Kiek gauna buhalteris už darbą?

O dar kai pasižiurėjau kaip dirba buhalteriai kaikuriose įmonėse - tai bože božę - kiek visko primakliavota tai ir baisu keisti darbą - nes nežinai ką rasi
bent kiek iš pažįstamų žmonių keitė darbą - tai rasadavo NEREALŲ jovalą buhalterijoje.

Tas tai tiesa. Anksčiau maniau, kad tik man tokia laimė kliūdavo - knistis senuose laikotarpiuose ir taisyti klaidas

Tai gerai kad dar GALI atknisti. būna taip kad nemokėdamos (i) apskaitos programos TIEK primakliavoja, ištrina, ar primakliavoja, kad j...nesikeikiant o jei dar TIK exeliu 10 m pvz gamybinė įmonė vedė belekaip, po to nori iš atėjusios buhalterės po 1sav balansų ir taip toliau (žinau atvejus realius), tai tik dar kartą božė bozė

Klausykit, xebra, kaip jus dirbtumet, jei metu metais sutartas atlyginimas butu mokamas 5-8 kartus per metus, vietoje 12-kos(kai saves, mylimo, sefas nepamirsta keturgubai), jei kiekviena lita reiketu ispesti ir nera jokios perspektyvos, kad su tavim atsiskaitys siais metais(o iseinant apie kompensacija uz nepanaudotas atostogas galite ir nesvajoti, nors suma gautusi 5-zenkle)?
Ar jus dirbtumet kruopsciai, ar atmestinai? Ar stengtumetes, kad viskas blizgetu, ar jums butu pofing?
Labai idomu butu suzinoti jusu nuomone...

begemote, o kurių galų sėdėti ir kažko laukti tokiame darbe tokiomis sąlygomis????????

Ar gi Vilniuje yra tokių įmonių?

Šiandien aš galiu pasakyti, kad atmestinai dirbti iš vis negalėčiau, tiesiog išeičiau. Tokia mano nuomonė šiandien. Kaip bus rytoj, nežinau

Paskaityk auksciau, kas mano parasyta.

+ as tik aprasau teoprine situacija.

tiksliai taip

Skaičiau. Ir nesuprantu: negi paties sugebėjimai apsiriboja tik buh.apskaita? Ar esat taip įsimylėjęs buhalterio profesiją? Ar paprasčiausiai baisu kažką keisti gyvenime?
Manau, kad trečiasis variantas...

Kodel gi?
Kaip tik priejau liepto gala. Ir noriu nukirsti visus galus ir pradeti nauja gyvenima.
Eisiu, tikriausia, i Maxima prekes delioti. O kai is ten isvarys - i RIMI, arba IKI. O paskui, kai is visur isvarys - i Norfa.

Juokauju, aisku. Nieko daugiau nemoku. Baigiau buhalterija institute ir sunku bus persikvalifikuoti. Taip ir nudvesiu prie kompo...

Ir mano šiandieną

Irgi taip pat manau
Va, mano mama - 55-erių - ir ką? Paskutiniu metu tiek variantų prigalvojo - nebeišmano ką rimtai pasirinkti. Ir darbas patinka ir darbo vieta - tiesiog dėl gyvenimo malonumo
juk galima dirbti buhalterinį darbą ir šalia to 'rinkti' žinias bei įgūdžius naujai 'kvalifikacijai' - nemanau kad amžius čia riba...
nuo žmogaus priklauso
Žinau žmonių, senjorų, ir vis dar lankančių įvairius seminarus, kursus ir atrandančių įvairios papildomos veiklos
juk turite kokių pomėgių

ViskasViename, aš tokia pati, kaip pačios mama! Tik jaunesnė... Mano pirmasis diplomas (inž.chemiko-technologo) dulka stalčiuje. Be jo, turiu dar du. Dirbu darbą, visai nesusijusį su išsilavinimu. Ir vis pakaitalioju - kad neužmigčiau !!!

Pasikartosiu, kad nesiruosiu verkslenti ir guostis.
Siaip samprotauju.
Kad mama kazkuo domisi - labai gerai.
Taciau Sia tema turiu 2 patarles.
1. Teoriskai - arklys, praktiskai - neatsikelia.
2. Гладко было на бумаге, да забыли про овраги.

Pakol nesusiduri su gyvenimo realybem - viskas matosi pro rozinius akinius.
O as - realistas. Jau tiek mano svajoniu ir projektu isgaravo i ta realybe atsitrenkus!

Begemotai, tu teisus, suprantu tave juodai.Mano draugė tokio pat amžiaus yra labai gera buhė.Tiesiog ir 52 m. baigė magistrą univere.Na ir kas iš to? Š....saujoj.Gero darbo nėra - tiesiog kur įsidarbina, tai ten taip prišikta, kad neįmanoma net FR0573 padaryti...O prieš tai gavo buhė 2500 ir vargo nematė.Kentėjo, kentėjo, padėjau , kiek galėjau patarimais, deja, sveikata netraukia dirbti po 12 val ir šeštadieniais už tą pačią algą.Dabar vėl be darbo.Garantuoju , darbuotoja labai reikli ir gera, o darbo nėra ir viskas...
Susidarėm tokią nuomonę, kad geruose darbuose visi sėdi ir dirba, o prastuose buhai keičiasi taip, kaip karuselėje...

begemote, bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad jame niekas nesikartoja!
Patikėk (kai susitiksime meet'e, aptarsime detaliau, jei bus noro!), kiek kartų esu dariusi ir padariusi, nors aplink mane visi abejojo... Gal reikia šiek tiek avantiūrizmo ir patikėti, kad TU GALI!

Rolanda, kiti irgi GALI.Net geriau už tave.Bet ateina ta riba,kai jau GALĖTI nebera jokio noro, tiesiog žiauriai pavargsti.

Ir tai žinau (patyriau), Linda6!
Viskas, kas turi pradžią (šiuo atveju depresucha, nusivylimas, nuovargis...), viskas turi ir pabaigą. Ir kaip žmogus pasielgs, priklauso tik nuo jo; tik 0,00001proc. - nuo aplinkybių......