Gamybos apskaita

Aš taip pat dirbau namų gamyboje. Čia galima įvairiai pasidaryti, priklausomai, kokį vaizdą nori matyti vadovai, ką leidžia aplinkybės. Pvz galima "palaikyti" sandėlyje įrankius ir nurašyti vėliau kitiems namams, mano nuomone-svarbu, kad realiai naudojami įrankiai nepaliktų sandelyje metų pabaigoje. O kad pirmas namas gaunasi visada brangesnis-tai realybė-pirmas blynas visada šiek-tiek prisvilęs:)

dėkui visiems už patarimus taip ir darysiu,
net ramiau "ant" širdies pasidarė...

Tai man teptukus dažymui , kurie yra 6004 nurašyti į nebaigta gamyba 2012 ? O paskui 2012 priskyrus konkreciam uzsakymui nurasyti i pardavimu savikaina 600 ? Kaip cia daryti?

Eva25, geriausiai, kad tu nieko nekeistum, kol negrįš tavo vyriausia. Jei gilinaisi į apskaitą ir diskusijas šiame forume, tai turėjai matyti, kad nebaigta gamyba gali būti apskaitoma tiek 2 klasėje, tiek 6. Kam tau be reikalo kilnoti iš 6 į 2 ir vėl atgal. Jei jau nurašyta į 6004 (o kas ten per sąskaita pas tave? Pagal senąjį planą tai buvo kaip tik nebaigtos gamybos sąskaita), tai ir palik ten. 6 klasė (jei ten apskaitoma nebaigta gamyba) yra uždaroma ir nebaigtos gamybos likutis perkeliamas į 2 klasę tik metų pabaigoje.

Neįmanoma intrenetu išaiškinti, kaip apskaityti gamybą-ji apskaitoma labai ir labai skirtingai, kiekvienas prisitaiko prie savo poreikių ir galimybių.

aš irgi pritarčiau nieko-sau, nes skaičiau jūsų, Eva 25, Jūsų storiją vakar ir jum geriau su buhaltere išsiaiškint kaip jūs darot sąskaitų korespondencijas.

6004 pas mane netiesiogines gamybos islaidos, visokie įrankiai, pjūkliukai ir t.t. Ok, palieku ramybeje viska, bet man idomu labai. Ateis buh. viska pasakys kaip daryti, padarysiu ir liksiu nesupratus ka ir kodel padariau
O žaliavas (pas mane 2011) pagal dir. patvirtintą normų lentutę (dažai, lakai) nurašineti į 2012?
Sklinda kalbos kad gal buh. ir negris...
Kaip suprantu, galima tvarkytis kaip kam patogiau ir jokiu konkreciu nurodymu nera?

Jeigu nurašinėji į 6004, tai reiškia ten ir kaupiate gamybos išlaidas, tada nėra reikalo nurašinėti į 2 klasę, viską ir nurašai kas susiję su gamyba į 6 klasės sąskaitas, man įrankiai yra netiesioginės gamybos išlaidos, ne veiklos. Tai dažai ir t.t., jei tai susiję su gamyba, gali būti nurašomi į 600X klasės sąskaitą kaip tiesioginės gamybos išlaidos. Eva25, pasiskaityk plačiau forume, kažkur buvo rašyta: nuolat apskaitoma nebaigta gamyba per 2 klasę, periodiškai per 6. Nurašei į 6 ir lauk buhalterės:) O jei ji negrįš, gausi daugiau skaityti literatūros, taip staigiai forume neišmoksi. Sėkmės:)

Labai prašau, kas žinote -parašykite (jei nežinote -taip pat ):
ką daryti su parduodamais medienos atraižų erdviniais kubiniais metrais kaip iš lentų, skirtų gamybai kubinių metrų padaryti pjuvenų erdvinius metrus?
Atsilyginčiau už tinkamą atsakymą

Pjuvenos atsiranda pjaunant medieną:) Turi būti išeigos aktas, kuriame matosi-kiek medienos paimta pjovimui ir kas ir to gavosi-kiek m3 gatavos produkcijos, kiek įvairių atliekų: malkų bei pjuvenų. Pvz iš 100 proc. rąstų gali gautis: 50 proc. lentų, 38 proc. malkų ir 12 proc. pjuvenų. Išeiga skiriasi, nes rąstų kokybė taip pat skiriasi bei skirtingus gaminius pjauname-čia tik pavyzdys. Gautas pjuvenas užsipajamuoji pvz pardavimo kainomis ir parduodi.

Labai ačiū, nieko_sau,
Esmė tokia:gaminame medienos baldus; jau gauname supjautas lentas iš kurių padarome ,sakykime, lovas. Iš kur tos pjuvenos gaunasi, tai suprantu. Iki šiol dokumentuose jos niekur neatvaizduodavau, kol neatsirado pirkėjai. Ir jie siūlo apmokėti XLt už pjuvenų erdvinį kubinį metrą. Kokį išsivest koeficientą (ar dar ką), kad gaučiau faktinį m2???
Labai dėkoju visiems pasisakiusiems

Tokį dalyką turėtų paskaičiuoti gamybos vadovas, ar meistras. Vargu ar buhalteris galėtų išburti kiek pjuvenų pripjauta.

Mes tekinam rąstus ir statome rąstinius namelius. Įmonė nedidelė todėl direktorius pats dalyvauja visame gamybos procese. Jis man paskaičiavo apytiksliai (rąstai taip pat nevienodi)kiek pjuvenų lieka nuo 1m3 tekintų rąstų. Tokį skaičiavimą pasitvirtinau. Taip ir užsipajamuoju pjuvenas nuo tekintų rąstų.
***
Taikyti tokį medienos tekinimo atliekų – pjuvenų normatyvą:
(4 vnt. rąstų 20 Ø yra 0.96 m³
vidutiniškai tekinant medieną nutekinama 3 cm rąsto, t.y.
4 vnt. rąstų 17 Ø yra 0.68 m³)
Iš 1 m³ tekinamos medienos lieka atliekų – pjuvenų 0.28 m³.
***

Labai ačiū, austa,
Likau dar nesupratusi:pirkėjų sutarty parašyta: mokėsime Lt už erdvinį m3
Pvz:parduodam 100 erdvinių m3 = X m3? Kiek yra X???
Ko gero aš čia be reikalo problemas keliu...Pati savo mintyse pradėjau painiotis - erdviniai ne erdviniai....Ko gero, tikrai, tegu meistrai galvą kvaršina - juk vyrų darbas sunkesnis už moterų Tikrai, labai ačiū, austa

Jau vakar sudomino terminas "Erdvinis". Neesu didelė žinovė, bet su intriga griebiausi google.lt. Galvojau ten rasiu paaiškinimą, bet patikėk nieko nepešiau. Gal pačių pirkėjų paklausk ką tai reiškia.
Mes pjuvenas parduodame paprasčiausiais m3.

Dar pagalvojau Erdvinis - iš akies..

Šiaip paprastai mąstant - erdvinis m3- kai pjuvenos nesupresuotos, tarp jų yra oro tarpai ir žinoma grynos medienos ten mažiau - tia logiškai mąąstant. Bet kaip buhalteriškai išvesti į paprastus m3, kiek faktiškai ten tos medienos. Dabar mąstau (grubiai): imame 1m3 medienos, iš jos padarome kokias 2 lentynas - 0,95m3 ir liko pjuvenų - 0,05m3, erdvinių, savaime aišku gausis daugiau . O kiek daugiau? Man tereikia vieno skaišiaus - koeficiento: kaip tuos 0,05 m3 paversti erdviniais m3 ir savikainą išvesti
Jau pačiai juokas ima - va tai klausimas

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2057...

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1794...

Gal kas pravers...

Darkart dėkoju-reiks paskaitinėti - ką nors išvesime
Faina, kad skyrei man laiko ir su tokiais dar dokumentais supažindinai

Pjuvenoms naudojame koef. 0,28. Pvz. praeitą mėnesį mes pardavėme 397 erdv.m. pjuvenų, tai būtų 111,16 kub.m. Šis koeficientas tinka tik pakrautoms pjuvenoms, kadangi pastovėjusios jos sukrenta, pasikeičia tankis, taigi reikia tuomet perskaičiuoti.
Atraižoms (išpjovus lenteles, gaubtinės medienos atliekoms) - glaudumo koeficientas priklausomai nuo pakrovimo laiko svyruoja nuo 0,36 iki 0,55.
Technologinė skiedra (kitaip dar čipsai) iki pervežimo 0,36, po prvežimo ar ilgai sandėliuotai 0,42

DALIA, tu man - auksas - to man ir reikėjo. Labai dėkojuMūsų vyrai taip ir kalbėjo, kad apie 2-3 kartų skirtumas tarp erdvinio pjuvenų tūrio ir medienos tūrio.
Kuo galėčiau atsilyginti?

Geriau mažos dovanėlės, nei didelis ačiū
O jei rimtai tai gal ir man kada prireiks pagalbos, pagelbėsit

Kokia buhalterinė programa patogiausia gamyba užsiimančiai įmonei?
Dabar darau viską exelyje, tai užsiknisau ...