PVM turėtų matytis klientui išrašytoje PVM s-f.
Savo paskyroje partners.ubercom paskyroje pasirinkite "Invoices". Ten turi matytis PVM. Tiksli PVM sumą reikia imti išsąskaitų Iš principo būtų taip: 604.59 eur be pvm + 126.96 eur pvm = 731.55 eur

Ne, ne jungtinės veiklos sutartis. Čia būtų opciono sutartis. Galėčiau rekomenduoti teisininkų kontorą, kuri galėtų ją jums paruošti.

Savaitės 2017.08.21 - 2017.08.27 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija:« Į mokslo metų pradžią vaikus galės palydėti daugiau tėvų».
• Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad daugiau dirbančių mamyčių ir tėvelių pirmąją mokslo metų dieną turės teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.
• Tokią garantiją naujasis Darbo kodeksas suteikia darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.
• Nuo dabar ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams (anksčiau to nebuvo) ir auginantiems vyresnius – iki 14 metų vaikus (anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų).
• Tačiau minima garantija, kaip ir anksčiau, taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį. Tai yra netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

SAVAITĖS SKAIČIAI
Bent vieną finansinę priemonę (akciją) pernai pardavė 12.500 Lietuvos gyventojų, rodo VMI pateiktos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos.
• Pajamų iš kapitalo grupėje dominuoja finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms taikoma GPM lengvata. Tokių pajamų gyventojai gavo 729 mln. Eur, arba 7% daugiau nei 2015 m. VMI pateikia duomenis apie pajamas neatėmus finansinių priemonių įsigijimo savikainos. Pats mokestis mokamas iš pardavimo pajamų atėmus finansinių priemonių įsigijimo išlaidas.
• GPM lengvata buvo nuolat siaurinama, o nuo 2016 m. Lietuvoje galioja 500 Eur dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma.
• Ši suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių (tokių kaip obligacijos), ir atskirai – pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (vadinamajam kapitalo prieaugiui). Taigi maksimali neapmokestinama pajamų suma nuo 2016 m. vienam gyventojui, gavusiam ir palūkanų, ir finansinių priemonių pardavimo pajamų, sudaro 1.000 Eur, ir tai leidžia sutaupyti iki 150 Eur mokesčių per metus.
• Labiausiai iš kapitalo pajamų augo finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms netaikomas minėtas 500 Eur neapmokestinamasis minimumas. Tokių akcijų pardavimo pajamos pernai augo 33%. Tačiau tokių pajamų (148 mln. Eur) gavo labai nedidelis Lietuvos gyventojų skaičius – 1.779 gyventojų. Akcijų pardavimo pajamos ir šiuo atveju skaičiuojamos be akcijų įsigijimo sąnaudų.
Plačiau: http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/08/23/148-mln-eur-pajamu-is-akciju-pasidalijo-1779-lietuvos-gyventoju#ixzz4r7kGGwVY


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-302 pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1K-163.
• Pakeistas 3 punktas:
• „3. Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos sąskaitos pateikimą Informacinės sistemos priemonėmis dydis (toliau – Atlyginimo dydis) – 0,28 euro.“
• Aprašas papildytas 31 punktu:
• „31. Atlyginimo dydis apskaičiuojamas pusmečiui. Kito pusmečio Atlyginimo dydį nustato finansų ministras iki einamojo pusmečio paskutinio mėnesio pabaigos. Jeigu kitas Atlyginimo dydis nenustatomas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas Atlyginimo dydis.“

Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24d. įsakymu Nr. VA-68 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.


Pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VA-50.


VMI informuoja: pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-67 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės.
• Pažymime, kad deklaracijų pildymas nepasikeitė, o projekte minėtu įsakymu pakeičiamas deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) formos vaizdas dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies pakeitimų, t. y. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2565, kuriame buvo papildyta PMĮ 58 straipsnio 16 dalis ir pakeista šios dalies punktų numeracija: PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punktas perkeltas į 1 punktą ir minėta dalis papildyta nauju 2 punktu.
• Papildomai pažymime, kad deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) 2 lapo pabaigoje dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu naikinami neaktualūs įrašai (tarifai, tvirtinimas, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi bei parašai). Taip pat atlikti deklaracijų PLN204U 19 laukelio ir PLN204N 34 laukelio vaizdo koregavimai dėl techninės atvaizdavimo klaidos.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: į Lietuvą atplaukė neeilinis krovinys - Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV
Finansų ministerija informuoja, kad, JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean“ atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International“, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.
• Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta“ eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas“ saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje.
• Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę.
• „Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio.
• „Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV yra „Lietuvos energijos“ grupės vykdomos dujų tiekimo diversifikavimo strategijos rezultatas. Nuosekliai optimizuojant tiekimą, „Lietuvos energijai“ jau pavyko sumažinti dujų kainą Lietuvos gyventojams, o šis sandoris neabejotinai prisidės prie dar didesnės vertės kūrimo šalies ekonomikai, stiprins JAV ir Lietuvos strateginę partnerystę bei bendradarbiavimą”, – teigia finansų ministras V. Šapoka.
• Krovinį įsigijusios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas sako, jog tai ženklas, kad Lietuva ir „Lietuvos energijos“ grupė pasaulinėje SGD rinkoje yra vertinama kaip patikima partnerė ir patraukli rinka.
• „Didelį SGD potencialą turinčios JAV situaciją stebime jau nuo 2014 metų. Džiaugiamės, kad vienas pirmųjų JAV SGD krovinių Rytų ir Centrinėje Europoje atvyko į Lietuvą. Šis pripažinimas padeda mums diversifikuoti tiekimą ir pasiūlyti geriausias kainas savo klientams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. D. Misiūnas.
• „Cheniere Energy“ prezidentas ir generalinis direktorius Jack Fusco prognozuoja, kad pirmųjų dujų iš JAV atvykimas į Lietuvą galėtų būti abipusiai naudingo bendradarbiavimo pradžia.

Sodros atstovė J.Varanuskienė: "Atlyginimai ne tik prisitaikė prie minimalios mėnesinės algos padidėjimo, bet ir augo daugiau"
Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.
• „Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.
• „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.
• Didelę įtaką padarė MMA padidinimas
• Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
• Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.
• „Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:
• darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos;
• gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas“, taip ir liko;
• dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis.
• Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.
• Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja
• Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
• Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).

FNTT praneša: vidaus reikalų ministras lankėsi FNTT
Rugpjūčio 28 dieną, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje lankėsi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir viceministras Česlovas Mulma.
• Susitikimo su FNTT darbuotojais metu vidaus reikalų ministras informavo, kad anksčiau svarstytos galimybės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija atsisakyta. „Pertvarkos negali būti daromos vien dėl pertvarkų. Manau, kad šiuo atveju svarbiau ne statutinių tarnybų skaičius, o tyrimų kokybė ir nusikalstamų veikų prevencija“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
• Anot vidaus reikalų ministro, FNTT turi sukaupusi daug patirties finansinių nusikaltimų tyrimo srityje, valdo daug žvalgybinės informacijos, orientuojasi į stambių finansinių nusikaltimų tyrimą, taip pat – į tokių veikų prevenciją. Šias kompetencijas ir toliau ketinama stiprinti, kad FNTT dar efektyviau kovotų su šešėline ekonomika.
• Pastaruoju metu FNTT prioritetinės kryptys – pinigų plovimo prevencija, sukčiavimų finansų įstaigose atskleidimas ir tyrimas, mokestinių sukčiavimų prevencija ir išaiškinimas, Europos Sąjungos skiriamos paramos lėšų apsauga.

FNTT praneša: teismui perduota Panevėžio verslininko, įtariamo nesumokėjus šimtus tūkstančių eurų mokesčių, byla
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kurioje panevėžietis verslininkas A. N. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Įtariama, kad jo vadovaujama bendrovė dėl to į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius A. N. 2014–2016 metais galbūt klastojo pirminius apskaitos dokumentus, fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, o vėliau neteisingus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
• Įtariama, kad 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
• Manoma, kad 2015 metais surašyta šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis taip pat buvo fiktyvi. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio grąžintos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. N. vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga esą buvo parduota Estijoje registruotai įmonei.
• Apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir neteisingai pateikusi duomenis mokesčių administratoriui A. N. vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti maždaug 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
• Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

