Akimirka
urtele
13511
2010-09-02 15:45
urtele
2011-09-11 06-56
klem rašė: Vėl sostinės gatvės pilnos "paklydųsių" metalinių avelių
O ką tai reiškia
.[/quote]Tai iš tolesnių Lietuvos kampelių traukiantys ekipažai, prikrauti studentiškų smukmenėlių .
Netikėtai atsiranda sankryža, netikėtai reikia suktis prie "sparnuotos degalinės", netikėtai reikia rikiuotis vis į kitą pusę, negu esi. . Ir iš vis nesuprantu, kodėl į ta pačią vietą Vilniuje, galima atvažiuoti vis kitais keliais. Nu mūsų kaime, keliai yra tik trys.
klem rašė: Vėl sostinės gatvės pilnos "paklydųsių" metalinių avelių
O ką tai reiškia
.[/quote]Tai iš tolesnių Lietuvos kampelių traukiantys ekipažai, prikrauti studentiškų smukmenėlių .
Netikėtai atsiranda sankryža, netikėtai reikia suktis prie "sparnuotos degalinės", netikėtai reikia rikiuotis vis į kitą pusę, negu esi. . Ir iš vis nesuprantu, kodėl į ta pačią vietą Vilniuje, galima atvažiuoti vis kitais keliais. Nu mūsų kaime, keliai yra tik trys.
KJurate
6546
2010-09-02 21:57
KJurate
nieko tokio tik reikia rugsėjį išgyventi, kol pirmakursiai su tėvelių golfukis mokosi po miestą važinėti, paskui vienas kitą išmušinės (reikia jų saugotis), liks kiek mažiau, po sesijos dalis atkris, vėl laisvesnės gatvės taps apie naujus metus 
Elvusia
19998
2010-09-02 22:03
Elvusia
2011-09-11 06-56
KJurate rašė: paskui vienas kitą išmušinės
Tpfu tpfu tpfu, neduok Dieve....
KJurate rašė: paskui vienas kitą išmušinės
Tpfu tpfu tpfu, neduok Dieve....
urtele
13511
2010-09-03 09:32
urtele
2011-09-11 06-56
KJurate rašė: nieko tokio tik reikia rugsėjį išgyventi, kol pirmakursiai su tėvelių golfukis mokosi po miestą važinėti, paskui vienas kitą išmušinės
Jūs juokaujat, pirmakursiai laksto su plieniniais žirgais ir jie tikri raiteliai, o jų tėveliai - "paklydusiosios metalinės avelės" , kurios blaškosi po Vilnių rugpjūčio 30-31d. Ir aš tokia jaučiuosi, nes į sostinę tenka tik kelis kartus per metus nuvykti. Dar dabar juokas ima, prisiminus pirmą dukros studentišką kelionę (kraustymą) į Vilnių. Paliepėm jai sudaryti maršrutą nuo įvažiavimo į Vilnių iki universiteto. Nuvykę sakom:" tai kur dabar ?....ir ji ištraukia mums reikalingo troleibuso maršrutą su nurodytais sustojimais...
KJurate rašė: nieko tokio tik reikia rugsėjį išgyventi, kol pirmakursiai su tėvelių golfukis mokosi po miestą važinėti, paskui vienas kitą išmušinės
Jūs juokaujat, pirmakursiai laksto su plieniniais žirgais ir jie tikri raiteliai, o jų tėveliai - "paklydusiosios metalinės avelės" , kurios blaškosi po Vilnių rugpjūčio 30-31d. Ir aš tokia jaučiuosi, nes į sostinę tenka tik kelis kartus per metus nuvykti. Dar dabar juokas ima, prisiminus pirmą dukros studentišką kelionę (kraustymą) į Vilnių. Paliepėm jai sudaryti maršrutą nuo įvažiavimo į Vilnių iki universiteto. Nuvykę sakom:" tai kur dabar ?....ir ji ištraukia mums reikalingo troleibuso maršrutą su nurodytais sustojimais...
I
2010-09-12 14:07
IlonaD
2011-09-11 06-56
Loreta rašė: Dingo viena juoda kojinė.
kojinės turi tokią savybę - dingti po vieną
Loreta rašė: Dingo viena juoda kojinė.
kojinės turi tokią savybę - dingti po vieną
vvirginija1
8517
2010-09-12 14:19
vvirginija1
2011-09-11 06-56
Loreta rašė: Dingo viena juoda kojinė.
Radusiam dosniai atsilyginsiu...
Loreta rašė: Dingo viena juoda kojinė.
urtele
13511
2010-09-12 14:58
urtele
2011-09-11 06-56
Loreta rašė: Dingo viena juoda kojinė.
