Tax.lt narys Panaikinta

Tax.lt narys nuo
2009-08-01
Panaikinta
forume parašė 4560 žinučių

Panaikinta naujausios žinutės:

2009-08-14 09:11 Bendra » Parduotuvės apskaita » #686237

Linda6 rašė:

Nežinau,kaip Jums, bet man nelabai prie širdies tas būdas taikyti šiuo atveju.Keletą kartų mačiau parduotuvėse, kad pardavėjos registruoja parduodamas prekes sąsiuviniuose.Gal taip geriau?
Reikia pagalvoti.



Šis būdas yra geriausiais, kai nėra galimybės sandėlio sujungti su parduotuve ir pagal bar kodus atlikti pardavimus. Na, sąsiuvinio naudojimas labai jau primena gariūnų prekeivius, kurie turi prekių savininkams atsiskaitinėti už suprekiautas prekes kas dieną. Nemanau, kad gamybinė įmonė savo parduotuvės apskaitai naudos sąsiuvinius, tai iš karto kelia nepasitikėjimą tokia prekybine vieta. Na, gal būt sąsiuvinio vietoj būtų galima naudoti atsargų korteles, kada parduotuvė gauna prekes, jas užpajamuoja kortelėse ir kiekvieną prekę parduodama, atžymi kortelėse. Bet tuomet reikėtų papildomai turėti žmogiškųjų resursų.

Dėl VMI leidimo. šiuo atveju jo nereikia, kadangi atsargas apskaitoje apskaitote FIFO metodu ir P(N) ataskaitoje parduotų prekių savikainą nurodysite pagal šį metodą, o parduotuvėje naudosite mažmeninių kainų metodą, kaip tarpiniams rezultatams gauti.
2009-08-14 08:20 Bendra » Parduotuvės apskaita » #686215
Labas rytas,

Jūsų pasirinktas atsargų apskaitymo būdas nepakis, tačiau parduotuvėje jo negalite naudoti dėl to, kad neturite specialios programos, kurios pagalba galėtumėte pagal konkrečias prekes rodyti pardavimą. Todėl patogiausia būtų taikyti šį būdą, apskaičiuojant mėnesinę parduotų prekių savikainą, o atlikus inventorizaciją šią savikainą koreguoti . Šio būdo esmė būtų tokia:
Į parduotuvę iš sandėlio išduodate prekes pardavimo kainomis, dėl to kad būtų patogiau nustatyti padarytą žalą,jei kartais įvyktų parduotuvėje vagystė ar kaip kitaip būtų prarastos prekės.Tuo tarpu sandėlyje tikriausiai prekes bus apskaitomos pirkimo ar pagaminimo savikaina. Taigi mėnesiui pasibaigus skaičiuojate sekančiai: pateikiu pavyzdį, kaip parduotuve jau dirba keletą mėnesių.
Turite išsivesti vidutinės savikainos koeficientą, kuris apskaičiuojamas sekančiai: Pirkimo kainomis/ Pardavimo kainomis

Pirkimo kainomis : Likutis mėnesio prd.+ gauta per mėnesį - grąžinta
Pardavimo kainomis: Likutis mėn.pr.+gauta per mėnesį - grąžinta

Jei parduotuvėje likutis Pirkimo kainomis (sandėlio kainomis) - 1200 Lt
Gauta, t.y. į parduotuvę iš sandėlio papildomai buvo išsiųsta prekių (sandėlio kainomis) - 5000 Lt
Parduotuvėje pirkėjai grąžino prekių (sandėlio kainomis) - (500 Lt)
Viso pirkimo (sandėlio kainomis) - 5700 Lt

Pardavimo kainomis ( parduotuvei pateiktomis kainomis)likutis mėn. pr. - 1500 Lt
Gauta, t.y. į parduotuvę iš sandėlio papildomai buvo išsiųsta prekių (pardavimo kainomis) - 7000 Lt
Parduotuvėje pirkėjai grąžino prekių (pardavimo kainomis) - (-650 Lt)
Viso pardavimo kainomis - 7850 Lt

Išvedamas vid.savikainos koeficientas : 5700/7850 = 0.73
Per mėnesį pagal kasos aparato duomenis parduotuvės apyvarta sudarė 3000 Lt (už tiek parduota prekių per mėnesį)

Kokia būtų prekių savikaina tai 3000 Lt apyvartai?

3000 x 0.73 = 2190 Lt tai yra parduotų prekių savikaina.

