Dėkui už komentarą.

O jei taikos sutartis nebūtų teismo patvirtinta (nebūtų teismo nutarties)? Teisiškai tokia sutartis galioja, bet buhalterinėje/mokestinėje apskaitoje dėl jos būtų bėdų?

Sveiki,

Ar galėtumėte pakomentuoti, kaip buhalterine prasme sprendžiama tokia situacija:

UAB A skolinga UAB B 100 000 Lt. Įmonės pasirašo taikos sutartį, pagal kurią UAB B sutinka gauti 50 000 Lt ir nereikalauti likusios dalies.

VMI komentaruose nepavyksta rasti nuorodų į tokius atvejus - tikslas, kad nekiltų jokių klausimų, kokių pagrindu mokėtina/gautina suma apskaitoje sumažėja, mokestinių pasekmių ir t.t. Taip pat nuorodų į tai, kad taikos sutartis turi būti tvirtinta teisme, kad būtų pakankamas dokumentas buhalterinei apskaitai.

Dėkoju už komentarus.

O gal balanse leidžiama apvalinti iki lito?

T.y. paskirstomas pelnas 199060 Lt, nors paskirstyta 199060,49 Lt?

Sveiki,

padėkite prašau man nebuhalteriui apskaičiuoti paskirtiną dividendų sumai vienai akcijai.

Jei yra 122 123 akcijos ir akcininkai nori paskirstyti 200 000 Lt dividendų, nesigauna konkretus litų ir centų skaičius akcijai. Jei ieškoti konkrečios Lt sumos vienai akcijai, pvz., 1,63 Lt, tai paskirstytina suma nelygi - 199060,49 Lt.

Juk balanse nebus rodomi centai po kablelio (199060,49)?

Kaip praktikoje sprendžiate šį klausimą?

Dėkui labai.

Tai kad akcininkas būtent ir nori konsoliduoti (užsienio įmonė, turinti 50 proc., ir norinti turėti 51 proc., kad galėtų konsoliduoti).

Tad ir svarstoma, ar užtenka perleisti balsus ar būtina pačias akcijas.

Dėkui. Būna situacijų, kad reikiamas įnašas ir kapitalo didinimo suma ta pati. Tada lieka tik ekoniminiai argumentai - ar ateityje akcininkui nebus daugiau problemų tuos pinigus išimti.

O praktikoje, kaip suprantu, matėte dengimą įnašais ne kartą?

Rolanda, ABĮ nebus tiesiogiai parašyta "galima mažinti įstatinį, kad atkurti nuosavą" :) Parašyta, kad galima mažinti siekiant panaikinti nuostolius - tai ir yra nuosavo atkūrimas.

Vienintelis UAB akcininkas (užsienio bendrovė) nusprendė vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu ir atkurti UAB nuosavą kapitalą iki minimalaus reikalaujamo lygio (pusė įstatinio).

Yra trys būdai tai padaryti - didinti įstatinį kapitalą, įnešti įnašus nuostoliams dengt, mažinti įstatinį kapitalą.

Atidžiai apmastęs, nerandu jokiu argumentų už ar prieš kurį nors būdą.

Taip, kuo didesnis įstatinis, tuo didesnė galimybė vėliau jį mažinti ir išsimokėti lėšų nesant paskirstytino pelno. Bet yra kitų būdų ištraukti pinigus iš įmonės (pvz., paskola), o jei įmonės veikla sėkminga, tai tiks ir dividendai.

Paprasti įnašai nereikalauja keisti įstatų - kažkiek laiko ir pinigų susitaupo.

Kaip buhalterių, norėčiau jūsų paklausti - ar apskritai dažnai susiduriate su nuostolių dengimu įnašais? (nedidinat įstatinio)
Taip jis aptariamas 8-ajame ("Nuosavas kapitalas"), jį numato įstatymas - bet tiesiog "įmerkti" pinigus negaunant akcijų?...

Ar turite kokių nors komentarų dėl vieno ar kito būdo gerinti nuosavą kapitalą privalumų/trūkumų?

Sveiki,

Įstatymas (ir 16-asis ) kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurių reikia rengti konsoliduotas ataskaitas, numato tiesioginį lemiamą poveikį turint daugiau kaip pusę akcininkų balsų.

Ar galite pasidalinti, kaip praktikoje tikrinate, ar įmonė turi daugiau kaip pusę akcininkų balsų kitoje įmonėje?

Pvz., sužinoję, kad įmonė laikinai perleido dalį turimų balsų (ne akcijų, o tik balsų!) kitam asmeniui ir dabar turi mažiau kaip pusę balsų, ar vertinate tai kaip lemiamo poveikio pabaigą? Ar būtinai reikalinga, kad akcijų liktų mažiau kaip pusė? Dar būna akcininkų sutartys, kur numatytas abiejų šalių veto visais klausimais - tokiu atveju taip pat nereikia konsolidacijos?

