turiu tokią situaciją: mūsų įmonė prekiauja statybinėmis medžiagomis, kai kuriais įrankiais, įranga. Vienas pirkėjas norėtų pirkti mašiną, naudojama statybos darbuose sakykim už 60000 Lt, tačiau pirkėjo atstovas prašo iš pradžių įforminti nuomos sutartį pagal kurią jis išnuomoja iš mūsų tą mašiną, sakykim, 5 mėn., nuomos mokestis būtų 11000 Lt, o paskui mes parduodam jam ta mašina už 5000 Lt. Galu gale išeina, kad mes iš tos mašinos ir gaunam 60000 Lt (5*11000 Lt + 5000 Lt). Jie taip bendradarbiauja su kitu tiekėju. Susiskambinau su jų kito tiekėjo buhalterė, ji paaiškino, kad tikrai jie taip daro, sudaro nuomos sutartį (ne finansinės nuomos, ne išperkamosios nuomos, o paprastos nuomos sutartį), iš pradžių nuomoja įranga, o paskui parduoda (jei pirkėjas pageidauja) tą įrangą už "likutinę" vertę. Be to, tas tiekėjas tos įrangos netraukia į savo ilgalaikį turtą, o palieka, kaip prekę, skirtą perparduoti..
man tokia situacija atrodo gana keista.. niekada negirdėjau, kad kas nors taip darytų ir abejuoju, ar tikrai galima taip daryti. Juk, mašinos savikaina, sakykim 50000 Lt, o mes parduosim ją už 5000 Lt. Ir iš vis, gal kur nors galima būtų apie tai paskaityti.
P.S. jei tokia tema jau buvo aptariama, labai atsiprašau, tačiau forume nieko panašaus neradau.