Antkainis per tą mėnesį būtų : 3000 - 2190 = 810 Lt

Apskaičiuojame prekių likutį mėnesio pabaigai:

Pirkimų kainų: 5700 - 2190 = 3510 Lt
Pardavimo kainų : 7850 - 3000 = 4850 Lt

Taip galite skaičiuoti kas mėnesį, o metams pasibaigus ir atlikus prekių inventorizaciją, kurios metu nustatysite konkrečių prekių likutį, teks tik pakoreguoti. Paprastai labai mažas procentas būna nukrypimų į vieną ar kitą pusę.[/b]
2009-08-13 20:37 Bendra » Parduotuvės apskaita » #686189
Iš sandėlio prekes perduokite į parduotuvę pagal Vidinį prekių judėjimo važtaraštį.
Parduotų prekių savikainai apskaičiuoti per mėnesį, siūlyčiau naudoti mažmeninių kainų metodą, o tuomet atlikus metinę inventorizaciją (ar dažniau, pagal poreikį) galėsite patikslinti parduotų prekių savikainą, pagal prekes.
2009-08-13 20:31 Apskaita & Auditas » Sąskaitų korespondencija » #686187

fuldimo rašė:

Ačiū, Regvita, jau daug aiškiau.
O importo PVM atskaityti galima bendra tvarka (t.y. taip pat, kad jeigu prekės būtų tiesiog pirktos). Ir dėl užbalsinės sąskaitos: ar prekės joje taip ir "kabės", ar ja uždaryti, kai prekės bus išsiųstos? smile Dėkoju už vertingus patarimus



Ne, kai jas išvešite tuomet uždarysite. Importo PVM sumokate ir atskaitote bendra tvarka.

Taip pat atkreipkite dėmesį į rimantas88 komentarą, jei tai yra Invoice, o ne Proforma, tuomet šias prekes jau reikės pajamuoti kaip atsargas ir jas parduoti už tą pačią kainą tik tuomet dar bus Jūsų remonto išlaidos pridėtos.
2009-08-13 20:06 Apskaita & Auditas » Sąskaitų korespondencija » #686183

fuldimo rašė:

Gal kas galėtumėt patarti, kaip sutvarkyti korespondencijas: gauta importo deklaracija. Importuotos prekės iš JAV remontui, t.y. suremontuosim ir grąžinsim jas atgal. Importo PVM ir muitas sumokėti. Sąskaitoj faktūroj, gautoje iš JAV, nurodyta sugedusių prekių vertė - 100 JAV dolerių.
1. Ar tas prekes reikia pajamuoti? Jei ne, tai kur jas dėti?
2. Jei prekės nebus pajamuojamos kaip prekės skirtos perparduoti, tai muito mokestį ir pristatymo išlaidas traukti į sąnaudas?
3. Kai atliksim remontą ar reikės sąskaitoj nurodyti tų gautų prekių vertę, ar tik remonto paslaugų kaina?
Pirma kart susidūriau su tokia situacija, tad labai laukiu jūsų patarimų smile



Labas vakaras,

1) Prekes pajamuokite už balanso sąskaitoje 07.
2) Muito bei šias išlaidas galite traukti į suteiktų paslaugų sąnaudas arba pridėti prie atliktų darbų savikainos.
3) Sąskaitoje nurodysite tik atliktų darbų sumą, o muitinės deklaracijoje šios prekės jau bus su didesne kaina, t.y. atvažiavo 100 JAV dolerių , o išvažiuoja 100 JAV dolerių + atliktų remonto darbų suma.
2009-08-13 09:54 Programinė įranga » Rivilė » #685894
Galima.[/quote]
Kaip tai įmanoma būtų padaryti? Nes iki šiol tokį žurnalą spausdinu tik excel variante.[/quote]

Atidarote pirkimus, pasirenkate atitinkamą laikotarpį, pvz. 2009-07-01 / 2009-07-31 > nuskaitote informaciją> spaudžiate mygtuką "Papildomos filtravimo sąlygos" > atsidaro langas> Naujas> duoda Lauko pasirinkimų sąrašą ir iš jo pasirenkate "Ar valiutinis dokumentas?" ir lauko reikšmes užpildote Taip-1" išsaugojate informaciją ir dar kartą pirkimus nuskaitote. Tuomet jums išfiltruos tik valiutinius dokumentus, kuriuos gavote per tą mėnesį, tuomet spausdinate ataskaitą "Pirkimo operacijų žurnalas pagal dokumentus".
2009-08-13 09:46 Programinė įranga » Rivilė » #685888
Ir konkretus dokumntai (pavedimai, pirkimo saskaitos) bus sudengti, tarp nepamoketu, skolu ju nerodis?[/quote]

Taip, nes kai darysite apmokėjimus, turite pasirinkti iš duoto sąrašo konkrečius dokumentus ir tuomet juos apmokėti arba parodyti kaip įplaukas (Įmonės B atveju). Tuomet jie išnyks.
2009-08-13 09:30 Programinė įranga » Rivilė » #685871

blackgate rašė:

Labas rytas,
O Rivilėje galima atsispausdint gautų iš ES šalių PVM s.f. registracijos žurnalą?



