Šeima, vaikai

[quote="IlonaD"] Tik po krikštynų pyrago... Ten jau vaikui, kaip nieko ir nereikia. Paklausiau ką padovanojo, kadangi sidabro šaukštelį padovanojo eidami vaikėlio apžiūrėt, tai krikštynom padovanojo kryželį su labai, labai mažiuku deimantu. Kadangi daugelis dabar dovanoja tuos kryželius ir sidabrinius čiulptukus, man kažkaip gal gražiau atrodytų sidabrinė apyrankė. Galima ją išgraviruoti, per krikštynas pašventinti ir turėti. Tokią galima ir ypatingoms progoms užsidėti. Čia jeigu prisiminimui. O vaikui svarbiausia, iš patirties galiu pasakyti , visada turėti krikšto tėvą ir mamą. Visi gimtadieniai, visos šventės, rugsėjo pirmoji, negali būti pamiršti, bent telefoniniu skambučiu, jeigu to negali pažadėti, geriau tos pareigos nesiimti.

Pritariu 100proc.
Man tai irgi atrodo, kad tokia dovana turi turėti išliekamąją vertę, visokius daiktus ir drabuželius krikšto dukrai per gimtadienius, kalėdas pridovanoju:)

[quote:0294499d13] O vaikui svarbiausia, iš patirties galiu pasakyti , visada turėti krikšto tėvą ir mamą. Visi gimtadieniai, visos šventės, rugsėjo pirmoji, negali būti pamiršti, bent telefoniniu skambučiu, jeigu to negali pažadėti, geriau tos pareigos nesiimti.[/quote]
Pritariu kad vaikui svarbiausia dėmesys.
Kažkada pati paprašiau "tik pakrikštyti", taip ir nutiko... Nebeprisimena. Kol buvo maža, neklausinėdavo kur jos krikšto tėvai, o kai paaugo ir prasidėjo.... Ypač kai metinės šventės, kai mokyklą baigė... Paaiškinau kad aš prašiau tik pakrikštyti, bet kažkodėl nesupranta.

Ir aš nesuprasdavau, nes savo krikštamotei esu 13-oji krikšto dukra :) visą vaikystę norėjau ją gyvai pamatyti, o kai paauglystėje pamačiau... pabedravau -supratau, kad jei nėra - tai nėra...
kai krikštijau savo vaikus labai prašiau būsimus krikštatėvius į tai žiūrėti rimtai ir atsakingai, jie stengiasi, o gyvenime atsitinka visaip....
Pati turiu tris krikšto sūnus, bet vieno net gimtadienio šventėse nesu pageidaujama (tėvai išsiskyrė)... tik dovanai Lt atvažiuoja paimti... tokia tėvų valia o kaip tai vaikui paaiškinti? o paskui jau nebebus ir įgūdžio nei tradicijos

O aš dabar ir trypiu vietoj. Savų nėra. Dar kartą prašyti krikštatėviais svetimus žmones , jau nebenoriu. Ir neberandu išeities. Juk vaikai ne visi supranta kad nevisda ir neviskas būna "kaip pas visus" ....

Juk krikšto tėvais gali būti ir tikri tėvai jei tik personalijų klausimas, tai jo nėra

tai va, kad mūsuose tai tik formalumas toks. Nu reikia pakrikštyt, tai pakrikštijam ir tiek. Dėl šventos ramybės,kad bobutės ir kaiminkos neapšnekėtų.
Tai va paskui taip ir gaunasi - jokių tradicijų, jokios pareigos ar nuoširdaus bendravimo su krikšto vaiku.

O kam tada išvis krikštyt ? Kam už žmogų nuspręsti ko jis nori ? Gal jis užaugus pasirinks visai kitą tikėjimą ir norės persikrikštyti ?

Aš linkusi daryti gerai arba nieko
Kam vaikui tas sakramentas, jei net tėvai jo vertės nesuvokia? o jei suvokia, kam didžiausia problema iškelia: kokią dovaną ir baliaus vietą pasirinkti? Ši šventė yra tikra, tik kai ji širdžiai reikalinga, o pabaliavoti... vaikas to neatsimins

nu kaip tai kam?
nu kad bobulkos, ciotkos visokios neburbėtų, nu kad mada tokia, kad visi taip daro, nu dėl "zababonų" visokių, kad tipo nuo ligų apsaugos, kad nenumirtų nepakrišktytas (nu bet čia tos pačios bobulkos ir ciotkos su savo...), kad vaikas foto turėtų, kitiems vaikams pasakytų, kad irgi krištatėvius turi ir pan.
Tai va dėl to ir daro krikštynas
Mažuma tų, kurie iš esmės, kad taip jaučia ir taip tikrai nori...