Tik ji? O man dingo protas , jei kas netyčia paėmėt atiduokit
Loreta rašė: Dingo viena juoda kojinė.
O man dingo protas , jei kas netyčia paėmėt atiduokit
Byla
12118
2010-09-12 15:31
Byla
TEGU TAVE DIEVAI
Laukuos šalna. Šarmotasai rytys
Jau tuoj ir mano taką švilpdams nubarstys
Geltonu gintaru ir baltu sidabru,
Kad būt širdy ramu, o akyse skaidru.
Jau pūstelėjo girioj bangos šalto kvapo,
Geltonu sukuriu įsimetė tarp lapų, -
Ir kugžda kuklios liepos ir liekni klevai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai.
Einu tolyn. Dangus dar saulę mąsto
Ir želmeny mielai pavasarį surastų.
Bet saulė jau toli su meile ir daina
Ir tamsžalis želmuo maitinasi šalna.
O tas, kurio širdis dar saulės burtais kliedą.
Šią nakt raškys sapne paparčio slaptą žiedą,
Pabus, išvys šalnas ir šyptelės kreivai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai...
Žiedų nėra. Tačiau visur dažai
Ir rodos, pats kartu juos laistai ir paišai.
Pamiršęs jau gėles, rausvus lapus skini
Ir saulėtas dienas iš naujo gyveni.
Ir veizime atgal, tyliu džiaugsmu nurimę,
Ir laiminam tave, liūdnų spalvų žaidime,
Kad vienai valandėlei dar mus prigavai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai...
Skubu atgal. Namai iš tolo moja
Greičiau į jaukų vidų kelti koją,
Užvarstyt langines, uždarinėt duris, -
Ir kai vėjuotos sūtemos aplink užkris,
Atskleisti prie ugnies tą šviesų, gelsvą lapą,
Kur saulėtų dienų įbrėžtos aistros tapo,
Pažvelgt nusišypsot ir atsidust lengvai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai...
1926.
Mano mylimiausias Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis...
Laukuos šalna. Šarmotasai rytys
Jau tuoj ir mano taką švilpdams nubarstys
Geltonu gintaru ir baltu sidabru,
Kad būt širdy ramu, o akyse skaidru.
Jau pūstelėjo girioj bangos šalto kvapo,
Geltonu sukuriu įsimetė tarp lapų, -
Ir kugžda kuklios liepos ir liekni klevai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai.
Einu tolyn. Dangus dar saulę mąsto
Ir želmeny mielai pavasarį surastų.
Bet saulė jau toli su meile ir daina
Ir tamsžalis želmuo maitinasi šalna.
O tas, kurio širdis dar saulės burtais kliedą.
Šią nakt raškys sapne paparčio slaptą žiedą,
Pabus, išvys šalnas ir šyptelės kreivai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai...
Žiedų nėra. Tačiau visur dažai
Ir rodos, pats kartu juos laistai ir paišai.
Pamiršęs jau gėles, rausvus lapus skini
Ir saulėtas dienas iš naujo gyveni.
Ir veizime atgal, tyliu džiaugsmu nurimę,
Ir laiminam tave, liūdnų spalvų žaidime,
Kad vienai valandėlei dar mus prigavai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai...
Skubu atgal. Namai iš tolo moja
Greičiau į jaukų vidų kelti koją,
Užvarstyt langines, uždarinėt duris, -
Ir kai vėjuotos sūtemos aplink užkris,
Atskleisti prie ugnies tą šviesų, gelsvą lapą,
Kur saulėtų dienų įbrėžtos aistros tapo,
Pažvelgt nusišypsot ir atsidust lengvai:
Tegu tave dievai, tegu tave dievai...
1926.
Mano mylimiausias Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis...
Byla
12118
2010-09-12 15:34
Byla
Ir dar :
RUDENIO NAKTĮ
Tyli naktis, šviesi rudens naktis,
Skambi, kaip dainiaus kankliai šilkastygiai,
Plikus laukus, ir pievas, ir girias
Užliejo sidabru taip lygiai, lygiai.
Vėlai aš išėjau į tuščią lauką
Tavim pasigėrėt, gilus dangau.
Pakėliau veidą į žvaigždėtą aukštį -
Ir tartum lašas jūroj išnykau.
Ir nežinau, kad aš buities kelionėj
Minu vien žemės tremtinio takus,
O mano džiaugsmas, poilsis ir laisvė
Toli, kaip aukštos žvaigždės ir dangus.
Ir nežinau, kad ryt ir vėl su saule,
Ant veido užsimovęs margą kaukę,
Žingsniuosiu, kaip lyg šiol, į šviesų rūmą,
Kur nieks mane nei sveikina, nei laukia.