Galima.
2009-08-13 09:29 Programinė įranga » Rivilė » #685870

fatalissimo rašė:

gal kam vis tik yra teke taip daryti ir galit padeti? smile

fatalissimo rašė:

Sveiki, turiu rupesti ir negaliu niekaip jo isspresti. Reikia atlikti sudengima ir nerandu kaip ji atlikti. Mano situacija tokia:
Mes skolingi esam imonei A, bet pagal sutarima pavedima darome imonei B. Kaip man sudengti mokejima imonei B ant skolos imonei A?
Radau kazka, kad galima per tarpine saskaita per ismokas, bet komentaras buvo labai sausas, man nesigavo... :(





Seka būtų sekanti:
1) Atliekate pavedimą įmonei B ir korespondencija:

D 243 Pirkėjų įsipareigojimai (įmonė B) pvz. - 100.00
K 27 Pinigai - 100.00 Lt

Darote užskaitą, t.y. mažinate įsipareigojimus įmonei A bei panaikinate įmonės B įsiskolinimą:
tam kad atlikti šį sudengimą/ užskaitymą sąskaitų plane turite turėti įsivedę tarpinę pinigų sąskaitą, pvz. pas mane ji yra 270 ir atlieku operacijas:

Atsiskaitymai> Įplaukos> pasirenku sąskaitą 270> dokumentai> iš klientų sąrašo pasirenku įmonę B ir atlieku apmokėjimą. Analitinėje kortelėje turite matyti tokį įrašą:
D 270 Užskaitos/sudengimai - 100.00
K 243 Pirkėjų įsipareigojimai (įmonė B) pvz. - 100.00

Toliau > Atsiskaitymai> išmokos> pasirenku sąskaitą 270> dokumentai> iš klientų sąrašo pasirenku įmonę A ir atlieku apmokėjimą. Analitinėje kortelėje turite matyti tokią korespondenciją:
D 443 Įsipareigojimai tiekėjams (įmonė A) - 100.00 Lt
K 270 Užskaitos/sudengimai - 100.00

Po šio sudengimo Įmonės B likutis - 0.00 , įmonės A - 0.00 arba skirtumas jei buvo didesnis įsiskolinimas ir sąskaitoje 270 - 0.00
2009-08-13 09:02 Programinė įranga » Rivilė » #685841
Dar pabandysiu paaiškinti, kad ir po šių operacijų yra gaunamas balansas. Pvz. registruojate šį važtaraštį, gaunate tokią korespondenciją:
D 6118 pirkimų sąnaudos - 100.00
K 4431 skola tiekėjams - 100.00

D 4431 skola tiekėjams - 100.00
K 2435 atskaitingas asmuo- 1000.00

Darome balansą:
Kadangi sąskaita 2435 yra po kreditu, tai darant balansą ją reikia registruoti 4 kl. Taip pat įmonės patirtos sąnaudos (6 klasė) mažina savininkų nuosavybė, o uždirbamos pajamos (5 klasė) didina savininkų nuosavybę.Jei mes uždarysime pajamų ir sąnaudų sąskaitas tai gausime nuostolį lygų 100.00 Lt.
Šiuo atveju

TURTAS viso: 0.00

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
K 341 Ataskaitinių metų nepaskirtytasis pelnas (nuostoliai) - (-100.00)
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
K 448 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (atskaitingam asmeniui) - 100.00

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMO viso: 0.00
2009-08-13 07:55 Programinė įranga » Rivilė » #685826

Daliona rašė:



Daliona rašė:



Regvita rašė:

[
Analitinėje kortelėje turite matyti šio dokumento sekančias korespondencijas:
D 6118 pirkimas grynais
K 4431 skola tiekėjams

D 2431 Gautinas PVM
K 4431 skola tiekėjams

D 4431 skola tiekėjams
K 2435 atskaitingas asmuo



Labai ačiū, pamėginsiu.



Padariau viską taip, kaip parašėte, Regvita, taip ir gaunasi, bet esmė ta, kad mano atveju PVM buvo 0, todėl ir buvo tokios korespondencijos. Bet kokiu atveju aiškiai matosi, kad rezultate nuosavybės pusė balanse yra iš pradžių D 4431, po to K 4431, o turto pusėje yra tik K 2435. Todėl balanse gaunu turto pusę mažesnę ant tos sumos. Gal neaiškiai parašiau, bet nežinau, kaip išlyginti abi puses.
Ačiū.



Labas rytas,

Pabandome pasiaiškinti iš pradžių. Taigi šį pirkimą atliko atskaitingas asmuo? Jei taip tuomet važtaraštis yra teisingai užregistruotas programoje. Vadinasi atskaitingas asmuo šį važtaraštį apmokėjo iš asmeninių lėšų ir įmonė liko jam skolinga, todėl sąskaitoje 2435 matote sumą su (-) ženklu, kuri mažina turtą ir didiną įmonės įsipareigojimus. Jei atskaitingas asmuo kortelėje yra aprašytas kaip "įmonė", o ne kaip pirkėjas ar tiekėjas, nėra galimybės jo sąskaitų ryšyje nurodyti 4 kl. sąskaitą. Bet kokiu atveju klaida yra kitur, nes dokumentas įtrauktas teisingai. Dar patikrinkite per Bandomąjį balansą, jei ataskaitoje D sąskaitoje yra nuliai tai vadinasi viskas yra gerai, balansas gaunasi.
2009-08-12 21:14 Programinė įranga » Rivilė » #685761

Daliona rašė:

Laba diena,
jau keturis mėnesius vedu duomenis į programą, bet niekaip nesueina balansas. Kaip suprantu, už bet kurį laikotarpį turi sueiti balansas? Bet man neina kaip tik ant sąnaudų sumos. Gal galėčiau paklausti, ar gerai vedu, pvz. pirkimo operaciją, nes ant tokios sumos nuosavybė > už turtą:

D 6118 pirkimas grynais
K 4431 skola tiekėjams

D 4431 skola tiekėjams
K 2435 atskaitingas asmuo

Pirkimą darau tiesiai į sąnaudas, nes perku kaip kodą, pvz. kanceliarines prekes. Gal negalima?
Labai dėkoju kas atsilieps.



