Akimirka

Sakot, Anglijoje?
Ne Anglijoje, Lietuvoje taip yra. Pati asmeniškai susidūriau. Tik čia netinka teiginys "pamiršta". Niekas nieko nepamiršta. Bent pas mus personalas tikrai nuostabus, jautrus. Tik, kaip rašoma čia įdėtame straipsnyje - velniai žino, kam tie slaugos namai turėtų priklausyti, kas turėtų normaliai finansuoti. Slaugos namai pergrūsti, į juos patekti praktiškai nulis šansų, o patekus trūksta rankų, tave prižiūrinčių. Viena sesutė laksto per kelias palatas, kuriose nuo 4 iki 8 žmogiukų sugrūsta, ir ratuku juos visus maitina ir girdo. Prie vieno pribėga, įkiša šaukštą, bėga prie kito - kaip voverė rate...
Trūksta tiems seneliukams aprangos, niekas ir valdiškų pampersų neduoda, drėgnų servėtėlių. Personalas prašo, gal kas gali iš namų atnešti kokių drabužių.
Pats skyrius tikrai gražiai sutvarkytas, jaukus, daug gėlių. Bet toks vaizdas tik tada, kai visų palatų durys uždarytos. O jos dažniausiai atviros. Eini koridoriumi ir matai tokius vaizdus, kad.... Dauguma žmogiukų neturi artimųjų. Jie pabūna čia tuos 4 mėnesius, ir toliau nežinia...

Gal ir reikia. Bet pirmiausia reikia pačiam kelis kartus per dieną ten apsilankyti, jei nori, kad tavo žmogiukas būtų normaliai pamaitintas ir pagirdytas, nekalbant jau apie tai, kad su juo dar ir pasikalbėti reikia, neleisti pulti dvasia...

mano mama slaugos ligoninėj dirba, tai įsivaizduokit kai 20-30 senuku vienam reikia pamaitint, nupraust, pavedžiot, sušukuot, nagus, plaukus kirpt, pakalbint (jei dar įmanoma susikalbėt), į tualetą nuvest (jei vaikšto) sauskelnes pakeist(jei pats anksčiau nenusiplėšia ir neapsidirba), patalynes keist ar dar vardint... o darbas 0,75 etato

Lankė ta moteris savo mamą pastoviai, deja tas žmogiukas jau nieko nebesuprato ir nebepažino.

Vienas prie vieno mano situacijoje. Bet slaugos personalo dėl to nekaltinčiau. Jų darbas pragariškas, kaip rašo Sandra_v. Pas mus niekam tai nerūpi, niekas neskuba daryti taip, kad būtų visiems gerai.
Žiūrėkit, kas gaunasi. Dabartinės mamytės turi dekretine, gauna šiokias tokias pašalpas, ir sėdi su vaikeliais namuose.
Kuo skiriasi senas neįgalus žmogus? Kodėl norint gauti jam slaugą namuose - tokie biurokratiniai stabdžiai? Dirbančiam žmogui be šansų slaugyti savo seną mamą ar tėtį namuose. Pirmiausia, norint gauti slaugą, žmogiukas turi prabūti slaugos ligoninėje tam tikrą laiką. Ten "nustatoma", ar jam reikalinga tolimesnė slauga. Tai sprendžia komisija. Toliau - dar gražiau. Tu pats tos slaugos negausi. Jei nusprendžia finansuoti, turi susirasti žmogų, kuris slaugys ir gaus už tai valdiškus pinigėlius. Ir žinoma, tokių pinigėlių nepakanka.
Bet esmė ne tame. Esmė - kad dažniausiai tu net tokio sprendimo negausi. Negausi slaugos pinigų. Tada turėtum pats mesti darbą.
Deja, mano žmogiukas mirė, prabuvęs slaugos ligoninėje vos 2 savaites...

Slaugiau savo artimą namuose. Jokių slaugos pinigų negavau. Jei žmogus vaikšto savo kojomis, nesvarbu, kad nieko nesupranta, nieko neatsimena, apsitarnauti jau nesugeba, dar plius pilna visokių ligų, nesiskaito, kad jam reikalinga slauga. Kai matau, kokie žmonės gauna invalidumą, tai trūksta žodžių.

Ir dar mano alga tuo metu buvo 375 Lt.

mes irgi turim namie močiutę su alzhaimeriu, dokumentai "tvarkomi" jau daugiau nei metai dėl globos ir pan. ji per ta laiką visai prardo nuovoką pasirašinėt dokumentų nebegali net savo vardo nežino. dabar taip ir kabo ore viskas.

Prie ko einame?
Ogi prie to, kad artimiausią savo žmogų atiduotume slaugyti svetimiems? Viskas gerai, jei kitos išeities nėra ir patys, bei žmogiukas to norime.
Bet, jei nori pats pasirūpinti savo žmogiuko paskutiniais metais? Negausi nei surūdijusio skatiko?
Jep, kažkoks iškreiptas požiūris.... kažkas su mumis negerai....
O Anglijoje, bent jau ten, kur dirba mano draugė, seneliai geriau gyvena, nei dauguma iš mūsų.
Artimieji lanko, meiles tie seniukai tarpusavy suka. Nesvarbu, kad pauodegys pampersu užkištas, ir išėjus iš tualeto reikia ne tik uodegą, bet ir rankas nuplauti.
Svarbu - šukuosena padaryta, nagučiai palakuoti, sėdi sau vežimėlyje ir akytėm mirksi priešingos lyties atsovams :))
Nors, galima sakyti, ta lytis tik pagal aprangą skiriama :))
Oi, draugė tiek teigiamų emocijų parveža iš tų senelių namų :)
Prisijuokiam ir pagalvojam apie savus: deja deja. Kaip tik jos pačios mamai reikalinga slauga. Ką gi, teko samdyti privačią seselę, kuri slaugo mamulę namuose.

