Kulinariniai receptai

Žaviuosi jumis :)
Nuoširdžiai.
Pernai, Tax.lt susitikimo metu buvome Liaudies buities muziejuje. Kaip tik buvo rugiapjūtės šventė. Gėda prisipažinti -esu kaimo vaikas, gyvenu kaime, bet pirmą kartą toje šventėje pamačiau naminės duonos kepimą.
Gaila, kad ne nuo pat pradžių.
O jūs atgaivinate ne tik tradicijas - valgote tikrą, sveiką duonelę.
Šiaip jau duonos nevalgau iš viso, bet tokios naminės neatsisakyčiau. Kaip ir sakote - vietoj sausainukų :)

Taip, Elste, jis vis paliekamas, nes jūs paklauskite savo močiučių, tai jums jos papasakos kaip palikdavo truputėlį raugo kubile. O jeigu jūs norite pati jš išsiauginti, tai internete mačiau yra, bet tam reikia tikro naminio rūgštaus pieno ir t.t., nes mano pvz uošvienė prisimindama duonos kepimą sako-turėti gerą raugą visų šeimininkių rūpestis, nes juk duonelę iškepti, tai ne kažkokį tai pyragą pagal receptą pagaminti. Čia sudėtingiau

aaaa, tai aišku, kodėl mūsų duonos kepyklos deda chemiją vietoj to raugo - gi lengviau ir greičiau

Vat ir radau, kas ras raugas:)))
o jau tikro rūgpienio tai per akis pas uošvienę kaime - šito tai jau gausiu

va kokį radau:

Kai raugo nėra, prieš kepant duoną jo galima pasigaminti. Imama 1/2 kg ruginių miltų, 50 g mielių, 1—1,5 litro šilto vandens. Viskas sumaišoma ir laikoma šiltai, kad įrūgtų. Maždaug po paros jis jau tinka duonai užraugti. Pagamintame rauge yra ne tik mielių grybelių, bet ir pieno rūgšties bakterijų ir šių bak-
terijų pagamintos pieno rūgšties,kuri suteikia duonai malonų rūgštų skonį.

Raugas ne visada būna geras, be to, kiekvieno raugo skonis priklausomai nuo vyraujančių rauge bakterijų skiriasi. Kiekvienos šeimininkės duonos rūgštis kitokia. Gaminant raugą, patariama įpilti nors 1/2 stiklinės gero rūgusio pieno.

deja... nebeturiu pas ką paklausti...
tą duonytę, kurią stebėdavau kaip kepa ir paskui valgydavau vaikystėje, kepdavo močiutės kaimynė, kuriai tada jau buvo netoli 100 m.

Tiga, išsiaiškinau pagaliau, kas tas raugas
dabar pasakyk, kiek to raugo po kelių valandų supilti???

Va, matote Elste, kokiame mes gerame amžiuje gyvename-viską galima susirasti, sužinoti, tik reikia norėti. O jeigu labai kils noras kepti, tai kreipkis pas mane, pasidalinsiu raugu.

tikrai bandysiu ir tą raugą bandysiu pasidaryti pati:))
bet tai KIEK to raugo reikia įdėti - gniužulą??? kokio dydžio - į saują telpantį ar kaip...

Kurį aš turiu raugą-tai jis nėra kietas, toks labiau minkštokas, geros grietinės tirštumo. Aš dabar turiu jo nedaug-apie 0,3 ltr., nes daviau draugei. Elste, nesiparink su to raugo gaminimu. Sakyk kur gyveni ir ką nors sugalvosim

ai minkštas ane tai tada stiklinę kokia įpilt ar pusę?? ar šaukštais kabinti?
nesiparinu, bet labai noriu pati padaryti:)))
Gyvenu tai Jonavoje.

Ot, biesas nieko neturiu Jonavoje. bet aš gyvenu netoli Kėdainių, tai gal pati kokių reikalų turi Kėdainiuose, tai važiuodama pasuktum į šoną 12km.

Elstei, kad tik viską pačiai pasigaminti . Nesiūlykit jai to raugo, ji pasigamins nuosavą ELSTES DUONĄ iš nuosavo užpatentuoto raugo, ir pradės savo verslą .

na kaip ir neturiu aš pati (ten tik objektai mūsų įmonės yra ).

Tai važiuok jų inventorizuot

taip taip... su tikru rūgpieniu ir karvučių, besiganančių gimtuose laukuose...
ir pavadinimas bus, na kaip ir yra pirkti "Dieduko duona", "Motulės duona", "Marčios duona"... tai bus ir "Elstės duona su Tigos užuomina" :)))

tarp kitko UAB "Jonavos duona" gamybos "Marčios duona" laaaaabai skani - ruginė, sunki.... nu tokia panašiausia į naminę
O jau su lašinukais tais , kaip sakė Elvusia - niamu niamu...
Ir su pienu taip pat

nu jei dar naminis pienas tai fui

Fek sakytų Aradija :))))

žiūrint, kokios karvės

nesvarbu kokios karvės, bet man jau vaikystėj naminis pienas smirdėdavo, apgaudinėdavo mane ir pildavo į butelius naminį pieną kad mane apgaut