Dėkui už pastebėjimus!

O jei tas balansas mokestine prasme negeras? Įmonė apsižiūri, kad dėl klaidos praeitų metų balanse jos prašoma primokėti mokesčių - negi neturi galimybės pakoreguoti tą balansą ir vėlesnius, kuriuos ši klaida įtakojo? Aš maniau, kad 7-as būtent tam ir skirtas?...

Frazė "Praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės klaidos" ir jos vediniai 7-ame vartojama gana apsčiai

Tai jei padaryta buhalterinė klaida (ar, kaip rašoma standarte, "dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo") - taip ir lieka tas balansas "kaboti"?

Ar niekada neteko taisyti esminių klaidų atskaitomybėje? Taip pat įdomu, ar pataisytą atskaitomybę teikiate Juridinių asmenų registrui - turbūt taip, nes akcininkai turėtų tvirtinti kad ir 2 m. senumo koreguotą atskaitomybę?

Sveiki,

Parašykite prašau iš savo patirties - kokio senumo atskaitomybėje esate taisę esmines klaidas? (7-asis nenustato maksimalaus leistino laikotarpio)

Kaip toks taisymas įtakoja mokestinę apskaitą - ar buvo įmanoma be baudų tikslinti pelno mokesčio ar PVM deklaracijas, mokėtinus mokesčius?

Konkrečiu atveju panašu, kad į įmonės balansą nebuvo perkelta nemaža įsipareigojimų suma.

Dėkoju už komentarus!

Praktiškai gaunasi tarpas tarp turto perdavimo ir datos, nes turto perdavimo metu įmonė dar turi būti PVM mokėtojų registre (PVM įstatymo 9 str. 3 d.). Tad perduodamas turtas, o tada jau rūpinamasi išregistravimu - jam juk reikia dokumentus teikti JAR, kaip tiksliai atitaikysi išregistravimą turto perdavimo dienai?

Dėkui už atsakymus. Keli pastebėjimai:


Reorganizacijos pabaiga laikoma data, kai RC uzfiksuoja reorganizuojamos įmonės išragistravimą. Tai datai ir reikia rengti ataskaitas. Pvz. isregistruota 06.01 - vadinasi tai datai bus pelno mokesčio ataskaita. Ir kodel uznulinta? Jeigu nuo sausio 01 turejote pardavimų, sąnaudų, tai ji nebus nulinė. Gal turėjot kažkokį nuostolį, tai jį galės perimti įmonė, kur prisijungė jus.[/quote]

Reorganizavimo metu turtas paprastai perduodamas mėnesio gale, pvz., 05-31, o įmonė išregistruojama vėliau, pvz., 06-09. Iš čia ir problemos - jei turtas jau perduotas, jokios veiklos nėra, tai ar už tas 9 dienas reikia dar vienos PM ir PVM deklaracijos? (GPM deklaracijos rašėte, kad nereikia, jei nebėra darbuotojų)
Balansas tikrai „užnulintas“ būtų už tas 9 dienas, bent turto prasme – tik ar jis praktiškai rengiamas?


PVM dekl. teikiama irgi kaip eilinė deklaracija. Tam ir yra 30 dienų terminas. Pagal viską iš PVM mokėtojų ji turėtų irgi būti išregistruota tą pačią datą kaip ir RC.[/quote]
30 d. po veiklos pabaigos terminą įstatymas numato PM deklaracijai.
Ar turėjote omenyje 30 d. nuo reorganizavimo *pradžios* pagal Mokesčių administravimo įstatymą? Tada lieka klausimas – ar tikrai teikiate specialią atskirą PVM deklaraciją per 30 d. nuo reorganizavimo *pradžios* ar vis dėlto, kaip pagrįstai rašote, tiesiog teikiate eilines PVM deklaracijas? (pvz., reorganizavimo pradžia (statuso JAR įregistravimas) 04-03 – juk turbūt teiksite PVM deklaraciją iki 05-25, o ne iki 05-03 ir tada dar vieną (?) 05-25?)


Balansą turite parengti irgi jungimosi datai, tarkim tai pačiai 06.01 datai. Nes kita įmonė turės parengti konsoliduotąas ataskaitas irgi 06.01. datai. Tik to balanso maan atrodo nereikia pristatinėti į RC. Jis bus už visus metus jungtinis tos įmonės, kuri jus prijungė.[/quote]
Taigi sutinkate, kad minėta įstatymo norma „mirusi“ – t.y. niekas realiai dar vieno atskiro balanso „pagal sprendimo reorganizuoti priėmimo dienos duomenis" nesudarinėja?