Aš irgi buvau pradėjusi tvarkyti, tokia pat padėtis buvo. Šeimos gydytoja žinojo padėtį, bet net neužsiminė, kad reikėtų dokumentus dėl slaugos tvarkytis. Man kiti pradėjo sakyti, ko nesitvarkau, kad kvaila esu, priklauso. Deja, neskyrė tos slaugos ir greitu laiku žmogus išėjo iš šio pasaulio.

Tai gerai, kad sėdi, bet kiek žinau jaunimėlio, kuris vaikus į daržą, o patys parpia iki pietų, tėvelis vaiko priežiūros atostogose, mama-biržoj arba dirba. . Viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo išauklėjimo, atjautos ir t.t. "Žmonės neturi artimųjų.." .jų visais laikais buvo, bet šiandien , net ir juos turintys, jų sunkią valandą, neturi. Vieni dirba, kitiems tai našta, kiti užsimerkia ir tiek. Man atrodo, kad šiandien Lietuvoje "slaugos', kokia ji turi būti kaip ir nėra. Tiesiog tos įstaigos palaiko žmogaus gyvybę ir tiek. Mano giminaitė slaugė senutę 95m. Vokietijoje. Didelis namas, pirmame aukšte šeimininkai ir slaugytojai kambarys, antrame senutė. Rytais dukra, jau pensininkė, tik pakildavo padėt iškelt iš lovos ir gamindavo valgį. Visa slauga, skalbimas, kambario sutvarkymas -slaugytojai, pagrindinė sąlyga būt tame pačiame kambaryje. Gali "skaipuot", gali skaityt, gali megzt. Ten valstybė ypatingai rūpinasi ir nemenkai moka už tai, slaugos visos priemonės, pampersai, paklodėlės, vaistai išduodami ir būtinai turi viską sunaudot. Gink, dieve, jei rastų išmestus į konteinerį. Tada jau viskas. Vežėsi mano giminaitė pakius pampersų dovanų į Lietuvą močiutei. Juokas pro ašaras. Masiškai važiuoja slaugytojos, vieną senuką prižiūrėt už 1000eur., vokiečiams tas yra nebrangu, jie apmoka ir kelionę ir slaugytojos pragyvenimą. Mano draugė medikė sako, jei ne vaikai, tai tikrai važiuočiau, nes bendradarbės masiškai išvažinėja, koks skirtumas ar lietuvį ar kitos tautybės žmogų prižiūrėt, ir tas darosi baisu, kad prireikus galim ligoninėse visai neberasti malonių slaugytojų, o tik vieną kitą užsilikusią "raganą".

Nereikia taip negražiai apie slaugytojas kalbet visokių žmonių yra kaip ir visur

Manyčiau, nerasim jokių... Pati papraščiausia statistika- pradedant 2005 m. mūsų kolektyve kiekvienais metais turim po 1-2 abiturientus (darbuotojų vaikai). 3 iš jų jau baigė mokslus, aukštuosius, visi už tėvelių pinigus (neesmė). Net nespeliokit kur tie vaikai; vienas Londone, antra net nepasiėmus magistro diplomo išpūtė į Olandiją, trečiai šiandien iškilmingai įteikiamas diplomas, kuris bus padėtas į stalčių, o iš ten išsiimtas bilietas birželio 27 d. į Airiją...

Beje- eilėje sekantys mano abudu

ne tik slaugytojų, bet ir gydytojų neberasime. Vilioja juos užsienis dirbti pas save. Va Švedijoje siūlo gydytojams atvažiuot dirbti. duoda butą, visas išlaikymas, mokis švedų kalbos, alga mūsų pinigais išvertus 30 000 Lt per mėn.
Tai kas čia tau sėdės ir gydys už 2246 Lt per mėn.

Nu jo.... Pats laikas pasirūpint kalio cianidu

Nepergyvenk labai, gražiai paprašysi - galėsiu įkast

man baisiausia tai, kad savo tėvus palieka, o važiuoja prižiūrėti svetimus tėvus, nors jau ir saviems reiktų pagalbos. deja kitos išeities nėra

Mes savo tėvus prižiūrim, nes čia gyvenam, o mus prižiūrėt nebus kam, nes vaikai išvažiavę arba žada išvažiuoti. Būsim vieniši ir niekam nereikalingi. O dar slaugos ligoninių nepakanka. Kur reikės dėtis?

amadina22, mesimės senučiukės į krūvą ir toliau diskutuosim tax.lt nereikia taip liūdnai, manau viskas susidėlios, gal ir mūsų čia nebebus lietuvoj, ką gali žint

kaip mane nervina toks "emigrantų" pasakymas: gryžčiau jei ekonominė padėtis būtų geresnė, pardavė žmonės Lietuvą šlykštu