Pailsėkite nuo darbo

Oi, Snake, atrodo, kad tiek kurie nemyli vaikų nemyli ir gyvūnų.
Jog neturi teisės remti gyvūnų, privalai remti tik vaikų namus.

Būtų sudegę vaikų namai, dar netokius atgarsius išgirstumėme ir aukas aukotumėme. Ir aukojame ir dabar. Labdaros ir paramos jie gauna milijonus.
Aš nemanau, kad šuo yra žemiau už žmogų. Šuo ir žmogus lygiateisiai...
Aš pakartosiu Dž. Londono žodžius:
Šuo ir Dievas (žmogus) sudarė sajųngą. Šuo prisižadėjo ištikimai tarnauti, o Dievas juo rūpintis.

Šuo priesaiko nepamiršo... žmogus pamiršo.....

Na taip, šitai valstybei greitai visai niekas neberūpės, išskyrus pačius valdininkus...
Bet yra valstybių, kuriuose nėra vaikų namų, ir nebūtinai jos labai turtingos (bijau duot pavyzdžius, galiu suklysti...). Tiesiog gal yra kitoks mentalitetas ar kitoks požiūris? Izraelis tokių namų turbūt neturi?

Na, nereikia taip išraityti...Tas mano pasakymas buvo toks labiau filosofinis...

Matai, Snake, aš esu išdrįsusi vienam globėjus rūšiavusiam šyškai pasakyti, kad domiuosi globa, tai sužinojau, kad ir esu nesaugiai prieraiši, ir vaikystė netokia, kaip jam reikia, ir blogiausiai, kad esu buhalterė ... Na ką, širdį paskaudėjo, ir atsisakiau tos minties. Kad jis sakė netiesą ir, kad jis nieko apie mano vaikystę nežinojo, tai faktas. Bet socialinių darbuotojų darbo vietos globos namuose ginamos aršiai.

Sutinku su viskuo, ką parašei. Valstybės politika tuo klausimu jau yra tokia - žmonių nemylim...Įstatymai galėtų būti žymiai palankesni tiems, kurie nori tų vaikų ir gal žiauresni tiem, kurie tuos vaikus išmėto...

Tai ir sakau: pamąstymas mano buvo grynai filosofinis.

Žmonės myli vaikus. Bent jau kai kurie .

Jo, valdininkai pas mus - ne tas žodis. Mes irgi galvojome globoti vaiką, bet.... Gyvenam pas tėvus, per mažai gyvenamo ploto it taip toliau ir panašiai. Absurdas. Kaip savo vaikų - gali 20 prisigamint tam pačiam plote, o globoti - jau ne.

www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/u...


Pamąstymui

Pasirašau po kiekvienu žodžiu.
Ir dar: kas per įprotis priekaištauti mylintiems, globojantiems gyvūnus. Ar juos remiantiems?
Nors, esu visu 100 proc. tikra, kad remiantys gyvūnų globos organizacijas, paremia ir vaikų globos namus.
Buvau ir aš kažkada susvaigus globoti vaiką. Bet paskui pagalvojau: ar tikrai sugebėsiu vaikui atstoti mamą? Ar tikrai galėsiu tą vaiką mylėti? Ar tinkamai išauklėsiu?
Tai - kur kas atsakingiau, nei priglausti išmestą keturkojį.
Ir niekas čia nekaltas, nei valdžia, nei viršūnės, nei apačios, kad žmonės beširdžiai. Nereikia čia pasakoti apie prastą valstybės politiką.
Viskas eina iš šeimos. Jei šeimoje mokoma mylėti ir gerbti artimą, taip ir bus.
Mylės ir vaikus, ir gyvūnus.
Net, jei valdžia ir lieptų daryti atvirkščiai.

Kad biški apjungti savo išmąstymus , papaskosiu istoriją, kuri nutiko prieš nemažai metų, kai mano sūnui buvo kokie 4-5 metukai. Mano buvusi uošvienė su savo vyru augino dvi Sibiro laikas. Gražūs šuneliai, prižiūrėti, mylimi. Jos vyras priklausė medžiotojų būreliui ir dažnai su tais šunimis važiuodavo medžioklėn. Sykį šeštadienį vakarop mes atvažiavom pas juos. Šunys neseniai su šeimininku buvo grįžę iš medžioklės. Ir vaikas, aišku, triukšmingai užėjo į namus...Tai močiutė baisiausiai išbarė savo anūką, kad triukšmauja, atseit šuneliai pavargę ilsisi, miega, o tu juos prižadinai...Nu aš iki šiol nesuprantu, ar TAI gali būti šuniui trauma?

