Pasijuokime mieli draugai

Miela Caca,

tau raso Rembo. (As). Maceu kaip diskone esi ivaldziusi judesiuka ir tipo
man patiko, kaip tu ivaldziusi judesiuka. Nu biski apie mane. As turiu
golfa. Viens astuoni varikliuks aria kaip viens devyni, ryja kaip trys
devyni. Jei geru keliu vaziuosi tai rys mazeu, bet jei blogesniu, ten
zvyrkeliu arbe per taip bloga kelia, tai rys daugeu. Yra peleks,
tiuningovos lempos, sparnai nikeliux. Salonas kozinis apklijuots lipdukais
su tackom ir bobom. Spalva grazi, daze pusbratanas. Lietniakai irgi
nikeliux. Ka ce dar... Ai mokausi sulioj 12 klasei. Ten pat kur ir tu tik ne
toj kaip tu bet tik 12 kitoj klasei. Mum sale buna lietuviu, tik ne ten pat
kur tau, bet sale kur tau. Uzteks apie mane, gereu papasakosiu kaip su
chebra varem i diskana, ir vos senio nenukalem. Tai va varom i diskana ir
isoko senis ant kelio, tai ir vos nenukalem.

Rasau tau delto, kad man patiko kaip tu ivaldei judesiuka ir tipo as tau
noriu pasakyt kad man tai patiko. Dar man patiko kaip tu kalbi su kitom
panelem ir kad tu nepasikelusi, kai su jom kalbi. Apie mane viska jau zinai,
todel as taugaliu pasakyt kad as tave miliu, bo man patiko kaip tu
ivaldziusi judesiuka. As tau paraseu eilerasti (nepik kad klaidu pridareu).


As miliu tave Caca,

Todel nebuk tu kaka.

Lipk pas man i tacka

Ir busim mes kartu.

Sita eilerasti ir laiska man padejo parasyt pusbratanas, nes jis mokosi
teigiamai. As pats mokausi....e .n .... vidutiniskai.... einu i pamokas ten
ir i pertraukas. Mano teliafo numeris astuoni sesi du septini vienas tris du
keturi penki devini. Parasik man kai noresi parasit. O jei nenoresi, tai
zinok kad tu esi dura ir kad tu ...padarei klaida. Kad tokios duros as dar
givenime nemaciau.

Bucioju.

Tavo Rembas.

P.S. Tu gerai judesiuka ivaldzius.

Tokiam sunku atsispirti

Ankstyvas rytas, saule dar nepatekejusi... Is lovos tyliai, tyliai atsikelia
zmona, pasiziuri i savo mieganti vyra, nusisypso... Nueina prie balkono
duru, tyliai tyliai praveria ir issliukina pro jas... Ikvepia tyro rytmecio
oro, nuzvelgia balkone gulincius daiktus ir giliai atsidusta...
Vel nusisypso... Tyliai tyliai paima meskerykoti ir sulauzo ji, griebia kita
ir vel triokst!!! Supainioja visus valus, ismeta visas rites, pamato ta
"prakeikta dvokiancia deze" ir, sukaupusi visas jegas pervercia ja per
balkono krasta.
Tada tyliai tyliai nuselina i virtuve, istraukia is saldytuvo pakuote alaus,
supila ji visa i kriaukle...
Jos veide palaiminga sypsena...
Tyliai tyliai, ant galu pirstu ji grizta i lova, palenda po anklode,
prisiglaudzia prie vyro...
Gyventi jai liko lygiai pusvalandis...

Savižudė..

Geeeeras

netikiu, kad cia realu ir kad teisybe

Į radijo stotį ateina laiškas nuo kareivių: "Mūsų viršila labai nemėgsta Cicino dainų, tiesiog nekenčia! Praeitą kartą sakė, kad jei išgirs dar vieną Cicino dainą - nusišaus. Prašom pagroti "Neliesk mano damos", "Vasaros saulė" ir kontrolinį įraša- "Gimtadienio šventė". Ačiū."

Vyras ir moteris važiuoja tame pačiame kupe. Vyras skaito laikraštį taip, kad visiškai moters nemato. Ji tuo tarpu ir taip ir anaip pasisuka, ir taip ir anaip atsisėda, akytėmis tik šaudo. Vyras visiškai nereaguoja. Po valandos moteris nebeišlaiko ir susierzinusi sako:
- Vyriški! Jūs vyras ar ne? Aš čia visą valandą prieš jus visaip išsidirbinėju, o jūs į mane nekreipiate jokio dėmesio. Davai pasimylim!
- Aš visada sakiau, - taria vyras, padėdamas laikraštį į šalį,- kad geriau valandą palaukt, nei tris valandas įkalbinėt.

