Kokius gyvūnus auginate?

Tikrai panašus. Ir tokia veislė dar yra, negirdėjau

Žiūriu, žiūriu, kad labiausiai panaši į jagterjerą.

Ačiū

Aršoki šunėkai... medžiokliai... du šuniukai tokie šerną patiesia.

Nors maniškis mergą tokią turi, tai labai draugiška dėl to ir žinau šią veislę.

Pas mus kažkada buvo toks pinčeris maišytas su taksu (kaip mums sakė). Toks gražutis. Bet tas jo lojimas namie, bute, tai užkniso. Vyras pareidavo namo vakare, sėda valgyti, tas šuo loja net užkimdamas. Sukiši jam tą kotletą, vieną, kitą, kad tik nelotų vakare, juk kaimynai aplink, jam nesvarbu, loja ir tiek.

Dar tik antra diena turiu tą šuniuką (mergaitė), tai tikrai neloja, nori dūkti, kandžiotis ir kibti į kelnes , fainulka, nu negaliu.

Gal visą laiką nelaikykit pririštą

Kambary mes šunų nelaikom. Tokia tat taisyklė
Turiu pavadėlį, tai vis vedu pasivaikščioti.

Turime pinčerį - be galo myliu saviškius, visus kitus gali suplėšti į gabaliukus, nesvarbu, kokio tie "kiti" dydžio Protingi, laaaabai aktyvus ir laaaabai triukšmingi mūsų gražuoliui jau 2.5 metų, tai dabar jau kiek ramesnis, o anksčiau buvo tiesiog tragedija - reikalauja daugiau dėmesio, negu vaikas, o jeigu neturi, kur savo energija panaudoti - graužia viską, ką tik randa. Vieno buvo neįmanoma namuose palikti. Vyrui jau buvo mintis jį kam nors padovanoti išgelbėjo tik šuns begalinė meilė visiems šeimos nariams

Ir tu ketini tokį šunį laikyti pririštą? Lauke? Žiemą?
Ech...

Teks arba šuns atsisakyti, arba lauke auginti. Trečio varianto nėra.
Būda gera - apšiltinta.
Per speigus tai aišku, kad lauke nebūna.

Na, aš, matyt, durna. Bet nieko negaliu su savimi padaryti.
Dabar, kai jau nebeturim mūsų senolio Bailiaus. Kieme liko viena Laputė. Jai labai nuobodu. Nes jie visur būdavo kartu. Nors Bailius buvo palaidas, bet jis miegodavo ir ėsdavo su Lape.
Tai dabar kasdien, kokiai valandai, atsivedu Laputę į namus. Kad pasidžiaugtų kitais augintiniais.
Žiemą tai jau be kalbų, žemiau -5 šalčio, ir mūsų šunys keliauja į namą.
Nemoku kitaip.
Beje, Bailių, dėl jo senumo, į namą įnešam, būdavo, ir išnešam. Kasdien. Nes jam buvo sunku lipti laiptais. O svėrė jis kokius 25 kg :)

nu jo, reikia tau anūkų reikia

Oi, Elvusia, tokios tavo reakcijos ir tikėjausi
Nes tu gyvūnų atžvilgiu esi kažkoks unikumas - tau net antis gaila valgyti
Mes tai truputį paprasčiau į gyvūnus žiūrime, mylime, globojame, rūpinamės, bet ...
O šita veislė pasirodo nėra lepi - jie duodasi ir po sniegus, ir po vandenis, medžiotojai

Mano Filimoną vakar uraganas iš balkono išsiurbė Įkrito į svarainio krūmą ir užstrigo, tai spėjau nubėgt žemyn į kiemą ir iškrapštyti, antraip būtų pabėgęs iš persigandimo.
Nu dar tokių košmarų neteko patirti... Galvojau, kad ir mašinas kieme išvartys.

Reikia reikia tų anūkų. Tai ką dabar

Nu gaila man tas antis valgyti. Savas. Ne tai kad gaila - negaliu net į burną įsidėti. Apsivemčiau, turbūt. Namiškių nevalgau
O mano reakcija, ką aš žinau, normali. Trumpaplaukis šuniukas. Tegul ir užsiaugins povilnę. Vistiek šalta. Man, tiesiog, gaila.
Žaisti, siautėti sniege - viena. Miegoti lauke - kita.
Jei Lapė būtų biškį kitokia, ne tokia aktyvi, gyventų namuose. Nu bet ji kaip gyvsidabris. Atlekia į namus ir skraido. O bekylant skrydžiui, su savimi kelia ir baldus. Viską išstumdo. Tiek pas ją energijos :)))
Kai vežam šunis į pievas, tai Lapė dar tik pradeda dūkti, o mūsų labradoras jau viskas, eina į mašiną - pervargęs :)))

Pakratė kaip turi būti jūsų kraštus.
Eina sau.
Vargšas Filimončikas. Tai baimės katinui buvo :))

Kažin, kam daugiau baimės buvo - jam ar man. Nesupratau, kas darosi, iš niekur kad pakilo vėjas, kad plojo į langus kažkokius degėsius, nespėjau į balkoną išbėgt. Tik pamačiau, kad katinas skrenda kaip šikšnosparnis, uodega stačia, letenos išskėstos... Nu kažkas tokio

jezau Loreta tu tik nesupyk bet man taip juokas suėmė bet aišku nesinorėtų daugiau tokių vėtrų, gerai kad kely manęs neužklupo būčiau galėjus skrist su mašina, brrr

Nu ko čia aš pyksiu, dabar jau ir man pačiai juokas ima. O vakar tokį stresą turėjau, kad nei miegot negalėjau - 1.30 val Daliai skambinau pasiguost...