui, minimalią mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Nežiūrint to, kvalifikuotų darbuotojų (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą profesijų klasifikatorių), gaunančių ne daugiau nei MMA, skaičius paskutiniais duomenimis yra apie 140 tūkst. Į šį skaičių įtraukti ir pilną darbo dieną ir dalimi etato dirbantys žmonės.
• Praėjus daugiau nei mėnesiui po naujosios nuostatos įtvirtinimo, „Sodra“ pastebi tam tikrus statistinius pokyčius, nors juos dar anksti vadinti tendencijomis arba įvardyti pokyčiais.
• Komentuoja „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Kokį poveikį padarė įsigaliojęs įstatymas?
• Naujasis įstatymas nurodė kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnį nei MMA darbo užmokestį. Tačiau iš vieno mėnesio duomenų dar anksti spręsti, ar visi darbdaviai į tai sureagavo, ar kvalifikuotų darbuotojų algos pakilo, nes pajamų pokyčius per mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo galėjo lemti kiti sezoniniai ar platesnio pobūdžio ekonominiai veiksniai: atostogos, poilsio paslaugų sezonas ir pan.
• Liepą, palyginus su birželiu, statistiniai rodikliai šiek tiek pasikeitė. Kvalifikuotų pareigybių darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA (buvo mažesnė arba lygi 380 Eur), skaičius šių metų liepą, sumažėjo 20 tūkst., o nekvalifikuotų darbuotojų – beveik nesikeitė.
• Nagrinėjant atskiras pareigybes, matomos ir kitos įdomios detalės. Pavyzdžiui, įmonių vadovų, uždirbusių ne daugiau negu MMA, skaičius sumažėjo 1,6 tūkst. (arba 12 proc.) – panašiai padidėjo skaičius tų, kuriems buvo pradėtos mokėti MMA viršijančios algos. Vadinasi, daugeliui mažas algas uždirbančių vadovų jos padidėjo – bent tai rodo statistika. Visgi, vadovų dirbančių už itin mažą atlygį, neviršijantį MMA, vis dar yra apie 11 tūkstančių.
• Panašios ir kai kurių kitų profesijų, kurių atstovai taip pat uždirba labai nedaug, statistikos tendencijos: rinkodaros ir reklamos ar pirkimo specialistų, kirpėjų ir kosmetikų, kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų.
• Dalies maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų bei statybų sektorių, kur dirba kvalifikuoti darbuotojai, statistiniai duomenys nedžiugina: juose lygiai MMA gaunančių dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau išaugo mažiau negu MMA uždirbančiųjų gretos.
• Keičiasi mažiausias pajamas gaunančiųjų skaičius
• Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, šių metų liepą sumažėjo mažiausias pajamas gaunančių apdraustųjų socialiniu draudimu.
• Žmonių, kurių visas gaunamas užmokestis (skaičiuojamas sudedant visose darbovietėse – jei žmogus dirbo keliose – uždirbamas pajamas) neviršijo MMA, per metus sumažėjo maždaug 62 tūkstančiais – iki 207 tūkst. Iš jų tokių, kurių pajamos buvo mažesnės nei 380 Eur per mėnesį, sumažėjo 20 tūkstančių – iki 160 tūkst.
• Darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA, dalis visoje darbo rinkoje per metus sumažėjo reikšmingai: nuo 24,4 proc. iki 18,6 proc. ir buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
15min.lt :"„Sodra“ prieš įmones mojuoja nauju vėzdu – atleidinėja jų darbuotojus"
• „Sodra“ šiemet įgijo naujų galimybių „paauklėti“ įmones, kurios tinkamai neatsiskaito, neteikia dokumentų, nebendrauja ar neturi pakankamai kapitalo – inicijuoja priverstinį tokių įmonių likvidavimą. Registrų valymu vadinama priemonė paveikė tūkstančius įmonių, tačiau dalis vadovų piktinasi, kad su jais elgiamasi neteisingai. Likti nubaustam – itin paprasta, tačiau susitaikyti su „Sodra“ gali būti itin sudėtinga.
• „Sodra“ vertina, kad per 2016 m. net 3988 įmonėms buvo įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga. O šiemet iki rugsėjo 1 dienos – dar 1526 įmonėms. 2016 m. pradžioje Lietuvoje veikė iš viso 79 tūkstančiai įmonių. Dėl „Sodros“ tokių priemonių neapdraustais liko 5259 darbuotojai pernai ir 2636 darbuotojai šiemet.

SAVAITĖS STRAIPSNIS - 2
"Verslo žinios" supažindina - visos „Sodros“ išmokų lubos


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


VMI komentuoja: dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2017-09-14 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E) RM-28570 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo (toliau – Įsakymas). Įsakymu patvirtintas Žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimas, nauja redakcija išdėstyti Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos forma (KIT703) bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo forma (KIT716). Pakeitimai taikomi apskaičiuojant žemės mokestį už 2017 ir vėlesnius metus.
• Esminiai pakeitimai:
• 1. Papildytos Taisyklių nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio pasibaigimo:
• 1.1. nuo 2017 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas žemės sklypo vertės padidėjimo (palyginus su 2012 m. žemės sklypo mokestine verte) mažinimas;
• 1.2. nuo 2018 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas ribojimas, kad, apmokestinant žemės ūkio paskirties žemę, žemės mokestis neturi viršyti 0,29 euro už arą.
• 2. Patikslintos Taisyklių nuostatos dėl žemės mokesčio sumokėjimo termino nustatymo:
• 2.1. kai mokesčio mokėtojui pateikiama deklaracija po mokesčio sumokėjimo termino, po ataskaitinių metų lapkričio 15 dienos, tai deklaracijoje nurodoma žemės mokestį sumokėti per 10 dienų, skaičiuojamų nuo deklaracijoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma sumokėti nedelsiant);
• 2.2. mokesčio mokėtojui pateikiamoje tikslinimo formoje taip pat nurodomas žemės mokesčio sumokėjimo terminas per 10 dienų, skaičiuojamų nuo tikslinimo formoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma nedelsiant).
• 3. Papildytos Taisyklių nuostatos, jog tikslinimo formos EDS vartotojams papildomai paštu nesiunčiamos.
• 4. Nauja redakcija išdėstytos Taisyklių nuostatos dėl informacijos mokesčių klausimais teikimo.
• 5. Dėl Taisyklių nuostatų pakeitimo nauja redakcija išdėstomos deklaracijos bei tikslinimo formos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Finansų ministerijos atnaujintas makroekonomikos prognozes patvirtino Valstybės kontrolė
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengto ir viešai 2017 m. rugsėjo 11 d. paskelbto 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir jį patvirtino.
• Anot LR valstybės kontrolės išvados, ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams rengti. Išvadoje taip pat pabrėžiama, kad formuojant 2018 m. biudžetą svarbu laikytis nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų fiskalinės drausmės taisyklių, kurios gali padėti Lietuvai sparčiau kaupti rezervą anticiklinei fiskalinei politikai vykdyti, kurio prireiks nuo 2022–2023 m., kai sumažės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.
• „Patvirtintas finansų ministerijos parengtas ekonominės raidos scenarijus rodo, kad fiskalinis planavimas grindžiamas objektyviomis ir tikroviškomis makroekonominėmis prognozėmis“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Prognozes galima rasti čia.