Ar tikrai niekas nesusidūrėte? Analogiškai būtų ir likvidavimo atveju.

Sveiki,

UAB A prijungiama prie UAB B ir pasibaigia kaip juridinis asmuo.

Įstatymai labai skurdžiai ir neaiškiai aprašo paskutinių tokios įmonės mokesčių deklaracijų teikimo VMI pareigas.

Mokesčių administravimo įstatymo 78 str. kalba apie keistą deklaracijų teikimą per 30 d. nuo reorganizavimo *pradžios*. Suprask, vėliau (pabaigus reorganizavimą) taip pat reikės teikti paskutinę deklaraciją, bet nenurodo, kada.

PMĮ 51 str. 2 d. paskutinę PM deklaraciją liepia teikti per 30 d. nuo veiklos pabaigos. Kas yra veiklos pabaiga, neaiškinama - įmonės išregistravimas? (kas tada teiks deklaraciją?) turto perdavimas veiklą tęsiančiai UAB B?

PVMĮ, GPMĮ apie paskutines deklaracijas apskritai nekalba.

Jei esate tvarkę paskutines reorganizuojamos (pasibaigiančios) įmonės deklaracijas, pakomentuokite prašau:
1. Kada teikėte VMI paskutinę PM deklaraciją? Kuriai dienai sudarytą atskaitomybę pridėjote? (prieš pat turto perdavimą ar "užnulintą" - vien nuliukai?)
2. Kada teikėte VMI paskutinę PVM deklaraciją?
3. Kada teikėte VMI paskutines GPM deklaracijas?
4. Ar esate sudarinėję balansą "pagal sprendimo reorganizuoti priėmimo dienos duomenis", kaip to reikalauja Atskaitomybės įstatymo 15 str. 12 d.? Kam jis reikalingas, kas jį žiūrės?

Ačiū!

Dėkui. Kadangi FM raštas dėl tipinių registrų negalioja nuo 2005 m., ir teisės aktų bazėje nepavyksta rasti duomenų, koks aktas šį raštą pakeitė - gal žinote, kuriame teisės akte dabar įtvirtintos analogiškos nuostatos?

Sveiki,

Kokiame teisės akte ar kitam oficialiame dokumente (Apskaitos instituto ar pan.) apibrėžiama, kas yra Didžiosios knygos "sąskaita"?

Dėkui!

P.S. Apskaita - biudžetinės įstaigos, bet vargu ar šiuo atveju tai reikšminga.

Dėkui. O nuo kiek iki kiek sumažintas įstatinis? Nes 5 punktas ir komentaras reikalauja mažinti " įstatinį kapitalą suma, atitinkančia įsigyjančiajam vienetui perleistą vieneto veiklos dalį" (kažin, ką tai reiškia)

Mes dar įdomesnėje - "post factum" stadijoje - t.y. analizuoju kitų asmenų atliktą atskyrimą...

Dar norėjau pasitikslinti - jūsų atskyrimo balanse, jei jau proporcingumo nebuvo laikomasi, nes pagal 5 punktą, o ne pagal 8 punktą atskyrimas (veiklos perleidimas) buvo atliekamas, kaip suprantu, ir įstatinis bei nuosavas kapitalas nebuvo atskirti proporcingai?

T.y. buvo UAB A, turto 100, nuosavo 50, įsipareigojimų 50. Gal galėtumėt parašyti, kokias dalis atskyrėte į UAB B - pvz., 10 turto, 7 nuosavo ir 3 įsipareigojimų?

Klausiu dėl to, kad nesant įsipareigojimų, susijusių su perleidžiama veikla, automatiškai gaunasi, kad atskiriama nuosavo kapitalo dalis procentais bus skirtinga, negu atskiriama turto dalis (nors absoliučiai skaičiais bus ta pati balansinė vertė ir turto, ir nuosavo kapitalo). Tas vėl "nepatogiai" atrodo, nors PMĮ neprieštarauja.

Pvz., buvo buvo UAB A, turto 100, nuosavo 50, įsipareigojimų 50. Atskiriam 10 turto ir 10 nuosavo (nes atskirtinų įsipareigojimų nėra). Taigi atskiriama 10 proc. turto, bet 20 proc. nuosavo.

