Rankdarbiai

Šiaip moku ir pati nerti, bet labai sunkiai gaunasi matmenis atitaikyti: arba susigarbanoja, arba traukia, arba per siaura gaunasi arba per platu. O kai reikia ardyti kokios savitės darbą ir dadėti ar atimti akių - tai geriau visai numetu tą darbą velniop. matyt reikia tokiems darbams turėti geležinę kantrybę.

oi nesakyk kaip pikta būna kai ardyt tenka... bet kažkaip visai be ardymo retai gaunasi

O aš galiu ir pusę mezginio dėl vienos akies išardyti. Man svarbu kokybė. Tai turbūt vienintelis dalykas dėl kurio visiškai nesijaudinu Ačiū mano rankdarbių mokytojai, kuri man tą kantrybę įskiepijo.

na, jau nesakyk, kantrybė įgimtas dalykas, nemanau, kad jos galima išmokti

Su mezgimu tai šiek tiek lengviau. Kad gerai apsiskaičiuočiau akis megztiniui, tai pirmiausia nusimezgu rašto pavyzdėlį, kuri dažniausiai būna kokie 30cm*50cm. Iš mažų nelabai sugebu tiksliai apsiskaičiuoti. Tada matuoju kokioje 20 vietų kiek akių telpa 10 cm ir vedu vidurkį. Visi juokiasi, kad mano pavyzdėlis užima laiko tiek, per kiek jau pusę megztinio galima numegzti.

man ir negaila ardyt, arba kartais mezgi mezgi o raštas nesižiūri, tai triukšt ir nuardai puse megztinio, jei kur klaida tai taip akis bado nors kiti net nepastebi

Na gal ir taip, Zaika. Jau vien būti buhalteriu yra didelės kantrybės požymis Bet eilėse stovėti tai kantrybės neturiu... ir dar jei koks "asilas" lėtai su savo mašina velkasi... oi šitoj vietoj kantrybės kaip neturiu

man su servetėlių nėrimu reikia kovot, nes kaip nervina, kai jos būna ne tiesios, o garbanojasi

Pikčiausia ardyti tada, kai reikia greit darbą atlikt, viską numesgi, pradedi siūt į krūva ir žiūri, kad bendras vaizdas nesigauna kaip norėtum... uuu....

Daugiausiai kantrybės pareikalavęs darbas man buvo kai nėriau staltiesę
nuneri 9 gėlytes mažytes
susiūni
apneri
ir taip tokių 12
paskui tuos 12 vėl susiūni ir vėl apneri
Vieną nunėriau tai visam gyvenimui "patiko"

O kiek kartų deklaraciją patikrini prieš išsiųsdama?

Tai gerai, kai žinai kaip tą vaizdą galima pataisyti. o va yra buvę, kad paveiksliuke daiktas nuostabus, nusimezga gerai, o užsidėjus visai nesižiūri (nesupranti ar per siauras ar per platus, ar per kreivas). Kiti sako, kad gerai, bet tau kažkas ne taip ir viskas. Numezgi ir guli niekam nenaudojamas.

matos kad sąžininga mezgėja esi, žinau tokių kurios numezga, jei per platu siūdama susiaurina nesuprantu ir kaip tokios klientų turi

aš prieš vestuves anytai staltiesę nėriau, tai kad spečiau laiku, net vyras kutosus darė

Kitos mezga laisvesnėm akim, po to kai išplauna ištempia kiek reikia per jėga ir galvos nesuka.
Kai buvau studentė mano kambariokė savo tetoms megzdavo visokius megztinius iš Tiftiko - tai atsimenu tokiom laisvom akim megzdavo, kad tas gaminys man toks skystalas atrodė. Gaila man tų tetų buvo. O ji sakė - "tiks bobulkoms".
Svarbiausia, kad numegzdavo per pusantros dienos.

šaunų vyrą turi

Nesuprantu tokio požiūrio, juk pati savo vardą gadina. Pagal mane arba gerai arba niekaip.

tai gi norisi kad ir klientės/o draugai ateitų ką nors sau nusimegzt.... Ir šiaip jei jau imu ponigus tai žmogus turi matyt už ką. Paskutiniu metu tai visos nors truputi mezgančios supermamaos forume masiškai savo darbus bando pardavinėt. Nesakau kad aš labai gera mezgėja, bet kaikurių darbus pamačius nioekaip nesuprantu kaip galima kitiems už pinigus tokius siūlyt... Nors jei mezga už kelis lt .... tai ir priekaištaut paskui nėra kaip

Dabar mezgu savo mergaitei ploną mocherinę suknytę, tai net "lūpą" iš močiutės pasikolinau, kad galėčiau viską iššifruoti, nes aprašymas laaabai skurdus.

Kaip jum aprašymai žodžiu, aš visad bandau tokių išvengt