Pasijuokime mieli draugai

Aš ir sakau, kad jumis žaviuosi.
Esate labai įdomus žmogus.
Čia sakau rimtai.
Idomus žmogus sukuria aplink save tokią teritoriją, kuri yra įdomi ir kitiems, juos traukia prie to žmogaus. Jūs nenuobodi, jūs - talentas.

Dvarininkė... Kad gražus ir ne biednas-suprantu, bet o jaunas kodėl ?

Tai viena dukters draugė dėl to ir įsigijo, kaip paskui ir sužinojau kodėl tokią katytę pirko. Atsieit, buvo alergiška. Iš viso tai mergaitei buvo struma, operavo ją, galbūt tėvai ir nežinojo kas jų mergaitei, tai ir ieškojo tokios katės.

Elvusia tirpsta ... Kaip ta varlė keliauninkė.... Jūs tik girkite mane, tik girkite....

Merginą mano katytė veikia teigiamai. Rytais prikelia murkdama, ta pribunda visa švelnumo kupina, laiminga.
O aš vaistus geriu nuo alergijos. Nežinau kas per velniava. Niekada anksčiau nebuvau niekam alergiška. O pastarieji kokie 6 metai mane padarė alergišką vos ne viskam. Turbūt nežinau priežasties. Todėl ir beria, akys ašaroja, rausta, graužia, nosis peršti ir varva... Na žodžiu....

Aš Elvusios nepažįstu, ji manęs taip pat, bet pagal jos žinutes aš įsivaizduoju, kad ji ypatinga,

Esu mačiusi tokių žmonių, kurie myli žmones, priima juos namuose. Mano viena draugė tokia, gyvena dabar Londone. Turi daug draugų, visi ją dievina, mes dabar nutolome, nes aš net neturiu nuotaikos su kuom nors bendrauti, o ji per šventes prisikviečia draugų, švenčia.

Kažkada viename suole sėdėjome.

Ji nori gyventi, bendrauti, o man tokia depresija, nieko nenoriu, stengiuosi paslėpti nuo visų savo nuotaikas, niekam nepasakoju kas man viduje...

Mano dukra 12-okė, tą katę visi dievinam, meili be galo, kai tik dukė atsigula, tuoj prašosi priimama po antklode. Tokios geros emocijos...

Gerai jus suprantu Amadina. Pati tą išgyvenu. Tarsi būtum kažkokiame užburtame rate iš kurio niekaip negali ištrūkti. Ir taip visai nenoromis vis labiau nuo savęs atstumi žmones...

Viešpatėliau, aiškink jums ir aiškink:
Juk šalia jauno ir pats, žmogus, atjaunėji
Ai, dar pamiršau. Nuo dabar CV bus klausimas: ar raumeningas?
Man patinka raumeningi, jauni, gražūs ir nebiedni namų darkytojai

Taip galima "suvalgyti" save anksčiau laiko. Keista, kad jūsų aplinkoje nėra nei vieno , sugebančio tai pamatyti ir pajausti. Jeigu jūs dirbate, tai reiškia nėra taip blogai, tai dar nėra gilios depresijos forma.

Gal mes turim tą pačią draugę?
Nes manoji lygiai tokia pat. Sekmadienį išlydėjau atgal į Londoną.
Tik ji, prie visko, dar labai geras žmogus ir žvėriškai tolerantiška. Iš nieko nesijuokia, nesityčioja. Ir visiems nuklydimams ieško priežasčių, kai, tuo tarpu, kiti būtų linkę pasmerkti. Moka pasijausti kito žmogaus kailyje ir, net, kartais ir nelabai tinkamam poelgiui paieškoti pateisinimo.
Labai daug ko iš jos išmokau. Labai. Pirmiausia tai nesipiktinti ten, kur nėra jokio reikalo to daryti. Labai geras bruožas.
Myliu savo draugę.

Urtele, jautrių žmonių kuo toliau tuo mažiau. Net šeimose. O darbo kolektyvuose išvis retas reiškinys. Ateini ir dirbi. Ir niekam tu nerūpi.

Tai va. Niekam to nepasakoju, kad viskas be prasmės, pabaiga vistiek visiems ta pati pastoviai tokios mintys.
Bet jauniems žmonėms vistiek reikės nugyventi savo gyvenimą.
Dukrai atiduočiau viską.
Mano nuotaikos neturi niekam gadinti gyvenimo, taip ir stengiuosi.

Tai aišku, kad dar nėra taip blogai.
Manau,kad daug yra tokių žmonių,
Aš dirbu, mano dukra pernai mokėsi geriausiai klasėje.
Yra daugybė gerų dalykų, visada galvoju kad negalima dievo varyti į medį (nors esu netikinti), yra daugybė vargstančių žmonių,
Daugiau nebekankinsiu jūsų.

Kaip tai nerūpi ir dar kaip rūpi, jis tik vadina o mano saulutės, o mano deimantai , argi negražu, taip išlepino, kad niekas dabar man nieko negali pasakyti

Va čia tai galiu ginčytis iki užkimimo.
Netiesa.
Arba, man pasisekė.
Mane supa tik geri žmonės. Jei man blogai, visada žinau, kad atsiras kas eis su manimi "griovių kasti" bet kuriuo paros metu.
Dėl tų žmonių padaryčiau lygiai tą patį.
Bet aš savo blogų emocijų nesinešu kaip rankinės. Ir stengiuosi, kiek įmanoma, nesitaškyti bloga nuotaika.
Ir, kai manęs paklausia: kaip gyveni? Visada atsakau - puikiai. Ir tik man artimi žmonės žino, kaip yra iš tiesų.

Tai kuom jūs blogesnė už kitus?

Aš atsakau-visi pavydi

Elvusia, aš nesakiau kad žmonės blogi. Ne man juos vertinti. Aš tik sakau kad ne jautrūs. Iš daugelio mano turimų įmonių, neatsirastų nei vieno kuris atsisakytų padėti jei paprašytum. Bet reikėtų paprašyti. Pats paklaustų tik vienas žmogus. O žmogaus, kolektyvo nario tylą, dažniausiai linkę nurašyti blogai nuotaikai.

Aš labai bijau, kad taip elgdamasi suklydau.