Kokius gyvūnus auginate?

Sumažinkit.

Turiu dar tokią egzotiką namie vardu Gražuolė

[quote="simas"]

suprantu, kad dokumentai reikalingi, kai šuo dalyvauja parodose, vežiojant ten jį visur. Bet jeigu jį perki tik tam,kad namuose laikyti, kad būtų sargas ar žaislas vaikams, tai kam tie dokumentai reikaligni ( ir dar tiek kainuoja)

Čia viskas priklauso kokių tikslų norite pasiekti įsigyjant augintinį: ar tai investicija į laisvalaikį: parodos, veisimas...prestižas, na ir statusas
Ar tai šeimos draugas, netgi narys... tada geriau iš prieglaudos paimti, nors vieną nelaimėlį išgelbėsit nuo pitbulių dresūros...
Aš kai nuvažiuoju į prieglaudą, tai man jų visų labai gaila, o paimti galiu tik vieną...
Duokit skelbimą, kad norit gauti dovanų iri atsiras dovanotojas, nes ne tik statybininkams krizė, bet ir augintinių šeimininkams...

Pamačiau Jūsų vėžliuką, prisiminiau vieną istoriją, kuri nutiko mano dukros vėžliukui.
Buvo tai prieš kokius 10 metų, kai dar info, kaip juos auginti nelabai daug buvo. Nusivežė per atostogas dukra į kaimą vėžliuką ir su drauge žaidė. Nejuda vėžliukas dieną, nejuda antrą, nejuda trečią, nutarė pastipo, ėmė ir palaidojo. Labai dukra pergyveno ir liūdėjo, bet ką padarysi. Prabėgo daug metų. Dukros draugė studijavo biologiją ir per paskaitą sužinojo, kad jei vėžliams per šalta jie užmiega. Skambina dukrai ir priminė tą įvykį su vėžliu kaime. Abi kokią savaitę vaikščiojo kaip žemę pardavusios.

dar bandau

oi koks fainukas - užniurkičiau

Čia Dikė, dar turiu šunį mišrūną Tekilą ir katiną Garfildą. Šeip esu iš tų žmogiukų kurie geriau paima gyvūną iš prieglaudos nei perka veislinius.

teisingai, man irigi prieglaudiniai ar šiaip mišrūniukai visokie daug mielesni.

Mums su kitu vėžliuku buvo kitaip: pavasarį išnešėm į balkoną, kad "sušiltų" palikom ant fotelio. Skambina vyras ir sako, negyvas vėžlys - darysiu peleninę. sakau, gal miega, gal ...
Bet , pasirodo, vėžliai neturi instinkto slėptis į pavėsį - jie apsikasa žemėmis jei per karšta... foteliu apsikasti nepavyko... teko iškilmingai laidoti, peleninės daryti neleidom...
Galvojom vaikams bus trauma... O po iškilmių sūnus ir klausia: o dabar šuniuką galėsim įsigyti?

Jau neužniurkytumėte. Greičiau Jus užniurkytų ir nuvaikytų. Namie jau pas mus yra posakis, Dikė išvedė šeimininką pavedžioti. Labai pavydi, draugiška, judri, sūnaus geriausia draugė.

Labai gaila, kad nėra klykenčio iš juoko veiduko. Dar ir dabar pilvą skauda iš juoko.

faina. tai ir dūktume kartu. Nors aišku kas pirma dasikaltų

Dėl dokumentų tai jūs neteisios. Apie prestižą tai jau išvis... nejuokinkit. Kai rinkosi šunį, vyras ne vieną vakarą praleido internete skaitinėdamas apie šunų veisles, kokios savybės būdingos, kiek priežiūros reikalauja. Pirkom šunį iš veislyno, žinom, kad ir tėvai, ir seneliai, ir proseneliai buvo tos veislės, tie dokumentai patvirtina, kad šuo turi visas veislei būdingas savybes, t.y., mes turim šunį tokį, kokio ir norėjom. O jei nori "gražaus", "panašaus į prancūzų buldogą", tai aišku dokumentai nereikalingi, tik va šeimos draugu jis ne visada gali tapti, nes jo charakteris "kaip pasiseks", būtent tokius šunyčius paskui ir susirankioja Elvusia iš pakelių.
Gyvas pavyzdys - mano katė. Būtent taip ir rinkaus, pagal grožį ir įsivaizduodama, kad tokia ir bus, kokios noriu: švelnutė, meilutė ant kelių man murks. O yra grynų gryniausia laukinė katė, su charakteriu neduok dieve :))

nu, mergos, paaštrinsiu
išversiu iš rusų kabos - šeima ne be išsigimėlių, ane.
Kad ir tėvai, ir seneliai, ir proseniai - geri buvo ir dokumentus turi, dar nereiškia, kad ir vaikelis toks bus. Jis vat ir gali būti tas šeimos išsigimėlis ir visiškai tų savybių nerodyti

Aš irgi noriu su Elvusia rankioti. Katės jos prisiriša tik prie vietos, o ne prie šeimininko.
Murks, glaustysis tik tada kai ji to norės. Išauginau jau du. Mano Garfildas tikras katinas- mylėk, šerk ir niekada nepalik.

Sutinku 100 procentų

Dar norėjau, kaip pavyzdį, papasakoti nutikimą. Turėjau vaikystėje šuniuką. Parsitempiau namo iš gatvės. Tėvai nebuvo sužavėti. Leido pora mėn laikyti, o po to išvežė į kaimą močiutei. Ką Jūs galvojat. Močiutė visada žinodavo kada aš atvažiuosiu. Jis vis kiauksėdavo prieš man atvykstant ir visada gindavo jei kas nuspręsdavo mane užkabinti. Net nugaišo tik po mano išvykimo, nors sirgo 2 sav. ir labai sunkiai.

jo tie paprasti laaabai protingi ir prieraišūs. Labiau už tuos veislinius - prestižinius. Tie kaip ir mūsų "elitas" pasikėlę

Dar turiu GALIŪNĄ Tekilą. Mišrūnas, sveria 90 kg, o kai atsistoja ant dviejų letenų, tai ūgis 185 cm, jam jau 11 metų. Laaaaabai protingas, ramus, labai myli vaikus.Buvo šią žiemą nuotykis. Išeinu į kiemą, girdžiu kaimyno balsą "paimkit šunį". Balsą girdžiu žmogaus nėra. Žiūriu medyje sėdi . Pasirodo Tekila užšoko ant būdos ir peršoko voljerą. Nusprendė pabėgioti po aptvertą teritoriją, o čia dar kaimynas į svečius. Apsidžiaugė "senukas" svečiais ir atbėgo vizgindamas uodegą pasitikti. Tik va kaimynas pamatęs galiūną , nors žino , kad jis draugiškas, pabūgo jo ūgio, o gal nusprendė, kad svorio kategorija, draugiškam kaimyniškam apsikabinimui ne ta, liuoktelėjo į artimiausią medį.
Taiva dar ką norėjau apie mano galiūną pasakyti, kiti kaimynai, kurie turi " veislinius" šunis džiaugaisi senuku, nes jis išmokino LOTI, jų augintinius, kai į teritoriją ateina svetimas asmuo. Va tau ir veislinis.