durnynas

Kokie dabar įstatymai yra nežinau. Bet prieš 2 metus į lėktuvą vėžlio neįsidėsi. Reikėdavo vėžlio dokumento :)
Aš iš visų pažįstamų prašau, kad iš užsienio man parvežtų vėžlių. Niekas neparveža - bijo rizikuoti.

jei nelaisvėje jie gyvena, tai jų gyvenimo trukmę dažnai reikia padalinti iš 2. :(

gražiai Colop tu apie tuos savo vėžliukus kalbi, kaip apie vaikus.
na vežtų tai su mašina šiaip. bet kikoje pirkti labai brangu, o tada iš žmonių irgi nelabai, kaip suprantu, tai iš kur jų gauti?

o kiek taviškiams jau metų?

Vienam apie 20 , kitiem apie 4 :)

Tai vieną nuo vaikų darželio laikų auginat?

ne ne :) ta pirkom jau paaugusi :) matyt parduotuveje buvo užsigulėjęs :)
nors žinai.... mano vienas iš tų keturmečių sveria 500 gramu, o tas kuriam 20 metu sveria 700 gramu...
Tai arba tas maziukas storeja... arba tas didelis nustojo augti :)
Šiaip sudėtinga auginti - nes nėra nei išsamios literatūros, visi skirtingai augina... kažko iš maisto papildų nelabai ir yra...

Jei tiek gyvena (net 20 metų), tai reiškia teisingai augini, tik laaabai jau nori juos lepinti, kad vis dar negana. Myli labai, matosi.

tai negi nemylėsi ;)
nors šindien paskaičiau , kad jiems negalima banano dažnai dėl didelio cukraus kiekio...
o pas mane jie bananą iš rankų lupa...
Teks mažinti porcijas :)

Va radau foto kur buvau įdėjęs
temoje :
tax.lt/postx1195-0-4280.html




Šioje foto jie dar pirmaisiai metais kai pas mane :) po maudynių - išteplioti :)

(o dabar tas kur viršuje tai yra beveik tokio dydžio kaip tas didysis :)

Gražūs. Bet svarbiausia, kad susikalbi su jais. Nes man tai jie atrodo kaip žuvytės, nes nepaauginęs pats, nesuprasi kuo jie traukia. Gražūs, bet, atrodo, kad jie nieko nesupranta, šeimininko neatpažįsta.
Tau, ašku, kitaip atrodo. Ir gerai.

nežinau ar jie supranta.
žmonių tikriausiai neatpažįsta.,... :) bet kad kažkas yra - tikrai jaučia. virtuvėje rytais man po kojom amžinai painiojasi ir prašo valgyti - reiškia jaučia... ir didysis tinginys mėgsta kai jį paglosto - tada užmiega.... išmėto rankas ir kojas kur papuola... nieko nebijo... apie jokį pasislėpimą šarvelyje net kalbos nėra :)

nors gal ir nesupranta.. gal čia tik aš labai įsivaizduoju, kad jie supranta :)

aip tu juos atskiri, katras yra katras nu tas didelis tai taip - pagal dydį.
o tuos mažiukus, gi jie vienosdi, raštas ant to šarvo irgi toks pats

na vėžliuką gali pamyluot o va žuvytės tai jau visai tik akims pailsinti nors kas augina gal irgi kitaip pasakytų. o kuo tu ten juos teplioji? čia kaip odai kokiu aliejuku?

tai aišku pakalbam mes tai savo žuvelioką pakabinam, pakibinam,nes kartais miega ir nepajaučia kada jam nemu nemu įveriam, o kai pakibini, tada jau pasirnago, pažiūri per stiklą, mes irgi jam pamirkism, ir tada jau eina nemniot

na bet rankose tai jau nepalaikysi, nors gal ir vėžliukai nemėgsta būti maigomi rankose, ale man vis vina labiau patinka kitų gyvūnais pasidžiaugt, kol galiu nieko nelaikau namie, tik bijau kai paaugs panos mano, kai pradės tempt viską iš eilės

Pradžioje tuos mažiukus labai maišydavau... net norėjau lipdukus ant jų susidėlioti...
bet laikui bėgant pastebėjau skirtumus... dabar jau didelio nuo to kur viršuje kartais neatskiriu.
Bet net šarvo struktūra skirtinga - skirtumų daug. Ypač charakterio.

Visus gyvūnus galima savaip pamyluoti ;) aš kikoje visus pačiupinėju ir su paukščiukais dar pačiulbu praeidamas :)

aga
atsimenu, kai aš tempdavau radus gatvėj šunis namo.
Tai tėvai jau pareidami iš darbo, laiptinėj klausydavo, ar neloja pas mus vėl koks naujokas , o pradarę duris pirmožmiausia apsižvalgydavo ar neatlekia koks pasišiaušėlis pasitikt

Taip. jie labi nemėgsta visokių meilių.
todėl, kai aš jų labai pasiilgstu, tai nutveriu pirmą pasitaikiusį, po pagalve padedu, ir miegam :) jie mėgsta jaustis saugūs - apspausti - tarsi urve - todėl po pagalve jiem patinka ir jie iš ten nebėga :)

bet dabar tai jei gerai pamenu (o man su galva tikrai ne per geriausiai ) - tai jokio gyvuliuko (augintinio) nelaikai ?

taigi rašiau ką tik, kad žuveliuką laikom
(o tėvai šuniuką, tai ir aš pamaigau)