Brangusis, kur tu?
- as medžioklėj.
- o kas ten taip garsiai kvėpuoja?
- meška.

Darbų vykdytojas demonstruoja užsakovui ką tik pabaigtą statinį - didžiulį šulinį.
Tas žvilgtelna vidun:
- O lemputė apačioj kam?
- Kas kam? Viskas pagal brėžinį! Va.
Paduoda brėžinį. Užsakovas kelias minutes žiūri į brėžinį, tada apverčia aukštyn kojom.
- Debilai jūs! Čia gi švyturys turėjo būt!

Pietus paduoti, skanaus.................

Vargšas paršelis dar nežino, kad jam užaugus didele kiaule, vieną dieną
neliks plačios šypsenos, o tik iš skausmo sutraukta šnipa (kai ateis jo pjauti mėsininkas).

Lyčių mąstymo ypatumai


Vyras pasakoja draugui:
- Kartą grįžusį namo pasitiko žmona su seksualiais apatiniais. Ji ištiesė man dvi virveles: "Surišk mane ir daryk su manimi ką tik nori". Aš surišau ją ir išvažiavau į žvejybą.

Vyras guodžiasi bičiuliui:
- Buvau vedęs du kartus. Abu nesėkmingai. Pirmoji žmona mane paliko. Antroji - ne.

Žmona vyrui:
- Nenoriu gyventi su tokiu šykštuoliu! Štai vestuvinis žiedas!
- O kur dėžutė?

Vyras sėda prie televizoriaus ir klausia žmonos:
- Brangioji, ar nenori man ko nors pasakyti, kol futbolo sezonas dar neprasidėjo?

Moteris vyrui:
- Mielasis, kai susituoksime, pasidalinsiu su tavimi vargais ir rūpesčiais.
- Bet aš neturiu rūpesčių.
- Juk pasakiau: kai susituoksime...

Moteris išlydi vyrą į kurortą:
- Labai prašau, neleisk ten pinigų dalykams, kuriuos namuose gauni už dyka.

Moteris būsimajam vyrui;
- Mielasis, kai apsivesime, leisiu tau pabučiuoti save ten, kur dar niekas nebučiavo.
- Ir kurgi? - aistringai klausia vyriškis.
- Bahamuose.

Vyras grįžta namo, randa draugą žmonos lovoje, griebia pistoletą ir nušauna nekviestą svečią.
Žmona šaukia:
- Kvaily, taip liksi be draugų!

Padavėjas svečiams pilsto vyną. Pasilenkia prie vieno iš vakaro dalyvių ir klausia:
- O ką geria jūsų žmona?
- Mano kraują...

TASS praneša: šiandien prie Madagaskaro krantų paskendo rusų žvejybinis traleris "Nadežda". Komanda, girtuokliavusi Vladivostoke, nenukentėjo.

Звонок. Муж берёт трубку.
- Алло?... Да, мама!... Да опять поругались!... Да я помню, ты говорила мне, что она стерва, и чтоб я на ней не вздумал жениться!... Ты была права, как всегда!... Конечно, я жалею, что тебя не послушался!... Я пробовал, ничего не получается... Это тоже пробовал! Хочешь с ней поговорить?! Одну минутку... Целую...
Потом кричит жене:
- Дорогая - подойди, пожалуйста! Твоя мама звонит!

- Jūs, vyrai, tokie grubūs! Jums reikalingas tik seksas! O mums, merginoms, reikia dėmesio...
- Dėmesio, dabar bus seksas!

http://sy.vision.kz/games/nu_pogodi.swf

Pirma vestuvių naktis, vyras morališkai paruošia žmoną:
- Brangioji, dabar tau šiek tiek skaudės, o paskui bus manolu...
Po valandėlės jaunoji domisi:
- O tai kada gi skaudės?
- O va tuoj baigsiu ir į snukį duosiu!