FNTT akiratyje- kredito unijos: pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, šeši – tęsiami
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos galimos nusikalstamos veiklos, taip pat tęsia dar šešis ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
• Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios. Panašiai elgėsi ir Namų kredito unijos darbuotojai, kurie be kredito unijos narių žinios iš klientų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų, nesusijusių su unijos veikla, asmenų sąskaitas.
• „Baltijos“ kredito unijos atveju tai buvo daroma klastojant indėlių grąžinimo dokumentus, vėliau tretiesiems asmenims pervestos lėšos buvo išgryninamos. Preliminari žala, FNTT pareigūnų skaičiavimais, gali siekti apie 3,5 mln. eurų. Tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ vykdytas skubos tvarka – po suderintų FNTT ir Lietuvos banko veiksmų pavyko užkirsti kelią didesnei nei 1 mln. mln. eurų vertės žalai.
• FNTT pareigūnai operacijos metu sulaikė keturis nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – tarp jų ir „Baltijos“ kredito unijos valdybos pirmininką, ir kasininkę, kuri kratos metu nuo pareigūnų norėjo nuslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus. Dviem unijos darbuotojams yra pareikšti įtarimai dėl daugiau kaip 1 mln. eurų iššvaistymo, taip pat – dar penkiems galimiems jų bendrininkams, padėjusiems nuslėpti iššvaistytas lėšas. Valdybos pirmininkui teismas skyrė 15 parų suėmimo.
• FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą ir dėl didelės vertės turto išvaistymo Namų kredito unijoje. Įtariama, kad šios kredito unijos atsakingi darbuotojai galėjo neteisėtai pervesti 284 tūkst. eurų iš unijos klientų sąskaitų į savo pačių kontroliuojamas sąskaitas. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti unijos valdybos pirmininkui ir dar vienam asmeniui.
• Kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos veiklą yra apribojusi Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Abiem kredito unijoms paskirti laikinieji administratoriai. Veiklos apribojimo metu kredito unijos negali teikti finansinių paslaugų. Laikinieji administratoriai turi pateikti išvadas dėl kredito unijų finansinės būklės ir kaip būtų galima apsaugoti kredito unijos indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus. Išvadas įvertinus, bus sprendžiama dėl šių kredito įstaigų veiklos perspektyvų.
• Kol vertinama unijos finansinė būklė ir nėra nuspręsta dėl kredito unijos veiklos perspektyvų, indėlininkams nieko daryti nereikia. Kredito unijos narių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
• Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Surašius kaltinamuosius aktus šios baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismams. Baigtose bylose padaryta žala siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, o kaltinimai pareikšti 29 asmenims. Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.08.07 - 2017.08.13 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ATSAKYMAS
• SODROS atsakymas dėl dėl stažo vykdant Individualią veiklą.
• Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, yra skaičiuojamas. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti galite matyti stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, eilutėje. Todėl, Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai gauti, vykdant individualią veiklą, eilutėje rodomi nuliai (???).
SAVAITĖS SKAIČIAI
• Registrų centras suskaičiavo, kad Lietuvoje yra užregistruota 210 tūkst. juridinių asmenų, vykdančių veiklą. Iš jų daugiau nei 43 tūkst. nepateikė finansinių ataskaitų už 2016 m.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": kaip apmokestinami arbatpinigiai?
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI komentuoja: dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad keičiasi kai kurios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo« (toliau — Aprašas) nuostatos, susijusios su Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdoma veikla ir atliekamomis funkcijomis bei prašo susipažinti su atliktais pakeitimais ir jais vadovautis.
• Aprašo pakeitimai, įsigalioję 2017 m. sausio 13 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 10.6 papunktis, kuris nustatė, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų bankams, išskyrus specializuotas valiutos keityklas, kurios atlieka tik valiutos keitimo operacijas ir nenaudoja bankų patvirtintų specializuotų kompiuterinių kasos programų, tačiau Aprašas papildytas nauju 11.9 papunkčiu, kuris įtvirtina, jog bankams, valiutos keityklos operatoriams ir kitoms finansų įstaigoms naudoti kasos aparatų nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas. Kiti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir esminės reikšmės Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimui neturi.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. gegužės 1 d. Pakeistas Aprašo 10.14 papunktis, pagal kurį tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminai privalės būti registruojami ir šių terminalų kasos operacijų žurnalai turės būti pildomi Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Pažymima, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 12 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo» pakeitimo« įsigaliojimo naudoti tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalai turi būti įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki 2017 m. lapkričio 1 d.
• Taip pat pakoreguotas Aprašo 15 punktas, išbraukiant nuostatą, kad laikinai nenaudojamą kasos aparatą ar laikinai naudoti kitu adresu perkeltą kasos aparatą išregistruoti ar perregistruoti nebūtina. Tai pat, panaikinta prievolė pranešti apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms jei pasikeičia numatyta kasos aparato naudojimo kitu adresu pabaigos data. Išbraukta minėto Aprašo 15 punkto nuostata, kuri numatė, kad tais atvejais, kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas, turėdamas naudojimosi kasos aparatu sutartį, naudoja kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kasos aparato perregistruoti nereikalaujama, jei įvykdomos šio Aprašo 14 punkte nurodytos sąlygos. Naujoje Aprašo redakcijoje yra numatyta, kad atvejus ir sąlygas, kada kasos aparato techninis pasas turi būti perregistruotas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.
• Pažymima, kad Aprašas papildytas nauju 171 punktu, kuris numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu išregistruoja kasos aparatą vienu iš šių atvejų: kai ūkio subjektas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar Mokesčių mokėtojo registro; kai ūkio subjektas daugiau kaip 2 metus neteikia mokesčių deklaracijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka nėra laikinai atleistas nuo mokesčių deklaracijų pateikimo; kai ilgiau kaip 15 mėnesių neatlikta iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-137, išbraukto modelio kasos aparato profilaktinė priežiūra ar remontas; kai neišregistruotas kasos aparatas, dėl kurio ūkio subjektui buvo nustatyti šio Aprašo 44 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti pažeidimai. Naujai papildytame Aprašo 172 punkte įtvirtinta, kad šio Aprašo 171 punkte nurodytais atvejais kasos aparatai išregistruojami Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys, kad keičiasi Aprašo 18 punktas, išbraukiant reikalavimus kasos operacijų žurnalų pildymui, paliekant nuostatą, kad kasos aparato kasos operacijų žurnalas pildomas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Taip pat, pakoreguotas ir Aprašo 20 punktas, išbraukiant nuostatą susijusią su klaidų taisymu, kai išspausdintas klaidingas kasos aparato kvitas. Pažymėtina, kad pripažintas netekusiu galios Aprašo 39 punktas, kuris numatė galimybę kasos aparato kvite spausdinti papildomus rekvizitus.
• Aprašo pakeitimai, įsigaliosiantys 2017 m. lapkričio 1 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pakoreguotas Aprašo 10.15 papunktis, numatantis, jog išimtis leidžianti nenaudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant neišduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nebus taikoma ūkio subjektams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose.
• Atsižvelgdami į atliktus Aprašo nuostatų pakeitimus, informuojame, kad yra rengiamas Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimas.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: pirmosios Energijos efektyvumo fondo paskolos – Turto banko projektams
Finansų ministerija praneša, kad Valstybės įmonė Turto bankas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė Vpirmąsias finansavimo sutartis, skirtas modernizuoti tris Turto banko valdomus administracinius pastatus Alytuje, Tauragėje ir Marijampolėje. Atnaujinti pastatai taupys valstybės išlaidas šildymui.
• Artimiausiu metu bus pasirašytos dar dvi analogiškos sutartys dėl modernizuojamų pastatų Vilniuje ir Kaune. Bendra šių sutarčių suma – 1,9 mln. eurų.
• Tai – pirmieji pagal Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą iš Energijos efektyvumo fondo finansuojami centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektai. Iš viso iš šio, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdomo fondo, centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui numatoma skirti iki 65 mln. eurų.
• Finansų ir Energetikos ministerijų įkurtas Energijos efektyvumo fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra skirtas energijos vartojimo efektyvumą didinantiems viešosios infrastruktūros modernizavimo projektams.
• Finansų ministras Vilius Šapoka džiaugiasi, kad viešajame sektoriuje vis labiau vertinamos finansinių priemonių galimybės. „Pirmą kartą Lietuvoje viešosios infrastruktūros paskirties pastatai modernizuojami naudojant paskolas iš ES fondų lėšų. Taip sudaromos galimybės efektyviau valdyti valstybės finansinius išteklius“, – sako jis.
• „Saugiausia ir pigiausia energija – sutaupyta energija. Būtent todėl skatinti efektyvų energijos vartojimą yra viena iš prioritetinių šios Vyriausybės darbo krypčių energetikoje. Viešųjų pastatų modernizavimo projektai turi labai didelį potencialą sumažinti visos šalies energijos suvartojimą bei išlaidas energijai“, – pažymi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
• Pirmasis Turto banko įgyvendinamas modernizavimo projektas Tauragėje startuoja jau šį mėnesį. Bus atnaujintas 1936 metais statytas tarpukario architektūros pastatas Vasario 16-osios g. 6, kuriame šiuo metu veikia įvairios valstybės institucijos, tarp jų – Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos ir kitų institucijų padaliniai.
• „Turto banke sėkmingai įgyvendinamas naujas viešųjų pastatų modernizavimo modelis: pastatai ne tik perimami centralizuotai valdyti, bet ir šiuolaikiškai atnaujinami, o sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ir į fondą grąžinamos paskolos vėl galės būti naudojamos kitų viešųjų pastatų modernizavimui“, – pabrėžia Turto banko generalinis direktorius Vaidotas Aleksius.

Ūkio ministerija informuoja: šalies įmonėms – kompensacijos eksporto ir tarptautinės prekybos konsultacijoms
Ūkio ministerija informuoja, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nuo šiol galės gauti kompensaciją, jeigu joms buvo suteikta aukštos kokybės informacinė, konsultacinė ir kita parama eksporto, potencialių rinkų paieškos, tarptautinės prekybos klausimais. Ūkio ministerija kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“. Iš viso priemonei skirta 5,58 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
• „Tikimės, kad ši priemonė prisidės prie įmonių konkurencingumo ir eksporto augimo skatinimo, nes įmonės galės gauti kompensacijas aukštos kokybės konsultacijoms eksporto ir įmonių tarptautinio bendradarbiavimo klausimais“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Anot ūkio ministro, labai svarbu, kad pareiškėjo projektas prisidėtų prie bent vieno iš prioritetinių Lietuvos eksporto plėtros tikslų įgyvendinimo – išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, skverbtis į naujas, ypač trečiųjų valstybių, rinkas arba skatinti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto plėtrą.
• Tinkamomis finansuoti laikomos konsultacijų, kurių temos skelbiamos VšĮ „Versli Lietuva“ interneto svetainėje (http://vkt.verslilietuva.lt/), išlaidos: nuo eksporto veiksmų plano, eksporto strategijos parengimo, tikslinių rinkų pasirinkimo iki teisinių tarptautinės prekybos aspektų, eksporto rizikos valdymo. Konsultacijos turi būti įgyvendintos per nepertraukiamą 6 mėn. laikotarpį.
• Dėl paramos pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ gali kreiptis MVĮ, kurios ne trumpiau kaip 6 mėn. iki paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį turėjo apdraustų darbuotojų.
• „Dotacijos sutarties laikotarpiu vienai įmonei didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jei pareiškėjas yra MVĮ, veikianti iki 3 m., pagal priemonę finansuojama iki 85 proc., o daugiau kaip 3 m. veikiančioms MVĮ finansuojama dalis sudaro 50 proc. pagal fiksuotą įkainį apskaičiuotų konsultacijų išlaidų. Svarbu paminėti, kad projekto vykdytojas įsipareigoja konsultantui apmokėti 100 proc. konsultacijų išlaidų“, – teigia Algis Skiauterė, l. e. INVEGOS generalinio direktoriaus pareigas.
• MVĮ, norėdamos pasinaudoti priemone konsultacijoms eksporto ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo klausimais, turi pateikti paraišką INVEGAI. Konsultacijų išlaidos bus apmokamos tik pagal nustatytus fiksuotų įkainių dydžius ir bus kompensuojamos tik gavus ataskaitą iš VšĮ „Versli Lietuva“ už projekto vykdytojo gautas ir apmokėtas konsultacijų valandas.
• Paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“ galima teikti iki 2020 m. lapkričio 30 d., dotacijų sutartys bus pasirašomos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.
• Informacija apie kvietimą, dokumentų sąrašas ir informacija apie planuojamus skelbti kvietimus pateikiama interneto svetainėse http://www.esinvesticijos.lt/lt/paskelbti_kvietimai, http://invega.lt/lt/expo-konsultantas-lt/.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: 2017 m. rugsėjo 5 d. vyks susitikimas su EFRAG ir IASB atstovais
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija kartu su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja susitikimą su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (toliau – EFRAG) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (toliau – IASB) dėl IASB parengto diskusijų projekto Atskleidimų iniciatyva – Atskleidimų principai. Diskusijų projekte keliami klausimai dėl atskleidžiamos informacijos pateikimo ir siūlomi principai, kurie galėtų padėti įvertinti, ką, kaip ir kur atskleisti, kad finansinių ataskaitų rengėjai galėtų efektyviau pateikti informaciją.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti.
• Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, t.y. dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims galima kreiptis į savivaldybes iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Tačiau tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti, kad vaikai mokykliniais reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.
• Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 50 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63,6 tūkst. mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54,3 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
• Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemokamas maitinimas mokykloje mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.
• Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
• Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.
• Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.
• Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.
• Dėl socialinės paramos mokiniams kreipkitės į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, Prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams formą rasite http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/prasymu-formos-socialinei-paramai.html, taip pat prašymą-paraišką galima pateikti www.spis.lt.

FNTT tyrimas: verslininkas klastojo dokumentus, apgavo notarą, o po to bankrutavo
FNTT praneša, kad už savo bendrovės lėšas verslininkas pasistatė namą, vėliau jį nusipirko, o po kurio laiko bendrovė bankrutavo. Sukdamas tokią schemą kaunietis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, apgavo notarą. Verslininko vadovaujama bendrovė daug metų užsiėmė medinių sodo namelių gamyba ir jų eksportu.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė į teismą. Pareigūnai nustatė, kad įmonės direktorius iš savo vadovaujamos bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir netrukus bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūrą inicijavo statybinių medžiagų tiekėjai, su kuriais buvo vengiama atsiskaityti. Patikrinus bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą paaiškėjo, kad įmonės vardu buvo įsigytos statybinės medžiagos. Vėliau, pagal direktoriaus patvirtintus aktus, jos nurašytos kaip „komplektuojančios eksportuotų sodo namelių dalys“. Pavyzdžiui, pakeliami garažo vartai, pamatai, vandens gręžinys, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, kitos statybinės medžiagos ir darbai. Iš viso – už 46 tūkst. eurų. Visi šie darbai ir medžiagos panaudoti sklypo ir gyvenamojo namo, kurį vėliau įsigijo aktus pasirašiusios bendrovės direktorius, įrengimui.
• 2011 m. balandžio mėn. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras. Sutartyje nurodyta, kad kaunietis bendrovei už įsigyjamą turtą yra skolingas 50 tūkst. litų (dabar beveik 15 tūkst. eurų). Šiuos pinigus jis įsipareigojo pervesti per du mėnesius. Kitą dieną verslininkas notarui pateikė bankinio mokėjimo nurodymo kopiją.
• Joje užfiksuota, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervedė paskolintą pinigų sumą. Tai notarui jis patvirtino kaip bendrovės direktorius. Notaras šį atsiskaitymą patvirtino.
• Tačiau pinigų į bendrovės sąskaitą direktorius nepervedė – jis suklastojo notarui pateiktą bankinį mokėjimo nurodymą, taip pat suklaidino notarą tvirtindamas, kad bendrovės sąskaitoje pinigai gauti.
• Verslininkui pateikti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Galima nesunkiai pasidaryti.

1 Deb/kre operacijos > Kliento būklė (nurodot datą) > Papildomos filtravimo sąlygos>Lentelės >Sąskaitų (įvesti reikiamą skolos sąskaitą). Išsaugoti
2 . Sisteminė atsakaita "įsiskolinimų nevykdymas pagal klientus">Spausdinimas>Eksportas į MS excel universalus

Bus suformuotas Excel failas, kurį galėsite pasitaisyti -parašyti viršuj "Sąskaitos 241XX inventorizacinis apyrašas, datas, apačioje komisija, parašai datos ir pan.

