Sekretorės, buhalterės apranga

Kokia ji turi būti?
Būtinai kostiumėlis?

Mano nuomone: tikrai ne. Viskas priklauso, kaip toje firmoje rengiasi kiti darbuotojai. Jei direktorius kostiumuotas, tai ir buhalteriui tinka kostiumas. Jei direktorius vaiksto su odinem kelnem, tai buhalterė - su mini sijonu

pilnai pritariu- butina atsizvelgti i visos kompanijos ivaizdi.

as tai ateinu i darba apsirengusi pagal nuotaika...galiu su kostiumeliu, galiu su dzinsais. Pas mus ofise nebuna rimtu susitikimu, nesilanko klientai, firma prekybine...vien zodziu -kas kaip moka tas taip ir rengiasi:)

Baikit!Kam ta durn tema isvis?Surimtiekit pagaliau!

Visiškai gera tema, manau.
Pažįstu vieną jauną, labai protingą panelę, kuri rengiasi labai egzotiškai:). Ne seksualiai, o tikrai egzotiškai. Aš jai sakau, niekas tavęs į darbą nepriims taip apsirengusios. O jinai sako: aš ir neisiu dirbti ten, kur mano apranga bus netinkama:). Ir aš tikiu, nes jinai pakankamai protinga, kad rastų gerą darbą geroje firmoje už gerą atlyginimą, nenešiodama nei kostiumėlio nei suknelės, netgi normalių džinsų:).

nors siaip gerai pagalvojus, vistiek, kiekvienas turetume derintis prie bendros aplinkos, nes kai vienoj kompanijoj pamaciau mergicka apnuogintais peciais languota bliuzele ir visai kitokio atspalvio languotom kelnem - na vaizdelis ne koks...

Mano apranga:
Barzda,
Šlipsas ant nuogo kūno
Kojinės

Lyg ir viskas. Tai aš tiesiog susilieju su įmone

EGZOTIKA

tai jei visi pas jus taip- ir nebendraujat su aplinkiniais - viskas cool:) nors ir tik su barzda:)

o Jėzau Wolf, koks tavo tikslus adresas? Atvažiuoju pasižiūrėti

Na va, ir yra kompanija, kur galėtų dirbti mano draugė:). Ir galimas bendradarbis protingas, kas gali būti geriau:)?

Puiku! Tik svarbiausia - kad kojinės nebūtų kiauros.!

Kojines skirsto personalo skirius - kiekvienam pagal pareigas.

Wolfik, ir kokias kojines gauni?

Mūsų firmos moterys visos rengiasi panašiai. Tai yra džinsai, maikytės, megztukai. Kadangi visos skubam, gyvenimo tempas didžiulis. Miegi iki paskutinės minutės, į dušą ir į patogias kelnes.
Direktoriai ramiai stebi situaciją, o mes laukiame kada jų kantrybė truks. Mes nesakome kad tai gerai ir žadame nors kartais kolektyvą pradžiuginti mini sijonu ir kostiumėliu. Bet šis sumanymas kažkodėl atidedamas....

Šiaip manau, kad gyvenimas ir taip labai sunkus. Ir jei dar negalėtum rengtis patogiai, taip kaip nori ????
Tada tik nusišauti...su kostiumėliu...

Gal šiek tiek iškrypsiu iš temos, bet apranga ir čia minima :
Kalbėsiu trumpai:

Karšta diena ofise

Atėjo vasara. Kažkokiems laimingiems šlykštynėms - poilsio metas. Ofise 36 laipsniu karštis. Liaudis gelbstisi alumi ir ledais. Padeda prastai. Kažkas bėgioja į tualetą ir apsipila vandeniu. šukuosena po to - kaip kapitono Harisso iš "Policijos Akademijos" po pataikymo į arklį. Nugara prilimpa prie kėdės. Užpakalis irgi. Periodiški išėjimai "parūkyti" į gatvę, trunkantys daugiau, nei valandą, palengvejimo neatneša. Merginos gatvėje vaikšto apsirengusios taip, kad geriau iš vis nesirengtų. Trūksta tik užrašų "Įėjimas čia!" ir "Sveiki atvykę!". Mes su vaikinais nusprendeme, kad pirmas iš mūsų, kuris taps prezidentu, išleis įstatymą, pagal kurį taip besirengiančias merginas teis kaip už seksualinį priekabiavimą. Žodžiu jėgų nėra. Kondicionieriai veikia taip pat kaip ir kompiuteriai (padvėsę). Kažkam prasidėjo miražai. Klejoja apie stiklinę vandens su ledu ir bando mėtytis sniego gniūžtėmis. Atgaivinome. Leidome be eilės pasėdėti šaldytuve. Pamažu žvėrėjame. Valdą, kuris simuliavo nualpimą, noredamas be eilės patekti į šaldytuvą, pririšome prie kėdės ir pastatėme saulės atokaitoje. Dainius sužvėrėjo tiek, kad nusprende be visa ko jį dar ir kankinti. Pastatė priešais Valdą butelį alaus iš šaldytuvo. Vos nuraminome. Jonas priėjo prie ventiliatoriaus ir ėmė nukreipinėti orą po marškiniais. Pasisuko nugara, ir, praradęs pusiausvyrą, užpakaliu įsirėmė į ventiliatoriaus mentes. Išsiuntėme namo užsiklijuoti pleistru. Valdas užsimine apie tai, kad žiemą norėjome šilumos. Vos neužmušėme niekšo. Aš pasakiau, kad visame pastate vėsiausia - lifte. Nuėjome pasivažinėti. Įstrigome. Liftas nuo karštų vaikinų įkaito nerealiai. Gerai, kad neprisiminė, kad idėja buvo mano. Nes kitaip šitų eilučių nerašyčiau. Stepas pakartojo nežinomo herojaus žygdarbį. Vyriškai nusuko ventiliatorių nuo savęs ir nukreipė į kompiuterį. Vis dėl to senukai labiau ištvermingi, nei mes. Serveriai įkaitino patalpą jau iki 38 laipsnių. Jiem tai gerai - po du kulerius ant smegenų. O mums, programuotojams, smegenys jau lydosi. Koks ten programavimas. Aš jau su kseroksu sunkiai susitvarkau. Į dienos pabaigą į merginas žiūrėti nebesinori. Jos tokios karštos...o norisi ko nors vėsaus. Alus išimamas iš šaldytuvo tam, kad pridėti prie kaktos. Valdas pažeide konvenciją ir isikišo butelį į kelnes. Ne, suprasti jį, žinoma, visi supranta. Patys raukomės, išgirdę žodį "kiaušinienė". Bet už tokį poelgį vos vos užvažiavome į akį. Morališkai. Nes atsiklijuoti nuo kėdės nėra nei jegų, nei noro. Pasakėme - tegu pats dabar jį geria. Alus, žinoma, dalykas geras, bet devintas butelis - jau kiek virš normos. Valdas ir Dainius mušasi del ventiliatoriaus pasukimo kampo. Šefas nebebando priversti mūsų dirbti. Įprastinės frazės a'la "eik velniop, direktoriau" niekas, lyginant su
tuo, ką mes dabar galvojame. Gerai, kad jis minčiu neskaito. Tarp kitko, to, ką perskaitė mūsų veiduose, jam užteko. Jam gerai. Jis turi asmeninį šaldytuvą. Bet šiaip jis geras dėdulė. Už šortus, tapkes ir nusivilktas maikutes nebara. O gal net džiaugiasi, kad aš nusivilkau savo geriausiąją maikute su užrašu "Fuck everyone". Po dvidešimties minučiu darbo dienos pabaiga. Rytoj vėl tas pats. Ir taip iki žiemos. O žiemą mūsų nebara už pirštines, kepures ir striukes. Žodžiu, harmoningas balansas.

Norėčiau pasiūlyti darbą makaronų pramonėje . Labai gerai jau kabini ant ausų.
O iš tikrųjų, sužavėta. Galėtum iš karto į žurnalistiką arba pas Šerėną. Kaimynystėje dirbu, galiu pasišnekėti.