Sodų bendrijos sargo dienoraštis
Gegužės 15
>Sodų bendrijos pirmininkas pasiūlė padirbėti sargu. Pamąsčiau,
sutikau
>
>Gegužės 16
>Apžiūrėjau patikėtą teritoriją. Išsiaiškinau kur kas auga.
Netoliese nuo
ridikų ir svogūnų palikau keletą degtinės su laisvinančiaisiais
butelių.
>
>Gegužės 18
>Sklypai gausiai patrešti organinėmis trąšomis
>
>Gegužės 20
>Butelių niekas nebeliečia, daržovių kol kas taip pat
>
>Gegužės 21
>Iškabinėjau skelbimus, kad tikrins ridikėlių radiacijos lygį. Kai
kuriuos
šakniavaisius nudažiau šviečiančiais dažais.
>
>Gegužės 23
>Vietinėje aludėje pasimėgaudamas klausiausi pokalbio apie tai, kad
sodų
bendrija įsikūrusi buvusioje radioaktyvių medžiagų laidojimo
aikštelėje.
Įsiterpiau į pokalbį ir pripliurpiau, kad ten dar ir nelabieji veisiasi.
>
>Gegužės 25
>Nuėjau pas tėvą Spiridoną. Gerai pasėdėjom ir sekančiame
pamoksle užsiminė
kaip elgtis sutikus nelabuosius.
>
>Gegužės 28
>Baigėsi mokslo metai. Iš biologijos mokytojo pasiskolinau skeletą.
Šiaip ar
taip per vasarą nenaudojamas.
>
>Gegužės 29
>Prijungiau skeletą su sirena prie iždininko žemuogių lysvės
>
>Gegužės 30
>Įranga suveikė. Vagis įsliuogė į trisdešimties metrų kriaušės
viršūnę, kur
anksčiau dar niekam įsilipt nepavykdavo. Kategoriškai atsisako išlipti.
>
>Birželio 03
>Atvažiavo iždininkas, papasakojau kokia padėtis. Kategoriškai atsisako
pjauti kriaušės viršūnę, tai pats aukščiausias medis. Lazdos tiek
aukštai
neskrenda, numušt vargšelio nesiseka. Reiks mąstyt ką daryti
>
>Birželio 06
>Perspėjau sėdintį kriaušėje, kad šiąnakt pilnatis ir į
medžioklę išeina
vilkolakiai. Vis tiek nelipa. Na - na ...
>
>Birželio 06 naktis
>Išdažiau savo Sargį a-lia "Baskervilių šuo" ir paleidau į
iždininko sklypą.
Po galais... Tas tipas cirke turėtų dirbti, o ne sodus švarint... Tokių
šuolių su trigubais salto dar nebuvau matęs.
>
>Birželio 13
>Savaitę niekas nesirodė. Senutės einančios į kapinių koplytėlę
baimingai
žegnojasi. Atėjo tėvas Spiridonas ir biologijos mokytojas. Pasėdėjome,
išgėrėme, pakalbėjome apie prietarų naudą ir žalą.
>
>Birželio 16
>Viename sklype nušvilpė morkas ir kopūstus. Sriubos užsimanė ar
ką?..
>
>Birželio 17
>Kitame kaimo gale, apleistame name įsikūrė bomžai. Paėmiau seną
žmonos
peruką, vis tiek nebenešioja.
>
>Birželio 18
>Užsimečiau peruką ir iš baidyklės pasiskolintą švarką,
išgėriau su bomžais
ir papasakojau, kad čia nesaugu. Nelabieji vaidenasi, žmonės dingsta.
Apsimečiau miegančiu, sulaukiau kol išeis, numečiau avino
griaučius, peruką
ir viską apliejau trim litrais iš skerdyklos paimto kraujo.
>
>Birželio 19
>buvo užsukęs įgaliotinis, domėjosi ar ne aš išgąsdinau bomžus.
Pasiteiravau
kas atsitiko. Papasakojo, kad laukė ryte norėdamas patikrinti
dokumentus.
Šie užėjo į namą ir išlėkė iš ten tokiu greičiu, kad motociklu
pavyti
nepavyko... Apsimečiau neturįs supratimo...
>
>Birželio 23
>Iš pažystamos pramoninių prekių parduotuvės vedėjos pasiskolinau
nenaudojamus manekenus. Iškabinėjau vyšniose ir abrikosų medžiuose.
>
>Birželio 24
>Senutės turguje pasakoja, kad sodų bendrijoje įsikūrė satanistų
sekta, ir
kad naktimis vykdomos ritualinės žudynės. Beje keista... turguje nei
vyšnių,
nei abrikosų nusipirkt nėra. Kažin kodėl?
>
>Birželio 30
>Atvažiavo brolis Petras su draugais, atvežė žadėtąją kaukę.
