Šeima, vaikai

Ar tą sugebėjimą pažymiais vertina? Nemanau.

tie "Dizdzinai" tegul vienoj banfoj ir dzidzina, bent kitiems netrukdys. O kai jau nusibos dzindzinti, susipritės, gal tada pasiprašys į normalią klasę

Maniškė papuolė su 18 vaikinų ir 10 merginų.Buvusi klasė baliavoja, o tie kažkokie kitokie- graužia knygas ir nieko blogo apie juos nesako (nebent parūko, nes jau kitiems 18 metų, vyrai- ohohohoo, po 1,85-2,10 ūgio...)
Susirinkimuose kai kurių mokinių abu tėvai sėdi.Na nežinau, kaip kitiems, bet esu labai patenkinta.

Ne visi trokšta tapti milijardieriais.Pirmiausia reikia įgyti mėgstamą specialybę, o paskui bus taip, kaip Dievas duos.

ne pažymiais, o požiūriu.
Bet va tų dzidzinu tai vertybės tik tokios - parūkyt, pagert, pasitūsint ir ryškesnį skudurą įsigyt. IR kam dar į mokyklą eina? Aaa, nu pasirodyt skudurus ir pasigriti, kiek vakar išgėrė ir ant kurio kampo privėmė

Ištroško proselis ankstyvą pavasarį

Čia tai faktas, Elste.Sutinku, taip ir buvo, pasirodo , kad galima ir kitaip.
Man patiko, kad konkurencija atsirado.Daugelis pakeitė požiūrį į mokslus.

Būtent.
Nei aš, nei mano vaikis apie moksliukus nesam tokios prastos nuomonės kaip kad jūs apie "kitą pusę", mums tai netrukdo su jais vienoj patalpoj būti ir netgi bendrauti :)

Kai mano vaikai baigė 4 klases, taip pat skirstė.
Nekreipiau į tai dėmesio.
Na, mokėsi jie pas mane gerai, tai gal dėl to niekaip nereagavau.
Bet, jei būtų mokęsi nekaip, irgi būčiau nereagavus.
Na, patektų su vienodais. Vadinasi, mokytojams dirbti paprasčiau. Visi maždaug vienodo lygio.
Dabar įsivaizduokim, pusė klasės jiems pateiktas užduotis jau atliko, pusė dar net nesuprato, kas užduota.
Kaip dirbti mokytojui?
Kuriems skirti ar neskirti dėmesį?

tai smagu, kad taip. Bet va pas mus, tai kovojam nuo kokios 4-5 klasės. (šiuo metu jau 10 kl.) Gerai, kad keli moksliukai ir kieti iš charakterio, tai atsilaiko ir nekreipia dėmesio į dzidzinus. Bet mokykloje viena dėl to nusižudė, kita bandė

Jo, Elvusia, dar keli adaptuoti kiurkso, kuriems irgi reikia skirti dėmesį.Ką norima iš jų padaryti, nežinau, todėl ir išėjom iš tos mokyklos.Turėjau samdyti korepetitorius, kad pasivyti gimnazistus.Dabar papildomai mokosi vien todėl, kad visi mokosi ir tavo pažymiai bus blogesni, jei to nedarysi.Juokas juokais, bet mums labai svarbu išlaikyti gerus pažymius.Čia juk vaiko likimas nuo to priklausys.Nesinori maximoj kasoj sėdėti.

Pasakysiu iš savo patirties: kai buvau kokioje 6 klasėje, irgi buvo skirstymas ir per klaidą patekau į blogiau besimokančiųjų klasę, nors buvau beveik pirmūnė. Tai maniau išprotėsiu, nes ne mokymasis buvo, o kažkoks balaganas. Atsimenu, tėvai su kyšiais ėjo, kad perkeltų mane prie geriau besimokančiųjų. Tai gerai, kad perkėlė, o jei ne, tai turbūt būčiau nusivažiavusi stipriai žemyn.

Tai va, apie tai ir kalbu.
Labai gerai, kai mokiniai klasėje maždaug vienodo lygio.
Ir visiška nesąmonė, kad jei keli mokysis gerai, tai kitiems bus stimulas siekti to paties.
Uždubasintų jie tą moksliuką.

Aš suprantu tokį skirstymą į 9 klases (gimnazijines), kai jau protas yra- mokytis reikės ar jau visiškai dzin. Mano dukra patektų į geresnę klasę, bet man ne dzin dėl kitų. Todėl, kad turiu pvz prieš akis: sūnus pradinėse klasėse buvo prie tų dzin, jis ir būtų patekęs į dzin klasę (jei tuo metu būtų toks skirstymas), bet per sekančius 4 metus suprato, kad jam mokslo reikia ir šiuo metu yra vienas iš geriausiai besimokančių. O jei jis būtų patekęs tarp tų dzin, visas jam likusis gyvenimas ir būtų dzin. Juk dzin klasėje esi nurašytas. O be to ir mokytojai į dzin klases eina tik kaip į pragarą: išbūti gyviems tas 45min.

O kam tada tėvai reikalingi, jei vaikui dzin, tai ir tėvams dzin?

gerai, jeigu moksliukai fiziškai ir psichologiškai gali pasiekti tą 9 klasę. Bet deja, kai kurie nusižudo, arba nervų ligų skyrių įskaitoje atsiduria

Tikrai taip.Dabar mokytojams sunku atlaikyti visus užgauliojimus, o ką kalbėti apie vaikus.Siuntinėjimas ant trijų raidžių tapo kasdienybe.

aišku, kad dzindzinai (ir jų tėvai) nenori būti atskirti, gi nebus iš ko pasityčioti, nuo ko nusirašyti. Teks patiems suktis ir galvot. O iš tos bandos gi baisu tapti prastesniu, nes pradės tyčiotis. Va je, kaip čia netapus tuo "liuzeriu". O kol yra moksliukai - tvarka. Tyčiosis iš jų, manęs nepastebės, prisitrinsiu prie "kietuoliu" pasišaipysiu kartu, kad tik neatsisuktų į mane. Va taip ir keliauja dzidzinai

Manau, kad tėveliams irgi reikia pripažinti savo klaidas ir kuo greičiau stengtis jas taisyti.Tėvais būti yra labai sunki pareiga,bet nereikia užkrauti visuomenei savo problemų.

kalbėjau su buvusia savo mokytoja. Paklausiau, kaip Jūs ištveriate su tais dabartiniai mokiniais. Tai sakė, ankčiau reikėdavo tempti visaip dvejetukininką, kad tik mokyklą pabaigtų. O dabar ateina tų "pratemptųjų" karta. Atjo tėvas į susirinkimą ir sako mokytojai, ko parinies! mane ištempei, ištempsi ir sūnų, ne kur dėsies.
Tagi, kokie tėvai , tokie ir vaikai. Iš ko gi mokosi ir pvz. ima. O tėvai gi mėgsta nuo mažens vaikams savo mokyklinius nuotykius pasakot. Tik vaikai pakartoja su kaupu