Elvusia, tu čia kaip visada nori būti teisingiausia. Pasigauni kokią citatą ir vynioji į kamuolį...Pasiskaityk visus pasisakymus, o ne tuos, kurie tau patinka (arba nepatinka).

Klausimas visiems:

Ir dar kartą klausiu: ar VISOSE valstybėse yra vaikų namai, jei ne , tai KODĖL?

Šuneliui gal ir buvo ne trauma, esu įsitikinusi, kad močiutę mokė anūką rūpestingumo.

O tu ar paklausei uošvienės, kiek meilės tie gyvūnai jai duoda? Gal, kai sūnus su šeima tolia, o jai reikia kažką mylėti čia pat arti, tai dievina tuos šunys, kaip vaikus
Nors buna, kad perlenkia lazdą, nesiginčysiu, kiek žmonių tiek nuomonių.

Ir gana apie tai....
Geriau Gegužės 10 d. visi į koncertą "Džiazas išlikimui"
(aš jau turiu bilietus)

O aš tai suprantu visai kitaip.
Gal anūkėliai buvo labai triukšmingi tuo metu. Ir močiutė, norėdama kažkaip juos sudrausminti, ir žinodama, kad vaikai myli šunis, tiesiog ėmė ir pasakė, kad triukšmas trukdo šunims pailsėti.
Vienas auklėjimo būdų: pagarba dirbusio poilsiui.

Afrikoje nėra, nes jie ten išmarinami šeimose ir baigtas kriukis.

Vaikų namų nėra, kažkurioje Azijos valstybėje, buvusioje TSRS nare. Ar tai Gruzijoje, ar tai Armėnijoje.
Kodėl?
Tai juk ir atsakiau, kodėl. Viskas eina iš šeimos.
Ir visai nenoriu būti nei teisiausia, nei neteisiausia. Tiesiog esi neteisinga globojantiems gyvūnus. Ir niekados negalvok, kad neremiam vaikų globos namų. Patikėk, finansiškai, ko gero daugiau, nei gyvūnų.

Snake, gal dar turi galimybę paklausti močiutės pačios, kodėl tuo metu tokia jos reakcija buvo?
Kita vertus, bet koks augintinis tampa šeimos nariu ir tai naturali reakcija į triukšmą, kai tuo metu reikalinga ramybė.

......

Taip tu teisi, nekuriuose valstybėse nėra vaikų namų.
Tiesiog jos ten vadinamos kitaip, prieglaudos, vaikų socialiniai centrai, vaikų pagalbos centrai ir t.t.
Kitaip sakant, tas pats bi..is, tik kitose rankose.
Bet jei pradėjom apie tai kalbą, tai priveskim iki logiškos minties.
Sovietų sąjunga kūrė vaikų "rojų" penkiasdešimt metų, kas iš to išėjo, aiškint nereikia.
Kuboje vaikai vargsta dar daugiau nei pas mus.
Net tokioje nykštukinėje valstybėje kaip Monakas ( pertekusioje turtais) yra vaikų namai.
Lietuviai yra tokia tauta, kad negali nepažiūrėti kaimynui į kišenę.
Ten, ir rublis didesnis, ir vaikai sotesni.
Todėl pabūkim realistais.
Paimk viena vaiką iš vaikų namų ir užaugink.
Bet ne, čia jau prasideda šudo malimas:
... pas mane uošviai.
.... pas mane ploto per mažai ( gal proto?).
.... pas mane nėra lėšų.
Ir t.t.
O jau kai išgirstu, kad neduoda vaikų, tai visai juokas ima, jei yra noras, tikrai pavyks.
Todėl pradžiai siūlau tiesiog išsiaiškinti su savo mastymų ir tik tada dairytis po svečias šalis.
Kitaip....
Kitaip šudo malimas tesis laisvai. :))

Taip taip, tai buvo jos natūrali reakcija. ir ne vieną sykį esu patyrusi, kad tie šunys jai brangesni už vaikus. Dabar aš jau tuo ir nebesistebiu, nes seniau kažkaip šuo, katė buvo savo vietoj, žmogus savo...O šiais laikais yra ypač madinga remti, rūpintis gyvūnais (tai ir gerai), juos beprotiškai mylėti...Kitaip bus į tave žiūrima maždaug taip, kaip homoseksualai į Gražulį...