Nebūčiau
žinojęs, ką užsisakiau, garantuotai bučiau apsiš... išsigandęs.
Sako, kad
išrinko pačią mieliausią, o naktį ji dar baisesnė, nes
šviečia... Išgėriau
su jais.
>
>Liepos 01-03
>Kol brolis svečiuojasi, patruliuoju užsidėjęs kaukę ir jo baikerio
raguotą
šalmą. Vietinės senutės pasakoja, kad sodų bendrijoje vaikštinėja
pats
Šėtonas ir spaudžia tėvą Spiridoną imtis priemonių. Kažin, iš
kur jos žino,
kas čia dedasi, jei jau tokios niekuo dėtos?
>
>Liepos 04
>išlydėjau Petrą
>
>Liepos 07
>Atsigavau po Petro išleistuvių. Pastebėjau, kad visas tas dienas Sargio
nešėriau. Vargšelis. Paleidau vakare paieškot ko nors ėdamo.
>
>Liepos 08
>Niekada nemaniau, kad žmogus gali lygia plytų siena užsilipt iki antro
aukšto. Pasirodo gali... kabo žemyn galva, įsikibęs į karnizą.
Pradžioje
garsiai keikėsi, vėliau užkimo. (visažinės senutės skundėsi tėvui
Spiridonui, kad aš prišaukiu vaiduoklius, kurie po to visą naktį
rėkauja)
Sargis apačioje melancholiškai kramto antrą batą ir gailiai žiūri į
alpinistą. Bandžiau šaukt: "Kvaily, mesk ką turi valgomo", o šis
atsakė, kad
nieko valgomo neturi, tik pora irisų spėjo nupjauti, va, jie mėtosi...
>
>Liepos 09
>Sulaukiau šeimininko, o alpinistas atgavo balsą. Prisiviliojau Sargį
gabalu
dešros ir jis nenoromis paliko savo teisėta grobį. Šeimininkas
privertė
alpinistą rausti rūsį, kaip kompensaciją už karnizo nuomą.
Pasirinkime tarp
rūsio kasimo ir pažinties su Sargiu pratęsimo nugalėjo rūsys.
>
>Liepos 12
>Sode vėl pašaliniai. Sutariau su sodų savininkais, kad vartus naktimis
laikys uždarytus, o žoles kraus ant kelio
>
>Liepos 13
>Už samagono butelį savaitei iš kaimo piemens pasiskolinau bandą
ožkų. Dvi
valandas prisukinėjau ožkoms prie ragų pentagramas
>
>Liepos 20
>Gražinau piemeniui kaip reikiant nusipenėjusią bandą. Ožiai
sėkmingai suėdė
visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie vagys bandė
sunkvežimiu
apsilankyti agurkų, jiems kelią pastojo ožys Michejus (juodas su
metriniais
ragais). Derliaus rinkėjai spruko kaip nuo velnio, pakeliui išversdami
seną
nudžiūvusią slyvą, ir nudūmė tiesiai pas tėvą Spiridoną
maldaudami išvaduoti
nuo nelabojo pinklių. Šis išpažintį išklausė o atgailą paskyrė
tokią:
papasakoti viską apylinkės įgaliotiniui. Viskas baigėsi tuo, kad
tėvelis
gavo padėką, aš porą butelių degtinės, o vagys - minimalias bausmes.
(atsižvelgė į sąvanorišką prisipažinimą )
>
>Liepos 24
>Į savo vilą aštuoniolika džipų atvažiavo naujas rusas. Iki šiol
nežinau kuo
vardu. Visa bendrija apsupta sargybos, pašalinių neįleidžia. Galima
pailsėti...
>
>Liepos 30
>Pas naują rusą atvažiavo draugai. Keista, tuščių butelių ir
alaus skardinių
piramidė vis auga, tačiau toks įspūdis, kad jie nieko nevalgo.
Sargis beveik
nebepaeina, pilvas iki žemės. Ir žiūri tokiomis akimis, kad jaučiu
išskyrus
raudonuosius ikrus ir šašlyką nieko kito gyvenime nebeės. Nors ir
prisikišau
šaldytuvą visokių gėrybių, puotos kelt jam nė nemanau...
>
>Rugpjūčio 04
>Naujas rusas su draugais išvyko. Jei gerai pastebėjau, pirmą
mašiną vairavo
jų danų dogas. Nors jie tiek prisisiurbė, kad kelionės saugumas nuo
to vargu
ar nukentės...
>
>Rugpjūčio 12
>Visi apylinkių bomžai renka butelius ir skardines, daržovių
neliečia. Kol
kas netrukdau...
>
>Rugpjūčio 13
