Namų bendrijos apskaita

Bendrijų apskaitos netvarkau, tik esu vidinį auditą daręs. O rašai tikrai nesamones.

Niemand

bendrija neturi jokiu pajamų. Apie 6 klasės ssąkaitas -aš rėmiausi pagal V.Bružausko komentarus (2007-06-18 Aktualijos)

O kodėl jos kaupiamos 4, o ne 2 klasėj?

Butų savininkų sumokėtos administravimo išlaidos, drįsčiau teigti, yra bendrijos pajamos.

Bendrijų apskaitos netvarkau, tik esu vidinį auditą daręs. O rašai tikrai nesamones.[/quote]

paskaitykite šį Apskaitos audito ir mokesčių aktualijų Nr.(2007-06-18 Nr.23)

[quote="Petronele"][quote="Asara"]Niemand

bendrija neturi jokiu pajamų. Apie 6 klasės ssąkaitas -aš rėmiausi pagal V.Bružausko komentarus (2007-06-18 Aktualijos)[/quote]
Butų savininkų sumokėtos administravimo išlaidos, drįsčiau teigti, yra bendrijos pajamos.[/quote]

gerb.Bružauskas savo straipsnyje teigia priešingai.

Šiaip jau apskaita daugiau mokslas negu įstatymas, taigi vienareikšmiškų atsakymų dažnai nėra.Svarbiausia laikytis bendros sąskaitų likučių priskyrimo debetui arba kreditui logikos.
1, 2, 6 klasės debetinės, o 3, 4 ir5 klasės kreditinės.
Teoretikų paskutinis išmyslas yra galimybė debetuoti 5 klasę ir kredituoti 6. Taip darydami jokių teisės aktų nepažeisiti. Tačiau apskaitos informatyvumas, kuris turėtų būti pagrindinė funkcija, nukenčia stipriai. Aš asmeniškai gyvenime nesutiksiu, kad bendrija pajamų neturi. O tai iš kokios manos ji tiekėjams moka? Bendrijos veiklą galima traktuoti dvejopai:
1. Kaip bendrą nuosavybę administruojantį subjektą, kuris tik paskirsto sąnaudas savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje.
2. Kaip ūkio subjektą kuris perparduoda savininkams paslaugas ir pats teikia administravimo bei, galimai, kitas paslaugas gyventojams.

Pirmasis požiūris labai neprastai atitinka dvasią ir teoriją, tačiau realybėje yra auditorių košmaras. Pabandyk paskui atsirinkti kiek ten ta bendrija priskaičiavo, gavo ir už ką gavo, kada buhalterė naudoja 5 sąskaitas ir pinigėlius ratu stumdo.

Antrasis požiūris nelabai atitinka dvasią ir teoriją, tačiau pasiėmus likučius gražiais matai kokios buvo realio sąnaudos pagal jų rūšis, kokie priskaičiavimai gyventojams, kokia kaupiamųjų fondų būklė (likutis). Todėl labai rekomenduočiau 5 klasėj tvarkingai fiksuoti visus priskaičiavimus ir kaupiammųjų fondų panaudojimus kaip pajamas, 4 (3 jei nuo to darotės laimingesni) - kaupiamuosius fondu, o 6 faktines sąnaudas. Ir nedaryti jokių nesamonių su dirbtiniu pajamų ar sąnaudų mažinimu (kompensavimu).

Žinoma galutinis pasirinkimas Jūsų, bet pažiūrėsiu iš kokių lubų vadovui ataskaitas piešite

Vadovaujantis Niemand patarimu ir mano supratimu:
priskaitymas:
K 4XX kaupiamos įmokos
D 2XX butų savininkų skolos bendrijai

kai sumoka:
D 2XX pinigai
K 2XX butų savininkų skolos bendrijai

kai panaudojama:
D 4XX kaupiamos įmokos
K 2XX pinigai

D 2___ pirkėjai (gyventojų skola)
K 4___ kaupiamasis fondas

Galima ir 2, ir 3 klasėje kaupti, tačiau mano supratimu kreditinis likutis 2 klasės nepuošia. Aš tiesiog nemėgstu išimčių iš bendrų taisyklių, nors ir žinau, kad pgl ir teoriją jos įmanomos. Kuo daugiau išimčių, tuo daugiau painiavos.