Tame ir esmė, kad viskas mūsuose pavirto "šventėmis". Kuo didesnis balius ir kuo daugiau dovanų....
Nesuprantu aš mūsų tikėjimo. Mane mokė kad Dievo nėra. Dabar vėl per prievartą nuo mokyklos suolo bruka katalikų tikėjimą. Nuo paties mažiausio amžiaus. Tai gal reikėtų palaukti bent kol vaikas paaugs iki kokių 15 metų.
Kodėl gimimas yra nuodėmė ? Iš vienos pusės bažnyčia rėkia nežudyti, gimdyti... O kai gimsta vaikelis, tada rėkia "reikia nuplauti gimtąją nuodėmę". Tai taip išeina kad vyro ir moters meilė yra nuodėmė. Todėl kunigai pedofilai.

Man baba sakė, kad krikšto tėvai yra tam, kad vaiką vestų doros keliu, visuose gyvenimo etapuose padėtų tėvams auklėti vaiką, o jei netenki tėvų- tada krikšto tėvai turi perimti tėvų atsakomybę...
apie jokius prietarus zabavonus, dovanas ir šventes nepasakojo

man irgi tą patį sakė nu tipo tėvų pavaduotojai
Bet labai dažnai girdžiu sakant ir dėl tų ligų, kad reikia krištyt.

turbūt
daug ten pas juos nesąmonių ir prieštaravimų.
Gi per amžius kiekvienas karaliukas, kunigaikštukas šventą raštą savaip perašinėjo, o kiek dar visokių kunigų, popiežių bandė savaip pakreipti, tai kur jau ten rasi tiesos ir teisybės
kaipir seimūnai kurpia dabar įstatymus savo naudai, taip ir anuomet buvo...

[quote:fcddcb7f06]man irgi tą patį sakė nu tipo tėvų pavaduotojai [/quote]
Nesąmonė. Jei nebendrauja su vaiku tėvams esant gyviems, tai nebendraus ir vėliau. Ir ne tik mirties atveju. Bet ir visais kitais gyvenimo atvejais jie tada turėtų pavaduoti tėvus. Tai kodėl tada internatai užkišti vaikais. Jie ką, ten visi nekrikštyti ?

Nesąmonė. Jei nebendrauja su vaiku tėvams esant gyviems, tai nebendraus ir vėliau. Ir ne tik mirties atveju. Bet ir visais kitais gyvenimo atvejais jie tada turėtų pavaduoti tėvus. Tai kodėl tada internatai užkišti vaikais. Jie ką, ten visi nekrikštyti ?[/quote]
tai ir sakom, kad tik taip TURĖTŲ būti. O iš tikrųjų krištijama tik dėl baliaus, dėl mados gi

užtat ir pilni internatai, kad nebeprisimenam tikrosios prasmės, o tik kažkada buvusį giminaičių prašymą "pabūti" krikšto tėvu.. tai ir pabuvo baliaus metu. jei mano kuris nors krikštasūnis susidurs su problemom ir tėvai nebegalės pagelbėti - tikrai palaikysiu savuosius visom išgalėm. Ir dovanojau tikrai kažką praktiško, tai dienai reikalingo...ne prisiminimui...
nors dabar krikštasūnis ėjo pirmos komunijos, tai pas dailininkę užsakiau stiklinį kryžiuką (galėjo rinktis ar angelą ant akmens sėdintį ar kryžiuką) jis pats pasirinko ir nešioja...

visais atvejais až už tai, kad vaiką krikštytų sąmoningai tėvai ir krikšto tėvai, kad tai būtų suvoktas išgyventas sakramentas, o ne proga
jei jau tai nėra svarbu tėvams, tai kam tuos vaikus juokinti? dėl mados neverta tiek pastangų dėti, o dėl tikėjimo - viskas įmanoma.
Tikinčiųjų vaikų internatuose, manau, ženkliai mažiau... atsiranda bendruomenėje kam priglausti

[quote:650bec2f7f]jei mano kuris nors krikštasūnis susidurs su problemom ir tėvai nebegalės pagelbėti - tikrai palaikysiu savuosius visom išgalėm.[/quote]
Jei daugiau tokių žmonių būtų kaip Jūs, tada ir gyvenimas būtų gražesnis, būtis dvasingesnė .
Neturiu krikštavaikių ir jau neturėsiu. Nebent pakrikštyčiau kokį pamestą vaikelį iš internato....

Labai gera idėja, aš planuoju pati , kai sūnūs iškeliaus iš namų, paimti likimo nuskriaustą vaikutį.... gal ir krikšto mama pabūti jam.