Finansų ministerija informuoja: įvyko susitikimas su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Rugsėjo 21 dieną finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais – Povilu Butkumi, Zina Gineitiene, Vilija Turiene ir Vaidu Geralavičiumi. Susitikimo metu aptarta: II pensijų pakopa, numatomas pensijų indeksavimas, Sodros finansinė situacija ir kiti klausimai.
• Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, tokie susitikimai leidžia išgirsti žmonėms rūpimus klausimus ir susitikti su aktyviais visuomenės piliečiais. Ministras neabejoja, kad senjorų turima išmintis ir sukaupta patirtis leis priimti sprendimus, kurie labiausiai atitiks jų poreikius.
• Nuo spalio pensijos padidės vidutiniškai 13 eurų, o nuo kitų metų sausio dar apie 30 eurų. Jei taikant naująją indeksavimo formulę pensija išeis mažesnė, ji nebus mažinama, o liks tokia pati. 2018 metais pensijoms numatoma skirti 2939,3 mln. eurų, lyginant su šiais metais, tai yra 315 mln. eurų daugiau.

Ūkio ministerija praneša: siekiama pagerinti turistų apsaugą
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos ir tarpinstitucinės darbo grupės parengtiems Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais įgyvendinamos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatos.
• Esminiai pakeitimai yra susiję su organizuotos turistinės kelionės, turizmo paslaugų rinkinių sudarymu, kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu, turistų informavimu ir sutarties sudarymo reikalavimais. Įstatymų projektais taip pat siekiama patobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą.
• Įgyvendinant direktyvą, Turizmo įstatymo projekte reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga – turizmo paslaugų rinkinys. Rinkinį sudarys skirtingos turizmo paslaugos, už kurias bus mokama atskirai, jei sutartis su kitu paslaugų teikėju bus sudaryta ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios paslaugos užsakymo patvirtinimo. Tokių rinkinių pardavėjai turės užtikrinti, kad jų nemokumo atveju turistams būtų grąžinti sumokėti pinigai ir prireikus užtikrintas turistų parvežimas į jų išvykimo vietą. Taip pat numatytas kelionių pardavimo agentų veiklos deklaravimas, kuris padės užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir geresnę turistų teisių apsaugą.
• Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visiškai (100 proc.) nepadengia galimų turistų nuostolių kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Siekiant apsaugoti turistus ir įgyvendinti direktyvą, yra siūloma sukurti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą. Kelionių organizatorių įmokų administravimo, įmokų apskaitos ir lėšų išmokėjimo tvarką dar turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
• Sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai nepakanka kelionių organizatorių turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo (laidavimo draudimo arba finansų įstaigos garantijos). Taip kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų užtikrintas 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už kelionę grąžinimas ir turistų parvežimas į pradinę jų išvykimo vietą, padengtos būtino apgyvendinimo, nesuteiktų paslaugų išlaidos.

Lietuvos bankas praneša: ekonomika augs sparčiau, mažės nedarbas, algos kils sparčiau nei kainos
Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti.
• „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius. Įmones gerokai veiks reikšmingai augančios darbo sąnaudos, todėl Lietuvos verslas, norėdamas išsaugoti ir stiprinti iškovotas pozicijas užsienio rinkose, turės didinti darbo našumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
• Ekonomika
• Lietuvos bankas patikslino šalies ūkio augimo 2017 m. prognozę – numato, kad augimas sieks 3,6 proc. (anksčiau prognozuota 3,3 %). Peržiūrą lėmė pagerėjusi ūkio raida ir euro zonoje, ir kitose prekybos partnerėse, pavyzdžiui, žaliavas eksportuojančiose šalyse. Eksporto pagyvėjimą lėmė ne tik užsienio paklausa, bet ir atsigavusios investicijos apdirbamojoje gamyboje. Paminėtini ir stiprėjantis transporto bei pradėjęs atsigauti statybų sektoriai.
• Darbo rinka
• Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas šalyje šiemet mažės iki 7,3 proc., o darbo užmokestis augs 7,8 proc. Darbo jėgos stygius, susidaręs dėl augančios paklausos ir nepalankių demografinių tendencijų, suteikia galimybių darbuotojams derėtis dėl didesnio darbo atlygio ir kitų sąlygų. Būtent darbuotojams tenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis vis didėja ir jau trečius metus iš eilės viršija istorinį vidurkį, o tai rodo įtemptą padėtį darbo rinkoje. Kitais metais nedarbas turėtų mažėti iki 7 proc., o atlyginimai – augti 5,9 proc.
• Infliacija
• Infliacija šiais metais gali siekti 3,4 proc. Metų pradžioje ją skatino pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų augimą. Vėliau didesnį poveikį turėjo vidaus veiksniai – itin ženkliai kilęs darbo užmokestis, dėl padidintų akcizų išaugusios alkoholinių gėrimų ir tabako kainos. Prognozuojama, kad kitais metais pasaulinės naftos kainos nebekils, maisto žaliavų kainos kils mažiau, kol kas nenumatoma didesnio akcizų tarifų didinimo. Dėl šių priežasčių infliacija 2018 m. turėtų mažėti iki 2,2 proc.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

PVM turėtų matytis klientui išrašytoje PVM s-f.
Savo paskyroje partners.ubercom paskyroje pasirinkite "Invoices". Ten turi matytis PVM. Tiksli PVM sumą reikia imti išsąskaitų Iš principo būtų taip: 604.59 eur be pvm + 126.96 eur pvm = 731.55 eur

Ne, ne jungtinės veiklos sutartis. Čia būtų opciono sutartis. Galėčiau rekomenduoti teisininkų kontorą, kuri galėtų ją jums paruošti.

Savaitės 2017.08.21 - 2017.08.27 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija:« Į mokslo metų pradžią vaikus galės palydėti daugiau tėvų».
• Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad daugiau dirbančių mamyčių ir tėvelių pirmąją mokslo metų dieną turės teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.
• Tokią garantiją naujasis Darbo kodeksas suteikia darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.
• Nuo dabar ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams (anksčiau to nebuvo) ir auginantiems vyresnius – iki 14 metų vaikus (anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų).
• Tačiau minima garantija, kaip ir anksčiau, taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį. Tai yra netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

