Mums patikę įvairiausi FILMAI

Kiek žinau, tai kol kas liečia linkomanijos tinklapį. Sūnus yra sakęs, kad keli draugai gavo po porą tūkstančių baudas už muzikos ir filmų išsiuntimą (apie parsiuntimą nieko nesakė...)

Dievinu filmus apie gyvūnus, jie patys šilčiausi.
Vakar prisiverkiau, kaip seniai nesu verkusi..
"Chatiko: pats ištikimiausias draugas".
http://medvedya.net/dirz/Fylmyi-dramyi-onlajn/707885-xatiko-samyj-vernyj-drug.html
Filmo siužetas paremtas tikrais įvykiais iš 1925 metų Japonijoje. Apie tai žiūrovas informuojamas pačioje filmo pabaigoje. Tik atkelta į dabartinius laikus.
Žiūrėkite - patirsit, koks stiprus gali būti žmogaus ir šuns ryšys...

Vakar žiūrėjau.
Apsiverkiau. Labai sugraudino.
Ir pagalvojau apie vieną problemėlę - kodėl šuo vis laukė to profesoriaus stotyje?
Šuns ryšys su profesorium buvo labai glaudus ir artimas ir kai mirė profesorius, tai šuo juk su juo neturėjo galimybės kaip ir atsisveikinti. Dėl to jis vis laukė, o jei butų atsisveikinęs, tai manau, gal butų kitaip elgesis.
Man tas momentas liūdniausias - neturėjimas progos ar galimybės ar suvokimo, kad kai netenkamas artimas, atsisveikinti.

Tikras atsitikimas.
Kaime, kur gyvena močiutė, katinas iš visos šeimos, labiausiai buvo prisirišęs prie šeimininko. Kai kaimynas mirė (pasirinko mirtį), katinukas kažkaip prasėlindavo pro susirinkusius žmones ir šokdavo ant karsto. Aišku, po kelių tokių bandymų, vargšiukas, buvo uždarytas.

Ko gero taip. Čia kaip ir su žmonėmis - žinai, kad nebėra, negrįš, bet viltis gyva. O gal...
Pamenu labai seną rusų filmą "Kareivio motina". Motina juk žinojo, kad sūnaus nebėra, kad žuvo, tačiau kiekvieną dieną eidavo į kelią - ten, kur paskutinį kartą išlydėjo sūnų...
Šuns nuojauta stipresnė, nei žmogaus. Juk tas šunelis nuo pat ryto stengėsi sulaikyti šeimininką, kad tą dieną jis neišvažiuotų. Pirmiausia jis atsisakė jį lydėti. Kai tai nepadėjo, jis padarė tai, ko niekada nedarydavo - jis čiupo kamuoliuką ir pasileido į stotį. Bet ir tada šeimininkas nesuprato, kad važiuoti nereikia, nors labai stebėjosi tokiu šunelio poelgiu... Šuo net bandė jo ieškoti - ėjo bėgiais, kuriais traukinys išvežė šeimininką, tačiau bėgiai gi šakojasi...
Beliko laukti prie stoties nuolatinėje savo vietoje, viltingai žiūrint į perono duris, per kurias vis ėjo ir ėjo žmonės, bet ne tie...
Ir taip 10 metų...
Man iki šiol gumulas gerklėje stovi

vargsiukas....

Pamačiau anonsą: šeštadienį per TV3 rodys filmą "Bėgantis paskui aitvarą" - pažiūrėkit, jei nematėt, jaudinantis filmas.

Užkrito šitas filmas, reikės žiūrėt

Oi vakar pažiūrėjau šitą filmą, verkiau pasikūkčiodama...Ačiū Loreta už rekomendaciją

Pas mane kažkaip niekas nekalba tame filme. Ar čia taip turi būti?

Pas mane tai kalba. Gal jūs garsą užsukote?

Nu kad kalba, aš tai siunčiausi iš kinozal.tv

Birute1, gal pas tave netinkama naršyklė? Čia reikia Operos arba Mozilla

Vajei, tikrai taip ir buvo
Prieš dvi dienas pražiūrėjau dalį šito filmo su muzikos fonu , bet taip ir nebaigiau. Sakau čia tokia įžanga, priešistorė, bet paskui žiūriu, kad pernelyg ilgai taip. Online nedažnai žiūriu, tai pasigarsinau tik savo kolonkes. "Dvylika" pažiūrėjau, pagal jūsų rekomendacijas - viskas tvarkoj buvo.
Liuks, einu žiūrėti, tik pradžią jau mačiau

www.youtube.com/watch?v=IESTueKuCDk

megashara.com/tv/452107/admiral_epizod_1_10.html

patiko

Ačiū, Loreta, tiek emocijų ... Verkiau pasisriūbčiodama...

gal žinote iš kur galėčiau parsisiųsti filmą "Lietaus žmogus"

Yra čia, jei apie tą patį filmą kalbam:
http://rutor.org/search/0/0/0/0/rain%20man

ačiū, tas pats

Jau pamacius reklamini anonsiuka filmo "Chatiko: pats ištikimiausias draugas".
supratau kad be emociju bangos (to gumulo gerklej ir asaru) sis filmas man nepraeis,,
nutariau susilaikyt kol kas nuo jo ziurejimo......

Uztat paziurejau PORIADOCNIJ GRAZDANIN - (kaip angliskai nebepamenu),amerikonu,,tarsi action, tarsi ne visai, bet nzn kas nutiks kita minute.Visai geras.