Nurašymo aktai

nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1002162

[quote:8b8a269d92]Klausimas
Ar vienetas gali trumpalaikio turto įsigijimo kainą priskirti leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti, pagal sąskaitą - faktūrą, nerašydamas turto nurašymo akto?
2003-12-01

Atsakymas
Pagal Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 57 str. 3 dalies nuostatas, pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis įstatymas nenumato ko kito.
Vienetas tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir Vyriausybės nutarimo Nr. 804 (Žin., 1993, Nr. 58-1123) nuostatomis.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 8 str. nuostatas, vienetai savarankiškai pasirenka vidinę (valdymo) sistemą. Todėl vienetas savarankiškai pasirenka ir turi nuspręsti kokiais dokumentais turi būti įforminamas išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams, neprieštaraujant Pelno mokesčio įstatymo 7 str. nustatytai pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkai bei minėto įstatymo 11 str. nuostatoms.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus.
Atsižvelgiant į minėtų įstatymų nuostatas, vienetas trumpalaikį turtą gali nurašyti pirkimo sąskaitoje - faktūroje, kurioje turėtų būti nurodyti visi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. bei kituose buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti privalomi apskaitos rekvizitai ir priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu vieneto trumpalaikis turtas atitinka Pelno mokesčio įstatymo 13 str. 4 punkto nuostatas ir naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.[/quote]

Gerai skamba "nurašyti pirkimo sąskaitoje-faktūroje"...na kaip kiti daro uždeda anspaudukus, kad perduoti naudoti ūkinėje veikloje+ parašai ir t.t.
Pats darau ir darysiu nurašymo aktus, nes užpirkimų sumos būna didelės, todėl kontrolei - naudinga.
Na bent jau nuo VMI tikrintojų šis VMI paaiškinimas padeda atsiginti, jei nėra nurašymo akto.

sveiki gal turite kas nors inventorizacijos akto pvz? MAISTO PREKIU
ACIU

Kodėl tingite ieškoti failuose
tax.lt/modules.php?name=Downloads&d_o...

Padariau TT nurašymo aktus ir direktorius atsisake juos tvirtinti, motyvuodamas, kad dar reikia KAZKO, kad tas turtas i kiekine apskaita pereitu. Pvz nurasiau kaip TT kedes, taciau jas dar norim "apskaityti". kaip tai padaryti praktiskai? kazkokius sarasus materialiai atsakingiems perduodat, ar kaip?

Na ir tame pačiame akte galite pažymėti, kad turtas toliau apskaitomas kiekine išraiškas, nurodykite kokiam atsakingam kokie turto vienetai priskiriami, kiek laiko juos saugot.
Visi pasirašo, direktorius vizuoja.

Ankstesnė buhalterė rašydavo prenumeratos nurašymo aktus, t.y. už kiekvieną mėn. Bet ar reikia prenumeratai nurašymo aktų

Aš nerašau. Bet gal pas jus AP taip yra nurodyta?

Nurašinėti reikia taip, kaip aprašyta įmonės patvirtintoje apskaitos politikoje.

Ar rašote nurašymo aktą remonto darbams, jei PVM sf nurodyta ne vien paslauga bet ir naudotos dalys: PVZ

Variklio korpusas9565 1x50,75Lt
Jungiklio svirtelė9562 1x2,67 Lt
Kampinio šlifuoklio 9565 remontas 20Lt

Ar tas dalis pajamuojame atskirai? Ir nurašote aktu?

Jei tas dalis nurodote PVM s-f'je, tai akto atskirai nebereikia - jos taip ir nusirašo.

Tai tos dalys nurodytos sąskaitoje prie atliktų remonto darbų nusirašo, kaip paslauga, be nurašymo akto?

Kai nuperkate detales - pajamuojate jas į sandėlį pagal pirkimo PVM s-f, kai parduodate ir surašote detalių pavadinimus PVM s-f'je - tai jos iš sandėlio ir nusirašo (pagal pardavimo sąskaitą)
Jei sąskaitoje neišvardintumėte detalių, tada reiktų rašyti darbų aktą (šiaip, ko gero, ir taip jį reikėtų rašyti) ir nurašyti sunaudotas detales pagal nurašymo aktą.