SAVAITĖS SKAIČIAI
Bent vieną finansinę priemonę (akciją) pernai pardavė 12.500 Lietuvos gyventojų, rodo VMI pateiktos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos.
• Pajamų iš kapitalo grupėje dominuoja finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms taikoma GPM lengvata. Tokių pajamų gyventojai gavo 729 mln. Eur, arba 7% daugiau nei 2015 m. VMI pateikia duomenis apie pajamas neatėmus finansinių priemonių įsigijimo savikainos. Pats mokestis mokamas iš pardavimo pajamų atėmus finansinių priemonių įsigijimo išlaidas.
• GPM lengvata buvo nuolat siaurinama, o nuo 2016 m. Lietuvoje galioja 500 Eur dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma.
• Ši suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių (tokių kaip obligacijos), ir atskirai – pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (vadinamajam kapitalo prieaugiui). Taigi maksimali neapmokestinama pajamų suma nuo 2016 m. vienam gyventojui, gavusiam ir palūkanų, ir finansinių priemonių pardavimo pajamų, sudaro 1.000 Eur, ir tai leidžia sutaupyti iki 150 Eur mokesčių per metus.
• Labiausiai iš kapitalo pajamų augo finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms netaikomas minėtas 500 Eur neapmokestinamasis minimumas. Tokių akcijų pardavimo pajamos pernai augo 33%. Tačiau tokių pajamų (148 mln. Eur) gavo labai nedidelis Lietuvos gyventojų skaičius – 1.779 gyventojų. Akcijų pardavimo pajamos ir šiuo atveju skaičiuojamos be akcijų įsigijimo sąnaudų.
Plačiau: http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/08/23/148-mln-eur-pajamu-is-akciju-pasidalijo-1779-lietuvos-gyventoju#ixzz4r7kGGwVY


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-302 pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1K-163.
• Pakeistas 3 punktas:
• „3. Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos sąskaitos pateikimą Informacinės sistemos priemonėmis dydis (toliau – Atlyginimo dydis) – 0,28 euro.“
• Aprašas papildytas 31 punktu:
• „31. Atlyginimo dydis apskaičiuojamas pusmečiui. Kito pusmečio Atlyginimo dydį nustato finansų ministras iki einamojo pusmečio paskutinio mėnesio pabaigos. Jeigu kitas Atlyginimo dydis nenustatomas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas Atlyginimo dydis.“

Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24d. įsakymu Nr. VA-68 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.


Pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VA-50.


VMI informuoja: pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-67 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės.
• Pažymime, kad deklaracijų pildymas nepasikeitė, o projekte minėtu įsakymu pakeičiamas deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) formos vaizdas dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies pakeitimų, t. y. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2565, kuriame buvo papildyta PMĮ 58 straipsnio 16 dalis ir pakeista šios dalies punktų numeracija: PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punktas perkeltas į 1 punktą ir minėta dalis papildyta nauju 2 punktu.
• Papildomai pažymime, kad deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) 2 lapo pabaigoje dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu naikinami neaktualūs įrašai (tarifai, tvirtinimas, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi bei parašai). Taip pat atlikti deklaracijų PLN204U 19 laukelio ir PLN204N 34 laukelio vaizdo koregavimai dėl techninės atvaizdavimo klaidos.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: į Lietuvą atplaukė neeilinis krovinys - Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV
Finansų ministerija informuoja, kad, JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean“ atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International“, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.
• Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta“ eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas“ saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje.
• Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę.
• „Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio.
• „Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV yra „Lietuvos energijos“ grupės vykdomos dujų tiekimo diversifikavimo strategijos rezultatas. Nuosekliai optimizuojant tiekimą, „Lietuvos energijai“ jau pavyko sumažinti dujų kainą Lietuvos gyventojams, o šis sandoris neabejotinai prisidės prie dar didesnės vertės kūrimo šalies ekonomikai, stiprins JAV ir Lietuvos strateginę partnerystę bei bendradarbiavimą”, – teigia finansų ministras V. Šapoka.
• Krovinį įsigijusios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas sako, jog tai ženklas, kad Lietuva ir „Lietuvos energijos“ grupė pasaulinėje SGD rinkoje yra vertinama kaip patikima partnerė ir patraukli rinka.
• „Didelį SGD potencialą turinčios JAV situaciją stebime jau nuo 2014 metų. Džiaugiamės, kad vienas pirmųjų JAV SGD krovinių Rytų ir Centrinėje Europoje atvyko į Lietuvą. Šis pripažinimas padeda mums diversifikuoti tiekimą ir pasiūlyti geriausias kainas savo klientams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. D. Misiūnas.
• „Cheniere Energy“ prezidentas ir generalinis direktorius Jack Fusco prognozuoja, kad pirmųjų dujų iš JAV atvykimas į Lietuvą galėtų būti abipusiai naudingo bendradarbiavimo pradžia.

Sodros atstovė J.Varanuskienė: "Atlyginimai ne tik prisitaikė prie minimalios mėnesinės algos padidėjimo, bet ir augo daugiau"
Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.
• „Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.
• „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.
• Didelę įtaką padarė MMA padidinimas
• Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
• Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.
• „Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:
• darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos;
• gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas“, taip ir liko;
• dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis.
• Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.
• Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja
• Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
• Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).

FNTT praneša: vidaus reikalų ministras lankėsi FNTT
Rugpjūčio 28 dieną, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje lankėsi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir viceministras Česlovas Mulma.
• Susitikimo su FNTT darbuotojais metu vidaus reikalų ministras informavo, kad anksčiau svarstytos galimybės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija atsisakyta. „Pertvarkos negali būti daromos vien dėl pertvarkų. Manau, kad šiuo atveju svarbiau ne statutinių tarnybų skaičius, o tyrimų kokybė ir nusikalstamų veikų prevencija“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
• Anot vidaus reikalų ministro, FNTT turi sukaupusi daug patirties finansinių nusikaltimų tyrimo srityje, valdo daug žvalgybinės informacijos, orientuojasi į stambių finansinių nusikaltimų tyrimą, taip pat – į tokių veikų prevenciją. Šias kompetencijas ir toliau ketinama stiprinti, kad FNTT dar efektyviau kovotų su šešėline ekonomika.
• Pastaruoju metu FNTT prioritetinės kryptys – pinigų plovimo prevencija, sukčiavimų finansų įstaigose atskleidimas ir tyrimas, mokestinių sukčiavimų prevencija ir išaiškinimas, Europos Sąjungos skiriamos paramos lėšų apsauga.

FNTT praneša: teismui perduota Panevėžio verslininko, įtariamo nesumokėjus šimtus tūkstančių eurų mokesčių, byla
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kurioje panevėžietis verslininkas A. N. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Įtariama, kad jo vadovaujama bendrovė dėl to į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius A. N. 2014–2016 metais galbūt klastojo pirminius apskaitos dokumentus, fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, o vėliau neteisingus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
• Įtariama, kad 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
• Manoma, kad 2015 metais surašyta šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis taip pat buvo fiktyvi. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio grąžintos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. N. vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga esą buvo parduota Estijoje registruotai įmonei.
• Apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir neteisingai pateikusi duomenis mokesčių administratoriui A. N. vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti maždaug 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
• Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