Labas vakaras,

Atliekate sekančius veiksmus:

Renkatės pirkimai>operacijos> formuojate važtaraštį>pasirenkate iš klientų sąrašo reikalingą tiekėją> toliau renkatės kodą>įvedate prekes ir išsaugojate atliktą operaciją. Tame pačiame važtaraštyje renkatės "Apmokėjimas"> pasirenkate "Apmokėti" > nurodote dokumento numerį (pvz.PPK Nr.) ir sąskaitą (iš sąskaitų plano parenkate atskaitingo asmens, kuris atliko pirkimą)> išsaugojate visą suformuotą važtaraštį.

Analitinėje kortelėje turite matyti šio dokumento sekančias korespondencijas:
D 6118 pirkimas grynais
K 4431 skola tiekėjams

D 2431 Gautinas PVM
K 4431 skola tiekėjams

D 4431 skola tiekėjams
K 2435 atskaitingas asmuo
2009-08-05 21:29 Programinė įranga » Rivilė » #683669

aannaa rašė:

Sveiki, prisijungiau prie klubo, kas dirba su rivile smile
ir bandau vestis saskaitas, prasau, patarkit, kaip isivest IT pirkima?
Per pirkimus naudojant uzbalansine saskaita,o paskui per IT operacijas.
dabar, o kaip pasidaryt ta uzbalansine IT pirkimo saskaita? smile



Labas vakaras,

Registruojant pirkimų PVM s.f , renkatės kodus, bet ne prekes ir korespondencija turi būti sekanti :

D 129 IT tarpinė sąskaitą
D 2431 Gautinas PVM
K 4430 Įsipareigojimai tiekėjams

Pajamuojate IT, pasirenkate IT modulį> operacijas, korespondencija:

D 12 IMT -įsigijimo savikaina
K 129 IT tarpinė sąskaita

Atlikus tokias korespondencijas balanse gaunate sąskaitų likutį po šių operacijų:
Sąskaita 129 IT tarpinė sąskaita - 0.00 Lt
sąskaita 12 IMT įsigijimo savikaina - X Lt.

Susikurkite pirkimų koduose atskirą kodą "IT įsigijimas" nurodykite detalę sąskaitą, pvz. 129 (ją reikėtų sąskaitų plane susikurti ir pavadinti "Tarpinė IT sąskaita")
2009-08-04 15:54 Pelno mokestis » Prekės savikaina » #683046

dainan rašė:

Sveiki, reikia patarimo kaip paskirstyti transporto išlaidas prekėms, kad būtų galima apskaičiuoti tikslią jų įsigijimo savikainą - ar pagal vertę ar pagal kiekį?. Problema tame,kad prekės yra labai skirtingos ,jų kaina taip pat labai skiriasi, be to yra 13 pavadinimų prekės po 3- 8 vienetus...
Jei išlaidas skirstau pagal vertę brangiau kainuojančios prekės stipriai pabrangsta...Jei skirstau pagal kiekį - tai labai pabrangsta pigios prekės... O kaip reikėtų skirstyti?



Išsiveskite pirma pagal prekių sumą procentą ir gautu procentu padidinkite kiekvieną prekės poziciją.

Pavyzdžiui pagal sąskaitą bendra prekių suma yra 12381.74 Lt be PVM . Transporto išlaidų suma be PVM 1500 Lt. Išvedus procentą pagal prekių sumą gauname 12.11 proc. ((1500/12381.74)x100). Poto pagal pozicijas didinate šiuo procentu prekės kainą, pvz. jei vieno vnt kaina yra 300 Lt, tai ją padidinate 12.11 proc. (300x1.1211) ir t.t. Paaiškinau kaip rankiniu būdu reikėtų skaičiuoti.
2009-08-04 15:36 Apskaita & Auditas » Sąskaitų korespondencija » #683034

Nuirkas rašė:

kaip teisingai surasyti saskaitu koorespondencija menesio gale PVM uzdarymui

1, pradziai menesio gautinas PVM 251 17107,00


2. Padaryta GPM uzskaita is PVM
D 4702 GPM 1231,00
K 4701 PVM 1231,00

3. Padaryta Garantinio fondo uzskaita
D 4709 Garant.f. 16,00
K 4701 PVM 16,00


4. Einama menesi 251 - 3067,01
4701 - 78,86


Gaunasi grazintinas PVM 2988,15

Kokia butu saskaitu korespondencija? ir ar teisingai surasyta saskaitu korespondencija uzskaitoms?



2. Padaryta GPM uzskaita is PVM
D 4702 GPM 1231,00
K 251 Gautinas PVM (arba 2 kl. biudžeto skola įmonei) - 1231,00

3. Padaryta Garantinio fondo uzskaita

D 4709 Garant.f. 16,00
K 251 Gautinas PVM (arba 2 kl. biudžeto skola įmonei) - 16,00

4. Einama menesi atliekate PVM sąskaitų uždarymą:
D 4701 - 78,86
K251 - 3067,01

Po šių operacijų sąskaitoje Gautinas PVM arba biudžeto skola įmonei turėtų likti - 18 848.15 Lt, o už einamą mėnesį gauta permoka yra teisinga.
2009-08-02 16:02 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682349
Manau, kad aiškiau jau nebeįmanoma paaiškinti, kaip paaiškinta Proso ir Rainio komentaruose.
2009-08-02 15:37 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682343

Biushalteris rašė:

[quote:057a6d6bd6]Sakykite, kodėl atleidžiamam darbuotojui yra taikoma ši formulė, jei jis užsidirbo 56 k.d. atostogų? Atleidžiamam darbuotojui buvo blogai paskaičiuotos priklausančios kasmetinės atostogos, jos jam priklauso 56 k.d.ir jis gali jas pasiimti ir tik po to būti atleidžiamas arba gauti kompensaciją už šias atostogas.
Užduodate tokį klausimą, kurį turėtumėte pateikti buhalteriams kurie skaičiavo šiam darbuotojui kompensaciją, nes tai yra jų klaida, bet ne bloga aplamai nepanaudotų atostogų skaičiavimo praktika.


Jei atleidžiamam darbuotojui būtų skaičiuojama 56/(365-56)*309- viskas o.k.,
bet jam buvo skaičiuota 56/365*309.
O kaip skaičiuotumėt Jūs, kad sakote, kad jam taip pat priklausė 56 k.d.?[/quote]

Iš Jūsų pateikto pavyzdžio supratau, kad abu dėstytojai turėjo teisę į pilnas 56 k.d. kasmetines atostogas.
Patikslinu savo atsakymą:Kadangi konkrečiai nurodėte išdirbtų dienų skaičių, tai antrasis (atleidžiamas iš darbo) išdirbo 10 pilnų mėnesių ir dar vieno mėnesio 6 dienas, kadangi jam yra pirmos atostogos nuo darbo pradžios, todėl nepanaudotų atostogų jam priklauso tik 47,4 k.d (10.16 mėn. x 4.66 k.d.)
2009-08-02 15:06 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682338
smile
2009-08-02 11:34 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682316

prosas rašė:

Pirmas pavyzdys neteisingas.
Skaičiuojant nepanaudotas atostogas už paskutinių metų 7 mėnesius, vėl dirbtinai bandoma įsivaizduoti, kad 28 dienos atostogų priklauso ne už 12 mėnesių, bet už 11 mėnesių.
To niekada nebuvo.
Jei žmogus 2006 metais gruodžio mėnesį atostogavo už 2006 metus, tai reiškia tik tai, kad jis gavo atostogas po 11 mėnesių, bet ne už 11 mėnesių.
Tas atostogas jis gavo už 12 mėnesių, kaip ir visas likusias.
Tiesiog, kadangi jis dirbo dar tik 11 mėnesių, o gavo visas 28 dienas atostogų, tai reiškia tik tai, kad 2,33 dienos atostogų jis gavo avansu.
Toms 2,33 dienoms jam dar trūko 1 mėnesio atostogų stažo, kurį jis sėkmingai surinko atostogaudamas ir naujiems metams viskas susinulino.



Sutinku su Jumis, todėl ir pakviečiau padiskutuoti, nes šios temos autorius buvo tokį patį klausimą pateikęs kitame portale ir niekaip negalėjau aš jo įtikinti kad toks skaičiavimas yra neteisingas, todėl kai pamačiau kad šis klausimas atsirado šiame portale, tiesiog pabandžiau šio portalo dalyvius išprovokuoti diskusijai ir padėti šiam klaidingam skaičiavimui tašką. smile
2009-08-02 11:26 Bendra » panauda » #682311

afanide rašė:

Mielieji,
susipainiojau, noriu paklausti.Ar gali imone A duoti panaudos budu imonei B lizinguojama automobili? (ar VMI cia neprikibs?)Kaip su draudimo sanaudomis, jei draudimas bus israsytas panaudos gavejos vardu (tai reikia nurodyti sutartyje?) Kaip su nusidevejimu?
Is anksto dekoju



Jei sutartyje tarp Jūsų įmonės ir lizingo kompanijos yra numatytas toks atvejas, kad galite jų turtą perduoti tretiems asmenims, tuomet galite. Automobilis dar nėra Jūsų nuosavybė, todėl negalite duoti juo naudotis kitiems asmenims, nebent šis automobilis buvo skirtas vykdyti įmonės veiklą, nuomojant ir tokiu būdu gauti pajamas. Tuomet vėl gi Panauda būtų negalima.