Smegenų mankšta; )
Vienas iš klientų nusipirko "dekanterį".- "Dekanteris tantalus" -jis kainavo 265 EUR

Čia leidžiami, neleidžiami ar reprezentacija?

Savaitės 2017.07.17 - 2017.07.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUTARIMO PROJEKTAS
adovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
• 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-516(2) projekto (toliau – Projektas) nuostatoms dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos dalyvavimo suteikiant buhalterio profesionalo vardą dėl šių priežasčių:
• 1.1. Projekto siūlymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką, šių egzaminų programą, pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, pagal kurias egzaminų laikymą, kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą organizuotų profesinės organizacijos) reiškia, kad suteikiant profesinę kvalifikaciją į procesą yra įtraukiamos valstybės institucijos. Valstybinis reguliavimas yra pateisinamas tais atvejais, kai tiktai tokiu būdu galima užtikrinti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad buhalterio profesionalo sąvoka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme yra nustatyta kaip gairė, orientyras ir galimybė, bet ne reikalavimas, todėl nustatyti valstybinį reguliavimą nėra tinkama.
• 1.2. Projekte siūlomos nuostatos dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo turėtų veikti per profesijos savireguliaciją, kas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamos įtakos buhalterio profesijos prestižo augimui, nacionalinių buhalterius vienijančių profesinių organizacijų stiprėjimui. Projekte siūlomoms nuostatoms dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo įgyvendinti nėra būtinas valstybinis reguliavimas – siūlomas priemones, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, paprastai atlieka profesinės organizacijos be valstybės įsikišimo. Pačios profesinės organizacijos turėtų būti suinteresuotos aiškinti įmonių vadovams, kitiems suinteresuotiems asmenims bei visuomenei, kad buhalterio profesionalo vardas reiškia jį turinčių asmenų aukštą darbo kokybę, profesinę kompetenciją, nuolatinį profesinį tobulėjimą.
• 2. Iš esmės pritarti buhalterio profesionalo sąvokos tobulinimui, tačiau patikslinti buhalterio profesionalo sąvoką siejant ją ne tik su egzaminų laikymu, bet ir su naryste Lietuvos profesinėje organizacijoje, taip pat su naryste Europos Sąjungos valstybės narės profesinėje organizacijoje, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė, kartu nustatant reikalavimus, kad buhalteris profesionalas būtų išlaikęs profesinės organizacijos rengiamus kvalifikacinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų, mokesčių teisės ir kt. žinių patikrinimas), laikytųsi profesinės organizacijos etikos kodekso, nuolat keltų kvalifikaciją (išklausytų bent 90 valandų kursus per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus).

SAVAITĖS RAŠTAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje C-288/16 priėmė sprendimą, kad Direktyvos 2006/112/ES 146 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, jog šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas PVM yra netaikomas paslaugų teikimui, susijusiam su prekių vežimo paslaugomis į trečiąją šalį, kai šios paslaugos nebuvo suteiktos tiesiogiai šių prekių siuntėjui arba gavėjui.
• Direktyvos 2006/112 146 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 45 straipsnį. Šio straipsnio 1 ir 3 dalies komentaruose įtraukti paaiškinimai, schemos ir pavyzdžiai, kad tokiais atvejais, kai eksportuojamų ir/ar importuojamų prekių gabenime kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai, tai taikant 0 proc. PVM tarifą, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu arba importu, apmokestinamos ne tik ekspeditorių eksportuojamų /importuojamų prekių siuntėjams/gavėjams teikiamos paslaugos, bet ir ekspeditorių iš atskirų asmenų įsigyjamos prekių vežimo ir/ar papildomos vežimo paslaugos, jei vežimo ir/ar papildomų vežimo paslaugų teikėjai turi atitinkamus įrodymus.
• Šiuo metu tariamasi su Finansų ministerija dėl nurodytos bylos taikymo Lietuvoje ir jos įtakos PVM įstatymo 45 straipsnio komentarui.
• Jei po konsultacijų su Finansų ministerija, atsižvelgiant į šios ir kitų ESTT bylų argumentaciją dėl tiesiogiai su atitinkamą statusą turinčiomis prekėmis susijusių paslaugų apibrėžimo (ir apmokestinimo PVM) bus priimtas sprendimas keisti PVMĮ komentarą ir [b]vietoj 0 proc. PVM tarifo taikyti standartinį PVM tarifą, tai toks apmokestinimas būtų taikomas tik į ateitį po komentaro pakeitimo.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Paskelbtas naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Įstatymo 36 straipsnyje «Poveikio priemonės» už šio įstatyme numatytus pažeidimus gali būti nubausti auditoriai ar audito įmonės - sustabdytos ar panaikintos licencijos.
• 1. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:
• 1) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo;
• 2) šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui;
• 3) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;
• 4) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas);
• 5) laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas;
• 6) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
• 7) laikinas uždraudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas.

Pakeistas Finansinių ataskaitų audito įstatymas
Priėmus naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, atitinkami pakeitimai padaryti ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Pvz. pakeistas 20 straipsnis.
• 20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija
• Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat jeigu audito įmonei buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo penkeri metai.

VMI informuoja: dėl VMI prie FM viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis“ pripažinimo netekusiu galios
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, nuo 2017 m. birželio 28 d. pripažįstamas netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. VA-3 „Dėl pranešimo apie akcizais apmokestinamų prekių ženklinimą banderolėmis«.
• Šiuo įsakymu panaikinamos nuostatos nustatančios, kad asmenys, kurie numato ženklinti akcizais apmokestinamas prekes banderolėmis akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomos ženklinimo banderolėmis dienos turi kreiptis į apskrities valstybines mokesčių inspekcijas, kurių veiklos teritorijoje prekės bus ženklinamos, bei pateikti AKC403 formos pranešimus. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apskrities valstybinių mokesčių inspekcijų informavimas bei AKC403 formos pranešimų pateikimas tampa nebeprivalomas.

VMI informuoja: pakeistas administracinių nusižengimų kodekso 172 straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-06-29 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-567 (TAR, 2017, Nr. 2017-12066), kuris įsigalios 2017-11-01.
• Pažymėtina, kad pakeistos ANK 172 straipsnio 1 ir 3 dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė ne tik už neteisėtą naftos produktų pardavimą, bet ir neteisėtą jų įsigijimą mažmeninėje bei didmeninėje prekyboje. Kadangi licencijos išduodamos tik prekybai naftos produktams, tai atsisakyta sąvokos „licencijuojama veikla», ją praplečiant į „reguliuojama veikla«.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. VA-61 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. VA-210 „Dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr.2017-12260) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės (toliau - taisyklės).
• Esminiai taisyklių pakeitimai:
• taisyklės papildytos nauju, II skyriumi, reglamentuojančiu darbo grupės, skirtos Susitarimo pasirašymo pagrįstumui bei tikslingumui vertinti, vesti derybas su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų bei rengti atitinkamo susitarimo projektus, atlikti kitas taisyklėse nustatytas funkcijas, sudarymą, atnaujinimą ir veiklą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata, reglamentuojančia, kad pakartotinis susitarimo procedūros inicijavimas tame pačiame ginčo etape galimas tik paaiškėjus naujoms su ginču susijusioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos svarstant anksčiau pateiktą prašymą pradėti susitarimo procedūrą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio patikrinimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su patikrinimo akto projektu arba per rašytinių pastabų pateikimo terminą;
• taisyklės papildytos nauja nuostata reglamentuojančia, kad pasiūlymas pasirašyti susitarimą mokestinio tyrimo metu gali būti pateikiamas tik po to, kai mokesčių mokėtojas supažindinamas su pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą projektu, t.y. iš esmės per trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimo terminą;
• taisyklės papildytos atvejais, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimus nepradėti derybų (pažymima, kad atvejų sąrašas nėra baigtinis);
• taisyklių V skyrius, reglamentuojantis derybų dėl susitarimo pasirašymą, papildytas naujomis nuostatomis dėl susitarimo sąlygų vykstant deryboms;
• taisyklės papildytos naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis derybų eigos fiksavimą skaitmeniniais garso įrašais bei derybų rezultatų įforminimą derybų protokoluose.

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 573 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Nutarimas).
• Nutarimu įtvirtinti šie nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai:
siekiant užtikrinti vienodą laivuose ir orlaiviuose naudojamų energinių produktų apmokestinimą, papildytas energinių produktų, kuriems taikomos akcizų ir PVM lengvatos, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) sąrašas. Į šį sąrašą taip pat įtraukti gamtinių dujų (naudojamų kaip laivų degalai), bešvinio variklių benzino ir gazolių (naudojamų kaip orlaivių degalai) KN kodai;
• žymėjimo reikalavimas nustatytas ne visiems KN produktų sąraše nurodytiems produktams, kurie gali būti naudojami kaip laivų degalai, o tik gazoliams, kuriuos žymėti pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas yra privaloma;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, kaip atsargas orlaiviams tiekiantis kurą, privalo turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas;
• panaikintas reikalavimas, kad asmuo, tiekiantis atsargas, turėtų galiojančią kiekvienos teisės aktų nustatytos licencijuojamos komercinės ūkinės veiklos srities licenciją. Ūkinės komercinės veiklos licencijavimas reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose, todėl šie reikalavimai tiesiogiai nustatyti atitinkamose licencijavimo taisyklėse;
• panaikinta nuostata, kad kuro įpylimo įranga (degalinės, sumuojamieji kuro skaitikliai ir kitokia) turi atitikti kuro įpylimo įrangai taikomus teisės aktų reikalavimus. Matavimo priemonių reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;
• panaikintas reikalavimas, kad laivai, kuriais tiekiamas kuras, būtų registruojami Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Reikalavimas registruoti laivus nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnyje, pagal kurį vidaus vandenų transporto priemonės yra registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;
• panaikinti kai kurie atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio rekvizitai (antspaudas, skaitiklio rodmenys prieš ir po įpylimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko įgalioto asmens (jeigu jis nesutampa su už atsargų tiekimą atsakingu asmeniu) parašas);
• panaikintas reikalavimas atsargų tiekimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje (sąskaitoje faktūroje), kai ji teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti išrašyta, greta privalomųjų rekvizitų nurodyti atsargų pakrovimo į orlaivį (laivą) važtaraščio numerį;
• panaikintas reikalavimas atitinkamų prekių apskaitą derinti su vietos mokesčių administratoriumi.
• Atkreiptinas dėmesys, kad kaip dabar taip ir nuo 2017 m. lapkričio 1 dienos energinių produktų, naudojamų kaip laivų ir (arba) orlaivių kuras, apskaita turės būti tvarkoma šių teisės aktų nustatyta tvarka:
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VA-16 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomos akcizų lengvatos, apyvartos ataskaitos pateikimo taisyklių patvirtinimo“;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. VA-96 „Dėl asmenų, turinčių teisę be akcizų įsigyti laivų (orlaivių) degalų, registravimo“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba konsultuoja: Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai pagal VAS ir PMĮ
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rengia apskaitos, tvarkomos pagal verslo apskaitos standartus finansinėms ataskaitoms sudaryti, ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų pelno mokesčiui apskaičiuoti reglamentavimo skirtumų paaiškinimus.
• Skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6.18) D2-1791 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. (17.2-07E) RM-22216 suderinta Verslo apskaitos standartų ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų skirtumų paaiškinimų lentelė Nr. 1 "Atsargų apskaitos ir leidžiamų atskaitymų skirtumai".
• Šie paaiškinimai taikomi ūkinėms operacijoms, vykdomoms nuo 2016 m. sausio 1 d.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai
Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai – kertinės temos, aptartos šiandien vykusiame finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės susitikime su vyriausiuoju Lietuvos stojimo koordinatoriumi Nicola Bonucci.
• „Lietuva jau kitąmet tikisi gauti pakvietimą prisijungti prie EBPO, tad kiekviena galimybė aptarti tai, kas nuveikta, ir tai, kur dar turime pasitempti – aukso vertės. Judėjimą teisinga linkme rodo tai, kad gavome oficialų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Finansų rinkų komiteto pritarimą, teigiamus Draudimo ir privačių pensijų komiteto vertinimus, tačiau, kalbėdamiesi su atstovais, ne mažiau dėmesio skyrėme ir ateityje dar laukiantiems iššūkiams aptarti“, – po susitikimo teigė viceministrė L. Maskaliovienė.
• Prašymą tapti EBPO nare Lietuva pateikė 2002 metais, 2012 m. jį atnaujino, o 2015 m. priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kitaip vadinamą Stojimo veiksmų planu.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti atlikto audito tyrimo rezultatai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V3-46 patvirtinti audito įmonės UAB ,,KPMG Baltics“ ir auditorių Domanto Dabulio ir Gintarės Vilimaitės-Kučinskienės atlikto AB ,,Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tyrimo rezultatai. Remiantis Audito priežiūros komiteto nutarimu, minėtu įsakymu konstatuota, kad atlikęs AB „Agrowill Group“ 2014 m. atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, auditorius Domantas Dabulis pateiktose auditoriaus išvadose nepakankamai skeptiškai pasisakė dėl finansinių įsipareigojimų priskyrimo ilgalaikiams įsipareigojimams ir dėl įmonės tęsiamos veiklos. Auditoriui Domantui Dabuliui rekomenduota ateityje atliekant finansinių ataskaitų auditus užtikrinti profesinio skepticizmo laikymąsi kaip nustatyta 200-ojo tarptautinio audito standarto ,,Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 15 punkte ir kritiškai vertinti audito įrodymus.