Taip, patogus atskyrimui įsipareigojimas tie neišmokėti dividendai... Mūsų atveju jų nėra, ir 0 įsipareigojimų atrodo iššaukiančiai (neva visas turtas perkeliamas, o įsipareigojimai paliekami pradinėje įmonėje...). Tad "sukrapštėm" tik šiek tiek įsipareigojimų susijusių su turto draudimu. Gal reikės pirma bandyti remtis 5 punktu formaliai - įsipareigojimų perkėlimo jis apskritai įsakmiai nereikalauja.

Vadinasi, VMI nesikabino prie to, kad teisių ir prievolių visumoje nėra prievolių? T.y. jūsų atveju yra 0 su perkeliama veikla susijusių įsipareigojimų; nors galbūt galima teigti (ir sunku paneigti), kad perkeliami dividendai yra susiję su perkeliamu turtu.

Dėl proporcingo perkėlimo: jei perkeliama 50 proc. turto, tai turi būti perkeliama 50 proc. nuosavo kapitalo ir 50 proc. įsipareigojimų. Tai yra teisingas perkėlimas pagal 8 punktą.

O įmonėje jau buvo mokestinis tyrimas? :) Nes, mano žiniomis, VMI gali tikrinti, ar remiantis minėtu 8 punktu buvo proporcingai atskirti turtas, kapitalas ir įsipareigojimai. Apmokestinamosios pajamos atsiranda ne iš akcijų, o dėl to, kad sandoris laikomas NT perleidimu.

Kadangi, kaip rašote, surasti su NT susijusių ne kredito įsipareigojimų rasti beveik neįmanoma (tiesa, po truputį randame - turto draudimas, komunaliniai ir NT mokesčiai, sargo atostoginiai ir pan.), tai tas proporcinis atskyrimas beveik nerealizuojamas. Reikėtų perkelinėti su NT visiškai nesusijusių kreditų dalį.

Dėl to manau, kad tokiais atvejais geriau remtis minimo straipsnio 5 punktu - veiklos dalies perleidimas.

Dėkui. Vadinasi, jei nebūtų buvę paskelbtų dividendų, tai įsipareigojimų būtų 0?

Ir dar neatsakėte, kokia Pelno mokesčio 41 straipsnio nuostata rėmėtės, kad nebūtų apmokestinamų pajamų (įmonės ir akcininko).

Ar teisingai suprantu, kad įsipareigojimų dalyje pas jus buvo 0, turto ir kapitalo po X?

Atleiskite už nežinojimą (nesu buhalteris ir iš standartų nėra visiškai aišku) - kurioje balanso dalyje buvo atvaizduotas nusidėvėjimas?

P.S. Su tokiu NT perkėlimu, kokia Pelno mokesčio 41 straipsnio nuostata rėmėtės?

O galėtumėte pailiustruoti, kokie įsipareigojimai buvo perkelti šio atskyrimo metu?

Problema ta, kad UAB NT valdymui įsteigtas atskyrus ją nuo veiklos įmonės (jūs turbūt įnešėt kaip nepiniginį įnašą ar dar kitaip perkėlėt NT veiklą, jei mano aptariamos problemos jums nekilo). O tai reiškia, kad, norint pasinaudoti mokestine lengvata pagal Pelno mokesčio įstatymą, reikia

arba a) proporcingai atskirti turtą, kapitalą ir įsipareigojimus,
ara b) atskirti neproporcingai, bet atskirą veiklą kaip autonomišką ekonominį vienetą, ir jame paprastai turėtų būtų įsipareigojimų.

Nevykdant šių sąlygų, atskyrimas apmokestinamas. Todėl ir ieškome realiai su NT susijusių ir balanse matomų įsipareigojimų.

Sveiki,

turiu originalią problemą: nuo UAB atskiriama nekilnojamojo turto valdymo veikla (t.y. pats NT ir su juo susiję įsipareigojimai) (Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 5 punktas).

Bėda ta, kad NT nėra įgytas už kreditą (Bendrovė turi daug nepaskirstyto pelno ir įgijo NT už jį). Dabar sukame galvas, kokie įsipareigojimai galėtų būti su NT susiję - NT priežiūros išlaidos - OK, įsipareigojimai darbuotojams, prižiūrintiems NT - OK.

Tačiau daugiau nesugalvojame. Gal nusidėvėjimas kažkaip galėtų būti vaizduojamas kaip įsipareigojimas? Ar komunaliniai mokesčiai? (nors NT nuomojamas, ir mokesčius moka nuomininkas) Atidėjimai? Pelno mokesčio įsipareigojimai?

Dėkoju už idėjas.

Sąlygos dar nerengiamos, tik projektuojamas visas procesas.

Sužinojau, kad neigiamas prestižas į balansą netgi netraukiamas, taigi Jūsų paminėjimas apie šio prestižo įtraukimą tik į pelno mokesčio deklaraciją taiklus.