Pagal panaudos sutartį perduotas įmonės turtas įmonei naudos neatneša, todėl tokio turto nusidėvėjimo sąnaudos būtų neleidžiami atskaitimai mokestiniu atžvilgiu. Tačiau tokiam turtui nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas, kad akcininkai žinotų jo likutinę vertę, tačiau šio nusidėvėjimo sumos nemažintų apmokestinamojo pelno.
2009-08-02 11:05 Gyventojų pajamų mokestis » Pajamos natūra » #682306

Aleksiukas rašė:



Regvita rašė:



Turite visus atvejus numatyti įsakyme, kuriame tvirtinate limitus.



Tai jeigu numatysiu, kad visiems darbuotojams visus pokalbius apmokame ir dirbo ir nedarbo metu - tai jau požymis, kad jie gauna pajamas natūra? man rūpi ar niekas nesikabins. Ar galima traktuoti, kad sergant skambinti darbo reikalais? kuo čia vadovautis?



Taip tokiu atveju jau galima bus traktuoti kaip pajams natūra, kadangi po darbo val, savaitgaliais, atostogų laiku ar ligos atveju darbuotojo pokalbiai neteikia įmonei jokios ekonominės naudos, nes jis kalbasi ne įmonės reikalais. Be to kaip galėsite įrodyti kad darbuotojas sergant kalbėjosi darbo reikalais? Gali tuomet dar ir SODRA prisikabinti, kaip galima gydytis ir kartu tvarkyti darbo reikalus.
2009-08-02 10:45 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682301

amadina22 rašė:

Regvita, jūs išradinėjate dviratį. Daug kas pasaulyje yra apsprendžiama susitarimu. Jei yra numatyta už metus suteikti mėnesį atostogų, tai ir suteikiame. Jei sugalvos mėnesį atostogų suteikti už 11 dirbtų mėnesių ir tai įteisins įstatymu, taip ir darysime.



Aš dviračio neišradinėju smile pateikiau pavyzdžius ir jų paskaičiavimus vadovaudamasi DK. Be to jau ir yra DK nuostata, kad pirmos atostogos yra galimos suteikiant tik išdirbus 6 mėnesius (dalinės) arba po 11 mėnesių (pilnos) smile
2009-08-02 10:16 Gyventojų pajamų mokestis » Pajamos natūra » #682296

Aleksiukas rašė:



Regvita rašė:



Aleksiukas rašė:

Konkrečiam darbuotojui direktoriaus įsakymu yra nustatytas pokalbių telefonu limitas 100 lt per mėnesį, kuriuos apmoka įmonė. Situacija tokia, kad tas darbuotojas visą birželio mėnesį buvo biuletenyje. Atėjo sąskaita už jo telefoną 06 mėn. 85 Lt. Tai jeigu jis visą mėnesį sirgo ar įmonė gali apmokėti šias telefono išlaidas, ar reikia išskaičiuoti iš jo užmokesčio ar užskaityti kaip jo pajamas natūra? Juk jei sirgo, tai tvarkyti darbo reikalų negalėjo? Ar galima čia kažkaip kitaip viską traktuoti? O kaip su atostogaujančiais darbuotojais - ar galima apmokėti jei nedirbo, o atostogavo?



Jei esate numatę pokalbių limitus, tikriausiai este ir pasitvirtinę už viršytus limitus išlaidų kompensavimą? Jei tai nesate pasitvirtinę, tiesiog dabar išleiskite įsakymą, kuriame nustatykite virš limitinių išlaidų kompensavimą įmonei. Pvz. kad viršijus pokalbių limitą darbuotojai turi šias išlaidas apmokėti įmonei. Tokiu būdu išvengsite pajamų natūra ir nuo jų susijusių mokesčių. Atsiskaitymo būdą galite pasirinkti pvz.: išrašanti PVM s.f. telefoninių išlaidų kompensavimui. Pagal šią s.f. darbuotojas apmoka įmonei šias išlaidas.



mano klausimas buvo ne apie apmokėjimą viršijus limitą, o dėl pokalbių apmokėjimo kai darbuotojas neviršija limito, bet visą mėnesį nedirba - t.y. serga arba atostogauja. Jei nedirba, tai ar nesiskaito kad naudoja ne darbo, o savo asmeninėms reikmėms?



Turite visus atvejus numatyti įsakyme, kuriame tvirtinate limitus.
2009-08-02 10:14 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682295

prosas rašė:

Šitie samprotavimai neteisingi.
Žmogus už 11 mėnesių darbo neužsidirba 28 dienų atostogų.
28 dienos atostogų jam suteikiamos už darbo metus, t.y. 365 dienas.
Kadangi pasakyta, kad atostogos suteikiamos tais pačiais metais,
ir kad nebūtų nesusipratimo,
kitoje kodekso vietoje pasakyta, kad į tuos darbo metus,
už kuriuos suteikiama 28 dienos atostogų, įeina:
- ir dirbtas laikas
- ir apmokamų atostogų laikas (už atostogas priklauso atostogos).
Vadinasi, kai žmogus 11 mėnesių dirba, o paskui mėnesį atostogauja,
jis atostogauja ne už 11 darbo mėnesių, bet už visus metus,
t.y. už 11 darbo mėnesių ir už 1 mėnesį pačių atostogų, t.y. už visas 365 dienas.