FNTT akiratyje- kredito unijos: pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, šeši – tęsiami
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos galimos nusikalstamos veiklos, taip pat tęsia dar šešis ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
• Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios. Panašiai elgėsi ir Namų kredito unijos darbuotojai, kurie be kredito unijos narių žinios iš klientų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų, nesusijusių su unijos veikla, asmenų sąskaitas.
• „Baltijos“ kredito unijos atveju tai buvo daroma klastojant indėlių grąžinimo dokumentus, vėliau tretiesiems asmenims pervestos lėšos buvo išgryninamos. Preliminari žala, FNTT pareigūnų skaičiavimais, gali siekti apie 3,5 mln. eurų. Tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ vykdytas skubos tvarka – po suderintų FNTT ir Lietuvos banko veiksmų pavyko užkirsti kelią didesnei nei 1 mln. mln. eurų vertės žalai.
• FNTT pareigūnai operacijos metu sulaikė keturis nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – tarp jų ir „Baltijos“ kredito unijos valdybos pirmininką, ir kasininkę, kuri kratos metu nuo pareigūnų norėjo nuslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus. Dviem unijos darbuotojams yra pareikšti įtarimai dėl daugiau kaip 1 mln. eurų iššvaistymo, taip pat – dar penkiems galimiems jų bendrininkams, padėjusiems nuslėpti iššvaistytas lėšas. Valdybos pirmininkui teismas skyrė 15 parų suėmimo.
• FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą ir dėl didelės vertės turto išvaistymo Namų kredito unijoje. Įtariama, kad šios kredito unijos atsakingi darbuotojai galėjo neteisėtai pervesti 284 tūkst. eurų iš unijos klientų sąskaitų į savo pačių kontroliuojamas sąskaitas. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti unijos valdybos pirmininkui ir dar vienam asmeniui.
• Kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos veiklą yra apribojusi Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Abiem kredito unijoms paskirti laikinieji administratoriai. Veiklos apribojimo metu kredito unijos negali teikti finansinių paslaugų. Laikinieji administratoriai turi pateikti išvadas dėl kredito unijų finansinės būklės ir kaip būtų galima apsaugoti kredito unijos indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus. Išvadas įvertinus, bus sprendžiama dėl šių kredito įstaigų veiklos perspektyvų.
• Kol vertinama unijos finansinė būklė ir nėra nuspręsta dėl kredito unijos veiklos perspektyvų, indėlininkams nieko daryti nereikia. Kredito unijos narių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
• Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Surašius kaltinamuosius aktus šios baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismams. Baigtose bylose padaryta žala siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, o kaltinimai pareikšti 29 asmenims. Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.08.07 - 2017.08.13 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ATSAKYMAS
• SODROS atsakymas dėl dėl stažo vykdant Individualią veiklą.
• Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, yra skaičiuojamas. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti galite matyti stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, eilutėje. Todėl, Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, eilutėje rodomi nuliai (???).
SAVAITĖS SKAIČIAI
• Registrų centras suskaičiavo, kad Lietuvoje yra užregistruota 210 tūkst. juridinių asmenų, vykdančių veiklą. Iš jų daugiau nei 43 tūkst. nepateikė finansinių ataskaitų už 2016 m.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": kaip apmokestinami arbatpinigiai?
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI komentuoja: dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad keičiasi kai kurios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo« (toliau — Aprašas) nuostatos, susijusios su Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdoma veikla ir atliekamomis funkcijomis bei prašo susipažinti su atliktais pakeitimais ir jais vadovautis.
• Aprašo pakeitimai, įsigalioję 2017 m. sausio 13 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 10.6 papunktis, kuris nustatė, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų bankams, išskyrus specializuotas valiutos keityklas, kurios atlieka tik valiutos keitimo operacijas ir nenaudoja bankų patvirtintų specializuotų kompiuterinių kasos programų, tačiau Aprašas papildytas nauju 11.9 papunkčiu, kuris įtvirtina, jog bankams, valiutos keityklos operatoriams ir kitoms finansų įstaigoms naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas. Kiti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir esminės reikšmės Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimui neturi.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. gegužės 1 d. Pakeistas Aprašo 10.14 papunktis, pagal kurį tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminai privalės būti registruojami ir šių terminalų kasos operacijų žurnalai turės būti pildomi Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Pažymima, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 12 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo» pakeitimo« įsigaliojimo naudoti tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalai turi būti įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki 2017 m. lapkričio 1 d.
• Taip pat pakoreguotas Aprašo 15 punktas, išbraukiant nuostatą, kad laikinai nenaudojamą kasos aparatą ar laikinai naudoti kitu adresu perkeltą kasos aparatą išregistruoti ar perregistruoti nebūtina. Tai pat, panaikinta prievolė pranešti apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms jei pasikeičia numatyta kasos aparato naudojimo kitu adresu pabaigos data. Išbraukta minėto Aprašo 15 punkto nuostata, kuri numatė, kad tais atvejais, kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas, turėdamas naudojimosi kasos aparatu sutartį, naudoja kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kasos aparato perregistruoti nereikalaujama, jei įvykdomos šio Aprašo 14 punkte nurodytos sąlygos. Naujoje Aprašo redakcijoje yra numatyta, kad atvejus ir sąlygas, kada kasos aparato techninis pasas turi būti perregistruotas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.
• Pažymima, kad Aprašas papildytas nauju 171 punktu, kuris numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu išregistruoja kasos aparatą vienu iš šių atvejų: kai ūkio subjektas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar Mokesčių mokėtojo registro; kai ūkio subjektas daugiau kaip 2 metus neteikia mokesčių deklaracijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka nėra laikinai atleistas nuo mokesčių deklaracijų pateikimo; kai ilgiau kaip 15 mėnesių neatlikta iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-137, išbraukto modelio kasos aparato profilaktinė priežiūra ar remontas; kai neišregistruotas kasos aparatas, dėl kurio ūkio subjektui buvo nustatyti šio Aprašo 44 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti pažeidimai. Naujai papildytame Aprašo 172 punkte įtvirtinta, kad šio Aprašo 171 punkte nurodytais atvejais kasos aparatai išregistruojami Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys, kad keičiasi Aprašo 18 punktas, išbraukiant reikalavimus kasos operacijų žurnalų pildymui, paliekant nuostatą, kad kasos aparato kasos operacijų žurnalas pildomas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Taip pat, pakoreguotas ir Aprašo 20 punktas, išbraukiant nuostatą susijusią su klaidų taisymu, kai išspausdintas klaidingas kasos aparato kvitas. Pažymėtina, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 39 punktas, kuris numatė galimybę kasos aparato kvite spausdinti papildomus rekvizitus.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. lapkričio 1 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pakoreguotas Aprašo 10.15 papunktis, numatantis, jog išimtis leidžianti nenaudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant neišduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nebus taikoma ūkio subjektams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose.
• Atsižvelgdami į atliktus Aprašo nuostatų pakeitimus, informuojame, kad yra rengiamas Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimas.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: pirmosios Energijos efektyvumo fondo paskolos – Turto banko projektams
Finansų ministerija praneša, kad Valstybės įmonė Turto bankas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė Vpirmąsias finansavimo sutartis, skirtas modernizuoti tris Turto banko valdomus administracinius pastatus Alytuje, Tauragėje ir Marijampolėje. Atnaujinti pastatai taupys valstybės išlaidas šildymui.
• Artimiausiu metu bus pasirašytos dar dvi analogiškos sutartys dėl modernizuojamų pastatų Vilniuje ir Kaune. Bendra šių sutarčių suma – 1,9 mln. eurų.
• Tai – pirmieji pagal Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą iš Energijos efektyvumo fondo finansuojami centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektai. Iš viso iš šio, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdomo fondo, centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui numatoma skirti iki 65 mln. eurų.
• Finansų ir Energetikos ministerijų įkurtas Energijos efektyvumo fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra skirtas energijos vartojimo efektyvumą didinantiems viešosios infrastruktūros modernizavimo projektams.
• Finansų ministras Vilius Šapoka džiaugiasi, kad viešajame sektoriuje vis labiau vertinamos finansinių priemonių galimybės. „Pirmą kartą Lietuvoje viešosios infrastruktūros paskirties pastatai modernizuojami naudojant paskolas iš ES fondų lėšų. Taip sudaromos galimybės efektyviau valdyti valstybės finansinius išteklius“, – sako jis.
• „Saugiausia ir pigiausia energija – sutaupyta energija. Būtent todėl skatinti efektyvų energijos vartojimą yra viena iš prioritetinių šios Vyriausybės darbo krypčių energetikoje. Viešųjų pastatų modernizavimo projektai turi labai didelį potencialą sumažinti visos šalies energijos suvartojimą bei išlaidas energijai“, – pažymi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
• Pirmasis Turto banko įgyvendinamas modernizavimo projektas Tauragėje startuoja jau šį mėnesį. Bus atnaujintas 1936 metais statytas tarpukario architektūros pastatas Vasario 16-osios g. 6, kuriame šiuo metu veikia įvairios valstybės institucijos, tarp jų – Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos ir kitų institucijų padaliniai.
• „Turto banke sėkmingai įgyvendinamas naujas viešųjų pastatų modernizavimo modelis: pastatai ne tik perimami centralizuotai valdyti, bet ir šiuolaikiškai atnaujinami, o sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ir į fondą grąžinamos paskolos vėl galės būti naudojamos kitų viešųjų pastatų modernizavimui“, – pabrėžia Turto banko generalinis direktorius Vaidotas Aleksius.