Panaudojimas gali būti įvairus:

D 4___ kaupiamasis fondas
K 6___ atitinkama sąnaudų sąskaita
(sąnaudų kompensavimo metodas)

D 4___ kaupiamasis fondas
K 5___ kaupiamojo fondo pajamos (panaudojimas)
(pajamų pripažinimo metodas)

Kadangi 6 klasės kreditavimo, kaip nebūtinos išimties, aš nelinkęs pripažinti, man priimtinesnis pajamų pripažinimo metodas.

bendrija elementari, tik pirmininkas, buhalterė. Paskirsto mokesčius gyventojams, šiek tiek pasiremontuoja iš sukauptų ir tiek.Iki pat šio laiko nebuvo vykdoma JOKIA apskaita. Tiesiog paskirstomi mokesčiai gyventojams ir tiek. Pradedu apskaita, noretusi daryti teisingai. Bet kaip suprantu, visiškai su tom sąskaitom "nenusišnekėjau" ir už neteisingą apskaitos vedimą nepasodintu :)
O del ataskaitu vadovui-svarbiausia, kad matytusi gyventojų skolos ir sukauptų pinigų likutis ir panaudojimas.
aciū už komentarus.

Asara, yra forume dvi temos apie bendrijas, kažkurioj tikrai yra exel lentelių, palengvinsiančių tau darbą. Paieškok.

Panaudojimas yra fiksuojamas dviem įrašais:
1. Standartinis K tiekėjais, D sąnaudos pgl sąskaitą faktūrą;
2. Fondo panaudojimas kaip nurodžiau aukščiau vienu iš dviejų metodų.

Pagrindą fondo panaudojimui sudaro kompetentingo organo (visuotinio susirinkimo, valdybos ar pirmininko) patvirtinta atitinkamo kaupiamojo fondo panaudojimo tvarka ir sprendimas (įgaliotinių ar pirmininko) tam tikrus statybos (remonto) darbus ar kitas sąnaudas kompensuoti iš to fondo. Tiesa daugelis bendrijų pastarųjų pagrindų neformalizuoja: sutaupo laiką, bet nėra visiškai korektiška.

Mano supratimu, yra pajamos ir yra joms uždirbti patiriamos sąnaudos. Jei nėra pajamų (kaupimas 4kl.) tai nėra ir sąnaudų 6kl.
Bet sutinku, parašiau neteisingai, turėtų būti dvi korespondencijos:
kai panaudojama:
D 4XX kaupiamos įmokos
K 4XX skolos tiekėjams
ir
D 4XX skolos tiekėjams
K 2XX pinigai

turėtų būti daug paprastesnė apskaita tokioms bendrijoms, kurios neturi pajamų iš komercinės veiklos. O dabar gaunasi-kad praktiškai dirbi tam, kad pavaizduoti savo atlyginimus, na ir remontų sąnaudas. Sąskaitų korespondencijų daug, darbo daug, o naudos jokios.

Pasodinti, nepasodintų... O vat vadovas, kuriam rūpi tik pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje visai nežavi.


Beje pasinaudojant apskaita su n+1 išimtimi ir "kompensavimais" bendrijoje galima ir tyčia, ir netyčia labai linksmų triukų prikrėsti. Tipiškas pavyzdys, realios eksploatacinės išlaidos ženkliai (10 - 50 proc) viršija eksploatacines pajamas. Sąmatose skaičiukai dirbtinai pritraukiami, kad atrodytų gerai, o paskui apskaitos duomenys prie geriausių norų neleidžia patikrinti. Tenka apskaitą perdarinėti. Eksploatacinių sąnaudų perviršis tyliai ramiai dengiamas iš sąskaitoje esančių amortizacinio fondo lėšų, tokiu būdu paliekant amortizacinio fondo įspūdį 4 klasėje, bet nebeliekant jį dengiančių realių lėšų. Stambiose bendrijose sumos susidaro įspūdingos. Bet už tokius pokštus naujas DSNB vadas rimtai mąsto paduoti buvusį pirmininką ir vyr. finansininkę į teismą dėl žalos atlyginimo.