Ūkio ministerija praneša: inovacijų kūrėjų stažuotėms – 1,4 mln. eurų ES investicijų
Ūkio ministerija, siekdama padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sričių įmonių darbuotojų gebėjimus, paskelbė kvietimus įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inostažuotė“. Pagal šią priemonę labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių projektams numatoma skirti 851,9 tūkst. eurų ES investicijų, didelių įmonių projektams – 567,9 tūkst. eurų.
• „Priemonė suteikia galimybę šių įmonių darbuotojams išvykti mokytis ir tobulinti technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar tokio pobūdžio veiklą vykdančiose įmonėse. Bendrovės galės gauti finansavimą darbuotojų mokymams, kelionių į užsienį ir apgyvendinimo išlaidoms, darbo užmokesčio kompensavimui ir kt. Šios priemonės tikslas – padidinti Lietuvos įmonių darbuotojų gebėjimus dirbti su naujausiomis technologijomis, sudaryti galimybes įgyti naujų įgūdžių užsienio MTEPI centruose ir pritaikyti juos Lietuvos įmonėse. Tikime, kad tai padės sustiprinti inovacijų srityje dirbantį verslo sektorių“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
• Galimi priemonės „Inostažuotė“ pareiškėjai – MTEPI veiklą vykdančios įmonės. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 30 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui – mokomam įmonės darbuotojui – galima skirti tiesioginių projekto išlaidų suma – 6 tūkst. eurų.
• Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.esfa.lt, ir pateikti ją VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai. Paraiškos gali būti teikiamos iki 2020 m. birželio 30 dienos.

FNTT praneša: miesto centre – nelegalus skalbimo miltelių fabrikėlis, tūkstančiai falsifikuotų „Persil“ ir „Ariel“ pakuočių
Mažeikių įmonė įrengė buitinės chemijos gamybos liniją, kurioje gamino klastotes – prekinių ženklų „Ariel“ ir „Persil“ produkciją. Tai paaiškėjo po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kratų keliose bendrovėse. Vienoje jų pareigūnai aptiko beveik 5 tonas galbūt nelegalios produkcijos.
• Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės patalpose rasta skalbimo miltelių gamybos įranga, plastikinė tara, etiketės, pakuotės su „Ariel“ ir „Persil“ skalbimo miltelių logotipais ir jau pagaminta produkcija. Gamybos cechą įmonė buvo įrengusi miesto centre, viešbučio kieme nuomojamose patalpose.
• Kratų metu aptikta 2,5 tonos jau pagamintų ir į „Ariel“ ženklu pažymėtas pakuotes supilstytų skalbimo miltelių, taip pat 2,5 tonos į plastikinius butelius supilstyto „Persil“ skalbimo skysčio. Tyrėjai turi informacijos, kad originalios skalbimo priemonių sudėties nesilaikyta – pavyzdžiui, gaminant „Ariel“ klastotes, į miltelius buvo dedama daugiau druskos ir taip esą buvo išgaunama geresnė skalbimo kokybė. Jei produkcija būtų fasuota, pavyzdžiui, po 1,5 kg, tai sudarytų per 3,3 tūkst. skalbimo miltelių pakuočių.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nelegalią produkciją bendrovės atstovai platino turgavietėse, aplinkiniuose rajonuose, gali būti, kad dalis jos buvo vežama į Latviją. Nelegalia skalbimo miltelių gamyba įmonės atstovai užsiėmė maždaug metus.
• Dėl galbūt vykdytos buitinės chemijos priemonių gamybos ir prekybos už veik ketvirtį milijono eurų, jos neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais, FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai atliko kratas ir Šiauliuose įsikūrusioje bendrovėje, taip pat jos vadovų gyvenamosiose vietose.
• Kratos metu Šiaulių rajone esančios įmonės patalpose rasta buitinės chemijos priemonių gamybos įranga, sufasuota produkcija, jos žaliava. Didžioji dalis žaliavos – už 124 tūkst. eurų – gali būti neapskaityta buhalterinės apskaitos dokumentais. Čia gaminti skalbimo milteliai „Brixil“. Įmonė jiems gaminti turėjo licenciją, tačiau įtariama, kad dalies pagamintos produkcijos neapskaitydavo.
• Kratų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – buhalterinės apskaitos dokumentai, neoficialūs užrašai, kompiuteriai, kompiuterinės duomenų laikmenos, telefonai, antspaudai.
• Pareikšti įtarimai penkiems asmenims, jiems paskirtos kardomosios priemonės.
• Dalis asmenų jau anksčiau buvo patekę į Muitinės kriminalinės tarnybos akiratį.
• Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT tyrimas: statybos įmonės savininko namuose – narkotikai, o įmonėje – vokeliai: verslininkas nesumokėjo ir 100 tūkst. eurų mokesčių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame beveik 100 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir buhalterijos dokumentų klastojimu įtariamas statybų verslu vertęsi vilnietis. Jam pareikšti įtarimai ir dėl narkotinių medžiagų laikymo.
• Prieš teismą stos ir dokumentų klastojimu įtariamas švenčioniškis, kuris prisidėjo prie sukčiavimo schemos sumanytojo nusikalstamos veiklos. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad anksčiau du kartus už sukčiavimą teistas 32-ejų metų vilnietis su savo pažįstamu iš Švenčionių, kuris drauge 2015 metais toje pačioje byloje buvo nuteistas už sukčiavimą, susitarė, kad švenčioniškis taps įsigytos bendrovės akcininku ir direktoriumi.
• Formalusis statybų bendrovės direktorius kartu su tikruoju savininku vykdavo į finansų įstaigas dėl mokėjimo kortelių išdavimo, bendrovės sąskaitų atidarymo. Švenčioniškio duomenys buvo pateikti ir valstybės įmonei Registrų centrui. Išaiškinta, kad darbų rangovu statybų bendrovėje dirbęs vilnietis realiai organizavo statybų darbus – vadovavo statybininkams, atlikusiems vidaus sienų tinkavimo darbus didesnių užsakovų statybų objektuose.
• Daugiausiai tinkavimo darbų buvo atlikta Vilniuje, įrenginėjant butus ir biurus. Įtariama, kad statybų bendrovė per dvejus metus atliko tinkavimo darbų, kurių vertė siekia daugiau kaip 560 tūkst. eurų.
• Už gautas pajamas bendrovė įsigydavo statybinių medžiagų, mokėjo atlyginimus darbuotojams, įtariama, kad dalis darbuotojų dirbo nelegaliai ir jiems buvo mokami atlyginimai vokeliuose.
• Tyrimo duomenimis, statybų verslą organizavęs vilnietis suklastojo statybų bendrovės PVM deklaracijas ir pateikė melagingus duomenis mokesčių administratoriui. Tokiu būdu buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 97 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio.
• Tyrimo metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai įtariamųjų namuose atliko kratas. 32-ejų metų vilniečio namuose buvo rasta narkotinių medžiagų – kokainas ir „Ecstasy“ tabletės. Įtariamasis pasipriešino FNTT tyrėjams ir už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šį tyrimą atliko policija, o šių metų sausio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą, laikinai taikytas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo turtui, kurio vertė siekia apie 100 tūkst. eurų.
• Baigta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėto narkotinių priemonių disponavimu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Pritariu.

Bet su išlyga....

Tie registrai yra labai geras "lakmuso popierius", kuris (tam tikrais atvejais) parodo, ar tvarkingai įmonėje vedama apskaita. Pvz. vieno kliento gal 10 pirkėjų jau du mėn. nedeklaruoja pirkimo sąskaitų. Visokių negerų minčių kyla. Analogija: jei įmonė kelis metus neteikia fin. atskaitomybės, labai verta pagalvoti, ar viskas su ta įmone tvarkoje.

Savaitės 2017.07.03 - 2017.07.09 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PASIŪLYMAI
Reaguodama į Finansų ministerijos pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų tobulinimo paketą, Ūkio ministerija pateikė savo rekomendacijas mokestinės aplinkos gerinimo klausimais. Pagrindiniai Ūkio ministerijos pasiūlymai – nulinis pelno mokestis reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinė riba startuoliams ir lengvatos viešbučiams išlaikymas.
• Ūkio ministerija siūlo priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas (išmokami dividendai). Taigi, jei įmonės reinvestuotų pelną, joms neatsirastų prievolės mokėti pelno mokestį.
• „Taip žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodintume mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atvertume galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Kartu būtų užtikrinamos realios paskatos reinvestuoti, kitaip tariant, gauti naudos iš pelno. Be to, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų atskirų pelno mokesčio lengvatų poreikio, būtų sudaromos vienodos sąlygos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
• Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinę ribą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, o didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgai apmokestinti, o ne verslui plėsti ar produktui vystyti. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir šios lengvatos taikymo laikotarpis.
• Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamoms darbo vietoms steigti, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.
• Kitos Baltijos šalys sėkmingai priėmė įvairių įstatymų pakeitimus, kurie gerina startuolių ekosistemų teisinę ir mokestinę aplinką. Pavyzdžiui, Latvijoje startuoliams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, yra taikomas sumažintas fiksuotas socialinio draudimo įmokos tarifas. Kol kas jokių panašių teisinių ir mokestinių lengvatų Lietuvoje nėra. Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą ir gerinant mokestinę aplinką, Lietuva galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl investicijų ir talentų su kitomis šalimis.
• Ūkio ministerijos skaičiavimais, siūlomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinės ribos modelis nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų „Sodros“ įplaukų.
• Ūkio ministerija nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad, nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės
Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 523 pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės. Taisyklės įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Nutarimu patvirtinti:
• 1.1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą;
• 1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.
• Keletas svarbių naujovių:
• 2. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai).
• 3. Vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius. Jeigu komandiruotės metu bus vykstama į kelias valstybes, nustatytas dydis taikomas atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į valstybę diena laikoma atvykimo į tą valstybę diena.
• 4. Kai darbuotojas, vykdamas į komandiruotę, tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.
• 6. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę reziduojamos valstybės teritorijoje vienai darbo dienai, jam mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis. Darbuotojui mokama iki 100 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną darbo dieną, už įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime nurodytą komandiruotės laiką.
• 7. Kai komandiruotė į užsienį trunka vieną darbo dieną (pamainą), darbuotojui mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.

Patvirtintos Ūkio subjektų patikrinimų kontroliniai klausimynai ir teminės ataskaitos
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. EV-96 patvirtinti:
• 1.1. Ūkio subjekto patikrinimo bendrinis kontrolinis klausimynas;
• 1.2. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbo teisė“;
• 1.3. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbuotojų sauga ir sveikata“;
• 1.4. Garantijų komandiruotiems darbuotojams patikrinimo ir tikrojo komandiravimo nustatymo kontrolinis klausimynas;
• 1.5. Moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje kontrolinis klausimynas;
• 1.6. Laikinojo įdarbinimo įmonių ir laikinojo darbo naudotojų patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.7. Paslaugų pagal kvitus teikimo ir gavimo patikrinimo kontrolinis klausimynas;
• 1.8. teminė ataskaita „Trečiųjų šalių piliečių darbo kontrolė“.
Patvirtinti Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2017 metais
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu A1-362 patvirtinti 2017 metų metinius vidutinio mėnesio:
• 1.1. darbo dienų skaičius:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2.darbo valandų skaičius:
• 1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
• 1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo
VMI informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-517 (TAR, 2017, Nr. 2017-11226, toliau – Įstatymas), kuriuo papildytas Įstatymo 58 straipsnis 161 dalimi. Įstatymo papildymu reglamentuojamas momentas, nuo kurio įmonė (juridinis asmuo, ūkio subjektas), atitinkanti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose keliamas sąlygas įgyja teisę taikyti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą lengvatą. Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
• Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimą, nuo 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apskaičiuojant pelno mokestį, Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta lengvata galės pasinaudoti Laisvos ekonominės zonos teritorijoje įsteigtos ir vykdančios ūkinę-komercinę veiklą įmonės net ir tada, kai dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Tai reiškia, kad Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos mokestines lengvatos zonos įmonėms taikomos jas siejant būtent su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu bei garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: konkursą vadovauti VMI laimėjo Edita Janušienė
Finansų ministerija informuoja, kad liepos 3 d. vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pareigoms užimti laimėjo Edita Janušienė. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.
• Edita Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 m. dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke. Taip pat yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.
• Atlikus visas procedūras, kurios numatytos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, finansų ministras pasirašys įsakymą dėl Editos Janušienės paskyrimo VMI viršininke.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN – dėmesys dabartinei fiskalinei situacijai ir pusmečio prioritetams
Liepos 10-11 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupės posėdžio metu euro zonos finansų ministrai aptars euro zonos fiskalinę situaciją, ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimus bei naujausias tendencijas euro zonos bankų sektoriuje. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis dėl euro zonos valstybių narių nemokumo procedūrų.
• ECOFIN metu žadama diskutuoti dėl iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią pelno mokesčio vengimui, taip pat bus ieškoma susitarimo dėl artimiausių žingsnių sprendžiant „blogųjų“ paskolų problemą. Be to, ne mažai dėmesio susitikime ketinama skirti liepos 1-ąją pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Estijos darbų programai aptarti.

Sodra konsultuoja: kasmetinių atostogų apmokėjimas
Sodra informuoja, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
• Pagal šį Aprašą laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
• Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
• Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
• Darbo apmokėjimo lėšos, kurios įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, išvardytos Aprašo 3 punkte.
• Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.
• Darbuotojams pagal Darbo kodeksą įskaitoma:
• bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• priedai už įgytą kvalifikaciją;
• priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
• Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.
• Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokama pareiginė alga yra mėnesinė alga, Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis. Tai yra šiame įstatyme nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis yra sudėtinė mėnesinės algos dalis.
• Valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23–261 straipsnio nuostatas, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai;
• priemokos;
• apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą.
• Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
• pareiginė alga;
• priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą.
• Skatinamosios išmokos, nustatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, tai yra neįskaitoma:
• darbuotojams – premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus;
• valstybės tarnautojams – vienkartinė piniginė išmoka, skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka;
• žvalgybos pareigūnams – vienkartinė piniginė išmoka, neviršijanti žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos.
• Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 papunktyje numatytas pereinamasis laikotarpis. Nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo (iki 2017-07-01), šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra informuoja, kad Klaipėdoje registruota bendrovė kelerius metus savo klientams už papildomą abonentinį mokestį teikė televizijos retransliavimo paslaugas, nors leidimo tam neturėjo. Bendrovė klientams sumontuodavo palydovinės arba internetinės televizijos įrangą ir už mokestį prijungdavo mokamos televizijos programų paketus.
• Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės veiklos pradėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad per kelerius metus bendrovės atsakingi asmenys galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas, taip pat užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo internetu veikla.
• Šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo bendrovė neturėjo. Bendrovės atstovai klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, be kita ko, parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
• Kitaip tariant, už papildomą mokestį, kuris siekė apie 6 eurus per mėnesį, suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Pareigūnų duomenimis, bendrovės atstovai su gyventojais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan. Bendrovė galėjo turėti kelis keletą tūkstančių tokių klientų, ši informacija šiuo metu tikslinama.
• Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
• Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirbo trys asmenys: direktorius, meistras ir buhalterė. Įmonė užsiėmė ne tik televizijos transliavimo įrangos pardavimu ir montavimu; ji, pavyzdžiui, įrenginėjo ir signalizacijas.
• Bendrovė atstovai už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Gerbiami Asociacijos nariai

Asociacija kartu su advokatų kontora LINDEN kviečia registruotis į seminarą Darbo kodekso pokyčiu tema, kuriame detaliai nagrinėsime pokyčius darbo teisėje, bei kaip šiems pokyčiams pasiruošti. Seminaro metu bus galima užduoti Jums rūpimų klausimų, padiskutuoti. Seminaro trukmė neįskaičiuojant pertrauką – 6 akademinės valandos. Seminaras vyks Vilniuje. Apie darbo teisės pasikeitimus kalbės LINDEN kontoros partneris Marius Dagys, sukaupęs didesnę nei 10 metų profesinę patirtį darbo teisės srityje, yra tarptautinės darbo teisės specialistų asociacijos narys bei dviejų knygų darbo teisės tematika autorius.

Registracijos nuoroda išsiųsta el. paštu. Seminaro kaina nariams -30 EUR

Savaitės 2017.06.26 - 2017.07.02 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 36,9 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 13,5 mln. eurų.
Šių metų pirmų penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 4 mlrd. 685 mln. eurų, išlaidos – 4 mlrd. 518 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-gegužę sudarė 129,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per penkis mėnesius gauta iš mokesčių (48,1 proc.) ir socialinių įmokų (44,0 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas
2017 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Buhalterines apskaitos įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimus.
• Pakeista 1 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
• Pakeista 3 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
• Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
• 1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.

Papildytas Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnis
2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimą.
• Įstatymo 58 straipsnis papildytas 16(1) dalimi:
„161. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pačia tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas laisvosios ekonominės zonos įmonei keliamas sąlygas dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Pakeistas Asociacijų įstatymo 10 straipsnis
Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimus
• 10 straipsnio 2 dalis papildyta 4 punktu:
• „4) informacija apie gautą paramą (pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė) ir jos panaudojimą.“
• Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Asociacijos veiklos ataskaita ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada yra pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiami asociacijos interneto svetainėje (jeigu asociacija ją turi), išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus viešai neskelbtini. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“
• Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai
Seimas 2017 m. birželio 22 d. priėmė Paramos ir Labdaros įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai:
• Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyti taip:
• „2. Pagal šį įstatymą kaip parama gauti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti.
• Pakeista 13 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina Juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statusą:
• 1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;
• 2) kai šį statusą turinčiam juridiniam asmeniui įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas likvidavimas arba įregistruojamas jo kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.“

Patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma.


Pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. EV-87 pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas bei patvirtinta informacijos apie darbuotojus teikimo forma.


Vyriausybė nutarimu priimti Darbo kodekso įgyvendinimui reikalingi aprašai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d.Nr. 496 nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui reikalingus aprašus:
• 1.1. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą;
• 1.2. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą;
• 1.3. Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašą;
• 1.4. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
• 1.5. Sezoninių darbų sąrašą;
• 1.6. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą;
• 1.7. Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą;
• 1.8. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmės aprašą;
• 1.9. Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.543 Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui patvirtino dar du aprašus:
1.10. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą;
1.11. Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašą.“


Patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų ir dalinio darbo išmokų nuostatai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 30 d. nutarimu 531 patvirtintino:
• 1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus.
• 2. Dalinio darbo išmokų nuostatus.“
• Nutarimas įsigalioja 2017 m. liepos 1 dieną.
• Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai nustato nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, pratęsimo ir pakartotinio skyrimo, teisės į nedarbo draudimo išmoką išsaugojimo, nedarbo draudimo laikotarpių sumavimo, dokumentų ir duomenų, susijusių su nedarbo draudimo išmokomis, saugojimo tvarką.
• Dalinio darbo išmokų nuostatai nustato dalinio darbo išmokų, numatytų Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme, apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir atnaujinimo, nutraukimo bei dokumentų ir duomenų, susijusių su dalinio darbo išmokomis, saugojimo tvarką.

Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-340 Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas.
• Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 6 punktą ar 65 straipsnio 9 dalį, kurio pavyzdinė forma yra Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt (skyriuje „Darbo santykių pasibaigimas“).

VMI informuoja: pakeistas PVM įstatymo 91 straipsnio komentaras
http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-lietuvos-respublikos-pridetines-vertes-mokescio-istatymo-91-straipsnio-apibendrinto-paaiskinimo-komentaro-pakeitimo VMI prie FM, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2017-06-16 raštas Nr.((14.16-01)-5K-1711124)-6K-1704052). PVM įstatymo 91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas.


VMI informuoja: dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 75 straipsnį, kuriame įvesta taisyklė, kad juridiniai asmenys mokesčių deklaracijas ir kitas formas turi pateikti elektroniniu būdu, parengė 2017 m. birželio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).
• Įsakyme nustatyta, kad vienetai, norintys pakeisti mokestinį laikotarpį, prašymą mokesčių administratoriui pateikia per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Įsakymo nuostatos dėl prašymo pateikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: smulkiajam ir vidutiniam verslui – palankesnė PVM sumokėjimo tvarka
Finansų ministerijos informuoja, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkst. eurų, pridėtinės vertės mokestį (PVM) galės sumokėti tik gavę atlygį už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant, kada išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Tokiam pasiūlymui, siekdama palengvinti smulkiam ir vidutiniam verslui tenkančią naštą, šiandien pritarė Vyriausybė.
• „Tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas PVM galės sumokėti tik tuomet, kai gaus pajamų, o ne vos išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, leis sumažinti vieną didžiausių tokio verslo problemų – apyvartinių lėšų trūkumą. O kartu šis mokesčių prievolės atidėjimas užtikrins ir tokio verslo stabilumą bei tęstinumą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu tokiam verslui taikoma bendra pagrindinė taisyklė, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda iš karto išrašius PVM sąskaitą-faktūrą. Tai reiškia, kad įmonė privalo atsiskaityti su valstybe, t. y., sumokėti PVM, net ir tuo atveju, jei dar negavo pajamų.
• Iki šiol specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, kai prievolė sumokėti PVM už tiekiamą produkciją atsiranda tik tada, kai sumokamas atlygis, pasirinkti galėjo tik žemės ūkio produkciją tiekiančios įmonėms.

Lietuvos bankas informuoja: įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai
Lietuvos bankas informuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kred2000ito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.
• 1. Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų
• Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų – gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.
• 2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
• Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.
• 3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos“
• Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
• 4. Apsvarstymo laikotarpiai – skubotumo stabdis
• Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.
• 5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
• Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.
• Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).
• Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis – ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Ūkio ministerija informuoja: nuo kitų metų – lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų
Seimas birželio 30 dieną priėmė Ūkio ministerijos inicijuotus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudarys sąlygas motyvuoti bendrovių darbuotojus, valdybos ir stebėtojų tarybos narius ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Taip pat iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų) sumažintas minimalus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydis.
• „Priimtas įstatymas pirmiausia nustato šiuolaikiškesnį, užsienio šalių praktikai artimesnį reguliavimą. Tiek startuoliams, tiek stambioms įmonėms, kurios siekia taikyti pažangesnę valdymo praktiką, atsiranda galimybė bendrovės akcijas naudoti kaip motyvavimo priemonę darbuotojams ir valdybai. Pakeitimai taip pat prisidės kuriant šalyje patrauklią investicinę aplinką, nes mažinama administracinė našta verslui, padidins akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą – ji turėtų tapti priimtinesnė vidutiniam verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime atsisakyta maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.
• Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.
• Civiliniame kodekse nustatyta, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
• Seimo patvirtintame projekte įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
• Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigalios 2018 m. sausio 1 d., likusieji – kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 122 038 uždarosios akcinės bendrovės ir 388 akcinės bendrovės.


VMI praneša: jau paskelbti turto deklaracijų išrašai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt jau paskelbė Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenis. Kaip ir kasmet, gyventojų patogumui VMI tai padarė gerokai anksčiau, nei kad įpareigoja įstatymas. Šią informaciją galima rasti skyrelyje „Informacijos rinkmenos« (Apie VMI → Paslaugos → Informacijos rinkmenos → Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai (www.vmi.lt/cms/metines-gyventojo-seimos-turto-deklaracijos-duomenu-israsai).
• „VMI svetainėje šiemet paskelbta beveik 37 tūkst. išrašų. Kiti mokesčių mokėtojai, norintys paviešinti savo deklaracijų duomenis, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, atkreipdama dėmesį, kad nors šiemet ir gerokai, net beveik šešis kartus, mažiau mokesčių mokėtojų pamiršo savo prievolę, tačiau jų yra. – 111 mokėtojų, kurių duomenys turi būti skelbiami viešai, vis dar nėra pateikę turto deklaracijų.»
• Jei gyventojas nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, jo duomenys nėra skelbiami. Mokesčių mokėtojas, nepateikęs deklaracijos ar pastebėjęs netikslumų duomenų išrašuose ir deklaracijoje, privalo nedelsdamas patikslinti (koreguoti)* deklaraciją/as, o patogiausiai tai padaryti naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt
• „Šiemet išrašuose skelbiamų duomenų apimtis nepasikeitė, – pastebi S. Aliukonytė – Šnirienė, –tačiau paties išrašo pateikimas VMI svetainėje kiek pakoreguotas, patogesnis: sutuoktinio duomenys atvaizduojami tame pačiame lange, kaip ir pagrindinio deklaruotojo. Taip patogiau palyginti sutuoktinių turtą.«


VMI praneša: pareigingos šalies įmonės aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga
VMI informuoja, jog šalies įmonės Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga, o vartotojų pateikiami pastebėjimai ir pasiūlymai padeda ją tobulinti. Tam, kad mokesčių mokėtojams būtų lengviau naudotis naująja paslauga, VMI parengė atsakymus į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.
• „Kryžminio sutikrinimo paslauga šalies verslas naudojasi dar tik kelias savaites, todėl perprantant naujoves, kaip įprasta, kyla įvairių praktinių klausimų. Juos analizuodami, matome, kad labiausiai domimasi, kodėl atsiranda neatitikimai. Tai rodo, kad verslininkams svarbu ne tik mokesčių administratoriui pateikti teisingus duomenis, tačiau ir pasitikrinti, ar verslo partneriai taip pat tinkamai vykdo savo pareigas», - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė.
• VMI pažymi, kad ši paslauga yra įrankis, leidžiantis mokesčių mokėtojams savarankiškai įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti į registrą. Jei mokesčių mokėtojas pastebi neatitikimus verslo partnerių pateiktoje informacijoje, jis visada gali juos pasitikslinti tiesiogiai kreipiantis į jį, o tuo atveju, jei pastebėjo sisteminius paslaugos neatitikimus, apie tai pranešti VMI, adresu imas.klaidos@vmi.lt. Jeigu mokesčių mokėtojas gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose pateikė nekorektiškus duomenis – t.y. ne tokius, kokie yra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje - juos galima patikslinti. VMI sankcijų už duomenų tikslinimą netaiko.
• VMI parengė ir nuolat atnaujina Konsultacinės medžiagos kataloge skelbiamus dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus, padėsiančius mokesčių mokėtojams tinkamai įvertinti sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo rezultatus. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt → Konsultacinės medžiagos katalogas → i.MAS → i.SAF → Kryžminio sutikrinimo paslauga apžvelgiamos praktinės situacijos, kuomet gali atsirasti neatitikimų tarp išrašytų/gautų sąskaitų faktūrų, kaip teikiant sąskaitų faktūrų registrus į i.SAF turėtų būti pildomi duomenys, kad kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nebūtų neatitikimų, ką reiškia ataskaitoje pateikiami simboliai ir kt.

Sodra informuoja: darbo vietas išsaugoti padės dalinio darbo išmokos
Susiklosčius nepalankioms ekonominės aplinkybėms darbuotojai bus labiau apsaugoti nuo nedarbo grėsmės: darbdavys galės trumpinti darbuotojų darbo laiką, o negautas darbo užmokestis iš dalies bus kompensuojamas mokant dalinio darbo išmokas. Šias išmokas mokės „Sodra“ iš darbdavių sumokėtų nedarbo socialinio draudimo įmokų.
• Kokiais atvejais mokamos dalinio darbo išmokos
• Darbo kodeksas numato, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje susidariusių svarbių ekonominių priežasčių – pripažintų tokiomis Vyriausybės – darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir gresia grupės darbuotojų atleidimas. Norėdamas nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką, darbdavys turi kreiptis į „Sodros“ skyrių, pagrįsdamas tokią darbo organizavimo būtinybę bei nurodydamas sutrumpintą darbuotojo darbo laiką (ne daugiau kaip 50 procentų darbo laiko), dalinio darbo pradžią ir trukmę, darbuotojus, kuriems numatoma taikyti dalinį darbą.
• Kokio dydžio ir kaip mokamos išmokos
• Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip nedarbo išmoka – ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis – 30 proc. MMA (dabar: 380 × 30% = 114 Eur), galiojančios mėnesį, už kurį mokama dalinio darbo išmoka. Kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
• Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal toje darbovietėje, kuri kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas. Taip apskaičiuojama išmoka, tačiau mokama tik ta dalis išmokos, kiek procentų yra sutrumpintas darbo laikas, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nedarbo draudimo išmokos dydžio.
• Pavyzdžiui:
• Darbuotojams darbo norma sumažinama 30 procentų ir nustatomas dalinis darbas. Išmoka bus apskaičiuojama taip: (30 proc. MMA + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų) × sumažintas darbo krūvis procentais. Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 700 Eur, o darbo krūvis sumažintas 30 proc., dalinio darbo išmoka būtų apskaičiuojama taip:
• (114 + 700 × 50 proc.) × 30 proc. = 139,2 Eur.
• Dalinio darbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (bruto), galiojusio užpraėjusį kalendorinį ketvirtį nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos. Išmokos mokamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo ir jam mokama nedarbo išmoka, dalinio darbo išmokos mokėjimo trukme yra trumpinamas nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis. Primename, kad nedarbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau nei 9 mėnesius.
• Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei darbdavys panaikina dalinį darbą, jei paaiškėja, kad išmokos gavėjas dirbo nelegaliai arba jis yra atleidžiamas iš darbo.
• Kada mokama ne visa dalinio darbo išmoka
• Jei išmokos gavėjui yra mokama kita socialinio draudimo išmoka – valstybinė socialinio draudimo, šalpos ar valstybinė pensija (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoka, jam yra sumokamas skirtumas tarp paskirtos dalinio darbo išmokos ir gaunamos pensijų, kompensacijų ar išmokų sumos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

„i.SAF duomenų rinkmenos aprašymas“ 3.1.1.1 punkte (taip pat ir kituose, kurie reikalauja nurodyti PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį) parašyta, kad „rekomenduojama pildyti be jokio atskyrimo, tarpo, brūkšnelio ar kitokių ženklų, tačiau užpildžius kitaip, tai nebus klaida“.

Ačiū Tess už skaičiuoklę... Tačiau ji daugiau individualiai taikoma.
Kelios pastabos: pvz. vienas klientas išrašo jau arti 1000 PVM s-f. dar po kokių trijų-keturių mėn. padaugės iki 2000 .
Aš pvz. net už vidutiniškai gerą valandinį atlygį nenoriu suvedinėti 2000 PVM s-f . Ir įmonės specifika leidžia: kiekvienas vadybininkas skaičiuoja excel'yje duomenis, kuriuos vyr. vadybininkas konsoliduoja. Aš padirbau 7 val. suvesti 550 PVM s-f. + 1,5 val išsaugoti el. forma pagal klientą, Na ne- tai ne man. Užsakiau importo programėlę (300+PVM klientas pats mokėjo) ir 970 s-f suimportuota, sutvarkyta per 2,5-3 val. Birželį bus apie 1300 PVM s-f. , liepą apie 1650 vnt - manau užtruksiu panašiai (2,5-3,5 val paruošimas/importas/patikra) +1,5-2 val val el. forma visos PVM s-f. klientui tai kainuos let say 120-200 EUR.


Kitas dalykas: nesvarbu, kiek darbuotojų dirba, skaičiuoju pagal ruošiamus dokus:
- 1SD, 2SD,12 SD, atostogos, komandiruotės ir ligos t.t.
Suskaičiuoti 5 ar 55 darbuotojų algas užima praktiškai tiek pat laiko. Užima laiko papildomų dokų kūrimas ir jų vedimas į DU sistemas. Taigi: imu už įvykį/užpildytą formą/konsultaciją.

Savaitės 2017.06.12 - 2017.06.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SPRENDIMAS
Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.
• Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
• „Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
• Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
• Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis
Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktasGyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos: „2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas;“.


Paskelbti Darbo kodekso pakeitimai
• Paskelbti priimti Darbo kodekso pakeitimai. Pakeista 45 darbo kodekso straipniai.
• Paskelbti priimti papildomi Darbo kodekso pakeitimai. Įstatyme paaiškinta, kai bus perskaičiuojamos atostogos, nustatyta, kad neteks galios visiškos materialinės atsakomybės sutartys:
• 8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“
• „10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.“
• „12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“

Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-201 Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 . Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės
[https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-informacinio-pranesimo-del-vmi-prie-fm-virsininko-isakymo-va-55-pakeitimo-| Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko]] 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» atlikti Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių ir jos priedo pakeitimai (atsižvelgiant į i. SAF realizuotų sistemų funkcionavimą).


VMI konsultuoja: dėl dujotiekio darbų laikymo / nelaikymo statybos darbais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimas) nuostatas mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamais daiktais bei į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą nuomonę, paaiškina:
• Pagal Pakeitimo nuostatas nuo 2017 m. gegužės 1 d. mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktai. Todėl darbai, vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, nuo 2017 m. gegužės 1 d. nepriskirtini statybos darbams ir šių dujotiekių įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas ne statinyje, nepriskirtinas statybos darbams. Tačiau, jeigu nurodyti darbai buvo pradėti vykdyti iki 2017 m. gegužės 1 d., tai jiems taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, kada darbai bus baigti.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: ECOFIN – diskusijos aktualiais PVM ir „blogų“ paskolų klausimais
Birželio 16 dieną Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) diskutavo dėl galimybės taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms bei svarstė dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo PVM srityje. Taip pat aptarta Bankų sąjungos stiprinime pasiekta pažanga ir neveiksnių paskolų problemos sprendimo eiga.
• Čekijos finansų ministrui išreiškus nepritarimą, nepavyko vienbalsiai sutarti dėl pasiūlymo, kuriuo būtų sudarytos galimybės taikyti lengvatinius PVM tarifus tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms. Diskusijos dėl siūlytų galiojančios PVM direktyvos pakeitimų, be kita ko pagrįstų naujausia Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo praktika, toliau bus tęsiamos, siekiant spėti koja kojon su technologiniu progresu, neabejotinai darančiu įtaką skaitytojo pasirinkimui.
• Ekonomikos ir finansų ministrai nesusitarė ir dėl kito pirmininkaujančios Maltos pateikto PVM srities kompromisinio pasiūlymo - bendro pobūdžio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo. Minėta priemone būtų nukrypstama nuo bendros PVM sistemos, siekiat prisidėti prie PVM sukčiavimo mažinimo. Kompromisiniame pasiūlyme nustatyti griežti taikymo kriterijai, ribotas terminas bei priemonės atšaukimo procedūra vis dėlto nesulaukė vienbalsės paramos.
• ECOFIN posėdyje taip pat apsikeista nuomonėmis dėl neveiksnių paskolų. Finansinė krizė ir jos nulemta ekonominė situacija, nepakankamai griežtos kreditavimo taisyklės ir kitos aplinkybės kai kuriose ES šalyse lėmė ypatingai aukštus neveiksnių paskolų lygius. Skaičiuojama, kad bendra tokių paskolų suma ES viršija 1 trln. eurų (daugiau nei 7 proc. ES BVP), tai sudaro maždaug 5,4 proc. visų bankų paskolų. Dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami priežiūros, struktūrinių reformų, antrinės rinkos plėtojimo bei bankų sistemos restruktūrizavimo srityse, turėtų būti susitarta liepą vyksiančiame ECOFIN posėdyje.
• Diskutuodami apie Bankų sąjungos stiprinimą, ministrai įvertino pasiektą pažangą, tačiau, vis dėlto, pastebėta, kad procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tam reikėtų paspartinti diskusijas ir sutarimą dėl rizikos mažinimo priemonių.
• Posėdyje Europos Komisija ministrams pristatė pasiektą pažangą kovoje su terorizmo finansavimu. Aptartos priemonės, skirtos terorizmo finansavimo prevencijai, taip pat priemonės, nukreiptos prieš pačius terorizmo finansavimo šaltinius.

Finansų ministerija informuoja: penkių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,8 proc. (149 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,6 proc. (230,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-gegužės pajamos – 3 116,1 mln. eurų, faktinės – 3 265,1 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per penkis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 103,3 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 2 509,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2 593,4 mln. eurų – 83,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 169 mln. eurų (7,0 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-gegužę.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 2 312,9 mln. eurų. Tai yra 12,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 108,8 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei pernai sausį-gegužę.
• Pajamų iš PVM gauta 1 434,4 mln. eurų, t. y., 197,7 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 22,8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per penkis pirmuosius metų mėnesius gauta 530 mln. eurų – 8,8 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85 mln. eurų (19,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 98,3 mln. eurų – 29,5 mln. eurų (23,1 proc.) mažiau nei prognozuota. Tai lėmė nuo šių metų pasikeitę deklaravimo terminai. Mokesčių mokėtojams, kurie pateikė deklaracijas anksčiau termino, permoka jau grąžinta arba įskaityta kitų mokesčių prievolėms padengti, o anksčiau termino sumokėtas pelno mokestis įskaitomas tik birželio mėnesį.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-gegužę buvo 659,3 mln. eurų – 49,4 mln. eurų (8,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 55,7 mln. eurų (9,2 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja seminarą: "Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės"
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja 5 akad. val. seminarą „Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės“.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje Veiklos sritys/ Vertinimas/ Mokymai/ Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į seminarą registruotis iki 2017-06-26 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Sodra informuoja: nuo liepos didės ir bus ilgiau mokamos nedarbo draudimo išmokos
Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d. keisis nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai – išmokos didės ir visiems, nepriklausomai nuo stažo, bus mokamos 9 mėnesius. Be to, jas galės gauti daugiau žmonių.
• Šiuo metu 9 mėnesius nedarbo išmoka mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą. Likusieji bedarbiai išmokas gauna trumpiau. Nuo liepos 1 d. nedarbo išmoka, nepriklausomai nuo žmogaus sukaupto stažo, galės būti mokama 9 mėnesius.
• Be to, šias išmokas galės gauti daugiau darbo netekusiųjų – nedarbo draudimo išmoka bus skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• Keisis skaičiavimas, išmokos didės
• Maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Ji negalės būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir, dabartiniais duomenimis, galės siekti 609,60 Eur.
• Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Išmokos skaičiavimo formulė:
• 1–3 mėn. – 114 Eur + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 4–6 mėn. – 114 Eur + 40 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
• 7–9 mėn. – 114 Eur + 30 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
* maksimali išmoka, kaip jau minėta, negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio.
• Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis.

Sodra informuoja: trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai
Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika. Tačiau remiantis „Sodros“ turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visgi turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose.
• Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų. Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, „netikras“ arba trumpalaikis.
• Per pirmus keturis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 mln. eurų arba 12,4 proc. didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7 proc.) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.
• „Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai „Sodros“ įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja J. Varanauskienė.
• Dažniausiai didėjo minimalią mėnesinę algą ar mažiau uždirbančių asmenų pajamos
• Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59 proc. atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5 procentais, 20 proc. atvejų – sumažėjo daugiau negu 5 procentais, o 21 proc. atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5 proc. ribos.
• „Dažniausiai (78 proc. atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis – nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60 proc.) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas – žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta“, – teigia J. Varanauskienė.
• Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 m. darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti 7 atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų – tik maždaug kas antras (56 proc.). „Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį“, – sako J. Varanauskienė.
• Mažas arba „netikras“ padidėjimas – priežastis, kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė
• Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė. „Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius“, – teigia J. Varanauskienė.

Valstybinė darbo inspekcija: jei įsidarbinti nori paauglys ar vaikas, patarimai tėvams, vaikams, darbdaviams
• Vasara. Vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; o tokių papildomų laikinų darbuotojų reikia ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.
Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir pareigas.
• Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus čia.

VMI informuoja: verslo partnerių patikimumą i.MAS vartotojai galės įvertinti ir savarankiškai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) vartotojams atveriama nauja paslauga – PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas. Ši paslauga ne tik sumažins galimybes nesąžiningai konkurencijai rinkoje, kuomet pranašumas įgyjamas, neapskaitant visų ūkinių operacijų bei išvengiant mokesčių, bet ir suteiks mokesčių mokėtojams pagalbą, teisingai deklaruojant PVM.
• „i.SAF vartotojams skirta paslauga padės įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar teikiant PVM sąskaitų faktūrų registrus yra pateiktos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros", - teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad įmonių finansininkams svarbu yra pateikti laiku ir teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrų ir PVM deklaracijų duomenis.
• Kryžminio sutikrinimo metu bus palyginami mokesčių mokėtojų į i.SAF pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys t.y. verslo subjekto išrašytos / gautos PVM sąskaitos faktūros bus palyginamomis su verslo partnerių išrašytomis / gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mokesčių mokėtojai, pateikę PVM sąskaitų faktūrų registrus iki duomenų pateikimo termino pabaigos, jau po kelių dienų bus informuoti apie atliktą kryžminį sutikrinimą, o radus neatitikimus – papildomai informuoti apie juos pranešimu i.SAF portale. Šie pranešimai bus siunčiami kartą per mėnesį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir sukryžminus duomenis. Mokesčių mokėtojams, tikslinantiems pateiktus registrus, kryžminė sutikrinimo funkcija bus atliekama automatiškai ir apie neatitikimus informacija bus pateikiama i.SAF portale.
• VMI atkreipia dėmesį, jog mokesčių mokėtojui, analizuojant kryžminio sutikrinimo paslaugos rezultatus, atsiskleis ne tik dokumentų apskaitymo ir pateikimo kokybė, bet ir partnerių patikimumas, jų veiklos skaidrumas. Verslas galės įsivertinti, ar jų verslo partneriai teisingai apskaito visas pajamas ir sumoka mokesčius.

FNTT praneša: banko darbuotoja suklastojo ketvirčio milijono eurų paskolos europiniam projektui sutartį
Lietuvoje veikiančio komercinio banko Panevėžio filialo valdytoja suklastojo jos atstovaujamo banko ir privačios bendrovės sudarytą kredito sutartį. Pagal šį dokumentą bankas esą suteikia bendrovei daugiau nei ketvirčio milijono eurų paskolą Europos Sąjungos (ES) projekto įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šioje byloje baigė ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdyt1bfbojos byla perduota teismui.
• FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia beveik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad pagal banko nuostatas ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
• Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
• Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota. Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
• Nustatyta, kad Panevėžio bendrovei padaryta žala – veik 60 tūkst. eurų. Įmonė būtent tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje.
• Įtariamajai banko filialo valdytojai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o siekiant užtikrinti civilinį ieškinį apribotas buvusios banko filialo valdytojos nekilnojamasis turtas, kurio vertė – veik 14 tūkst. eurų.
• Buvusiai banko darbuotojai pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia maksimali laisvės bausmė – iki 6 metų nelaisvės.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: kredito unijos iždininkas iš kasos milijonus išmokėdavo sau – pasisavino beveik 3 mln. eurų
FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Vilniuje veikusios kredito unijos tuometinis iždo vadovas įtariamas pasisavinęs beveik 3 mln. eurų. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Tyrimą dėl Vilniuje įsteigtos kredito unijos lėšų pasisavinimo FNTT tyrėjai pradėjo po Lietuvos banko (LB) atlikto inspektavimo. Jo metu nustatyti kredito unijos teisės aktų pažeidimai ir veiklos trūkumai dėl kasos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų ir kt. Inspektavimo metu užfiksuota, kad kredito unijoje buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijas.
• FNTT išaiškino, kad tuometinis kredito unijos iždo vadovas, kuris tuo pačiu buvo ir kredito unijos kasininkas, 2015–2016 metais galėjo pasisavinti 2,9 mln. eurų. Siekdamas nuslėpti pinigų trūkumą unijos iždininkas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose įrašinėjo klaidingą informaciją.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. LB sprendimu kredito unija buvo pripažinta nemokia ir jai visam laikui atšaukta veiklos licencija. Šioje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius yra pateikęs civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje įtariamojo turtui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat tarp įtariamojo ir kredito unijos yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.
• Buvusiam atsakingam kredito unijos darbuotojui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
• Tai – jau ne pirma baudžiamoji byla baigta, susijusi su kredito unijomis ir jų veikla. Per pastaruosius metus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje buvo baigti 3 ikiteisminiai tyrimai, o Vilniuje ir Šiauliuose tęsiami tyrimai dėl dar 5 kredito unijų.

FNTT tyrimas: Kauno automobilių turgaus prekeivis įtariamas fiktyviai nupirkęs ir pardavęs beveik 400 transporto priemonių
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas fiktyviai nupirko ir pardavė daugiau kaip 370 naudotų transporto priemonių.
• Atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių. Bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis už automobilius buvo sumokėta daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Kelis šimtus automobilių pardavusi bendrovė tegavo 7 tūkst. eurų pajamų. Be to, bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie parduotus 54 naudotus automobilius, kurie buvo registruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įtariama, kad pusšimtis automobilių buvo parduoti šešėlyje.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino, kad visos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra apgaulė. Realiai ši bendrovė tokio kiekio automobilių nepirko ir nepardavė. Tyrimo metu nustatyta, kad įsigyti automobiliai tą pačią dieną buvo parduodami automobilių prekeiviams iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos valstybių. Pavyzdžiui, įtariama, kad Ukrainos piliečių įsigyti automobiliai su lietuviškais numeriais, neįforminus muitinės eksporto procedūrų ir nesumokėjus muito, importo ir kitų mokesčių užsienio valstybėse, buvo išgabenami iš Lietuvos. Į kitas užsienio valstybes išgabenamiems automobiliams buvo atliekamos įprastos eksporto procedūros. Kauniečio vadovaujama bendrovė tebuvo naudojama kaip tarpininkė. Jos vadovas už vieno automobilio „įsigijimą“ gaudavo 30–50 eurų atlygį.
• Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.05.29 - 2017.06.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Iš to, kas girdėti viešoje erdvėje apie taip vadinamą «mokesčių reformą» galima gan patikimai spėti, kad tai bus Butkevičiaus 2014 m. reforma 2.0. Truputį kažkam (gaunantiems MMA) klius į pliusą, truputį kažkam (automechanikams ir viešbučių klientams) į minusą, o sumoje niekas nepasikeis. PVM lengvata knygoms, kurias daugiausiai perka irgi «turčiai», kaip suprantu, išliks :) Nes šito net karvė nesuprastų.
• Ką tik (2017.06.01) Jakeliūnas Indrei Makaraitytei pats pasakė, kad tai nėra reforma, o tik pataisinėjimai. Tuo tarpu vaiko pinigai, atrodo, ateina mainais už papildomo NPD atsisakymą. Tad dirbantiems tėvams bus, kaip sakė klasikai, «tas ant to», vietoj to, kad gautų mažesnį GPM, gaus tuos pačius 30 eurų valstybės transfero. Kaip sakė, jokio sukčiavimo - tik rankų miklumas.
• Seimo narė Ingrida Šimonytė

SAVAITĖS PROJEKTAS
Siūloma keisti Buhalterinė apskaitos įstatymo straipsnius, susijusius su buhalterio profesionalo apibrėžimu bei egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymu bei skelbimu
• „6. Buhalteris profesionalas – asmuo, išlaikęs buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos organizuojamus savanoriškus buhalterio profesionalo egzaminus, nuolatos keliantis ir palaikantis savo profesines žinias, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą egzaminų organizavimo ir kvalifikacijos kėlimo bei palaikymo tvarką.
• 10(1) straipsnis. Buhalterio profesionalo egzaminų ir profesinių žinių atnaujinimo tvarka ir buhalterių profesionalų sąrašo sudarymas bei skelbimas
• 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programą, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo egzaminus organizuoja buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką.
• 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtina buhalterio profesionalo pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, kurią parengia buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos. Buhalterio profesionalo pastovų kvalifikacijos palaikymo priežiūrą atlieka buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtintą buhalterio profesionalo kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo tvarką.
• 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką.
• 4. Buhalterius arba (ir) auditorius vienijančios Lietuvos profesinės organizacijos teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją apie buhalterius profesionalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.
• 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
• 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Siekdama mažinti skurdą, svariai prisidėti prie šeimų, auginančių vaikus, gerovės, taip pat skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, skurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą,17-oji Vyriausybė siūlo šiuos tikslus atliepiančius mokestinius patobulinimus.
• Tad kviečiame būti šeimininkais savo valstybėje – susipažinkite su pasiūlymais ir iki liepos 1 d. išreikškite savo nuomonę, pateikite idėjas, konkrečius pasiūlymus, kokiais būdais visi kartu galėtume kurti produktyvią šalies ekonomiką, pasinaudodami viešąja konsultacija http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/mokesciu-ir-socialines-sistemos-tobulinimas.
• Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas (konsultacinis dokumentas).

