durnynas

Optimistė Mūsų šeimyna turi tiek kapų aplakstyt, kad vienos dienos neužtenka.
Nes taip jau susiklostė, kol mūsų tėvai gyvi, tai tvarkomi net jų senelių kapai. Mūsų močiučių/senelių kapai. Močiučių seserų ir brolių... Pabandyk paaiškint, kad gal jau nuimkim tas kapavietes...
Nu ką darysi, kiekvienam savo... Kai kas va net neturi tokių rūpestėlių...

Tai aš irgi bobučių ir prodiedukų lankau. Ale kad jie visi krūvoj šalia vienas kito gražiai guli, tai va ir lengviau
nu uošvijos biski toliau, gal už kokių 4 km, kitose kapinėse.

aga grazu - vaikysteje eidavom i kariu kapines - dabartini skulpturu parka zvakiu uzdegineti - nes gi tada dar nebuvo tokiu sustru zvakiu kurios ilgai degtu - uzdegdavo - o vejas jas uzpusdavo tai ir eidavom per visus kapus tu uzpustu zvakiu uzdegti - tai taip graziai budavo - visas parkas zvakeliu ugnelem sviesdavo

KJūrate
Kaip gražu ir prasminga... O mano močiutė užperka mišias už tuos, kurių jau niekas nebeprisimena.

Mano vieni kapai Žemaitijoj, kiti Aukštaitijoj, tai aš į kalendorių nesitaikau, kai tame krašte būnu, tai ir aplankau- pagarbą atiduodu, patvarkau, bet konkrečiai Vėlinių dieną važiuoju iki artimiausių, arba kur yra malonu pasivaikščioti...geresnis privažiavimas ir parkuotė.

O aš namie visad pamerkiu puokštę chrizantemų ir žvakučių uždegu šalia. Visiems išėjusiems.
Ir šiaip - patinka, kai kapinės nusėtos švieselėm. Tas kvapas patinka... Ir kai sutvarkai, lapus nugrėbstai, kažkaip smagiai ant dūšios palieka.
Tad turėti galimybę dar ir stabtelt, o ne vien paskubomis pralėkt - labai būčiau nieko prieš. Juolab, kad važiuoti reikia 150 km.

aš irgi taip, kada pro šoną važiuoju, tai ir užsuku uždegti

va va , mes su sese irgi taip lakstydavom - užgesusias deginėdamos, kartais ir pasipiktinimų išgirsdavom, mol, ko čia bėgiojat kapuose , o kaip nebėgiot, jei vėjas jas taip gretai užpučia? juk rūpestis koks, kad visos degtų
dabar gal kiek daugiau rimties....
nemėgstu kapų kur visas plotas akmeniu užverstas, marmuru nulietas- lyg gyvieji bijotų, kad tikrai nebeišlips

Kaip tame anekdote - kad žemių nenusispardytų ... :)

aga, man irgi tokie labai baisūs ir šalti ir nykūs atrodo. O tie kurie taip darė, taigi norėjo pasirodyti, kaip negaila pinigų mirusiam "pagerbti" o iš tikrųjų užspaudė,kad tik neišlįstų ir šaltų kojų po kaldra nepakištų
Nors čia tokia kaip ir lenkiška mada, ten gi visi kapai tokie užsementuoti, kaip katafalkai.
O ir žydai gi akmenus ridena ant savų...

Per draugės vyro mirties metines atvažiavau į kapus... o ten raudono marmuro aikštė- tėvai savo gėlą taip išreiškė... o vaikas našlaitis neturi ką namie valgyti...
nusipurčiau ir išėjau...

Nu vat šitų dalykų tai ir aš nesuprantu... Didybės manija čia, ar kas... Man kuo kukliau, tuo gražiau. Visi mūsų šeimoj minimalistai.

va butent tai ir baisiausia - mirusiesiems gi tu pinigu jau nebereikia - o va kad gyvieji paskui skursta isleide tiek pinigu ant paminklu - kraupu

Pamenu vaikystėje patys gražiausi man buvo Švėkšnos kapai, o pačiam gale toks senas medinis angelas globėjiškai žiūrintis žemyn... toks šiltas man tas paminklas, bet kažkas sugalvojo, kad "senoviškas" pakeitė marmuriniu.... dabar jau ir šis savas, bet tas angelas netoli nuneštas iki vaikystėje mirusių giminaičių kapelio, tai ten nueinu kaip prie savo
Mes su vaikais nesenai buvom tuose kapuose, vaikštom ir vardinam, čia senelis, čia prosenelis o čia pusseserės močiutės...proprosenelė... ir taip visa geneologija vienuose kapuose, tam ir važiuoju su vaikais, kad nepamirštų šaknų, ieškojom senuose kapuose savųjų, o sesers mažiukas vos kalbantis: "čia aš" žiūrim į nuotrauką akmenyje, akurat propromočiutė, o veidas kaip kopija- jaunėlio...

jokia čia mada, jei kapai toli arba visi į užsienį išvažiavę, kito pasirinkimo nėra, ar geriau akd būtų apžėlęs ir visokiom piktžolėm apaugęs?

mes irgi toli nuo senolių kapų, bet samdom žmogų ir prižiūri, dar galima besiplečiančiais augalais, kokiom nors gebenėm apsodinti. Paminklinis akmuo- nieko prieš, bet ta plokštė...nos esu mačiusi labai išradingai - meniškai atliktą ir visai nieko -gražu ir kitoniška

Man irgi minimalizmas patinka.
Kaip epr kažkokią muilo operą mačiau. Pievutė. kryžius. lentelė su užraš ir indukas 3 gėlių žiedams pamerkti.

o kai kurios močiutės iš kapinių pasidaro gėlininkystės ūkį.

Taigi, žmonės daugiau iš praktiškumo dabar taip daro. Žino, kad jei nebus galimybių tvarkyt, tai nors neužžels. Nors man tai visai gražu

Ne tik močiutės, šiemet pirmą kartą gyvenime pamačiau savo vyrą ravintį..... tėvo kapą. Ir dar sako man: tavo gėlyne pilna visokių gėlių, gal man gali kelias iškasti? man juk negaila, iškasiau ir pasodinau kelias daugiametes.
bet anyta išlupo....čia jau kiti santykiai

vat būtent, ką ir norėjau pasakyti. man tai jau geriau plokštė nei piktžolės