>Vėl trylikta, reikia imtis darbo. Pigiai prisipirkau žvakių su
pasibaigusiu
galiojimo laiku.
>
>Rugpjūčio 14
>Visą vakarą tvirtinau žvakutes prie pomidorų pagalių. Plius uždegimo
virvutės, baterijos, jungikliai...
>
>Rugpjūčio 15
>Siaubingas klyksmas ir kažkokia figūra, bėganti nesirinkdama kelio.
O iš
ryto turguje visi tik ir šneka, kad Petrovos sūnėną bandė pagrobti
nelabieji. Iš pradžių įviliojo į Dievo prakeiktą sodų bendriją,
po to bandė
apjuosti pragaro liepsnos siena. Na ir meluoja! Kažkodėl nėra turguje
pomidorų. Papildomai prijungiau magnetofoną su sūnaus mėgstamos grupės
įrašais.
>
>Rugpjūčio 17
>Buvo užsukęs mokytojas. Pasiėmė skeletą, išgėrėme,
pakalbėjome. Pas jį buvo
užėjęs mechanizatorius, klausė kaip nusidažyt juodai staiga per naktį
pražilusius plaukus, o tai tenka vaikščiot su slidininko kepure.
>
>Rugpjūčio 18
>Susitariau su tėvu Spiridonu, kad šis suorganizuos kryžiaus žygį
į sodų
bendriją. Jis ne prieš, ypač atsižvelgiant į didelį tikinčiųjų
skaičiaus
padidėjimą šią vasarą. Mieste supirkau pernykštės pirotechnikos
likučius.
Beveik veltui.
>
>Rugpjūčio 23
>Tėvas Spiridonas iškilmingai nuvedė procesiją į sodų bendriją
kovoti su
nelabaisiais. Procesijai einant pro komposto krūvą padegiau viską,
kas ten
buvo paslėpta. Efektas stulbinantis. Senutės bėgo tokiu greičiu, kad
lengvai
gali pretenduoti į vietą šalies lengvosios atletikos rinktinėje. Su
tėvu
>Spiridonu gerai išgėrėme, o vakare pasklido kalbos, kad tėvelis vienas
kovėsi su nelabaisiais. Tiesa, be rezultatų...
>
>Rugpjūčio 29
>Susitariau su karinio dalinio vadais dėl pratybų sodų bendrijos
teritorijoje. Su savininkais susitariau dėl pagalbos armijai produktais
>
>Rugpjūčio 31
>Dvi dienas kariai maskavosi pomidoruose ir kasė apkasus ten, kur
šeimininkai ruošėsi krauti kompostą. Pomidorų suvalgė ne daugiau,
nei buvo
sutarta ir netgi nieko neišmindžiojo. Užtat kai vakare atvyko nekviesti
svečiai, jų laukė nemalonus siurprizas. Kariams , kaip priklauso,
išdavė
pilną tuščių šovinių komplektą, ir į retą rinkėjų - mėgėjų
vorą atidengė
tankią automatų ugnį. Šie puolė prie mašinų, viena jų pasimetė
ir centrinėje
sankryžoje susitiko su tanku. Pasak tanko ekipažo, piestu pasistojusi
gaziką
matė pirmąsyk gyvenime...
>
>Rugsėjo 04
>Gavau padėką iš karinio dalinio vadovybės ir laišką nuo karių.
Jiems
įskaitė įskaitą ir rašė, kad dar niekada mokymuose nebuvo taip
linksma.
Parašiau laišką vadovybei, užsiminiau apie bendradarbiavimą kasant
bulves.
>
>Rugsėjo 15
>Jokių incidentų. Nuobodu. Atėjo laiškas iš pulkininko. Sutinka už 10
procentų derliaus
>
>Rugsėjo 17
>Pateikiau pasiūlymą dėl bulvių visuotiniame susirinkime. Visi sutinka
>
>Rugsėjo 24
>visas bulves be nereikalingo triukšmo nukasė. Paprašiau karių, kad
visus
bulvienojus perneštų į niekada nekasinėtą dykvietę. Pašalinau
visą apsaugą.
>Laukiu.
>
>Rugsėjo 28
>pradžioje girdėjosi keistas triukšmas, po to neaiškus murmėjimas, dar
vėliau triaukščiai keiksmai debilų sodininkų adresu, nesugebančių
išauginti
bulvių, vienus bulvienojus.
>
>Rugsėjo 29
>Gėrėjausi šviežiai sukasta dykviete
>
>Rugsėjo 30
>Visuotiniame susirinkime gavau padėką ir pasiūlymą kitiems metams vėl
sudaryti sutartį. Pirmininkui pasiūlius, pusė šviežiai sukastos
dykvietės
prijungta prie mano sklypo.