Dėl transporto išlaidų paskirstymo

Esu naujoke ir labai rekia info dėl to, kaip deklarantai BDK paskirsto transporto išlaidas...pagal svorį ar kaip..?
Iskylo neaiskumu del intrastato pildymo. Ten reikia nurodyti faktūrinė vertė, o kaip ja suzinot jaigu deklaracijoj nesimato sios sumos, tik deklarantai mato...ar as netaisi?

Žinai, įdomiausia tai, kad daugumas mūsų (gal neteisi???) nežino, kaip deklarantai skirsto išlaidas. Bent jau didesnėse įmonėse tai ne buhų reikalas. Tuo užsiima deklarantai arba muitinės tarpininkai. O buhalteriai transporto išlaidas skirsto pagal savikainą.

gerai, o kaip tada del Intrastato pildymo...ne visi gi kreipsis pas deklarantus?

Gal kas padės.

Kaip geriau būtų paskirstyti remonto, kuro, atsarginių dalių, nusidėvėjimo sąnaudas ant keletos objektų.
Tarkime nuo sausio iki balandžio nevykdome darbų, tačiau mechanizmų sąnaudos kaupiamos tuos kelis mėnesius. Nuo balanžio objektai pradeda vykdyti veiklą. Kaip būtų geriausia jiems tas išlaidas paskirtyti?
Gal turite kokį receptą?

Lygiai netinka, nes objektų sąmatinės kainos skiriasi žymiai.

Taip, jau kreipemės. Papildomai kainuos nuo 80 iki 140 Lt+PVM/mėn.
( priklauso nuo deklaracijose esančių prekių kodų pagal KPN)
Tikrai džiaugiuosi, kad už tokius mažulyčius litukus nereikės terliotis su
Intrastatu.

O Fakturine verte yra 22 langelije ,Jai kalbame apie BD. Zinau dar, kad Intrasto ataskaitom pildyti, muitine tarpininkai turi specialias Statistikos departameno paruostas programeles,

Galima būtų į šį klausimą žvelgti giliau: kaip paskirstyti išlaidas įmonėje - pagal sumą, pagal kiekį, pagal svorį... Tarkime, importo deklaracijoje paskaičiuotas muitas, vežėjai išrašė sąskaitą už transporto paslaugas o prekių grupėje yra įvairių prekių -
1. Didelių ir pigių;
2. Smulkių ir brangių, bet nedaug;
ir pan.
Manau, kaip paskirstyti papildomas importuotų prekių išlaidas įmonė turi nusistatyti pati, ir nebūtinai kaip muitinė. Mokesčiai, atrodo, to nereglamentuoja.

Gal kas galite išreikšti savo nuomonę?

Modestai, ar galėtai sukonkretinti:
- objektai - tai statomi objektai, o ne darbo technijos ar įrengimų lokacija?
Jeigu taip - tada pasiūlymas skirstyti pagal mechanizmų darbo laiką.

Vėliau aš ir planavau skirstyti pagal objektuose(statomose) išdirbtą mechanizmų laiką.
Tačiau yra ir tokių mechanizmų kurie nereikalingi darbams atlikti, tačiau jų amortizacija skaičiuojasi, kaip tuos amortizacinius atsakitymus paskirstyti ant statomų objektų?
Bei kaip tuos pirmus tris mėnesius paskirstyti susikaupusias nusidėvėjimo, remonto, mechanizatorių DU sąnaudas kai objektai nėra dar pradėti statyti?

Modestai - nelabai ir aš supratau. Mechanizmai stovėjo nenaudojami, ar buvo remontuojami. Pagal tavo parašymą - jie stovėjo, nes nebuvo darbo. Aš tokiu atveju nusidėvėjimo visai neskaičiuočiau. O jeigu jau skaičiuojame - niekur to neskirstyti, o tiesiogiai traukti į neleidžiamus atskaitymus. Kitos sukaptos sąnaudos - kaupiame ateinančių laikotarpių sąnaudose, o paskirstyti siūlyčiau pagal objektus proporciniu metodu, t.y., procentais nuo obekto sąmatinės vertės. Kažkaip kitaip neateina į galvą - pati tokių atvejų neturiu. Dar galvoju - kokiam velniaui iš viso skirstyti - juk jūsų įmonė veikianti, ne visi objektai "stovi" - kodėl negalima DU sąnaudas traukti į einamąjį mėnesį, jo visai neskirstant pagal objektus?
Gal ko nesupratau

Na mūsų darbai sezoniniai(žiemą darbų neatliekame)

Pas mus įmonėje vadovas reikalauja pajamų išlaidų suvestines pagal kiekvieną darbų vykdytoją(meistrą) kiekvienam mėnesiui.
Žiemos metu remontuojami įvairūs mechanizmai, įrengimai, nusidėvėjimas.
Darbų nėra. Sąnaudos kaupiasi.

dėl nusidėvėjimo tai aš kalbėjau apie tokius įrengimus kurie tarkim naudojami keletą kartų metuose. Nemanau kad nusidėvjimą turėčiau neskaičiuoti. Jį skaičiuoju ir tai manau yra leidžiami atskaitymai, tačiau kaip tokio įrengimo nusidėvėjimą paskirstyti ant vykdytojų(meistrų)?

"Kitos sukaptos sąnaudos - kaupiame ateinančių laikotarpių sąnaudose, o paskirstyti siūlyčiau pagal objektus proporciniu metodu, t.y., procentais nuo obekto sąmatinės vertės"
Taip panašiai darysiu su pridėtinėmis išlaidomis, išsivesiu koeficientą :
K= Planinės pridėtinės išlaidos/Planinės gamybos apimtys

Nežinau ar supratote esmę?

tarpininkai transporto išlaidas skirsto pagal svori, labai retais atvejais tai yra daroma, pagal konkrecios prekes kaina. skirstymas vyksta proporcijos budu:

pvz. invoiso suma 1000 eur, frachtas 500lt. svoris 1000kg. 2prekes( po 400kg ir 500kg.)

1000 kg. - 500lt
400kg. - xt.

pirmai prekei skiriam (400x500)/1000=200lt.

aisku uz mus visa tai padaro programa:) kad ir 100 prekiu automatiskai paskirsto:)

ne tik kad tarpininkai turi bet ir Jus turesite tureti nes ataskaitos bus pateikiamos elektroniniu budu!!! arba ta darba perleisti tarpininkams:)