Ir nežinau, kad visos mano dienos
Bus ta pati be vilties vienuma,
Kur mano siela, kaip nyki liepsnelė,
Klajos dangaus žvaigždėto laukdama.
Tyli naktie, šviesi rudens naktie!
Tau daug yr žiburių dangum spindėti,
O man širdis viena, tyli liūdna:
Tau šviesti ir žavėt o man mylėti.
1922.
RUDENIO NAKTĮ
Tyli naktis, šviesi rudens naktis,
Skambi, kaip dainiaus kankliai šilkastygiai,
Plikus laukus, ir pievas, ir girias
Užliejo sidabru taip lygiai, lygiai.
Vėlai aš išėjau į tuščią lauką
Tavim pasigėrėt, gilus dangau.
Pakėliau veidą į žvaigždėtą aukštį -
Ir tartum lašas jūroj išnykau.
Ir nežinau, kad aš buities kelionėj
Minu vien žemės tremtinio takus,
O mano džiaugsmas, poilsis ir laisvė
Toli, kaip aukštos žvaigždės ir dangus.
Ir nežinau, kad ryt ir vėl su saule,
Ant veido užsimovęs margą kaukę,
Žingsniuosiu, kaip lyg šiol, į šviesų rūmą,
Kur nieks mane nei sveikina, nei laukia.
Ir nežinau, kad visos mano dienos
Bus ta pati be vilties vienuma,
Kur mano siela, kaip nyki liepsnelė,
Klajos dangaus žvaigždėto laukdama.
Tyli naktie, šviesi rudens naktie!
Tau daug yr žiburių dangum spindėti,
O man širdis viena, tyli liūdna:
Tau šviesti ir žavėt o man mylėti.
1922.
Byla
12118
2010-09-12 15:47
Byla
2011-09-11 06-56
[quote:2b4a9e2867]Žiedų nėra. Tačiau visur dažai
Ir rodos, pats kartu juos laistai ir paišai.
Pamiršęs jau gėles, rausvus lapus skini
Ir saulėtas dienas iš naujo gyveni.
Ir veizime atgal, tyliu džiaugsmu nurimę,
Ir laiminam tave, liūdnų spalvų žaidime, [/quote] ... aš apie tai.
O kas ten juokingo ?
Ir rodos, pats kartu juos laistai ir paišai.
Pamiršęs jau gėles, rausvus lapus skini
Ir saulėtas dienas iš naujo gyveni.
Ir veizime atgal, tyliu džiaugsmu nurimę,
Ir laiminam tave, liūdnų spalvų žaidime, [/quote] ... aš apie tai.
O kas ten juokingo ?
L
2010-09-12 15:54
Linda6
ATSIMINIMAS
Užsimerkiu ir matau: tu ateini...
Senas laikrodis nuobodžią dainą skambina,
ir į langą plakasi žiedų vilnis...
Užsimerkiu ir - tai tu, tai tu, ištiesus ranką,
man pavasario žiedų neši.
Žėrinčiom akim vaikai tave apsupę
klega, juokiasi kaip paukščiai tarp žiedų...
Tu eini ramiai ir glostai juos... Tu upė,
jie upeliai... Jie upeliai be krantų.
Užsimerkiu ir matau... bet prasivėrė akys -
viskas dingo - ir tavęs nėra. -
Tiktai skamba laikrodis, tik sunkios gėlės plaka
langą ir alsuoja vakaro kaitra...
H.Nagys
Užsimerkiu ir matau: tu ateini...
Senas laikrodis nuobodžią dainą skambina,
ir į langą plakasi žiedų vilnis...
Užsimerkiu ir - tai tu, tai tu, ištiesus ranką,
man pavasario žiedų neši.
Žėrinčiom akim vaikai tave apsupę
klega, juokiasi kaip paukščiai tarp žiedų...
Tu eini ramiai ir glostai juos... Tu upė,
jie upeliai... Jie upeliai be krantų.
Užsimerkiu ir matau... bet prasivėrė akys -
viskas dingo - ir tavęs nėra. -
Tiktai skamba laikrodis, tik sunkios gėlės plaka
langą ir alsuoja vakaro kaitra...
H.Nagys
Elvusia
19998
2010-09-12 15:55
Elvusia
2011-09-11 06-56
urtele rašė:
Byla rašė: Skubu atgal. Namai iš tolo moja
..
Kai skubi, ir parskubi ......
urtele rašė:
Byla rašė: Skubu atgal. Namai iš tolo moja
..
Kai skubi, ir parskubi ......
L
2010-09-12 15:57
Linda6
2011-09-11 06-56
Gyvenimo giesmė
Gyvenimas mano - vėjas palaidas!
Kaip sakalas skrieja per tyrus laukus.
Gyvenimas mano - pavasario aidas.
Gyvenimas mano - tai sapnas klaikus.
Aš myliu gyvenimą - jauną, ugningą,
Kaip myli pavasarį lauko gėlė!
Aš myliu gyvenimo džiaugsmą aistringą, -
Stipriai - kaip jaunystė temoka mylėt.
O žeme, o motina mano brangioji!
Mielai tu puošiesi žiedais ir krauju. -
Jei burtus tavuosius pakeistų man rojum,
Tai būtų ilgu man, ilgu man be jų!
Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!
Gal būt kaip žvėris tu mane sudraskysi? -
Vis tiek - aš ir mirsiu šypsodamos saulei,
Ir saulė degs mano akyse!
S.Nėris
Byla, čia tau...
Gyvenimas mano - vėjas palaidas!
Kaip sakalas skrieja per tyrus laukus.
Gyvenimas mano - pavasario aidas.
Gyvenimas mano - tai sapnas klaikus.
Aš myliu gyvenimą - jauną, ugningą,
Kaip myli pavasarį lauko gėlė!
Aš myliu gyvenimo džiaugsmą aistringą, -
Stipriai - kaip jaunystė temoka mylėt.
O žeme, o motina mano brangioji!
Mielai tu puošiesi žiedais ir krauju. -
Jei burtus tavuosius pakeistų man rojum,
Tai būtų ilgu man, ilgu man be jų!
Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!
Gal būt kaip žvėris tu mane sudraskysi? -
Vis tiek - aš ir mirsiu šypsodamos saulei,
Ir saulė degs mano akyse!
S.Nėris
Byla, čia tau...
L
2010-09-12 16:02
Linda6
Kai staugia širdis
Tu šypsaisi,
Padavėja.
Akys -
Pragaro šulniai.
Tavimi susižavėję
Mes visi -
Girti velniai.
Supas smuklėj
Rūkas šėmas.
Pakaruoklis -
Ant pušies.
Mano skausmą
Pasiėmus
Ant padėklo
Tu nešies.
Dar atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Gal ir aš
Kada išėjęs -
Pasisupsiu
Ant pušies.
Su manim
Šią naktį -
Draugas.
Porą duok
Aitrių taurių.
Draugą tą
Užuot pasmaugęs -
Aš už jį
Ir ją geriu.
Nebijok,
Vikrus šaunuoli,
Iki dugno
Gerki ir tu, -
Gundo kipšas
Ten pasuoly.
Žybsi peilis
Tarp dantų.
Bet nekelsiu
Kerštui rankos,
Nesustosiu
Tarpdury.
O jinai -
Tegu sau trankos.
Tegu renkas
Bet kurį.
Ar girdi,
Širdis kaip staugia ?
Aš girčiausias
Iš girtų -
Ant jos kaklo
Pasismaugiau.
Pasismaugsi
Dar ir tu.
Dar ir tu
Gali netekti
Vieną kartą
Mylimos.
Ir ateisi
Šaltą naktį
Čia ieškoti
Šilimos.
Tai atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Nebijok, -
Neišprotėjau.
Nesisupsiu
Ant pušies.
P.Širvys
Tu šypsaisi,
Padavėja.
Akys -
Pragaro šulniai.
Tavimi susižavėję
Mes visi -
Girti velniai.
Supas smuklėj
Rūkas šėmas.
Pakaruoklis -
Ant pušies.
Mano skausmą
Pasiėmus
Ant padėklo
Tu nešies.
Dar atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Gal ir aš
Kada išėjęs -
Pasisupsiu
Ant pušies.
Su manim
Šią naktį -
Draugas.
Porą duok
Aitrių taurių.
Draugą tą
Užuot pasmaugęs -
Aš už jį
Ir ją geriu.
Nebijok,
Vikrus šaunuoli,
Iki dugno
Gerki ir tu, -
Gundo kipšas
Ten pasuoly.
Žybsi peilis
Tarp dantų.
Bet nekelsiu
Kerštui rankos,
Nesustosiu
Tarpdury.
O jinai -
Tegu sau trankos.
Tegu renkas
Bet kurį.
Ar girdi,
Širdis kaip staugia ?
Aš girčiausias
Iš girtų -
Ant jos kaklo
Pasismaugiau.
Pasismaugsi
Dar ir tu.
Dar ir tu
Gali netekti
Vieną kartą
Mylimos.
Ir ateisi
Šaltą naktį
Čia ieškoti
Šilimos.
Tai atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Nebijok, -
Neišprotėjau.
Nesisupsiu
Ant pušies.
P.Širvys
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui