apie mokesciu nastos vertinima

Sveiki visi,

norejau visu Jusu paklausti, kokius budus ivertinti salies mokesciu nastai zinote ar galetumete prisiminti? Tiesiog reikia tokiu ideju kursiniam darbui (tema "Bendras mokesciu lygis Lietuvoje ir jo vertinimas"). Iki siol radau tokius:
1. mokestiniu pajamu/BVP santykis ( prie to paties laisves nuo mokesciu diena);
2. the misery index (labai abejotinas prasmingumu tyrimas);
3. Laferr'io kreives modelis.

Gal turite dar kokiu nors ideju. Tinka viskas, o klausiu todel, ka dar ryskiai truksta tokio pobudzio vertinimu metodu. Juk is triju rimtos analizes nepadarysi.

Tiesa, jei nera noro aprasineti pati vertinimo buda, tai bent nuoroda ar literaturos saltinis tikrai labai pagelbetu.

Is anksto dekui visiems padejusiems!
Kurybingos ir prasmingos darbo savaites!

Ei, profesionalai, negi neturite jokiu ideju? Juk tai gana aktuali tema, gal tik kiek apibendrinta! Bet jos apibendrintumas ir turetu padeti lengviau siulyti ivairius vertinimo metodus.

Vis dar besitikintis pagalbos,
Vanguard

Ghm.... Su teorija prastai :(

Pamėginsiu praktiškai: vienas iš ryškiausių rodiklių - sąnaudų pripažinimas (apmokestinamojo objekto apibrėžimas), t.y. kas yra pripažįstama sąnaudom, kas ne. Ar bereikia daugiau aiškint, pažiūrėk į mūsų mokesčių įstatymus :)

Gali lygint tarifus, gali lygint lengvatas, bet kai skirtinga apmokestinimo bazė, visi lyginimai praranda prasmę.

Apmokestinamuju baziu nepalyginamumas ir yra didziausia problema, bandant ivertinti bendraja mokesciu nasta - juk per 13 metu Lietuvoje ta apmokestinamoji baze daugokai pakito. Taciau mano kursiniame reikia ivertinti tik mokesciu nasta, todel bent jau dinaminiu poziuriu ir tik Lietuvos pavyzdziu, nera labai svarbu, kokia ta mokestine baze - svarbu, kiek apskritai lietuviai sumoka mokesciu. Cia tarsi apibendrinta analize, nesileidzian i smulkmenas (kitaip ir neimanoma).

Aisku, norint lyginti su kitomis valstybemis, kyla akivaizdziu problemu, bet gal vel darant prielaida, kad svarbu tik mokestines iplaukos, galima bandyti atlikti kazkokius apibendrintus tyrimus.

Tokie tie mano paties pasvarstymai sia tema. Gal si pades labiau sukonkretinti klausima.

O siaip dekui uz patarima, nors jis kazin ar isiterps i mano analize.

Sekmes,
Gediminas

Nesutinku. Tu darydamas analizę, gausi iškreiptą vaizdą. Negalima pasakyt, kad mokesčiai 15 procentų, jei perskaičiavus mokesčio bazę pagal kažkokią vidutinę, gausi tarkim 45 proc. Tam, kad palygint, turėtum nustatyt kažkokią statistinę-vidutinę mokesčių bazę, ir išskaičiuot, kokia mokesčių dalis yra akivaizdi - 15 proc, o kokia yra paslėpta - 30 proc.
Tai bus reali mokesčių našta. O 15 proc - tai valstybės deklaruojama, bet netikra mokesčių našta :)

Kaip tik vakar per finansų paskaita analizavom kiek pagaminto produkto vertes tenka imonei, darbuotojui ir valstybei (mokesciams). Gana idomu tai isreiskus procentais.
imonei - 8 proc, darbuotojui - 33 proc, valstybei - 59 proc.
Salygoje duota, kai darbuotojas gauna i rankas 1000 Lt ir darbdavys gauna 10 proc.pelno. Aisku, kad pasirenkant kitokius kriterijus, ir procentai gali kitaip pasiskirstyti, bet aisku, kad mokesciai sudaro daugiau kaip 50 proc.

O skaiciuojant mokestines pajamos/BVP, iseina, kad 35-40 proc. paskutiniasiais metais (2000-2003). Bet kadangi STD skaiciuodamas BVP prideda ir galima seselineje ekonomikoje sukurta dali, tai tiketina, kad mokesciu nasta turetu realiai buti didesne. Taciau kiek - nera duomenu, kad butu galima ivertinti

O siaip idomus pavyzdys - dekui :)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas organizavo konferenciją
2002 12 05-06

Pats nebuvau, bet sako pranešimas buvo labai neblogas.
A.Ilarionovas, Rusijos prezidento patarėjas ekonominiais klausimais

www.lrinka.lt/Pranesim/illarionov.ppt

Įdomias išvadas galima padaryti.

O čia laisvoje rinkoje dar ir sraipsnį šia tema paskaityti galima:

www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai.biudzetas/2...