Laisvės nuo mokesčių diena išaušo....

Lietuvos laisvosios rinkos institutas


Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai (LLRI) apskaičiavo, jog šiemet Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje išauš gegužės 3 d., šeštadienį. 2003 metais vidutinis Lietuvos pilietis turėjo dirbti 122 dienas, kad išlaikytų valdininkiją ir vis dar valstybės žinioje esančias sritis - sveikatos ir socialinę apsaugą, švietimą, krašto apsaugą ir policiją.

Laisvės nuo mokesčių diena - tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. LLRI mokesčių naštą skaičiuoja kaip visų prognozuojamų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykį.

Šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena ateina 1 diena anksčiau nei pernai. Tačiau tai toli gražu nerodo, jog lietuviai pradėjo mokėti mažiau mokesčių. Greičiau priešingai - valstybės funkcijų finansavimas absoliučia suma stipriai išaugo. Nors augantis bendrasis vidaus produktas sudarė prielaidas žymiai sumažinti santykinę mokesčių naštą, tačiau ekonomikos klestėjimu buvo pasinaudota ne žmonių, o biudžeto labui.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų. Nuo 1993 metų laisvės nuo mokesčių diena gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo.

Jei 1993 metais laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais - jau balandžio 27 dieną, 1998 metais - gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais - gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, o 2002 metais - gegužės 4-oji.

:D
Pasijutau tokia laiminga ir beveik turtinga :D

Kaip sakant supanrantama ir logiška, buvo pas mus tokia etapai kai Sodros įmokas padidino nuo 31 iki 34%, o paskuriniu metu įvyko tokie kaip NPD padidinimas nuo 214 iki 250 ir iki 290 LT.

".... pradeda dirbti sau" - :) praktiškai per savaite žmogus turėtų mirti :), o pasirodo viską atiduodamas gali išgyventi net iki 05.04.

Įdomu kada pasieksime 1993 metų lygį.

Su vadu susigincijom juodai siuo klausimu, jis irodyneja, kad ta diena visiskai nepriklauso nuo pajamu mokescio, NPD, bei inasu sodrai.....sako, tik nuo BNP...juk...nesamone.. :x

Jus teisi tikrai nesamonė.
BNP sudaro baigtinės prekės (paslaugos) - tas, kurios pasiekia galutinį vartotoją (paprastai šnekant). BNP tai tiesiog užsimenamas, kaip pagrindas rodikių apskaičiavimams.
"Tačiau tai toli gražu nerodo, jog lietuviai pradėjo mokėti mažiau mokesčių." - teisingiai tai gali priklausyti ir nuo atlyginimo didžio.

O yra tokia tūlo pono Vito Vasiliausko nuomonė

Pozicija

Vitas Vasiliauskas

Kam jaukiau šešėlyje?

Vitas VASILIAUSKAS, finansų viceministras
Šešėlio reikia verslui, kuris išmoko naudotis lengvatomis, tačiau neišmoko padoriai konkuruoti.

Aną savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nemažą dalį energijos skyrė viešiesiems skundams dėl neva augančios mokesčių naštos, kuriuos pramoninkai papildė ir grėsmingais įspėjimais, kad verslas traukiasi į šešėlį. Kaip „įkaltis“ pateiktas mokesčių sąrašas, kuris, LPK skaičiavimu, nuo 16 punktų pailgėjo iki 27.
Šis „geležinis“ argumentas turėjo įtikinti visuomenę, jog mokesčių našta apsunko. Tačiau tai visuomenei gali kilti ūpas pasidomėti, kokie yra tie naujieji mokesčiai.
Pavarčiusi senesnius teisės aktus ir palyginusi juos su 2003 m. galiojančiais įstatymais, skaityti ir skaičiuoti mokanti visuomenės dalis iš tikrųjų atrastų ne 11, o tik du naujus mokesčius - azartinių lošimų bei virškvotinio cukraus mokestį. Pirmasis atsirado legalizavus lošimus ir šalies pramonei jokio poveikio neturėtų daryti (nebent pramonė verstųsi lošimo kauliukų gamyba). Antrasis - mokestis už virškvotinį cukrų - irgi nekelia problemų, nes niekas virškvotinio cukraus negamina. Kiti ekspertų atrasti „naujieji“ mokesčiai yra ne kas kita, o tik pavadinimus pakeitę dešimtmetį egzistavę mokesčiai. Pavyzdžiui, senasis akcizo mokestis, dabar taikomas tik alkoholiui, tabakui ir degalams, nors anksčiau akcizu buvo apmokestinta net 11 objektų. Kai kurios buvusios akcizinės prekės (pvz., elektros energija) nuo šio mokesčio visai atleistos, o kai kurioms (erotikos leidiniams) imta taikyti apyvartos mokestį. Nors esmė nepakito, tarifas nepakilo, akcizas pramoninikų minimame sąraše „suskilo“ į du mokesčius. Taip atsitiko ir su žyminiu mokesčiu, kuris virto dviem mokesčiais - žyminiu, mokamu teismams, ir rinkliavomis, jei mokama už kitas valstybės paslaugas.
Skaičiuodami „pailgėjusio“ mokesčių sąrašo punktus, pramonininkų ekspertai nepamiršo nei senojo fizinių asmenų pajamų mokesčio, kurio nebėra, nei jį pakeitusio gyventojų pajamų mokesčio, tokiu būdu atrasdami net du pajamų mokesčius.
Laimei, didžioji verslo ir ne verslo visuomenės dalis iš savo patirties žino, kad realybėje, priešingai nei LPK skaičiavimuose, egzistuoja ne du, o tik vienas pajamų mokestis. Tačiau, matyt, ir jai neaišku, ko siekia pramoninikai, baugindami, kad verslas trauksis į šešėlį. Juolab kad faktai rodo priešingą tendenciją: įsigaliojus naujajam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, kuris padidino neapmokestinamąjį minimumą iki 290 Lt ir sumažino šio mokesčio bazę 1,2 mlrd. Lt, faktinės šio mokesčio pajamos beveik nesumažėjo: pernai iki balandžio 1 d. iš šio mokesčio gauta 586 mln. Lt, o šiemet - 577 mln. Lt. Tai reiškia, kad padidėjo darbo užmokestis ir kad padaugėjo darbo vietų. Ir dar - kad modernus, lengvatų ir mokestinių išimčių neišpaikintas verslas traukiasi iš šešėlio. Moderniam verslui nebėra reikalo ten tūnoti, kai mokesčių našta, nepaisant LPK „atradimų“, realiai mažėja. Mūsų žiniomis, šį faktą turėtų patvirtinti ir Laisvosios rinkos instituto skelbiama simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet išauš šiek tiek anksčiau nei pernai.

:P Aciu uz parama :D