Tai yra diskutuotinas klausimas, kadangi DK matau prieštaravimų. Sutinku su Jūsų komentaru tik tuo atveju, jei atostogos suteikiamos antraisiais ir paskesniais metais, tuo tarpu jei yra pirmais ir kiekvienais suteikiamos einamaisiais metais tuomet jau tai netinka. Kodėl? Štai keletas pavyzdžių:
1 pavyzdys:
Darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje 2006-01-02 ir darbo santykiai pasibaigė 2009-08-01.

Atostogos 28 k.d. už laikotarpį 2006-01-02/2007-01-01 jam suteiktos einamaisiais metais , t.y. 2006-12-01. Skaičiuojant priklausytų ne 28 k.d., o 25.63 k.d. (28k.d./12 mėn.))arba (11mėn. x2.33 k.d.) Vadinasi šios atostogos suteiktos jam avansu neišdirbus pilnų 12 mėnesių. Ir negalima taikyti DK 170 str.5 p., nes jam dar ir atostogos per šį darbo laikotarpį nebuvo suteiktos.

Sekančiais metais jam atostogos (28 k.d.) už laikotarpį 2007-01-02/2008-01-01 suteiktos 2008 m. kovo mėnesį (2008-03-01). Šiuo atveju darbuotojas per šį laikotarpį užsidirbo 28 k.d. (12mėn x 2.33 k.d.) nors per šį laikotarpį nebuvo atostogų laikotarpio.

Dar kitais metais darbuotojui buvo suteiktos atostogos 2009 m.birželio mėnesį (2009-06-01) už laikotarpį 2008-01-02/2009-01-01 - 28 k.d. Per šį laikotarpį darbuotojas atostogavo 2008 m. kovo mėnesį, tačiau vadovaujantis DK 170 str.5p. į darbo laiką, duodančio teisę į kasmetines atostogas yra įskaitomas ir šių atostogų laikas. Todėl darbuotojui priklauso 28 k.d. (12 x2.33).

Kadangi jo darbo santykiai pasibaigia 2009-08-01, reikia paskaičiuoti kiek priklauso jam nepanaudotų atostogų už laikotarpį 2009-01-02/2009- 08-01 tai būtų 7 mėnesiai per kuriuos jis užsidirbo atostogas, tačiau į šį laikotarpį taip pat įskaičiuojamos ir birželio mėnesį suteiktos atostogos. Kadangi pirmaisiais metais jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos 28 k.d. tik už 11 mėnesių, o ne už 12 mėnesių vadinasi skaičiuojant nepanaudotas atostogas reikia įvertinti šias dienas ir jas išminusuoti. Vadinasi jam priklauso nepanaudotų atostogų 17.7 k.d. ((28 k.d. x 213 d.)/(365-28)) arba 17.82 k.d. (7 mėn. x 2.545 k.d.(7/12-1))

P.S. gauta paklaida nes skaičiuojant dienomis yra tiksliau apskaičiuojama.

2 pavyzdys:
Darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje 2006-01-02 ir darbo santykiai pasibaigė 2009-08-01.

Atostogos 28 k.d. už laikotarpį 2006-01-02/2007-01-01 jam suteiktos 2007-03-01. Už šį laikotarpį jam priklauso 28 k.d., nes jis išdirbo pilnus 12 mėnesių.

Sekančiais metais jam atostogos (28 k.d.) už laikotarpį 2007-01-02/2008-01-01 suteiktos 2008 m. kovo mėnesį (2008-03-01). Šiuo atveju darbuotojas per šį laikotarpį užsidirbo 28 k.d. (12mėn x 2.33 k.d.) nors per šį laikotarpį nebuvo atostogų laikotarpio.

Dar kitais metais darbuotojui buvo suteiktos atostogos 2009 m.birželio mėnesį (2009-06-01) už laikotarpį 2008-01-02/2009-01-01 - 28 k.d. Per šį laikotarpį darbuotojas atostogavo 2008 m. kovo mėnesį, tačiau vadovaujantis DK 170 str.5p. į darbo laiką, duodančio teisę į kasmetines atostogas yra įskaitomas ir šių atostogų laikas. Todėl darbuotojui priklauso 28 k.d. (12 x2.33).