SAVAITĖS PATIKRINIMAS
Prevencinis VMI kartu su Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais vykdytų patikrų keliuose poveikis: išaugo teikiančiųjų važtaraščių duomenis VMI mokesčių mokėtojų skaičius, mažėjo besinaudojančių lengvatomis, nustatytas tikslesnis pažeidimų mastas.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog praėjusią savaitę visoje šalyje vykdytos patikros keliuose paskatino dalį logistikos veikla užsiimančių mokesčių mokėtojų atsakingiau įvertinti važtaraščių duomenų teikimą į Elektroninių važtaraščių sistemą (i.VAZ). Tačiau ignoruojančių nustatytus reikalavimus krovinių pervežėjų nemažėja, be to, kai kurie pastebėti staigūs pokyčiai reikalauja kruopščios analizės ir dėl jų papildomo VMI dėmesio bei atitinkamų klausimų gali sulaukti daugiau nei 300 mokesčių mokėtojų.
• Vertindamas praėjusios savaitės patikrų keliuose prevencinį poveikį, mokesčių administratorius pastebėjo, jog lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, mokesčių mokėtojų, teikiančių važtaraščių duomenis į i.VAZ, skaičius išaugo 12 proc.
• Taip pat užfiksuota, jog ženkliai mažėjo vežėjų, kurie tariamai naudojosi numatytomis išimtimis ir neteikė važtaraščių duomenų į i.VAZ. Tokių mokesčių mokėtojų dalis buvo 18 proc. mažesnė, lyginant su anksčiau vykdytais patikrinimais. Įtakos tokiems pokyčiams galimai turėjo tai, kad, žinodami apie planuojamus tikrinimus, mokesčių mokėtojai atsakingiau vertino pasinaudojimo minėtomis išimtimis pagrįstumą.
• Nors važtaraščio duomenis VMI teikiančių mokesčių mokėtojų skaičius augo ir atsakingiau vertintas išimčių taikymas, tačiau VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų pajėgos keliuose fiksavo ir pažeidimus. Patikrų metu nustatyta, kad daugiau kaip 30 proc. tikrintų krovinių siuntėjų, privalėjusių teikti duomenis, jų nepateikė, nors buvo registruoti i.VAZ naudotojais. Pasitaikė ir atvejų (jie sudarė apie 5 proc.), kai mokesčių mokėtojai teigė nežinantys apie prievolę teikti duomenis ir nebuvo registruoti i.VAZ naudotojai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis
Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnis.
• 61 straipsnis. Ataskaitų apie tarptautinių įmonių grupių dalyvius pateikimas
• 1. Tarptautinėms įmonių grupėms (toliau šiame straipsnyje – TĮG) priklausantys mokesčių mokėjai ir kiti asmenys, jeigu jie apibrėžti kaip ataskaitas teikiantys subjektai pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) pagal tarptautines sutartis ar susitarimus dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas, kurias sudaro duomenys apie pajamas, pelną (nuostolį), privalomą sumokėti ir sumokėtą pelno mokestį, įstatinį kapitalą, darbuotojų skaičių, materialųjį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, išskiriant nurodytus duomenis pagal atskiras jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą, taip pat kiekvieno į TĮG įeinančio subjekto identifikavimo duomenys, duomenys apie pagrindinės veiklos rūšis, kiti duomenys, jeigu jie apibrėžti kaip teiktina informacija pagal tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų nuostatas.
• 2. Pagal šį straipsnį TĮG laikoma įmonių grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau įmonių, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, arba kurios sudėtyje yra įmonė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso vienai jurisdikcijai, o jos apmokestinamoji verslo veikla vykdoma per kitai jurisdikcijai priklausančią nuolatinę buveinę. Šis straipsnis netaikomas TĮG, kurios konsoliduotos pajamos pagal pateiktas konsoliduotas finansines ataskaitas yra mažesnės negu 750 000 000 eurų finansiniais metais, ėjusiais iš karto prieš ataskaitinius finansinius metus, už kuriuos būtų teikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.
• 3. Ataskaita pateikiama per 12 mėnesių nuo TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos.
• 4. Ataskaitos teikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
• Šio įstatymo 61 straipsnio pakeitimo nuostatos pradedamos taikyti pateikiant LR mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas už 2016 metais prasidėjusius finansinius metus.

Pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VA-46 pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos audito informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. VA-128. Nuostatai išdėstyti nauja redakcija.


Pakeistos Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VA-49 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 86 „Dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu pakeistos:
• 1. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties forma FR0326 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 2. Prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką forma FR0327 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).
• 3. Sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo forma FR0328 ir ji išdėstyta nauja redakcija (pridedama).

Pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-128 pakeistas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-169. Pranešimus apie komandiruotus darbuotojus bus galima teikti el. būdu.
• „5. Pranešimas elektroniniu paštu, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios.“
• Aprašo pakeitimai įsigalioja nuo2017 liepos 1 d.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą. Pagrindinnis pakeitimas - bendrosios praktikos slaugytojai nebėra laisvoji profesija. Iš komentaro taip pat išbrauktas šis pavyzdys :«6. Gydytojas farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai atlieka klinikinį vaistinio preparato tyrimą.» Anksčiau tokios pajamos buvo laikomos laisvosios profesijos pajamomis. * Išbraukus pavyzdį tokios pajamos nebelaikomos pajamomis iš laisvosios profesijos veiklos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių
Finansų ministerija informuoja, kad siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų.
• „Bet kokia veikla jos pradžioje – ar tai būtų studijos, ar darbas – būna sudėtinga. Taip pat ir su verslu – norint pradėti sėkmingą verslą, reikalingi tvirti pamatai. Ne kiekvienas tam ryžtasi. Mūsų tikslas – paskatinti žmones užsiimti verslu, realizuoti savo idėjas ir, manome, kad siūlomos atostogos pirmajam verslui būtų didelis akstinas ir nemenka paspirtis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• 17-oji Vyriausybė siūlo nustatyti 1 metų pelno mokesčio atostogas verslą pradedančioms smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10.
• Tuo metu, į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas galės pretenduoti savo verslą pradedantys gyventojai. Socialinio draudimo įmokos, siekiant išlaikyti tokių asmenų draudimą, bus padengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Finansų ministerija informuoja: inovatyviam verslui – 5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms.
• „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
• Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
• Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama.

Finansų ministerija informuoja: NPD prilyginus MMA bus gausinamos sunkiausiai besiverčiančių pajamos
Finansų ministerija informuoja, kad siekdama palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, 17-oji Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį gaunantys išvis nebemokės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai, kartu su kitomis teikiamomis priemonėmis, jų atlygį, gaunamą į rankas, per mėnesį padidins 20 eurų.
• „Siekiame, kad ekonomikos variklį stabdanti pajamų nelygybė būtų ardoma gausinant skurdžiausiai besiverčiančių pajamas. NPD prilygindami MMA ir pridėję dar svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tam sukursime daugiau erdvės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Šiuo metu mėnesio NPD siekia 310 eurų ir yra taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, vieno dydžio.

Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių
Sodra publikuoja pensijų ir išmokų mokėjimo per 2017 m. birželio mėn. kalendorių.


FNTT įtaria: Kauno universitetuose – pinigų "mulai" iš Afrikos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių. Šie, gaudami pinigines perlaidas, išgrynina jas pasinaudodami galimai suklastotais Afrikos valstybių asmens dokumentais. Tai – galimai vadinamieji „pinigų mulai“.
• Tyrimo metu buvo nustatyti keli auštosiose mokyklose studijuojantys Nigerijos piliečiai, kuriems buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje. Vieni jau baigė studijas ir yra išvykę iš Lietuvos, o vienas Nigerijos pilietis – tebestudijuojantis Kaune ir turintis galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įtariama, kad vienas iš Nigerijos piliečių, galimai pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais.
• Kaip įtariama, suklastotuose pasuose būdavo to paties asmens nuotrauka, tačiau dokumente įrašyti skirtingi vardai ir pavardės. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas Kaune ir Klaipėdoje, kurių metų surasti pinigų gavimo ir siuntimo dokumentai.
• Be to, šis ikiteisminis tyrimas papildytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis apie 4 suklastotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kaip įtariama, šiuose dokumentuose taip pat buvo naudojama vieno ir to paties Nigerijos piliečio nuotrauka, tik įrašomi kiti vardai ir pavardės.
• Minėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, FNTT analitikų rezultatas. Nusikaltimus vykdantys asmenys, siekiantys nuslėpti nusikalstamą lėšų kilmę, suranda ir samdo pinigų pervedėjus (angl. Money Mule) piniginėms operacijoms atlikti.
• Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 metus buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos. Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laikotarpį gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių. Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.

FNTT praneša: kelis tūkstančius klientų apgavusio kelionių organizatoriaus byla keliauja į teismą
Keliones organizuojančios bendrovės vadovas prieš pat įmonei paskelbiant bankrotą sau ir kitiems asmenims išmokėjo beveik 70 tūkst. eurų, o kelionių paketus beveik pusmetį įmonė pardavinėjo už savikainą ir dar pigiau. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surinkti duomenys rodo, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas.
• Išanalizavus bendrovės dokumentus nustatyta, kad nuo 2014 m. vidurio, kai bendrovės veikla buvo nuostolinga, į kelionės paketo kainą nebuvo įskaičiuojamos įmonės veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma ir kiti. Bendrovė iki pat paskutinės veiklos dienos kelionių paketus pardavinėjo už savikainą.
• Dėl tokių bendrovės veiksmų 2014 m. lapkričio mėn. įmonė tapo nemoki. Tačiau bendrovės vadovas, prieš sustabdant veiklą, sau ir dar vienam asmeniui iš įmonės sąskaitų išmokėjo per 67 tūkst. eurų. Taip pat direktorius ir dar vienai bendrovės darbuotojai išmokėjo darbo užmokestį.
• Bendrovės finansinių dokumentų analizė parodė, kad tuo metu turėjo 142 kreditorius, taigi skolininkas galimai elgėsi nesąžiningai.
• Bendrovė neišsaugojo ir nepateikė dalies apskaitos registrų už 2014 metus, tačiau tyrimo metu rasti tūkstančiai pirminių dokumentų – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Apklausti šimtai nukentėjusiųjų – jie šioje byloje pripažinti civiliniais ieškovais.
• Bendrovės vadovas aiškino, kad mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti klientus, o po to, situacijai pasitaisius, kelionių kainas kelti. Esą pačioje veiklos pradžioje kitaip konkuruoti su kitais rinkos dalyviais buvo pernelyg sudėtinga.
• Bendrovės ir įtariamojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už beveik 185 tūkst. eurų sumą. Apribotos ir tūkstantinės bendrovės lėšos, pasiekusios kitas įmones.
• Nuo bendrovės galimai nusikalstamos veiklos nukentėjo keli tūkstančiai klientų. Bendrovei stabdant savo veiklą keliose užsienio šalyse buvo įstrigę apie 470 keliautojų. Tuometiniam bendrovės vadovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
• Įmonės vadovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
• Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas