Inventorizacija

Tai jau tikrai, jokių kitokių jausmų .

sveiki, esu nauja nepatyrusi buhaltere imone musu pradejo dirbti nuo spalio men. ir dar nedariau inventorizacijos ar butinai reikejo iki 12.31 ja padaryti, ar dar galiu ir si menesi, kokia data man rasyti isakyma del inventorizacijos? prasau labai, padekit man

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2378...

3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

10. Inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Jeigu inventorizacija atliekama šių taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais, įsakyme nurodyta diena, pagal kurios būklę atliekama inventorizacija, turi sutapti su 5 punkte nurodytu atitinkamu atveju.

Galima ir dabar rašyti įsakymą, inventorizuoti 2004-12-31d. likučius.

Pirmą kartą tenka inventorizuoti debitorius ir kreditorius, kas turėtų pasirašyti (materialiai atsakingas asmuo) ant inventorizacijos akto? Vienoj Pačiolio knygoj radau, kad buhalteris, tik dabar nežinau ar taip visur ar tai tik pavyzdys. Jei atsakingas buhalteris, tai kas sutikrina likučius, nes jei esu viena, tai negi ir atsakinga pati ir pati susitikrinsiu likučius? Gal galėčiau rašyti ant diriko, jis pas mus už viską atsakingas:)?

Materialiai, bent jau pas mus, vyr. buhalteris (atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais invent.). Nariai ir pirmininkas - pagal kompetenciją.

Įmonėje 5 admin.darbuotojai (visi materialiai atsakingi), o visi kiti darbininkai. Iš ko sudaryti inventorizacijos komisiją, kad ji būtų kompetentinga inventorizuoti ir turtą, ir skolas, ir pinigus. Kaip pasielgti? Ar sudaryti kelias komisijas? Kaip Jūs elgiatės?

Sveiki,
Gal kas gali įmesti inventorizacijos aktą? Inventorizuojame medžiagų likučius.
Beje , ką daryti ,jei yra medžiagų trūkumas. Pvz. iš statybos aikštelės dingo medžiagos . Mat.ats. asmuo darbų vadovas.Surašyti trūkumų aktą?
Norėtume d.vadovą atleisti iš darbo . Kaip geriau elgtis?

Nu svarbiausia reikia mylėti...................o ką patys žinote................

Turi pranešti VMI
PVMĮ 66 str.komentaras:
PVM atskaita netikslinama:
6. Jeigu prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, PVM mokėtojas turi per 5 darbo dienas nuo prekių praradimo raštu pranešti apie tai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui. Pranešime turi būti nurodyti duomenys apie prarastas prekes (ir joms pasigaminti sunaudotas kitas prekes ir paslaugas - jeigu prarastos PVM mokėtojo pasigamintos prekės), jų vertę, atskaitytą pirkimo (importo) PVM sumą ir laikotarpį, kurį pirkimo (importo) PVM buvo atskaitytas (jeigu tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis), taip pat kiti papildomi duomenys, jeigu mokesčio administratorius jų pareikalauja.

Turi pranešti VMI
PVMĮ 66 str.komentaras:
PVM atskaita netikslinama:
6. Jeigu prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, PVM mokėtojas turi per 5 darbo dienas nuo prekių praradimo raštu pranešti apie tai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui. Pranešime turi būti nurodyti duomenys apie prarastas prekes (ir joms pasigaminti sunaudotas kitas prekes ir paslaugas - jeigu prarastos PVM mokėtojo pasigamintos prekės), jų vertę, atskaitytą pirkimo (importo) PVM sumą ir laikotarpį, kurį pirkimo (importo) PVM buvo atskaitytas (jeigu tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis), taip pat kiti papildomi duomenys, jeigu mokesčio administratorius jų pareikalauja.[/quote]
GERAS.
Bet man oficialiai niekas apie dingimą nepranešė . Tik darbininkas pasakė, kad dingo keli pokai polisterolio).Kiek jų buvo šitame objekte , kol kas tiksliai nežinau, kadangi dalį tų pačių medžiagų tiekėjas vežė į du objektus.Kitame objekte išgaravo 2 sąramos .Abejuose objektuose mat.atsakingas tas pats darbų vadovas.Oficialiai irgi neturiu pranešimo.Ką daryti? Gal pirmiausiai ,kad nustatyti dingimo faktą reikia kreiptis į policiją( prieš tai surašius kokį tai aktą) ,o tik po to, gavus iš ten dingimąpatvirtinančią pažymą į VMI?Modestai, tu mūsų protinguoli ,padėk.

Galėtum ir taip nevadinti, o tai paraudonavau

Finansinėje apskaitoje prekes nurašai. mokestinėje apskaičiuojant pelno mokestį - neleidžiami atskaitymai.
Jei prekių PVM įtrauktas buvo į atskaitą - tai norint PVM atskaitos netikslinti - praneši VMI. Jei nori tikslinti PVM atskaitą- nebūtina pranešti.
Reikia pažymos iš policijos, o prieš tai turbūt ir aktą sustatyti įmonėje.

Galėtum ir taip nevadinti, o tai paraudonavau

Finansinėje apskaitoje prekes nurašai. mokestinėje apskaičiuojant pelno mokestį - neleidžiami atskaitymai.
Jei prekių PVM įtrauktas buvo į atskaitą - tai norint PVM atskaitos netikslinti - praneši VMI. Jei nori tikslinti PVM atskaitą- nebūtina pranešti.
Reikia pažymos iš policijos, o prieš tai turbūt ir aktą sustatyti įmonėje.[/quote]

Labai ačiū , Modestai jau aiškiau pasidarė .O kaip manai, turėtume pasielgti su mater.atskaitingu asmeniu? Ar galima iš jo atlyginimo (remiantis dir.įsakymu)išlaikyti nuostolius?Ar būtinas jo sutikimas?
P.S.Gerai kitą kartą nevadinsiu,bet turėsiu omeny.

Pirma visa tai reikia įrodyti, o tai galite skaudžiai nukentėti.


DK
253 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

254 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje.
255 straipsnis. Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

258 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
2. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.

Pirma visa tai reikia įrodyti, o tai galite skaudžiai nukentėti.


DK
253 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

254 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje.
255 straipsnis. Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

258 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
2. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.[/quote]

Labai ačiū.Bandysime pritaikyti .

Įmonėje 5 admin.darbuotojai (visi materialiai atsakingi), o visi kiti darbininkai. Iš ko sudaryti inventorizacijos komisiją, kad ji būtų kompetentinga inventorizuoti ir turtą, ir skolas, ir pinigus. Kaip pasielgti? Ar sudaryti kelias komisijas? Kaip Jūs elgiatės?

Dar kartą prašau, pasidalinkite savo patirtimi.