Naudingi patarimai

ar tikrai prieš mylimą....
(tokiais atvejais kyla toks klausimas).

Na, kaip yra sakoma: jei muša, vadinasi myli

sakoma, ypač pas rusus ir čigonus šitas posakis gajus
bet man vis tiek KEISTA tokia "meilė"...

O kodėl mušdavo, todėl, kad kai pragerdavo savo atlyginimą, o dar trūkdavo tai pradėdavo daiktus nešti, o žmona bandydavo neleisti, vat ir muštynės. Bet tai buvo ne kasdien pas tuos tokius kur kas dien gerimai tai jau turbūt ir nestebintu, bet ne gyvendavo mylėdavi ir kas kokį puse metų užgėrims.

Tai mums tik atrodo, kad tokios priežastys.
Viskas būtų per daug paprasta.
Gal žmogus vaikystėje buvo mušamas, ar patyrė kitokį smurtą. Iš tėvų. Gal iš draugų.
Va, kas domina.
Giliai abejoju, ar mušasi dėl to, kad geria. Tik, gerdamas, praranda sveiką nuovoką, ir tuomet jau išlenda tamsioji pusė. Čia, žinoma, mano nuomonė.

Priežastys kur kas gilesnės.

ir aš taip manau...

Galiu tik užtikrinti, kad muša tą, dėl kurios geria.

būna ir taip. Bet ne visada

kažkaip aš galvoju, kadtai buvęs darbas taip veikė, nes jis dirbo kažkokiu tardytoju, tai pasakodavo, kokiais būdais ten tardydavo, o paskui ir ant žmonos tuos būdus patikrindavo

nu tai traumuotos psichikos pats jau... už tai ir NEBE dirba

Patarkite, kaip save nuteikti, kad iš namų išmesti nenaudojamus daiktus? Visada pavydžiu žmonėms, kurie nekaupia senienų, nebereikalingų daiktų, neužkrauna spintų nebenešiojamais rūbais. Kažkada skaičiau straipsnį, kad jei daikto nenaudojai, sakykim 5 metus, tai tu jau jo ir nenaudosi, mesk lauk. Jei nevirei uogienių 5 metus, kaip tu save nenuteikinėsi, kad imsi virti, deja, tu jų nebevirsi, todėl mesk lauk spintelėje kaupiamus stiklainius ir pan. Ar lengvai atsisveikinate su senais daiktais?

Sunku patarti kaip save nuteikti. Aš metu viską be gailesčio. Stiklainių pas mus namie vienas kitas yra. Rūbus metam be jokio gailesčio. Kiekvienais metais rūbų spinta peržiūriu kelis kartus ir vis atrandu ką išmesti. Man patinka, kai namai yra neperkrauti senienomis. Namie turi būti tik reikalingi daiktai ir rūbai. Pas mus retai kada ateina svečių, tai kam kaupti taures, puodelius ir stikliukus? Jie tik renka dulkes. Pernai išmečiau visus senus indus, keptuves, lenteles ir pan. Ir tuo džiaugiuosi. Dabar valgom iš padorių indų.

Kuo lengviausiai :)

Metu lauk net negalvodama...
Jokių skarmalų nekaupiu, jokių batų, jokių vazelių, ar puodelių :)
Viskas eina į konteinerį.

Pasilieku tik daiktus, kurie kelia sentimentus....

Super. Aš taip pat metu lauk, bet ne tokiais tempais kaip norėčiau. Pilna visokių servizų, indų, tur būt niekada iš jų neteks valgyti, bet išmesti gaila. Vietos trūksta, daiktai nenaudojami ir gyveni žmogus kaip kokioj senienų parduotuvėje. Man atrodo, kad reikės save keisti, labai norėčiau, kad galėčiau kur išvažiuoti ir ateitų koks pašalinis žmogus ir išmestų visus trantus. Ir grįžčiau į pustuščius namus

Tam reikia tam tikros nuotaikos.
Nėra paprasta atsisakyti, kai kurių daiktų.
Po savo draugės mirties gal 10 metų laikiau..... tuščią buteliuką nuo dezodoranto. Nekilo ranka išmesti. Tai buvo jos dovanėlė. Paskutinė....
Yra ir daugiau tokių dovanotų dalykėlių, kurių negaliu išmesti iš pagarbos dovanojusiam.
O kaip mėčiau mamos austas lovatieses

Gėda prisipažinti.
Gerai, kad laiku sustojau.
Dabar, žinoma, jų nenaudoju....
Bet, kaip aš galėjau taip elgtis? Juk tai - mamos prakaitas....

Taip, kad yra ir pas mane daug daiktų, kurių negaliu atsisakyti.
Ir žinau, kad niekados nepanaudosiu.
Bet jie brangūs kitkuo :)

amadina22 kraustykitės į kitus namus, tuomet geriausias būdas atsikratyti nereikalingais daiktais.
aš kažkaip dabar ramia sąžine atsisakau daiktų kurie nebereikalingi, bet tą pradėjau ne taip ir seniai.
aišku ir aš turiu labai daug tokių daiktų kurie primena ką nors ir man kaip Elvusiai nekyla ranka išmesti
o šiaip tai jei nesinori išmesti, aš dažniausiai nuvežu į caritą, ir palieku man nereikalingus daiktus, tuomet ir dūšioj ramiau, kad žinau joga pasinaudos kitas žmogus tuo daiktu, kuriam jis galbūt labiau reikalingas

Taip, visi turi tokių daiktų, kurie primena žmones, kurių jau nebėra. Sunku su jais atsisveikinti.
O senienų kaupimas, su kuriais nori atsisveikinti, bet nesirįžti (o gal prireiks, o nesudužęs, o nesuplyšęs ) tiesiog nuodija. Taip ir gyveni, šlamštas namie, šlamštas ir galvoje. Ką išmečiau, niekada nesigailėjau. Einu, surinksiu porą maišelių, įkvėpėte mane.

Bet, surinkus, reikia tuoj pat išnešti iš namų. Nedelsiant.
Ir palikti ten, iš kur nepareitų :))))

Tikrai, man buvo taip, kaip sakote. Sudėjau daiktus išmetimui, paskui pagalvojau, kad dar juos galėčiau panaudoti ir jie iki šiol namie .

Aš savo drabužius vežu savo darbuotojoms.
Jos pasirenka sau, savo artimiesiems.
Taip ir man buvo. Išmečiau savo paltus, striukes. Žodžiu, atsinaujinau viršutinį garderobą. Bet labai jau gailėdama išmečiau du paltus.
Ir, kaip tyčia, nepaėmė nei viena - netiko.
Blimba, parsitysiau atgal namo tuos palčiukus. Ir........... pamatė dukra :))))
Na ką, palingavo galva ir......... sutiesė šunims tuos mano paltus :)))))
Ir čia viskas vyko prieš pusmetį :))))