Čia kita įmonė atliko Jums paslaugą (remontą)?
Jei tas detales parsivežėte ir kada nors kur nors jas dėsite, turite pajamuoti atskirai. Panaudojus rašomas aktas.
Jei tos detalės sunaudotos, sudėtos kažką remontuojant, jas visumoj apskaitau kaip remonto sąnaudas (kartu su paslauga) ir jokio akto nerašau

Taip čia kita imone remontuoja musu irengima. Tai nurašote kaip paslauga be nurašymo akto? Dekui už atsakyma.

Sveiki,

Turiu tokį klausimėlį išspręsti dėl IMT nurašymo.
Bendrovėje vadovas nusprendė, kad naudojamas traktorius jau visiškai nebetinkamas veikloje ir jį reikia nurašyti, o nurašyto turto atsargines dalis panaudoti kitoms mašinoms.

Viskas lyg ir aišku, bet tas traktorius pagal apskaitomus dokumentus dar nėra visiškai nudėvėtas. Tarkime, kad įsigijimo savikaina 20000 Lt, likvidacinė vertė 2000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas 17000 Lt. Gavome atsarginių dalių už sumą 2500 Lt.

Klausimas bus mane toks, ar užtenka tik nustatytos bendrovės komisijos, kuri patvirtins, kad traktorius jau visiškai nebepataisomas? Suprantu, kad šiuo klausimu reikalingas aktas ir įsakymas.

2. Čia sukauptas nusidėvėjimas parodytas 09-30 d. 17000 Lt.
O nurašome 10 mėn. Gal iš pradžių reikia paskaičiuoti amortizaciją 10-31d., o paskui tik nurašyti traktorių 11-01 d. ar galiu ir 10-31d. ???

3. O kaip dalis atsargines rekia užpajamuoti (ar kiekvina atskirai), ar ta pati komisija gali ir jas įkainoti ???

4. O PVM , ar turiu ką nors koreguoti ar ne?

Būčiau dėkinga už atsakymus.

1.Taip būtent komisija sprendžia dėl IT tinkamumo naudoti. Aktą tvirtina ir direktorius.
2. Jei nurašote 10 mėn., tai nusidėvėjimą 10.31 būtinai reikai paskaičiuoti.
3. Atsargines dalis reikia užpajamuoti, jūų vertę gali nustatyti komisija, surašome tame pačiame nurašymo akte. Pajamuojate kaip jums patogiau.
4. PVM koreguoti nereikia, nes toliau naudosite atsargines dalis savo veikloje.

Ačiū Norta.

Jei įmonė visko daro po biskį ir perparduoda, ir gamina pagal užsakymus, ir remontuoja (paslaugos) - darbuotojų nedaug - visi daro viską - medžiagos irgi naudojamos tos pacois ir gamybai ir remontui.kaip nurašinėti ką kur dėti?visokias smulkias detales, dažus į veiklos sąn ar į savikainą.jei į savik. tai ar skirstyt kur pagamintom prekėm kur paslaugom? o darbo užmokestis {ir direktorius gamina) visų į veiklos sąn. ar gerai?ar kažkaip į savikainą būtina atlyginimų įdėt?Kiekvienai pagamintai prekei (jų nelabaai daug ir stambios) ir iskart po pagaminimo parduodamos - turbut rasyt po pardavimo nurasymo aktą ir surašyt medžiagas ir į savikainą dėt? užverčiau klausimais bet tikiuosi geranoriški kolegos praskaidrins protą pradedančiam savamoksliui buhalteriui.

Na, jei neįmanoma susekti, kokios medžiagos kam sunaudotos, tai:
PVZ. Bendra sunaudotų medžiagų savikaina 8000 Lt. Suteiktų paslaugų pajamos 10000 Lt, o pardavimo pajamos 20000 Lt. Tad 8000Lt/30000 Lt lygu 26,67 procento.
Paslaugų pajamoms tenkanti medžiagų savikainos dalis 10000*0,2667 lygu 2667, o pardavimams - 20000*0,2667 lygu 5333.

Suteikus paslaugas, aš rašau perdavimo aktą, kuriame be atliktų darbų įrašau ir sunaudotas tam objektui medžiagui. |Šį aktą pasirašo Užsakovas ir Vykdytojas, o tada pagal šį aktą nurašau sunaudotas medžiagas.

Ačiū Xsors. o kada tuos paskaičiavimus mėnesio gale daryt ir apiformint bufalterine pažyma?Gal dar kas pasidalintų patirtimi......