Kadangi jo darbo santykiai pasibaigia 2009-08-01, reikia paskaičiuoti kiek priklauso jam nepanaudotų atostogų už laikotarpį 2009-01-02/2009- 08-01 tai būtų 7 mėnesiai per kuriuos jis užsidirbo atostogas, tačiau į šį laikotarpį taip pat įskaičiuojamos ir birželio mėnesį suteiktos atostogos. Kadangi pirmaisiais metais jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos 28 k.d. už 12 mėnesių, tai skaičiuojant nepanaudotas atostogas nereikia įvertinti šių dienas ir jų išminusuoti. Vadinasi jam priklauso nepanaudotų atostogų 16.34 k.d. ((28 k.d. x 213 d.)/365) arba 16.31 k.d. (7 mėn. x 2.33k.d.)
2009-08-02 09:23 Gyventojų pajamų mokestis » Pajamos natūra » #682292

Aleksiukas rašė:

Konkrečiam darbuotojui direktoriaus įsakymu yra nustatytas pokalbių telefonu limitas 100 lt per mėnesį, kuriuos apmoka įmonė. Situacija tokia, kad tas darbuotojas visą birželio mėnesį buvo biuletenyje. Atėjo sąskaita už jo telefoną 06 mėn. 85 Lt. Tai jeigu jis visą mėnesį sirgo ar įmonė gali apmokėti šias telefono išlaidas, ar reikia išskaičiuoti iš jo užmokesčio ar užskaityti kaip jo pajamas natūra? Juk jei sirgo, tai tvarkyti darbo reikalų negalėjo? Ar galima čia kažkaip kitaip viską traktuoti? O kaip su atostogaujančiais darbuotojais - ar galima apmokėti jei nedirbo, o atostogavo?



Jei esate numatę pokalbių limitus, tikriausiai este ir pasitvirtinę už viršytus limitus išlaidų kompensavimą? Jei tai nesate pasitvirtinę, tiesiog dabar išleiskite įsakymą, kuriame nustatykite virš limitinių išlaidų kompensavimą įmonei. Pvz. kad viršijus pokalbių limitą darbuotojai turi šias išlaidas apmokėti įmonei. Tokiu būdu išvengsite pajamų natūra ir nuo jų susijusių mokesčių. Atsiskaitymo būdą galite pasirinkti pvz.: išrašanti PVM s.f. telefoninių išlaidų kompensavimui. Pagal šią s.f. darbuotojas apmoka įmonei šias išlaidas.
2009-08-02 09:18 Bendra » Atostoginiai » #682291

Aleksiukas rašė:

Ar atostoginius sąskaitų apyvartos žiniaraštyje reikia koresponduoti atskira sąskaitą ar galima neišskirti, o rodyti bendrai su DU. Ta prasme ar reikia atskira sąskaita išskirti priskaičiuotus atostoginius?



Jei neskaičiuojate kaupiamųjų atostoginių, tuomet atostoginius registruojate toje pačioje sąskaitoje kaip ir DU.
2009-08-02 09:15 Gyventojų pajamų mokestis » Darbo užmokesčio skaičiavimas » #682290

Aleksiukas rašė:



Regvita rašė:

Taip skaičiuojant kalendorines dienas galima po kablelio palikti 2 skaičius, o kai yra dauginama iš koeficiento ir gauname darbo dienas, už kurias skaičiuojama kompensacija, tai rekomenduojama palikti 4 sk. po kablelio



O gal galite parašyti kur galima pasiskaityti apie tokias rekomendacijas? Gal kokį paaiškinimą galite įmesti, nes apie tai neteko girdėti.



Labas rytas,

Skaičiuojant nepinigines sumas apvalinimas yra atliekamas pagal reikšminių skaitmenų nustatymo taisykles, piniginių sumų apvalinimas - pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles.
2009-08-01 21:42 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682269
smile
2009-08-01 20:48 Gyventojų pajamų mokestis » Darbo užmokesčio skaičiavimas » #682261

Aleksiukas rašė:



fatalissimo rašė:

Ačiū labai!



Tik aš pavyzdžiui kompensuojamas atostogų dienas iš karto apvalinu iki 11,38, todėl gaunu kompensacija 395,23. Bet kaip iš tikrųjų tai negaliu pasakyti. nes visada pirminius skaičius iš karto Roundinu iki 2 po kablelio. Nes jei bus 6 sk. po kablelio, o apvalinsite iki 3 ar 2 tai gali gautis centų netikslumas kiekvienu atveju. Dėl to nežinau. gal kas nors dar patvirtins arba paneigs mano variantą. smile



Taip skaičiuojant kalendorines dienas galima po kablelio palikti 2 skaičius, o kai yra dauginama iš koeficiento ir gauname darbo dienas, už kurias skaičiuojama kompensacija, tai rekomenduojama palikti 4 sk. po kablelio
2009-08-01 20:38 Darbo teisė » kompensacija už nepanaudotas atostogas » #682258
Gal žinote kas tokio skaičiavimo moko?

"Verslo tyrimų ir teisės analizės studija" yra 2002 m. išleidusi tokį leidinį pavadinimu "LR Atostogų įstatymas ir jo komentaras ir LR Darbo apmokėjimo įstatymas ir jo komentaras" Taigi pateikiu ištrauką iš jų komentare esančio pavyzdžio: " ...Todėl, šiuo atveju, viską sudėjus, priklausytų kompensacija už maždaug 11.5 mėnesių nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų sumą. Jeigu skaitytojai priklauso minimalios 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, tai ši suma būtų: 11.5 x (28 k.d. : 12 mėn) = 26.83 k.d."

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR