Buhalterio profesijos niuansai ?

Na, Linda6, pavarei, tiesiog žiauriai Buhaltere pagal naują apskaitą jau dirbu nuo 1996m. ir per tiek laiko tikrai buhalterių tarpe įvyko daug pasikeitimų. Taip iš pradžių , kokius 10m, tik tokie vaizdai ir buvo, kokius aprašei. Bet vėliau žmonės pradėjo keistis, pakėlė galvas, suprato. kad niekas neįvertins tavo aukos, tavo darbo 10m be atostogų, pradėjo keliauti ir buhaletriai, pradėjo savimi rūpintis... Ir akivaizdžiai matėsi kaip didėja vyriškosios lyties atstovų buhalterių tarpe. Ir vyrams buhalteriams aš jaučiu simpatiją, nes tik baigusi mokslus , o tai buvo labai senai, pradėjau dirbti, kur vadovavo vyras, bet visus darbus darė nuostabi moteris. Sutarimas buvo geras, nes vyras tikrai sugeba įnešti kolektyvui kažkokį stabilumą, nedaro problemų iš menkniekių. Taigi darbo pradžioje tikrai man jis padėjo tvirtus pamatus

o man tai dzin, susiraukę, nesusiraukę, aš noriu būti buhaltere ir būsiu. beje, pas mus grupėj net 8 vaikinai ir nė vienas nekompleksuoja dėl pasirinktos profesijos. taip pat pažįstu buhalterių vyrų, tai jiems net lengviau, sakyčiau, darbą susirasti, nes jie juk neis gimdymo atostogų ir panašiai. manau, čia ne profesija kalta, o pats žmogaus būdas, tokių zanūdų visur galima surast, ypač tarp mokytojų

Čia aš išsakiau savo nuomonę po paskutinio Pačiolio seminaro.Būkit jūs kuo tik norite, nors kosmonautėmis, man tas pats.Bet vaizdzialis tikrai ne koks.
Kiek bemaliavosit, vistiek visko neužtušuosim.Reikia paprasčiausiai kitaip pradėti į viską žiūrėti.
P.S.Mano nuomonė niekam neprivaloma.

Nea, čia ne profesijos kaltė, kad bobelkos tokios.
Kai kurios eina į seminarą per prievartą, tipo darbovietė siunčia, o ištikrųjų galvoja, ar puodą vietoj paliko, o vyrui kelnes išlygino ir pan. Ane?

Holdingai, kur tu radai tokius, kurie siųstų? Greičiau iškaulyta per prievartą!

Aš niekad dar nekaulijau. Atvirkščiai, kai valdžia sužino, kad noriu kur pasimokyt, dar ir pagiria (aišku, babkių prie algos neprideda), ali jau kokie kursai ar seminarai - šventas dalykas. Kartais ir pačiam pasidaro nejauku, kad per daug jamu babkių iš įmonės savišvietai. Bet kai duoda ir nieko nesako, tai ir jamu... (tfu tfu tfu, kad tik neprikarksėčiau).

tikra tiesa, net elementarų laikraštį ar žurnalą turi pats pirktis, nes tipo tik tau jo ir reikia

Škia, taip save ir "prepodnesli", kad ant jūsų neverta babkių tratint. Pačios kaltos, ku čia pasakysi.

o tai tu kaip siūlai išsikaulint? eit, ant kelienių maldaut, kad laikraštį užsakytų?

Nevaryk, yra tokių idiotų, kad pelnas siekia milijoną, o buhalteris turi pirkti seminarą už nuosavus pinigus.

Holdingas
Škia, taip save ir "prepodnesli", kad ant jūsų neverta babkių tratint. Pačios kaltos, ku čia pasakysi. [/quote]

Va dėl tokio požiūrio į save ir pateikimo, įmonės ir vertina labiau vyrus, nes trumpai , aiškiai ir vyriškai

Ne. Aš kauliju taip:
Varau tiesiai pas generalinį ir sakau, kad aš be galo rūpinuosi įmonės sėkminga veikla ir tam, kad mūsų įmonė dirbtų sėkmingai ir be jokių ČP aš noriu nueit (dėstau kur).
Po to sakau kiek tai kainuos ir būtinai pabriežiu, kad tai lašas jūroje palyginus su tuo, kas bus, jeigu aš ten nenueisiu.
Valdžia dažniausisiai nedaklausius iki galo mano tokių blevyzgų "gajot dobro" bei išprašo mane iš kabineto, ne jiems pradeda nuo menes skaudėti galvos.

Nea, greičiausiai idiotas tas, kuris ten sėdi ir varo ant dirkų - milionerių, ane?

dar jei palaidais plaukais tai iš viso būtų super :) :)))




pritariu Zaikos ir Tigos mintims :)

Kai dar mokiausi universitete man apskaitos katedra buvo šviesiausia ir šilčiausia - visi dėstytojai su šypsena, per egzaminus drebėti neteko, o diplominį gyniausi be baimės, nes tokį nusiteikimą davė patys dėstytojai, kurių ne vienas kvalifikuoti auditoriai. Visi su šypsenom. Ir man tuo metu pasirodė, kad tai ta profesija kuri neužgožia žmogaus. O realybėje yra tekę matyti buhalterį sėdintį jau ne vienus metus kabinete be lango. Bet tą sėdėjimą belangėje užgožė nebloga alga.
Buvau vienam seminare verslininkų kuriame aiškino - kodėl vyrų vadovų daugiau. Pasakojo, kad jau nuo vaikystės kai daugelis berniukų (vėliau vyrukų) nepaklusnūs ant jų daugiau rėkiama ir jų charakteriai grūdinami nuo mažumės. Todėl suaugusiems vyrams yra lengviau rasti išeitis iš visokių situacijų, o ne taip kaip daugeliui moteriškių (kurios vaikystėje buvo auklėjamos švelniai, gerai mokėsi) pasakius žodį ne taip - pabyra ašaros. (ir man ne kartą pačiai yra tekę verkti nuo vadovo neteisybės). Vienžo - vos neįrodė, kad reikia rėkti ant vaikų, kad jie įgytų sugebėjimą verslumui Biški žiauru...

Ir tu varytum, jei su tavim taip elgtųsi.

aš panašiai... tiesiog vieną kartą paaiškinau, kad galiu atidirbti kaip liepta ir ramu.
bet galiu padaryti ir geriau. :))) pasiūliau sprendimo variantus.
ir pakilo atlyginimas... paskui sprendimo variantų nepasiūliau - nusileido atlyginimas :)

Paaiškinau, kad esu samdomas darbuotojas ir namie apie darbą nenoriu galvoti. o jei galvoju - kad tai būtų įkainota dvigubu tarifu. :) pasiteisino , kai išaiškinau , kad ne man čia reikia... o vadovui čia turi reikėti mane skatinti. :) Ir skatinimai prasidėjo :)
kelionės.... džipas... biuro popierius... :)))

O tai ko ten vis dar sėdi? Škia, neblogą algą gauni?

Argi rašiau, kad aš ten sėdžiu?Nusiimk voratinklius nuo akinių...

Man kaip vyrui - irgi yra tekę nemiegoti naktimis dėl darbo... neverkiau. bet buvo labai visokių skaudžių momentų... nebuvai įvertintas...
Manau kiekviena situacija savotiškai grūdina. ir kiekvienas žmogus į tą pačia situaciją sureaguoja vis kitaip.
Net ir tas pats žmogus - tačiau skirtingu laiku į tą pačia situaciją irgi vis kitaip sureaguoja :) beje, pas mane yra langas :)))) Tad sveikas, šviesusism, rytojau :)))