Penktadienis

Išsiimk bantus, tai gal pavyks galvą kameron inkišt

jokie pinigai, jokie turtai laimes neatneš, jeigu viduj nebus ramybes, pakantumo, meiles....
Pinigai reikalingi, bet vien jie - laimingos senatves nesuteiks.

Na, bet jei yra pinigų, tai tos laimės gali kažkiek ir nusipirkti. Netgi sveikatos truputį...

Bet, jei nebus vidinės harmonijos ir ramybės, pinigų niekad nebus gana

Pasimėgaukim penktadienio popietę nuostabiais Melanie šokiais.
Ot panelė - visada priverčia publiką atsistoti :)

Šitas - nerealus, net ašaros kaupiasi bežiūrint:
www.youtube.com/watch?v=Vzap7Q7ziOY

Šis - su puikiu Lady Gagos komentaru:
www.youtube.com/watch?v=WjjGu-z2TV8&feature=related

Na, su Marko jie taip pat puikiai šoka:
www.youtube.com/watch?v=ja1OOh5d-R4&feature=related
www.youtube.com/watch?v=ouV6HHzGj9M&feature=related
www.youtube.com/watch?v=kXZwYx_4izg&feature=related

Sergam už Melanie. Puiki šokėja.

Ir, šiaip, užvedantis, su nepakartojamais judesiais:
www.youtube.com/watch?v=wqkUvBYkTi0

kiekvienas laimę suprantam skirtingai. Gal kad skirtingos gyvenimiškos patirtys ?
Man asmeniškai laime - gerai sutarti pačiai su savimi ir su aplinkiniais.
Išgirsti žodžius - ačiū, kad tu esi.
Vo čia laime.
Del to verta gyventi.

www.lrytas.lt/-13119395961310538483-klaip%C4...

Tik nesupratau kas 6 nuotraukoj?

ramybė yra tada, kai pinigų užtenka. Ne visi gi yra tokie, kuriem tik DAR DAR IR DAR...

gal kokie troškinti kopūstai?

Galvojau gal koks plovas, kad kopūstai dar nepagalvojau, gali būti, bet lyg ant šiukšlių dėžės padėta, keistoka nuotrauka, kažkaip nelabai aišku kas ten. Na, nesvarbu.

Aš ir galvojau, jog plovas. Bet paskaičiau, kad prie siūlomo maisto esama ir kopūsų, tai ir pagalvojau...
Jo, tikrai, kažkaip neestetiškai atrodo, kaip iš konteinerio ištraukta

Tiksliai, prajuokinot, man irgi iš karto toks keistas įspūdis

Netiesa.
Ramybė yra tada, kai visi šeimos nariai sveiki, kai jiems gerai sekasi, kai jie nekenčia.
Pinigai....
Taip, su pinigais didesnės galimybės. Tik tiek.
Bet ramybė ir pinigai?
Nedera tarpusavyje :) Bent jau man :)

Man dera. Turiu asmeninės patirties šitoj vietoj...

Nu nesakyk. Va artėja savaitgalis, o pas mane piniginėj tik keli litai. Nu neramu man, nors tu ką. Bėgioju iš kampo į kampą, kaip tas paršelis, kuriam lietus kaupiasi.
Oi neramu, nu kaip aš penktadienio vakarą nepagraušiu ko nors skanaus? Nes nusipirkt nėra už ką...
Na, čia pas mane gal ne taip baisiai, bet kada galiu vyrą nugręšt. Betgi vis tiek neramu nors tu ką

Neskaičiau atgal nei vienos žinutės, ką tik parėjau namo, perėjau per Klaipėdą, pažiūrėti kaip ten jūros šventė.
Gal nepataikysiu į temą.
Man ramybė - kai užtenka pinigų susimokėti mokesčiams, pagrindiniams poreikiams, kai nėra skolų.
Kai tik atsirasdavo skolos, aš atsibusdavau trečią valandą nakties. Ir jau nebeužmigdavau. Mamytė sirgo, pinigų nėra, batų žieminių vaikui nėra už ką nupirkti. Čia buvo tie laikai kai mokėdavo 375 Lt ir dar vėluodavo kelis mėnesius. Visi išėjo iš darbo, likau tik aš viena.
Bet vienas žmogus pasakojo, kad negalėdavo miegoti, nes namie būdavo maišas pinigų. Atsikelia, paslepia tą maišą į vieną vietą, po to - į kitą. Čia irgi buvo tais ankstesniais prixvatizavimo laikais.
Kai perdaug pinigų, irgi baisu.

Šnekėt apie savęs sutarimą su savim ir aplinkiniu pasauliu, artimųjų sveikatą ir gerovę, yra tas pats, kaip kasdien tvirtinti, kad žemė apvali. Ju tai savaime suprantama.

Amadina, va būtent apie tai aš ir kalbu.
man pofig tie, kurie pinigų maišus turi. Nei aš tokia noriu būti, nei mane tokie domina. Lai jie pasikaria...

sakiau - absoliučios tiesos nebūna. Ir kiekvienas tiesą suvokiam pagal savo gyvenimiškąją patirtį. Visą gyvenmą dirbau daug ir sunkiai. Tarybiniais laikais be vyr. buhalteres pareigų t.ūkyje, papildomai laikiau 2 karves, pora paršų, vištų. Daržovių visokių užsiaugindavau. Gyvenime nieko nesusitaupiau, tačiau neteko patirti ką reiškia - tuščias šaldytuvas. Net blogiausiais laikais rūsyje buvo bulvių, sandeliuke lašinių, o tvarte melžiama karvute.
Gal todel man po tiek darbo, begimo metų didžiausia laime - ramybe. Gal del to taip laukiu ateinančios pensijos....
Sakau - kiekvienas turime savo INDIVIDUALIĄ praeitį ir patirtį. Todel ir laimes supratimas individualus.

Gal vėl nepataikysiu į temą.
Aš galvoju, kad kiek mes uždirbame, kiek turime, tiek ir esame verti.
Jei man moka mažai, o aš vistiek dirbu, nes nepasitikiu savim, neinu ieškoti sudėtingesnio, geriau apmokamo darbo, reiškia tiek aš ir esu verta.
Kiti kuria savo verslą, ar anksčiau sukūrė, jų taip pat tais laikais niekas to mokykloje nemokė.
Viskas žmogaus galvoje. Aš visada visko bijojau, nevažiuodavau į jokias Lenkijas, nors visi važiavo.
Žinau tokių pažįstamų, kurie dabar tikrai turtingi žmonės, bet jie tam dėjo pastangas.
Aš tik laukiu iš darbdavio kad man jis mokėtų. Pati nesukūriau nieko. Reiškia esu verta to, ką turiu.