Siūlau išlieti agresiją!

Ne, nu ... čia praėjo Elstė . Jetikmat

Va cia tai Individas gera vaista pasiule . As irgi taip darau....kai nelaiko nervai prisimeni savo jaunyste ir .....nusileidi ant zemes labai greitai.

Aga visada geriausia prisiminti, ką pati darei - ir viskas aišku.
Mano mama irgi taip daydavo, kai kartais pagalvodavo neleisti į kokio kaimo šokius.
Bet paskui, sakydavo: "aaii, gi pati lėkdavau į svieto galą, kad ir kuolais snigtų. Smagu gi buvo. Varyk ir tu".
Nu šauni ta mama , ir aš dabar taip dukrai sakau, bet ji pati nenori, jeigu jaučia, kad ten kažkas tokio gali būti (kokie narkotikai, p...derai ir pan. ).
O jeigu drausčiau, tai ko gero protestuodama tam lėktų specialiai .
Juk jaunimas - jiems reikia priešingai sakyti, jeigu nori, kad padarytų taip kaip tu nori

Nemanau kad verta bijotI. Mergina auga normalioje seimoje, informacijos apie tas slikstynes pilna. Mergina nekvaila ir pati atsirinks kad neverta prasideti nes baigsis liudnai.

taip. Ir anais laikais mūsų tėvai bijojo, kad rūkysime, gersime vyną, samagoną...

Byla, kad jums rūpi dukra, tai visai natūralu, bet tik nesupanikuokit Pirmiausia ką jūs turite padaryti, tai vis tankiau apsikabinti dukrą ir pasakyti jai, kad labai ją mylite ir vertinate ją, kad ja pasitikite ir kad bendrauti ji gali su kuo nori, bet vis paklausti ar tas žmogus vertas jos, ar jai smagu su juo, ar norisi jį atsivesti pas kitus draugus...lai atsiveda į namus. Ji turi justi jūsų normalų rūpinimasi, o ne perdėta saugojimą nuo visko neigiamo. O jei tas žmogus tuščias, tai ji geriausiai supras, kai jis bendraus su kitais jos draugais, su jūsų kita dukra... Leiskite pas save daryti vakarėlius, pasikvieti jai daugiau savo draugų, nes šie t.p. netylės, jeigu jai jisai visiškai netinka. Tik jokiu būdu kategoriškai nepradėkite drausti, nes tik atstumsite dukrą nuo savęs.

..o man atrodo, kad visi turi pergyventi tą pirmą meilės jausmą...juk žinom, kokios tai pagirios..bet paskui ateini į protą..ar ne?
norim mes to, ar nenorim..

Ne visi... Ne visi...
Kiti ir tarp šešių lentų įsprausti dar būna neatėję.
Sakyčiau, labai individualus dalykas.

Niekada neturėjau dėl jos jokių rūpesčių. Kažkaip ir tą sudėtingą paauglystę mes ramiai išgyvenome. Tikiuosi kad bus viskas gerai. Baiminausi kad tik universiteto nemestų susiradusi tokį draugą. Tfu, tfu, tfu... kad tik neprisikarksėčiau.

Taip, kiti į tą protą ateina, kai jau du vaikai ir šuo ir t.t. ant sprando. Bet iš savo patirties žinau, kuo tėvai labiau draudžia, tuo ta meilė atrodo romantiškesnė ir didesnė. Kuo didesnius sunkumus įveikti reik tuo labiau norisi. O paskui yra kaip yra. Apsidairai, o kad nevertėjo, tai jau tikrai nevertėjo tiek pastangų dėti.

Bet nelabai aš su jumis noriu sutarti Linda6. Nes tikrai negaliu žiūrėti kai pažįstamų vaikai lekia stačia galva žemyn ir tėvai nieko nedaro, o paskui po keletos metų muštynės, skyrybos, nelaimingi jau ne tik jie du, o ir jų vaikai. Tai kodėl neparodyti nors menko rūpestėlio, neparodyti savo vaikui, kad yra ir kitokių žmonių, nei ji dabar yra sutikusi, nes juk paprastai ne paslaptis, kad kai įsplieskia seksas, jau protas nebekalba Aš laikausi tokios nuomonės, kad geriau savo vaiką išsiųsti į kokią kelionę, kad pamatytų pasaulio, kad truputį atvėstų, o gal net sutiktų kitokių draugų, nei leisti ristis žemyn. O tokių karčių pavyzdžių žinau labai daug, kai tėvai buvo tik abejingi stebėtojai arba tik šaukė ant savo dukros, kad ji žioplė, bet tuo jie labiau ją pastūmėjo link jo, ji tapo nėščia, o kadangi labai tvarkingi tėvai, tai iškėlė vestuves, bet šeimos dabar nėra, nes jis geria, dukra nelaiminga, anūkę jie patys augina, o galėjo būti gal ir geriau

Tiga, aš taip nesakau, kad nereikia nei patarimų, nei priežiūros, bet nuo visko tikrai neapsaugosite.O ir manęs nesaugojo, išvažiavau mokytis nuo 18 metų ir tiek mane tematė, gal 2 kartus metuose.
Viskas savo kailiu įvertinta.O ir moralų girdėjau daugiau, negu pati svėriau.

Tai matai, kad tų moralų kuo mažiau reikia, o reikia daugiau meilės rodyti. aš pati karts nuo karto vis paskaitau šiuos žodžius:

Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

O man mama visada VISKĄ LEIDO, tik primindavo: BŪK PROTINGA.
Aš dabar savo vaikams daug ką leidžiu ir kiekvieną rytą primenu: būkit protingi, elkitės gražiai :) nieko nedarykit, ko aš nedaryčiau :)
Reikia vaikais pasitikėti

Pabandyti atverti akis, būtina, bet kaip Jūs tai padarysite?
Na, bent jau man, niekas jų atver nesugebėjo. Kiek besistengė visi, tai tik labiau savo užsispyrusi laikiausi. Gal iš meilės, o gal iš pasiutimo, nežinau.

Paskaičiau ir supratau. Basta, mums su Petronėle teigiamų marčių nematyt. Kaip žiūriu, pagrindinis rodiklis - išsilavinimas, kad galėtų žmoną į vietą pastatyti , o kad paslaugus, darbštus, atsakingas, o dar kaip Petronėlės vaikis ir prie puodų pastovėtų. Tokių Jums nereik. Baisu. Kai mano pana augo, sakiau aplink, baisūs bernai, reikia jų saugotis. Dabar auga vaikis, žiūriu- baisios mergos, ir kas jų tėvai?

Urtele, savo vaikai visada geriausi.O jau mamyčiukų tai nelabai norėčiau.Vyro vieta ne prie puodų, o dirbti vyriškus darbus.Kai stovi prie puodų, tai namuose skylės sienose užkabinomos paveikslais.
Etikmat.

Juk nesakiau kad jis blogas. Tik nesusitupėsjęs . Bet gi vyrai daug ilgiau bręsta... Liberalėja mano požiūris.

Vyrai -tai maži vaikai.Jie niekada nesubręsta.
Ypač lietuviai...

. O man patiktų..., gal todėl, kad maniškis(vyras) moka tik šaltibarščius pasišildyti....O dėl tos vinies, juk ne kaime gyvenam, tai tą vinį-vieną, per šimtą metų ir aš pati įsikalčiau. O puodai -kasdien. Senai baigėsi tie vyriški darbai, o mes vis - vyriški darbai. Kur tos lygios galimybės?