Galima ir taip, bet:
1. Nebelieka sąskaitos, pagal kurios likutį galėtum įvertinti kaupiamųjų fondų panaudojimo per metus, teks analizuotis kaupiamųjų įmokų apyvartos žiniaraštį, kas nėra pats patogiausias būdas;
2. Bendrija kaip bežiūrėti patiria sąnaudas (moka tiekėjams už tam tikras paslaugas), o pagal Jūsų variantą 6 klasė lieka kaip ir tuščia.

Mokestine prasme sąnaudos visada turi būti siejamos su pajamų uždirbimu. Tačiau apskaitos prasme tai nėra visai teisinga. Juk ne taip jau retai būna sąnaudų, kurios neuždirba pajamų ir nemažina PM, tačiau vis tiek lieka sąnaudomis.
Panaudojant kaupiamąjį fondą, bendrija iš vienos pusės patiria sąnaudas, o iš kitos pusės šias sąnaudas kompensuoja pajamomis iš kaupiamojo fondo.

Tiesiog dėl "sportinio intereso" pasiėmiau dabar savo pačios lapelį su įmokomis:
Administravimas
Nuolatinė priežiūra
Šiukšlių išvežimas
Kaupimas stogo remontui
Šilumos sist.ekspl.
Stambiagabarit. išvežimas
Bendras apšvietimas
1. Matau, kad yra suteiktos paslaugos, kurioms priskaičiuotas PVM: administravimas, pastato nuolatinė priežiūra, šilumos sistemos ekspl. Manau, kad jos turėtų būti apskaitomos 5kl. kaip bendrijos pajamos.
2. Yra renkamos lėšos stogo remontui. Būtent apie tokius kaupimus ir turėjau galvoje rašydama aukščiau esančias korespondencijas.
3. Yra surenkami pinigai, kuriais bus padengtos tam tikros bendrijos patirtos išlaidos: stambiagab.išvežimas ir bendras apšvietimas. Manau, kad apskaitoje tai atrodytų taip (nors Jums ir nelabai patinka):
bendrijai patyrus išlaidas:
K 4XX skolos tiekėjams
D 6XX sąnaudos
gyventojams jas padengus:
D 2XX pinigai
K 6XX sąnaudos
atsiskaičius su tiekėjais:
D 4XX skolos tiekėjams
K 2XX pinigai

Ir nemanau, kad tvarkingai vedant apskaitą būtų labai sudėtinga peržiūrėti kaupimų panaudojimą per metus.

šilumos sistemos ekspl. - kaupiamasis fondas. Jei būtų pgl. faktą, to mėnesio, kada paruošiama šildymo sezonui, sąskaita gali šokiruoti.

Pgl. Jūsų pateiktą variantą neapskaitomi nei priskaičiavimai gyventojams, nei jų įsiskolinmai bendrijai. Be 5 klasės išsisukti sunku, o ir nėra jokios prasmės suktis.

Tai jie ir kauptųsi visus metus toj 5kl. O 6kl. atitinkamai kauptųsi šilumos sist.ekspl.išlaidos.

Tiesiog ne visas korespondencijas surašiau. Pas mane viskas būtų apskaitoma, netgi Jūsų kaip juristo konsultacijos

Taip juk ir sakiau :))
Dabar Jums tik belieka pritarti mano filosofijai apie bendrijos apskaitą :)) Nors... bet kuriuo atveju buvo malonu padiskutuoti :))

Pasitaiko gi ant šio svieto ir buhalteriją išmanančių juristų