Ūkio ministerija informuoja: šalies įmonėms – kompensacijos eksporto ir tarptautinės prekybos konsultacijoms
Ūkio ministerija informuoja, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nuo šiol galės gauti kompensaciją, jeigu joms buvo suteikta aukštos kokybės informacinė, konsultacinė ir kita parama eksporto, potencialių rinkų paieškos, tarptautinės prekybos klausimais. Ūkio ministerija kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“. Iš viso priemonei skirta 5,58 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
• „Tikimės, kad ši priemonė prisidės prie įmonių konkurencingumo ir eksporto augimo skatinimo, nes įmonės galės gauti kompensacijas aukštos kokybės konsultacijoms eksporto ir įmonių tarptautinio bendradarbiavimo klausimais“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Anot ūkio ministro, labai svarbu, kad pareiškėjo projektas prisidėtų prie bent vieno iš prioritetinių Lietuvos eksporto plėtros tikslų įgyvendinimo – išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, skverbtis į naujas, ypač trečiųjų valstybių, rinkas arba skatinti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto plėtrą.
• Tinkamomis finansuoti laikomos konsultacijų, kurių temos skelbiamos VšĮ „Versli Lietuva“ interneto svetainėje (http://vkt.verslilietuva.lt/), išlaidos: nuo eksporto veiksmų plano, eksporto strategijos parengimo, tikslinių rinkų pasirinkimo iki teisinių tarptautinės prekybos aspektų, eksporto rizikos valdymo. Konsultacijos turi būti įgyvendintos per nepertraukiamą 6 mėn. laikotarpį.
• Dėl paramos pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ gali kreiptis MVĮ, kurios ne trumpiau kaip 6 mėn. iki paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį turėjo apdraustų darbuotojų.
• „Dotacijos sutarties laikotarpiu vienai įmonei didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jei pareiškėjas yra MVĮ, veikianti iki 3 m., pagal priemonę finansuojama iki 85 proc., o daugiau kaip 3 m. veikiančioms MVĮ finansuojama dalis sudaro 50 proc. pagal fiksuotą įkainį apskaičiuotų konsultacijų išlaidų. Svarbu paminėti, kad projekto vykdytojas įsipareigoja konsultantui apmokėti 100 proc. konsultacijų išlaidų“, – teigia Algis Skiauterė, l. e. INVEGOS generalinio direktoriaus pareigas.
• MVĮ, norėdamos pasinaudoti priemone konsultacijoms eksporto ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo klausimais, turi pateikti paraišką INVEGAI. Konsultacijų išlaidos bus apmokamos tik pagal nustatytus fiksuotų įkainių dydžius ir bus kompensuojamos tik gavus ataskaitą iš VšĮ „Versli Lietuva“ už projekto vykdytojo gautas ir apmokėtas konsultacijų valandas.
• Paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ galima teikti iki 2020 m. lapkričio 30 d., dotacijų sutartys bus pasirašomos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.
• Informacija apie kvietimą, dokumentų sąrašas ir informacija apie planuojamus skelbti kvietimus pateikiama interneto svetainėse http://www.esinvesticijos.lt/lt/paskelbti_kvietimai, http://invega.lt/lt/expo-konsultantas-lt/.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: 2017 m. rugsėjo 5 d. vyks susitikimas su EFRAG ir IASB atstovais
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija kartu su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja susitikimą su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (toliau – EFRAG) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (toliau – IASB) dėl IASB parengto diskusijų projekto Atskleidimų iniciatyva – Atskleidimų principai. Diskusijų projekte keliami klausimai dėl atskleidžiamos informacijos pateikimo ir siūlomi principai, kurie galėtų padėti įvertinti, ką, kaip ir kur atskleisti, kad finansinių ataskaitų rengėjai galėtų efektyviau pateikti informaciją.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti.
• Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, t.y. dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims galima kreiptis į savivaldybes iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Tačiau tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti, kad vaikai mokykliniais reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.
• Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 50 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63,6 tūkst. mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54,3 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
• Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemokamas maitinimas mokykloje mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.
• Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
• Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.
• Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.
• Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.
• Dėl socialinės paramos mokiniams kreipkitės į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, Prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams formą rasite http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/prasymu-formos-socialinei-paramai.html, taip pat prašymą-paraišką galima pateikti www.spis.lt.

FNTT tyrimas: verslininkas klastojo dokumentus, apgavo notarą, o po to bankrutavo
FNTT praneša, kad už savo bendrovės lėšas verslininkas pasistatė namą, vėliau jį nusipirko, o po kurio laiko bendrovė bankrutavo. Sukdamas tokią schemą kaunietis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, apgavo notarą. Verslininko vadovaujama bendrovė daug metų užsiėmė medinių sodo namelių gamyba ir jų eksportu.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė į teismą. Pareigūnai nustatė, kad įmonės direktorius iš savo vadovaujamos bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir netrukus bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūrą inicijavo statybinių medžiagų tiekėjai, su kuriais buvo vengiama atsiskaityti. Patikrinus bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą paaiškėjo, kad įmonės vardu buvo įsigytos statybinės medžiagos. Vėliau, pagal direktoriaus patvirtintus aktus, jos nurašytos kaip „komplektuojančios eksportuotų sodo namelių dalys“. Pavyzdžiui, pakeliami garažo vartai, pamatai, vandens gręžinys, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, kitos statybinės medžiagos ir darbai. Iš viso – už 46 tūkst. eurų. Visi šie darbai ir medžiagos panaudoti sklypo ir gyvenamojo namo, kurį vėliau įsigijo aktus pasirašiusios bendrovės direktorius, įrengimui.
• 2011 m. balandžio mėn. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras. Sutartyje nurodyta, kad kaunietis bendrovei už įsigyjamą turtą yra skolingas 50 tūkst. litų (dabar beveik 15 tūkst. eurų). Šiuos pinigus jis įsipareigojo pervesti per du mėnesius. Kitą dieną verslininkas notarui pateikė bankinio mokėjimo nurodymo kopiją.
• Joje užfiksuota, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervedė paskolintą pinigų sumą. Tai notarui jis patvirtino kaip bendrovės direktorius. Notaras šį atsiskaitymą patvirtino.
• Tačiau pinigų į bendrovės sąskaitą direktorius nepervedė – jis suklastojo notarui pateiktą bankinį mokėjimo nurodymą, taip pat suklaidino notarą tvirtindamas, kad bendrovės sąskaitoje pinigai gauti.
• Verslininkui pateikti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Galima nesunkiai pasidaryti.

1 Deb/kre operacijos > Kliento būklė (nurodot datą) > Papildomos filtravimo sąlygos>Lentelės >Sąskaitų (įvesti reikiamą skolos sąskaitą). Išsaugoti
2 . Sisteminė atsakaita "įsiskolinimų nevykdymas pagal klientus">Spausdinimas>Eksportas į MS excel universalus

Bus suformuotas Excel failas, kurį galėsite pasitaisyti -parašyti viršuj "Sąskaitos 241XX inventorizacinis apyrašas, datas, apačioje komisija, parašai datos ir pan.

Smegenų mankšta; )
Vienas iš klientų nusipirko "dekanterį".- "Dekanteris tantalus" -jis kainavo 265 EUR

Čia leidžiami, neleidžiami ar reprezentacija?

Savaitės 2017.07.17 - 2017.07.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUTARIMO PROJEKTAS
adovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
• 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-516(2) projekto (toliau – Projektas) nuostatoms dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos dalyvavimo suteikiant buhalterio profesionalo vardą dėl šių priežasčių:
• 1.1. Projekto siūlymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką, šių egzaminų programą, pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, pagal kurias egzaminų laikymą, kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą organizuotų profesinės organizacijos) reiškia, kad suteikiant profesinę kvalifikaciją į procesą yra įtraukiamos valstybės institucijos. Valstybinis reguliavimas yra pateisinamas tais atvejais, kai tiktai tokiu būdu galima užtikrinti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad buhalterio profesionalo sąvoka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme yra nustatyta kaip gairė, orientyras ir galimybė, bet ne reikalavimas, todėl nustatyti valstybinį reguliavimą nėra tinkama.
• 1.2. Projekte siūlomos nuostatos dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo turėtų veikti per profesijos savireguliaciją, kas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamos įtakos buhalterio profesijos prestižo augimui, nacionalinių buhalterius vienijančių profesinių organizacijų stiprėjimui. Projekte siūlomoms nuostatoms dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo įgyvendinti nėra būtinas valstybinis reguliavimas – siūlomas priemones, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, paprastai atlieka profesinės organizacijos be valstybės įsikišimo. Pačios profesinės organizacijos turėtų būti suinteresuotos aiškinti įmonių vadovams, kitiems suinteresuotiems asmenims bei visuomenei, kad buhalterio profesionalo vardas reiškia jį turinčių asmenų aukštą darbo kokybę, profesinę kompetenciją, nuolatinį profesinį tobulėjimą.
• 2. Iš esmės pritarti buhalterio profesionalo sąvokos tobulinimui, tačiau patikslinti buhalterio profesionalo sąvoką siejant ją ne tik su egzaminų laikymu, bet ir su naryste Lietuvos profesinėje organizacijoje, taip pat su naryste Europos Sąjungos valstybės narės profesinėje organizacijoje, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė, kartu nustatant reikalavimus, kad buhalteris profesionalas būtų išlaikęs profesinės organizacijos rengiamus kvalifikacinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų, mokesčių teisės ir kt. žinių patikrinimas), laikytųsi profesinės organizacijos etikos kodekso, nuolat keltų kvalifikaciją (išklausytų bent 90 valandų kursus per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus).

SAVAITĖS RAŠTAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje C-288/16 priėmė sprendimą, kad Direktyvos 2006/112/ES 146 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, jog šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas PVM yra netaikomas paslaugų teikimui, susijusiam su prekių vežimo paslaugomis į trečiąją šalį, kai šios paslaugos nebuvo suteiktos tiesiogiai šių prekių siuntėjui arba gavėjui.
• Direktyvos 2006/112 146 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 45 straipsnį. Šio straipsnio 1 ir 3 dalies komentaruose įtraukti paaiškinimai, schemos ir pavyzdžiai, kad tokiais atvejais, kai eksportuojamų ir/ar importuojamų prekių gabenime kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai, tai taikant 0 proc. PVM tarifą, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu arba importu, apmokestinamos ne tik ekspeditorių eksportuojamų /importuojamų prekių siuntėjams/gavėjams teikiamos paslaugos, bet ir ekspeditorių iš atskirų asmenų įsigyjamos prekių vežimo ir/ar papildomos vežimo paslaugos, jei vežimo ir/ar papildomų vežimo paslaugų teikėjai turi atitinkamus įrodymus.
• Šiuo metu tariamasi su Finansų ministerija dėl nurodytos bylos taikymo Lietuvoje ir jos įtakos PVM įstatymo 45 straipsnio komentarui.
• Jei po konsultacijų su Finansų ministerija, atsižvelgiant į šios ir kitų ESTT bylų argumentaciją dėl tiesiogiai su atitinkamą statusą turinčiomis prekėmis susijusių paslaugų apibrėžimo (ir apmokestinimo PVM) bus priimtas sprendimas keisti PVMĮ komentarą ir [b]vietoj 0 proc. PVM tarifo taikyti standartinį PVM tarifą, tai toks apmokestinimas būtų taikomas tik į ateitį po komentaro pakeitimo.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Paskelbtas naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Įstatymo 36 straipsnyje «Poveikio priemonės» už šio įstatyme numatytus pažeidimus gali būti nubausti auditoriai ar audito įmonės - sustabdytos ar panaikintos licencijos.
• 1. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:
• 1) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo;
• 2) šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui;
• 3) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;
• 4) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas);
• 5) laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas;
• 6) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
• 7) laikinas uždraudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas.

Pakeistas Finansinių ataskaitų audito įstatymas
Priėmus naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, atitinkami pakeitimai padaryti ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Pvz. pakeistas 20 straipsnis.
• 20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija
• Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat jeigu audito įmonei buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo penkeri metai.

VMI informuoja: dėl VMI prie FM viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis“ pripažinimo netekusiu galios
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, nuo 2017 m. birželio 28 d. pripažįstamas netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis«.
• Šiuo įsakymu panaikinamos nuostatos nustatančios, kad asmenys, kurie numato ženklinti akcizais apmokestinamas prekes banderolėmis akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomos ženklinimo banderolėmis dienos turi kreiptis į apskrities valstybines mokesčių inspekcijas, kurių veiklos teritorijoje prekės bus ženklinamos, bei pateikti AKC403 formos pranešimus. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apskrities valstybinių mokesčių inspekcijų informavimas bei AKC403 formos pranešimų pateikimas tampa nebeprivalomas.

VMI informuoja: pakeistas administracinių nusižengimų kodekso 172 straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-06-29 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-567 (TAR, 2017, Nr. 2017-12066), kuris įsigalios 2017-11-01.
• Pažymėtina, kad pakeistos ANK 172 straipsnio 1 ir 3 dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė ne tik už neteisėtą naftos produktų pardavimą, bet ir neteisėtą jų įsigijimą mažmeninėje bei didmeninėje prekyboje. Kadangi licencijos išduodamos tik prekybai naftos produktams, tai atsisakyta sąvokos „licencijuojama veikla», ją praplečiant į „reguliuojama veikla«.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. VA-61 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. VA-210 „Dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr.2017-12260) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės (toliau - taisyklės).
• Esminiai taisyklių pakeitimai:
• taisyklės papildytos nauju, II skyriumi, reglamentuojančiu darbo grupės, skirtos Susitarimo pasirašymo pagrįstumui bei tikslingumui vertinti, vesti derybas su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų bei rengti atitinkamo susitarimo projektus, atlikti kitas taisyklėse nustatytas funkcijas, sudarymą, atnaujinimą ir veiklą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata, reglamentuojančia, kad pakartotinis susitarimo procedūros inicijavimas tame pačiame ginčo etape galimas tik paaiškėjus naujoms su ginču susijusioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos svarstant anksčiau pateiktą prašymą pradėti susitarimo procedūrą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio patikrinimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su patikrinimo akto projektu arba per rašytinių pastabų pateikimo terminą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio tyrimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą projektu, t.y. iš esmės per trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimo terminą;
• taisyklės papildytos atvejais, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimus nepradėti derybų (pažymima, kad atvejų sąrašas nėra baigtinis);
• taisyklių V skyrius, reglamentuojantis derybų dėl susitarimo pasirašymą, papildytas naujomis nuostatomis dėl susitarimo sąlygų vykstant deryboms;
• taisyklės papildytos naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis derybų eigos fiksavimą skaitmeniniais garso įrašais bei derybų rezultatų įforminimą derybų protokoluose.

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 573 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Nutarimas).
• Nutarimu įtvirtinti šie nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai:
siekiant užtikrinti vienodą laivuose ir orlaiviuose naudojamų energinių produktų apmokestinimą, papildytas energinių produktų, kuriems taikomos akcizų ir PVM lengvatos, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) sąrašas. Į šį sąrašą taip pat įtraukti gamtinių dujų (naudojamų kaip laivų degalai), bešvinio variklių benzino ir gazolių (naudojamų kaip orlaivių degalai) KN kodai;
• žymėjimo reikalavimas nustatytas ne visiems KN produktų sąraše nurodytiems produktams, kurie gali būti naudojami kaip laivų degalai, o tik gazoliams, kuriuos žymėti pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas yra privaloma;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, kaip atsargas orlaiviams tiekiantis kurą, privalo turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, tiekiantis atsargas, turėtų galiojančią kiekvienos teisės aktų nustatytos licencijuojamos komercinės ūkinės veiklos srities licenciją. Ūkinės komercinės veiklos licencijavimas reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose, todėl šie reikalavimai tiesiogiai nustatyti atitinkamose licencijavimo taisyklėse;
• panaikinta nuostata, kad kuro įpylimo įranga (degalinės, sumuojamieji kuro skaitikliai ir kitokia) turi atitikti kuro įpylimo įrangai taikomus teisės aktų reikalavimus. Matavimo priemonių reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;
• panaikintas reikalavimas, kad laivai, kuriais tiekiamas kuras, būtų registruojami Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Reikalavimas registruoti laivus nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnyje, pagal kurį vidaus vandenų transporto priemonės yra registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;
• panaikinti kai kurie atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio rekvizitai (antspaudas, skaitiklio rodmenys prieš ir po įpylimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko įgalioto asmens (jeigu jis nesutampa su už atsargų tiekimą atsakingu asmeniu) parašas);
• panaikintas reikalavimas atsargų tiekimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje (sąskaitoje faktūroje), kai ji teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti išrašyta, greta privalomųjų rekvizitų nurodyti atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio numerį;
• panaikintas reikalavimas atitinkamų prekių apskaitą derinti su vietos mokesčių administratoriumi.
• Atkreiptinas dėmesys, kad kaip dabar taip ir nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos energinių produktų, naudojamų kaip laivų ir (arba) orlaivių kuras, apskaita turės būti tvarkoma šių teisės aktų nustatyta tvarka:
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomos akcizų lengvatos, apyvartos ataskaitos pateikimo taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. VA-96 „Dėl asmenų, turinčių teisę be akcizų įsigyti laivų (orlaivių) degalų, registravimo“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba konsultuoja: Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai pagal VAS ir PMĮ
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rengia apskaitos, tvarkomos pagal verslo apskaitos standartus finansinėms ataskaitoms sudaryti, ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų pelno mokesčiui apskaičiuoti reglamentavimo skirtumų paaiškinimus.
• Skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6.18) D2-1791 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. (17.2-07E) RM-22216 suderinta Verslo apskaitos standartų ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų skirtumų paaiškinimų lentelė Nr. 1 "Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai".
• Šie paaiškinimai taikomi ūkinėms operacijoms, vykdomoms nuo 2016 m. sausio 1 d.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai
Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai – kertinės temos, aptartos šiandien vykusiame finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės susitikime su vyriausiuoju Lietuvos stojimo koordinatoriumi Nicola Bonucci.
• „Lietuva jau kitąmet tikisi gauti pakvietimą prisijungti prie EBPO, tad kiekviena galimybė aptarti tai, kas nuveikta, ir tai, kur dar turime pasitempti – aukso vertės. Judėjimą teisinga linkme rodo tai, kad gavome oficialų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Finansų rinkų komiteto pritarimą, teigiamus Draudimo ir privačių pensijų komiteto vertinimus, tačiau, kalbėdamiesi su atstovais, ne mažiau dėmesio skyrėme ir ateityje dar laukiantiems iššūkiams aptarti“, – po susitikimo teigė viceministrė L. Maskaliovienė.
• Prašymą tapti EBPO nare Lietuva pateikė 2002 metais, 2012 m. jį atnaujino, o 2015 m. priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kitaip vadinamą Stojimo veiksmų planu.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti atlikto audito tyrimo rezultatai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V3-46 patvirtinti audito įmonės UAB ,,KPMG Baltics“ ir auditorių Domanto Dabulio ir Gintarės Vilimaitės-Kučinskienės atlikto AB ,,Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tyrimo rezultatai. Remiantis Audito priežiūros komiteto nutarimu, minėtu įsakymu konstatuota, kad atlikęs AB „Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, auditorius Domantas Dabulis pateiktose auditoriaus išvadose nepakankamai skeptiškai pasisakė dėl finansinių įsipareigojimų priskyrimo ilgalaikiams įsipareigojimams ir dėl įmonės tęsiamos veiklos. Auditoriui Domantui Dabuliui rekomenduota ateityje atliekant finansinių ataskaitų auditus užtikrinti profesinio skepticizmo laikymąsi kaip nustatyta 200-ojo tarptautinio audito standarto ,,Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 punkte ir kritiškai vertinti audito įrodymus.


Ūkio ministerija praneša: inovacijų kūrėjų stažuotėms – 1,4 mln. eurų ES investicijų
Ūkio ministerija, siekdama padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sričių įmonių darbuotojų gebėjimus, paskelbė kvietimus įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inostažuotė“. Pagal šią priemonę labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių projektams numatoma skirti 851,9 tūkst. eurų ES investicijų, didelių įmonių projektams – 567,9 tūkst. eurų.
• „Priemonė suteikia galimybę šių įmonių darbuotojams išvykti mokytis ir tobulinti technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar tokio pobūdžio veiklą vykdančiose įmonėse. Bendrovės galės gauti finansavimą darbuotojų mokymams, kelionių į užsienį ir apgyvendinimo išlaidoms, darbo užmokesčio kompensavimui ir kt. Šios priemonės tikslas – padidinti Lietuvos įmonių darbuotojų gebėjimus dirbti su naujausiomis technologijomis, sudaryti galimybes įgyti naujų įgūdžių užsienio MTEPI centruose ir pritaikyti juos Lietuvos įmonėse. Tikime, kad tai padės sustiprinti inovacijų srityje dirbantį verslo sektorių“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
• Galimi priemonės „Inostažuotė“ pareiškėjai – MTEPI veiklą vykdančios įmonės. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 30 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui – mokomam įmonės darbuotojui – galima skirti tiesioginių projekto išlaidų suma – 6 tūkst. eurų.
• Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.esfa.lt, ir pateikti ją VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai. Paraiškos gali būti teikiamos iki 2020 m. birželio 30 dienos.

FNTT praneša: miesto centre – nelegalus skalbimo miltelių fabrikėlis, tūkstančiai falsifikuotų „Persil“ ir „Ariel“ pakuočių
Mažeikių įmonė įrengė buitinės chemijos gamybos liniją, kurioje gamino klastotes – prekinių ženklų „Ariel“ ir „Persil“ produkciją. Tai paaiškėjo po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kratų keliose bendrovėse. Vienoje jų pareigūnai aptiko beveik 5 tonas galbūt nelegalios produkcijos.
• Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės patalpose rasta skalbimo miltelių gamybos įranga, plastikinė tara, etiketės, pakuotės su „Ariel“ ir „Persil“ skalbimo miltelių logotipais ir jau pagaminta produkcija. Gamybos cechą įmonė buvo įrengusi miesto centre, viešbučio kieme nuomojamose patalpose.
• Kratų metu aptikta 2,5 tonos jau pagamintų ir į „Ariel“ ženklu pažymėtas pakuotes supilstytų skalbimo miltelių, taip pat 2,5 tonos į plastikinius butelius supilstyto „Persil“ skalbimo skysčio. Tyrėjai turi informacijos, kad originalios skalbimo priemonių sudėties nesilaikyta – pavyzdžiui, gaminant „Ariel“ klastotes, į miltelius buvo dedama daugiau druskos ir taip esą buvo išgaunama geresnė skalbimo kokybė. Jei produkcija būtų fasuota, pavyzdžiui, po 1,5 kg, tai sudarytų per 3,3 tūkst. skalbimo miltelių pakuočių.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nelegalią produkciją bendrovės atstovai platino turgavietėse, aplinkiniuose rajonuose, gali būti, kad dalis jos buvo vežama į Latviją. Nelegalia skalbimo miltelių gamyba įmonės atstovai užsiėmė maždaug metus.
• Dėl galbūt vykdytos buitinės chemijos priemonių gamybos ir prekybos už veik ketvirtį milijono eurų, jos neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais, FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai atliko kratas ir Šiauliuose įsikūrusioje bendrovėje, taip pat jos vadovų gyvenamosiose vietose.
• Kratos metu Šiaulių rajone esančios įmonės patalpose rasta buitinės chemijos priemonių gamybos įranga, sufasuota produkcija, jos žaliava. Didžioji dalis žaliavos – už 124 tūkst. eurų – gali būti neapskaityta buhalterinės apskaitos dokumentais. Čia gaminti skalbimo milteliai „Brixil“. Įmonė jiems gaminti turėjo licenciją, tačiau įtariama, kad dalies pagamintos produkcijos neapskaitydavo.
• Kratų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – buhalterinės apskaitos dokumentai, neoficialūs užrašai, kompiuteriai, kompiuterinės duomenų laikmenos, telefonai, antspaudai.
• Pareikšti įtarimai penkiems asmenims, jiems paskirtos kardomosios priemonės.
• Dalis asmenų jau anksčiau buvo patekę į Muitinės kriminalinės tarnybos akiratį.
• Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT tyrimas: statybos įmonės savininko namuose – narkotikai, o įmonėje – vokeliai: verslininkas nesumokėjo ir 100 tūkst. eurų mokesčių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame beveik 100 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir buhalterijos dokumentų klastojimu įtariamas statybų verslu vertęsi vilnietis. Jam pareikšti įtarimai ir dėl narkotinių medžiagų laikymo.
• Prieš teismą stos ir dokumentų klastojimu įtariamas švenčioniškis, kuris prisidėjo prie sukčiavimo schemos sumanytojo nusikalstamos veiklos. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad anksčiau du kartus už sukčiavimą teistas 32-ejų metų vilnietis su savo pažįstamu iš Švenčionių, kuris drauge 2015 metais toje pačioje byloje buvo nuteistas už sukčiavimą, susitarė, kad švenčioniškis taps įsigytos bendrovės akcininku ir direktoriumi.
• Formalusis statybų bendrovės direktorius kartu su tikruoju savininku vykdavo į finansų įstaigas dėl mokėjimo kortelių išdavimo, bendrovės sąskaitų atidarymo. Švenčioniškio duomenys buvo pateikti ir valstybės įmonei Registrų centrui. Išaiškinta, kad darbų rangovu statybų bendrovėje dirbęs vilnietis realiai organizavo statybų darbus – vadovavo statybininkams, atlikusiems vidaus sienų tinkavimo darbus didesnių užsakovų statybų objektuose.
• Daugiausiai tinkavimo darbų buvo atlikta Vilniuje, įrenginėjant butus ir biurus. Įtariama, kad statybų bendrovė per dvejus metus atliko tinkavimo darbų, kurių vertė siekia daugiau kaip 560 tūkst. eurų.
• Už gautas pajamas bendrovė įsigydavo statybinių medžiagų, mokėjo atlyginimus darbuotojams, įtariama, kad dalis darbuotojų dirbo nelegaliai ir jiems buvo mokami atlyginimai vokeliuose.
• Tyrimo duomenimis, statybų verslą organizavęs vilnietis suklastojo statybų bendrovės PVM deklaracijas ir pateikė melagingus duomenis mokesčių administratoriui. Tokiu būdu buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 97 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Tyrimo metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai įtariamųjų namuose atliko kratas. 32-ejų metų vilniečio namuose buvo rasta narkotinių medžiagų – kokainas ir „Ecstasy“ tabletės. Įtariamasis pasipriešino FNTT tyrėjams ir už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šį tyrimą atliko policija, o šių metų sausio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą, laikinai taikytas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo turtui, kurio vertė siekia apie 100 tūkst. eurų.
• Baigta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėto narkotinių priemonių disponavimu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas